Civilinė byla Nr. 2S-392-881/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17266-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.18.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-23851-960/2016 pagal pareiškėjos Z. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P. (V. P.), I. P., kuria pareiškėjos prašymas atmestas.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. P. bendrosios dalinės nuosavybės ½ teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), butas – patalpa pastate, įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini); butas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime; butas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime; pastatas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); ir 91,30 Eur. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pareiškėjos naudai iš V. P. priteista 30 000 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 16 d. sprendimu panaikino turto pasidalijimo sutartį, sudarytą 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp skolininko ir suinteresuoto asmens I. P.. 2016 m. balandžio 29 d. raštu antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
- Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, nustatęs, jog skolininkui turtas priklauso bendra su kitais asmenimis nuosavybe, turi aprašyti ir areštuoti visą tokį bendrąjį turtą, o ne pats nustatinėti skolininko dalį ir tik ją areštuoti. Iš 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto akto ir vykdomojoje byloje esančių 2016 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog nors nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso I. P., tačiau minėtu turto arešto aktu areštuota tik šio namo 1/3 skolininkui priklausančios dalies. Be to, nors nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad pastatas – svarstyklės, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso I. P., tačiau minėtu turto arešto aktu areštuota tik šio pastato ½ skolininkui priklausančios dalies. Nustačius, jog skolininkui bendros nuosavybės teise su suinteresuotu asmeniu priklauso nekilnojamasis daiktas, toks daiktas (visas) turi būti aprašytas ir areštuotas, po ko yra nustatoma tokio daikto skolininko dalis bendroje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nors I. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso minėti gyvenamasis namas ir pastatas, tačiau antstolė turto arešto aktu aprašė ir areštavo šiose daiktuose tik tam tikras (1/3 ir ½) dalis skolininkui priklausančių dalių, kurias ir siekiama nustatyti šio teismo proceso metu, taigi turto arešto aktas, anot teismo, turėtų būti patikslintas.
- Be to, teismas pabrėžė, kad nors 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto akte nenurodyta areštuojamų daiktų vertė, visgi iš vykdomojoje byloje esančių 2016 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu areštuotų statinių ir žemės sklypų bendra vidutinė rinkos verčių, nustatytų 2010 m. rugsėjo 13 d. – 2010 m. rugsėjo 15 d. datai, suma yra didesnė už šioje vykdomojoje byloje išieškomą sumą. Atsižvelgiant į tai, antstolė turėtų nustatyti aprašyto turto vertę ir esant pagrindui, patikslinti turto arešto aktu aprašytą turtą.
- Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. kovo 1 d. antstolės turto arešto aktu areštuota ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui V. P., be to, nepateikta duomenų, kokiu pagrindu būtų galima šioje turto dalyje nustatyti V. P. dalį bendroje nuosavybėje. Taigi teismas sprendė, kad areštuotoje ½ dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje V. P., negali būti nustatyta V. P. dalis.
- Taigi, atsižvelgdamas į tai, jog antstolės 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu areštuotos daiktuose tik dalys skolininkui priklausančių dalių, o ne visas bendra nuosavybe priklausantis daiktas, aprašyto turto vertė turto arešto akte nėra nurodyta ir, iš vykdomosios bylos duomenų, iki šiol nėra nustatyta, taip pat tai, jog pareiškėja prašo nustatyti V. P. dalį nekilnojamajame daikte, kurio ½ areštuota antstolio dalis priklauso kitam asmeniui, ir teismui nepateikta duomenų, kokiu pagrindu šioje antstolės areštuotoje nekilnojamojo daikto dalyje būtų galima nustatyta V. P. dalį bendroje nuosavybėje, teismas sprendė, jog šiuo metu negali būti nustatyta skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Pareiškėja Z. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
-
-
-
-
-
-
-
- Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad skolininkas visokiais būdais vengia atlyginti padarytą žalą. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2A-792-275/2016, tačiau teismas, nagrinėdamas apeliantės prašymą, šios bylos neprijungė.
- Teismui nėra draudimo pačiam areštuoti turtą ir vykdymo stadijoje, jeigu akivaizdžiai vilkinamas teismo sprendimo vykdymas.
- Apeliantės prašymas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.). Teismas apsiribojo tik turimų dokumentų analize, kuri nevisiškai atspindi esančią padėtį. Jokie papildomi dokumentai nebuvo išreikalauti. Teismas pasitenkino skolininko atsiliepimu ir tuo patikėjo. Tačiau kodėl skolininkas neatlygina žalos, taip ir nebuvo aiškinamasi.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys V. P. ir I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
-
- Teismas atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad vykdomojoje byloje yra neginčijamai nustatytas faktas, jog skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Pastarasis nėra realizuotas, t. y. iš jo nebuvo vykdomi išieškojimo veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka padengti esamą įsiskolinimą, dėl ko yra būtinas išieškojimo nukreipimas į bendrąją jungtinę nuosavybę.
- Teismas neturi teisinio pagrindo vykdymo procese atlikti veiksmus, kuriuos įstatymas numato atlikti antstoliui.
- Teismas neturėjo jokio teisinio/ faktinio pagrindo nustatyti, aiškintis priežastis, kodėl nėra atlyginama žala.
- Apeliantė nenurodo, kokios papildomos aplinkybės galėjo būti tiriamos žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškime dėl skolininko turto dalies nustatymo apeliantė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
- Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės (išieškotojos) prašymas nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį.
- CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas yra viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje (dalinėje) nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
- Taigi apeliantės argumentas, kad antstoliui neareštavus turto, tai nėra pagrindas netenkinti prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes teismas pats gali areštuoti turtą, neatitinka minėto teisinio reguliavimo, pagal kurį būtent antstolis, o ne teismas atlieka skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, areštą.
- Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas jos prašymą, apsiribojo tik pateiktų dokumentų analize, tačiau apeliantė nenurodo, kokiu aspektu pateikti dokumentai, anot jos, neatspindi realios situacijos, taip pat, kokius dokumentus teismas dar turėjo išreikalauti (CPK 178 str.).
- CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pareiškimus vykdymo proceso metu teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Taigi pareiškimų nagrinėjimo formos parinkimas yra paliktas teismo diskrecijai. Remdamasis apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad jam suteiktą diskrecijos teisę – parinkti pareiškimo nagrinėjimo formą – pirmosios instancijos teismas realizavo netinkamai.
- Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad nagrinėdamas jos prašymą teismas turėjo aiškintis priežastis, kodėl skolininkas neatlygina jai priteistos žalos. Teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėjant prašymus dėl skolininko turto dalies nustatymo, minėtos aplinkybės į tokių prašymų nagrinėjimo dalyką nepatenka.
- Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pabrėžia, kad įvykdžius skundžiamoje nutartyje išvardytas sąlygas, be kita ko, antstolei, vykdančiai išieškojimą, pašalinus nutartyje nurodytus procesinius pažeidimus, skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimas vykdymo proceso metu, esant pagrindui, galės būti keliamas pakartotinai.
- Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė