Civilinė byla Nr. e2-615-1024/2018

Procesinis Nr. 2-33-3-02286-2017-9

Proceso sprendimo kategorijos:

2.6.8.2.; 2.6.8.8; 2.6.8.11.2.; 3.2.6.1;

3.2.3.1.; 3.1.7.11.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,

sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ atstovams direktoriui Deividui Miškiniui, advokatei Eglei Akelei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ atstovams direktoriui Rimantui Adomaičiui, advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (Priėmimo mokesčio indeksavimo).

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti 2013-07-12 sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2017-10-16 dienos yra taikomas indeksuotas Priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis) Šia Sutartimi ieškovas įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2. punkte nurodytas sąlygas, o atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo mokėti ieškovui (Teikėjui) už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2. punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir Priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Ieškovo pateiktame 2012-07-07 Tiekėjo pasiūlyme nurodytas Priėmimo mokestis – 26,65 Eur/t be PVM. Sutarties 10.10. punktu šalys susitarė, kad Priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties priede Nr. 6. Šioje metodikoje nustatyta, kad indeksavimas taikomas kas metus Priėmimo mokesčio dalims, nurodytoms Tiekėjo pateiktame pasiūlyme (metodikos 3.1 ir 3.2 punktai). Indeksavimo metodikoje nustatomos kiekvieno rodiklio, kuriuo indeksuojamos Priėmimo mokesčio dalys, svyravimo viršutinė ir apatinė ribos (metodikos 3.3. punktas); rodikliui peržengus Indeksavimo metodikoje įvardintas ribas, ne dažniau kaip kartą per metus, atliekamas atitinkamos Priėmimo mokesčio dalies perskaičiavimas pagal metodikoje nurodytą formulę (metodikos 3.5 punktas); Priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu Susitarimu prie Sutarties (metodikos 3.6 punktas). Ieškovas, nustatęs, kad Indeksavimo metodikoje nurodyti rodikliai peržengė nustatytas ribas, 2017-07-11 pateikė atsakovui prašymą dėl paslaugų kainos indeksavimo. Atsakovui nepagrįstai atsisakant pakeisti Priėmimo mokesčio dydį pagal ieškovo atliktą indeksavimą, piktybiškai vengiant pasirašyti atitinkamus Sutarties pakeitimus dėl pagal Sutartį apskaičiuoto indeksuoto mokesčio dydžio, taip pat atsakovui iki 2017-12-08 nepateikus atsakovo prieštaravimus pagrindžiančių specialistų skaičiavimų, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su prašymu pakeisti Sutarties sąlygas. Nustačius netikslumą ieškovo atliktuose Priėmimo mokesčio skaičiavimuose (Plastikų pokytis neviršijo indeksavimo metodikoje nurodytos ribinės reikšmės, todėl indeksuojant mokestį neturėjo būti įtraukiamas į santykinio tarifo pokyčio skaičiavimus), ieškovas atitinkamai pakoregavo savo skaičiavimus ir tokiu būdu buvo nustatyta, kad pagal Sutarties sąlygas indeksuoto Priėmimo mokesčio dydis sudaro 34,25 Eur/t. Taigi šiuo patikslintu ieškiniu, ieškovas prašo teismo nustatyti, kad nuo 2017-10-16 dienos yra taikomas indeksuotas Priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, o jeigu šis prašymas bus netenkintas, patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas patikslinto ieškinio pagrindu pareikštų reikalavimų atžvilgiu nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi ieškovas prie patikslinto ieškinio pridedamo „Patikslinto ieškinio priedo Nr. 17” ir / ar jame nurodytų skaičiavimų atsakovui niekuomet nepateikė, siūlymo ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pakeisti Sutartį, nustatant patikslintu ieškiniu prašomą nustatyti 34,25 Eur/t priėmimo mokesčio dydį, atsakovui nepateikė, todėl ieškovo pareikštas ieškinys turi būti paliktinas nenagrinėtu. Nurodo, kad jeigu teismas netenkintų šio prašymo, prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad jog tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartyje įtvirtintos Priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos taikymo, todėl nagrinėjamo ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi tinkamas šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintos Priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos aiškinimas bei taikymas. Šalių sudarytos Sutarties 6 priede (Sutarties 6 priedo 3 punkte) įtvirtinti Priėmimo mokesčio indeksavimo principai, kuriais vadovaujantis privalo būti atliekamas Priėmimo mokesčio indeksavimas: indeksavimo periodiškumas; dalinis indeksavimas; Indeksavimo ribos. Nepaisant aukščiau išdėstytų tiek Ieškovui, kaip civilinių teisinių santykių dalyviui, tenkančių prievolių, įtvirtintų bendrųjų Sutarties aiškinimų bei taikymo principų, pačioje Sutartyje įtvirtintų kainų indeksavimo principų bei tikslų, ieškovas sąmoningai šiukščiai pažeidžia minėtus tikslus, principus bei šalių tikruosius ketinimus, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas nustatyti kaip įmanoma didesnę Priėmimo mokesčio dydžio sumą. Nepaisant aukščiau nurodytų Sutarties nuostatų bei Priėmimo mokesčio indeksavimo principų, kaip matyti iš ieškovo atliktų skaičiavimų, ieškovas nepagrįstai bei nesąžiningai atliekų morfologijos (atliekų sudėties) sąlygotų pokyčių pagrindu perskaičiuoja ne Priėmimo mokesčio dalį / dedamąją (bei patį Priėmimo mokesčio dydį, kiek jį, atitinkamai, įtakoja Priėmimo mokesčio dalies / dedamosios perskaičiavimas), tačiau perskaičiuodamas visą Priėmimo mokesčio dydį, tokiu būdu apskaičiuodamas neapgrįstai didelę Priėmimo mokesčio sumą. Ieškovas nesąžiningai naudojasi Sutarties 6 priedo formulėje padaryta akivaizdžia klaida, kurioje padaryta redakcinio pobūdžio klaida bei dydis A pavadintas „deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, Lt/t”, kai iš tiesų akivaizdu, jog turėjo būti (tiek įtvirtinti indeksavimo principai, kitos Sutarties 6 priedo nuostatos bei pati indeksavimo esmė vienareikšmiškai rodo) „deklaruota konkurso Priėmimo mokesčio dedamoji, Lt/t”. Pažymėjo, jog atliekų morfologijos (atliekų sudėties) pokyčiai turi įtaką išskirtinai Priėmimo mokesčio dedamajai dėl antrinių žaliavų pagrindu gaunamų pajamų (10 pozicija „Pajamos už parduotas antrines žaliavas“), tuo tarpu, jokios įtakos kitoms Priėmimo mokesčio dedamosioms neturi, todėl atliekų morfologijos (atliekų sudėties) pokyčių sąlygotas indeksavimas negali lemti kitų Priėmimo mokesčio dedamųjų. Pvz. pagal Ieškovo dėstomą Priėmimo mokesčio indeksavimo logiką - dėl tos aplinkybės, jog sumažėjo pristatomų metalo atliekų bei, atitinkamai, tuo pagrindu ieškovo gaunamos pajamos, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą ieškovui ne tik gauti prarastų planuotų pajamų kompensaciją, tačiau taip pat ir gauti didesnį pelną (viena iš Priėmimo mokesčio dedamųjų yra ieškovo pelnas). Akivaizdu, jog toks indeksavimo tvarkos taikymo aiškinimas yra nepagrįstas, nelogiškas, neatitinkantis Priėmimo mokesčio indeksavimo tikslų ir / ar šalių tikrųjų ketinimų.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti šalių sudarytą 2013 m. liepos 12 d. Sutartį, nustatant indeksuotą Priėmimo mokesčio dydį – 27,59 Eur/t (be PVM), taikytiną nuo 2017 m. gruodžio 1 d.; priteisti atsakovui iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo, kad atsakovas yra Telšių regiono savivaldybių – Telšių, Plungės, Mažeikių ir Rietavo savivaldybių teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas specialus juridinis asmuo, kurio pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje, t. y. įgyvendinti savivaldybių savarankiškąsias funkcijas bei tenkinti regiono viešuosius interesus, susijusius su atliekų tvarkymu. Atsakovo veiklos sąnaudos sudaro sudėtinę dalį / yra finansuojamos iš savivaldybių nustatytos bei regiono gyventojų mokamos vietinės rinkliavos, todėl tinkamu atsiskaitymo sąlygų nustatymu bei atsakovo patiriamų išlaidų dydžiu yra suinteresuotas ne tik Atsakovas, kaip atitinkamą veiklą vykdantis subjektas, tačiau taip pat ir viso regiono gyventojai, kurių mokamos vietinės rinkliavos dydis yra tiesiogiai susijęs minėtomis išlaidomis. Atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų bei savivaldybių pavestas funkcijas, atliktų viešojo pirkimo procedūrų pagrindu 2013 m. liepos 12 d. su ieškovu sudarė Projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra “Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009“ Statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/09/06 (toliau – „Sutartis“). Sutartis įsigaliojo 2015 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad atsakovas niekuomet neatsisakė atlikti Priėmimo mokesčio indeksavimo, tačiau nesutinka, su ieškovo paskaičiavimais dėl indeksacijos, kadangi atsakovui atlikus Priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus, paaiškėjo, jog ieškovas sąmoningai neteisingai taiko Priėmimo mokesčio indeksavimą, pažeidžia indeksavimo tikslus, principus bei Sutarties nuostatas, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturėti atsakovo (bei viso regiono gyventojų) sąskaita, tuo tarpu, ieškovo apskaičiuotai indeksuotai Priėmimo mokesčio sumai (42,62 Eur/t ar 36,68 Eur/t) nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, atsakovas papildomai kreipėsi į specialistus / konsultantus VšĮ „PRIC" dėl ieškovo bei atsakovo atliktų skaičiavimų peržiūros bei kompetentingų išvadų pateikimo. Minėtiems specialistams išanalizavus šalių sudarytos Sutarties turinį, šalių atliktus skaičiavimus, buvo vienareikšmiškai nustatyta bei patvirtinta, jog ieškovo siūlomas indeksavimas bei skaičiavimai yra nepagrįsti, nesuderinami su Priėmimo mokesčio indeksavimo tikslais, Sutartyje įtvirtintais indeksavimo principais bei nelogiški.  

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo pateiktą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas netinkamai nustatė indeksuoto Priėmimo mokesčio dydį. Atsakovo atliko indeksuoto Priėmimo mokesčio dydžio skaičiavimus, pažeidžiant indeksavimo metodiką, kuri yra sudėtinė šalių sudarytos 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. MBA/2013/07/06 dalis. Palyginus UAB „Veistas“ ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktus indeksuoto Priėmimo mokesčio skaičiavimus, matyti, kad šalių gaunami rezultatai (indeksuoto mokesčio dydis) nesutampa dėl to, kad šalys skirtingai taiko žemiau pateikiamą indeksavimo metodikos dalį, kuri nustato indeksavimą esant pakitusiai atliekų morfologijai (sudėčiai). Indeksavimo metodikoje yra nurodyta aiški formulė „B=A*(1+C)“, kuri turi būti taikoma atliekant indeksavimą dėl atliekų morfologijos pasikeitimo. Taip pat indeksavimo metodikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, ką reiškia kiekvienas formulės simbolis, t. y. nurodytos reikšmės, kurios turi būti įstatomos į nurodytą formulę. Kaip matyti raidė „B“ formulėje reiškia perskaičiuotą Priėmimo mokestį, atitinkamai raidė „A“ reiškia deklaruotą konkurso Priėmimo mokestį. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad Priėmimo mokesčio dydis iki indeksavimo yra 26,65 Eur/t. Atsakovas kartu su priešieškiniu kaip priedas Nr. 2 savo pateiktoje indeksavimo detalizacijoje taip pat nurodo, kad deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis („A“ reikšmė formulėje) yra 26,65 Eur/t. Nepaisant to, kaip matyti iš atsakovo pateiktos indeksavimo detalizacijos, atlikdamas skaičiavimus, atsakovas formulėje „B=A*(1+C)“, vietoje raidės „A“ įstato ne reikšmę „26,65“ (Priėmimo mokesčio dydį), bet reikšmę 2,63 (t. y. konkurso dieną ieškovo deklaruotą tikėtinų gauti pajamų už parduotas antrines žaliavas dydį eurais už vieną toną). Taigi atsakovas atlikdamas Priėmimo mokesčio indeksavimą neteisingai pritaikė indeksavimo metodikoje nustatytą formulę, į ją įstatydamas ne tas reikšmes, kurios pagal indeksavimo metodiką privalėjo būti įstatomos į nustatytą formulę. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateikto Priėmimo mokesčio indeksavimo pagrindimo, ieškovas atliko skaičiavimus įtraukdamas į formulę „B=A*(1+C)“ būtent tas reikšmes, kurias nustato indeksavimo metodika. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas Priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus atliko nesilaikydamas indeksavimo metodikos, dėl ko atsakovas netinkamai nustatė indeksuoto Priėmimo mokesčio dydį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Eglė Akelė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad ieškovas laimėjęs viešąjį konkursą sudarė sutartį su atsakovu, ir pirminiame etape buvo pastatyta gamykla, o toliau ieškovas įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą. Sutartimi šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir Priėmimo mokesčio dydžiu, t. y. 26,65 Eur/t be PVM. Taip pat sutartimi šalys susitarė, kad Priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties priede. Tarp šalių kilo pagrindinis ginčas dėl Priėmimo mokesčio dydžio įrašymo į formulę, kadangi indeksavimo metodikoje yra nuodyta aiški formulė, kuri turi būti taikoma atliekant indeksavimą dėl atliekų morfologijos pasikeitimo, be to, indeksavimo metodikoje yra aiškiai nurodyta, ką reiškia kiekvienas formulės simbolis. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas naudojasi ta pačia formule, tačiau atsakovas formulėje vietoje raidės „A“ įstato ne reikšmę 26,65 – Priėmimo mokesčio dydis, o reikšmę 2,63, t. y. konkurso dieną ieškovo deklaruotą tikėtinų gauti pajamų už parduotas antrines žaliavas dydį eurais už vieną toną. Atsakovas teigia, kad formulėje yra padaryta klaida, tačiau pats užsakovas parengė tas sąlygas ir dabar jas interpretuoja savaip. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pasikeitus morfologiniams pokyčiams turi būti indeksuojama tik 10 eilutė, kadangi pagal metodiką turi būti indeksuojamas visas mokestis. Ieškovas yra verslo subjektas ir turi gauti pakankamas pajamas, kad užtikrintų savo veiklą bei tinkamai vykdytų tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad indeksavimas turi būti taikomas nuo 2017 m. spalio 16 d., kadangi į atsakovą buvo kreiptasi raštu prašant pasirašyti kaip numatyta sutartyje papildomą susitarimą dėl indeksavimo, tačiau nesulaukus galutinio atsakymo iš atsakovo, būtent ši data yra atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradimo diena. Taip pat nurodė, kad į atsakovą dėl indeksavimo buvo kreiptasi, todėl ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo pasinaudota, pateikiant patikslintą ieškinį buvo tik nežymiai perskaičiuotas dydis dėl plastikų, ir tai nėra naujas pasiūlymas, todėl šios aplinkybės nesukuria prielaidų ieškinio palikimui nenagrinėtu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Deividas Miškinis prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad pirmą kartą į atsakovą dėl indeksacijos kreipėsi dar 2017 m. liepos 11 d. Ieškovui paprašius papildomų duomenų, jie 2017 m. rugsėjo 6 d. juos pateikė atsakovui, tačiau iki 2017 m. spalio 16 d. negavus jokių pastabų, jie priėmė tai kaip sutikimą. Teigė, kad indeksavimas turi būti taikomas ne tik antrinių žaliavų išskyrimui, bet visam mokesčiui, kadangi net ir sumažėjus gaunamų antrinių žaliavų, jie vis tiek privalo išlaikyti tą patį kiekį žmonių, mokėti jiems darbo užmokestį, mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos, elektros energiją ir panašiai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Edgaras Burdulis palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė pateiktą priešieškinį tenkinti, o ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip pareikštą nepasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, netenkinus šio reikalavimo, prašė ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl indeksavimo ir konkrečiai dėl Priėmimo mokesčio dydžio. Teigia, kad tarp šalių sudarytos sutarties 6 priedo formulėje padaryta akivaizdi klaida, t. y. redakcinio pobūdžio klaida bei A dydis pavadintas „deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis“, kai iš tiesų akivaizdu, jog turėtų būti „deklaruoto konkurso Priėmimo mokesčio dedamoji“. Jų manymu indeksacija turi būti taikoma tik dėl antrinių žaliavų. Ieškovas nepagrįstai atliekų sudėties sąlygotų pokyčių pagrindu perskaičiuoja ne Priėmimo mokesčio dedamąją, tačiau jis perskaičiuoja visą Priėmimo mokesčio dydį, taip atsiranda dviguba indeksacija dėl darbo užmokesčio ir taip nepagrįstai apskaičiuodamas didelę priėmimo mokesčio sumą. Šiuo atveju nežymiai sumažėjus pristatomų metalo atliekų kiekiui, ieškovas reikalauja Priėmimo mokesčio padidinimo net 7,38 Eur dydžiu. Be to, ieškovas neteisingai prašo skaičiuoti datą nuo kurios turi būti taikomas indeksavimas, kadangi metodikoje aiškiai nurodyta, kad indeksavimas taikomas kas metus, skaičiuojant nuo paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo dienos. Nurodo, kad teismų praktikoje nėra teikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, o sutartis aiškinama pagal tikrąją šalių valią. Šiuo atveju indeksavimo esmė buvo tik dedamųjų dalių indeksavimas, konkrečiai tai tik antrinių žaliavų, todėl tiek pati metodika, tiek visi sutarties priedai suponuoja tikrąją šalių valią dėl dalinės indeksacijos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Rimantas Adomaitis paaiškino, kad atliekant indeksaciją negalima žiūrėti vien tik formaliai į formulę, reikia žiūrėti bendrai į metodikoje išdėstytus indeksavimo principus, kurie teigia, kad indeksavimas taikomas tik Priėmimo mokesčio dalims. Ieškovas šiuo atveju taiko dvigubą indeksaciją, nes atskirai indeksuoja darbo užmokestį, o paskui dar kartą darbo užmokestį indeksuoja, taikydami formulę ir įrašydami deklaruotą konkurso Priėmimo mokestį, o ne Priėmimo mokesčio dedamąją. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad formulėje yra padaryta aiški techninė klaida. Jie neatsisako indeksuoti nei darbo užmokesčio, nei užmokesčio už antrines žaliavas, tačiau nesutinka, kad indeksacija taikoma viskam, kadangi praktiškai ieškovo yra taikoma dviguba indeksacija.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis).  Šia Sutartimi ieškovas (Tiekėjas) įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2. punkte nurodytas sąlygas, o atsakovas (Užsakovas) įsipareigojo mokėti Teikėjui už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2. punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir Priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Sutarties 10.10. punktu šalys susitarė, kad Priėmimo mokestis indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties priede Nr. 6 (toliau – Indeksavimo metodika). Indeksavimo metodikos 3.6 papunktyje nustatyta, kad Priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu Susitarimu prie Sutarties. Ieškovė 2017 m. liepos 11 d. pateikė atsakovei prašymą dėl paslaugų kainos indeksavimo ir pateikė savo paskaičiavimus. Atsakovė, gavusi papildomus ieškovės pateiktus dokumentus, taip pat atliko Priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus ir nustatė, kad indeksuota Priėmimo mokesčio suma sudaro 27,59 Eur/t. Šalims nepavykus susitarti ir sudaryti papildomo susitarimo dėl indeksavimo, ieškovė kreipėsi į teismą.

Dėl ieškovės pateikto patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu

Atsakovė nurodė, jog ieškovė patikslinto ieškinio pagrindu pareikštų reikalavimų atžvilgiu nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi ieškovė prie patikslinto ieškinio pridedamo „Patikslinto ieškinio priedo Nr. 17“ ir jame nurodytų skaičiavimų atsakovei niekuomet nepateikė, siūlymo ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pakeisti sutartį, nustatant patikslintu ieškiniu prašomą nustatyti 34,25 Eur/t priėmimo mokesčio dydį, atsakovei taip pat nepateikė, todėl ieškovės pareikštas ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 str. 3 d. nustato, jog ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kainos (Priėmimo mokesčio) indeksavimo dydžio nustatymo. Iš ieškovės pateiktų teismui dokumentų matyti, kad ieškovė 2017 m. liepos 11 d. pateikė atsakovei prašymą dėl paslaugų kainos indeksavimo, kuriuo prašė atsakovą, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. padidinti ieškovo paslaugų kainą, su šiuo prašymu pridėjo ir paslaugų kainos dydžio indeksavimo pagrindimą. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu nesutiko su kainos indeksacija, nurodydamas, kad indeksavimas negalimas, kol nebus patvirtinta komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaita. Ieškovas atlikto atliekų sudėties nustatymo tyrimus, pateikė atsakovui patvirtintas ataskaitas ir 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu pakartotinai pareikalavo atsakovo nuo 2017 m. spalio 2 d. taikyti indeksuotą paslaugų kainą, nustatytą pagal indeksavimo pagrindimą. Atsakovas 2017 m. spalio 12 d. raštu pritarė priėmimo mokesčio indeksavimui, tačiau nesutiko su UAB „Veistas“ apskaičiuotu indeksuoto priėmimo mokesčio dydžiu (siūlė nustatyti 27,84 Eur/t mokestį) ir taikymo pradžia (siūlė indeksuotą mokestį taikyti nuo 2017-12-01). Tuomet 2017 m. spalio 19 d. raštu ieškovas nurodė, kad atsakovo pateiktas siūlymas dėl indeksuoto mokesčio dydžio ir taikymo pradžios negali būti vertinamas, kadangi nėra pagrįstas, todėl vertinamas kaip bendradarbiavimo imitavimas ir Priėmimo mokesčio indeksavimo proceso vilkinimas, suteikiantis teisę ieškovui vienašališkai nuo 2017-10-01 taikyti 2017-09-11 rašte Nr. S-78 nurodytą ir pagal Indeksavimo metodiką apskaičiuotą Priėmimo mokesčio dydį. Taigi byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog ieškovas siekė inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimą, t. y. papildomo susitarimo dėl indeksavimo priėmimą, todėl konstatuotina, kad ieškovas įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau sulaukė neigiamo atsakovo atsakymo. Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas patikslintas Priėmimo mokesčio dydžio indeksavimo pagrindimas („Priedas Nr. 17), yra visiškai naujas pasiūlymas, kuriame nurodytų skaičiavimų atsakovas niekada nematė, kadangi ieškovo pateiktame indeksavimo pagrindime buvo pakoreguotos tik paskutiniame puslapyje esančios lentelės Nr. 7 – 9, t. y. patikslintas dydis dėl plastikų. Pats indeksavimo ir skaičiavimo principas atsakovui buvo žinomas, atsakovas su ieškovo iki ginčo atsiradimo teisme dėl indeksavimo tvarkos tarėsi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu atmestinas.

Dėl Priėmimo mokesčio indeksavimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartyje įtvirtintos Priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos taikymo. Pažymėtina, kad abi šalys pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju indeksavimas turi būti taikomas, tačiau šalys skirtingai taiko Indeksavimo metodikoje nurodytą formulę, nurodytą Indeksavimo metodikos 5 punkte („B=A*(1+C)“). Ieškovė teigia, kad jie, kaip ir nurodyta Indeksavimo metodikos formulėje, reikšmėje „A“ įrašė deklaruotą konkurso Priėmimo mokestį, LT/t (Eur/t), kuris yra 26,65 Eur/t, o atsakovė teigia, kad Indeksavimo metodikos formulėje reikšmėje „A“ yra padaryta akivaizdi redakcinio pobūdžio klaida ir dydis „A“ pavadintas „deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, LT/t“, kai iš tiesų turėjo būti „deklaruota konkurso Priėmimo mokesčio dedamoji, LT/t“, ir Indeksavimo metodikos formulėje reikšmėje „A“ turi būti įrašytas dydis 2,63 Eur/t.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06 sudaryta, atsakovui paskelbus viešąjį pirkimą ir ieškovui pateikus pasiūlymą, atitinkantį viešojo pirkimo sąlygas. Iš pateiktos Sutarties matyti, kad šiame dokumente buvo numatytas paslaugos kainos indeksavimas, kurio metodika detaliai išdėstyta Sutarties priede Nr. 6 (Priedas Nr. 6 – Indeksavimo metodika).   

Viešojo pirkimo sutartis – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Pagal VPĮ 3 straipsnį viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Dėl to viešojo pirkimo sutarties sudarymas yra vienas iš pagrindų pasibaigti viešojo pirkimo procedūroms (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kita vertus, viešųjų pirkimų procedūrų pabaiga šiuo pagrindu nereiškia, kad VPĮ normos ir viešųjų pirkimų principai nereikšmingi, nes įstatyme reguliuojami tam tikri su viešojo pirkimo sutarties vykdymu susiję aspektai (pvz., sutarties keitimas, papildomų darbų įsigijimas ir pan.) (žr. Apžvalgos I d. sk. Viešųjų pirkimų principai ir tikslas. Bendrosios nuostatos). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo spręsta, kad ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo įeina į VPĮ reguliavimo sritį (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Pagal kasacinio teismo praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013)

Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties sąlygų turinys nustatomas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška, nes tai būtų nepateisinama, nesuderinama su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas Rimantas Adomaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad viešojo pirkimo dokumentai buvo parengti ne jų pačių, o įmonės, kuri laimėjo konkursą, viešojo konkurso sąlygoms parengti, jokių susirašinėjimų, paklausimų dėl Sutarties sąlygų dėl indeksavimo metodikos, pateikta nebuvo, atsakovo atstovas patvirtino, kad prieš teismo posėdį jis peržiūrėjo susirašinėjimo dokumentus ir šiuo klausimu jokių raštų nebuvo. Atsakovo atstovai pripažino, kad klaida Sutarties 6 priedo formulėje yra padaryta ir prašė teismo į tai atsižvelgti indeksuojant priėmimo mokestį.

Kaip minėta aukščiau, Sutartis tarp šalių sudaryta atliekant viešojo prikimo procedūras. Viešojo prikimo sutartys iš esmės sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip perkančioji organizacija, parengė Sutarties projektą, jos priedus, o ieškovė, kaip tiekėjas, laimėjęs konkursą, sudarė Sutartį. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Pažymėtina, kad kaina yra esminis sutarimas, ir ieškovas, teikdamas savo pasiūlymą, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad sutartis bus vykdoma pagal joje numatytas sąlygas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Pažymėtina ir kasacinė praktika dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos naštos perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovei kaip perkančiajai organizacijai, paruošusiai Sutartį su joje numatytais priedais, ir joje padarius akivaizdžių klaidų, tenka negatyvių padarinių rizikos našta. Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytoje formulėje reikšmė „A“ yra nurodyta – „deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, LT/t“. Sutarties 1 dalyje prie sąvokų nurodyta, kad Priėmimo mokestis reiškia Pasiūlyme nurodytą Užsakovo Tiekėjui mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Iš ieškovės pateikto finansinio pasiūlymo 4 punkto matyti, kad pasiūlymo kaina (Atliekų atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų kaina (Priėmimo mokestis) už vieną toną komunalinių atliekų sutvarkymo, išrūšiavimo, paruošimo perdirbti ar kitaip panaudoti) be PVM yra: 92 LT, 00 ct (26,65 Eur). Taigi formulės reikšmėje „A“ nurodytas deklaruotas konkurso Priėmimo mokestis, Eur/t“ yra 26,65 Eur/t, ir kitoks skaičiaus įrašymas formulėje, kurios reikšmė yra aiškiai nurodyta, reikštų galimybę perkančiajai organizacijai pasinaudoti padarytomis klaidomis, o tai pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Nors liudytojas G. N. taip pat teigė, kad jo manymu metodika yra paruošta su techninėmis klaidomis, t. y. formulės reikšmėje „A“ yra padaryta klaida, kadangi indeksuoti reikia dedamąsias, o ne visą Priėmimo mokestį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) neprašė pakeisti sutarties sąlygų (nors reikalavimas formuluojamas kaip Sutarties pakeitimas, tačiau šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad iš esmės Sutartis nėra keičiama, o tik pritaikoma joje numatyta indeksacija), neprašė ištaisyti indeksavimo metodikoje padarytos klaidos, o prašė nustatyti priėmimo mokesčio indeksuotą dydį, todėl nagrinėjamu atveju ginčas toje apimtyje ir yra nagrinėjamas. Civiliniame kodekse pripažįstama teisė sutarties šalims susitarti dėl vienašališko tam tikrų prievolių sąlygų pakeitimo. CK 6.223 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Šiuo atveju šalys susitarimo nepasiekė, tačiau kaip minėta, šalių reiškiamas reikalavimas buvo nustatyti Priėmimo mokesčio indeksuotą dydį, ir atsakovei, kaip šaliai, paruošusiai Sutartį bei jos priedus, ir joje padarius akivaizdžių klaidų, tenka prisiimti negatyvių padarinių rizikos naštą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad kitoks indeksavimo metodikoje nurodytoje formulėje reikšmėje „A“ skaičiaus įrašymas būtų laikomas esminiu sutarties pakeitimu, į kasacinio teismo praktiką dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos naštos perkančiajai organizacijai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatant, kad indeksuotas Priėmimo mokesčio dydis yra 34,25 Eur/t, o atsakovo pareikštas priešieškinys dėl Priėmimo mokesčio dydžio indeksavimo atmestinas.

Dėl datos, nuo kurios taikytinas indeksuotas Priėmimo mokesčio dydis 

Ieškovas ieškiniu prašo indeksuotą Priėmimo mokestį, kurio dydis yra 34,25 Eur/t, taikyti nuo 2017 m. spalio 16 d., atsakovas priešieškiniu prašė indeksuotą Priėmimo mokestį taikyti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

Sutarties 6 priedo 3.1 papunktyje nustatyta, kad indeksavimas taikomas kas metus, skaičiuojant nuo Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų tiekimo sutarties Įsigaliojimo dienos. Sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, kad šalių sutarimu Įsigaliojimo diena, t. y. diena, kurią Tiekėjas privalo pradėti teikti Paslaugas pagal šią Sutartį, yra diena, kurią pasirašomas Eksploatavimo pradžios aktas. Šalys neginčija, kad Sutarties įsigaliojimo diena yra 2015 m. gruodžio 1 d. Ieškovo atstovai teigia, kad kainų indeksavimas atliekamas kasmet, o indeksavimas taikomas nuo 2016-10-16, kada atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, todėl indeksavimas nustatomas vienašališkai nuo ieškovo nurodytos datos. Teismas su tokiais ieškovų atstovais argumentais nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti, neparemti kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš Sutarties priedo turinio, numatančio indeksavimo metodiką, teismas daro išvadą, jog šalys susitarė dėl Priėmimo mokesčio indeksavimo vieną kartą metuose, numatydamos, jog indeksavimas taikomas (skaičiuojamas) nuo Sutarties Įsigaliojimo dienos. Šalys, kaip minėta aukščiau, neginčija, kad Sutarties įsigaliojimo diena yra gruodžio 1 d., todėl nagrinėjamu atveju Priėmimo mokestis turi būti indeksuojamas nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipnsio 4 dalis nustatao, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kadangi nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas, nes taikomas ieškovės nurodytas indeksuotas priėmimo mokestis tik nuo vėlesnės datos, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Iš byloje pateikto advokatės Eglės Akelės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaitų – faktūrų, mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2303,84 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2303,84 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Ieškovė taip pat sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės (CPK 88 str., 93 str. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013-07-12 sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra taikomas indeksuotas Priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“, įmonės kodas 171780190, 2453,84 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“, įmonės kodas 302803666.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                    Ieva Juodviršytė