Baudžiamoji byla Nr. 1-1097-506/2010

Proceso Nr. 1-10-2-00451-2006-2

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

 

2010 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

            Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

            I. Š.,   a.k.   (duomenys neskelbtini) gimusi   (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, „Albagira" individualios įmonės savininkė, (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista,

kaltinama pagal LR BK 202 str. 1 d.

 

n u s t a t ė :

 

            I. Š. neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla, o būtent: ji, turėdama tikslą pasipelnyti ir siekdama asmeninės ekonominės naudos, tikėdamasi tapti įmonės (duomenys neskelbtini) direktore,  per testinį laikotarpį nuo 2004 kovo mėnesio iki 2006 metų birželio mėnesio, nebūdama (duomenys neskelbtini) įregistruoto adresu:  1107, plane AL Amal, Chitsangani, Mutsamudu, Anjouan, ir įmonės (duomenys neskelbtini) įregistruotos adresu: Kallipoleos, 44, 3 rd Floro, P.C.1071, Nikosija, Kipras, įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir neturėdama jokių įgaliojimų atstovauti minėtam bankui ir įmonei, versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai, t.y. norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravusi individualios veiklos, pažeisdama 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio nuostatą, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo ir 27 straipsnio nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, siekdama išvengti prievolės informuoti mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ėmėsi veiklos, kuria versdamasi per tęstinį laikotarpį siekė gauti pajamas - 1 procentą nuo investavusių asmenų sumos, ir tuo pačiu, žinodama, kad pajamos yra apmokestinamos - jų nedeklaruoti, sistemingai, nemažiau kaip 10 kartų viešbutyje „Holiday Inn", esančiame Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, nemažiau kaip 24 kartus viešbutyje „Šarūnas", esančiame Raitininkų 4, Vilniuje, ne mažiau kaip 19 kartų viešbutyje „Takioji Neris", esančiame K. D. g. 27, Kaune, organizavo (duomenys neskelbtini) ir „N. I." investicinių produktų masinius pristatymus ir siūlė investuoti į minėto banko produktus ir „N. I." investicinius fondus, aiškindama, kad pinigai bus investuoti į nekilnojamąjį turtą, deimantų kasybą, atsižvelgiant į verslo specifiką ši veikla yra labai pelninga ir investuoti į banko bei investicinių fondų veiklą patikima, nes iš asmenų gautos piniginės lėšos bus panaudotos jų veikloje, o iš gauto pelno asmenims, investavusiems pinigines lėšas, per investavimo sutartyse nustatytą terminą jos bus grąžintos bei sumokėtos palūkanos nuo 10 iki 36 proc., be to, įneštos piniginės lėšos bus apdraustos draudimo kompanijoje (duomenys neskelbtini) (Florida str. 1485/301 Montevideo, Uruguay), po ko 156 seminaruose dalyvavę bei kiti asmenys, gavę aukščiau nurodytą informaciją, laikotarpiu nuo 2004 kovo mėnesio iki 2006 metų birželio mėnesio pervedė savo pinigines lėšas: 716268 JAV dolerių (1929532,72 Lt) ir 12575 JAV dolerių agio mokestį (34201,53 Lt), 262025 eurų (904719,92 Lt) ir 4025 eurų (13897,49 Lt) agio mokestį, iš viso 2 882 351 litą į draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) registruotos Montevideo, Urugvajuje, sąskaitas Nr.178-33-123811 (EURO) ir Nr.178-33-123801 (USD), esančias K. L. banke („L. T."), ir sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Cy 36002001550000004 004884048, esančias banke (duomenys neskelbtini) (Nicosia), bei 22 asmenys pervedė savo pinigines lėšas: 29000 JAV dolerių (81101 Lt) ir 2500 eurų (8632 Lt), iš viso 89 733 Lt, į kompanijos „New I. A." sąskaitas Nr.3024000384016 ir Nr. 3024000397814, esančias Minsko „I. R. Bank", po ko ji (I. Š.) į savo (duomenys neskelbtini) sąskaitą kaip atlygį už suteiktas paslaugas gavo 1 procentą nuo investavusių asmenų sumos. Šiais savo veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. Č., M. P. K., G. L., O. D., J. D., G. S., Č. R., D. R. V., A. S., Ritos B. P. ir J. V. S. parodymais, specialisto išvada Nr. 11-2789 (06) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino ir 2010-07-01 apklausos metu paaiškino, kad nori patikslinti kai kuriuos pranešime apie įtarimą išdėstytus niuansus. Dėl atsiskaitymų už seminarus, ji apmokėjo tik už viešbutį Kaune „Takioji Neris", o kas ir kokiu būdu apmokėjo už kitus viešbučius, jai nežinoma. Nuo 2004 metų kovo iki rugpjūčio mėnesio seminarus Vilniuje ir Kaune vedė F. H. ir I. A.. Ji (I. Š.) tuose seminaruose dalyvavo tik kaip klausytoja. Nori patikslinti, kad 1 procentas jai buvo skaičiuojamas tik nuo pervedamos į (duomenys neskelbtini) kontrakto sumos, bet neįskaitant agio mokesčio. Kaip jau minėjo ankstesnėse apklausose, realiai ji pinigų, t.y. 1 procento nuo investuotojų pervestos sumos, susikaupusių jos asmeninėje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje negavo. Šiuos pinigus ji investavo į savo (duomenys neskelbtini) kontraktus. Dėl įmonės „N. I." nori patikslinti, kad 1 procentas nuo investuotojų pervestos sumos į „N. I." nebuvo mokamas. Per savo nepatyrimą tiesiog patikėjo F. H. ir J. S. pažadais (4 bylos tomo 89-90b.l.).

2007-05-17 apklausos metu paaiškino, kad 2004 metų pradžioje iš pažįstamų sužinojo apie firmos (duomenys neskelbtini) organizuojamą prezentaciją, kurioje buvo pristatomos Anžuano banko (duomenys neskelbtini) terminuotų sutarčių sudarymo sąlygos. Prezentacijas vedė F. H.. Sąlygos jai tiko ir ji sudarė investicinę sutartį. Būtent tuo metu susipažino su Liberty banko atstovu F. H. (jis yra vienas iš šio banko savininkų), kuris tuo metu norėjo įregistruoti firmos „Beluga service Ltd" atstovybę, kuri reklamuotų banko paslaugas. Kadangi F. H. ieškojo patalpų, todėl I. Š. pasiūlė savo įmonės turimas patalpas, esančias Aukštaičių g. 7, Vilniuje. 2004-05-14 sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią patalpas nuomojo iki 2004-09-01. Vėliau F. H. sužinojo, kad banko paslaugų reklamavimui atstovybės įregistruoti nereikia, tai patalpų atsisakė (nes patalpos buvo reikalingos tik dėl registracijos). Maždaug 2004 metų spalio mėnesį F. H. jos paprašė padėti reklamuoti banko paslaugas, kadangi jam buvo nepatogu važinėti į Lietuvą. Ji seminarus vedė „Šarūno" viešbutyje, esančiame Raitininkų 4, Vilniuje. Kiek pamena, nuomos sutartį sudarė F. H., o kas apmokėdavo nuomos mokestį viešbučiui, ji nežino, ji nemokėjo. Jai firma „Beluga service Ltd" apmokėjo už sugaištą laiką ir turėtas išlaidas -pinigus pervesdavo į jos individualios įmonės sąskaitą. Ji nei su (duomenys neskelbtini) nei su firma „Beluga service Ltd" kokių nors raštiškų sutarčių dėl jos veiklos nebuvo sudariusi. Ji nepasirašinėjo kaip „Beluga service Ltd" direktorė, garbės rašte pasirašė kaip direktorė, nes tai buvo Naujametinis pokštas. Kiek žino, firma „Beluga service Ltd", kuriai vadovauja kita Kipro bendrovė - „Axioman services limited", turi reklamuoti (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas. (duomenys neskelbtini) licencija , kiek žino, buvo visada, ją matė banko internetiniame puslapyje. Seminarus vedė 3-4 kartus per mėnesį, susirinkdavo 10-12 žmonių grupės, žmonės ateidavo tik per pažįstamus. Ji žmonėms pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) siūlo terminuotas indėlių sutartis, mokant 18-36 procentus metinių palūkanų (priklausomai nuo indėlio dydžio ir trukmės). Jei žmonės susidomėdavo ir sąlygos tikdavo, banko pareiškimų sudaryti indėlį blankus jie paimdavo pas juos atvedusį asmenį. Pareiškimų blankus jos ofise paliko F. H. ir ji juos duodavo visiems, kas norėjo. Tiksliau, jie gulėjo lentynoje ir juos galėjo pasiimti bet kas. Nors blankai buvo numeruoti, tačiau jie nebuvo griežtos atskaitomybės ir atsiskaityti už juos nereikėjo. F. H. buvo palikęs banko rekvizitus, kur reikia persiųsti pinigus. Pinigus žmonės turėjo siųsti draudimo bendrovei PM INSURANCE S.A. (remiantis pareiškimo punktu Nr.l). Žmonėms pasirašius pareiškimą bei jiems padarius piniginius pavedimus per banką (ji į banką su žmonėmis neidavo, pinigus jie pervesdavo asmeniškai), ji pareiškimą pinigų pervedimo kopiją paso kopiją išsiųsdavo kliento prašymu registruotu laišku kompanijai PMI S. L. (tai irgi nurodyta pareiškime), kuri tvarkė Liberty banko dokumentus (klientai palikdavo 10 litų pašto išlaidoms padengti). Kontraktus bankas tiesiogiai atsiųsdavo žmonėms į namus. Buvo keletas atvejų, kai bankas įjos ofisą (Aukštaičių 7, Vilniuje) atsiuntė vokus, adresuotus klientams, bet jie buvo užklijuoti, ir I. Š. juos perduodavo žmonėms. Kas buvo vokuose, ji nematė. Vidutiniškai per mėnesį išsiųsdavo apie 40 pareiškimų maždaug 100000 JAV dolerių sumai. Kiekvienas klientas gavo visą informaciją tiesiai iš banko į namus ir galėjo bendrauti asmeniškai su banku, galėjo sužinoti savo pinigų judėjimą likutį, užsakyti pinigų pervedimą į savo sąskaitą. Apie tai, kad banko kontrakte yra tik vienas parašas ir tas - neoriginalus, ji nesusimąstė. Banko siūlomi indėliai 100 procentų buvo apdrausti Urugvajuje registruotoje draudimo bendrovėje „PM Insurance". F. H. rodė šios firmos steigimo dokumentus ir įstatus. Apie draudimą taip pat parašyta sutartyje. Ji asmeniškai gaudavo 1 procentą nuo klientų pervestos sumos už visus atliktus darbus. Šie pinigai atsirasdavo jos asmeninėje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Lygiai taip pat, kaip kiekvienas banko klientas, gaudavo 7 procentus nuo kiekvieno atvesto kliento investuotos sumos. Minsko „International rezerve bank" sąskaitas klientai atsidarydavo patys. Iš internetinio banko puslapio atsispausdindavo sutarties blanko pavyzdį, jį užpildydavo, pridėdavo paso kopiją ir siųsdavo registruotu laišku bankui. Šios sąskaitos buvo atidaromos tam, kad (duomenys neskelbtini) galėtų pervesti klientų pinigus. Jos nuomone, sąskaitos buvo atidaromos Minske, nes Baltarusijoje mažesni mokesčiai. Latvijos „Lateko bank Cirus" tarptautines banko korteles klientai gavo iš banko, bet neatsimena, iš kokio. Kiekvienas klientas asmeniškai užsisakinėjo kortelę per internetą. Šios kortelės buvo reikalingos tam, kad klientai galėtų išsigryninti pinigus iš savo sąskaitų „Liberty" banke. Ji tokių kortelių nedalino, ir kas jas turėjo - nežino. M. J. I. A. pažįsta. Jos buvo pristatyti seminaro metu kaip menedžeriai, o J. S. - kaip (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. Paskutinį kartą juos matė 2006 metais. Z. H. matė paskutinį kartą gal 2004 metais (4 bylos tomo 57-59 b.l.).

2008-03-17 apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su „GS A. S.". 2006 metų maždaug sausio mėnesį I. A. papasakojo apie bendrovę „GS A. S.", registruotą Kipre, tačiau tikslios bendrovės veiklos ji nežino. I. A. pasiūlė dalyvauti 3 dienų seminare (ir 3 dienų poilsis) Egipte už trečdalį kainos. Kažkas iš ,,GS A. S." darbuotojų (konkrečiai dabar jau neprisimena kas) paprašė, kad visi norintieji važiuoti į seminarą, pervestų pinigus į jos sąskaitą Minsko „International rezerve banke" kaip garantą, kad vyks į seminarą Egipte. Kadangi „N. I." planavo pasirašinėti kontraktus ir pinigus pervesti Į Minsko „International rezerve bank", tai ja buvo pasinaudota todėl, kad ji jau turėjo atidarytą sąskaitą nurodytame banke. Tą seminarą organizavo bendrovė „GS A. S.". Tai buvo tarptautinis seminaras, kuriame buvo virš 100 žmonių, jų tarpe buvo ir G. L.. Seminare buvo pristatyta „N. I." - Šveicarų bendrovė, kuri siūlė investuoti klientų pinigus, juos valdyti ir mokėti klientams procentus. „N. I." pristatė Šveicarų bendrovės atstovas, kurio pavardės neatsimena. G. L. 2006-01-27 pervedė 4505 USD į jos (I. Š.) sąskaitą Nr.3014000484014, esančią Minsko Tarptautiniame rezerviniame banke (I. R. Bank) būtent kaip garantą, kad važiuos į minėtą seminarą Egipte. Tačiau mano, kad ši suma pervesta už 4 ar 5 žmones. Po seminaro kai kurie dalyviai pasirašė kontraktus ir ji už kiekvieną pasirašiusį iš savo sąskaitos Minsko banke pervedė pinigus į „N. I." sąskaitą ir kiekvienam žmogui buvo įteikta pavedimo kopija. Nepanorusiems pasirašyti kontraktus, grąžino pinigus. Gali pateikti pavedimų kopijas. Taigi, garantinė suma - tai nebuvo investicija, už kurią mokami procentai. Ji nepasisavino nei lito, nes visi pinigai, sumokėti kaip garantija, buvo arba pervesti į „N. I." sąskaitą arba grąžinti sumokėjusiems. Daugiau apie „GS A. S." nieko pasakyti negali, daugiau su šia bendrove nesusidūrė (4 bylos tomo 61-62 b.l.).

