Administracinė byla Nr. eA-1086-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08975-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 23S176588, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 23S177075, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus (toliau – ir Sprendimas 2) (abu kartu toliau – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti (pratęsti galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 26 d.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimu 1 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas klausimyne nurodė, jog 1997 m. sausio 15 d.–2001 m. rugpjūčio 13 d. ir 2002 m. vasario 1 d.–2005 m. rugpjūčio 26 d. dirbo pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos gaisrinės padalinyje (dirbo vairuotoju, vežiojo gaisrininkus).
3. Atsakovas Sprendimus grindė Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 18-9825 (toliau – ir VSD išvada).
4. Pareiškėjas paaiškino, kad nepritaria A. Lukašenkos režimui, dėl to 2020 m. pradžioje (t. y. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Baltarusijos prezidento rinkimų) išvyko iš Baltarusijos, gyvena bei dirba Lietuvoje. Pareiškėjas niekada netarnavo, nedirbo ir nebendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos ir kitomis specialiomis tarnybomis, o jo darbas Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos gaisrinės padalinyje 1997 m. sausio 15 d.–2005 m. rugpjūčio 26 d. apėmė ir apsiribojo tik vairuotojo (vežiojo gaisrininkus) funkcijomis. Visi pareiškėjo ekonominiai interesai jau nėra siejami su Baltarusija, jie yra Lietuvoje, kurioje jis dirba ir kartu su sutuoktine gyvena daugiau kaip 3 metus. Pareiškėjas Baltarusijoje neturi būsto, gyvenamojo adreso, nes nuo 2020 m. pradžios dirba ir gyvena Lietuvoje, 2022 m. lapkričio 9 d. deklaravo išvykimą iš Baltarusijos. Pareiškėjas liko tik konsulinėje apskaitoje. Be to, pareiškėjo sutuoktinė turi nustatytą negalią (35 proc. darbingumą). Pareiškėjui ir negalią turinčiai jo sutuoktinei išvykti iš Lietuvos į kilmės šalį, kurioje jie nebeturi būsto, ekonominių ryšių, būtų sunku, todėl Migracijos departamento Sprendimai yra neproporcingi ir naikintini.
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (toliau – ir prašymas), ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašymo priėmimo metu pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną nurodė, kad 1997–2005 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, ugniagesių tarnyboje vairuotoju. VSD 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7. Atsakovas teigė, jog VSD, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. spalio 2 d. priėmė Sprendimą 1, 2023 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą 2. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas 8 metus dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, atsakovas vertino, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimai buvo priimti remiantis VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.
8. Atsakovas pažymėjo, kad VSD išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla nepaprastųjų situacijų ministerijoje). Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad jam buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (2020 m. gruodžio 28 d. panaikinta viza nutraukus darbo sutartį) ir nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d., bei leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas Lietuvoje buvo įdarbintas keliose įmonėse ir dirbo nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. birželio 11 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo ryšiai su Lietuva iš esmės yra darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2020 m., tačiau periodiškai grįžta į Baltarusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 14 kartų, todėl jo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
9. Atsakovas teigė, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD išvadą, vertintina, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.
10. Migracijos departamentas Sprendimuose konstatavo, kad siekis dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
13. VSD 2023 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentui pateikė VSD išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerija. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas jau nebedirba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, nepaneigė VSD padarytos išvados.
14. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai bei skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. klausimyne nurodė, kad 1991–1993 m. tarnavo kariuomenėje, pareigos – vairuotojas, 1997–2005 m. dirbo gaisrinės tarnyboje vairuotoju.
17. VSD 2023 m. rugsėjo 19 d. VSD išvadoje nurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietis M. S., dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiui M. S. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į nurodytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos piliečio M. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, VSDV prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
18. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjas 1997–2005 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, jog jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė darbo pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė, kad 1997–2005 m. dirbo Baltarusijos Respublikos ugniagesių tarnyboje vairuotoju. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (2020 m. gruodžio 28 d. panaikinta viza, nutraukus darbo sutartį) ir nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. bei leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas Lietuvoje buvo įdarbintas keliose įmonėse ir dirbo nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. birželio 11 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. VSD išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui, išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais. Aplinkybė, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje dirbo 1997–2005 m., nepaneigia grėsmės galimybės valstybės saugumui, esant šiandieninei geopolitinei situacijai. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo Lietuvoje buvo įdarbintas nuo 2020 m. kovo 12 d. ir dirbo su 8 mėnesių pertrauka iki 2023 m. birželio 11 d., taigi jo darbo laikotarpis yra per trumpas ilgalaikiams socialiniams ir ekonominiams ryšiams sukurti ir nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
19. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sprendė, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas vertino, kad atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
20. Teismas nurodė, kad atsakovo Sprendimu 2 priimtas nustačius tas pačias aplinkybes kaip ir Sprendime 1. Migracijos departamentas nustatė, kad aktualiausiais 2023 m. spalio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Integre trans“, nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. sausio 10 d. dirbo UAB „Baltic proservices“, nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2023 m. birželio 11 d. dirbo UAB „Transjeka“. Migracijos departamentas vertino, kad šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 1997–2005 metais dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms. Asmens asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas vertino, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui nustatė 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris yra proporcingas.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2023 m. ne kartą vyko į Baltarusijos Respubliką.
22. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi 2023 m. rugsėjo 19 d. VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
24. Teismas pažymėjo, kad VSD išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios institucijose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
25. Teismas sprendė, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip nurodė klausimyne, 1997–2005 m. dirbo gaisrinės tarnyboje vairuotoju, teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo autobuso vairuotoju, vežė darbuotojus į darbą ir iš darbo, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.
26. Teismas pažymėjo, kad kiekvienoje situacijoje turi būti įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl VSD surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad dirbo gaisrinės tarnyboje vairuotoju, vežė darbuotojus į darbą ir iš darbo, tačiau tikėtina, jog jis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, ir toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Taigi VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
27. Aplinkybė, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas (pakeitimas) neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
28. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą 1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
29. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu 2 nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas Sprendime 2 įvertino tiek VSD išvadoje nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą uždraudimo terminą, tiek pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl atsakovas nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę (neįgaliojo pažymėjimas, sprendimas dėl darbingumo lygio), tačiau pateikti duomenys nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas sprendė, kad uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra teisingas ir proporcingas.
30. Taigi teismas sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.
31. Nustatęs, kad Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.
III.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodytais argumentais, kadangi jis nagrinėjamu atveju neaktualus, nes buvo priimtas vertinant Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžto investuotojo į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę subjektą. Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog minėtas įstatymas visgi palieka Komisijai galimybę individualizuoti taikintinas investuotojui ribojančias jo teises priemones – pateikiant rekomendacijas dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
34. Pareiškėjas akcentavo, kad nei teisės aktai nei teismų praktika nenustato asmens neriboto laike savaime laikytino pavojingumo nacionaliniam saugumui dėl praeityje jo tarnybos, šiuo atveju, Baltarusijos kariuomenėje. Kiekvieno asmens situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama pagal individualiai renkamus įrodymus.
35. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
36. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę (neįgaliojo pažymėjimas, sprendimas dėl darbingumo lygio), tačiau nurodė, jog vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas turi visus duomenis apie jo sutuoktinę ir Baltarusijoje sudarytą santuoką, kuri Lietuvoje neapskaityta, taip pat nurodo, jog sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat paaiškino apie sudarytą santuoką ir sutuoktinę, apie jų šeimą. Tokiose bylose teismas turi prievolę būti aktyvus, tačiau teismas net neužsiminė apie galbūt trūkstamus dokumentus, nepasiūlė pareiškėjui juos pateikti, – tačiau sprendimo siurpriziniu motyvu atsisakė pripažinti, kad pareiškėjas Lietuvoje turi šeimą ir tai palaikė vienu iš esminių motyvų dėl Migracijos departamento Sprendimų neva proporcingumo. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
38. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teigia, kad jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Taip pat, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, ir toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo sutuoktinę (neįgaliojo pažymėjimas, sprendimas dėl darbingumo lygio), tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, jog šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip teigia pats pareiškėjas, jis dirbo 1997–2005 m., t. y. 8 metus, o toks terminas nėra trumpas, todėl galbūt iki šiol yra likę pareiškėjo ryšiai su ten dirbusiais kolegomis. Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietis turėjo išduotas nacionalines vizas, galiojusios nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (2020 m. gruodžio 28 d. panaikinta viza nutraukus darbo sutartį) ir nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d., bei leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas Lietuvoje buvo įdarbintas keliose įmonėse ir dirbo nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. birželio 11 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2020 m., tačiau periodiškai grįžta į Baltarusiją. VSAT informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 14 kartų, todėl jo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
40. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pagal suformuotą praktiką užtenka įvertinti paties pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuva), kurių pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Šiuo atveju buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau jie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
41. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir su pareiškėjo prašymu prie bylos pridėti duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę. Pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimuose buvo nurodyta, jog nenustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuva. Taigi ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad su sutuoktine gyvena Lietuvoje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė, o pateikė tik duomenis apie sutuoktinę (neįgaliojo pažymėjimą, sprendimą dėl darbingumo lygio), kurie teismo ir buvo įvertinti. Teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei jo atstovas nepateikė įrodymų, kuriuos apeliaciniame skunde prašo prijungti, taip pat neprašė, kad tokius duomenis pateiktų Migracijos departamentas. Taigi šiuo atveju ne teismas turėjo būti aktyvus ir išreikalauti duomenis, o pareiškėjas, grįsdamas savo skundą, todėl nepagrįstai šioje procesinėje stadijoje prašoma pridėti papildomus įrodymus.
42. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo šeiminiai (nenustatyti), ekonominiai ir socialiniai ryšiai (nėra ilgalaikio pobūdžio), kurie nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, jog siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Net ir esant minėtiems duomenims apie sutuoktinės gyvenimą Lietuvos Respublikoje, tai niekaip nekeičia nustatytos pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui.
43. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriuos naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose.
46. VSD nuomone, teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tarnavo vairuotoju, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.
48. VSD teigia, kad šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
49. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė aplinkybių, neabejotinai liudijančių jo priešiškumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, ir įrodymais jų nepagrindė, taigi savo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai jis nepaneigė.
50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, taigi skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų 1 ir 2, kuriais atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, netinkamai įvertinti byloje pateikti įrodymai, nevertintos šeiminės aplinkybės.
54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo prašomų prijungti prie bylos įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos ir įvertinti naujus įrodymus netenkinamas.
57. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
59. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
60. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas 1 priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, kt.).
62. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
63. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną nurodė, jog 1997–2005 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, ugniagesių tarnyboje vairuotoju. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms, išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl prašė neišduoti naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą, bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
65. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, darbo trukmė, užimtos pareigos ir kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
66. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
67. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali. Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o personalo politiką formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką.
68. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
69. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų sprendimų turinį, byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
70. Nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimti Sprendimai, kuriais atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tokiu vertinimu yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2177-815/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047-2023 ir kt.).
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamentas ir nenustatė, jog pareiškėjas turi sutuoktinę, kuri yra iš dalies darbinga ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, jo santuoka sudaryta Baltarusijoje, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės buvo įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodyti šeiminiai ryšiai ir asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, šios aplinkybės nepaneigia VSD išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
72. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų Migracijos departamento nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą apie paaiškinamą pareiškėjo pažeidžiamumą subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu, o kartu – kad jo buvimas šalyje gali keli grėsmę valstybės saugumui.
73. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti Sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.
75. Vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiško ar panašaus pobūdžio bylose ir jai neprieštarauja.
76. Pasisakydama dėl atsakovo Sprendimo 2 proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Sprendimas 2 yra priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas turėjo pakankamai duomenų, sudariusių pagrindą išvadai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl egzistavo pagrindas taikyti Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį.
77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento Sprendime 2 nebuvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, aplinkybė, jog pareiškėjas turi sutuoktinę, kuriai, pareiškėjo teigimu, išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuri yra neįgali ir ribotai darbinga, Sprendime 2 taikytas ribojimas (5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis) laikytinas neproporcingu, todėl trumpinamas iki 2,5 metų (30 mėnesių), atitinkamai pakeičiant Migracijos departamento Sprendimo 2 dalį, kurioje nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei pirmosios instancijos teismo sprendimą.
78. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
79. Apibendrinusi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nepagrįstai sprendė, jog Sprendime 2 nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
80. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
81. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
82. Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo dalis ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo bei Migracijos departamento Sprendimo 2 dalis, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
83. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
84. Nustatyta, kad pareiškėjas už skundo padavimą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundai tenkinti iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 8,44 Eur, paduodant skundą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 23S177075 dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui M. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinant iki 2,5 metų.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis