Civilinė byla Nr. e2A-1987-912/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30771-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti ją su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukteriai Gertrūdai M. P. sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 347,54 Eur kas mėnesį, priteisti iš atsakovės sūnui B. L. P. sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 231,70 Eur kas mėnesį bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta ieškovo su vaikais bendravimo tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas bei 2014 m. gegužės 8 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, papildė nustatydamas pereinamąjį šešių mėnesių ieškovo bendravimo su vaikais laikotarpį dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal jo parengtą planą, įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad vaikai atvyktų pas specialistą. Atsakovė nevykdė sprendimo pereinamuoju ieškovo bendravimo su vaikais laikotarpiu, nesudarė sąlygų ieškovui bendrauti su vaikais ir maksimaliai dalyvauti juos auklėjant, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotais, į neatvykdavo organizuotus susitikimus nei pati, nei kartu su vaikais, neužtikrino vaikų teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu pakartotinai nustatė pereinamąjį šešių mėnesių laikotarpį ieškovui bendrauti su vaikais tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad vaikai atvyktų į susitikimus su psichologu, nustatė, jog, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas su vaikais bendrauja teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nustatyta tvarka, įpareigojo ieškovą ir atsakovę lankyti psichologo konsultacijas pas UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtus psichologus (civilinė byla Nr. e2-1364-930/2016). Ieškovė teismo sprendimo nevykdė, todėl antstolis surašė sprendimo nevykdymo aktą. 2017 m. liepos 3 d., remiantis vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kuriame nurodoma apie atsakovės galbūt piktnaudžiavimą motinos teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždant vaikus, dėl atsakovės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis). Atsakovės elgesys prieštarauja vaikų interesams, nes ji nesudarė sąlygų vaikams bendrauti su ieškovu, nesutiko atlikti vaikų psichologinio (psichiatrinio) vertinimo, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vaikų ugdymo įstaigomis. Ieškovas turi geras sąlygas (nuosavą namą), yra pasirengęs suteikti vaikams galimybę gauti būtiną psichologų (psichiatrų) pagalbą, rūpinasi jų ugdymu ir sveikata. Ieškovas nedraustų atsakovei bendrauti su vaikais. Vaikams būtino išlaikymo dydis nustatytas teismo sprendimu, kurio priėmimo metu buvusios aplinkybės, susijusios su išlaikymo dydžiu, nepasikeitusios.
3. Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad jai nepareikšti įtarimai dėl smurto prieš vaikus. Aplinkybės nepasikeitusios, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pateikdamas kitą ieškinį. Jį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė. Vaikų gyvenamosios vietos keitimas padarytų neigiamą įtaką vaikų savijautai, emocinei ir psichologinei būklei. Neaišku, kur gyventų vaikai. Ieškinyje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet ieškovas gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas gyvena I. A. priklausančiame name, kokios būklės šis namas, kaip jis išplanuotas. Ieškovas turėtų pateikti įrodymų, kad namas tinkamas gyventi dar dviem asmenims. Jiems reikalingi atskiri kambariai. Neaišku, kaip ieškovas, turėdamas dar du vaikus su kita partnere, galėtų užtikrinti saugią vaikų gyvenamąją aplinką. Šalių vaikų apsigyvenimas su jiems svetimais asmenimis galėtų psichologiškai juos paveikti. Be to, ieškovas skolingas 14 210 Eur nepilnamečių išlaikymo. Kyla abejonių dėl ieškovo galimybių išlaikyti vaikus. Atsakovė nedraudžia vaikams bendrauti su ieškovu, nenuteikinėja vaikų prieš jį. Vaikai į susitikimus su ieškovu ir psichologu bijo ir nenori eiti, patiria nuolatinę įtampą, stresą. UAB „Psichologiniai sprendimai“ neteikia paaiškinimų, pagalbos, rekomendacijų, kaip būtų galima padėti vaikams, kad susitikimai nekeltų jiems streso, susitikimus derina tik pagal savo laiką, neatsižvelgiant į vaikų interesus, jų popamokinę veiklą. Susitikimai neigiamai veikia vaikus, todėl atsakovė paliko vaikams apsisprendimo laisvę. Vaikai negali gauti kasmetinių sveikatos pažymų mokyklai, nes ieškovas kalba gydytojams apie nebūtas vaikų ligas. Iš tikrųjų vaikai nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais. Po ieškovo apsilankymų mokykloje sūnus patiria patyčias. Turi būti sprendžiamas klausimas, kaip atkurti ieškovo ir vaikų ryšį, bet nesvarstoma pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Ją pakeitus, būtų pažeisti vaikų interesai.
4. Institucija pateikė išvadą, nurodė, kad šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2012 metų. Bylos šalys nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos. Šalių šeimos neįrašytos nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaiko teisių apsaugos skyrius ne kartą rekomendavo tėvams kreiptis į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, kvietė juos pokalbiams, lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaikais. Ieškovas, jo sugyventinė I. A., jos dvi dukterys bei dvi sugyventinių bendros dukterys gyvena ieškovo sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame 10 kambarių name su patogumais. Namuose erdvu, jauku, tvarkinga, sąlygos vaikams ugdyti ir ilsėtis puikios. Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, nerado atsakovės. Nepavyko su ja susisiekti taip pat ir telefonu. Pokalbio metu šalių sūnus nurodė, kad nori likti gyventi su motina, seserimi ir senele. Šalių dukters nuomonė kategoriška – ji nenori gyventi ir matytis su ieškovu. Pastarojo bendravimas su vaikais visiškai nutrūkęs, nėra vaikų ryšio su ieškovo šeima, nežinoma ieškovo sugyventinės nuomonė. Vaikai ilgai gyveno su atsakove. Jos gyvenamoji vieta saugi, stabili. Nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai naudoja motinos valdžią. Ieškovo aplinka vaikams svetima. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad yra būtinybė keisti vaikų gyvenamąją vietą.