2008-04-28 apklausos metu I. Š. paaiškino, kad maždaug nuo 1996 m. gruodžio mėnesio turėjo kontraktą Šveicarijos kaupiamojo draudimo bendrovėje „Fortūna" Soodmattenstrasse 10, CH 8134 Adlisvvil, tel. Direktvvahl: +41 44 712 41 29. 1999 metų pabaigoje šį kontraktą nutraukė, gautus pinigus deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šioje bendrovėje ji nedirbo, ir niekur jos nereklamavo. „Albag" - tai Austrijos konsultacinė bendrovė, kurios atstovybė buvo Lietuvoje ir ji buvo jos direktore. VĮ „Registrų centre" šios bendrovės atstovybė įregistruota adresu J. L. g. 4-304, Vilniuje, įmonės kodas 1028187, šiuo metu jos statusas -likviduojamas. Dar nori papildyti, kad 2002 metais Austrijoje susiliejo bendrovės „Albag" bei „Amis" ir „Albag" tapo „Amis" padalinys. Bendrovė neplatino jokių investicinių vienetų, o turėjo licenciją teikti konsultavimo paslaugas. Šiuo metu visi bendrovės dokumentai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai likvidavimui. „Ulves" - tai Vokietijos socialinis fondas, apie kurį nieko daugiau nežino. Ji tiesiog yra šio fondo klientė. Dėl UAB „B. S." antspaudų ji gali paaiškinti, kad 2004 metais Heizinger jai pasakė, kad yra paruošti visi dokumentai „B. S." registracijai Lietuvoje ir ji bus šios bendrovės direktore, taigi gali pasirašinėti dokumentus kaip bendrovės direktorė. Tačiau antspaudo jis jai (I. Š.) nedavė, o dokumentuose dėl patalpų Aukštaičių gatv. 7, Vilniuje, remonto antspaudus sudėjo pats. Ji nori pabrėžti, kad „B. S." antspaudo niekada neturėjo ir neturi. Kodėl ši bendrovė nebuvo galutinai įregistruota Lietuvoje, ji nežino (buvo net padaryti visos dokumentacijos vertimai į lietuvių kalbą). Ko gero, tai vienintelis dokumentas, kurį ji pasirašė kaip minėtos bendrovės direktorė. Jokių įgaliojimų veikti „B. S." vardu ji neturėjo. Visi klientai ir visi konsultantai privalėjo atidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) Internete buvo blankas, kurį užpildę internetu kiekvienas galėjo atsidaryti sąskaitą. Atsidaręs sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) banko klientai pagal savo nurodytą adresą registruotu paštu gaudavo sąskaitos valdymo įrankius, kurių pagalba vykdydavo finansines operacijas savo sąskaitose. Būtent į šias sąskaitas (duomenys neskelbtini) pervesdavo procentus, komisinius, grąžindavo pinigus. Kiekvienas asmuo savo sąskaitą tvarkė individualiai (4 bylos tomo 64-65 b.l.).

2008-05-14 apklausos metu paaikšino, kad ji niekada nesukčiavo ir jokioje grupėje nedalyvavo. Ji buvo įsitikinusi, kad dalyvavo teisėtoje reklaminėje (duomenys neskelbtini) kurį atstovavo F. W. H., J. S., akcijoje, kadangi bankas veikė teisėtai ir turėjo visas, kiek jai žinoma, reikiamas licencijas. Ji svetimų pinigų neužvaldė ir niekad nesiekė to padaryti. Kiekvieną kartą asmuo, atvedęs kitą asmenį, užpildydavo geltonos spalvos informacinį lapelį, kuriame įrašydavo savo pavardę, atvestojo asmens pavardę ir vadybininko pavardę. Nei viename lapelyje jos pavardės nebuvo. Šis lapelis buvo siunčiamas kartu su pareiškimu ir kitais dokumentais į Kiprą, kur šio lapelio pagrindu buvo priskaičiuojami atvedusiam asmeniui 7 procentai komisinių nuo atvestojo investuotos sumos (4 bylos tomo  68-69 b.l.).

2009-05-13 apklausos metu paaiškino, kad dėl kompiuterinio tyrimo metu atspausdintų dokumentų iš jos kompiuterio gali pasakyti, kad jai parodytus dokumentus ji surašydavo, kadangi Lietuvoje veikė 94 ar 96 (duomenys neskelbtini) agentai, tačiau būtent ji, jų paprašyta,  taisė banko padarytas klaidas ir elektroniniu paštu patikslintus duomenis iš  savo kompiuterio išsiųsdavo į Kiprą. Būdavo, kad kiti agentai ranka rašydavo tekstą, kurį ji surinkdavo kompiuteriu ir išsiųsdavo į banką. Būtent todėl jos kompiuteryje ir yra visi „Beluga service" protokolai. O dokumentų apačioje ji spausdindavau savo pavardę, nes būtent ji siuntė šiuos dokumentus. Kadangi ji buvo kaip (duomenys neskelbtini) administratorė, vedė Pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalą, kad galėtų atsiskaityti už ofiso patirtas išlaidas ir gauti kompensaciją (4 bylos tomo 75-76 b.l.).

2009-11-23 apklausos metu paaiškino, kad fizinių asmenų duomenų apskaitą vedė tų žmonių interesais ir tik todėl, kad iškilus neaiškumams, būtų galima patikslinti duomenis. Surinktų duomenų ji niekur nepanaudojo, jie tik buvo saugomi jos kompiuteryje. Duomenis rinko savo iniciatyva. Tai darė todėl, kad jautė atsakomybę ir už visus investavusius asmenis. Po seminaro Egipte kai kurie dalyviai pasirašė kontraktus su (duomenys neskelbtini) ir ji už kiekvieną pasirašiusį iš savo sąskaitos Minsko banke pervedė pinigus į „N. I." sąskaitą ir kiekvienam žmogui buvo įteikta pavedimo kopija. Nepanorusiems pasirašyti kontraktus, grąžino pinigus. Vėliau paštu kiekvienas, investavęs į „N. I.", gavo asmeniškai vieną sutarties egzempliorių su bendrovės atstovo parašu ir antspaudu. Ji bendrovei „N. I." jokių dokumentų kitų asmenų vardu nesiuntė. Ji tik sudarė ir bendrovei „N. I." išsiuntė sąrašą asmenų, pageidavusių važiuoti į seminarą. Ji savo kompiuteriu kiekvienam pageidaujančiam spausdino sutarties blankus (kiekvienam po 36 lapus), kiek tokių buvo - ji neprisimena (ne visi namuose turėjo spausdintuvus). Ji jokių įgaliojimų rinkti pinigus (dėl seminaro) neturėjo, tiesiog pinigus rinko pagal žodinį I. A. nurodymą. 2004-09-04 sutartis tarp „B. S. L." ir I. Š.- tai sutartis, kurią ji pasirašė su tuometiniu „Beluga service Ltd" direktoriumi D. P.. Ši sutartis buvo sudaroma tam, kad gauti komisinius už naujų asmenų atvedimą. Be tos sutarties asmuo negalėjo gauti komisinių. Prieš sudarydamas sutartį, agentinę sutartį sudaryti pageidaujantis asmuo rašydavo prašymą dėl sutarties sudarymo. Kai jo atvestas asmuo investuodavo į (duomenys neskelbtini) veiklą ir pervesdavo pinigus į agento sąskaitą (duomenys neskelbtini) po mėnesio buvo pervedami komisiniai 7,5 procentai nuo investuotos sumos. Tai vienkartinė išmoka. I. A. jai adresuotuose laiškuose kreipiasi į ją kaip į „Beluga service Ltd" direktorę, nes 2004 m. pradžioje F. H. seminaro metu viešai paskelbė, kad „B. S. L." ofisas bus jos personalinės įmonės adresu: Aukštaičių g. 7, Vilniuje, o ji bus direktore. Buvo nurodyta, kad į ją galima kreiptis visais su (duomenys neskelbtini) susijusiais klausimais. 2004 m. kovo - balandžio mėnesiais ji ruošė „Beluga service Ltd" nuostatus J. S. prašymu. Tai darė tam, kad būtų galima įregistruoti šią bendrovę Lietuvoje. Jokio atlygio ji už tai negavo. 2004 m. gegužės mėnesį F. H. ir J. S. nutarė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Kipro Respublikoje registruotai „Beluga service Ltd" Lietuvoje registruotis nereikės. Tie nuostatai taip ir liko kompiuteryje, niekam pateikti nebuvo. Ji irgi sutiko su tuo, kad norint „B. S. L." vardu vykdyti marketingo veiklą (vykdyti asmenų, pageidaujančių investuoti į (duomenys neskelbtini) veiklą paiešką Lietuvoje ), nei registracijos, nei leidimo šiai veiklai vykdyti nereikia, nes „B. S. L." vardu veiklą vykdė fiziniai asmenys su jais sudarytų sutarčių pagrindu. „B. S. L." sąskaitos Lietuvoje neturėjo. Už „B. S. L." patirtas išlaidas ji atsikaitydavo ar tai F. H., ar tai J. S. nurodytu ei. paštu. Kiek suprato, tuos duomenis pateikdavo J. S. ir F. H.. Tai buvo išlaidos patalpų seminarams nuomai, ofiso išlaikymui, t.y. mokėjimai už elektrą, telefono paslaugas. Už patalpų nuomą seminarams kartais ji mokėdavo „B. S. L." vardu, t.y. PVM sąskaita buvo išrašoma šios bendrovės vardu (kaip paslaugų gavėjas), o mokėtojas nurodytas - I. Š.. Jos personalinės įmonės ofisas buvo perkeltas kitu adresu : Naugarduko g. 15, Vilniuje, o Aukštaičių g. 7, Vilniuje, buvo vykdoma „B. S. L." veikla. Kiekvienas asmuo, investavęs į (duomenys neskelbtini) turėjo prieigą prie asmeninės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) ir turėjo kodus valdyti sąskaitą internetu, kuriuos automatiškai gaudavo kartu su kontraktu ir sąskaitos atidarymo dokumentais. Ji asmeniškai yra pildžiusi kitų asmenų vardu mokėjimo pavedimus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (transfer) kitų asmenų prašymu, kadangi jie patys kreipėsi į ją, o ji yra finansininkė ir jie žinojo, kad dokumentus užpildys be klaidų. Po to žmonės su šiuo pavedimu eidavo į banką ir asmeniškai turėjo pervesti pinigus. 2004 metų pabaigoje ji skrisdama iš Kipro atvežė apie 10 užklijuotų vokų, kuriuos registruotu laišku išsiuntė nurodytiems adresatams. Kiek suprato, šiuose vokuose buvo (duomenys neskelbtini) kontraktai, (4 bylos tomo 78-82 b.l.).

2010-03-24 apklausos metu I. Š. paaiškino, kad nuo 2005 metų pradžios jai žodiniu susitarimu su F. H. buvo skaičiuojamas 1 procentas nuo tų Lietuvos klientų, kurių dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) tikrindavo ir išsiųsdavo į Kiprą. Tą procentą jai skaičiuodavo būtent už dokumente tikrinimą, o jai tą 1 procentą priskaičiuodavo įjos asmeninę sąskaitą „Liberty banke. 2004-05-14 ji, kaip individualios įmonės savininkė, pasirašė sutartį su firma „Beluga services" dėl patalpų, esančių Aukštaičių g. 7, Vilniuje, nuomos. Direktoriaus D. P. pasirašytą sutartį anglų kalba jai atvežė F. H.. Sutartis buvo sudaryta iki 2004-08-31. Sąskaitas už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį išsiųsdavo paštu į Kiprą firmai „PMI Services". Pinigus pervesdavo įjos (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Apie tai sužinodavo iš (duomenys neskelbtini) ataskaitų, kurias jai atsiųsdavo į namus. 2004 metų rugsėjo mėnesį į jos individualios įmonės sąskaitą buvo pervesta dalis pinigų už patalpų nuomą, tai padariusi pavedimą firma „EXXES investments" jai nežinoma ir į tai nekreipė dėmesio. Dar prieš sudarant patalpų nuomos sutartį, F. H. nusprendė, kad būtina atlikti patalpų remontą. Jis jai (I. Š.) liepė pasirašyti Statybos rangos sutartį, lokalinę sąmatą atliktų darbų aktą nes žadėjo, kad bus „Beluga servines" direktorė. „Beluga servines" antspaudą uždėjo F. H.. Sąskaitas už seminarų organizavimą transporto ir telefono išlaidas ji taip pat siųsdavo paštu į Kiprą firmai „PMI Services", jai taip pat pervesdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ta suma už seminarų organizavimą transporto ir telefono išlaidas įėjo į tą jos minėtą 1 procentą (4 bylos tomo 83-85 b.l.).

Liudytoja M. Č. parodė, kad dirba Vertybinių popierių komisijos vyr. Specialiste. 2004 metų vasarą Vertybinių popierių komisija gavo informaciją kad „Šarūno" viešbutyje bendrovės „Beluga service" atstovų pagalba platinami (duomenys neskelbtini) investiciniai produktai. Investicinis produktas gali būti: vertybiniai popieriai, indėliai, bet koks kitas objektas, į kurį gali būti investuojama. Vertybinių popierių komisija nustatė, kad jokiems (duomenys neskelbtini) produktams platinti Lietuvoje nėra suteiktas leidimas. Vertybinių popierių komisijai nepavyko nustatyti, koks produktas yra platinamas (ar investiciniai produktai, ar banko produktai), todėl VPK negalėjo įvardinti šios veiklos kaip vertimosi licencijuojama veikla, kuriai reikalingas leidimas. Jei būtų nustatyta, kad „Beluga service" verčiasi investicine veikla neturėdama tam leidimo, tai galbūt būtų nustatytas pagrindas atitinkamoms sankcijoms pritaikyti. Buvo įtariama, kad vykdomas užsienio investicinių vienetų platinimas, tačiau šiuo atveju nenustatytas vienas iš pagrindinių požymių - viešas siūlymas, t.y. kai vienu metu siūloma daugiau kaip šimtui asmenų. Pavyko nustatyti, kad potencialiems klientams siūlomas lankstinukas, tačiau iš jame pateikiamos informacijos negalima nustatyti, koks konkrečiai produktas yra siūlomas. Žodžiu buvo užsimenama apie lėšų investavimą į konkrečiai neįvardintus vertybinius popierius, brangakmenius ar brangiuosius metalus. Kaip investicijų apsaugojimo garantija buvo nurodoma, kad investuotos lėšos apdraustos Urugvajaus bendrovėje, tačiau jokių konkrečių dokumentų pateikiama nebuvo. I. Š. pristatinėjo galimybes investuoti į (duomenys neskelbtini) tačiau neturint aukščiau minėtos informacijos apie siūlomus produktus, jų įsigijimo, investavimo sąlygas ir pasekmes investuotojui , nėra galimybės nustatyti, ar I. Š. veikla turi veiklos, kuriai reikalinga VPK licencija, požymių. Kadangi piliečiai nepasirašė jokių sutarčių su I. Š., tai ji neturi jokių formalių įsipareigojimų žmonėms. (duomenys neskelbtini) pareiškimo forma yra laisvai prieinama internete. Kontraktas turi būti sudaromas dviejų šalių, ant kontrakto turi būti abiejų šalių parašai. Ant parodytų kontraktų yra tik banko atstovo parašas, tačiau jis neoriginalus, o kliento parašo nėra. Jos nuomone toks dokumentus neturėtų būti laikomas oficialia sutartimi. Siūlymas pasirašyti tokį kontraktą neturėtų būti laikomas investicine veikla, kuriai reikalinga VPK licencija. Jei I. Š. būtų pati rinkusi iš žmonių pinigus ir siuntusi juos bankui, tai tokios veiklos tiesiogiai įvardinti investicine veikla taip pat negalima (4 bylos tomo 1-5 b.l.).

