Civilinė byla Nr. eB2-507-254/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00342-2020-9

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams E. L. ir P. M.,

atsakovės atstovui advokatui D. K.,

suinteresuotam asmeniui G. U. ir jo atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ prašymą pripažinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. U., J. J., K. K., A. L., L. J..

            Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutuojančios UAB „Baltic foil“ (toliau – Bendrovė) bankrotą tyčiniu. Taip pat prašė pripažinti, kad už Bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingi jos vadovas J. J. ir akcininkai G. U., K. K., A. L. ir L. J.. 

2.       Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021-01-18 nutartimi patvirtino pareiškėjos –

antrosios eilės kreditoriaus UAB „Margūnas“ (toliau – pareiškėja) 580 769,03 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris susidarė Bendrovei neapmokėjus pareiškėjos PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2017-11-24 iki 2019-02-20 Bendrovei parduotas prekes. Bendra sąskaitų suma – 478 566,93 Eur, o likusią patvirtino finansinio reikalavimo sumą sudaro palūkanos, paskaičiuotos už praleistą terminą įvykdyti prievolę.

3.       UAB „Bankrotų tyrimų centras“ atliko Bendrovės 2018 – 2020 metų veiklos auditą, siekiant nustatyti Bendrovės nemokumo momentą, bankroto priežastis, įvertinti materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą bei tyčinio bankroto požymius (toliau – Auditas). Atlikto Audito metu buvo nustatyti akivaizdūs Bendrovės tyčinio bankroto požymiai, kurie buvo surašyti ir pagrįsti audito ataskaitoje (toliau – Audito ataskaita, priedas Nr. 2).

4.       Pareiškėjos vertinimu, egzistuoja šie Bendrovės tyčinio bankroto požymiai:

4.1.                       Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1punktas);

4.2.                      akivaizdžiai Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymas ir nuostolingų veiksmų atlikimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai);

4.3.                      atsiskaitymo pirmenybės suteikimas tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės  patenkinti savo reikalavimų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

4.4.                      apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas);

4.5.                      Bendrovės

5. Dėl Bendrovės nemokumo momento ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo

      5.1. Pareiškėja prašyme nurodžiusi, kad Bendrovė nemoki buvo 2019 m. liepos mėn., jos atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad Bendrovė vėliausiai nemoki buvo 2020 m. sausio mėn. - vasario mėn., kai įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. Pagal Audito ataskaitos 2 lentelėje pateiktus duomenis, 2020-01-31 Bendrovės turimi įsipareigojimai viršijo turimą turtą. 2020-01-31 Bendrovė iš viso turėjo 1 047 613 Eur turto, o jos turimi įsipareigojimai buvo 1 225 684 Eur. Jeigu vertinti, kad reali ilgalaikio turto vertė pagal G. U. pateiktą 2019-11-26 Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/12-927 (jos 26 lape, 17-19 eilutėse, G. U. atsiliepimo į Pareiškimą priedas Nr. 45, 2021-08-05 DOK-18199) yra lygi 669 474 Eur., o atsargų reali vertė yra jų balansinė vertė, tai Bendrovės 2020 m. vasario mėn. ilgalaikio turto reali vertė lygi 669 474 Eur, o šį mėnesį Bendrovė turėjo 149 960 Eur trumpalaikio turto (Audito ataskaitos 2 lentelė), todėl iš viso 819 434 Eur turto. Pagal 2020-02-29 balansą jos įsipareigojimai buvo lygūs 1 206 907 Eur sumai, tai Bendrovė nemoki tapo 2020 m. vasario mėn.

5.2. Be to Bendrovė laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Pareiškėjos pradelstas reikalavimas egzistavo dar nuo 2017-11-24 (2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai). 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas 4). Pareiškėja teikė Bendrovei pranešimus dėl skolos padengimo (prašymo priedai Nr. 1- 3, 2021-11-26, DOK-27621), tačiau skola nebuvo dengiama. Kad Bendrovė negalėjo padengti susidariusios skolos pareiškėjai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2019 m. kovo mėn. buvo ieškoma finansavimo pareiškėjos skolai padengti (administratoriaus prašymo priedai Nr. 7-9, 2021-10-15,DOK-23971). Tiek 2019-06-06, tiek 2020-01-15 memorandumuose (administratoriaus prašymo priedai Nr. 9-1 ir 9-3) nurodyta, kad vienas iš ieškomų finansavimo tikslų yra „Atsiskaitymas su tiekėju UAB „Margūnas“ (memorandumų 7 p.). 2020 m. kovo mėn. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos priverstinio išieškojimo. 2020-03-17 Kauno apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020, kuriuo nusprendė iš Bendrovės kreditoriaus UAB „Margūnas“ naudai išieškoti 478 566,93 Eur skolos ir 66 984,41 Eur palūkanų. Pareiškėjai pradėjus teisminį procesą, Bendrovės pagrindinė veikla buvo nutraukta (įrengimai išnuomoti, darbuotojai atleisti ir perkelti į kitą įmonę), tačiau Bendrovės vadovas vis tiek neinicijavo bankroto bylos, didino Bendrovės nuostolius ir mažino turimo turto apimtis. Bendrovės trumpalaikis turtas 2020-01-31 buvo 594 036 Eur, o bankroto bylos iškėlimo momentu Bendrovė turėjo tik 8 546 Eur trumpalaikio turto (Audito ataskaitos 2 lentelė). Bendrovės patiriami nuostoliai nuo 2020 m. sausio mėn. nuolat didėjo: per 2020 m. sausio mėn. Bendrovė buvo patyrusi 194 408 Eur nuostolių, o per 2020 m. sausio – rugsėjo mėn. (bankroto bylos iškėlimo momentu) Bendrovės patirti nuostoliai buvo lygūs 626 240 Eur (Audito ataskaitos 6 lentelė). Nuo 2020 m. gegužės mėn. Bendrovė nebegavo faktiškai jokių pajamų. Jei 2019 m. Bendrovės pajamos vidutiniškai per mėnesį siekė 138 423 Eur (1 661 082 Eur per 2019 m., Audito ataskaitos 6 lentelė), tai pajamos per 2020 m. gegužės mėn. – 3 898 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 1528 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 1697 Eur. Nepaisant šių aplinkybių, Bendrovės vadovas vis tiek neinicijavo bankroto bylos Bendrovei.

6. Dėl akivaizdžiai Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo 

6.1. Audito ataskaitoje (II skyriaus 1-7 punktai, 8 psl.) konstatuota, kad Bendrovė nuo 2020 m. sausio mėn. tendencingai vykdė pardavimus už kainą, žemesnę negu savikaina. Audito ataskaitos 7-oje lentelėje (11 psl.) pateiktas Bendrovės 2020 metų pardavimų detalizavimas su savikainomis. Lentelėje pateikti reikšmingiausi pardavimai sudaro 96,7% visų 2020 m. pajamų, o šių pardavimų savikainos 86,8% visų 2020 m. sąnaudų, t. y. atrinkti pardavimai ir sąnaudos, turėjusios reikšmingą įtaką 2020 metų nuostolingam veiklos rezultatui. Kaip matyti iš šios lentelės, 2020 m. turtas, kurio bendra savikaina yra 1 066 075,59 Eur, buvo parduotas už 393 654,95 Eur, t. y. beveik už tris kartus mažesnę kainą negu turto savikaina. Dėl šios priežasties Bendrovė patyrė 672 420,64 Eur nuostolių. Papildomoje audito ataskaitoje (BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 registruoto prašymo DOK-23971 priedas Nr. 6) paaiškinta, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai aukšta savikaina. Šioje papildomoje ataskaitoje yra aptarti penki nuostolingiausi pardavimai.

6.2. Aptartų atvejų analizė leidžia tvirtinti, kad Bendrovė reikšmingus nuostolius 2020 m. patyrė dėl to, kad produkcijos gamybai buvo naudojami nepagrįstai dideli žaliavų kiekiai, kas „išpūtė“ produkcijos savikainą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė prieš pat bankrotą „ištuštino“ savo atsargų sandėlį. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje fiksavo, kad tariamai žaliavas sunaudojo gamybai, tačiau realiai medžiagos buvo iššvaistytos arba buhalterinėje apskaitoje buvo nurodoma ne visa pagaminta produkcija ir ji neatlygintinai perleista susijusiems asmenims.

6.3. 2019-2020 metais Bendrovė patyrė reikšmingas elektros energijos sąnaudas (2019 m. – 81 868 Eur, 2020 m. – 18 822 Eur), kurias kompensavo susijusiai įmonei UAB „Litoplast“ (Audito ataskaitos 8 psl., 4 lentelė). Elektros energijos sąnaudų kompensavimo sutartis ar apskaičiavimas tarp Bendrovės dokumentų nebuvo rasti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo Bendrovei kompensuoti UAB „Litoplast“ patirtas elektros sąnaudas. Manytina, kad elektros sąnaudų kompensavimu buvo siekiama pateisinti visiškai nepagrįstą piniginių lėšų pervedimą susijusiai bendrovei. Tokiu būdu, nesant jokio teisinio pagrindo, susijusiai įmonei UAB „Litoplast“ iš viso buvo pervesta 100 690 Eur (81 868 Eur + 18 822 Eur) suma. Bendrovės administratorius patvirtino, kad jokia nuomos sutartis tarp Bendrovei perduotų dokumentų nebuvo rasta.

6.4. 2018-2020 metais Bendrovė patyrė automobilių nuomos iš savo darbuotojų bei kuro sąnaudų (Audito ataskaitos 5 lentelė), kurios nėra pagrįstos buhalteriniais dokumentais (nėra kelionės lapų arba kuro sunaudojimo įmonės veiklai dokumentų). Bendrovės administratorius patvirtino, kad tarp jam perduotų dokumentų nėra jokių tokias sąnaudas pagrindžiančių dokumentų (nuomos sutarčių, kuro kvitų ir kelionės lapų) (2020-10-01 DOK-22645, 2.26 p.).

7.Dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų

7.1. Didžiausio Bendrovės kreditoriaus – pareiškėjos, reikalavimas egzistavo dar nuo 2017-11-24, 2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai, tačiau nebuvo atsikaitoma. 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas 4). Nepaisant to, kad Bendrovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių, ji (i) atliko mokėjimus tam tikriems pasirinktiems kreditoriams (Audito ataskaitos 5 priedas) bei (ii) įskaitė priešpriešinius reikalavimus (Audito ataskaitos 6 priedas bei 9 lentelė, 13 psl.), tuo patenkino atskirus kreditorinius įsipareigojimus ir prarado teisę į gautinas sumas. Pažeidžiant imperatyvų atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, buvo iš viso atlikta mokėjimų už 564 132,81 Eur (Audito ataskaitos 5 priedas). Dalis jų (77 711,17 Eur) buvo atlikta susijusiai įmonei UAB „Baltic plastic products“. Dauguma įskaitymų buvo atlikta atsiskaitant su susijusiomis įmonėmis. Tokiu būdu buvo atsiskaityta su UAB „Litoplast“ (padengtas 2 793 379,23 Eur reikalavimas) ir UAB „Baltic plastic products“ (padengtas 141 482,48 Eur reikalavimas).

7.2. Suinteresuotas asmuo G. U. atsiliepime klaidingai nurodo, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjos buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos finansavimo UAB „Margūnas“ prekėmis, t. y., kad skola už suteiktas prekes bus kapitalizuota, o apmokėjimas už prekes apskritai neįvyks. Tačiau Bendrovė ir UAB „Margūnas“ niekada nebuvo sudariusios rašytinio ar žodinio susitarimo dėl Bendrovės finansavimo UAB „Margūnas“ prekėmis. Tarp Bendrovės ir UAB „Margūnas“ buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Nei derybų metu, nei jų procese nebuvo nei tiesiogiai, nei numanomai kalbama apie tai, kad Bendrovės veikla bus finansuojama UAB „Margūnas“ prekėmis ar kad Bendrovės prievolė atsiskaityti už pristatytas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras pasibaigė. Taip vadinamasis prekybinis kreditas, kurį pareiškėja kaip prekių tiekėja suteikė Bendrovei, nereiškia, kad skolos nereikia grąžinti. Prekinio kredito terminas yra nurodytas tiekimo sąskaitose, kuriose nurodomas prekių apmokėjimo terminas su atidėjimu, kas ir yra prekinis kreditas.

7.3. Tarp G. U. (iš vienos pusės) ir I. G. atstovų (iš kitos pusės) vyko derybos dėl naujo verslo, susijusio su vandens gamyba, išpilstymu ir pardavimu (toliau – Vandens projektas) sukūrimo ir investicijų galimybių, tačiau derybų rezultato nebuvo pasiekta ar sudaryta jokių susitarimų. Derybose dalyvavo dalis I. G. akcininkų (V. M. ir E. D.) ir G. U.. Tačiau jokios derybos tarp Bendrovės ir UAB „Margūnas“ dėl Bendrovės veiklos finansavimo apskritai nevyko. Ta aplinkybė, kad derybų dalyvis V. M. taip pat buvo UAB „Margūnas“ vadovas, o E. D. – darbuotojas, nesudaro pagrindo laikyti, kad vyko derybos tarp Bendrovės ir UAB „Margūnas“. Tokiu būdu G. U. argumentai, susiję su tuo, kad šalys derėjosi (ir net susitarė) dėl Bendrovės veiklos finansavimo UAB „Margūnas“ prekėmis, yra neatitinkantys tikrovės. Susitarimas neįvyko, nes buvo nustatytas ženklus atsargų trūkumas Bendrovės sandėlio patalpose (pareiškėjo 2021-10-14, DOK-23969 priedai Nr. 1-10). Net ir laikant, kaip tvirtina G. U., kad susitarimas buvo (su kuo pareiškėja tikrai nesutinka), jis pats savo paaiškinimų metu nurodė, kad susitarimas dėl finansavimo prekėmis nutrūko (buvo nutrauktas vienašališkai pareiškėjos) 2019 m., tai G. U. pats pripažino, kad skola pareiškėjai tikrai buvo pradelsta 2019 m.

8. Dėl apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymo

8.1. Bendrovės vadovas 2020-06-25 sąmoningai pateikė Registrų centrui 2019 metų finansines ataskaitas su klaidingais finansiniais duomenimis (prašymo priedas Nr. 23), nes nenurodė visų 2019 metais Bendrovės patirtų sąnaudų. Bendrovės 54 543,81 Eur sąnaudos, kurios realiai buvo patirtos 2019 metais, buvo apskaitytos kaip patirtos 2020 metais. Apgaulingi įrašai (savikainos/sąnaudų perkėlimas) nurodyti Audito ataskaitos 1-oje lentelėje (4 psl.). Tokiu būdu sąmoningai buvo nuslėpta reali Bendrovės finansinė būklė.

9. Bendrovės veiklos perkėlimas į susijusią įmonę

           9.1. Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį – UAB „Plasteks“. Bendrovė perdavė UAB „Plasteks“ veiklai vykdyti reikalingą įrangą. Pagal Bendrovės dokumentus (2020-07-31 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos mokesčio atskaitymo forma, Audito ataskaitos 8 priedas) spręstina, kad Bendrovė nuo 2020-03-24 polietileno plėvelės gamybos liniją buvo išnuomojusi UAB „Plasteks“. UAB „Plasteks“ nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėjo vykdyti veiklą (plėvelės gamybą), kurią prieš tai vykdė Bendrovė, atitinkamai Bendrovė nutraukė šią veiklą. Bendrovės vykdoma veikla buvo plastikinių gaminių (polietileno plėvelės) gamyba. Šiai veiklai vykdyti Bendrovė buvo įsigijusi polietileno plėvelės gamybos liniją. Ją perdavus UAB „Plasteks“, Bendrovė objektyviai negalėjo vykdyti savo įprastos veiklos (plastikinių gaminių gamyba), o UAB „Plasteks“ ir šiuo metu vykdo analogišką veiklą kaip ir Bendrovė.

