Civilinė byla Nr. 2-544-466/2017

Teisminio proceso Nr 2-68-3-32085-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 2.3.3.2; 2.5.10.2.4.1; 3.2.6  

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

       sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

       dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

       atsakovui N. M.,

       atsakovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

       viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovui N. M. dėl iškeldinimo iš buto ir atsakovo N. M. priešieškinį ieškovui A. E. dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - N. N., O. B., Vilniaus miesto 24 notarų biuras,

n u s t a t ė:

       Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą A. M. su visu jo turtu iš buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovui minėtas butas priklauso nuosavybės teise pagal 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal nurodytą sutartį buvo sutarta, kad atsakovas gyvens bute dar 3 metus, mokės mokesčius už paslaugas. Trijų metų terminas pasibaigė, tačiau atsakovas iš buto neišsikėlė ir toliau geruoju buto neatlaisvina (1,2 b.l., I tomas).      

        Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį, kurio reikalavimus ne kartą tikslino ir kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 40 000 eurų už atliktus buto (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Atsakovas, gyvendamas bute per 15 metų sumokėjo ieškovui reikšmingą sumą turtui išsaugoti - 30 000 JAV dolerių skolai padengti ir butui išpirkti daugiau nei 180 000 JAV dolerių. Atsakovas visą laiką kas mėnesį mokėjo ieškovui po 500 JAV dolerių nuomos mokestį ir 500 JAV dolerių butui išpirkti. Be to atsakovas atliko buto kapitalinį remontą ir esmingai pagerino butą (140-146 b.l., II tomas).

         Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2001-11-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas preliminarus susitarimas apie tai, kad 2002-11-01 – 2002-11-30 laikotarpiu šalys sudarys ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį ir už butą atsakovas sumokės ieškovui 56 500 JAV dolerių. Atsakovas susitarimo neįvykdė ir jame nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovas atkreipė dėmesį į prieštaringą atsakovo poziciją teigiant, jog 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta neketinant pasiekti teisinių pasekmių, nors pats patvirtina, jog mokėjo ieškovui pinigus už buto atpirkimą ir butu naudojosi nuomos pagrindais mokėdamas ieškovui nuomos mokestį. Pagal tai reikėtų manyti, kad atsakovas pripažino ieškovą teisėtu buto savininku, nes pagal atpirkimo teisės nuostatas turto pardavėjas įgyja teisę parduotą turtą atpirkti, o pagal nuomos santykius nuomotoju gali būti tik išnuomojamo daikto savininkas. Dėl tokios atsakovo pozicijos visiškai nelogiškai atrodo 2001-11-27 preliminarioji sutartis. Atsakovas reikalauja priteisti 40 000 eurų buto pagerinimo išlaidų, nors pats teigia, jog jis yra tikrasis buto savininkas ir kaip šio reikalavimo pagrindą nurodo pareigą be teisinio pagrindo įgytą turtą bei nuomininko teisę į išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Jei atsakovas laiko save buto savininku, tai jis negali reikalauti atlyginti išlaidų už išsinuomoto daikto pagerinimą. Šiuo atveju teisėtas buto savininkas yra ieškovas, o atsakovas neginčija nuosavybės į butą įgijimo pagrindo -  2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutarties. Dėl reikalavimo atlyginti buto pagerinimo išlaidas ieškovas nurodė, jog šalių nesiejo buto nuomos teisiniai santykiai, be to, nuomininkas įgyja teisę reikalauti kompensuoti buto pagerinimo išlaidas tik turėdamas nuomotojo leidimą pagerinimo darbams atlikti, o tokio leidimo nesant gali pasiimti tik tuos pagerinimus, kuriuos gali atskirti be žalos išsinuomotam daiktui. Nepateikta įrodymų, kad viešajame registre buvo įregistruota ginčo buto nuomos sutartis. Atsakovui neatlygintinai naudojantis butu tokie santykiai gali būti vertinami kaip panauda, o panaudos gavėjas privalo išlaikyti jam perduotą daiktą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą. Ieškovas jokio leidimo atsakovui atlikti bute kapitalinį remontą nedavė ir atsakovas su tokiu prašymu į ieškovą net nesikreipė. Nėra žinoma, kada darytos atsakovo pateiktos fotonuotraukos ir atsakovas nenurodė, kada atliko remonto darbus. Atsakovo nurodyti namo laiptinės remonto darbai nesusiję su atsakovo nurodytais ginčo buto remonto darbais. Ieškovo nuomone, jie gali būti susiję su atsakovo komercine veikla, kai atsakovas buvo 10 buto savininkas tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Ieškovas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kodėl atsakovas nesutinka išsikelti iš ginčo buto, ar dėl to, kad laiko save buto savininku, ar todėl, jog ieškovas neatlygina buto pagerinimo išlaidų (10-14 b.l., III tomas).

       Ieškovas dublike nesutiko su atsakovo teiginiu, kad 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik formaliai nesiekiant jokių pasekmių, nes tuomet nėra aišku, kodėl šalys 2001-11‑27 sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie 1000 JAV dolerių ir 500 JAV dolerių mokėjimus bei ieškovo leidimą atlikti buto pagerinimus.  Nurodė, kad 2000-12-07 buto pardavėju buvo atsakovas ir nebuvo fiksuojama, kokios būklės buvo butas (duomenys neskelbtini), jo perdavimo atsakovui metu bei vėliau, kai atsakovas toliau naudojosi butu. Ieškovo teigimu, jis ragino atsakovą išsikelti iš buto, tačiau atsakovas nurodydavo vis kitas priežastis, dėl ko negali išsikelti. Be to ieškovas per savo pažįstamą apmokėjo susidariusį 1 751,28 Lt įsiskolinimą už ginčo buto šildymą. Pagal ieškovą, atsakovas turėjo įrodyti, kokia buvo buto būklė iki remonto ir po jo (98,99 b.l., I tomas).

      Atsakovas triplike nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, kad butas pereis atsakovo nuosavybėn jų sutartomis sąlygomis ir ieškovas iš karto davė sutikimą atsakovui atlikti buto remontą, kurį atsakovas atliko ir jam nebuvo kompensuotos pagerinimo išlaidos. Pretenzijas dėl iškeldinimo ieškovas pareiškė tik 2015 m. Ieškovas matė, kad butas buvo remontuojamas, po ko pasikeitė jo būklė. Atsakovas pateikė vertinimo išvadą, pagal kurią bute atliktų rekonstravimo ir apdailos darbų vertė sudaro 100 086 eurų, o ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2002-08-23 buvo 230 000 Lt. Atsakovas, per 15 metų laikotarpį kas mėnesį  mokėdamas 1 000 JAV dolerių  faktiškai jį išpirko iš ieškovo. Atsakovas melagingu vadina ieškovo teiginį, jog jis niekada nebuvo davęs sutikimo atlikti buto (duomenys neskelbtini), remontą, t.y. pagerinimą. Atsakovo teigimu, šalių valia dėl buto pagerinimo buvo suderinta, o ieškovo elektroniniai laiškai tą greičiau patvirtina nei įrodo, kad ieškovas iki 2015 metų reiškė pretenzijas ir reikalavo išsikelti iš ginčo buto. Ieškovas, matydamas buto pagerinimus, prieštaravimų dėl to nereiškė. Pagal atsakovą, aplinkybė, jog AB bankas Snoras priėmė sprendimą suteikti 53 400 eurų paskolą buto pirkimui patvirtina atsakovo tikslą atpirkti iš ieškovo ginčo butą. Atsakovas prašė tenkinti 2016-11-04 patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl 40 000 eurų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir teigė, kad ieškovas ir taip yra nepagrįstai praturtėjęs dėl reikšmingo buto pagerinimo bei atsakovo ieškovui mokėtų kasmėnesinių įmokų (109‑113 b.l., I tomas).       

        Trečiasis asmuo O. B. 2016-04-10 atsiliepime į patikslintą priešieškinį, kuriuo atsakovas siekė ginčyti buto 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė, kad butas buvo parduotas pagal savininkų susitarimą ir už sutartą kainą. O. B. gavo iš ieškovo visą jam priklausančią buto kainos dalį, ar buvo sumokėta atsakovui bei N. M., trečiajam asmeniui nėra žinoma. Trečiojo asmens žiniomis, bute (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo ieškovui A. E. buvo įrengtos įmonių, tarp kurių ir UAB „Vtormeta“, patalpos. Maždaug 1998 m. bute buvo padaryta remontas, o ar atsakovas po buto pardavimo atlikinėjo kitus remontus, trečiajam asmeniui nėra žinoma (22,23 b.l., II tomas).        

       Ieškinys ir priešieškinys tenkintini.

        Nustatyta, kad 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AD – 4405 pagrindu ieškovui nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b.l., I tomas).

        Dėl ieškinio reikalavimo

        Bylos nagrinėjimo atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), tik prašė patenkinti 2016-11-04 patikslinto priešieškinio reikalavimą. Esant nuodytoms aplinkybėms, atsakovui pripažinus ieškinį, tačiau bylos nagrinėjimo metu dar ieškinio reikalavimo neįvykdžius – neišsikėlus iš buto, ieškinio reikalavimas tenkintinas, nes ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti jo, kaip savininko teisės pažeidimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.98 str.). Atsakovui neginčijant ieškinio reikalavimo plačiau dėl jo nepasisakoma. 

        Dėl priešieškinio aplinkybių, susijusių su ieškovo sutikimu atlikti kapitalinį remontą bei leidimų jam atlikti

        Sprendžiant priešieškinio pagrįstumo klausimą teismas laiko esant tikslingu pasisakyti dėl šalių  užsitęsusių santykių, susijusių su butu (duomenys neskelbtini). Tų aplinkybių nagrinėjimas susijęs su tuo, buvo davęs ar nebuvo davęs ieškovas atsakovui sutikimą kapitaliniam remontui bute atlikti. Nustatyta, kad po 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2001-11-27 šalys pasirašė susitarimą, kurio 1 p. nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), bus parduotas tokiomis sąlygomis, t.y. pilnas apmokėjimas 56 500 JAV dolerių ir pirkimo – pardavimo sutarties įforminimas bus atlikti nuo 2002-11-01 iki 2002-11-30. Susitarimo 3 p. nurodyta, kad pradelsus mokėjimą susitarimas anuliuojamas. Susitarimas pasirašytas dalyvaujant O. B. ir Š. ( 87,88 b.l., I tomas). 2000-12-07 buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties 4 p. nurodyta, kad šalių susitarimu N. M. gyvens tame bute 3 metus, mokės mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei telefoną. Pažymėtina, kad butą (duomenys neskelbtini), pagal 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AD – 4405 ieškovas A. E. įsigijo iš atsakovo N. M., jo sutuoktinės N. N. ir trečiojo asmens O. B., kuriems butas iki tol priklausė nuosavybės teise lygiomis dalimis (32 b.l., I tomas). Atsakovą bei trečiąjį asmenį O. B. tam tikrą laiką siejo verslo santykiai (8, 9 b.l., III tomas) ir nepaneigta, kad atsakovas kurį laiką turėjo verslo reikalų su ieškovu. Teigtina, kad šalių santykiai iki tol, kol ieškovas pareiškė šį ieškinį buvo geri. Tai patvirtina ir atsakovo rašyti elektroniniai laiškai ieškovui, kuriais galima vadovautis ir kurių nėra pagrindo pripažinti suklastotais (99-105 b.l., I tomas, 75,76 b.l., III tomas). Kaip abipusiu pasitikėjimu pagrįstus šalių santykius patvirtina ieškovo 2000-12-07 išduotas atsakovui įgaliojimas, kuriuo ieškovas A. E. įgaliojo atsakovą N. M. būti ieškovo atstovu visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus dėl buto (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, mokėti reikiamus mokesčius, būti atstovu AB „Lietuvos telekomas“ gaunant telefonų pokalbių išklotines, rašyti savininko A. E. vardu reikiamus pareiškimus, prašymus, už A. E. pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (82 b.l., III tomas). 

        Teismo nuomone, tos aplinkybės iš esmės patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad po 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovas tarėsi su ieškovu dėl ginčo buto išpirkimo, kad butas vėl taptų atsakovo nuosavybe. Tą leidžia teigti ir pirkimo – pardavimo sutarties 4 p., pagal kurį leidžiama atsakovui gyventi bute dar 3 metus. Tačiau ir pasibaigus minėtam terminui ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad iškeldinti atsakovą iš ginčo buto ir į teismą dėl iškeldinimo ieškovas kreipėsi daugiau kaip po 11 metų pasibaigus 2000-12-07 sutarties 4 p. numatytam trejų metų terminui. Akivaizdu, kad per ilgesnį kaip 14 metų laikotarpį reikėjo rūpintis buto priežiūra ir turėjo iškilti remonto būtinybė. Ieškovas pateikė straipsnį iš laikraščio „Litovskij kurjer“ 1999 m. rugsėjo mėn. straipsnis „Ukralita šiandien ir rytoj“, kuriame pateiktas pokalbis su asociacijos prezidentu atsakovu N. M., kuris vyksta asociacijos patalpose (duomenys neskelbtini) ( 107,108 b.l., III tomas). Atsakovas teigė ir teikė įrodymus, kad su atsakovu siejamos UAB „Ukralita Biznis“ ir UAB „Nikas“ buvo registruotos adresu (duomenys neskelbtini), siekiant paneigti ieškovo teiginį, kad ginčo bute buvo atliktas remontas anksčiau, nei remontą iniciavo atsakovas (98, 99 b.l., III tomas). Kaip minėta, per ilgą laikotarpį turėjo atsirasti buto remonto būtinybė ir minėtas straipsnis nepaneigia atsakovo argumento apie atliktą ginčo bute kapitalinį remontą. Teigtina, kad ieškovui įgaliojus atstovauti atsakovą visais su butu susijusiais reikalais, labai tikėtina, jog atsakovas prašė ieškovo duoti sutikimą atlikti ginčo bute kapitalinį remontą ir ieškovas A. E. tokį sutikimą davė. Nors ieškovas nurodė atsakovo pozicijos prieštaringumą, kuomet neaišku, ar atsakovas laikė save buto savininku ar nuomininku, tačiau ir ieškovas niekaip nepaaiškino aplinkybės, kodėl nesiėmė jokių veiksmų po 2003-12-07, kai pasibaigė šalių sutartas terminas leisti atsakovui gyventi ginčo bute. Labai tikėtina, kad ieškovą kurį laiką tenkino situacija, jog atsakovas gyvena bute, moka mokesčius ir rūpinasi kitais su butu susijusiais reikalais, ką ieškovui, gyvenančiam kitoje valstybėje, būtų sunkiau atlikti. Šalys skirtingai aiškino aplinkybę, kiek dažnai buvo atvykęs ieškovas į Lietuvą per laikotarpį, kol atsakovas naudojasi ginčo butu, tačiau nepriklausomai nuo to, ar ieškovas lankėsi Lietuvoje 5 kartus (69, 71‑80, 109-114 b.l., III tomas), ar, kaip teigė atsakovas, daugiau kartų, svarbiausia yra tai, jog ieškovas ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą, kuomet galėjo apžiūrėti butą ir suderinti su atsakovu ginčo buto pertvarkymo bei remonto klausimus.                                                      

       Apie tai, kad ieškovas buvo davęs sutikimą atsakovui N. M. atlikti ginčo bute kapitalinį remontą paaiškino liudytojai I. Ž. ir S. K. Liudytoja I. Ž. parodė, kad jos akivaizdoje A. E. į N. M. klausimą atsakė, kad N. M. gali atlikti bute kapitalinį remontą. Tą patvirtino ir S. K., su kuriuo A. E. buvo susitikęs kaip su bendrijos pirmininku ir kuris S. K. paaiškino, kad buto šeimininkas yra N. M. ir, kad visus susijusius su butu (duomenys neskelbtini), klausimus reikia derinti su N. M. Taip pat S. K. patvirtino, kad N. M. 2005 – 2007 m. laikotarpiu atliko bute (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, pakeitė grindų perdangas ir pačias grindis, pertvarkė sienas, pakeitė santechnikos stovus ir įrenginius, taip pat darė namo laiptinės remontą. Liudytojas tą prisiminė, nes panašų remontą savo patalpose darė ir pats S. K. Liudytojas gerai neprisiminė, tačiau, jo manymu, greičiausiai namo bendrija davė N. M. sutikimą dėl remonto, tik liudytojas neprisiminė, kokio pobūdžio buvo sutikimas. S. K. lankėsi bute (duomenys neskelbtini), kai jame buvo įmonės UAB „UKRALITA BIZNIS“ pristatymas. Apklaustas liudytoju S. K. nurodė, kad N. M. atliekant ginčo bute remontą S. K., kaip namo bendrijos pirmininkas gavo namo gyventojo skundą dėl N. M. atliekamų remonto darbų. Tuomet buvo iškviestas savivaldybės ar statybų inspekcijos atstovas, kurie patikrino situaciją vietoje, taip pat N. M. pateiktus dokumentus ir jokių pažeidimų nenustatė.  

       Remiantis teisės aktais, galiojusiais tuo metu, kai galėjo būti vykdomas atsakovo nurodytas kapitalinis buto remontas, tam vykdyti turėjo būti gautas statybos leidimas (Statybos įstatymo 2 str. 20 d., 23 str. 1 d. (2005-03-17 – 2006-12-20 redakcija), STR 1.01.08:2002 10 p.). Dėl aplinkybės, ar atsakovas privalėjo turėti leidimą atlikti ginčo bute kapitalinį remontą ir, ar jį turėjo, teigtina, jog įvertinus paties atsakovo ir tuometinio namo bendrijos pirmininko S. K., apklausto liudytoju, paaiškinimus bei tai, kad yra pasibaigęs tokio pobūdžio dokumentų saugojimo laikas (89, 90 b.l., III tomas), teismas laiko labai tikėtinu, kad atsakovas turėjo reikiamą leidimą.                                                          

       Dėl buto pagerinimo masto ir atlygintinų išlaidų dydžio

       Apklaustas liudytoju specialisto išvadą pateikęs D. K. paaiškino, kad prieš teikdamas išvadą apie bute atliktus remonto darbus  jį apžiūrėjo. D. K. nuomone, bute (duomenys neskelbtini), atliktas remontas yra artimas rekonstrukcijai. Lankydamasis bute ir jį apžiūrėjęs specialistas įsitikino, kad šalia esamų medinių perdangų įrengtos metalinės grindų perdangos. Jis nurodė, kad bute atlikti reikšmingi visų konstrukcijų ir įrangos darbai, jų atlikimui buvo reikalingas ne trumpesnis kaip 2‑3 mėn. terminas.

         D. K. parengtame, į bylą pateiktame Vertinimo akte nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), atlikti rekonstravimo ir apdailos darbai, kurių vertė apskaičiuota pagal vidutinę rinkos kainą sudaro 105 086 Eur. Lokalinėje sąmatoje specialistas nurodė ir namo (duomenys neskelbtini), laiptinės remonto sumą už 13 415,42 Eur bei fasado remonto sumą už 20 015,16 Eur.

         Teismo nuomone, daugiabučio namo fasadas ir laiptinė priskirtini namo bendrosios dalinės nuosavybės objektams, kuriuos prižiūrėti pareigą turi visi pastato bendraturčiai. Todėl pripažintina, kad namo laiptinės ir fasado remonto darbus atsakovas atliko savo rizika. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas priešieškiniu neprašė priteisti visos Vertinimo akte nurodytos rekonstravimo ir apdailos darbų 105 086 Eur sumos, o tik jų dalį - mažiau kaip pusės vertės. Bendra fasado ir laiptinės darbų vertė sudaro 33 430,58 Eur, o be jų buto remonto darbų vertė sudaro 71 655,50 Eur. Todėl tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas yra mažesnis 31 655,50 Eur suma, nei Vertinimo akte nurodyta 71 655,50 Eur suma, teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigtina, kad reikalavimas neapima fasado ir laiptinės remonto darbų ir medžiagų vertės ir vietoje galimos 71 655,50 Eur sumos reikalaujant 40 000 Eur sumos už remontą įvertinamas galimas medžiagų nuvertėjimas. Jei tikslus nuostolių dydis nežinomas, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1d.). Teismas pripažįsta, kad atsakovo prašoma priteisti 40 000 Eur suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su priešieškiniu, rėmėsi  aplinkybėmis, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo atlikti jo bute remontą, nebuvo nustatyta buto būklė iki remonto,  kad kapitaliniam remontui atlikti buvo reikalingas leidimas ir pan., dėl ko atsakovas turėjo pareigą atlikti buto einamąjį remontą, tačiau  neturėjo teisės be savininko sutikimo vykdyti kapitalinį remontą. Tačiau įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus apie remonto vertę, ieškovas neteikė. Pažymėtina, kad ginčo butas yra 1934 m. statybos name, todėl labai tikėtina, kad sienų, grindų, lubų konstrukcijos ginčo bute buvo reikšmingai susidėvėję. Aplinkybė, kad atsakovas, ieškovo sutikimu,  bute įrengė naujas metalines grindų sijas, keitė vandentiekio stovus, vamzdžius, pakeitė elektros instaliaciją ir atliko kitus reikšmingus remonto darbus, labai tikėtina. Sprendžiant iš atsakovo pateiktų buto foto nuotraukų buto būklė gera (36-51 b.l., I tomas) ir mažai tikėtina, kad ji būtų buvusi tokia po 14 metų laikotarpio atsakovui neatlikus jo nurodytų remonto darbų.                      

         Ieškovui nepateikus priešingų įrodymų, teismas turi pagrindą vadovautis atsakovo pateikto Vertinimo akto duomenims, taip pat specialisto D. K. paaiškinimu. Teigtina, jog atsakovas pagerino butą. Atsakovas teigė, kad prie Vertinimo akto pridėtos foto nuotraukos yra darytos iki buto remonto (130-132 b.l., I tomas).  Nesant kitų neginčijamų įrodymų apie ginčo buto būklę 2000-12-07 ir vėliau, kai jame gyveno atsakovas, pripažintina, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia buvo būklė iki atsakovo atliktų buto pertvarkymo darbų ir remonto. Tačiau prie tokios situacijos prisidėjo ir ieškovas, kuris esant geriems šalių santykiams įgaliojo atsakovą rūpintis butu, tačiau nefiksavo jo būklės. Todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenims ir įrodymais, kurie leidžia teigti, kad atsakovas esmingai pagerino ginčo butą. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė, kad jis pats mėgino inicijuoti buto remontą, tik per atstovą civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tuo turėjo rūpintis tik atsakovas, nes gyveno ginčo  bute. Ieškovo nurodytas argumentas, kad atsakovas remontą galėjo vykdyti bute (duomenys neskelbtini), kuris jam anksčiau priklausė nuosavybės teise, nepaneigia atsakovo argumento, kad remontą jis atliko ir ginčo bute. Nepaneigta, kad atsakovo iniciatyva buvo atlikti ir namo fasado bei laiptinės remonto darbai ir ta aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovas rūpinosi būkle visų su juo susijusių patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini). Nors teismas pripažįsta, kad ieškovas neturi atlyginti išlaidų, susijusių su namo bendro naudojimo objektų atlyginimu, aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas žymiai pagerino butą (duomenys neskelbtini), iš kurio turi būti iškeldintas ir turi teisę reikalauti atlyginti atsakovo nurodytas išlaidas.                                   

       Vertinant šalių santykius, kuomet atsakovas ilgą laiką gyveno ginčo bute, galima teigti, kad jie turi nuomos ir panaudos santykių požymių. Atsakovas teigė, kad už kiekvieną mėnesį naudojantis butu mokėjo ieškovui 1 000 JAV dolerių (500 JAV dolerių už nuomą ir 500 JAV dolerių siekiant išpirkti butą), tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Po ginčo buto pardavimo, kurio savininku iki tol buvo iš atsakovas, jis daugiau kaip 14 metų (iki ieškinio teisme pareiškimo) gyveno bute. Kaip minėta, ieškovui tai buvo naudinga tuo, kad atsakovas prižiūrėjo butą, tačiau mažai tikėtina, kad ieškovas per tokį ilgą laikotarpį negalėjo pareikalauti iš atsakovo atlygio už naudojimąsi turtu. Šalių santykiai artimi turto panaudai, kurios atveju taikomos turto pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklės, nustatytos nuomai, t.y. pagal CK 6.629 str. 1 d. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.629 str. 2 d. nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.501 str. nuostatos. CK 6.501 str. 1d. numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti ( CK 6.501 str. 2, 3 d.).

         Dėl šalių santykių, susijusių su ginčo butu pasisakytina apie ieškovo poziciją tuo aspektu, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas turėjo teisę gyventi ginčo bute iki 2003-12-07, o vėliau, kaip galima manyti, atsakovas butą buvo užėmęs savavališkai, nes ieškovas negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių netrukdomai naudotis butu. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis (CK 6.478 str. 1 d.). Jei laikyti, kad nuo 2003-12-07 iki šiol atsakovas be ieškovo sutikimo gyveno bute (duomenys neskelbtini), tuomet pripažintina atsakovo teisė gauti reikšmingo remonto vertės piniginę kompensaciją, nes atsakovui išsikėlus iš buto, kuriame jis gyveno be jokio teisėto pagrindo,  ieškovui atitenka turtas su pagerinimais, kuriuos jis įgytų be pagrindo (CK 6.237 str. 1d.). Jei vis tik laikyti šalių santykius artimesnius panaudai, tai pripažintina, kad atsakovas turėjo išlaikyti turtą, kuriuo naudojosi. Tačiau, kaip minėta ieškovui daugiau kaip 10 metų neiniciavus savo, kaip savininko teisų gynimo, atsakovas galėjo turėti lūkestį, kad išpirks butą iš ieškovo. Remiantis atsakovo paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo  metu, ieškovas priimdavo iš atsakovo minėtus pinigus už nuomą ir skirtus butui išpirkti, tačiau visada siekė, kad nebūtų jokių įrodymų apie pinigų perdavimą. Atsakovas toleravo tokią padėtį dėl buvusių gerų santykių su ieškovu ir tikėdamasis išpirkti butą. Pažymėtina, kad  ginčo butas  iki pardavimo ieškovui priklausė atsakovui N. M. su sutuoktine ir trečiajam asmeniui O. B., kuris su atsakovu buvo UAB „Vtormeta“ akcininkai. Atsakovo pateiktos JAV ne pelno korporacijos „Baltic Enteprise Fund“ ir AB banko Snoras 2002-11-19, 2002-10-14 pažymos apie 53 400 Eur paskolos galimą suteikimą butui (duomenys neskelbtini), patvirtina realius atsakovo ketinimus įsigyti ginčo butą (114-117 b.l., I tomas). Todėl labai tikėtina, jog atsakovas iniciavo reikšmingus ginčo buto pertvarkymus ir remontą tikėdamasis, kad butas taps atsakovo nuosavybe, ko priešingu atveju, atsakovas nebūtų daręs.

         Šalys apsimainė argumentais dėl ieškininės senaties taikymo kol atsakovas priešieškiniu siekė nuginčyti 2000-12-07 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AD – 4405. Paskutiniu patikslintu priešieškiniu atsakovui nereiškiant tokio reikalavimo dėl senaties plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad atsakovui jo teisės pažeidimas dėl išlaidų turtui pagerinti susigrąžinimo paaiškėjo, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo, nes iki tol nebuvo aišku, ar ieškovas sieks atsakovo iškeldinimo ar klausimą dėl ginčo buto spręs kitų būdu. Todėl atsakovas nepraleido senaties termino dėl išlaidų turtui pagerinti priteisimo.                      

         Konstatavus, kad atsakovas esant ieškovo sutikimui atliko esminius buto pagerinimus, priešieškinio reikalavimas dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo tenkintinas. Atsakovas neturi galimybės pasiimti turto pagerinimus natūra nepadarant  esminės žalos nekilnojamam turtui – ginčo butui. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo priteistina atsakovui išlaidų                                                     40 000 Eur suma nekilnojamam turtui - butui (duomenys neskelbtini), pagerinti,

        Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminio mokesčio ir 3 560 Eur atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Tenkinant priešieškinį taip pat atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 98 str. 1d.). Tenkinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus iš šalių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269, 270, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį tenkinti.

        Iškeldinti atsakovą N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), su visu jo turtu iš buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

        Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 3601 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. E., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

        Priešieškinį tenkinti.   

        Priteisti iš ieškovo A. E., gim. (duomenys neskelbtini), 40 000 Eur turto pagerinimo išlaidoms atlyginti ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.       

         Priteisti iš lygiomis dalimis iš ieškovo A. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 26,40 Eur (po 13,20 Eur iš kiekvienos šalies) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Gintaras Pašvenskas