Liudytoja M. P. K. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamos R. B. P., kuri pasiūlė paklausyti paskaitos. Tai įvyko 2006 metų balandžio mėnesį. Paskaita vyko „Šarūno" viešbutyje, paskaitą vedė I. Š. ir V. P., kurie siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) I. Š. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) finansinių investicijų įgaliotu atstovu. V. P. niekaip neprisistatinėjo, tačiau jis pateikdavo informaciją apie banko investicinius produktus. I. Š. ir V. P. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į seminarus ji pati nieko neatvedė. Per AB „Hansabank" 2005-12-29 M. P. K. pervedė 3175 USD. Ji bendravo tik su I. Š. ir su V. P., tačiau jiems nieko nemokėjo. Blankus pareiškimams bankui davė V. P. AB „Hansabanke" prieš darant pavedimą. Jis taip pat užpildė mokėjimo pavedimą ir pats parašė sąskaitos numerį, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus ji atidavė V. P., kuris turėjo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu gavo kontraktą. Visus klausimus, susijusius su kontraktu, tvarkė V. P.. Iš viso sudarė 2 kontraktus 3175 USD sumai. Palūkanų negavo, nes pagal kontraktą jos turi būti mokamos nuo 2009 metų (4 bylos tomo 35-36 b.l.).

Liudytoja G. L. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamo V. P., kuris pasiūlė paklausyti paskaitos dėl pelningų investicijų. Tai įvyko 2005 metų rugsėjo mėnesį. Paskaitos vyko „Šarūno" viešbutyje ir Aukštaičių 7, Vilniuje. Paskaitas vedė I. Š., kuri siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) Ją pavaduodavo V. P.. I. Š. prisistatinėjo kaip firmos „B. S." vadovė. V. P. prisistatinėjo kaip šios firmos investicijų konsultantas. V. P. už G. L. atvedimą turėjo gauti kažkokį tai procentą nuo pirmo jos kontrakto. Tačiau kokį procentą, nežino. Į seminarus ji pati atvedė O. D., A .Bilūnaitę ir L. N. ir turėjo gauti po 10 procentų nuo jų pirmų kontraktų sumos, tačiau realiai negavo, nors ši suma jai buvo paskaičiuota kaip komisinis užmokestis. I. Š. ir V. P. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Jie sakė, kad apie tai atžymėta pareiškime bankui. Sudarant kontraktus, grynais mokėdavo I. Š. už pašto paslaugas po 10 litų už kiekvieną kontraktą. Jokio dokumento už sumokėtus 10 litų ji neduodavo. Taip I. Š. sumokėjo apie 130 Lt sumą. Per „Hansą" banką 2005 metų rudenį pervedė 4950 USD į „Liberty" banką. 2006 metų pradžioje I. Š. pasiūlė naują investicinę kompaniją „N. I. AG" iš Lichtenšteino, į kurią galima investuoti per marketingo kompaniją „GS A. S." ir per „Hansą" banką. 2006-01-27 pervedė jiems 1000 USD, 2007-03-27 per „Vilniaus banką" pervedė 1000 S. B. komisiniams mokesčiams ir pareiškimams bankui duodavo pati I. Š. jos ofise Aukštaičių g. 7, Vilniuje. Ji taip pat duodavo sąskaitų numerius, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini) investicijų G. L. atiduodavo I. Š., kuri turėdavo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu į namus gaudavo kontraktus. Dėl „N. I. AG" investicijų pareiškimų nereikėdavo pildyti, reikėdavo tik pervesti pinigus į I. Š. nurodytas sąskaitas. Iš viso sudarė 9 kontraktus su „Liberty" banku 4950 USD sumai. Palūkanų negavo. „N. I. AG" pervedė 2000 USD (4 bylos tomo 28-32 b.l.).

Liudytoja O. D. parodė, kad apie „Liberty" banko bei „B. S." veiklą sužinojo iš pažįstamos G. L., kuri pasiūlė paklausyti paskaitos. Tai įvyko 2005 metų liepos mėnesį. Paskaita vyko „Šarūno" viešbutyje, paskaitą vedė I. Š., kuri siūlė investuoti į „Liberty" banką. Kaip ji prisistatinėjo, neprisimena. G. L. už O. D. atvedimą turėjo gauti apie 10 procentų nuo pirmo jos kontrakto. Į seminarus O. D. atvedė A. D. ir A. V. ir turėjo gauti po 10 procentų nuo jų pirmų kontraktų sumos, tačiau realiai negavo. I. Š. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Sudarant kontraktus grynais mokėdavo I. Š. už pašto paslaugas po 10 litų už kontraktą. Jokio dokumento už sumokėtus 10 litų ji neduodavo. Per AB „Hansabank" 2005-07-25 O. D. pervedė 1075 USD, 2005-08-10 per AB „Nordea" banką pervedė 7375 USD. Ji bendravo tik su I. Š. ir su V. P., tačiau jiems nieko nemokėjo. Blankus komisiniams mokesčiams ir pareiškimams bankui duodavo pati I. Š. jos ofise Aukštaičių g. 7, Vilniuje. Ji taip pat duodavo sąskaitų numerius, kur reikia pervesti pinigus. Užpildytus pareiškimus O. D. atiduodavau I. Š., kuri turėdavo juos išsiųsti į banką. Vėliau, po kelių mėnesių paštu gaudavo kontraktus. Tik vienintelį kartą, maždaug 2006 metų kovo mėnesį kontraktą sūnėno A. V. vardu atidavė I. Š. savo ofise. Iš viso O. D. sudarė 6 kontraktus 8450 USD sumai. Palūkanų negavo. Minsko „International rezerve bank" sąskaitų neturėjo, nors I. Š. buvo paėmusi jos asmens duomenis sąskaitos atidarymui, kur turėjo būti pervesti procentai nuo atvestų žmonių sumos (4 bylos tomo 26-27 b.l.).

Liudytoja J. D. parodė, kad 2005 spalio mėn. iš A. B. sužinojo apie (duomenys neskelbtini) eidavo į seminarus, kurie vykdavo „Šarūno" viešbutyje ir juos vesdavo I. Š. ir V. P.. I. Š. prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) atstovė. Ji sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į rankas niekam grynų pinigų J. D. nemokėjo. Per „Hansą bank" 2005-11-11 pervedė 1500 JAV dolerių, sudarė 1 kontraktą dešimčiai metų ir po trijų metų gautų palūkanas, taip buvo numatyta kontrakte (4 bylos tomo 41-42 b.l.).

Liudytoja G. S. parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) sužinojo iš G. L., kuri ją nuvedė į Aukštaičių g. 7 esančią „Albagiros"  firmą, kur supažindino su V. P., kuris buvo šios įmonės direktorius, išaiškino visą „Liberty" banko veiklą. Seminarai vyko Š. M. viešbutyje, juos vesdavo I. Š.. Ji prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) atstovė. I. Š. sakė, kad pinigai bus 100 procentų apdrausti draudimo kompanijoje, todėl jokios rizikos nėra, tačiau jokio patvirtinančio dokumento nedavė. Į rankas niekam grynų pinigų nemokėjo. Per „Hansą bank" 2005-12-15 pervedė 1500 EUR. Sudarė 1 kontraktą dešimčiai metų ir po trijų metų gautų palūkanas (4 bylos tomo 33-34 b.l.).

