Administracinė byla Nr. A-3070-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01129-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.2; 20.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 4–12) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 (toliau – ir Raštas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) įpareigoti naujai išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, be to, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas), prašė jam priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundo reikalavimą panaikinti Raštą atsisakė priimti.
3. Skunde pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimų, padarytų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14, be to, prašė nurodyti, kaip galima ištaisyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valdininkų aplaidumo padarinius ir gauti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teigė, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu atsisakė tenkinti jo prašymą. Manė, jog atsakymą rengusi Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėja nesuprato jo kreipimosi esmės, nes neatliko jo vertimo į lietuvių kalbą. Teigė, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipimosi esmė buvo gauti atsakymą į klausimą, kodėl 2014 metais svarstant jo prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, prieš priimant sprendimą, nebuvo kreiptasi į specialistą (advokatą), kaip tai yra atliekama Tarnybos Vilniaus skyriuje. Patirtą turtinę žalą vertino 50 Eur, neturtinę žalą – 200 Eur.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į skundą (I t., b. l. 47–48) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pažymėjo, jog, gavus pareiškėjo prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, neturėjo pareigos kreiptis į advokatą dėl išvados, ar yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Teigė, jog Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II.

6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pareiškėjas pasinaudojo teise į teisminę gynybą, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.
8. Nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas V. S. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimų, padarytų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, prašė nurodyti, kodėl 2014 metais nagrinėjant jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, kilus abejonei dėl antrinės pagalbos pagrįstumo, nebuvo gauta specialisto (advokato) išvada. Taip pat prašė nurodyti, kaip galima ištaisyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valdininkų aplaidumo padarinius ir gauti padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
9. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-6111 pateikta  informacija apie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 bei advokatą L. Z.  
10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1,3 ir 4 dalimis ir pažymėjo, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.
11. Pareiškėjo teigimu, žalą jis patyrė dėl neteisėtų Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų, susijusių su sprendimo, įforminto Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-6111, priėmimu.
12. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartimi skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Konstatavus, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-6111 nėra administracinis aktas, ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, reikalavimas įpareigoti Tarnybą naujai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d.  prašymą laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas.
13. Kadangi teismas vertino, jog Tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimas nevertintas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, skundas netenkintas.

III.

14. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 194–199), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Apeliaciniame skunde mano, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 be pagrindo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes minėtas Raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Be to, Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. Tokiu atveju, kai atsisakoma priimti skundą dėl rašto panaikinimo ir nagrinėjamas tik žalos atlyginimo klausimas, administraciniai teismai niekada nepriima pareiškėjams teigiamo sprendimo. Mano, jog tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pvz., 2002 m. gegužės 7 d. sprendimas Burdov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 59498/00 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 13 ir 14 straipsniai, pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, nes teismas buvo šališkas. Nurodo, kad atsakovas nuolat sukelia turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjui priimdamas neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl teisinės pagalbos.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsiliepime pažymi, kad nepalankaus sprendimo priėmimas neparodo, jog teismas buvo šališkas, jokių konkrečių teismo šališkumą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikia. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino  faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų, atlyginimo.
21. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą, kuriuo išspręstas pareiškėjo prašymas atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimų, padarytų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ankstesniais sprendimais, ir Tarnybą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, be to, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašė jam priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundo reikalavimą panaikinti Raštą atsisakė priimti. Priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka iš esmės su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-6111 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
24. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).
25. Pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytu terminu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą, neapskundė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su kita skundo dalimi (dėl Rašto panaikinimo), kurią anksčiau atsisakyta priimti, neaktualūs.
26. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
27. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
28. Pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su Rašto neteisėtumu, tačiau konkrečių argumentų, kokie neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kaip tiksliai tie neteisėti veiksmai pasireiškė, apeliaciniame skunde nenurodo. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija ne Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų teisėtumą, o pirmosios instancijos teismo atsisakymą nagrinėti skundo dalį dėl Rašto panaikinimo. Argumentas, jog atsakovas nuolat sukelia turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjui priimdamas neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl teisinės pagalbos, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, tai, kad apeliantas nedetalizavo ir nepagrindė Tarnybos Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų, vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimą. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.
29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, aplinkybių, kurios sudarytų ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytą pagrindą konstatuoti teisėjo šališkumą, pareiškėjas nepateikia, o teisėjų kolegija jų nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sprendimą priėmė šališkas teismas. Abstraktaus pobūdžio argumentai, kad teisėjas šališkas vien dėl to, jog priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nėra teisinis pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                                                  Veslava Ruskan

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius