Civilinė byla Nr. 2S-420-275/2015

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04146-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 113.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. 2013-08-21 prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. S., J. E. P., Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Vilnius rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pagal pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja 2013-08-21 prašymu su vėlesniais jo patikslinimais, pateiktais 2013-10-17 ir 2014-03-18 kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pagal pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius (T. 4, b. l. 1-3, 29-31, 91-94). Prašymus dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-28 nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo (T. 4, b. l. 113-115). Vilniaus apygardos teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį ir perdavė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T. 4, b. l. 209-212). Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepiamą, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (T. 4, b. l. 106). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos nurodyti dokumentai neatskleidžia jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjoms civilinės bylos nagrinėjimo metu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, jog nurodyti pagrindai neturi esminės reikšmės prašomai atnaujinti civilinei bylai, nes nepatvirtina jokių naujų esminių aplinkybių ar reikšmingų faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, ir neturėtų įtakos kitokio, nei buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimui (T. 4, b. l. 110-112). Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateiktame atsiliepime prašė procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra (T. 5, b. l. 25).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 atmetė.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujinimo.

Konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti praleidimo priežastis svarbiomis. Sprendė, kad pareiškėja aplinkybės apie I. P. ir pareiškėjos galimą giminystės ryšį, gautus I. P. paaiškinimus, pareiškėjai jau buvo žinomos bylą nagrinėjant VFR apylinkės teisme, nes VFR apylinkės teismo 2012-01-12 nutartyje nurodyta, jog iš numanomos sesers paaiškinimo, matyti, jog I. P. neginčija, jog ji yra pareiškėjos sesuo. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo, skaičiuotinas nuo VFR apylinkės teismo nutarties priėmimo – 2012-01-12, kuomet pareiškėja buvo ar turėjo būti žinomos jos nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Kitą vertus, net ir tuo atveju, jeigu 3 mėnesių terminą skaičiuojamas nuo VFR apygardos teismo 2012-03-30 nutarties priėmimo, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo būtų praleistas, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2013-08-22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-06-28, kuomet pareiškėja susipažino su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išversta VFR apygardos teismo 2012-03-30 nutartimi, nes I. P. paaiškinimai pareiškėjai jau buvo žinomi nagrinėjant bylą VFR apylinkės teisme dėl kurios peržiūrėjimo pati pareiškėja kreipėsi VFR apygardos teismą. Taip pat teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo I. P. laiško gavimo Jiezno pašte, dienos, t. y. nuo 2014-08-06 (T. 5, b. l. 35-36), kadangi kaip jau minėta, I. P. paaiškinimai pareiškėjai jau buvo žinomi bylą nagrinėjant VFR apylinkės teisme.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi giminystės tarp pareiškėjos ir I. P. nustatymo, nėra susijusios su nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyku. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pareiškėjai kreipėsi į teismą iš esmės prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų, persekiojimo, okupacinių rėžimų struktūrinių sprendimų ir dėl kilmės buvo priverstas išsikelti iš nuolatinės vietos, ištremtas, taip pat dėl to, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametės buvo įrašytos į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu išvengė trėmimo ir kt.

Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismas 2010-06-07 sprendime konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie V. P. persekiojimą kilmės motyvais, apie nutrėmimus, apie gyvenimą specialios įskaitos (komendantūros) sąlygomis, be kita ko, teismas nurodė, jog remiantis byloje surinktais įrodymais negalima laikyti visiškai nepagrįsta pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjų tėvas gyveno svetima pavarde, kadangi tokių byloje įrodymų yra, tačiau pareiškėjos nepateikė įrodymų, jog svetima pavarde pareiškėjų tėvas gyveno dėl represijų ir persekiojimo kilmės motyvais grėsmės (T. 3, b. l. 37-42, 283-286). Akcentavo, jog giminystės tarp pareiškėjos ir I. P. nustatymas nebuvo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010 įrodinėjimo dalykas, o ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ši pareiškėjos nurodyta aplinkybę turi esminę reikšmę nustatant juridinę reikšmę turinti faktą, jog V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų, persekiojimo, okupacinių rėžimų struktūrinių sprendimų ir dėl kilmės buvo priverstas išsikelti iš nuolatinės vietos, ištremtas, taip pat dėl to, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametės buvo įrašytos į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu išvengė trėmimo ir kt., pareiškėja nepateikė.

2009-05-19 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio, matyti, jog jau pareiškimo pateikimo dieną – 2009-05-21, pareiškėja buvo nurodžiusi, jog I. P. yra antros kartos pusseserė ir yra pateikti jų rašytiniai paaiškinimai (T. 1, b. l. 6, 36, 206-209). Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir dėl to, jog jos buvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-1367-391/2010 nagrinėjimo metu.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Kadangi pareiškėja nepateikė teismo sprendimo, nuosprendžio ar kito akto, kuris būtų nulėmęs bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, baigtį ir kuris būtų panaikintas, šioje dalyje teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas L. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti naujus įrodymus. Atskirąjį skundų grindžia šiais argumentais:

1. Tam, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas slapstėsi su svetimo žmogaus dokumentais, tėvo giminaičiai pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kas yra neatskiriamoji dalis su nagrinėjama civ. bylos Nr. 2-1367-391/2010 dalyku. Bylose, kuriose nagrinėjimo dalyko dalis yra susijusi su giminystės ryšių nustatymu, visada kviečiami giminės, šiuo atveju, Petraičių giminaičiai iš Gruzijos. Neatnaujinus proceso byloje teismas užkirto kelią sužinoti pareiškėjai jos sesers dvynės gimimo datą ir vietą bei patikslinti 2014-03-18 prašymą dalyje dėl gimimo akto Nr. 112 ištaisymo grafose: gimimo data, vieta ir kitas aplinkybes.

2. Nepanaikinus 2014-08-18 teismo nutarties bus susidorota su nauju liudininku A. Ž. (pareiškėjos vyru) ir pareiškėja.

3. LR generalinės prokuratūros 2013-08-14 raštas paneigia 2010-06-07 sprendimo motyvaciją apie tai, jog tėvas neva slapstėsi dėl padaryto kriminalinio nusikaltimo. Minėtas prokuratūros raštas įrodo teisės normos taikymo klaidą, turinčią įtakos apeliantės teisių ir turtinių interesų pažeidimui.

4. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2013-08-19, t.y. nuo prokuratūros rašto Jiezne gavimo datos. Terminas nėra praleistas ir skaičiuojant nuo 2013-06-07 naujo liudininko A. Ž. paliudijimo, kuriame atskleidžiamos naujos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku.

5. 2014-08-18 teismo nutartyje yra klaidų, pateikti faktai neatitinka tikrovės.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad giminystės tarp pareiškėjos ir I. P. nustatymas nėra susijęs su nagrinėjimo c.b. Nr. 2-1367-391/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyku. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų ar persekiojimo, pareiškėja nepateikė. Be to, jau 2009-05-21 pareiškėja buvo nurodžiusi, jog I. P. yra antros kartos pusseserė, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Prokuratūros raštas nurodantis, kad pareiškėjos tėvas nebuvo kriminalinis nusikaltėlis, neįrodo, kad jis svetima pavarde buvo priverstas gyventi dėl kilmės motyvų, todėl šis faktas įtakos priimant 2010-06-07 sprendimą neturėjo.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, kad skunde išdėstytų reikalavimų sprendimas ir vykdymas nėra šios institucijos kompetencija, todėl siūlo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

2015 m. sausio 15 d. gautas apeliantės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimui turėtų įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, sprendžiant apeliantės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2-370/2014.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį iki bus išnagrinėtas jos kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2-370/2014. Apeliantė taip pat nurodė, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos minėtam kasaciniam skundui parengti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jos kasacinis skundas, tačiau kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nėra pateikusi, į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant, apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas atskirojo skundo ribose.

Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tam, kad teismas įvertinų įrodymus ir aplinkybes, žodinis bylos nagrinėjimas nebūtinas. Dėl nurodytų priežasčių, teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti apeliantės skundą žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin reikšmingoms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šis proceso teisės institutas neturi ir negali būti priemonė asmenims, kurių netenkina bylos baigtis, siekti pakartotinai išspręsti bylą, galbūt, savo naudai, arba siekti kitokių panašaus pobūdžio teisinių pasekmių, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip proceso koncentracija ir ekonomiškumas, protingumas, galutinis įsiteisėjusio teismo sprendimo pobūdis, šalių procesinis lygiateisiškumas ir kt. Šis proceso įstatyme numatytas instrumentas yra išimtinio pobūdžio, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, jog apeliantė praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, L. Ž. kreipėsi į VFR apylinkės teismą, prašydama suteikti teisinę pagalbą nustatant pareiškėjos ir jos numanomos sesers I. P. giminystės ryšį. VFR apylinkės teismo 2012-01-12 nutartyje nurodyta, jog iš numanomos sesers paaiškinimo, matyti, jog I. P. neginčija, jog ji yra pareiškėjos sesuo. Taigi aplinkybės apie I. P. ir pareiškėjos galimą giminystės ryšį, gautus I. P. paaiškinimus, apeliantei jau buvo žinomos bylą nagrinėjant VFR apylinkės teisme, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo, skaičiuotinas nuo VFR apylinkės teismo nutarties priėmimo – 2012-01-12. Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2013-08-22, apeliantė ženkliai praleido trijų mėnesių kreipimosi į teismą terminą. Pripažinus, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinti nėra pagrindo, - yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. nustatytais pagrindais.

Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pagal pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 pareiškėjai kreipėsi į teismą iš esmės prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų, persekiojimo, okupacinių rėžimų struktūrinių sprendimų ir dėl kilmės buvo priverstas išsikelti iš nuolatinės vietos, ištremtas, taip pat dėl to, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametės buvo įrašytos į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu išvengė trėmimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės dėstomos aplinkybės, kurios, pareiškėjos teigimu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, apskritai nėra susijusios su minėtos išnagrinėtos civilinės bylos dalyku: teismas sprendė klausimą tik juridinio fakto, jog V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų, persekiojimo, okupacinių rėžimų struktūrinių sprendimų ir dėl kilmės buvo priverstas išsikelti iš nuolatinės vietos, ištremtas, taip pat dėl to, jog pareiškėjos, būdamos nepilnametės buvo įrašytos į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu išvengė trėmimo ir kt. Giminystės ryšys tarp apeliantės ir I. P. minėtoje byloje nebuvo nustatinėjamas. Apeliantė neįrodė, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. gyveno svetima pavarde dėl represijų ar persekiojimo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos ir I. P. giminystės jai buvo žinomos bylos nagrinėjimo tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose metu, todėl jos negali būti proceso atnaujinimo pagrindu (T. 1, b. l. 6, 36, 206-209).

Apeliantė nurodo, kad LR generalinės prokuratūros 2013-08-14 raštas paneigia 2010-06-07 sprendimo motyvaciją apie tai, jog tėvas neva slapstėsi dėl padaryto kriminalinio nusikaltimo, todėl šis raštas įrodo teisės normos taikymo klaidą, turinčią įtakos apeliantės teisių ir turtinių interesų pažeidimui. Teismas pažymi, kad procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida) gali būti atnaujinamas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 nutartimi paliktas nepakeistas.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje išnagrinėjo ir pasisakė dėl daugiau aplinkybių, nei pakako prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimui, nesąlygoja skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Danutė Kutrienė