Liudytojas Č. R. parodė, kad 2005 metais I. Š. seminarų pradžioje prisistatydavo kompanijos „B. S. L.", kuri yra (duomenys neskelbtini) padalinys, direktore. Jis I. Š. mokėjo pinigus grynais jos ofise Aukštaičių g. 7, Vilniuje, 4250 JAV dolerių. Ji pasiūlė sutaupyti persiuntimo išlaidas ir sakė, kad paėmusi pinigus grynais, analogišką sumą iš savo sąskaitos Kipro banke perves į jo investicinę sąskaitą Kipre. Ji davė komandą Kiprui pervesti pinigus iš jos sąskaitos į jo sąskaitą. Vėliau kontraktą iš Kipro gavo į namus. Nori pasakyti, kad seminarų metu buvo labai įtikinamai pateikiama informacija. Iš pradžių sakoma ir įrodinėjama, kad pinigai nuvertėja, kad būtina apsirūpinti senatvei ir tik jie gali pasiūlyti tikrai gerą išeitį. Savo kalbas pagrįsdavo skaidrių demonstravimu. Buvo teigiama, kad (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo deimantais, nekilnojamuoju, investiciniais fondais. Tuos žodžius patvirtindavo rodydami skaidrėse prabangius namus, deimantus, vieną 80 000 JAV dolerių vertės deimantą net rodė natūroje. I. Š. dirbo personaliai su kiekvienu potencialiu investuotoju. Ji kalbėdavo labai įtikinamai, dalindavo bukletus su programomis, kur paskaičiuota, kokį pelną galima gauti investavus pinigus. 2005 metais I. Š. jam pasakė, kad F. H. yra pasodintas, nes jis pavedė (duomenys neskelbtini) lygtai nedeklaravo deimantų. Žinodama apie tokią padėtį, ji tikindavo, kad viskas tvarkoje ir toliau rinkdavo pinigus. Dėl „Lateko" banko nori pasakyti, kad I. Š. sakydavo, kad reikia parašyti prašymą, kad gauti „Lateko" banko „Cirrus" kortelę, į kurią bus pervesti komisiniai už atvestų naujų žmonių investuotus pinigus. Tokį prašymą jis pasirašė, „Cirrus" kortelę gavo, bet kaip-aplinkybių neprisimena, tačiau ta kortele nepasinaudojo. Kiek pamena, apie seminarus pasakė gal trims žmonėms, tačiau jokių komisinių už tai negavo. Dar nori pasakyti, kad pasibaigus kontraktui, 2005 metų lapkričio mėnesį I. Š. seminaro „Šarūno" viešbutyje metu pasakė, kad Lietuvos prokuratūros nurodymu vyksta patikrinimas (duomenys neskelbtini) Kipre ir pinigų išmokėjimas pristabdomas. Sakė, kad po patikrinimo bus sudaromi grafikai, kuriais remiantis ir bus išmokami pinigai. Tas pasakymas buvo tiems, kurie nenorėjo pratęsti kontraktų. Tačiau didžiąją indėlininkų dalį I. Š. suagitavo kontraktus pratęsti. Taigi, žmonės, realiai negavę pinigų, toms sumoms sudarydavo naujus kontraktus, kurie realiai pasibaigs tik 2008 metais. Dar nori pasakyti, kad kiekvienam naujam žmogui I. Š. siūlydavo tapti „Liberty" banko darbuotoju, duodavo užpildyti pareiškimus ir žmogus automatiškai tapdavo darbuotoju, t.y. jis turėjo gauti komisinius nuo kiekvieno atvesto asmens investuotos sumos. I. Š. kas mėnesį išduodavo planines užduotis, kiek kiekvienas turi surinkti pinigų seminaro metu arba internetu. Žmonės ja tikėjo ir stengėsi tas užduotis vykdyti. Ji sakydavo, kad jų tikslas - atvesti žmogų, o ji įtikins jį investuoti. Dar nori pasakyti, kad internetiniame tinklapyje www.evolution2reguest.com skelbiami neatitinkantys tikrovės grafikai. Tekste žmonės šantažuojami, kad jei eis į prokuratūrą, neatgaus pinigų.

2009 m. lapkričio 11 d. papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad 2004 kovo mėnesį viešbutyje „Holiday Inn" seminaro metu F. W. H. prisistatė (duomenys neskelbtini) savininku ir rodydamas skaidres pasakojo apie galimybes investuoti į šį banką. Į šį seminarą jį (C. R.) pakvietė I. Š.. I. Š. apie savo sąsajas su (duomenys neskelbtini) nieko nepasakė. Seminare dalyvavo apie 30 žmonių. Prieš tai ji kvietė investuoti ir į kitas firmas, bet jis atsisakė. Jis užsirašė (duomenys neskelbtini) rekvizitus, internetinį adresą, kuriuos namuose patikrino. Anžuano valstybės ofšorinių bankų registro internetiniame puslapyje buvo nurodyti ofšoriniai bankai, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) Internetinis puslapis buvo anglų kalba, jis puslapį skaitė naudodamasis vertimų programa. Internete buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) licencija. Po poros savaičių antrame seminare F. H. parodė leidimą kompanijai „PM Insurance" drausti indėlius. Leidimas buvo parodytas ekrane ir duota žmonėms pažiūrėti leidimo kopija. Tai buvo leidimas anglų kalba, kažkas sėdintis šalia išvertė tekstą iš anglų kalbos, bet tiksliai neatsimena kas. Leidime buvo nurodyta, kad motininė kompanija „PM Insurance", esanti Urugvajuje, leidžia savo dukterinei kompanijai tuo pačiu pavadinimu Kipre drausti indėlius. (duomenys neskelbtini) šiame leidime nebuvo minimas. Prieš tai mums buvo pateikta schema, iš kurios buvo matyti, kad investuotojų į (duomenys neskelbtini) pinigai pradžioj patenka į „PM Insurance", ten apdraudžiami ir persiunčiami į (duomenys neskelbtini) filialą Kipre. Būtent tada jam atsirado pasitikėjimo jausmas, nes nelieka baimės, kad gali neatgauti pinigų. Jis skambino įv vertybinių popierių komisiją, norėdamas sužinoti, ar ,,Liberty bank" veiklai reikalinga licencija veikti Lietuvoje. Iš jų atsakymo jis nesuprato, ar tokiai veiklai reikalinga licencija. Tačiau I. Š. patikino, kad šiam bankui Lietuvoje licencija nereikalinga. Prieš investavimą buvo nurodyta, kad galima gauti 15 procentų palūkanų. Jis domėjosi palūkanomis Lietuvoje, investuodavo ir seniau. F. H. nurodė konkrečią informaciją turėjo slaptažodį, įeidavo į konkretų investicinį užsienio fondą dabar jau pavadinimų neatsimena, ir parodydavo tiesiogiai, kiek procentų fondas uždirbdavo per dieną. Apie administracinius mokesčius nebuvo kalbama, tik buvo pasakyta, kad į „agio" mokestį („agio" mokestis buvo nurodomas pareiškime investuoti į (duomenys neskelbtini) įeina tas administravimo mokestis. Vienu iš vėlesnių seminarų metu F. H. paskelbė, kad Lietuvoje atidaromas „B. S. L." filialas (Aukštaičių g. 7, Vilnius). Sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra investicinis bankas. Jis renka pinigus per marketingo kompaniją „B. S. L.". Pasakė, kad bankas neturi savo personalo, o bankas dirba marketingo būdu: seminarų metu kviečia žmones investuoti į šį banką t.y. „B. S. L.". funkcija buvo surasti norinčius investuoti. Buvo pasakyta, kad investuojant į (duomenys neskelbtini) pinigus galima išsiųsti keliais būdais: 1. Išsiųsti iš Lietuvos banko iš savo sąskaitos , 2. Surinkti sumą grynais, atiduoti ją I. Š., kuri padaro užskaitymąiš savo sąskaitos Kipre - perveda pinigus iš savo sąskaitos į žmogaus, perdavusio jai pinigus, sąskaitą Kipre. Tačiau kokiu būdu ji tai padarydavo, jis (Č. R.) nežino. Konkrečiai rekvizitus nurodydavo I. Š.: ji savo ranka užpildydavo pareiškimą ar nurodydavo rekvizitus ir žmogus užpildydavo pareiškimą pats. Ji nurodydavo du sąskaitų Kipre numerius - vieną dolerinės sąskaitos, kitą - eurinės sąskaitos. Kokiu būdu persiųsti pinigus - pasiūlydavo I. Š., tačiau žmogus bet kuriuo atveju gaudavo kontraktą kuriame buvo nurodyta jo įnešta, arba I. Š. perduota suma. Pagal pareiškimą investuoti matė, kad pinigus pervedė kompanijai „PM Insurance" pagal (duomenys neskelbtini) investicinę programą. Jis asmeniškai pradžioj sudarė du kontraktus 6 mėnesiams, investavo kiekvieną kartą po 15000 JAV dolerių. Pinigus pervedė tiesiogiai per banką „Snoras" ir atrodo per „SEB banką", bet tiksliai neprisimena. Pareiškimą pildė pats L Šaltis ofise. Pinigai buvo pervesti į vieną ir tą pačią „PM Insurance" sąskaitą apie kurią buvo kalbėta ir anksčiau. Maždaug po mėnesio paštu šioms sumoms gavau kontraktus. Siuntėju buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) Norėjo gauti internetinę prieigą prie savo sąskaitos, tačiau to negavo. Bet kas tris mėnesius paštu gaudavo savo asmeninės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Kipre išklotines, tačiau ar ten buvo nurodytas sąskaitos numeris, neprisimena. Tvarkyti savo sąskaitą turėjo galimybę parašydamas pavedimą (mokėjimo nurodymą) ir atiduodamas jį I. Š., kuri pavedimus persiųsdavo į Kiprą, bet kam ji siųsdavo, jis nežino. Tačiau iš vėlesnių ataskaitų matydavo, kad ji tuos pavedimus tikrai išsiųsdavo, ir tokiu aukščiau nurodytu būdu jis turėjo galimybę tvarkyti savo sąskaitą. Suėjus 6 mėnesiams, jis paskambino į Kiprą seminarų metu nurodytu kontaktiniu telefonu, derino pinigų grąžinimo klausimą. Jis kalbėjo su dviems merginomis rusų kalba. Jam į sąskaitą Lietuvoje buvo pervesta apie 32000 JAV dolerių. Jis sudarė du kontraktus, o ne vieną didesnei sumai, nes taip buvo geriau, tačiau kodėl - tiksliai pasakyti negali. Kitais metais jis VMI deklaravo apie 2000 JAV dolerių pelno gavimą. Sudaręs pirmuosius kontraktus, jis ir toliau lankėsi seminaruose. Seminarai vyko kas savaitę, juos lankė pastoviai. Informacija buvo teikiama tiems, kurie investavo. Kiekvienas seminaras turėjo savo temą apie investavimo galimybes. Apie kitų žmonių įtraukimą į investavimą buvo šnekama per seminarus. Buvo pasakyta, kad naujiesiems investuotojams jau investavę į (duomenys neskelbtini) asmenys neaiškintų apie banko veiklą nes tik I. Š., V. P. yra kompetentingi apie tai kalbėti. I. Š. sudarinėjo lentelę, į kurią įrašydavo asmenis, kurie atvesdavo naujus investuotojus ir pagal tą lentelę skaičiuodavo atlygį už naujų investuotojų atvedimą. Jis asmeniškai apie seminarus pasakė savo seseriai E. M., kuri asmeniškai kalbėjo su I. Š. ir investavo. Tačiau jis jokio atlygio negavo. Lentelėje I. Š. prie jo nurodė ir I. J. nors su ja į seminarus vaikščiojo nuo pat pradžios. Taip pat apie tai įsikalbėjo su V. M., kuri buvo jo žmonos individualios įmonės buhalterė, ir kuri vėliau taip pat investavo. Tačiau jokios piniginės naudos dėl aukščiau nurodytų asmenų investavimo į (duomenys neskelbtini) negavo. Jis gavo du kompiuterius (sudaręs du pirmuosius kontraktus), nes taip buvo nurodyta, kad sudarant kontraktą ne mažiau kaip 15000 JAV dolerių buvo duodamas priedas prie investicinės programos - kompiuteris (vėliau vieną kompiuterį išmainė į kamerą). Kelionės į Mauricijų kaip paskatinimo jis negavo. Seminare Palangoje dalyvavo, tačiau už jį nemokėjo, jo manymu, mokėjo J. S.. Palangoje dalyvavo apie 80 žmonių iš visos Lietuvos, kurie investavo į (duomenys neskelbtini) tačiau nei vienas investuotojas už seminarą ir buvimą Palangoje asmeniškai nemokėjo. Atgavęs pinigus pagal pirmuosius kontraktus, jis sudarė dar 4 kontraktus 28955 JAV dolerių sumai : 2004-11-26 investavo 10000 JAV dolerių 12 mėnesių (turėjo gauti po 900 JAV dolerių kas tris mėnesius), 2005-08-02 investavo 11000 JAV dolerių 12 mėnesių (turėjo gauti 1677,5 +1677,5 JAV dolerių ), 2004-11-01 investavo 500 JAV dolerių pagal pensijinę programą 3+7 (po 3 metų turėjo gauti po 21 JAV dolerių kas mėnesį), 2004-05-01 investavo 500 JAV dolerių pagal pensijinę programą 3+7 (po 3 metų turėjo gauti po 21 JAV dolerių kas mėnesį). Tačiau jis negali tiksliai pasakyti, kiek pinigų ir pagal kuriuos kontraktus išsiuntė per Lietuvos bankus, o kiek pinigų buvo užskaityti iš jo sąskaitos Kipre, kur buvo priaugę palūkanų ir šiomis palūkanomis sudaryti nauji kontraktai. Tačiau nori paaiškinti, kad tik dalis pinigų, nurodytų anksčiau jo išvardintuose kontraktuose, buvo pervesta į sąskaitą, o kita dalis susidarė iš (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų palūkanų už jo pradinius įnašus. Tačiau šiuo metu jo įneštų sumų ir priskaičiuotų palūkanų tiksliai nurodyti negali. Pagal šiuos keturis kontraktus nei pinigų, nei palūkanų negavo. Nusiimti pinigų jis nebandė. Kas ketvirtį gaunamose ataskaitose buvo nurodoma, kad palūkanos skaičiuojamos, todėl ketinimų nutraukti kontraktų anksčiau laiko jis neturėjo. 2004 metais gegužės pabaigoje pasirašius pirmąjį kontraktą, jam buvo išduota „Cirrus" kortelė, slaptažodis, kuris buvo užklijuotame voke, kurį jis asmeniškai atplėšė. Tai „Lateko" banko mokėjimo kortelė, su kuria galėjo išgryninti pinigus iš savo sąskaitos. Kokiu būdu jis gavo kortelę, neprisimena. I. Š. paaiškino, kad šia kortele buvo galima nusiimti kontrakte numatytas palūkanas. Gavęs kortelę po kurio laiko jis bendru informacijos telefonu paskambino į „Lateko" banką, domėjosi (duomenys neskelbtini) kuris, kaip buvo paaiškinta, „Lateko" banke turi sąskaitą. Jam patarė laikytis nuo (duomenys neskelbtini) atokiau. Šia kortele jis nesinaudojo, pinigų bankomate nenusiėmė, nes bijojo, kad šiuos pinigus gali reikt grąžinti. Po kurio laiko (tikslaus laiko nurodyti negali), Irina pranešė, kad sąskaita „Lateko" banke yra uždaryta ir naudotis kortele nebuvo galima. Jokių ataskaitų šio banko nebuvo. Dėl Minsko tarptautinio rezervinio banko akcijų gali pasakyti, kad tų akcijų nepirko. 2004 m. birželio-liepos mėnesį seminarų metu I. Š. ir F. H. pasakė, kad asmenims, investavusiems į (duomenys neskelbtini) būtina įsigyti minėtų akcijų. Po seminarų jis pamatė akcijas natūroje (įsigytas kitų žmonių) ir jos jam sukėlė įtarimų, todėl jų nepirko. Ir pasakė I. Š. savo nuomonę, kad tai nėra akcijos. Ji atsakė, kad jis gali akcijų nepirkti, tačiau kad neklaidintų žmonių. I. Š. apie 2005 metus (kai jis jau buvo sudaręs visus kontraktus) pranešė, kad Minsko tarptautiniame rezerviniame banke visiems investuotojams atidaromos sąskaitos į kurias atkeliaus pinigai ir palūkanos iš Kipro. I. Š. surinko investavusių asmenų duomenis (vardą, pavardę, adresus), ar jis pildė kokius nors dokumentus, susijusius su sąskaitos atidarymu, šiuo metu neprisimena. Jokios ataskaitos apie šią sąskaitą negavo, šia sąskaita nesidomėjo (4 bylos tomo 45-50 b.l.).

