Civilinė byla Nr. 2-885-370/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;               3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės BUAB „Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-53-163/2016, pagal bankroto administratoriaus įgalioto asmens L. L. prašymą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinio reikalavimo nagrinėjimo sustabdymo ir suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinio direktoriaus G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statega“ ieškinį atsakovei UAB „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

          BUAB „Neapolis“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti pareiškėjos UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymą dėl  pareikšto finansinio reikalavimo nagrinėjimo iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-289-163/2016, iškelta pagal UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovei BUAB „Neapolis“ dėl nuomos kainos nustatymo. Nurodė, kad šioje byloje priimtas sprendimas neabejotinai turės reikšmės pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrindui bei apimčiai, todėl finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas neišnagrinėjus ginčo nurodytoje civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos mėsinė“ pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-289-163/2016 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovei BUAB „Neapolis“ dėl nuomos kainos nustatymo ir atsakovės priešieškinis dėl 2007-04-23 taikos sutarties ir  jos pagrindu atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nuomos mokesčio ir kitų mokesčių priteisimo. Tol, kol nėra patvirtintas (ar pripažintas nepagrįstu) UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinis reikalavimas BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas BUAB „Neapolis“ turto pardavimas iš varžytynių arba areštuotos BUAB „Neapolis“ piniginės lėšos 131 363,66 Eur sumoje iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

         Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi: 1) sustabdė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimą iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 įsiteisėjimo; 2) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo BUAB „Neapolis“ pinigines lėšas neviršijant 131 363,66 Eur sumos, o nesant pakankamai piniginių lėšų uždraudė vykdyti BUAB „Neapolis“ priklausančio turto pardavimą bei kitus su turto perleidimu susijusius veiksmus 131 363,66 Eur sumos ribose iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 įsiteisėjimo.

Teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje  Nr. 2-289-163/2016 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos sprendžiant UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymą patvirtinti jos finansinius reikalavimus BUAB „Neapolis“ bankroto byloje, todėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo sustabdytas iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 įsiteisėjimo.

Teismui nustačius, kad realizavus BUAB „Neapolis“ turtą ir atsiskaičius su kreditoriais gali susidaryti situacija, kai galbūt vėliau patvirtintas  UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinis reikalavimas liks nepatenkintas, tokiu būdu eliminuojant kreditorių, laiku pareiškusį prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant BUAB „Neapolis“ pinigines lėšas neviršijant 131 363,66 Eur sumos, o nesant pakankamai piniginių lėšų uždrausta vykdyti BUAB „Neapolis“ priklausančio turto pardavimą bei kitus su turto perleidimu susijusius veiksmus 131 363,66 Eur sumos ribose iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2012 įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde BUAB „Neapolis“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Areštavus BUAB „Neapolis“ lėšas buvo pažeistas proporcingumo principas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto. Skundžiama nutartimi (jos dalimi) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ypač paveikia ūkinės komercinės veiklos vykdymą. BUAB „Neapolis“ turimos lėšos banko sąskaitose yra būtinos sėkmingam ūkinės komercinės veiklos vykdymui užtikrinti – atsiskaityti su vandens, elektros, šilumos tiekėjais, taip pat kitais asmenimis, užtikrinančiais nepertraukiamą BUAB „Neapolis“ turimo verslo centro funkcionavimą. Taikius lėšų areštą, galbūt šių būtinų išlaidų nebus galima padengti, tai lemtų nuomininkų reikalavimų dėl patirtų nuostolių pareiškimą ar net nuomos  sutarčių nutraukimą, t. y. nukentėtų BUAB „Neapolis“ vykdoma ūkinė komercinė veikla, finansinė padėtis, o dėl to ir kreditorių interesai.
2. BUAB „Neapolis“ banko sąskaitose esančios lėšos naudojamos ne tik veiklos vykdymui, tačiau taip pat ir kitais ĮBĮ numatytais tikslais, vienas jų – užtikrinti bendrovės turimo turto apsaugą ir gerą jo būklę ( BUAB „Neapolis“ priklauso 16 aukštų pastatas). Taikius laikinąsias apsaugos priemones net ir esant itin skubiems ir būtiniems darbams jų nebūtų galima atlikti, nes BUAB „Neapolis“ neturėtų lėšų, kuriomis galėtų padengti darbų atlikimo išlaidas.
3. BUAB „Neapolis“ sąskaitoje esančios lėšos ĮBĮ nustatyta tvarka skirstomos visų kreditorių reikalavimų patenkinimui, todėl nesutiktina su teismo pozicija, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ galbūt palankaus teismo sprendimo atveju šios bendrovės finansinis reikalavimas privalės būti patenkintas visa apimtimi.
4. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo paskirtimi bankrutuojančios įmonės atžvilgiu gali būti taikoma tik iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojanti įmonė negali laisvai disponuoti turtu, nes bankroto administratoriaus teisės disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu yra griežtai suvaržytos, turtas yra realizuojamas pagal ĮBĮ ir gautos lėšos panaudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004). Šią teismų praktiką papildo ir ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p. nuostatos.

UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o bankroto administratorės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nėra pagrindo teigti, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ reikalavimas yra nepagrįstas, nes BUAB „Neapolis“ kreditoriai yra pritarę (ir bankroto administratorei tai yra žinoma) taikos sutarties c. b. Nr. 2-298-163/2016 pasirašymui, o viena iš taikos sutarties sąlygų yra UAB „Klaipėdos mėsinė“ 131 363,66 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Neapolis“ pripažinimas.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Neapolis“ vykdant veiklą ir gaunant pajamų, nemažos dalies kreditorių, tarp jų ir Swedbank, AB pareikšti finansiniai reikalavimai jau yra patenkinti ir kreditoriai išbraukti iš kreditorių sąrašo. BUAB „Neapolis“ turtas yra parduodamas. Realizavus turtą ir atsiskaičius su kreditoriais galima situacija, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinis reikalavimas liks nepatenkintas. Dėl to nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
3. Bankroto administratorė, nurodydama, kad turi būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos, neatsižvelgia į tai, kad tokiu būdu būtų stabdomas visas bankroto procesas, vilkinamas atsiskaitymas su kitais kreditoriais. Be to, administratoriaus prašymu laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas gali būti pakeistas (CPK 148 str.).
4. BUAB „Klaipėdos mėsinė“ nėra BUAB „Neapolis“ kreditorius, todėl administratoriaus bendra tvarka skirstomos lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti nebūtų skiriamos UAB „Klaipėdos mėsinė“, taip pažeidžiant ne tik UAB „Klaipėdos mėsinė“ interesus, bet ir kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos BUAB „Neapolis“ piniginės lėšos neviršijant 131 363,66 Eur sumos, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Neapolis“ bankroto byloje klausimas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra sustabdytas iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016, pagal ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ reikalavimą atsakovei BUAB  „Neapolis“ dėl nuomotų patalpų nuomos kainos nustatymo ir  BUAB „Neapolis“ priešieškinį dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB  „Neapolis“ 2007 m. balandžio 23 d. pasirašytos taikos sutarties ir jos pagrindu ieškovo atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nuomos mokesčio ir kitų mokesčių priteisimo, įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad buvo pradėtas įmonės turto realizavimas (pardavimas iš varžytynių), UAB „Klaipėdos mėsinė“ teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti 131 363,66 Eur pinigines lėšas arba uždrausti  vykdyti BUAB „Neapolis“ priklausančio turto pardavimą bei kitus su turto perleidimu susijusius veiksmus) tam, kad būtų įvykdytas būsimas finansinis reikalavimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausia įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu įvertinti ir viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalo būti įvertinta ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos būtų taikytos, atitiktis įmonės, kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyrai, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui. Atskirų kreditorių reikalavimui tenkinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, pažeistų viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė motyvuojant tuo, jog realizavus BUAB „Neapolis“ turtą ir atsiskaičius su kreditoriais gali susidaryti situacija, kai galbūt vėliau patvirtintas UAB „Klaipėdos mėsinė“ finansinis reikalavimas liks nepatenkintas, tokiu būdu eliminuojant kreditorių, laiku pareiškusį prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat atskirojo skundo medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai, neatsižvelgiant į UAB „Neapolis“ statusą (bankrutuojanti įmonė), ĮBĮ nuostatas, taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuodamas įmonės lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – uždraudžiant vykdyti BUAB „Neapolis“ priklausančio turto pardavimą bei kitus su turto perleidimu susijusius veiksmus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, aiškinančią ĮBĮ nuostatas, įmonei iškėlus bankroto bylą, ji neturi galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu ir turtą iššvaistyti. Įmonės vardu veikia bankroto administratorius, kuris vykdo įmonės bankroto procesą ir veikia jam įstatymo nustatytų įgalinimų ribose. Pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p., administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis, disponuoja. ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatymo. Iš nurodytų ĮBĮ normų, taip pat formuojamos teismų praktikos darytina išvada, kad įmonei iškėlus bankroto bylą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda savo reikalavimą užtikrinančią paskirtį, todėl nėra tikslingos,  nes bankroto administratorius derina kreditorių ir įmonės interesus, gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo finansinių reikalavimų patenkinimą. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje Nr. 2-755/2014). Byloje nustatyta, kad vykdant BUAB „Neapolis“ bankroto procedūrą įmonės ūkinė komercinė veikla tęsiama, įmonė nuomoja patalpas, iš to gauna pajamas, be to, bankroto administratorius nurodė, kad areštuotos lėšos reikalingos ir siekiant užtikrinti įmonės turimo turto apsaugą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas, tikėtinai nukentės bankrutuojančios įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla, o kartu ir kreditorių interesai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į visų kreditorių, o kartu ir bankrutuojančios įmonės interesus, minėtų argumentų atsiliepime į atskirąjį skundą nepaneigė ir UAB „Klaipėdos mėsinė“.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė aplinkybe, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino jo prašymą – grėsme, jog jo finansinis reikalavimas galbūt nebus patenkintas, nepaisant to, kad jis pateiktas laiku ĮBĮ nustatyta tvarka. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Klaipėdos mėsinė“ iš esmės nurodo analogiškus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog BUAB „Neapolis“ turtas yra parduodamas iš varžytynių, nepažeidžia UAB „Klaipėdos mėsinė“ teisių, nes nežiūrint turto pardavimo, ĮBĮ normos nesuteikia teisės bankrutuojančios bendrovės administratoriui lėšas, gautas pardavus turtą, skirstyti kreditoriams, kol nėra išnagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei, t. y. kol iki galo nebus baigtas formuoti kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas (ĮBĮ 30 str. 3 d., 33-35 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje  byloje Nr. 2-755/2014). Jau vien šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti ĮBĮ normų. Šios išvados teisingumo nepaneigia kiti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su taikos sutarties sudarymu, kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik, kad neatitinkančios laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir funkcijų (užtikrinti reikalavimo įvykdymą), tačiau ir neproporcingos, pažeidžiančios kitų kreditorių, o kartu ir bankrutuojančios įmonės interesus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos BUAB „Neapolis“ piniginės lėšos neviršijant 131 363,66 Eur sumos, o nesant pakankamai piniginių lėšų uždraudžiant vykdyti BUAB  „Neapolis“ priklausančio turto pardavimą bei kitus su turto perleidimu susijusius veiksmus 131 363,66 Eur sumos ribose iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 įsiteisėjimo, panaikinti  ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                                                                                                            Danguolė Martinavičienė