Civilinė byla Nr. e2YT-17690-466/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12420-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

3.2.6.4; 3.4.5.13;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, B. M. E., išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

nustatė:

pareiškėja G. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. M. E., kurios biologinis tėvas yra šiojo byloje suinteresuotas asmuo B. M. E., su kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) rudens gyvena kaip šeima, tačiau (duomenys neskelbtini). Dukros gimimas buvo registruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Atlikus dukros gimimo registraciją, buvo išduotas dukros gimimo įrašas, kuriame jos pavardė buvo įrašyta ne pagal originalią jos tėvu esančio B. M. E. pavardę, bet buvo nurodyta valstybine kalba, t. y. vietoje raidės „(duomenys neskelbtini)“, buvo įrašyta raidė „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu nepilnametės dukros pavardė jos gimimo įraše yra ne „E.“, o „E.“.

Nesutikdama su tokia nepilnamečio vaiko pavardės rašyba ir siekdama, kad vaiko pavardė būtų įrašyta pagal originalią jos tėvo „E.“ pavardę, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išvada dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos nepilnametės dukros pavardę į „E.“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo į pareiškėjos G. K. pareiškimą nepateikė.

2020 m. gegužės 18 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl G. K. pareiškimo įpareigoti pakeisti pareiškėjos vaiko pavardę gimimo įraše ir išduoti naują gimimo įrašą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „E.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirenkančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokiu sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Komisija prašė pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 1751 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra P. M. E., kurios biologinis tėvas yra šioje byloje suinteresuotas asmuo B. M. E., su kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) rudens gyvena kaip šeima, tačiau (duomenys neskelbtini). Dukros gimimas buvo registruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Atlikus dukros gimimo registraciją, buvo išduotas dukros gimimo įrašas, kuriame jos pavardė buvo įrašyta ne pagal originalią jos tėvu esančio B. M. E. pavardę, bet buvo nurodyta valstybine kalba, t. y. vietoje raidės „(duomenys neskelbtini)“, buvo įrašyta raidė „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu nepilnametės dukros pavardė jos gimimo įraše yra ne „E.“, o „E.“. Pareiškėja nurodė, kad su nepilnametės dukros tėvu B. M. E. (suinteresuotas asmuo) nors ir nėra (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai yra šeima, palaiko nuolatinį tarpusavio ryšį, kartu rūpinasi dukros poreikiais bei planuoja artimiausiu metu apsigyventi kartu. Palaikydami ryšius dažnai vyksta vienas pas kitą arba kartu keliauja į kitas šalis, todėl yra svarbu, kad dėl vaiko ir tėvo pavardžių neatitikimo būtų išvengta nepatogumų kasdieniame gyvenime (pvz., keliaujant, kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan.) arba kitaip tariant, kad tėvų valdžią savo dukros atžvilgiu galėtų įgyventi be nereikalingų trikdžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. M. E. kreipėsi dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, tačiau (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymo dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į „E.“ prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui ir yra grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių pažeidimas. Todėl prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nepilnametės dukros pavardę į „E.“ bei išduoti naują gimimo įrašą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui B. M. E. (biologiniam vaiko tėvui) (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. M. E.. Atlikus dukros gimimo registraciją, buvo išduotas dukros gimimo įrašas, kuriame jos pavardė buvo įrašyta ne pagal originalią jos tėvu esančio B. M. E. pavardę, bet buvo nurodyta valstybine kalba, t. y. vietoje raidės „(duomenys neskelbtini)“, buvo įrašyta raidė „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini) pareiškėja kartu su nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu B. M. E. (suinteresuotas asmuo) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnametės dukros turimą pavardę „E.“ į biologinio tėvo turimą pavardę „E.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad įvykdyti pareiškėjos ir jos biologinio tėvo prašymą, t. y. vaiko gimimo įrašė pakeisti nepilnametės dukros pavardę į „E.“ neturi teisinio pagrindo, kadangi tokį įrašą draudžia Lietuvos Respublikos teisės normos, todėl pareiškėjos prašymo netenkino, kartu pažymėdamas, kad priebalsė „(duomenys neskelbtini)“ sulietuvinta forma rašoma „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos nepilnametės dukros pavardę ir išduoti gimimo įrašą su biologinio tėvo pavarde „E.“ sukelia pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai reikšmingų nepatogumų, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Akivaizdu, jog draudimas įrašyti pavardę su „(duomenys neskelbtini)“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja ir jos nepilnametė dukra patirtų dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog „(duomenys neskelbitin)“ raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų reikšmingai pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, ar, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „(duomenys neskelbtini)“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų  teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 516 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos G. K. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros P. M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „E.“ į pavardę „E.“ ir išduoti naują gimimo įrašą su pavarde „E.“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Gintaras Pašvenskas