5. Vaikų apklausos metu išklausyta šalių nepilnametė duktė. Ji paaiškino, kad mokykloje jai patinka, mokslai sekasi labai gerai. Ji lanko daug būrelių, bet nenori apie juos kalbėti, kad nesužinotų ieškovas. Mergaitė laisvą laiką leidžia su draugais, namuose. Ji su motina sutaria labai gerai, nesipyksta. Motina ją giria, džiaugiasi, o, netinkamai elgiantis, paaiškina situaciją. Su ieškovu duktė buvo susitikusi kelis kartus pas psichologą. Ieškovas jai nepriimtinas, nes nuo vaikystės jos gyvenime beveik nebuvo tėvo. Jis negražiai elgėsi su motina, ją mušė, yra neteisingas, godus, meluoja. Motina sakė, kad tėvas tikisi, kad vaikai gyvens su juo ir jam nereikės mokėti vaikams išlaikymo. Mama leidžia bendrauti su tėvu, bet mergaitė nori, kad tėvas paliktų ją ramybėje, nenori susitikti nei su juo, nei su jo šeima. Duktė bendraus su tėvu, kai turės laiko ir noro.
6. Šalių nepilnametis sūnus paaiškino, kad mokykla, kurioje jis mokosi, gera. Po pamokų jis grįžta namo, konstruoja „Lego“. Berniukas gerai sutaria su motina, kartu žaidžia, žiūri filmus. Tėvo vardo nežino, nenori apie jį kalbėti, nežino, ar nori su juo bendrauti, nes jo norai giliai užrakinti ir jis nenori jų sakyti.
7. Vaikų apklausoje dalyvavusi teismo psichologė Simona Bartkienė paaiškino, kad atsižvelgiant į ilgametį, gilų konfliktą, vaikai negali šiuo metu suformuoti savarankiškos nuomonės. Yra požymių, kad atsakovės darė vaikams poveikį: vaikų akivaizdoje kalbama apie teisme nagrinėjamą bylą, susitikimuose su psichologu naudota įrašymo įranga. Vaikai su ieškovu nebendravo 8 metus. Atsakovė turėtų skatinti vaikus bendrauti su ieškovu, tačiau negeba atriboti savo ir vaikų poreikių. Vaikams naudinga bendrauti su abiem tėvais, jei bendravimu nėra daroma žala. Vaikams reikia psichologo pagalbos.
8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytojas mokyklos psichologas ir Gerovės komisijos pirmininkas K. Ž. paaiškino, kad situacija šeimoje sudėtinga, atsakovė ir vaikai nebendrauja su ieškovu. Atsakovas buvo itin susirūpinęs vaikų gerove, iš mažų detalių darydavo dideles išvadas, tačiau susirūpinimas buvo pagrįstas. Vaikai dėl tėvo nesijausdavo gerai, nerimaudavo. Mergaitė vengdavo psichologo, berniukas yra sakęs, kad bijo motinos, bet, pradėjus apie tai kalbėti, nutraukė pokalbį. Jis negalėtų išreikšti nuomonės dėl bendravimo su ieškovu. Nerimo būtų mažiau, jei pavyktų geriau bendradarbiauti su atsakove. Psichologas su ja nesusikalba. Po paskutinio jų pokalbio kilo konfliktas. Iš esmės kalbėtis apie vaikų gerovę nepavyksta, nėra įsitikinimo, kad užtikrinamas psichologinis, emocinis vaikų saugumas. Kilo abejonių dėl vaikų elgesio į mokyklą atvykstant ieškovui. Susidariusi situacija kelia vaikams nerimą, baimę, jie gali turėti baugių fantazijų apie ieškovą, mintis apie gyvenimą pas jį gali būti siaubinga. Vaikų ryšys su motina stiprus, bet nebūtinai sveikas ir geras. Ji priešiškai nusistačiusi prieš ieškovą, veikia vaikų požiūrį. Psichologas bendrauja su ieškovu. Jam nustojus lankytis vaikų mokykloje, vaikai jaučiasi geriau. Vaikams reikalinga psichologo pagalba. Berniukas gali turėti specialių ugdymo poreikių. Specialioji pedagogė sakė, kad reikia kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnyba.
9. Liudytoja apklausta šalių nepilnamečio berniuko mokytoja I. U. paaiškino, kad vaikas linksmas, atviras, draugiškas, kartais būna jautresnis. Jis turi specialių poreikių – reikalinga pagalba dėl lietuvių kalbos, konsultacija psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, kad nustatytų, kokios pagalbos reikia. Atsakovė dėl konsultacijos nesikreipė, bet padeda vaikui mokytis. Ieškovo apsilankymai mokykloje keldavo vaikui nerimą, baimę. Jis pykdavo, verkdavo, slėpdavosi. Kelis kartus jis bendravo su tėvu, žaidė. Nutrūkus vizitams, vaikas jaučiasi ramiai.
10. Liudytoja Šeimos centro, kuriame prižiūrima šalių vaikų sveikata, vadovė D. S., paaiškino, kad šalių vaikus matė vieną kartą prieš du metus, kai ieškovas paprašė surengti konsiliumą. Ieškovui kilo abejonių, ar vaikų raida nėra atsilikusi. Šalių duktė sveika, atitinka amžiaus grupę, nenustatyta psichinių sutrikimų. Liudytojai nekilo įtarimų dėl šalių sūnaus psichologinių ligų. Atsakovei išduotos vaikų sveikatos pažymos. Jose nurodyta, kad vaikai neserga užkrečiamomis ligomis, gali lankyti mokyklą. Atsakovė 2016 m. kreipėsi į psichologą dėl vaikų raidos, bet psichologas nieko blogo nepastebėjo. Jokios ligos vaikams nediagnozuotos, jie gali turėti smulkių sutrikimų.
11. Liudytojas UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovas S. A. paaiškino, kad 2017 m. vasario mėn. viduryje su įmone susisiekė ieškovas ir nurodė, kad teismas įpareigojo įmonę teikti paslaugas. Jas sutiko teikti psichologas A. S. (A. S.). Nustatytas bendras planas, pagal kurį reikėjo lankytis pas psichologą tris kartus per savaitę. Šalys galėjo teikti prieštaravimus. Ieškovas prisitaikė prie nustatyto grafiko. Atsakovė po trijų savaičių paaiškino, kad vaikai nuo antradienio iki ketvirtadienio lanko būrelius. Buvo siekiama suderinti visiems tinkamą konsultacijų laiką, bet atsakovė nurodė, kad vaikai bet kokiu atveju į konsultacijas neis. Antro pereinamojo laikotarpio mėnesio pradžioje atsakovė pranešė, kad dėl finansinių priežasčių negali sumokėti už teikiamas paslaugas, todėl ieškovas įsipareigojo mokėti visą konsultacijų kainą. Ieškovas dalyvavo visose konsultacijose, konsultavosi pats. Nebuvo nesutarimų ir nebendradarbiavimo. Su atsakove komunikacija buvo prasta. Jos balso tonas buvo netinkamas. Ji neigiamai atsiliepdavo apie teikiamas paslaugas, bet neišsakė argumentų, priekaištų. Vaikus į konsultacijas atsakovė vesdavo tada, kada norėdavo. Vaikai būdavo aprūpinti aparatūra, pamokyti, ką turi sakyti. Vaikai konsultacijų metu neklausydavo psichologo nurodymų, būdavo įnikę į telefonus. Liudytojo manymu, tokį šalių vaikų elgesį lėmė atsakovė, nes pirmo susitikimo metu, kai vaikai buvo be aparatūros, šalių sūnus bandė užmegzti kontaktą. Liudytojo manymu, vaikai gali būti baudžiami už atsakovės nurodymų nevykdymą. Bausmės nebūtinai gali būti fizinės. Tai gali būti vaikų ignoravimas, kalbėjimas pakeltu tonu. Tai – smurto rūšys. Psichologo konsultacijos nutrauktos, nes atsakovė neatvesdavo vaikų ir nemokėjo už teikiamas paslaugas. Vaikai turėjo matytis su ieškovu dažniau negu tris kartus per savaitę, pereinamojo laikotarpio pabaigoje būtų turėję matytis kasdien, nes po pusmečio vaikai su ieškovu turėjo bendrauti visą savaitgalį. Negalima vaikų perkelti į ieškovo aplinką, bet būtina keisti situaciją. Turi būti nustatytas intensyvus pereinamasis vaikų ir ieškovo bendravimo laikotarpis, kuriuo vaikai turi gyventi pas globėjus ar įstaigoje, leidžiant maksimaliai bendrauti su atsakove.
12. Liudytoja M. J. J. paaiškino, kad buvo atsakovės draugė. Po metų pamatė, kad atsakovė manipuliuoja žmonėmis, turi psichologinių problemų, yra nestabilios būklės. Dėl pakrikusios psichinės būsenos niekur neidavo iš namų, nesitvarkydavo. Jai nuolat kartodavosi isterijos, kurių metu yra sakiusi, kad nusižudys pati ir nužudys vaikus. Atsakovė myli vaikus, bet griauna jų vertybių sistemą, vaikams girdint, neigiamai atsiliepdama apie ieškovą, nuosekliai siekdama, kad vaikai nekęstų tėvo, rodydama, kad nebus jos vaikais, jei nebus jos pusėje.
13. Liudytojas psichologas A. S. paaiškino, kad buvo paskirtas tarpininkauti ieškovui bendraujant su vaikais pereinamuoju laikotarpiu. Ieškovas pritarė konsultacijų grafikui, atsakovė nepateikė atsakymo. Pirma konsultacija buvo sėkminga, buvo pagrindo manyti, kad bendravimas vyks tinkamai. Buvo konsultacijų, kai mergaitė buvo viena, 40 minučių ieškovas kalbėjo vienas apie tai, kad ji neprivalo prisiimti atsakomybės dėl to, kas įvyko tėvams. Mergaitė klausė ieškovo, jos kūno kalba rodė, kad ji reaguoja į ieškovo kalbą. Likusios konsultacijos nesėkmingos. Atsakovė instruktuodavo vaikus, kad jie nieko neprivalo daryti, nuteikinėjo juos, įteikdavo įrašymo įrangą, nors psichologas prašė to nedaryti, vaikams girdint vartojo netinkamą leksiką, keikėsi, rodė necenzūrinius gestus, trankydavo duris, reikšdavo pretenzijas dėl kompetencijos. Atsakovė vaikus į konsultacijas atveždavo tik penktadieniais, bet ne visada. Bandant koreguoti grafiką, atsakovė rašė, kad vaikai užimti, savo pasiūlymo dėl bendravimo grafiko nepateikė, nors berniukas sakė, kad nelanko būrelių. Konsultacijose vaikai būdavo su telefonais, ausinėmis, neišbūdavo viso konsultacijos laiko. Psichologas nebematė tikslo tęsti konsultacijas, nebuvo poreikio konsultuoti tik ieškovą. Atsakovė apsidžiaugė dėl konsultacijų pabaigos. Ji nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį nebendrauti su ieškovu. Konstatuotinas vaikų išmokimas stebint. Vaikams reikalinga psichologo pagalba, nes kyla įtarimų, kad vaikai gyvena nesaugioje aplinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu iš dalies patenkintas atsakovės ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, iš ieškovo priteista po 1 200 Lt per mėnesį dukteriai išlaikyti, sūnui – po 800 Lt iki vaikų pilnametystės, nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka (civilinė byla Nr. 2-3418-868/2014). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi paliko sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslino ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: nustatė pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieškovas bendrauja su vaikais tarpininkaujant šeimos psichologui ar psichoterapeutui pagal šio specialisto parengtą planą, paskirtą grafiką bei jo nustatytoje vietoje. Ieškovė įpareigota užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai atvyktų į paskirtą vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pakartotinai nustatė pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kuriuo ieškovas turėjo bendrauti su vaikais tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui. Sprendimu taip pat nustatyta, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieškovas su vaikais turėtų bendrauti 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu nustatyta tvarka. Be to, teismas įpareigojo abi šalis lankyti psichologo konsultacijas UAB „Psichologiniai sprendimai“.
16. Teismas įvertino tai, kad atsakovė nevykdė 2016 m. birželio 28 d. teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl to atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta bauda už sprendimo nevykdymą.
17. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo ir psichologo raštus. Susitikimai vyko tik vieną kartą per savaitę, atsakovė vėluodavo atvežti vaikus į psichologo konsultacijas, ignoravo psichologo prašymus ir rekomendacijas neleisti vaikams naudotis elektronikos prietaisais konsultacijų metu. Teismas nustatė, kad prieš konsultacijas vaikai buvo įbauginami, primokomi priešintis ir nebendrauti. Vaikų bendravimas su ieškovu nevyko dėl atsakovės priešiškumo, neadekvataus elgesio ir stipraus emocinio poveikio vaikams. Atsakovė nuteikinėjo vaikus prieš ieškovą, psichologą ir baugino, leido vaikams žaisti kompiuteriniais žaidimais, klausytis muzikos. Su psichologu atsakovė bendravo piktai, nepagarbiai, įžeidžiančio turinio žodžiais, stengdavosi sukelti konfliktą. Teismas sprendė, kad atsakovė nesiėmė priemonių, kad būtų atkurti vaikų ir tėvo emociniai ryšiai, piktavališkai nevykdė teismo sprendimo. Teismas atsižvelgė į apklaustų liudytojų paaiškinimus, kad atsakovė nebendradarbiavo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama vykdyti teismo sprendimą. Psichologo konsultacijos nesėkmingos ir nutrauktos būtent dėl atsakovės kaltės. Teismas padarė išvadą, kad pakanka įrodymų, jog atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo.
18. Teismas, vertindamas Vilniaus apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, bet to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog atsakovės veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, bet tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
19. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nevykdė teismų sprendimų. Ji ne tik neskatino vaikų bendrauti su tėvu, bet aktyviai tam trukdė, siekė, kad tai neįvyktų. Atsakovė darė įtaką vaikams, skatina vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Teismas atsižvelgė į liudytojos (atsakovės draugės) parodymus, kad atsakovė girdint vaikams neigiamai atsiliepdavo apie ieškovą, nuosekliai siekė, kad vaikai nekęstų tėvo. Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad atsakovė priešiškai nusistačiusi prieš ieškovą, veikia vaikų požiūrį. psichologas A. S. paaiškino, kad atsakovė nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį, jog šie nebendrautų su ieškovu.
20. Teismas vertino šalių dukters išsakytą neigiamą nuomonę apie ieškovą ir nenorą su juo bendrauti. Mergaitė išskirtinai neigiamai charakterizuoja tėvą, jį atstumia, idealizuodama motiną akivaizdžiai tapatindamasi su ja. Šalių sūnus į klausimus apie ieškovą išvis neatsakinėjo. Teismas nustatė, kad atsakovė informavo mergaitę apie bylos eigą. Atsakovė neigiamai atsiliepia vaikams apie tėvą, o vaikai šią neigiamą nuomonę yra perėmę. Teismas pažymėjo, kad vaiko negebėjimas prisiminti teigiamų dalykų, susijusių su vienu iš tėvų, gali reikšti, jog susiformavo tėvo atstūmimo sindromas.
21. Teismas pažymėjo, kad, byloje paskyrus teismo vaikų psichologinę ekspertizę, atsakovė taip pat neužtikrino, jog vaikai dalyvautų atliekant ekspertizę. Dėl to negalima išsiaiškinti vaikų poreikių, emocinės, psichologinės būklės, ryšio su abiem tėvais. Prioritetas negalėjo būti teikiamas vaikų mokslams. Priešingas atsakovės požiūris patvirtina, kad ji nesuinteresuota vykdyti teismo sprendimų, identifikuoti vaikų interesų ir maksimaliai stengtis užtikrinti vaikų teisės į šeimos ryšius.
22. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas ieškovo bendravimo su vaikais pereinamasis laikotarpis, skirtas ieškovo ir vaikų ryšiui atkurti. Atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia, pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius. Ji, tyčia sistemingai pažeidinėdama vaikų teisę į identiškumą, kėlė pavojų normaliai vaikų raidai. Tai traktuotina kaip psichologinis smurtas prieš vaikus.
23. Teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovės veiksmai ,nevykdant teismo sprendimų, neabejotinai daro žalos vaikų interesams. Vis dėlto tik ši aplinkybė nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
24. Teismas nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė teismo sprendimą, vėlavo teikti išlaikymą vaikams. Nors šiuo metu ieškovas neskolingas išlaikymo vaikams, bet 2017 m. spalio 12 d. buvo 14 210,06 Eur skola.
25. Teismas nustatė, kad šalių vaikai nuo 2011 metų pabaigos gyvena su atsakove. Ieškovas turi kitą šeimą, kurioje gyvena trečiojo asmens I. A. vaikai iš pirmosios santuokos, ieškovo ir trečiojo asmens I. A. vaikai. Šalių vaikai nebendrauja su nauja atsakovo šeima. Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu nustatyta, kad su ieškovu gyvena asmenys, su kuriais vaikus sieja komplikuoti prisiminimai.
26. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovo aplinka šalių vaikams nėra emociškai saugi, vaikai visuomet gyveno su atsakove, yra prie jos prisirišę. Toks ryšys nesieja vaikų ir ieškovo. Teismas vertino, kad negalima neatsižvelgti į tai, kad bendravimas su ieškovu kelia vaikams ypač neigiamas reakcijas. Teismo vertinimu, kai ieškovo emocinis ryšys su vaikais nutrūkęs, vaikai bijo ieškovo ir jaučia jam neapykantą, nustačius jų gyvenamąją vietą su ieškovu, gali būti pažeista vaikų psichika.
27. Teismas atsižvelgė į vaikų amžių (vienam greitai sueis 15, kitam – 11 metų), į ilgą laikotarpį, per kurį formavosi ir įsitvirtino jų neigiama nuomonė apie ieškovą. Vaikų ir tėvo ryšio atkūrimas gali būti ilgas procesas, todėl vaikų gyvenimas su ieškovu, esant itin dideliam priešiškumui, teismo vertinimu, nėra įmanomas ir būtų pernelyg žalingas vaikams. Teismas padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nėra tinkamas būdas problemai spręsti.
28. Teismas pažymėjo, kad atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, negeba atskirti savo ir vaikų interesų, pastarųjų neužtikrina. Siekis nepagrįstai riboti ieškovo bendravimą su vaikais reiškia, kad atsakovė nesiekia tenkinti vaikų emocinių poreikių. Atsakovė negerbia ieškovo teisės bendrauti su vaikais, nesuvokia vaikų intereso bendrauti su tėvu, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucija. Tai laikytina dideliu rizikos veiksniu, vertinant galimybę vaikui toliau gyventi su atsakove. Teismas atsižvelgė į vaikų ugdymo įstaigos raštą, kuriame nurodoma, kad vaikas mokykloje papasakojo apie namuose vykusį konfliktą, po kurio jis bijo motinos.
29. Teismas nurodė, kad vaikų nuteikinėjimas prieš tėvus, neigiamai kalbant apie vieną jų, gali būti vertinamas kaip smurtas prieš vaikus. Tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą naudojant tokius būdus, kurie pažeidžia vaiko teises arba neveikimas, teismas vertino kaip prieštaraujantį vaikų interesams. Atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu apklaustų psichologų rekomendacijas, siekdamas apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo atsakovės veiksmų, pažeidžiančių jų teises į šeimos ryšius, atkurti ieškovo ryšį su vaikais, suteikti vaikams reikalingą psichologinę pagalbą, užtikrinti kitus jų poreikius, įpareigojo valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti, o likusią sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino vaikų gyvenamąją aplinką, nurodydamas, kad ji vaikams nesaugi dėl atsakovės vaikams naudojamo psichologinio smurto ir piktnaudžiavimo motinos valdžia. Taigi galima manyti, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
30.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliai raidai, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taip pat teismas pažeidė CK 3.174 straipsnio 4 dalį.
30.3. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovės veiksmų: 1) piktybiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo pakartotinai nustatytas pereinamasis apelianto ir vaikų bendravimas dalyvaujant psichologui – tarpininkui, nevykdymą; 2) psichologinio smurto prieš vaikus. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas įrodė esmines aplinkybes, dėl kurių būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą.
30.4. Kitoje civilinėje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktas situacijos įvertinimas nelaikytinas precedentu sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje.
30.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė nevykdo teismo sprendimo ir pažeidžia vaikų interesus, nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su apeliantu. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties praėjo daugiau negu keturi metai. Visą laiką atsakovė nevykdė teismų procesinių sprendimų, nustatančių apelianto teisę bendrauti su vaikais. Dėl to, priešingai negu teigiama sprendime, šioje byloje teismas nėra saistomas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktas išaiškinimais.
30.6. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grįsdamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartą akcentuota Europos Žmogaus Teisių Teismo išdėstyta pozicija, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).
30.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto elgesį teikiant vaikams išlaikymą. Apeliantas šios bylos nagrinėjimo metu padengė visą išlaikymo skolą vaikams, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad status quo buvęs 2016 m. birželio 28 d. kartojasi, t. y. ne tik atsakovė nevykdo teismo sprendimo dėl apelianto bendravimo su vaikais, bet taip pat ir atsakovas nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams teikimo. Tokia teismo išvada klaidinga, neturi reikšmės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
30.8. Apeliantas tinkamai vykdo teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikams mokėjimo. Taigi apeliantas, bet ne atsakovė labiau linkęs užtikrinti vaikų interesus. Apelianto gyvenamoji aplinka saugi ir atitinka vaikų interesus. Vaiko teisių apsaugos institucija, įvertinusi apelianto buitį, nenustatė jokių grėsmių vaikų interesams.
30.9. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog, esant poreikiui, yra pasirengęs šiek tiek, pereinamuoju laikotarpiu, pagyventi kartu su vaikais atskirai nuo dabartinės šeimos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, tai, kad apeliantas turi tam visas galimybes (turi kitą būstą nei būstą kuriame šiuo metu gyvena).
30.10. Teismas, manydamas, kad apelianto gyvenamoji aplinka, sprendimo priėmimo metu vaikams galėtų būti nesaugi išimtinai dėl vaikų ir apelianto bei jo šeimos narių ryšio nebuvimo, pirmosios instancijos teismas ex offtcio privalėjo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikai būtų nedelsiant paimti iš jiems nesaugios atsakovės aplinkos bei perduoti vaiko teisių apsaugos institucijos surastiems laikiniems globėjams, nustatant vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su laikinais globėjais bei įpareigojant vaikų laikinus globėjus teismo nustatytais terminais atvesti vaikus į susitikimus su apeliantu bei jo šeimos nariais pas teismo paskirtą psichologą tarpininką.
30.11. Apelianto gyvenamoji aplinka gerokai saugesnė ir labiau atitinka vaikų teisėtus interesus negu šiuo atsakovės aplinka. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas yra vienintelis racionalus būdas užtikrinti vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas ir nutraukti daugiau negu penkerius metus trunkantį atsakovės psichologinį smurtą.
31. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
31.1. Ieškovas visą laiką netinkamai vykdo teismo sprendimą teikti vaikams išlaikymą – išlaikymo skolą sumoka prieš paskutinįjį teismo posėdį, siekdamas tik sau naudingo dokumento, kad nebūtų išlaikymo vaikams skolos. Toks ieškovo elgesys priešingas vaikų interesams.
31.2. Ieškovas nepateikė argumentų, kad, nustačius su juo vaikų gyvenamąją vietą, jis galėtų tinkamai išlaikyti vaikus. Ieškovas su sutuoktine išlaiko tris vaikus, jo turtas, banko sąskaitose esančios lėšos areštuotos.
31.3. Ieškovas, sumokėjęs vaikams išlaikymą, vėl nustojo jį mokėti, t. y. išlaikymo skolos nebuvo 2019 m. vasario 26 d., bet sprendimo priėmimo dieną skola buvo. Ieškovas neatsižvelgia į vaikų interesus.
31.4. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Psichologai pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas su ieškovu yra negalimas.
31.5. Ieškovas nenurodo, kaip jis bendraus su vaikais, esant nutrūkusiam ryšiui. Teismui šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikai buvo paimti iš atsakovės. Vaikams gyvenant pas laikiną globėją, buvo keli vaikų ir ieškovo susitikimai, kuriuose dalyvavo psichologas. Šie susitikimai truko tik po kelias minutes, nes patys vaikai iš jų išėjo.
31.6. Ieškovo sutuoktinė I. P. neapklausta, nežinoma jos nuomonė dėl šalių vaikų gyvenimo jai priklausančiame name.
31.7. Ieškovas nurodė naujas aplinkybes dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, jeigu būtų nustatyta gyvenamoji vieta su juo.