           9.2. Suinteresuotas asmuo J. J. patvirtino, kad Bendrovė, perdavusi veiklai reikalingą įrangą UAB „Plasteks“, nutraukė savo pagrindinę veiklą – plastikinių gaminių (polietileno plėvelės) gamybą. Iš 2020 m. UAB „Plasteks“ pelno (nuostolių) ataskaitos akivaizdu, kad UAB „Plasteks“ veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. (2021-10-21 DOK-24602 priedas Nr. 4). UAB „Plasteks“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kuriose prieš tai veiklą vykdė Bendrovė. Ši aplinkybė yra skelbiama viešai. Kad UAB „Plasteks“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose kaip ir Bendrovė, patvirtino ir buvęs Bendrovės vadovas J. J. bei buvęs darbuotojas G. S.. Dauguma Bendrovės darbuotojų (8 iš 12) 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje buvo perkelti į UAB „Plasteks“. Iš VMI pateiktos informacijos (2021-11-10 DOK-26122) matyti, kad UAB „Plasteks“ pagrindinių pirkėjų sąrašą sudaro ir šios susijusios su Bendrove įmonės: UAB „Baltic plastics products“ ir UAB „Sileda“. UAB „Baltic plastics products“ vadovas yra G. U., o vienintelė akcininkė – D. U. (2021-08-05 DOK-18199 priedai Nr. 7-8), UAB „Sileda“ buvusi akcininkė ir vadovė yra V. P. - UAB „Plasteks“ vadovo sutuoktinė (2021-08-05 DOK-18199 priedas Nr. 11). Nors nustatant šį tyčinio bankroto požymį, nėra būtina, kad veikla būtų perkeltą į susijusį asmenį, tačiau egzistuoja akivaizdžios UAB „Plasteks“ ir Bendrovės sąsajos.

10. Pareiškėjos vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Bendrovės sąmoningo blogo valdymo bei nemokumo ir finansinės būklės pablogėjimo, kuomet Bendrovė jau buvo faktiškai nemoki. Nurodytos aplinkybės ir veiksmai lėmė Bendrovės nemokumą ir jau nemokios Bendrovės finansinės būklės ženklų pablogėjimą bei suvaržė Bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus: (i) Bendrovė gamino produkciją itin aukšta savikaina, kas lėmė, kad ji buvo parduodama už kainą, mažesnę nei savikaina, todėl Bendrovė patyrė reikšmingus nuostolius. Dėl pardavimų, kurių kaina žemesnė nei prekių savikaina, Bendrovė 2020 m. patyrė 672 420 Eur nuostolių (Audito ataskaitos 7 lentelė), kas sudaro 85% viso Bendrovės 2020 metų nuostolio; (ii) Bendrovė 2019-2020 m. kompensavo elektros sąnaudas susijusiai įmonei, 2018-2020 m. patyrė nepagrįstas automobilių nuomos ir kuro sąnaudas, kas lėmė išaugusius Bendrovės veiklos kaštus ir prisidėjo prie Bendrovės finansinės būklės blogėjimo; (iii) Bendrovė vykdė atsiskaitymus su tam tikrais kreditoriais (dauguma iš jų – susijusios įmonės), nesilaikydama įstatyme nustatyto imperatyvaus atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, kas lėmė kitų kreditorių, įskaitant ir Pareiškėjo, reikalavimų nepatenkinimą; (iv) Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tokiu būdu nuslepiant Bendrovės tikrąją finansinę padėtį; (v) Bendrovės veikla buvo perkelta į susijusią įmonę UAB „Plasteks“, todėl pajamas, kurias turėjo gauti Bendrovė, gavo UAB „Plasteks“, kas lėmė jau nemokios Bendrovės finansinės būklės esminį pablogėjimą.

11. Sprendžiant dėl už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, pareiškėja nurodė, kad nors pagal Juridinių asmenų registrą tyčinio bankroto požymių atitinkančių veiksmų atlikimo metu J. J. buvo Bendrovės vadovas, o G. U. – Bendrovės akcininkas, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad G. U. buvo de facto vadovas.

11.1. Tai patvirtina G. U. procesinė pozicija byloje. Procesiniuose dokumentuose jis detaliai aptarė Bendrovės kasdieninės veiklos klausimus, šiais klausimais priimtus sprendimus. Tokios aplinkybės yra ir gali būti žinomos tik kasdieninėje veikloje dalyvaujančiam asmeniui, jos atitinka Bendrovės vadovo funkcijas. Be to, J. J. negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su kasdienine Bendrovės veikla, nurodė, kad nespręsdavo, kokiems kreditoriams atlikti mokėjimus, spręsdavo tik su Bendrovės gamybine veikla susijusius klausimus, nežinojo, kad Bendrovė ieškojo finansavimo. Taigi, iš J. J. paaiškinimų akivaizdu, kad Bendrovės kasdieninės veiklos klausimų jis nežinojo, detaliai atsakė tik į klausimus, susijusius su Bendrovės gamyba. Tai patvirtina, kad jis realiai atliko gamybos vadovo, bet ne Bendrovės vadovo funkcijas. Kad G. U. yra pagrindinis asmuo Bendrovėje patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, – memorandumai (2021-10-15 DOK-23971, priedas Nr. 9-1, 4 psl.).

11.2. Bendrovės de jure vadovas J. J. ir Bendrovės de facto vadovas G. U. yra atsakingi už šiuos veiksmus (neveikimą), lėmusius Bendrovės tyčinį bankrotą: (i) nesikreipimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai ji buvo nemoki; (ii) Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą ir nuostolingų sprendimų priėmimą (nuostolingą gamybą, kas lėmė prekių pardavimą už mažesnę kainą negu savikaina, elektros energijos sąnaudų kompensavimą susijusiai įmonei, nepagrįstas automobilių nuomos ir kuro sąnaudas); (iii) apgaulingą buhalterinę apskaitą; (iv) Bendrovės veiklos perkėlimą.

11.3. Sprendimas perkelti Bendrovės veiklą į kitą įmonę savo esme yra strateginio pobūdžio, nes lemia Bendrovės pagrindinės veiklos, iš kurios generuojamos pajamos, nutraukimą, todėl turėjo būti priimtas esant Bendrovės akcininkų pritarimui. Bendrovės akcininkai yra atsakingi už neteisėtą sprendimą perkelti Bendrovės veiklą į UAB „Plasteks“, neabejotinai lėmusį esminį Bendrovės finansinės padėties pablogėjimą. Taigi, už Bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingi Bendrovės de jure vadovas J. J. ir Bendrovės de facto vadovas ir akcininkas G. U., tačiau ir akcininkai K. K., A. L. ir L. J.. 

12. Atsakovės nemokumo administratorius prašė pripažinti BUAB „Baltic foil“ tyčiniu.

13. Dėl Bendrovės nemokumo momento atsakovės atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu auditorius A. M. patikslino, jog Bendrovės nemokumo momentas yra 2020 m. sausio mėn., kai Bendrovės įsipareigojimai (1 225 684 Eur) viršijo Bendrovės turtą (1 047 613 Eur) (Audito ataskaitos 7 psl., 3 lentelė). Be to, 2020 m. kovo mėn. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos priverstinio išieškojimo.

14. Bendrovė tendencingai vykdė pardavimus mažesne kaina nei savikaina, sudarė kitus nuostolingus sandorius ir priėmė nuostolingus sprendimus. Bendrovė pelningai baigė 2019 metus, turėdama 3 836 Eur grynojo pelno (pareiškėjos prašymo priedas Nr. 23-2). Tačiau 2020 metais Bendrovės veikla staiga tapo nuostolinga. Iki pat 2019-12-31 Bendrovė gaudavo pelno, o pardavimo pajamos būdavo didesnės už pardavimo savikainą (Audito ataskaitos 10 psl.). Nuo pat 2020 m. sausio mėnesio Bendrovės veikla tapo nuostolinga, o pardavimo pajamos tapo mažesnės už pardavimo savikainą (Audito ataskaitos psl. 10). Ypatingai didžiulis nuostolių šuolis įvyko 2020 m. vasario mėnesį, per kurį nuostoliai padidėjo nuo 194 408 Eur iki 603 765 Eur, t. y. per vieną mėnesį Bendrovė patyrė 409.357 Eur nuostolio.

15. 2020 m. vasario mėn. nuostoliai yra tiesiogiai susiję su išaugusia pardavimų savikaina. Matyti, kad 2020 m. vasario mėn. pardavimų pajamos sudarė 257 655 Eur, o pardavimų savikaina sudarė 861 420 Eur (Audito ataskaitos 10 psl.). Taigi, vien 2020 m. vasario mėn. iš pardavimų Bendrovė gavo 603.765 Eur nuostolio. Tai reiškia, kad Bendrovės nuostolingą 2020 m. pradžią lėmė būtent nuostolinga gamyba, kurios savikainos negalėjo padengti pardavimai. Audito ataskaitos 7-oje lentelėje (Audito ataskaitos 11 psl.) pateiktas Bendrovės 2020 metų pardavimų detalizavimas su savikainomis. Lentelėje pateikti reikšmingiausi pardavimai sudaro 96,7% visų 2020m. pajamų, o šių pardavimų savikainos 86,8% visų 2020 m. sąnaudų, t. y. atrinkti pardavimai ir sąnaudos, turėjusios reikšminga įtaką 2020 metų nuostolingam veiklos rezultatui. Kaip matyti iš šios lentelės, 2020 m. turtas, kurio bendra savikaina yra 1 066 075,59 Eur, buvo parduotas už 393 654,95 Eur, todėl dėl šios priežasties Bendrovė patyrė 672.420,64 Eur nuostolių.

16. Suinteresuoti asmenys G. U., J. J. nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kuriuose būtų nurodytos objektyvios priežastys dėl 2020 m. nuostolingų pardavimų. Apskaitoje atvaizduoti nuostoliai (jų sumos) nesuderinami su ankstesniais bendrovės veiklos rodiklių svyravimais, t. y. neproporcingai dideli, kas liudija, kad buvo tikslingai didinamas nuostolis bei kitaip bloginama Bendrovės finansinė būklė. G. U. atsiliepime nurodė, kad „plastikinių butelių ir jų žaliavos, polietileno plėvelės ir polietileno žaliavos kaina ženkliai nukrito 2020 metais, lyginant su 2019 ir 2021 metais. Tai reiškia, jog Bendrovė, siekdama vykdyti veiklą, galėjo toliau parduoti žaliavą žemesne kaina, kadangi žaliavos už nukritusią kainą įsigyti negalėjo dėl areštuotų piniginių lėšų“. Tokie G. U. teiginiai yra nepagrįsti, kadangi Bendrovė tiek 2019 metais, tiek 2020 metais gamindama produkciją naudojo panašios vertės žaliavas, o pardavimų kainos taip pat buvo panašios. Pvz., prekė LDPE plėvelė 380/45 laikotarpiu nuo 2019-09-09 iki 2020-02-27 visuomet buvo parduodama už tą pačią kainą, t. y. 1,15-1,30 Eur/kg (2021-10-15 DOK-23971 priedas Nr. 6-2, žr. geltonas eilutes, operacija „Pardavimai Lietuvoje“). Be to, žaliavos šiai prekei taip pat visuomet buvo įsigyjamos už panašią kainą. Pvz., žaliavų LDPE granulės Elite 5940 ST Natural savikaina, naudojama gamyboje, buvo tokia: 1,52 Eur/kg 2019-10-18; 1,52 Eur/kg 2019-11-25; 1,40 Eur/kg 2020-02-27 ( 2021-10-15 Nr. DOK-23971, priedai Nr. 6-3, 6-5, 6-7). Taigi, žaliavos 2020 metais buvo naudojamos netgi pigesnės nei 2019 metais gamintoje produkcijoje. Tai reiškia, kad, naudojant pigesnes žaliavas, produkto savikaina kaip tik turėtų mažėti, tačiau, kaip matyti, produkto savikaina netgi padidėjo. Atsakovės vertinimu, G. U. ir vadovo J. J. analogiški paaiškinimai yra ne tik absoliučiai nepagrįsti, bet ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Iš J. J. paaiškinimų yra akivaizdu, kad Bendrovė prisiėmė nuostolius, susijusius ne su savo, bet su BUAB „Litoplast“ veikla, kas yra akivaizdžiai neteisėta, žalinga kreditoriams ir patvirtina netinkamą Bendrovės apskaitos tvarkymą.

17.  Sprendžiant dėl kokių konkrečiai priežasčių produkcijos savikaina 2020 m. išaugo, pažymėtina, kad: 2020-02-27 sandoris su UAB „Litoplast“ atnešė šimtatūkstantinį nuostolį didžiąja dalimi dėl to, kad prekės 1702 LDPE plėvelę 340/40 ir 417 LDPE plėvelę 380/45 (2021-10-15 DOK-23971, priedas Nr. 6-1, eil. 1, 3, 4, 5) gamybai buvo sunaudota 107 545,64 kg žaliavų, o tuo tarpu gauta produkcijos tik  4 273,08 kg, t. y. sunaudota daugiau kaip 25 kartus daugiau žaliavų, nei pagaminta produkcijos (2021-11-22 DOK-27122, 12 psl.). Bendrovėje nėra dokumentų, kurie pagrįstų, kur dingo net 103.272,56 kg (107 545,64 kg – 4 273,08 kg) žaliavų. 

18. 2020-02-24 sandoris su UAB „Litoplast“ atnešė dešimttūkstantinį nuostolį didžiąja dalimi dėl to, kad prekių gamybai buvo sunaudota 62 659,35 kg žaliavų, o tuo tarpu gauta produkcijos tik 9.649,28 kg prekių (2021-11-22 DOK-27122, 25 psl.). Byloje nėra duomenų, kur, gaminant prekę, dingo net 53.010,07 kg (62 659,35 kg - 9.649,28 kg) žaliavų (išskyrus 1.036 kg broką) (26 psl.).

19. 2020-02-26 sandoris su UAB „Litoplast“ atnešė dešimttūkstantinį nuostolį didžiąja dalimi dėl to, kad gamybai buvo sunaudota 52 271,24 kg žaliavų, o tuo tarpu gauta produkcijos tik 7 474,01 kg prekių (2021-11-22 DOK-27122, 33 psl.). Broko buvo gauta tik 336 kg. Byloje nėra duomenų, kur, gaminant prekę, dingo net 44.461,23 kg (52.271,24 kg - 7.474,01 kg – 336 kg) žaliavų (35 psl.).

20. Atsakovės atstovas darė išvadą, kad 2020 m. pradžioje sandoriai tapo nuostolingi dėl to, kad gaminant produkciją dingo didžioji dalis gamybai naudotų žaliavų. Anksčiau gaminant produkciją tokių produkcijos dingimų nėra pasitaikę, todėl tokie didžiuliai žaliavų dingimai negali būti paaiškinami niekaip kitaip kaip sąmoningai, tyčia atsakingų asmenų atliktais veiksmais, siekiant privesti įmonę prie bankroto. Bendrovėje nėra jokių dokumentų (gamybos žurnalų, gaminių kortelių, broko žurnalų ar pan.), kuriuose dingęs žaliavų kiekis būtų apskaitytas kaip brokas.

21. Dėl kitų nuostolingų sandorių ir sprendimų. Bendrovė taip pat sudarė kitus nuostolingus sandorius, kurių pagrįstumo ir verslo sprendimo logikos, pagal Bendrovės dokumentus nepavyko nustatyti. 

22. Bendrovė 2019-2020 metais patyrė reikšmingas elektros energijos sąnaudas (2019 m. – 81 868 Eur, 2020 m. – 18 822 Eur), kurias kompensavo susijusiai įmonei UAB „Litoplast“ (Audito ataskaitos 8 l., 4 lentelė). Elektros energijos sąnaudų kompensavimo sutartis ar apskaičiavimas tarp Bendrovės dokumentų nebuvo rasti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo Bendrovei kompensuoti UAB „Litoplast“ patirtas elektros sąnaudas. Nors G. U. nurodė, kad „Bendrovė šalių susitarimu UAB „Litoplast“ dengdavo išlaidas, susijusias su elektros energijos suvartojimu, proporcingai UAB „Litoplast“ patalpose pagamintos produkcijos kiekiui“ (G. U. 2021-10-22 paaiškinimai), tačiau jokios sutarties, kurios pagrindu UAB „Baltic Foil“ būtų prisiėmusi pareigą kompensuoti elektros išlaidas, nepateikė.

23. 2018-2020 metais Bendrovė patyrė automobilių nuomos iš savo darbuotojų bei kuro sąnaudų (Audito ataskaitos 5 lentelėje), kurios nėra pagrįstos buhalteriniais dokumentais (nėra kelionės lapų arba kuro sunaudojimo įmonės veiklai dokumentų). G. U. teismui pateikė vieną lengvojo automobilio nuomos sutartį ir jo perdavimo – priėmimo aktą, kurie buvo sudaryti 2018-11-19 (G. U. 2021-11-22 rašytiniai paaiškinimai). Tačiau toje sutartyje nurodytas aiškiai per didelis nuomos mokestis, t. y. 100 Eur/val. Jeigu toks automobilis būtų išnuomotas vienam mėnesiui, bendra nuomos kaina sudarytų 100 Eur/val. x 24 val. x 30 dienų = 72.000 Eur/mėn. Tuo tarpu iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog analogiško automobilio nuomos kaina vienam mėnesiui sudaro apie 650 Eur/mėn. Ford Mustang automobiliai yra prabangūs, sportiniai, turintys itin galingus variklius ir sunaudojantys be galo daug degalų. Šių automobilių išlaikymas yra ypatingai brangus, todėl visiškai neaišku, kodėl Bendrovei reikėjo sudaryti būtent tokio prabangaus sportinio automobilio panaudos sutartį. Be to, G. U. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kiek konkrečiai už 2018-11-19 sutarties pagrindu išnuomotą automobilį buvo mokama. Be to,  pateikta 2018-11-19 automobilio nuomos sutartis vertintina kritiškai, nes šią sutartį abiejų šalių vardu pasirašė tas pats asmuo – J. J.. Būtent jis savo asmeninį sportinį automobilį išnuomojo Bendrovei, Bendrovės vardu pats pasirašęs sutartį. Ypatingai svarbu tai, kad tarp Bendrovės administratoriui perduotų dokumentų nėra jokių tokias sąnaudas pagrindžiančių dokumentų (nuomos sutarčių, kuro kvitų, kelionės lapų ir pan.). Todėl bet kuriuo atveju automobilių nuomos išlaidos nėra pagrįstos dokumentais.

24. Dėl atsiskaitymų eiliškumo atsakovės atstovas paaiškino, kad Bendrovė po 2019-07-31, kuomet jau buvo faktiškai nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė tuo metu jau turėjo 481 057 Eur įsiskolinimą pareiškėjai už 2017 m. lapkričio mėn. – 2019 m. vasario mėn. parduotas prekes pagal sąskaitas – faktūras.  PVM sąskaitose faktūrose buvo nustatytas 90 dienų atsiskaitymo terminas. Nepaisant, kad Bendrovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių, ji (i) atliko mokėjimus tam tikriems, pasirinktiems kreditoriams (Audito ataskaitos 5 priedas) bei (ii) įskaitė priešpriešinius reikalavimus (Audito ataskaitos 6 priedas bei 9 lentelė, 13 psl.), tuo patenkino atskirus kreditorinius įsipareigojimus ir prarado teisę į gautinas sumas. Pažeidžiant imperatyvų atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, buvo iš viso atlikta 564 132,81 Eur mokėjimų (Audito ataskaitos 5 priedas). Dalis iš jų (77 711,17 Eur) buvo atlikta susijusiai įmonei UAB „Baltic plastic products“. Kritiškai vertintini G. U. paaiškinimai, kad didžioji dalis užskaitų tebuvo prekių grąžinimas. Visų pirma, prekių grąžinimas, kai jos yra parduotos yra toks pats priešpriešinių reikalavimų užskaitymas. Antra, neaišku, kodėl prekes reikėjo gražinti Bendrovei, nors jos buvo parduotos? Trečia, kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovė pardavė kokybišką produkciją, o susiję asmenys grąžino Bendrovei nepanaudotinus sandėlių likučius siekiant išvengti utilizavimo kaštų, o šios atliekos buvo „panaudotos“ Bendrovės gamyboje išpučiant sunaudotus žaliavų kiekius.

25. Dėl JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. įtvirtino tyčinio bankroto požymio  nurodė, kad  Bendrovės vadovas 2020-06-25 sąmoningai pateikė Registrų centrui 2019 metų finansines ataskaitas su klaidingais finansiniais duomenimis (pareiškėjos prašymo priedas Nr. 23): nenurodė visų 2019 metais Bendrovės patirtų sąnaudų. Bendrovės 54 543,81 Eur sąnaudos, kurios realiai buvo patirtos 2019 metais, buvo apskaitytos kaip patirtos 2020 metais. Apgaulingi įrašai (savikainos/sąnaudų perkėlimas) nurodyti Audito ataskaitos 1-oje lentelėje (Audito ataskaitos 4 psl.). Bendrovės apskaitoje nepagrįstai atsispindėjo BUAB „Litoplast“ veiklai priskirti nuostoliai, susiję su broku maišų gamybos linijos derinimo procese. Tokiu būdu sąmoningai buvo nuslėpta reali Bendrovės finansinė būklė ir nemokumo faktas.

26. Dėl Bendrovės veiklos perkėlimo nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad Bendrovės veikla galimai buvo perkelta į UAB „Plasteks“. Iš Bendrovės į UAB „Plasteks“ buvo perkelti darbuotojai (8 iš 12) 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje. Penki darbuotojai iš Bendrovės išėjo tą pačią dieną – 2020-05-06. Šie darbuotojai į UAB „Plasteks“ įsidarbino irgi visi tą pačią dieną – 2020-05-13. Toks grupinis darbuotojų išėjimas iš Bendrovės ir įsidarbinimas UAB „Plasteks“  negali būti paaiškintas niekaip kitaip, kaip tik iš anksto suplanuoti veiksmai, kurių tikslas – perimti Bendrovės veiklą. Byloje paaiškinimus davęs liudytojas S. G. nors ir nurodė, jog buvo įsidėjęs gyvenimo aprašymą į CVbanką (teikiantį darbo paieškos tarpininkavimo paslaugas), tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. 2020-01-08  Bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, o 2020-06-08 – tik 1 darbuotojas; UAB „Plasteks“ darbuotojų skaičius ženkliai išaugo 2020 m. gegužės mėn. – nuo 2 iki 15 darbuotojų (Audito ataskaitos 5 psl.). Kad buvo įvykdytas darbuotojų perkėlimas į UAB „Plasteks“ sustiprina ir ta aplinkybė, kad realiai darbuotojai niekur „neišėjo“, o liko dirbti tose pačiose patalpose ir prie tos pačios gamybos, su tais pačiais įrenginiais ((duomenys neskelbtini)). Pagal byloje esančią 2020-03-12 nuomos sutartį Nr. BF20/3/12, Bendrovė perdavė UAB „Plasteks“ nuomos pagrindais 3 sluoksnių polietileno plėvelės gamybos liniją MACCHI (2021-08-31 G. U. atsiliepimo priedas Nr. 44). Bendrovėje atsargų pradėjo ženkliai mažėti nuo pat 2020 m. pradžios, ir 2020 m. gegužės mėnesį beveik nebebuvo atsargų (Audito ataskaitos 7 psl.). Tai patvirtina, kad buvo iš anksto ruošiamasi tiek Bendrovės bankrotui, tiek Bendrovės veiklos perkėlimui į UAB „Plasteks“, kas galiausiai ir įvyko. Bendrovės pardavimai sustojo 2020 m. balandžio mėnesį, kai nuo 2020 m. gegužės mėnesio beveik nebebuvo atliekama pardavimų (Audito ataskaitos 10 psl.). Todėl 2020 m. kovo-gegužės mėnesiais buvo aktyviai perkeldinėjama veikla iš UAB „Baltic Foil“ į UAB „Plasteks“, šiai perdavus plastikinių gaminių gamybai reikalingą įrangą ir galimai perkėlus (įdarbinus) Bendrovės darbuotojus.

27. Dėl priežastinio ryšio tarp Bendrovės sąmoningo blogo valdymo bei nemokumo ir finansinės būklės pablogėjimo nurodė, kad toks ryšys egzistuoja. G. U. tvirtina, kad pareiškėja nereikalavo apmokėti už prekes, o pareikalavus sumokėti, buvo pritaikytas areštas 545 551,34 Eur sumai, kas ir nulėmė Bendrovės nemokumą (G. U. 2021-08-31 atsiliepimo 23 psl.). Priešingai nei teigia G. U., Pareiškėjas apmokėjimo reikalavo dar 2018 metais (pareiškėjos 2021-11-26 prašymo priedas Nr. 1). Sutartis tarp UAB „Baltic Foil“ ir UAB „Margūnas“ buvo nutraukta dar 2018-10-16 (priedas Nr. 2). UAB „Baltic Foil“ netgi bandė gauti kreditą skolai UAB „Margūnas“ padengti. Todėl Bendrovės nemokumą nulėmė sąmoningai netinkamas įmonės valdymas, nuostolingi 2020 m. pradžios pardavimai, kai neaiškiomis aplinkybėmis dingo didžiuliai kiekiai gamyboje naudojamų žaliavų, kas lėmė ryškų savikainos išaugimą. Tokiu būdu 2020 m. Bendrovė patyrė šimtatūkstantinių nuostolių. Šie nuostolingi sandoriai negali būti paaiškinami niekaip kitaip, kaip tik siekis tyčia pabloginti Bendrovės finansinę būklę. Jeigu gamyboje naudojamos žaliavos nebūtų dingusios (būtų pagaminama tiek produkcijos, kiek turėta žaliavų), produkcijos savikaina būtų buvusi gerokai mažesnė, o įmonės pardavimai būtų buvę pelningi. Tokioje situacijoje Bendrovė nebūtų buvusi privesta prie bankroto. Iš vadovo J. J. paaiškinimų posėdžio metu atsakovė darė išvadą, kad jis realiai vadovo funkcijų Bendrovėje neatliko, nesprendė esminių veiklos klausimų, o tikrasis vadovas ir atsakingas už bankrotą asmuo yra G. U..

28. Suinteresuotas asmuo G. U. prašė atmesti pareiškėjo UAB „Margūnas“ prašymą pripažinti atsakovės BUAB „Baltic foil“ bankrotą tyčiniu.

29. Dėl ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. įtvirtino tyčinio bankroto požymio neegzistavimo.

     29.1.Prašyme pareiškėja nurodo, jog, remiantis Audito ataskaita, Bendrovė jau buvo nemoki 2019 metų liepos mėnesį, kadangi nuo šio laikotarpio Bendrovės nuosavybė tapo neigiama ir ji nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, tačiau įmonės valdymo organas (organai) nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Tačiau kaip matyti iš Audito ataskaitoje pateiktų duomenų apie Bendrovės finansinę būklę 2018 – 2020 metais pagal buhalterinės apskaitos duomenis (2 lentelė), 2019-06-30 Bendrovės turtą sudarė 1 318 318 Eur, o visi įsipareigojimai – 1 171 735 Eur. 2019-07-31 Bendrovės turtas sudarė 1 338 286 Eur, o visi įsipareigojimai – 1 048 250 Eur.  Be to, nors pagal Audito ataskaitos duomenis (2 lentelė) 2020-08-31 visi Bendrovės įsipareigojimai sudarė 1 049 089 Eur, Kauno apygardos teismas 2020-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai yra 433 372,07 Eur. Taigi, šie duomenys rodo, kad pradelsti įsipareigojimai gali net tris kartus būti mažesni nei visi į Bendrovės apskaitą įtraukti įsipareigojimai.

     29.2. Be to, Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi         būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014). Su atsiliepimu pateiktoje 2019-11-26 Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 19/12-927 nurodyta, kad kilnojamojo turto rinkos vertė 2019-11-26 yra 2 468 861 Eur. Nors šioje ataskaitoje nurodyta, kad vertinamas turtas priklauso nuosavybės teise UAB „Baltic plastic products“, toks faktas nurodytas tik todėl, kad sutartį dėl turto vertinimo kaip užsakovas sudarė UAB „Baltic plastic products“ (žr. pridedamą 2019-11-26 Vertinimo paslaugų sutartį Nr. 19/12/927). Be to, faktinę aplinkybę, kad vertintas kilnojamasis turtas nėra tik tas, kuris priklauso UAB „Baltic plastic products“, patvirtina Turto vertės nustatymo ataskaitos 26 lape pateiktas turto sąrašas su inventoriniais numeriais. Sąrašo eilutėse Nr. 7-19 yra nurodytas tas pats vertinamas turtas, kuris nurodytas kaip Bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas (Audito ataskaitos priedas Nr. 3). Šis turtas priklauso Bendrovei, jis UAB „Plasteks“ buvo išnuomotas pagal 2020-03-12 Nuomos sutartį Nr. BF20/3/12, jo rinkos vertė siekia 669 474 Eur, todėl pareiškėja neįrodė, kad Bendrovė buvo nemoki 2019 metų liepos mėnesį ar vėlesniais 2019 metų mėnesiais, dėl ko ir laikytina neįrodyta, jog Bendrovės vadovas ar kiti atsakingi asmenys pažeidė ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

    29.3.Vertinant įmonės nemokumo atsiradimo momentą 2020 metais, vertintinos nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ nuostatos. Pareiškėja su 2020-03-12 pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl 478 566,93 Eur skolos ir 66 984,41 Eur palūkanų priteisimo, dėl ko Kauno apylinkės teismas 2020-03-17 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020. Bendrovė pateikė teismui 2020-04-10 prieštaravimus, ko pasėkoje pareiškėja Kauno apygardos teismui pateikė 2020-04-29 ieškinį dėl 478 566,93 Eur skolos ir 72 023,11 Eur palūkanų priteisimo. Pareiškėjos reikalavimų pagrindu 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020 Bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas Bendrovės turtas 545 551,34 Eur sumai. Lygiagrečiai reikalavimų pareiškimui, 2020-04-03 pranešimu JANĮ 9 straipsnio 1 dalies tvarka pareiškėja iniciavo nemokumo bylos iškėlimo procesą, nustatydama 15 dienų terminą padengti įsiskolinimus. Bendrovė pateikė pareiškėjui 2020-04-15 pranešimą, kuriame išdėstė savo argumentus, kodėl jos reikalavimas dėl 545 551,34 EUR įsiskolinimo yra nepagrįstas, pažymėjo nesąžiningą jos elgesį Bendrovės atžvilgiu, bei išdėstė savo prašymą/sutikimą sudaryti su Pareiškėju susitarimą, kuriame reikalaujamos sumos grąžinimas būtų išdėstytas per 36 mėnesius, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis, ar kitomis abiem pusėms priimtinomis dalimis. 2020-05-06 pareiškėjas pateikė Bendrovei raštą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo informavo Bendrovę, jog nesutinka su reikalaujamos priteisti sumos grąžinimu per 36 mėnesius. Bendrovė pateikė pareiškėjai 2020-06-03 pranešimą, kuriuo nurodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių veikla yra sutrikdyta, dėl ko Bendrovė neturi galimybių sumokėti visą reikalaujamą sumą per 1 metus, todėl dar kartą siūlė sudaryti susitarimą dėl reikalaujamos sumos sumokėjimo per 36 mėnesius. Susitarimas dėl pagalbos su pareiškėja taip ir nebuvo sudarytas, kadangi ji tokį susitarimą priimtinomis sąlygomis atsisakė sudaryti. Bendrovės vadovas 2020-06-01 pranešimu informavo pareiškėją, jog inicijuoja nemokumo procesą. Šiuo pranešimu buvo dar kartą siūloma pareiškėjai sudaryti susitarimą dėl pagalbos per 15 dienų terminą.  Vos praėjus 15 dienų terminui, 2020-06-17 pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) Bendrovei iškėlimo, pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir šio pareiškimo pagrindu 2020-09-07 Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020, Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. 

   29.4. Pareiškėja nepagrįstai akcentuoja, jog Bendrovės vadovas tyčia koregavo Bendrovės 2019 m. finansinės ataskaitos duomenis, taip iškreipdamas Bendrovės finansinius rezultatus, neva siekiant nuslėpti neigiamą kapitalą 2019 metų pabaigai ir pateikti geresnius 2019 metų veiklos rezultatus. Šią faktinę aplinkybę pareiškėja grindžia pateikta Audito ataskaita, kuri suinteresuoto asmens vertinimu nėra tinkamas įrodymas finansinės atskaitomybės duomenų tikrumui/netikrumui/netinkamam parengimui pagrįsti dėl žemiau nurodytų priežasčių, kadangi ją atliko vidaus auditorius.  Pagal Vidaus audito ir kontrolės   įstatymo 2 str. 5 d., vidaus auditoriai turi teisę ir kompetenciją atlikti viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą, tuo tarpu, Bendrovė nėra viešasis juridinis asmuo. Auditorius A. M. Audito ataskaitoje pateikdamas kategoriškas išvadas dėl egzistuojančių tyčinio Ieškovo bankroto požymių iš esmės ėmėsi teisinio aplinkybių vertinimo, kuris priskiriamas teismų kompetencijai. Pareiškėjos pateikta Audito ataskaita nėra Bendrovės 2019 metų finansinė atskaitomybės patikrinimas, kurį griežtai reglamentuoja teisės aktai, dėl ko tokia audito ataskaita negali būti tinkamu ir pakankamu įrodymu patvirtinti neva tai tyčia koreguotus 2019 metų Bendrovės finansinės ataskaitos duomenis. Bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentai yra nuginčijami, o pareiškėja, turėdama ABĮ 19 str. 10 d. įtvirtintą teisę ginčyti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti 2019 metų finansinę atskaitomybę, nesikreipė į teismą ir neginčijo akcininkų sprendimo tuo pagrindu, jog finansinės atskaitomybės duomenys neatitinka tikrovės, todėl kol finansinės atskaitomybės teisėtumas nėra nuginčytas teisme, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jos duomenys yra iškreipti.

