Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-374-64-2009].doc
Bylos nr.: 1A-374-64-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudž

                                                                                                                Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė                                                        Baudž. bylos Nr. 1A-374-64/2009

Teisėjas Alfredas Vilbikas              Proceso Nr. 1-40-1-00450-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

 

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, 

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,

gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Sofijai Kručienei,

nuteistiesiems V. S., S. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

V. S. ir S. K. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu su R. K. 2009 m. rugsėjo 1 d. apie 20.05 val., įsibraudami į saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą – 257,25 Lt vertės 105 kg UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių metalinių profilių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo.

              Apeliaciniais skundais nuteistieji V. S. ir S. K. prašo skirti jiems bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, nes jie kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą pilnai pripažino. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužą įvertino per didele suma, t.y. metalinius profilius įvertino kaip naujus, o ne kaip metalo laužą, per tvorą perkėlė metalo laužo už 30 Lt, o kito metalo laužo, buvusio teritorijoje tarp statybinio laužo, net nebuvo paėmę, be to, to metalo laužo niekur kitur negalima panaudoti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistieji V. S. ir S. K., neginčydami savo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliaciniais skundais prašo, atsižvelgus į tai, kad jie pasikėsino pagrobti metalo laužą, kuris įvertintas per didele suma, bei į tai, kad jie kaltę pripažino, paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais. 

Apeliantų skunduose nurodyti argumentai dėl metalo laužo vertės įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui neturi, nes šie argumentai yra susiję su civilinio ieškinio ar žalos atlyginimo klausimu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų pasikėsintas pagrobti metalas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas, žalos jiems nebuvo padaryti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nereiškė. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji ėjo vogti metalą, o ne metalo laužo, suprato, jog metalą vagia iš įmonės teritorijos, todėl galėjo ir turėjo suprasti, jog aptvertoje teritorijoje esantis metalas, kad ir sukrautas į krūvą, yra įmonės nuosavybė ir jo negalima imti be leidimo. Byloje nustatyta, kad buvo pasvertas būtent nuteistųjų pagrobtas metalas – metaliniai profiliai, kurių svoris 105 kg, vidutinė vienos tonos kaina 2450 Lt, tai pavogto metalo kaina nustatyta 257,25 Lt (b.l. 5-6, 12-15). Be to, aplinkybes dėl metalo kiekio, vertės bei panaudojimo tikslo nuteistieji nurodė tik apeliaciniuose skunduose, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistieji pripažino kėsinęsi pagrobti metalą, neginčijo nustatytų įvykio aplinkybių, tame tarpe ir metalo kiekio bei vertės, t.y. pagal jiems pareikštus įtarimus bei kaltinimą savo kaltę pripažino (b.l. 26-27, 31-32, 41-42, 46-47, 143). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistųjų nurodytos aplinkybės yra ištirtos, jų tirti iš naujo nėra pagrindo ir jos įtakos veikos kvalifikacijai ar bausmės skyrimui neturi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekė savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas laikomas baigtu pasikėsinimo stadijoje, nes nusikaltimo nepabaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti apsaugos darbuotojo), į kaltininkų asmenybes: abu nevedę, nedirbantys, V. S. registruotas darbo biržoje, o S. K. darbo biržoje neregistruotas, abu bausti administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, teisti – V. S. - tris kartus, S. K. – 10 kartų, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir praėjus trumpam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos namų prieš terminą, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog apeliantai yra laikomi recidyvistais (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad abu nuteistieji prisipažino kėsinęsi pagrobto svetimą turtą ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad apeliantai nelinkę taisytis, laikytis įstatymų  reikalavimų, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str., jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiais yra labai artimos laisvės atėmimo bausmės minimumui – 3 mėnesiams, nes Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 6 metų. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos.

Nors yra nustatytos formalios sąlygos nuteistiesiems taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes jie nuteisti už apysunkį tyčinį nusikaltimą ne daugiau kaip 3 metams, tačiau teisėjų kolegija, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ar skirti kitą bausmių rūšies bausmes nuteistiesiems nėra pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, nuteistieji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra nelinkę taisytis.

Remiantis išdėstytu, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos ir nėra pagrindo jiems skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu ir tokiu būdu sušvelninti jiems bausmę. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistųjų V. S. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Klavdija Kruminienė

 

Teisėjai                                                                                                                              Raimundas  Jurgaitis

 

                                                                                                                                            Zigmas Kavaliauskas

 

 

Kopija tikra

Teisėja             

 

 

Klavdija Kruminienė