31.8. Tėvo ir vaikų ryšys nutrūkęs. Tėvas nenurodė, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Vaikai išsakė nuomonę, kad jaučia tėvui neapykantą, jo bijo, nenori su juo matytis.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą – iš motyvuojamosios sprendimo dalies išbraukti teiginius apie atsakovės psichologinį smurtą prieš vaikus ir iš rezoliucinės sprendimo dalies išbraukti įpareigojimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turi būti aktyvi ir kad ji turi maksimaliai, jog vaikai bendrautų su tėvu. Vaikams jau yra susiformavęs atitinkamas supratimas apie vykstantį procesą, neigiamas požiūris į ieškovą. Atsakovė neformavo vaikų nuomonės. Teismo sprendime aiškiai išreikšta vaikų valia, į kurią būtina atsižvelgti.
32.2. Atsakovė neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, bet leidžia jiems patiems nuspręsti, ar jie to nori.
32.3. Šalių duktė aiškiai nurodė, kad ji šiuo metu nenorinti bendrauti su ieškovu. Jai jau yra beveik penkiolika metų, ji subrendusi ne pagal amžių, todėl geba išreikšti savo mintis ir nuomonę. Teismas į vaiko nuomonę neatsižvelgė.
32.4. Per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį, kada vaikai buvo paimti iš atsakovės, ieškovas turėjo visas galimybes pradėti bendrauti su vaikais, bet niekam netrukdant bendravimas neįvykdavo, vaikai greitai patys niekieno neįtakoti išeidavo iš susitikimų. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nes teiginiai apie smurtą įvertinti kaip prielaidos.
32.5. Atsakovė stengėsi, kad vaikai nepraleistų pamokų ir būtų užimti papildoma veikla, todėl ne vieną kartą prašė psichologų parengti tokį grafiką, jog būtų atsižvelgta į vaikų interesus, bet ne tik į ieškovo interesą maksimaliai bendrauti su vaikais.
32.6. Nėra ginčo, kad vaikai būdavo atvedami į psichologų konsultacijas. Dėl atsakovei nežinomų priežasčių, psichologui nepavyko surasti ryšio su vaikais.
32.7. Išvadą teikianti institucija išsakė nuomonę, kad reikia ieškoti kitų variantų, kad būtų atkuriamas vaikų ryšys su ieškovu, gal ieškovui reiktų padaryti pertrauką it nustoti rašyti skundus ir raštus.
32.8. 2017 m. gruodžio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nedviprasmiškai konstatuota, kad UAB „Psichologiniai sprendimai“ Vaiko teisių apsaugos skyriui siųsti pranešimai, kurių pagrindu ir inicijuotas ikiteisminis tyrimas, apie atsakovės prieš vaikus naudojamą smurtą, pagrįsti ieškovo nepagrįstais teiginiais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokią išvadą padarė pagal psichologo A. S. ir UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo S. A. apklausas, jog jie nėra matę ir neturėjo įtarimų, kad atsakovė naudoja prieš vaikus fizini ar kitokį smurtą. Nutarime konstatuota, kad ieškovo veiksmai vertintini kaip psichologinės žalos darymas ne tik atsakovei, bet taip pat ir vaikams.
32.9. Ikiteisminiame tyrime apklausti visi asmenys, kurie apklausti taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Padarytos skirtingos išvados.
32.10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė naudoja prieš vaikus psichologinį smurtą. Ši išvada prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Ikiteisminiame tyrime buvo surinkta daugiau duomenų, bet teismas prijungė tik nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
32.11. Psichologinis smurtas prieš vaikus nesiskiria tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės prasme, todėl, nustačius, kad atsakovė smurtauja, ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas.
32.12. Teismas nurodė, kad ekspertizė neatlikta dėl atsakovės kaltės, nes ji neatvedė vaikų. Teismas nevertino, kad šalių vaikai mokykloje yra „po padidinamuoju“ stiklu, kad vaikų teisių specialistų atėjimai į mokyklą jiems sukelia stresą, kiti vaikai klausinėja, gali pradėti tyčiotis. Ekspertizės klausimą buvo galima išspręsti atvedant vaikus po pamokų, vaikams neinant į papildomus užsiėmimus, bet kitų asmenų interesai buvo svarbesni negu vaikų.
32.13. Vaikai turi mobiliojo ryšio telefonus, gali susisiekti su ieškovu. Ieškovas ateidavo į vaikų mokymosi įstaigą, bet susitikimai nevykdavo, nes vaikai nuo jo bėga slėptis. Vaikų nenoras bendrauti su ieškovu nelaikytinas psichologiniu smurtu.
32.14. Tėvo interesai negali būti svarbesni už vaikų. Ieškovas, prievarta siekdamas bendravimo su vaikais, nepaisydamas pastarųjų nenoro su juo bendrauti, pažeidžia vaikų teisę saugią aplinką, todėl vaikai nuolat patiria psichologinę įtampą.
33. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Atsakovės pasyvumas neatitinka vaikų interesų. Apeliantė vykdydama teismo sprendimą, nustatantį ieškovo teisę bendrauti su vaikais, turėjo pareigą atvežti vaikus į susitikimus su teismo paskirtu psichologu tarpininku.
33.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo dalį grindė psichologų tarpininkų parodymais.
33.3. Teismo paskirti psichologai apeliantei sudarė galimybes pareikšti savo nuomonę dėl konsultacijų laiko, bet ji nepateikė pasiūlymų. Apeliantė nesiūlė naudotis kito psichologo paslaugomis nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsisakė dalyvauti konsultacijose, elgėsi nekonstruktyviai, nereagavo į teismo paskirtų psichologų pastabas.
33.4. Byloje nėra įrodymų, kodėl psichologų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus.
33.5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta šioje civilinėje byloje, yra neprejudicinė sprendžiant ginčą iš esmės.
33.6. Po vaikų apklausos, pirmosios instancijos teismas išklausė ir teismo psichologo paaiškinimų bei atsakymų į bylininkų ir jų atstovų klausimus. Teismo psichologo išsakyti teiginiai apie vaikų psichologinę ir emocinę būklę bei apeliantės įtaką vaikų požiūriui į ieškovą, sutapo su psichologų parodymais bei byloje esančiuose raštuose išdėstytais teiginiais.