30.       Dėl ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 3 p. bei JANĮ 70 str. 2 d. 1 ir 2 p. įtvirtintų tyčinio bankroto požymių neegzistavimo

30.1.                      Prašyme pareiškėja nurodo, jog Bendrovės vadovas tendencingai vykdė pardavimus mažesne kaina nei savikaina, sudarė kitus nuostolingus sandorius ir priėmė nuostolingus sprendimus. Pareiškime Pareiškėja nurodo, jog Bendrovė 2020 metais turtas, kurio bendra savikaina yra 1 066 075,59 Eur, buvo parduotas už 393 654,95 Eur, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad turto savikaina iš tiesų buvo tokia, kokia nurodoma Audito ataskaitoje, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad tikrai Audito ataskaitoje nurodytomis kainomis toks turtas buvo parduotas. Byloje nesant šias faktines aplinkybes patvirtinančių apskaitos dokumentų, iš esmės net neįmanoma nustatyti, kokiais dokumentais remiantis auditorius, rengęs abejotinos kokybės Audito ataskaitą, priėjo tokių išvadų. Bendrovė įprastai pardavinėdavo plastikinių butelių ir kitų plastiko gaminių gamybai skirtas žaliavas. Iš interneto svetainės www.plastech.pl pateikti plastiko kainų palyginimo grafikai patvirtina, jog plastikinių butelių ir jų žaliavos, polietileno plėvelės ir polietileno žaliavos kaina ženkliai nukrito 2020 metais, lyginant su 2019 ir 2021 metais. Tai reiškia, jog Bendrovė, siekdama vykdyti veiklą, galėjo toliau parduoti žaliavą žemesne kaina, kadangi žaliavos už nukritusią kainą įsigyti negalėjo dėl areštuotų piniginių lėšų. Šios aplinkybės nulėmė, kad Bendrovė tam tikrų žaliavų negalėjo parduoti pelningai, tačiau tai nereiškia, jog tokia kaina neatitiko tuometinės rinkos kainos, juo labiau, kad pridedami kainų kitimo grafikai patvirtina, jog būtent 2020 metais ženkliai krito plastiko ir jos žaliavų kainos. Tai reiškia, jog 2019 metais žaliavų įsigijimo kaina buvo didesnė nei reali jų rinkos pardavimo kaina 2020 metais. Todėl vien ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymas negali būti pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, kadangi tokio ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymą gali nulemti verslo nesėkmė, pvz.: žaliavų kainų staigus kritimas po to, kai jos įsigyjamos didesne kaina.

30.2.                      Įrodinėdama, kad Bendrovės vadovas sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, pareiškėja turi įrodyti, kad turtas buvo parduotas ne už mažesnę kainą nei prekių savikaina, tačiau už mažesnę kainą, nei reali prekių rinkos vertė, buvusi prekių pardavimo momentu. Tačiau tokių įrodymų byloje pareiškėja nepateikė, todėl neįrodė, kad Bendrovės turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę, negu rinkos kainą, kas, įvertinus Bendrovės vadovo sąmoningai blogo valymo požymį, galėtų būti pagrindu pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

31.       Dėl Bendrovės patirtų elektros energijos sąnaudų.

31.1.                       Pareiškėja nurodo, jog 2019-2020 metais Bendrovė patyrė reikšmingas elektros energijos sąnaudas (2019 m. – 81 868 Eur, 2020 m. – 18 822 Eur). Bendrovė paaiškina, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teise nevaldė jokių patalpų, dalį produkcijos gamino UAB „Litoplast“ naudojamose patalpose. Kadangi, UAB „Litoplast“ buvo sudariusi sutartį su AB LESTO – energijos skirstymo operatoriumi, pagal pagamintos produkcijos kiekį būdavo nustatoma, kiek kilogramų produkcijos Bendrovė pagamino ir proporcingai būdavo padengiamos išlaidos už elektrą. Tačiau vien piniginių lėšų pervedimas nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą, kadangi papildomai turi egzistuoti JANĮ 70 str. 1 d. nurodytos sąlygos – dėl atitinkamų piniginių lėšų kilęs įmonės nemokumas ir sąmoningas blogas įmonės valdymas, kuriuo buvo siekiama sukelti atsakovės nemokumą. 2019 m. Bendrovė neturėjo nemokumo problemų. 2019 metais Bendrovė turėjo turto už daugiau nei 1 000 000 Eur, o 2020 metais balansinė turimo turto vertė siekė nuo daugiau nei 350 000 Eur iki daugiau nei 1 000 000 Eur. Atitinkamai, akivaizdu, jog 18 822 Eur lėšų pervedimas 2020 metais ir 81 868 Eur lėšų pervedimas 2019 metais apskritai negali būti vertinami pagal tyčinio bankroto požymius, kadangi tokie mokėjimai nesukėlė įmonės nemokumo.

32.       Dėl Bendrovės patirtų automobilių nuomos bei kuro sąnaudų

32.1.                      Pareiškėja nurodo, jog 2018-2020 metais Bendrovė patyrė automobilių nuomos iš savo darbuotojų bei kuro sąnaudų, kurios nėra pagrįstos buhalteriniais dokumentais (nėra kelionės lapų arba kuro sunaudojimo įmonės veiklai dokumentų). Suinteresuotas asmuo  pažymėjo, jog kad tokie mokėjimai nesukėlė ir negalėjo sukelti įmonės nemokumo, lyginant su Bendrovės turėto turto verte. Be to, kadangi bet kokių sandorių naudingumas yra vertinamas per tai, ar už gautą naudą buvo sumokėtos realią rinkos vertę atitinkančios sumos, tai pareiškėja jokių dokumentų nepateikė nei su prašymu, nei yra pridėta prie Audito ataskaitos, kurioje nurodyti atitinkami skaičiai, todėl lieka visiškai neaiškus pagrindas ir apskaitos dokumentai, pagal kuriuos tokios sąnaudos buvo nustatytos, dėl ko ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, ar tokiomis sąnaudomis buvo sudarytas sąmoningai Bendrovei nenaudingas sandoris. Automobilių nuoma buvo reikalinga Bendrovės veiklos vykdymui. Bendrovė užsiėmė gamyba bei pagamintų gaminių prekyba, dėl ko Bendrovės darbuotojams vadybiniais tikslais būdavo poreikis vykti tiek pas klientus, tiek pas tiekėjus. Tokia verslo praktika yra savaime suprantama ir įprasta kone kiekvienoje bendrovėje, tuo tarpu, pačių sąnaudų adekvatumo negalima įvertinti, neturint tokias sąnaudas patvirtinančių dokumentų, kuriuos pareiškėja turėjo pareigą pateikti.

33.       Dėl teiginių, susijusių su ilgalaikio turto nurašymu.

33.1.                      Pareiškėja nurodo, jog Bendrovė prieš pat bankroto bylos iškėlimą nurašė ilgalaikį turtą, nors ilgalaikis turtas nebuvo nusidėvėjęs ir jo bendra likutinė vertė buvo lygi 17 045,77 Eur. Pastarąjį teiginį pareiškėjas grindžia Audito ataskaitoje pateikta 8 lentele, tačiau teigdama, jog prieš pat Bendrovės bankrotą buvo nurašytas ilgalaikis turtas, kurio vertė siekė 17 045,77 Eur nepateikė tokio akto. Nors Audito ataskaitos 8 lentelėje (12 lape) nurodyta, kad šis įrenginys buvo nurašytas 2019-12-31, faktinę aplinkybę, kad ji buvo sugrupuota su kitais įrengimais ir toliau naudojama Bendrovės veikloje, patvirtina suinteresuoto asmens pateikta Bendrovės ir UAB „Plasteks“ 2020-03-12 sudaryta Nuomos sutartis Nr. BF20/3/12, kurios priede Nr. 1 šis įrengimas yra nurodytas.

34.       Dėl ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. įtvirtinto tyčinio bankroto požymio neegzistavimo.

34.1.                      Pareiškėja akcentuoja, jog nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo tvarkos buvo atlikti atsiskaitymai ir sudengimai laikotarpyje nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau akivaizdu, jog minėti mokėjimai buvo atliekami tikslu vykdyti veiklą, kadangi savaime suprantama, jog laikotarpyje nuo 2018 metų iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovė vykdė veiklą, tuo tarpu, Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų/įrodymų – apmokėtų sąskaitų, kurie patvirtintų, kad tam tikras mokėjimas, kuris buvo atliktas, nebuvo skirtas veiklos vykdymui. Net jeigu ir būtų laikoma, kad atliktais mokėjimais buvo pažeistas LR CK 6.3901 str. įtvirtintas mokėjimų eiliškumas, vien šio požymio egzistavimas nesudaro pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi šalia to turi egzistuoti ir kita sąlyga – sąmoningas blogas Bendrovės valdymas, privedant Bendrovę prie bankroto ir/ar sandorių sudarymas pažeidžiant kreditorių interesus. Pareiškėja akcentuoja, jog jos reikalavimas Bendrovei atsirado už 2017 m. lapkričio – 2019 m. vasario mėnesiais parduotas prekes. Tačiau suinteresuotas asmuo pažymi, jog Bendrovės valdymo organo nariai pareiškėjo sąskaitose nurodytų sumų nelaikė skoliniais įsipareigojimais, kadangi iš tiesų tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Bendrovės finansavimo pareiškėjos prekėmis, ką patvirtina žemiau pateikiami argumentai ir faktinės aplinkybės.

34.2.                      Faktinę aplinkybę, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl Bendrovės finansavimo pareiškėjos prekėmis, įrodo šie įrodymai: i) 2018-04-13 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas, kuriuo pats pareiškėja pateikė schemą, pavadinimu „BPP project 2018.cooperation agreement“ (excel formatu), kurioje buvo aptartos investicijos į ūkinę komercinę veiklą sąlygos, kurių pagrindu buvo ketinama pradėti derinti sutarčių, reikalingų tokios schemos galutiniam išpildymui, sąlygas. Minėtos schemos 1 lapo „Partnership and EXIT scenario“, paskutinėje (57) eilutėje yra nurodyta, jog „Margūno jau suteiktas prekybinis finansavimas bus įskaitytas kaip finansavimo įnašas, <...>“. Šios schemos 3 ir 4 lapuose yra numatytos įmonės, kurios dalyvauja šalių derinamame verslo vystymo projekte, tame tarpe – Bendrovė; ii) 2018-04-17 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas bei kartu su juo pateikta schema, pavadinimu „BPP project 2018.cooperation agreement_last“ (excel formatu), kuria toliau buvo derinamos bendradarbiavimo sąlygos; iii) 2018-08-21 pareiškėjos elektroninis laiškas ir 2018-08-22 elektroninis laiškas bei kartu su juo pateikta schema, pavadinimu „BPP project 2018v2“ (excel formatu), patvirtina, kad ir toliau buvo derinamos bendradarbiavimo sąlygos; iv) 2018-08-23 Bendrovės vyr. buhalterio elektroninis laiškas pareiškėjai, kuriuo jai siunčiamas Bendrovės prekių likučių sąrašas 2018-08-23, kuris patvirtina, jog Bendrovė teikė pareiškėjai jos prašomą informaciją, kuri buvo būtina susitarimo dėl bendro verslo vystymo modelio, tame tarpe, susitarimo dėl Bendrovės finansavimo pareiškėjos prekėmis, išpildymui; v) 2018-08-31 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas ir su juo pateikta lentelė pavadinimu „AKCIJOS IR SKOLOS“ (excel formatu), kuri patvirtina, jog pareiškėja toliau derina schemos išpildymo sąlygas ir renka informaciją apie bendrovių, tame tarpe, Bendrovės akcininkus, jų įsiskolinimus; vi) 2018-09-17 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas bei kartu su juo pateikta schema, pavadinimu „BPP project 2018v2 Darbinis su akciju paketu vertemis“ (excel formatu), kas patvirtina, kad ir toliau buvo derinamos bendradarbiavimo sąlygos; vii) 2018-11-21 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas bei kartu su juo pateikta schema, pavadinimu „BPP project 2018v2 Darbinis su akciju paketu 20181121“ (excel formatu), kas patvirtina, kad ir toliau buvo derinamos bendradarbiavimo sąlygos; viii) 2018-12-05 pareiškėjos suinteresuotam asmeniui siųstas elektroninis laiškas ir kartu su juo pateikta schema, pavadinimu „BPP project 2018v2 Darbinis su akciju paketu 20181121“ (excel formatu), kas patvirtina, kad ir toliau buvo derinamos bendradarbiavimo sąlygos; ix) Funding Solutions, MB vadovo 2019-10-14 el. laiškas kredito įstaigai dėl Bendrovės finansavimo, prie kurio buvo pridėta dalis tos pačios aukščiau šioje pastraipoje aptartos schemos, pavadinimu „Vandens projektas“ (excel formatu), kuris patvirtina, jog susitarimas su pareiškėja dėl Bendrovės prekybinio finansavimo buvo ir faktiškai vyko derinant akcininkų sutartį, kurios šalims taip ir nepavyko suderinti, kadangi pareiškėjas vienašališkai nusprendė nebevykdyti susitarimo dėl bendro verslo vystymo ir jį įforminti raštu, dėl ko liko neįvykdytos šalių sudaryto susitarimo sąlygos; x) 2018-10-29 - 2018-10-31 Pareiškėjo generalinio direktoriaus el. susirašinėjimas, kuriuo pareiškėjos vadovas derina Bendrovės Europos Sąjungos projektų finansavimą. Taigi, šis elektroninis laiškas įrodo, jog iš tiesų tarp pareiškėjos ir Bendrovės egzistavo susitarimas dėl schemoje išdėstyto bendro verslo modelio vystymo.

34.3.                      Be to, nepaisant to, kad Pareiškėjo pateiktų sąskaitų nurodomų prekių apmokėjimo terminai suėjo laikotarpyje nuo 2018-02-22, net iki 2019-02-20 Pareiškėjas ir toliau tiekė Bendrovei prekes. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu prekės būtų tiektos sutarus, kad už jas bus apmokėta, joks protingas verslininkas nebūtų tiekęs prekių už tokią ženklią sumą vėluojančiam atsiskaityti už prekes tiekėjui dar metus laiko. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog iš tiesų šalys buvo sutarusios, jog Pareiškėjo patiektos prekės yra prekybinis finansavimas Bendrovei ir Bendrovė neturi prievolės apmokėti už tokias prekes. Pažymėtina, jog pareiškėjos ir Bendrovės iš esmės buvo sutarta, jog skola už suteiktas prekes bus kapitalizuota, t. y. sutariant, jog už patiektas prekes pareiškėja įgis naujai išleidžiamas Bendrovės akcijas, o apmokėjimas už prekes apskritai neįvyks.

34.4.                      Šalims niekaip nepavykus susitarti dėl schemos nuostatų perkėlimo į sutartis ir galutinės sutarties dėl tolimesnio bendro verslo vystymo sudarymo (kadangi Pareiškėjas vienašališkai nusprendė nebevykdyti šalių žodžiu ir sudaryto ir excel lentelėje atspindėtą susitarimą), sutartis, kurios pagrindu būtų galutinai įformintas šalių sutartas finansavimo ir verslo vykdymo modelis, taip ir nebuvo sudaryta raštu, tačiau tai nepaneigia tarp šalių sudaryto susitarimo dėl Bendrovės finansavimo pareiškėjos prekėmis. Bendrovė minėtais argumentais nepripažino pareiškėjos reikalavimo dėl 478 566,93 Eur skolos ir 72 023,11 Eur palūkanų priteisimo ir šiuos atsikirtimus nurodė savo procesiniuose dokumentuose į pareiškėjos 2020-04-29 ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020. Bendrovei sąžiningai manant, kad ji nėra skolinga pareiškėjai ir šią skolą ginčijant, nėra pagrindo konstatuoti, jog Bendrovei atliekant mokėjimus kitiems kreditoriams, buvo sąmoningai mokėjimais pažeidžiami pareiškėjos interesai, dėl ko ir nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo atveju egzistuoja tyčinio Bendrovės bankroto požymis.

35.       Dėl JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. įtvirtinto tyčinio bankroto požymio neegzistavimo.

35.1.                      Pareiškėjos teigimu, pastarasis tyčinio bankroto požymis pasireiškia tuo, jog Bendrovės vadovas 2020-06-25 sąmoningai pateikė VĮ Registrų centrui 2019 metų finansines ataskaitas su klaidingais finansiniais duomenimis, nenurodė visų 2019 metais Bendrovės patirtų sąnaudų. Tačiau Pareiškėjas nėra nuginčijęs Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo patvirtinti Bendrovės finansinę atskaitomybę, dėl ko tokie finansinės atskaitomybės dokumentai laikytini teisėtais ir atspindinčiais teisingus duomenis apie Bendrovės finansinę būklę, tuo tarpu, vien auditoriaus vidaus Audito ataskaita, kuri nėra ir negali būti prilyginama finansinių ataskaitų audito ataskaitai, parengtai pagal LR Finansinių ataskaitų audito įstatymo imperatyvius reikalavimus, neįrodo 2019 metų Bendrovės finansinių ataskaitų duomenų klaidingumo. Tačiau net ir nustačius šio tyčinio bankroto požymio egzistavimą, tai nėra pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi kartu su pastaruoju požymiu turi egzistuoti bent viena JANĮ 70 str. 1 d. nurodyta sąlyga, o ji neegzistuoja.

36.       Dėl JANĮ 70 str. 2 d. 5 p. įtvirtinto tyčinio bankroto požymio neegzistavimo

36.1.                      Pareiškėjos teigimu, pastarasis tyčinio bankroto požymis pasireiškė tuo, jog Bendrovė nuo 2020-03-24 polietileno plėvelės gamybos liniją išnuomojo susijusiais įmonei UAB „Plasteks“; į kurią perėjo Bendrovės darbuotojai ir UAB „Plasteks“ ir šiuo metu vykdo analogišką veiklą kaip Bendrovė. Pareiškėjo išvardinti požymiai neatitinka tikrovės ir ginčo atveju neegzistuoja tyčinio bankroto požymis – veiklos ir/ar turto perkėlimas, kai finansiniai įsipareigojimai ar jį dalis liko Bendrovėje.

36.2.                      Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad gamybos linijos nuoma buvo ekonomiškai nenaudinga, juo labiau, kad toks sprendimas ir jo paskesnis vykdymas atitiko verslo logiką, tiek pandemijos akivaizdoje, tiek piniginių lėšų arešto akivaizdoje, kai 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020 Bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant Bendrovės turtą 545 551,34 Eur sumai. Bendrovė nebuvo reorganizuota, jokia veiklos ar turto dalis nebuvo atskirta nuo Bendrovės ir perduota UAB „Plasteks“, Bendrovei paliekant tik finansinius įsipareigojimus. 

36.3.                      Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog UAB „Plasteks“ yra susijusi su Bendrove įmonė. Pažymėtina, jog apie veiklos perkėlimą pareiškėja kalba laikotarpiu nuo 2020-03-24. Minėtu laikotarpiu UAB „Plasteks“ vadove buvo S. B., akcininkas – K. Č.. Vienintelė sąsaja su šiais asmenimis yra ta, jog S. B. nuo 2012 m. dirba UAB Kauen craft direktoriaus pavaduotoja, o suinteresuotas asmuo priklauso UAB Kauen craft valdybai. Suinteresuotas asmuo galėtų būti laikomas susijusiu nebent su UAB Kauen craft, kadangi yra jos valdymo organo narys, tačiau jokių susijusių asmenų sąsajų tarp Bendrovės ir UAB „Plasteks“ nėra, ką patvirtina ir pareiškėjos prašymo 10 lape pateikta schema. Bet kuriuo atveju, pabrėžtina, jog tai, ar įmonė yra susijusi, ar ne, apskritai nėra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis.

36.4.                      Pareiškėja akcentuoja, jog 2020-01-08 Bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, o 2020-06-08 – tik 1 darbuotojas, tuo tarpu, UAB „Plasteks“ darbuotojų skaičius ženkliai išaugo 2020 m. gegužės mėn. Tačiau remiantis rekvizitai.lt duomenimis, 2020-01-08 Bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, 2020-03-27 – 10, 2020-05-09 – 7, 2020-05-14 – 3, 2020-06-02 – 2. Tuo tarpu, UAB „Plasteks“ 2021-04-30 dirbo 14 darbuotojų, 2021-05-04 – 15, 2021-05-21 – 14, 2021-05-22 – 15, 2021-05-25 – 16, 2021-05-27 – 17, 2021-06-02 – 15, 2021-06-08 -16. Todėl lyginant kovo ir birželio mėnesius, Bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo septyniais darbuotojais, tuo tarpu, UAB „Plasteks“ darbuotojų pokytis balandžio – birželio mėnesiais svyravo 1 – 3 darbuotojais, tačiau šis svyravimas nėra nuoseklius, kadangi gegužės – birželio mėnesiais darbuotoju augimas nebuvo tolygus. Šie duomenys neabejotinai rodo, kad nebuvo vykdomas joks nuoseklus darbuotojų perkėlimas, priešingai nei teigia Pareiškėjas.

37.       Dėl priežastinio ryčio tarp Bendrovės sąmoningo blogo valdymo ir nemokumo bei finansinės būklės pablogėjimo neegzistavimo.

37.1.                      Net jeigu ir būtų nustatyta, jog egzistuoja nors vienas Pareiškėjo nurodytas tyčinio bankroto požymis, kuris nėra savarankiškas, nenustačius sąmoningai blogo Bendrovės valdymo ir priežastinio ryšio tarp tokio sąmoningai blogo valdymo ir Bendrovės nemokumo, negali būti konstatuojama, jog Bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Blogą Bendrovės valdymą pareiškėja savo pareiškime iš esmės sieja su tyčinio bankroto požymių egzistavimu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog ginčo atveju neegzistuoja nei vienas pareiškėjos nurodytas tyčinio bankroto požymis, Bendrovė nebuvo privesta prie bankroto sąmoningai blogo Bendrovės valdymo veiksmais, o jos nemokumas iš esmės buvo nulemtas pačios pareiškėjos veiksmais, kurių pagrindu ji nutraukė susitarimą dėl bendro verslo vystymo modelio, kurio pagrindu pareiškėjos patiektomis prekės Bendrovei turėjo būti suteiktas prekybinis finansavimas. Tokio susitarimo pareiškėjai neįvykdžius, pareiškėja, nuo 2017 metų tiekusi prekes ir nereikalavusi už jas apmokėjimo, staiga pradėjo reikalauti visos kainos už prekes sumokėjimo, jos prašymu buvo pritaikytas areštas 545 551,34 Eur sumai, kas ir nulėmė Bendrovės nemokumą – negalėjimą atsiskaityti su pareiškėja. 

38.       Dėl atsakingų asmenų už Bendrovės tyčinį bankrotą.

38.1.                      Pareiškėja nurodo, jog už Bendrovės tyčinį bankrotą yra atsakingi Bendrovės vadovas ir akcininkai. Kadangi ginčo atveju neegzistuoja nei vienas Bendrovės tyčinio bankroto požymis, tai nėra ir asmenų, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį Bendrovės bankrotą.

39.       Suinteresuoti asmenys K. K. ir L. J. pareiškėjo prašymą prašė atmesti. 

40.       Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuoti asmenys pareiškime yra nurodomi kaip atsakingi tik už tariamą Bendrovės veiklos perkėlimą į UAB „Plasteks“ 2020 metais. Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad 2019-02-07 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu K. K. perleido savo nuosavybės teise turėtas 9731 Bendrovės akcijas UAB „P. N.“. 2019-02-07 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu L. J. perleido savo nuosavybės teise turėtas 10 340 Bendrovės akcijas UAB „P. N.“.  Suinteresuoti asmenys, sudarę sutartis atsiribojo nuo bet kokių Bendrovės reikalų, kadangi visiškai pagrįstai manė perleidę visas nuosavybės teise turėtas Bendrovės akcijas UAB „P. N.“. Sutarčių  3 p. nustatyta, jog „Šios sutarties šalys susitaria, kad nuosavybės teisės į šios sutarties pirmame punkte nurodytas akcijas pereina Pirkėjui nuo šios sutarties pasirašymo momento.“. Suinteresuoti asmenys nuo sutarčių sudarymo dienos nebelaikė savęs Bendrovės akcininkais, todėl pareiškėjos prašymo teiginiai apie tai, kad jie žinojo ir priėmė kažkokius sprendimus dėl tariamo Bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Plasteks“ yra nepagrįsti.  

41.       Pareiškėja, teigdama, kad Bendrovės veikla perkelta į UAB „Plasteks“ ir tas padaryta su Bendrovės akcininkų žinia ir sprendimu, pareiškime netgi vartoja žodį „neabejotinai“. Tačiau pareiškėja nepateikė į bylą absoliučiai jokio įrodymo, kuris patvirtintų jos teiginius apie Bendrovės akcininkų žinojimą apie tariamą Bendrovės veiklos perkėlimą į UAB „Plasteks“, taip pat nepateikė į bylą absoliučiai jokio su tuo susijusio Bendrovės akcininkų priimto sprendimo. Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, pareiškėja neįrodė, kad Bendrovės akcininkai būtų kaip nors susiję su tariamu Bendrovės veiklos perkėlimu į UAB „Plasteks“. Pareiškėjos prašyme užimta pozicija dėl Bendrovės akcininkų atsakomybės už Bendrovės bankrotą (Bendrovės veiklos perkėlimą) yra pagrįsta išvien tik spėjimais ir prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis (įrodymais).

42.       Bendrovės

43.       Prašymas tenkinamas iš dalies.

44.       Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020 (dabartinis Nr. eB2-645-254/2021), kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d., atsakovei UAB „Baltic foil“ (toliau – Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla. Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas A. K. (toliau – administratorius). Teismas pripažino, kad UAB „Baltic foil“ yra nemoki, nes nėra pajėgi vykdyti veiklą ir savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

45.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

46.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

47.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

48.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

49.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017)

50.       Pareiškėja pareiškime dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu suinteresuotų asmenų veiksmų neteisėtumą vertino pagal šiuos ĮBĮ ir JANĮ įtvirtintus tyčinio bankroto požymius: Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1p.); akivaizdžiai Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą ir nuostolingų veiksmų atlikimą (JANĮ 70 str. 2 d. 1 ir 2 p., ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.); atsiskaitymo pirmenybės suteikimą tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.); apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.); Bendrovės veiklos perkėlimą į susijusią įmonę (JANĮ 70 str. 2 d. 5 p.).

      Dėl įrodymų ir įrodymų vertinimo

51.       Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

52.       Pareiškėja, įrodinėdama Bendrovės tyčinio bankroto požymius rėmėsi UAB „Bankrotų tyrimų centras“  2020 m. vasario 25 d. Audito ataskaita „Dėl UAB "Baltic foil" bankroto“. Pareiškėjos vertinimu, atlikto audito metu buvo nustatyti akivaizdūs Bendrovės tyčinio bankroto požymiai, kurie buvo surašyti ir pagrįsti audito ataskaitoje (toliau – Audito ataskaita, prašymo priedas Nr. 2). Auditas buvo atliktas remiantis 2018 – 2020 m. UAB "Baltic foil" veiklos rezultatais, buhalterinės apskaitos registrais ir pirminiais dokumentais, siekiant nustatyti Bendrovės nemokumo momentą, bankroto priežastis, įvertinti materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą bei tyčinio bankroto požymius. Šią ataskaitą pasirašė UAB „Bankrotų tyrimų centras“ direktorius, atestuotas vidaus auditorius A. M. (pažymėjimo Nr. 000911). Šis asmuo, apklausiamas liudytoju 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad taip pat yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, atlieka audito ekspertizes. Teismas nustatė, kad A. M. į teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2017 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-12 audito ekspertizių atlikimui.   

53.       Suinteresuoto asmens G. U. atstovo įsitikinimu, Audito ataskaita yra niekinis dokumentas, kadangi ją atliko ir pasirašė A. M. kaip vidaus auditorius, o pagal Vidaus audito ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį vidaus auditoriai turi teisę ir kompetenciją atlikti viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą, tuo tarpu, Bendrovė nėra viešasis juridinis asmuo.

54.       Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).

55.       Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl to, ar Audito ataskaita gali būti pripažinta leistinu rašytiniu įrodymu. Teismas konstatuoja, kad Audito ataskaitoje nurodyti duomenys yra susiję su byla, t. y. jie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tokiu įrodymu (CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse). Audito ataskaita pateikta laikantis proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), duomenys surinkti asmens, kuris turi specialiųjų žinių (A. M. yra vidaus auditorius, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, suteikiant teisę atlikti audito ekspertizes).Todėl vien aplinkybė, kad Audito ataskaitą pasirašė vidaus audito kvalifikaciją turintis asmuo, neteikia pagrindo šį rašytinį įrodymą laikyti niekiniu ir juo nesiremti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

56.       Teismas pastebi, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo G. U. ir jo atstovas nenurodė, kad Audito ataskaitoje vertinti ne Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o tai, kad šie asmenys nesutiko su padarytomis išvadomis, Audito ataskaitos nedaro niekiniu įrodymu. Būtina pažymėti, kad teismas atidėjo ne vieną teismo posėdį tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateiktų trūkstamus rašytinius įrodymus tiek prašymui, tiek atsikirtimui pagrįsti, tiek Audito ataskaitos duomenims ištirti ir įvertinti. Šalys teikė naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus dėl jų iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos byloje, siekė ištirti visas, t. t. suinteresuoto asmens G. U. ir jo atstovo, keliamas prielaidas ir net abejones. Šiems asmenims buvo siūloma teikti prašymą dėl teismo ekspertizės byloje paskyrimo, jeigu jų vertinimu teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti nepakanka byloje surinktų įrodymų ir atsirado būtinybė specialių mokslo žinių, tačiau tokio prašymo  šis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas nepareiškė jokioje klausimo nagrinėjimo teisme stadijoje. Todėl teismas vertins rašytinio įrodymo – Audito ataskaitos duomenis kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis).   

Dėl Bendrovės nemokumo momento

57.       Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingų teisinių padarinių asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas išanalizavo byloje esančius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus, nes tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

58.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas). Aptarta kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą ir iš to kylantys padariniai visų pirma tenka įmonės vadovui, o kitiems subjektams – tiek, kiek tokia jų pareiga reglamentuota atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59.       Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d.), jos vadovu buvo J. J.. Bendrovės akcininkai: G. U. (nuo 2018-10-17 iki 2020-08-05), K. K. (nuo 2012-01-02), A. L. (nuo 2012-01-02) ir L. J. (nuo 2010-10-28).

60.       Teismas pastebi, kad pareiškėjos nuomonė dėl Bendrovės nemokumo momento bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja nurodė, kad Bendrovė buvo nemoki jau 2019 metų liepos mėn. (Audito ataskaitos 5 psl.). Audito ataskaitoje nurodyta, kad įmonės nemokumas atsirado 2019 metų liepos mėn., kadangi nuo šio laikotarpio Bendrovės nuosavybė tapo neigiama ir ji nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau pagal ĮBĮ 1 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. Bendrovė turėjo turto už 1 338 286 Eur, o pagal nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis pradelsti įsipareigojimai sudarė 488 747,63 Eur (2021-10-15 DOK-23971), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė buvo nemoki pareiškėjos prašyme ir Audito ataskaitoje nurodytu momentu – 2019 m. liepos 31 d. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes jos vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2019 m. liepos 31 d. ir todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio  2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, yra nepagrįstas ir neįrodytas. 

61.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

62.       Pareiškėjos atstovė baigiamojoje kalboje jau nurodė, kad Bendrovė vėliausiai nemoki buvo 2020 m. sausio mėn. – vasario mėn., kai jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo Bendrovės turimo turto vertę. Administratoriaus atstovas, o taip pat 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje liudijęs auditorius A. M., nurodė, kad Bendrovė nemoki buvo jau 2020 m. sausio 31 d., kai iš viso turėjo 1 047 613 Eur turto, o jos turimi įsipareigojimai buvo 1 225 684 Eur, nors auditorius paaiškino, kad darydamas tokią išvadą nenustatinėjo ir nevertino realios į balansą įrašytos turto vertės. Teismas pastebi, kad suinteresuotas asmuo G. U. nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teisme aiškiai nenurodė, kada jo vertinimu Bendrovė tapo nemokia. Tačiau teisingai pažymėjo, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.

63.       Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-10-23 aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad: skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas (likvidumo testas); taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė. Pažymėtina, kad taikant balanso testą vertinamos bendrovės galimybės turimu turtu padengti visus (tiek pradelstus, tiek nepradelstus) įsipareigojimus.

64.       Suinteresuotas asmuo G. U. su atsiliepimu (2021-09-21 DOK–19862) pateikė 2019 m. lapkričio 26 d. Turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/12-927 (45 priedas, toliau – Ataskaita), kurios užsakovė buvo UAB „Baltic plastic products“, pagal kurią galima spręsti, kad Bendrovės kilnojamojo turto rinkos vertė šiai dienai siekė 669 474 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad šios Ataskaitos sąrašo eilutėse Nr. 7-19 nurodytas tas pats vertinamas turtas, kuris nurodytas kaip Bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas pagal Audito ataskaitos priedą Nr. 3, kurį Bendrovė pagal 2020 m. kovo 12 d. Nuomos sutartį Nr. BF20/3/12 (suinteresuoto asmens atsiliepimo 44 priedas) buvo ir yra išnuomojusi UAB „Baltic plastic products“. Todėl laikant, kad Bendrovės 2020 m. vasario mėn. 29 d. ilgalaikio turto reali vertė lygi 669 474 Eur (Audito ataskaitos 2 lentelė), tuomet iš viso Bendrovė turėjo 819 509 Eur turto, o jos įsipareigojimai buvo 1 206 907 Eur, todėl teismas konstatuoja, kad Bendrovė nemoki tapo 2020 m. vasario mėn. 29 d., kuomet Bendrovės turimi įsipareigojimai jau viršijo jos turimą turtą. Tokio santykio,  Bendrovės  ilgalaikio turto vertę vertinant 669 474 Eur suma, 2020 m. sausio 31 d. teismas negali nustatyti.

65.       Teismas sprendžia, kad 2020 m. vasario 29 d. egzistavo ir antrasis Bendrovės nemokumo  požymis – Bendrovė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovės pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai egzistavo dar nuo 2017-11-24, kai pareiškėja pardavė Bendrovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta (2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai). Pareiškėja į bylą pateikė 2018 m. spalio 9 d. – 24 d.  pranešimus dėl skolos padengimo (2021-11-26, DOK-27621), tačiau skola nebuvo dengiama. 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola pareiškėjai buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas 4).

66.       Suinteresuotas asmuo G. U. byloje tvirtino, kad Bendrovė 2020 m. vasario mėn. pareiškėjos skolą nelaikė pradelsta. Kai pareiškėja 2020-03-12 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl 478 566,93 Eur skolos ir 66 984,41 Eur palūkanų priteisimo (pareiškimas teisme gautas 2020-03-16), Bendrovė 2020-04-10 pareiškė prieštaravimus ir teismas panaikino 2020-03-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020.

67.       Byloje nustatyta, kad Bendrovei pareiškus prieštaravimus dėl pareiškėjos pareiškimo ir teismo įsakymo, pareiškėja Kauno apygardos teismui pateikė 2020-04-29 ieškinį dėl 478 566,93 Eur skolos ir 72 023,11 Eur palūkanų priteisimo, kuris 2020-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo patenkintas visiškai. Šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė UAB „Margūnas“ ir atsakovė UAB „Baltic foil“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį Nr. 2017/MS-090 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.2 punktą pardavėjas (UAB „Margūnas) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „Baltic foil“) nuosavybės teise prekes, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už jas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 370 970,09 Eur sumą. Ieškovė 2018 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. 18/0939 pareikalavo iš atsakovės UAB „Baltic foil“ per 3 dienas įvykdyti įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir sumokėti delspinigius pagal Sutarties 5.1 ir 5.2 punktus, taip pat nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2018 m. spalio 12 d., sutartis bus nutraukta pagal 6.4 punktą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. pranešimu Nr. 18/0960 informavo atsakovę, kad 2017 m. lapkričio 20 d. sutartis Nr. 2017/MS-090 bus nutraukta 2018 m. spalio 21 d., kadangi įsipareigojimai pagal 2018 m. spalio 9 d. pranešimą nebuvo įvykdyti. 2018 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. 18/0996 ieškovė Sutartį nutraukė ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 27 d. įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Ieškovė po sutarties nutraukimo (2018 m. spalio 21 d.) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 107 596,84 Eur sumą ir ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras Nr. MS1809448, MS1809635, MS1809790, MS1809953, MS1900797, MS1900970, MS1901450. Atsakovė už gautas prekes turėjo atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos, tačiau atsakovė liko skolinga ieškovei iš viso 478 566,93 Eur sumą. Šios aplinkybės dėl Bendrovės skolos pareiškėjai susidarymo, nustatytos įsiteisėjusiu 2020-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020, iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

68.       Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 Bendrovė, teikdama atsiliepimą į pareiškėjos ieškinį dėl skolos priteisimo, ir suinteresuotas asmuo G. U. nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad dėl prekių pardavimo tarp šalių tik formaliai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl bendro verslo vykdymo modelio ir iš tikrųjų buvo sudarytas susitarimas dėl atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos finansavimo ieškovės prekėmis, nurodytomis ginčo sąskaitose. Tokio susitarimo egzistavimą net po 2018 m. spalio 24 d. ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą patvirtina pačios ieškovės elgesys, nes ji net iki 2019 m. vasario 20 d. toliau tiekė atsakovei prekes. Šalių iš esmės buvo sutarta, kad skola už suteiktas prekes bus kapitalizuota, t. y. sutariant, kad už patiektas prekes ieškovė įgis naujai išleidžiamas atsakovės akcijas, o apmokėjimas už prekes apskritai neįvyks. Šalims niekaip nepavykus susitarti dėl schemos nuostatų perkėlimo į sutartis ir galutinės sutarties dėl tolimesnio bendro verslo vystymo sudarymo (kadangi ieškovė vienašališkai nusprendė nebevykdyti šalių žodžiu sudaryto susitarimo), sutartis, kurios pagrindu būtų galutinai įformintas šalių sutartas finansavimo ir verslo vykdymo modelis, taip ir nebuvo sudaryta raštu, tačiau tai nepaneigia tarp šalių sudaryto susitarimo dėl atsakovės finansavimo ieškovės prekėmis.

69.       Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai yra, kad tarp UAB „Margūnas“ ir atsakovės UAB „Baltic foil“ 2017 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2017/MS-090 dėl prekių pirkimo–pardavimo. Ji buvo nutraukta nuo 2018 m. spalio 21 d. Nors nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pareiškėja pardavė Bendrovei prekių iš viso už 107 596,84 Eur sumą, teismas kitaip tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš prekių pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių, nevertino.

70.       Teismas pastebi, kad pagal byloje surinktus duomenis pati Bendrovė jau 2019 m. kovo mėn. (paskutinės prekės buvo parduotos 2019 m. vasario 20 d.) pradėjo ieškoti finansavimo pareiškėjo skolai padengti (Administratoriaus prašymo 2021-10-15 DOK-23971 priedai Nr. 7-9). Tiek 2019-06-06, tiek 2020-01-15 memorandumuose (priedai Nr. 9-1 ir 9-3) nurodyta, kad vienas iš ieškomų finansavimo tikslų yra „Atsiskaitymas su tiekėju UAB „Margūnas“ (memorandumų 7 p.). Aplinkybę, kad memorandumai buvo rengiami ir pareiškėjo skolai padengti, paliudijo 2021 m. liepos 24 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. L., kuris be kita ko parodė, kad vyko pareiškėjos ir Bendrovės derybos dėl atsiskaitymo už parduotas prekes formos, tačiau jos nutrūko, o finansavimas Bendrovei nebuvo gautas. Todėl teismas daro išvadą, kad Bendrovės valdymo organams dar gerokai iki 2020 m. vasario 29 d. (teismo nustatytas nemokumo momentas) buvo žinoma, kad įmonė nesudarė ir nesudarys jokios sutarties dėl atsiskaitymo su pareiškėju už prekes ir Bendrovės skola nebus kapitalizuota, kaip teigė suinteresuotas asmuo G. U. (jis ketino įsteigti naują įmonę, kuri supirktų Bendrovės akcijas, o dalį jų parduodant pareiškėjai būtų įvertintas jos kreditorinis reikalavimas). Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nors po 2019 m. birželio 6 d. memorandumo tarp pareiškėjos ir Bendrovės vyko derybos dėl atsiskaitymo už prekes būdų ir tvarkos. Pastebėtina, kad apie tai, jog derybos nutrūko dar anksčiau – 2018 m., galima spręsti pagal G. U. paaiškinimuose nurodytą susirašinėjimą elektroniniais laiškais (šios nutarties 34.2 punktas). Todėl suinteresuoto asmens G. U. argumentai, kad Bendrovė suprato, jog derybos su pareiškėju nutrūko ir teks padengti skolą tik 2020 m. kovo mėn. 16 d., pareiškėjai pateikus pareiškimą  Kauno apylinkės teismui dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020 priėmimo, ar tik Kauno apygardos teismui pareiškėjai pateikus 2020 m. balandžio 29 d. ieškinį dėl 478 566,93 Eur skolos ir 72 023,11 Eur palūkanų priteisimo, kuris 2020-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo patenkintas visiškai, atspindi tik jo paties užimtą poziciją nagrinėjamoje byloje.

71.       Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjai su 2020 m. kovo 12 d. pareiškimu, kuris Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020 buvo gautas 2020 m. kovo 16 d., dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu, Bendrovės pagrindinė veikla buvo iš esmės nutraukta, 2020 m. kovo 12 d. Nuomos sutartimi Nr. BF20/3/12 išnuomojus įrengimus UAB „Plasteks“. Todėl ne pareiškėjos pareiškimas ir paminėtoje byloje priimtas 2020 m. kovo 17 d. teismo įsakymas, ar 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o pačios Bendrovės vadovų veiksmai sąlygojo tokį Bendrovės valdymą, kad Bendrovė prarado galimybę vystyti gamybą, nes išnuomojo pagrindines gamybos priemones, todėl didėjo jos nuostoliai, o turtas tik mažėjo. Bendrovės trumpalaikis turtas 2020-01-31 buvo 594 036 Eur, o bankroto bylos iškėlimo momentu Bendrovė turėjo tik 8 546 Eur trumpalaikio turto (Audito ataskaitos 2 lentelė). Bendrovė per 2020 m. sausio mėn. buvo patyrusi 194 408 Eur nuostolių, o per 2020 m. sausio – rugsėjo mėn. (bankroto bylos iškėlimo momentu) Bendrovės patirti nuostoliai buvo lygūs 626 240 Eur (Audito ataskaitos 6 lentelė). Nuo 2020 m. gegužės mėn. Bendrovė nebegavo faktiškai jokių pajamų. Jei 2019 m. Bendrovės pajamos vidutiniškai per mėnesį siekė 138 423 Eur (1 661 082 Eur per 2019 m., Audito ataskaitos 6 lentelė), tai pajamos per 2020 m. gegužės mėn. – 3 898 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 1528 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 1697 Eur. Todėl tik 2020 m. birželio 1 d. pranešimas pareiškėjui, jog inicijuoja Bendrovei nemokumo procesą, rodo sąmoningą įmonės vadovo neveikimą, savalaikiai neinicijavus bankroto bylos Bendrovei, aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto (JANĮ 70 straipsnio 1 dalį). 

72.       Tokiu atveju aplinkybės apie tai, kad Bendrovė 2020 m. balandžio 15 d. teikė pareiškimą, įrodinėdama skolos pareiškėjui nepagrįstumą (G. U. atsiliepimo 9 priedas), kad 2020 m. birželio 1 d. pranešė pareiškėjui, jog inicijuoja Bendrovei nemokumo procesą (atsiliepimo priedas Nr. 12), teikia tik pagrindą išvadai, kad Bendrovės vadovas, įmonei esant jau nemokiai 2020 m. vasario 29 d., iniciatyvos dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei ėmėsi pernelyg vėlai (JANĮ 6 straipsnis).  Nors šios pareigos pažeidimas nesuponuoja bankroto pripažinimo tyčiniu požymio (JANĮ 70 straipsnio 2 dalis), bet jis yra reikšmingas sprendžiant dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (ne)buvimo. Pažymėtina, kad šioje normoje nurodyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Dėl akivaizdžiai Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo 

73.       Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).  

74.       Suinteresuotas asmuo G. U. yra teisus teigdamas, kad net ir nustačius, jog sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nes pagal teismų praktiką esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Vis dėlto teismas turi pagrindo spręsti, kad įmonė buvo valdoma neatsakingai, t. y. bendrovės turtas buvo naudojamas neracionaliai sudarant įmonei ekonomiškai nenaudingus pirkimo–pardavimo sandorius. 

75.       Teismas sutinka su pareiškėja, kad Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, su normalia gamybine rizika nesusijusiomis, ir ją pardavė už kainą, mažesnę nei savikaina, todėl patyrė nepagrįstai didelius nuostolius.

76.       Teismas Audito ataskaitos duomenimis (10 psl.) nustatė, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio Bendrovės veikla tapo nuostolinga. Per 2020 m. vasario mėnesį nuostoliai padidėjo nuo 194 408 Eur iki 603 765 Eur, t. y. per vieną mėnesį Bendrovė patyrė 409 357 Eur nuostolio (603 765 – 194 408). 2020 m. vasario mėn. nuostoliai yra tiesiogiai susiję su išaugusia pardavimų savikaina. 2020 m. vasario mėn. pardavimų pajamos sudarė 257 655 Eur, o pardavimų savikaina sudarė 861 420 Eur, t. y. vien 2020 m. vasario mėn. iš pardavimų Bendrovė patyrė 603 765 Eur nuostolio (861 420 – 257 655). Šie Bendrovės finansinės apskaitos duomenys teikia pagrindą sutikti su pareiškėja, kad Bendrovės nuostolingą 2020 m. pradžią lėmė būtent nuostolinga gamyba, kurios savikainos negalėjo padengti pardavimai. Audito ataskaitos 7-oje lentelėje (Audito ataskaitos 11 psl.) pateiktas Bendrovės 2020 metų pardavimų detalizavimas su savikainomis. Lentelėje pateikti reikšmingiausi pardavimai sudaro 96,7% visų 2020m. pajamų, o šių pardavimų savikainos – 86,8% visų 2020 m. sąnaudų, t. y. atrinkti pardavimai ir sąnaudos, turėjusios reikšmingą įtaką 2020 metų nuostolingam veiklos rezultatui. Kaip matyti iš šios lentelės, 2020 m. turtas, kurio bendra savikaina yra 1 066 075,59 Eur, buvo parduotas už 393 654,95 Eur, t. y. beveik už tris kartus mažesnę kainą negu turto savikaina. Dėl šios priežasties Bendrovė patyrė 672 420,64 Eur nuostolių. Papildomoje audito ataskaitoje (BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 prašymo, Nr. DOK-23971, priedas Nr. 6) paaiškinta, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai aukšta savikaina. Šioje papildomoje ataskaitoje yra aptarti penki nuostolingiausi pardavimas dėl kurių buvo patirta 318 564,27 Eur nuostolio. Teismas plačiau pasisakys tik dėl kelių sandorių.

77.       Nuostolingiausias pardavimas – 2020-02-27 pardavimas UAB „Litoplast“  (BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 prašymo Nr. DOK-23971 priedas Nr. 6, šio sandorio sąskaita – priedas Nr. 6-1), buvo parduota prekė – 1702 LDPE plėvelė 340/40 ir 417 LDPE plėvelė 380/45 (priedas Nr. 6-1, eil. 1, 3, 4, 5, žr. žaliai apibraukta). Žaliavų nurašymo ir produkcijos pajamavimo kortelės pateikiamos aptariamo prašymo prieduose Nr. 6-7 ir 6-8. Lyginant duomenis šiose kortelėse, nustatyta, kad prekės 1702 LDPE plėvelės 340/40 ir 417 LDPE plėvelės 380/45 gamybai buvo sunaudota 107 545,64 kg žaliavų, o produkcijos gauta tik 4 273,08 kg arba  sunaudota 103 272,56 kg žaliavų daugiau (107 545,64 kg – 4 273,08 kg = 103 272,56 kg žaliavų). Iš produkcijos pajamavimo kortelės matyti, kad gaminant šią prekę buvo gauta tik 77 kg broko. Vertinant aptariamo įrodymo priedo Nr. 6-2 duomenis, galima nustatyti, kad 2019 m. prekės „417 LDPE plėvelė 380/45“ savikaina sudarydavo 1,09-1,23 Eur/kg (žalios eilutės), o pardavimo kaina parduodant šią prekę sudarydavo 1,15-1,30 Eur/kg (geltonos eilutės). Tuo tarpu 2020-02-27 tos pačios prekės pardavimo kaina siekė 1,15 Eur/kg, o savikaina – nuo 29,53 Eur/kg iki 29,70 Eur/kg. (priedai Nr. 6-7, 6-8). Todėl vertinant 2020-02-27 pardavimą teismas neturi pagrindo atmesti pareiškėjos išvadą, kad tokiu atveju Bendrovė realiai nurašė daugiau žaliavų negu reikėjo produkcijai pagaminti.

78.       Vertinant kitą nuostolingą 2020-02-24 sandorį su UAB „Litoplast“ matyti, kad prekių gamybai buvo sunaudota 62 659,35 kg žaliavų, o gauta produkcijos tik 9 649,28 kg, t. y. gaminant prekę nurašyta 53 010,07 kg žaliavų (62 659,35 kg – 9 649,28 kg = 53.010,07 kg žaliavų) (BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 prašymo Nr. DOK-23971 priedas Nr. 6, 6-9, 6-16) ir gauta 1 036 kg broko. Vadinasi, likęs produkto kiekis (53 010,07 – 1 036 = 44 461,23 kg) nebuvo brokuotas, tačiau neapskaitytas, kas ir lėmė nepagrįstai didelį prekių savikainos išaugimą.

79.        Vertinant 2020-02-26 sandorį su UAB „Litoplast“ (BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 prašymo DOK-23971 priedas Nr. 6, 6-17, 6-19, 6-20) matyti, kad gamybai buvo sunaudota 52 271,24 kg žaliavų, o gauta produkcijos tik 7 474,01 kg prekių. Iš produkcijos pajamavimo kortelės matyti, kad buvo gauta tik 99 + 237 = 336 kg broko. Taigi, pagal šį sandorį gaminant prekes nurašyta 44 461,23 kg. žaliavų daugiau, negu pagaminta produkcijos.

80.       Suinteresuotas asmuo G. U. nurodė, kad sandorio nuostolingumas/naudingumas turi būti vertinamas per prizmę, ar prekių/žaliavų įsigijimas/pardavimas vyko rinkos kainomis pagal tuo metu rinkoje susiklosčiusią ekonominę situaciją, nes tik tokiu atveju būtų buvę objektyviai galima nustatyti, ar prekių pasigaminimo savikaina yra pagrįsta. Jis darė išvadą, jog byloje nebuvo įrodytas nei prekių pardavimas ne rinkos kaina, nei žaliavų prekių gamybai įsigijimas ne rinkos kaina, nei nepagrįstas žaliavų nurašymas, dėl ko ir neegzistuoja pareiškėjos nurodomas Bendrovės tyčinio bankroto požymis. Tačiau pareiškėja nagrinėjamu atveju įrodinėjo ne tai, kad produkcija buvo parduodama ne rinkos kainomis, o tai, kad Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis ir tokia gamyba buvo nuostolinga, ko neneigia net ir pats suinteresuotas asmuo. N. B. valdymo nepaneigia ir G. U. argumentai, kad nuostolius Bendrovė patyrė dėl to, UAB „Litoplast“ ir Bendrovė buvo nusprendusi kartu pradėti naują veiklos kryptį, t. y. gaminti iki tol negamintą produkciją. Kad 2020 m. vasario mėn. UAB „Litoplast“ įsigijus maišų darymo įrenginį, jį reikėjo susinchronizuoti su Bendrovės turima polietileno plėvelės gamybos linija ir gamybos ir bandymų procese susidarė brokas, gamybinės atliekos, kurios ir nulėmė, kad naujų produktų gamybai buvo sunaudota daugiau ir iki tol nenaudotos produkcijos. Kad tam tikros produkcijos išeiga buvo mažesnė, nei sunaudotas žaliavų kiekis, kadangi susidarė daugiau gamybinių atliekų ir broko, nei tinkamos produkcijos. Be to, Bendrovė gamino prekes mažomis partijomis, naudojo žaliavas, kurias įsigijo 2019 m. pigesnėmis kainomis, todėl ir galėjo padidėti prekių savikaina (G. U. paaiškinimai 2021-11-09 DOK-25978). Analogiškai dėl prekių savikainos išaugimo priežasčių paaiškino 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje ir Bendrovės vadovas J. J.,  (2021-11- 24 teismo posėdžio garso įrašo apie 1:57). Pastebėtina, kad vadovas paminėjo apie broko žurnalus, tačiau tokie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui, o broko faktas, jeigu jis buvo, fiksuotas produkcijos pajamavimo kortelėse (pvz. BUAB „Baltic Foil“ 2021-10-15 prašymo Nr. DOK-23971 priedas Nr. 6-8). Taigi, tiek Bendrovės vadovas žinojo priežastis nuostolingos gamybos, tiek ir akcininkas G. U..  

81.       Pareiškėja nurodė, kad Bendrovė reikšmingus nuostolius 2020 m. patyrė dėl to, kad produkcijos gamybai buvo naudojami nepagrįstai dideli žaliavų kiekiai, kas „išpūtė“ produkcijos savikainą. Šios aplinkybės pareiškėjai leido padaryti išvadą, kad Bendrovė prieš pat bankrotą „ištuštino“ savo atsargų sandėlį. Pareiškėjos įsitikinimu, nuostolingais Bendrovės gamybos epizodais buvo siekiama „nurašyti“ nebeegzistuojančias žaliavas, kurios nors ir buvo apskaitytos Bendrovės atsargų sąraše, tačiau realiai neegzistavo. Žinant, kad iškėlus bankroto bylą pagal procedūras bus atliekama perimamo turto, įskaitant ir žaliavų patikra, o faktinis neatitikimas tarp apskaitoje fiksuoto ir realiai egzistuojančio žaliavų likučio nebus pateisinamas, buvo sąmoningai imtasi neegzistuojančias žaliavas „paleisti į gamybą“ ir taip pateisinti jų faktinį nebuvimą sandėlyje. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje fiksavo, kad tariamai žaliavas sunaudojo gamybai, tačiau realiai medžiagos buvo iššvaistytos arba buhalterinėje apskaitoje buvo nurodoma ne visa pagaminta produkcija ir ji neatlygintinai perleista susijusiems asmenims.

82.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl aplinkybių, kad Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, konstatuoja, kad nuostolinga gamyba buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes neabejotinai įmonės vadovui ir net akcininkui G. U. buvo žinoma, kad gamyba yra labai nuostolinga, tačiau ji buvo tęsiama ir tai sukėlė Bendrovės nemokumą. Išaugusią produkcijos pagaminimo savikainą lėmė ne itin didelė naudotų žaliavų kaina, o nepagrįstai dideli sunaudoti žaliavų kiekiai. Šias aplinkybes patvirtina produkcijos gamybos dokumentai – žaliavų nurašymo ir produkcijos pajamavimo dokumentų palyginimas. Audito ataskaitos (6 psl., 2 lentelė) duomenimis teismas nustatė, kad Bendrovė 2020-01-31 turėjo atsargų 462 568 Eur, o 2020-02-29 – 126 873 Eur, o per tą patį laikotarpį Bendrovės turtas sumažėjo nuo 1 047 613 Eur iki 591 372 Eur.  Reikšmingiausi nuostoliai patirti 2020 metų sausio (221 845 Eur) ir 2020 metų vasario (437 645 Eur) mėnesiais (Audito ataskaitos 2 priedas). Bendrovė tapo nemokia ir prarado turtą, iš kurio galėjo būti patenkinami kreditorių kreditoriniai reikalavimus.

83.       Pareiškėja nurodė, kad Bendrovė nuo 2019 metų turėjo reikšmingas elektros energijos sąnaudas, kurias kompensavo UAB „Litoplast“. Byloje nebuvo ginčo, kad Bendrovė 2019 m. turėjo 81 868 Eur, o 2020 m. – 18 822 Eur elektros energijos sąnaudų pagal kitai bendrovei – UAB „Litoplast“ išrašytas sąskaitas (Audito ataskaitos 8 psl., 4 lentelė). Elektros energijos sąnaudų kompensavimo sutartis nebuvo perduota nemokumo administratoriui. Tačiau suinteresuotas asmuo G. U. paaiškino, kad Bendrovė nuosavybės teise nevaldė jokių patalpų, dalį produkcijos gamino UAB „Litoplast“ naudojamose patalpose. Kadangi, UAB „Litoplast“ buvo sudariusi sutartį su AB LESTO – energijos skirstymo operatoriumi, tai pagal pagamintos produkcijos kiekį būdavo nustatoma, kiek kilogramų produkcijos Bendrovė pagamino ir proporcingai būdavo padengiamos išlaidos už elektrą (suinteresuoto asmens 2021-10-22 rašytinių paaiškinimų DOK-24676 priedas Nr. 1).

84.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad Bendrovė 2018-2020 metais patyrė automobilių nuomos iš savo darbuotojų bei kuro sąnaudas, tačiau kelionės lapų arba kuro sunaudojimo įmonės veiklai dokumentų auditui pateikta nebuvo (Audito ataskaitos 8 psl., 5 lentelė).  2020 m. šias sąnaudas sudarė 3 294 Eur automobilių nuomos mokestis ir 2 448 Eur kuro sąnaudos. 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje Bendrovės vadovas J. J. paaiškino, kad viskas, kas susiję su automobilių nuoma buvo vedama, kelionės lapai su informacija, kur darbuotojai važiuodavo, kada, kiek kilometrų, bei sudarytos sutartys tikrai buvo, ir visi šie dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui (garso įrašą nuo 1:14:40 iki 1:16:35). Tačiau tokių dokumentų, išskyrus vieną sutartį, sudarytą su pačiu vadovu, į bylą nebuvo pateikta.  

85.       Teismas pareiškėjo argumentus dėl Bendrovės privedimo tyčia prie bankroto dėl patirtų elektros energijos ir automobilių nuomos sąnaudų laiko nepakankamais konstatuoti tyčinį bankrotą, nes sąnaudos, vertinant jų dydį ir lyginant su turimo turto kiekiu, niekaip negalėjo nei priversti Bendrovės prie bankroto, nei esmingai pabloginti jos padėtį. Pastebėtina, kad Bendrovė 2020 m. sausio 31 d. turėjo turto už 1 047 613 Eur, o elektros energijos sąnaudos 2020 m. buvo 18 822 Eur, Bendrovė per 2020 m. patyrė tik 3 294 Eur automobilių nuomos mokesčio ir 2 448 Eur kuro sąnaudų. Aplinkybės, kad byloje nebuvo pateikta šias apskaitytas sąnaudas patvirtinančių dokumentų, neteikia pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymius. Pastebėtina, kad šie pareiškėjos nurodyti požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet negali lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.  

86.       Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėja pareiškime dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nurodžiusi, kad Bendrovė prieš pat bankroto bylos iškėlimą nurašė 17 045,77 Eur ilgalaikį turtą, nors jis nebuvo nusidėvėjęs (Audito ataskaitos 12 psl., 8 lentelė). Suinteresuotas asmuo G. U. kategoriškai nesutiko su tokia pareiškėjos ir audito išvada ir su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą pateikė 2020-03-12 Nuomos sutartį Nr. BF20/2/12 (priedas Nr. 44), iš kurios tapo akivaizdu, kad šis turtas nebuvo nurašytas, o yra išnuomotas. Pareiškėja šio jos nurodyto tyčinio bankroto pažymio neatsisakė, nors baigiamojoje kalboje jo ir nepalaikė.   

Bendrovės

87.        Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tuomet, kai kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

88.       CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

89.       Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad: 1) CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis); 2) CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

90.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018, 42 punktas).

91.       Pareiškėja nurodė ir byloje nustatyta, kad Bendrovės prievolė apmokėti pirmąsias pareiškėjos sąskaitas už jai parduotas prekes atsirado nuo 2018 m. vasario 22 d., o 2019 m. gegužės 21 d. jos pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas Nr. 4), tačiau ji nebuvo dengiama, nors buvo atsiskaitoma su vėlesniais kreditoriais. Teismas pastebi, kad UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, M. J. įmonės, Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir kt. reikalavimai, išskyrus UAB „Mobili baltija“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, atsirado vėliau negu pareiškėjos. Audito ataskaitos 5 priedas patvirtina, kad Bendrovė atliko mokėjimus tam tikriems pasirinktiems kreditoriams – iš viso atlikta mokėjimų už 564 132,81 Eur, pvz. 77 711,17 Eur suma buvo sumokėta vėlesniam kreditoriui UAB „Baltic plastic products“. Audito ataskaitos 6 priedas (sudengimai) patvirtina, kad buvo sudenginėjami vėliau atsiradę UAB „Litoplast“ ir UAB „Baltic plastic products“ reikalavimai net ir 2020 m. 01 – 05 mėn., kai Bendrovė buvo nemoki. 

92.       Suinteresuoto asmens G. U. įsitikinimu, pareiškėjo skola nebuvo laikoma pradelsta iki 2020 m. 03 mėn., kai pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nes tarp Bendrovės ir UAB „Margūnas“ buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos finansavimo UAB „Margūnas“ prekėmis, t. y., kad skola už suteiktas prekes bus kapitalizuota, o apmokėjimas už prekes apskritai neįvyks. Teismas šio suinteresuoto asmens argumentus motyvuotai atmetė, spręsdamas dėl įmonės nemokumo momento, todėl plačiau neargumentuoja. Tik pažymi, kad net jeigu tarp Bendrovės akcininko G. U. ir I. G. akcininkų V. M. (pareiškėjo vadovas) ir E. D. (pareiškėjo atstovas byloje) vyko derybos dėl naujo verslo, susijusio su vandens gamyba, išpilstymu ir pardavimu sukūrimo ir investicijų galimybių, tai tiek Bendrovės akcininkas G. U., tiek ir Bendrovė jau 2019 m. viduryje neturėjo jokių realių galimybių tikėtis įgyvendinti projektą, nes derybos nutruko, pati Bendrovė ieškojo finansavimo pareiškėjo skolai padengti, apie ką paliudijo 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje liudytojas P. L., rengęs 2019 m. birželio 6 d. memorandumą finansų įstaigoms (2021-10-15 DOK-23971).

93.       Byloje nustatyta ir to net neneigė suinteresuotas asmuo G. U., kad 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 Eur (Audito ataskaitos priedas Nr. 4). Tokio pat dydžio pradelstą skolą pareiškėjai Bendrovė nurodė ir 2020-06-01 pranešime dėl nemokumo inicijavimo (G. U. atsiliepimo priedas Nr. 12). Bendrovė ieškojo finansavimo šaltinių šiai skolai padengti, tačiau skola pareiškėjai nemažėjo nuo 2019 -05-21. Kas reiškia, kad pirmosios sąlygos, sprendžiant dėl CK 6.9301 straipsnyje numatyto eiliškumo pažeidimo, buvimas neabejotinai įrodytas. Šios nutarties 69 punkte nurodyti įrodymai apie tai, kad atsiskaitymai vyko pažeidžiant šios teisės normos nuostatas, teismas nenustatė atvejų, kad tokiu atsiskaitymu būtų sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). O tai, kad suteikiant pirmenybę buvo perleista esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su pareiškėja, teikia pagrindą pripažinti aptariamą tyčinio bankroto požymį nustatytu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas).  

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo

94.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

95.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Pareiškėja pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad Bendrovės vadovas 2020-06-25 sąmoningai pateikė Registrų centrui 2019 metų finansines ataskaitas su klaidingais finansiniais duomenimis (2021-08-05 pareiškimo priedas Nr. 23), nes nenurodė visų 2019 metais Bendrovės patirtų sąnaudų. Bendrovės 54 543,81 Eur sąnaudos, kurios realiai buvo patirtos 2019 metais, buvo apskaitytos kaip patirtos 2020 metais (Audito ataskaitos 4 psl., 1 lentelė). Tai 2020-01-02 trys įrašai apie dviejų 2019 m. 11 mėn. ir vieno 2019 m. 12 mėn. pardavimų savikainą. Pareiškėjos vertinimu, taip buvo sąmoningai nuslėpta reali Bendrovės finansinė būklė.

96.       Teismas konstatuoja, jog suinteresuotas asmuo G. U. nenurodė jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų dėl to, kad 2019 m. 11-12 mėn. atliktos operacijos neturėjo būti apskaitytos 2019 m. finansinėje apskaitoje, o turėjo būti apskaitytos 2020 m. Audito ataskaitoje paaiškinta, kad remiantis 11-uoju verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 9-uoju punktu, vadovaujantis palyginimo principu, apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Todėl suinteresuoto asmens G. U. paaiškinimai, kad pareiškėja nėra nuginčijusi Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo patvirtinti Bendrovės finansinę atskaitomybę, dėl ko tokie finansinės atskaitomybės dokumentai laikytini teisėtais ir atspindinčiais teisingus duomenis apie Bendrovės finansinę būklę, neteikia pagrindo 2019 m. finansinėje apskaitoje apskaitytas 2020-01 mėn. finansines operacijas laikyti apskaitytas teisingai. Tačiau teismas, vertindamas šį pareiškėjos nurodytą požymį, gali konstatuoti tik tai, kad galimai buvo 2019 m. finansinėje apskaitoje padaryta klaida, tačiau nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorius toliau nepaaiškino ir nepagrindė, kokią esminę įtaką Bendrovės nemokumui nustatyti ji galėjo turėjo. Vien apibendrinanti frazė Audito ataskaitoje, kad tai galėjo turėti įtakos 2018 – 2020 m. kapitalo pokyčiui atvaizduoti, neleidžia nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama  sąmoningai netinkamai, nes jokių kitų apskaitos vedimo klaidų audito atlikimo metu nebuvo nustatyta, nemokumo administratorius nepareiškė, kad Bendrovės dokumentai jam buvo perduoti ne visi ir, kad dėl to jis negali nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.  Todėl teismas nenustatė vadovų tyčinio siekio atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, tvarkant buhalterinę apskaitą, kad nebūtų galima nustatyti Bendrovės veiklos ar jos rezultatų.    

Dėl Bendrovės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį

97.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

98.       Pareiškėjos įsitikinimu Bendrovės veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį – UAB „Plasteks“. Jos vertinimu, komercinės ūkinės veiklos vykdymui kiekvienam subjektui iš esmės reikia trijų komponentų: gamybos priemonių, darbuotojų ir rinkos/klientų produkcijai realizuoti. Būtent visi šie trys elementai per trumpą laikotarpį prieš Bendrovės bankrotą buvo sąmoningai perkelti iš Bendrovės į UAB „Plasteks“. 

99.       Byloje nustatyta ir dėl to nebuvo byloje ginčo, kad Bendrovė perdavė UAB „Plasteks“ savo veiklai vykdyti reikalingą įrangą – 3 sluoksnių polietileno plėvelės gamybos liniją MACCHI, pagal 2020-03-12 nuomos sutartį Nr. BF20/3/1 (2021-08-31 G. U. atsiliepimo priedas Nr. 44). Teismas negali vertinti tokio sprendimo kaip ekonomiškai pagrįsto įmonės veiklos optimizavimo, kuomet perdavus šią Bendrovės veikloje naudojamą įrangą, ji neteko gamybos priemonių ir prarado galimybę vystyti savo pagrindinę veiklą.

100.       Bylos duomenys (2021-08-20 DOK-19056) patvirtina, kad 2020-01-08 Bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, o 2020-06-08 – tik 1 darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis nustatyta, kad po įrangos perleidimo UAB „Plasteks“ su Bendrove darbo sutartis nutraukė aštuoni (8) darbuotojai. Penki (5) darbuotojai (B. N., K. V., M. D., P. G., S. G.) iš Bendrovės išėjo 2020-05-06 ir visi šie darbuotojai 2020-05-13 įsidarbino UAB „Plasteks“. Bendrovės sandėlininkas G. S. apklausiamas liudytoju 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nutraukus darbo sutartį su Bendrove, jo darbo vieta ir pareigos nepasikeitė. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog darbuotojams perėjus į kitą darbą Bendrovė su jais neatsiskaitė, todėl šio liudytojo parodymai, kad kito darbo jis ieškojo todėl, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, yra abejotinas. Teismas labiau tikėtinu pripažįsta nemokumo administratoriaus nurodomą aplinkybę, kad toks grupinis darbuotojų išėjimas iš Bendrovės ir įsidarbinimas UAB „Plasteks“ gali būti paaiškinamas kaip iš anksto suplanuoti veiksmai, kurių tikslas – perketi Bendrovės veiklą. UAB „Plasteks“ darbuotojų skaičius išaugo 2020 m. gegužės mėn. – nuo 2 iki 15 darbuotojų (Audito ataskaitos 5 psl.).

101.       Byloje nustatyta, kad UAB „Plasteks“ veiklą vykdo tuo pačiu adresu, tose pačiose patalpose kaip anksčiau Bendrovė ((duomenys neskelbtini)). Bendrovėje atsargų pradėjo ženkliai mažėti nuo pat 2020 m. pradžios ir 2020 m. gegužės mėnesį beveik nebebuvo atsargų (Audito ataskaitos 7 psl.). Iš 2020 m. UAB „Plasteks“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Plasteks“ veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. (Pareiškėjo 2021-10-21 prašymo, Nr. DOK-24602 priedas Nr. 4 (toliau – priedas Nr.). UAB „Plasteks“ 2019 m. pardavimo pajamos buvo 16 069 Eur, o 2020 m. – 1 083 282 Eur. Tuo tarpu Bendrovės pardavimai sustojo 2020 m. balandžio mėnesį, o nuo 2020 m. gegužės mėnesio beveik nebebuvo atliekama pardavimų (Audito ataskaitos 10 psl.). Pagal 2020 m. UAB „Plasteks“ balansą (priedas Nr. 5) įmonė 2019 m. neturėjo atsargų, o 2020 m. atsargų turėjo 201 559 Eur sumai. UAB „Plasteks“ 2019 m. aiškinamajame rašte (priedas Nr. 6) nurodyta, kad nuo 2020 m. 04 mėn. bendrovė pradėjo vykdyti plėvelės ir PET preformų gamybą, naudojant išnuomotus įrengimus. VMI 2021 m. spalio 26 d. raštas, teisme įregistruotas 2021 m. lapkričio 10 d. (DOK-26122), patvirtina, kad UAB „Plasteks“ produkcijos pirkėjais buvo tie patys pirkėjai, kurie pirko ir Bendrovės pagamintą produkciją.

102.       Suinteresuotas asmuo G. U. paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė, jog veikla buvo perkelta į UAB „Plasteks“. Pirmiausia, Bendrovė ir suinteresuotas asmuo nėra susijęs su šia bendrove. O aplinkybė, kad 2020-03-24 UAB „Plasteks“ vadove buvo S. B., kuri nuo 2012 m. dirba UAB Kauen craft direktoriaus pavaduotoja, o suinteresuotas asmuo priklauso UAB Kauen craft valdybai, nėra reikšminga aplinkybe, kaip ir darbuotojų perėjimas, nes toks požymis nenumatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vienintelis valinis veiksmas, kuris ginčo atveju buvo atliktas iš Bendrovės pusės – Įrangos nuomos sutarties sudarymas su UAB „Plasteks“, kurios pagrindu pastarajai bendrovei buvo išnuomota Bendrovės įranga, kas nėra lygu turto perkėlimui, kadangi turtas ir toliau priklauso Bendrovei. Tuo tarpu tai, kad Bendrovės nemokumo administratorius nėra nutraukęs ir net neketina nutraukti Įrangos nuomos sutarties, patvirtina, jog tokios įrangos nuoma teikia naudą pačiai Bendrovei, dėl ko negali būti pripažįstama veiklos perkėlimu patvirtinančia aplinkybe.

103.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad toks Bendrovės veiklos organizavimas, kai vienintelės gamybos priemonės išnuomojamos kitai tose pačiose patalpose veikiančiai įmonei UAB „Plasteks“, kuri iki Bendrovės įrangos perėmimo nevykdė tapačios veiklos, o ją pradėjo vykdyti nuomojama įranga, priėmusi į darbą Bendrovėje dirbusius darbuotojus, net į tas pačias pareigas, kurias jie vykdė Bendrovėje (pvz. liudytojas G. S., sandėlininkas), o Bendrovė baigė gamybinę veiklą, teismui teikia pagrindą priimti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėja įrodė egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį – Bendrovės veiklos  perkėlimą į kitą juridinį asmenį, kai Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, t. t. ir pareiškėjai, liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dėl tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (asmenų)

104.       JANĮ

105.       Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 8 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d.), jos vadovu buvo J. J.. Bendrovės akcininkai: G. U. (nuo 2018-10-17 iki 2020-08-05), K. K. (nuo 2012-01-02), A. L. (nuo 2012-01-02) ir L. J. (nuo 2010- 10-28).

106.       Pažymėtina, kad bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos A. T. 2012 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

107.       Teismas nustatė, kad Bendrovės vadovas vystė nuostolingą gamybą, Bendrovė gamino produkciją nepagrįstai didelėmis sąnaudomis, atsiskaitymus vykdė pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje numatytą eiliškumą, Bendrovės veiklą perkėlė į kitą juridinį asmenį, kas sukėlė Bendrovės bankrotą.

108.       Teismas sprendžia, kad dėl nuostolingos gamybos organizavimo ir atsiskaitymų su kreditoriais pažeidimų yra atsakingas būtent įmonės vadovas J. J.. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo G. U. buvo Bendrovės vadovu de facto, nes procesiniuose dokumentuose jis detaliai aptarė Bendrovės kasdieninės veiklos klausimus, šiais klausimais priimtus sprendimus, o tokios aplinkybės yra ir gali būti žinomos tik kasdieninėje veikloje dalyvaujančiam asmeniui, jos atitinka Bendrovės vadovo funkcijas. O J. J. spręsdavo tik su Bendrovės gamybine veikla susijusius klausimus, net nežinojo, kad Bendrovė ieškojo finansavimo. Teismas tik pagal šiuos pareiškėjo nurodomus požymius – G. U. procesinį elgesį byloje – negali pripažinti jį faktiniu Bendrovės vadovu ir atsakingu už Bendrovės gamybos organizavimą ar atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimus. Tačiau G. U., būdamas akcininku, aktyviai veikė, siekdamas sudaryti strateginius susitarimus dėl Bendrovės veiklos perspektyvų, net jos veiklos pasibaigimo (per derybas su Ingman group, kurios nutrūko), todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad Bendrovė išnuomojo visą gamybos įrangą UAB „Litoplast“, kas lėmė gamybos nutraukimą, kuri buvo pagrindinė Bendrovės veikla. Šis akcininkas nesiėmė jokių veiksmų (neveikimas), kad nutraukti tokį Bendrovės veiklos organizavimą, kas privedė ją prie bankroto, todėl toks neveikimas lemia jo atsakomybę dėl tyčinio bankroto.    

109.       Teismas neturi pagrindo pritarti pareiškėjai, kad suinteresuoti asmenys akcininkai K. K. ir L. J. taip pat yra atsakingi už Bendrovės veiklos perkėlimą. Byloje nustatyta, kad 2019-02-07 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu K. K. perleido savo nuosavybės teise turėtas 9731 Bendrovės akcijas UAB „P. N.“. 2019-02-07 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu L. J. perleido savo nuosavybės teise turėtas 10 340 Bendrovės akcijas UAB „P. N.“. Šių suinteresuotų asmenų atstovas teisme paaiškino, kad jo atstovaujamieji, sudarę akcijų perleidimo sutartis, atsiribojo nuo bet kokių Bendrovės reikalų, kadangi visiškai pagrįstai manė perleidę visas nuosavybės teise turėtas Bendrovės akcijas UAB „P. N.“.  Tačiau bylos duomenys – 2021-12-08 VĮ Registrų centro duomenys apie Bendrovės dalyvius su istorija (2021-12-08 DOK-28844) patvirtina, kad  jokie pasikeitimai akcininkų sąraše po akcijų perleidimo sutarčių sudarymo nebuvo padaryti, o suinteresuotas asmuo G. U., būdamas ir UAB „P. N.“ vadovu, teisme tvirtino, kad akcijų perleidimo sutartys buvo nutrauktos. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad vien buvimas Bendrovės akcininku nagrinėjamu atveju lemtų A. L., K. K. ir L. J. atsakomybę dėl Bendrovės veiklos perkėlimo, kuomet byloje nenustatyta, kad šie asmenys kaip nors dalyvavo sprendžiant dėl Bendrovės įrangos nuomos UAB „Plasteks“, ar kitaip prisidėjo prie Bendrovės gamybos nutraukimo. Todėl pareiškėjų prašymas pripažinti šiuos akcininkus atsakingais dėl tyčinio bankroto atmestinas.

110.       Apibendrinant konstatuojama, kad dėl Bendrovės tyčinio bankroto yra atsakingi suinteresuoti asmenys – vadovas J. J. ir akcininkas – G. U. (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudos paskyrimo

111.       Suinteresuotas asmuo 2021 m. spalio 15 d. (DOK-23970) pareiškė prašymą skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  CPK 95 str. 1 d. reglamentuota, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. <...>. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. <...>.

112.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

113.       Teismas atmeta suinteresuoto asmens prašymą skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas buvo nepagrįstas, ar kad pareiškėja sąmoningai tyčia veikė prieš teisingą ir greitą klausimo išnagrinėjimą, teikdama papildomus įrodymus ir nevienkartinius paaiškinimus raštu dėl ginčo klausimo aplinkybių byloje, kuri turi viešą interesą, nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

114.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

115.       Pareiškėja 2021 m. gruodžio 8 d. patikslintu prašymu (DOK-28713) prašė priteisti iš suinteresuotų asmenų J. J., G. U., A. L., K. K. ir L. J. 17 371,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašyme nurodyta, kad dokumentų analizei, situacijos įvertinimui, procesinių dokumentų rengimui, informacijos rinkimui, atstovavimui teismo posėdžių metu bei kitoms su byla susijusioms teisinėms paslaugoms suteikti iš viso buvo skirta 91,75 val. Teismas įvertinęs prie šio prašymo ir prie 2021 m. lapkričio 23 d. prašymo (DOK-27313) pridėtą atliktų darbų aprašymą nustatė, kad išlaidos paskaičiuotos, įvertinus byloje atstovavusių dviejų advokatų paslaugas, net nurodytos išlaidos, derinant abiejų atstovų pozicijas ir kt.  Vadovaujantis Rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 4 punktu, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, nes priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas, kas nagrinėjamu atveju nenustatytina. Spręsdamas dėl pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas taip pat pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymui ir jų dydžiui esminę reikšmę turėjo aplinkybės, kad pareiškėjai pateikus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bylos nagrinėjimo metu jis buvo pildomas, jame nurodytos aplinkybės aiškinamos ir tikslinamos, teikiant rašytinius paaiškinimus, juos grindžiant naujais įrodymais ir t.t. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos pagrįstomis išlaidomis pripažintina tik ½ dalis prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų – 8 685,89 Eur suma, kuri iš esmės proporcingo dydžio su kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtoms išlaidoms (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

116.       Pareiškėjas bankrotą prašė pripažinti tyčiniu, remdamasis šiais požymiais: nesikreipimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai ji buvo nemoki (2019 m. liepos mėn.); Bendrovei nuostolingų sandorių sudarymą ir nuostolingų sprendimų priėmimą (nuostolingą gamybą, kas lėmė prekių pardavimą už mažesnę kainą negu savikaina, elektros energijos sąnaudų kompensavimą susijusiai įmonei, nepagrįstas automobilių nuomos ir kuro sąnaudas); atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, apgaulingą buhalterinę apskaitą; Bendrovės veiklos perkėlimą. Taip pat prašė pripažinti, kad dėl tyčinio bankroto yra kalti vadovas ir 4 akcininkai. Taigi, pareiškėjos prašymas susidėjo iš šešių reikalavimų (100 : 6 = 16). Teismas nenustatė, kad Bendrovė buvo nemoki 2019 m. liepos mėn., todėl nenustatė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio. Teismas nustatė tik Bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, vykdant nuostolingą veiklą, t. y. antrasis požymis tenkintas tik 1/3 dalimi arba 5 proc. (16 : 3). Teismas nenustatė, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tyčia tvarkoma apgaulingai ir nustatė, kad Bendrovės padarė atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ir jos veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį (16 + 16 = 32 proc.). Kaltais dėl tyčinio bankroto pripažino tik Bendrovės vadovą ir akcininką G. U., t. y. iš penkių asmenų – tris arba prašymą šioje dalyje patenkino 8 proc. (16 : 5 = 3, 3 x 2 = 6 proc). Taigi, pareiškėjos prašymas patenkintas 43 proc., atmestas – 57 proc. Todėl pripažintina, kad pareiškėja turi teisė į 3734,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jas priteisiant lygiomis dalimis po 1 867,46 Eur iš suinteresuotų asmenų J. J. ir G. U. (98 straipsnio 2 dalis).           

117.        Nemokumo administratoriaus atstovas 2021 m. lapkričio 30 d. prašymu (DOK-27898) prašė priteisti 7 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nemokumo administratorius palaikė pareiškėjos pareiškimą visiškai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos tik 43 proc. dalyje arba 3095,78 Eur, priteisiant po 1547,89 Eur iš suinteresuotų asmenų J. J. ir G. U. (98 straipsnio 2 dalis).           

118.       Suinteresuotas asmuo G. U. 2021 m. gruodžio 6 d. prašymu (DOK-28448) prašo priteisti iš pareiškėjos UAB „Margūnas“ 8470 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų pareiškėjos reikalavimų dalį (57 proc.), iš pareiškėjos šiam asmeniui priteistina 4827,90 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą G. U. iš pareiškėjos UAB „Margūnas“ priteistina 2960,44 Eur (4827,90 - 1 867,46 Eur) (98 straipsnio 2 dalis).   

119.       Suinteresuoti asmenys K. K. ir L. J. 2021 m. lapkričio 30 d. (DOK-27899) teikdami rašytinius paaiškinimus suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas patvirtinančius įrodymus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

        Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“, juridinio asmens kodas 302559009, bankrotą tyčiniu.

        Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“, juridinio asmens kodas 302559009, tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“, juridinio asmens kodas 135102261, iš suinteresuoto asmens J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 867,46 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“, juridinio asmens kodas 135102261, suinteresuotam asmeniui G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2960,44 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic foil“, juridinio asmens kodas 302559009, po 1547,89 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 89 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.         

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.