33.7. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra prejudicinis šioje byloje ir neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti įrodymai.
33.8. Ieškovas ilgą laiką neturi galimybės tinkamai vykdyti tėvo pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant. Siekdamas pašalinti vaikų ir savo teisių pažeidimus, ieškovas naudojasi teisiniais instrumentais, kreipdamasis į valstybės ir vietos savivaldos institucijas dėl jo ir vaikų pažeistų teisių gynimo. Svarbu tai, kad nė vienas iš ieškovo teiktų procesinių kreipimųsi nepripažintas nepagrįstu ar neteisėtu.
33.9. Apeliantė neatriboja vaikų nuo ginčų ir ginčus naudoja neigiamai vaikų nuomonei apie ieškovą kurti. Toks apeliantės elgesys prieštarauja vaikų interesų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Nagrinėjamoje byloje keliami vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir įpareigojimo klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės pagrįstumo klausimai.
35. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2002 iki 2011 metų gyveno kartu. Jie susilaukė dviejų vaikų: 2004 m. liepos 16 d. gimė duktė, 2008 m. gegužės 30 d. – sūnus.
37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu bei 2014 m. gegužės 8 d. papildomu sprendimu iš dalies patenkino atsakovės ieškinį: nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo dukters išlaikymui 1 200 Lt, sūnaus – 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nustatė apelianto bendravimo su vaikais tvarką (civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus iš esmės paliko nepakeistus, papildė sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatė pereinamąjį šešių mėnesių laikotarpį apeliantui bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal pastarojo parengtą planą bei įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą pas specialistą, jo nurodytu laiku ir vietoje.
38. Apelianto prašymu VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centras“ 2015 m. kovo 2 d. paskyrė vaikų psichologę S. P. kaip tarpininkaujančią psichologę 6 mėn. laikotarpiui. Vaiko teisių apsaugos institucija 2015 m. kovo mėn. parinko UAB „Psichologiniai sprendimai“. Atsakovė į organizuotus susitikimus neatvyko nei pati, nei kartu su vaikais.
39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė apelianto ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pakartotinai nustatė pereinamąjį 6 mėn. laikotarpį, kuriuo ieškovas su vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje bei įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimą paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytą vietą (civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016). Teismas taip pat nustatė, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apeliantas su vaikais bendrauja šio procesinio kreipimosi 4 punkte nurodytame teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka ir įpareigojo šalis lankyti psichologines konsultacijas pas UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtus psichologus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pastarąjį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
40. Antstolis Robertas Vasiliauskas, atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. apelianto, UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo bei ir psichologo – tarpininko kreipimąsi, vykdomosios bylos duomenimis, 2017 m. birželio 9 d. surašė teismo sprendimo nevykdymo aktą Nr. 0179/17/00671. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino antstolio prašymą ir skyrė atsakovei baudą už teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo nevykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-30512-1045/2017).
41. Pagal vaiko teisių apsaugos institucijos pranešimą 2017 m. liepos 3 d. dėl atsakovės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33267-17). Vilniaus apygardos prokuratūros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu nurodytas tyrimas nutrauktas.
42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo atmetė ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės. Šalys dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinius skundus.
43. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2019 m. gegužės 14 ir 31 d. pasitarimo protokolų kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, susijęs su vaikų interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
45. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 3 dalis).
46. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 170 straipsnio 4 dalis).
47. Įstatymų leidėjas CK 3. 174 straipsnio 4 dalyje įtvirtino, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
49. Koks aplinkybių, dėl kurių nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. esantis pakankamu pagrindu spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, bet kasacinio teismo praktikoje pateikiama tokių pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
50. Kasacinis teismas pažymi, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliai raidai, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
51. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas ne kartą sprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė apelianto ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-1364-930/2016). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinamos aplinkybės, atsiradusios po šios sprendimo priėmimo.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino bylos duomenis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas tėvo ir vaikų ryšiui normalizuotis 6 mėn. pereinamasis laikotarpis, po kurio tėvas su vaikais turėjo bendrauti maksimaliai.
53. Šalių santykiai konfliktiniai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, nepilnamečių bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu šalys nesutaria nuo 2012 metų. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), o skyrium gyvenančiam tėvui užtikrinta teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
54. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neprieštarauja vaikų bendravimui su tėvu, bet vaikai patys nenori su juo bendrauti, nes susiformavo nuomonę iš ankstesnių teisme vykstančių procesų. Atsakovė teigia, kad ji leidžia vaikams patiems pasirinkti, ar jie nori bendrauti su tėvu. Vaikai nuo 2011 m. gyvena su atsakove. Dėl to jų ryšys artimas, motinos požiūris į tėvą vaikams labai svarbus. Atsakovė žinodama, kad tėvo ir vaikų ryšys nėra artimas, nesiėmė jokių veiksmų padėti jį atkurti. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė piktavališkai nevykdė teismo sprendimo. UAB „Psichologiniai sprendimai“ raštuose nurodyta, kad susitikimai su psichologu vyko tik kartą per savaitę, vaikai buvo atvežami į konsultacijas pavėlavus, neatsižvelgta į psichologo prašymą vaikams nesinaudoti elektroniniais prietaisais konsultacijos metu, vaikai prieš konsultacijas buvo įbauginami, mokomi priešintis bendravimui. Atsakovė, žinodama, kad vaikai yra konsultacijoje pas psichologą, siųsdavo jiems žinutes, į kurias jie atsakinėdavo, ir tokių būdu siekė, kad konsultacija neįvyktų. Žinoma, kad toks atsakovės elgesys formuoja vaikams neigiamą požiūrį ne tik į tėvą, bet ir į psichologus.
55. Ieškovė nurodo, kad teismo nutartimi, taikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nepilnamečiai perduoti globėjai, ieškovas turėjo galimybę bendrautis su vaikais, bet bendravimas vyko tik kelias minutes, nes vaikai atsistodavo ir išeidavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikams šiuo metu yra 11 ir 15 metų. Jų elgesys (atsistojimas ir išėjimas) negalėjo susiformuoti savaime, nes vaikai su ieškovu nebendravo 8 metus. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja buvusi ieškovės draugė paaiškino, kad atsakovė prie vaikų neigiamasi atsiliepdavo apie ieškovą, nuosekliai siekė, kad vaikai nekęstų tėvo. Ištyręs bylos aplinkybes, teismo apklaustų liudytojų (mokyklos psichologo K. Ž., UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo S. A., psichologo A. S., teismo psichologės Simonos Bartkienės, buvusios atsakovės draugės M. J. J.) paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė darė poveikį besiformuojančiai vaikų nuomonei apie tėvą. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti aptartų įrodymų.
56. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Dėl to ieškovė turėjo pareigą nekliudyti skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad veiksmai, kuriais vienas iš tėvų veikia vaiką, siekdamas, kad jis atstumtų kitą iš tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingą žalą harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip visaverte asmenybė.
57. Ieškovės argumentai, kad ji rūpinosi vaikų mokslais, popamokine veikla, todėl neatvyko su vaikais į teismo paskirtą psichologinę ekspertizę, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju prioritetas negalėjo būti skiriamas vaikų mokslams. Esant komplikuotiems tėvo ir vaikų santykiams, maksimaliai stengtis užtikrinti vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsakovė neveikimu eliminavo galimybę išsiaiškinti tikruosius vaikų interesus, nesistengė, kad teismo ekspertizė būtų paskirta kitu, jai ir vaikams priimtinu laiku. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neveikimu siekia užkirsti kelią atkurti tėvo ryšį su vaikais.
58. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių duktė, kuriai apklausos metu buvo beveik 15 metų, išskirtinai neigiamai charakterizavo tėvą, kategoriškai nurodė, kad nenori su juo bendrauti. Šalių sūnus į klausimus apie ieškovą neatsakinėjo, nepareiškė nuomonės. Pirmiau nurodyta, tokiai vaikų pozicijai turėjo įtakos atsakovės, su kuria gyvena nepilnamečiai, veiksmai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė prioriteto išsakytai vaikų nuomonei.
59. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šioje byloje, bei nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nelaikytini precedentais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog atsakovės veiksmuose nenustatyta pagrindų patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, bet tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų atskyrimo nuo motinos – pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertino, jog šioje bylos stadijoje jos pagrįstos prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatė analogiškas aplinkybes, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jas įvertinęs teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas ieškovo bendravimo su vaikais pereinamasis laikotarpis, skirtas ieškovo ir vaikų ryšiui atkurti, piktnaudžiavo motinos valdžia, pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius, tyčia sistemingai pažeidė vaikų teisę į identiškumą, veikė keldama pavojų normaliai vaikų raidai. Tai civilinės teisės prasme traktuotina kaip psichologinis smurtas prieš vaikus. Be to, ieškovo į bylą pateikti nauji įrodymai įrodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo motinos elgesys patvirtina, jog ji siekia riboti tėvo bendravimą su vaikais (specialistų neįsileidimas į namus, vengimas bendrauti telefonu, bendravimas pakeltu tonu, necenzūrinių žodžių vartojimas, specialistų įžeidinėjimas) (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2019 m. gegužės 14 ir 31 d. pasitarimo protokolų kopijos). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo šalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginių apie atsakovės psichologinį smurtą prieš vaikus.
61. Ieškovas, siekdamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti pasikeitusias aplinkybes, t. y. tai, kad jo gyvenamoje vietoje vaikams tapo gyventi saugiau negu su atsakove. Byloje nustatyta, kad vaikai gyvena jiems įprastoje aplinkoje nuo 2012 metų. Ieškovo ir vaikų ryšys nutrūkęs, ryšiui atkurti prireiks laiko. Vaikai prarado pasitikėjimą ieškovu, vengia su juo bendrauti, jo bijo, nekenčia. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad šalių vaikų ryšys su ieškovo šeima nuo 2016 metų pasikeitė ir tapo teigiamas. Esant šalių vaikų ir ieškovo šeimos komplikuotiems santykiams, priešiškam nusiteikimui, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, šalių vaikai patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar stipriau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Dėl to apelianto gyvenamoji aplinka nelaikytina saugia šalių vaikams. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei pažeidė CK 3.174 straipsnio 4 dalį.
62. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas taip pat netinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai užtikrinami, jei išlaikymas jiems teikiamas laiku. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. ieškovas buvo skolingas savo vaikams 14 210,06 Eur. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo skolą, savaime nereiškia, kad atsakovas tinkami vykdė teismo sprendimą. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas ir toliau neteikia vaikams išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas labiau linkęs užtikrinti vaikų interesus nei atsakovė. Taigi ieškovas neįrodė, kad jis geba tinkamai pasirūpinti visais vaikų poreikiais ir tinkamai juos išlaikyti.
63. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, vaikų motina, netinkamai įgyvendina motinos valdžią savo vaikams. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, negeba atskirti savo interesų nuo vaikų interesų, pastarųjų neužtikrina. Siekis nepagrįstai riboti ieškovo bendravimą su vaikais rodo, kad atsakovė nėra orientuota į vaikų emocinių poreikių tenkinimą. Atsakovė negerbia ieškovo teisės bendrauti su vaikais, nesuvokia vaikų intereso bendrauti su tėvu. Atsakovė nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucija – tais laikytina dideliu rizikos veiksniu, vertinant galimybę vaikams toliau gyventi su atsakove. Atsakovė eliminuoja galimybę suteikti vaikams psichologo pagalbą.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi pareigą užtikrinti nepilnamečių vaikų teises. Jei tėvai vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3.163 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo atsakovės veiksmų, pažeidžiančių teises į šeimos ryšius, atkurti ieškovo ryšį su vaikais, suteikti jiems reikalingą psichologinę pagalbą, užtikrinti kitus jų poreikius, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigotina spręsti klausimą dėl vaikų paėmimo iš atsakovės. Ginčo sprendimas priimtas siekiant apsaugoti išimtinai nepilnamečių vaikų, bet ne kurios nors vieno iš tėvų interesus.
65. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
66. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo Ž. P. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą.
Teisėjai Rita Kisielienė
Irmantas
Šulcas
Tomas Venckus