Liudytojas D. R. V. parodė, kad 2004 metais jo pažįstamas B. P. pakvietė ateiti į viešbutyje „Šarūnas" vykstančias „Liberty" banko prezentacijas, kurias vedė I. Š. (jis suprato, kad ji - Liberty banko atstovė, bet konkrečių pareigųjį nesakė). Ji savo ranka paskaičiavo, kokią jis naudą turės investavęs į „Liberty" banką. Kai jis nusprendė investuoti, I. Š. ofise, Aukštaičių gatvėje jam davė jo vardu užpildytą pareiškimą pervesti pinigus, kurį jis pasirašė. Kitą dieną, t.y. 2004-07-27, Borisas palydėjo jį į banką „Snoras", kur Pareiškime tarptautiniam pavedimui būtent jis nurodė gavėjo duomenis - „PM INSURANCE S.A.". Iš jo sąskaitos buvo nuimti 1566,02 litai, kurie buvo pervesti į dolerius - 550 USD ir išsiųsti į Kiprą. Į namus paštu jam atsiuntė kontraktą Nr.LB4616 500 USD sumai. Buvo žmonių, kurie sudarę trumpalaikius kontraktus metams, pirmus metus gaudavo pažadėtus pinigus, tačiau jau dvejus metus nieko negauna ir jie. V. P. nepažįsta. F. H., J. S., I. A., M. J. nėra matęs, nepažįsta. I. Š. grynų pinigų nemokėjo. Kai jis paklausė apie garantijas, ji kažką aiškino, tačiau nebeprisimena ką. Jam kaip draugui Borisas davė procentus (270 litų) už vieną jo atvestą naują klientą Vilių, nors faktiškai tai jo klientas. Klientų jis nebuvo atvedęs. (4 bylos tomo 39-40 b.l.).

Liudytoja A. S. parodė, kad 2004 metais jos pažįstama S. L. papasakojo apie galimybę investuoti į „Liberty" banką bei pakvietė į „Šarūnas" viešbutyje vykstančias „Liberty" banko prezentacijas, jas vedė I. Š., I. A. bei M. J. (ji suprato, kad jos yra „Liberty" banko atstovės). Taip pat 2004 m. Palangos mieste vyko seminaras, kuris vyko tris dienas, jį vedė J. S., kartu su pakviesta iš Latvijos psichologe L. L., bei latviu juristu, kurio vardo ir pavardės neprisimena, bei aiškino kad visa veikla yra legali ir viskas teisėta. Seminarų metu jie labai įtaigiai pasakojo apie investavimą, apie banko veiklą, pridurdami kad viskas saugu, nes pinigai apdraudžiami draudimo kompanijoje. Jie neparodė dokumentų, įrodančius, kad pinigai apdrausti. Už apsilankymus seminaruose ji nemokėjo, tik vieną kartą reikėjo sumokėti už patalpas. Jau po kiek laiko I. Š. save pristatinėjo kaip „B. S." direktorė. Iš pradžių ji (A. S.) tik lankėsi seminaruose, po to susidomėjo investavimo programa 3+7. Kad gauti kontraktus ji rašė I. Š. prašymą. Grynais pinigais ji du kartus mokėjo už du kontraktus, už vieną kontraktą ji sumokėjo 500 USD, kuriuos perdavė V. P.. Už antrą kontraktą 500 USD perdavė vienai iš „Liberty" banko atstovių, kam konkrečiai ji dabar neprisimena. Viso nupirko penkis kontraktus, t. y.: 2004-07-01 kontraktas Nr. LB4519 - 500 USD sumai, 2006-01-01 kontraktą Nr. LB5773 - 1000 USD sumai, 2004-10-01 kontraktas Nr.LB4801 - 500 USD sumai (šį kontraktą nupirko savo dukterėčios L. P. vardu), 2004-10-01 kontraktas Nr.LB4802 - 500 USD (šį kontraktą taip pat nupirko savo dukterėčios L. P. vardu), 2005-04-01 kontraktą Nr. LB5209 - 500 USD sumai (šį kontraktą ji nupirko savo sūnėno E. J. vardu). Sąskaitos numerį, į kurią reikia mokėti pinigus, nurodė V. P.. Perdavus šiuos pinigus nedavė jokių patvirtinančių dokumentų apie pinigų gavimą. Už kontraktus ji mokėjo banko pavedimais. Pirmą kartą, kaip reikia pildyti banko pavedimus jai parodė ir užpildė V. P., vėliau už kontraktus mokėjo ir pildė pati. Pinigus pervedė per „Vilniaus" banką. Sumokėjus pinigus paštu į namus atsiuntė minėtus kontraktus. Su V. P. , F. H. , I. A., M. J., I. Š., J. S. ji susipažino per seminarus, asmeniškai jų nepažįsta. Keliems savo pažįstamiems, kiek pamena, S. K., L. P., M. P., K. S., A. T., R. G. pasakė apie galimybes investuoti į „Liberty" banką ir jie sudarė kontraktus su banku. Pagal tuo metu galiojančią tvarką ji turėjo gauti už tai komisinius, tačiau pinigų už šiuos sandorius negavo. „A. S." organizuotame seminare Egipte ji nedalyvavo (4 bylos tomo 43-44 b.l.).

Liudytoja Rita B. P. parodė, kad 2005 metų rudenį mėnesį pažįstama A. B. pakvietė ateiti į „Liberty" banko atstovybės ofisą Aukštaičių g. 7, Vilniuje, kur vyko „Liberty" banko seminarai. Juos vedė I. Š. ir V. P.. I. Š. buvo (duomenys neskelbtini) atstovė, organizatorė, V. P. - jos pavaduotojas. Seminaro metu aiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra neregistruotas Lietuvoje (nes Lietuvos gyventojų investicijos yra per mažos tokiam bankui), todėl sutartis sudaroma ne su konsultantais, o tiesiogiai su banku, kuris yra Kipre, t.y. Europos Sąjungoje, ir dirba per agentūrų centrus (Lietuvoje tokiam centrui ir vadovavo I. Š.). Kadangi viskas buvo pasakojama labai įtaigiai, buvo supažindinama su pinigų tekėjimu, be to, ten jau buvo investavę jos pažįstami, kuriais ji pasitikėjo, tad 2005 metų spalį ji per AB „Hansabank" pervedė pinigus - 1500 eurų į Kiprą. Į banką ją lydėjo V. P., kuris nurodė visus banko rekvizitus. Kai ji nusprendė investuoti, ofise Aukštaičių gatvėje pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau šiuo metu jau nebeprisimena kokius. Juos tikino, kad indėliai saugūs, nes 100 proc. apdrausti „PM INSURANCE S.A." kompanijoje. Po kiek laiko iš Kipro gavo paštu į namus kontraktą Nr.LB5545 (3+7 m), pagal kurį turėtų pradėti gauti išmokas 2008 metų spalio mėnesį. F. H., J. S., I. A., M. J. nėra mačiusi, nepažįsta. I. Š. ir V. P. grynų pinigų nemokėjo. Apie „Lateko" banką nieko nežino, banko „Cirrus" kortelės neturėjo. Ji į seminarus buvo atvedusi dar tris savo pažįstamas. I. Š. sakė, kad turėtų gauti po 100 JAV dolerių už vieną produktą perkantį naujai atvestą žmogų (jos paskaičiavimu, turėjo gauti 500 JAV dolerių, tačiau gavo 100 dolerių - grynais į rankas davė V. P., už kitus atvestus žmones pinigus turėjo gauti vėliau, tačiau taip ir negavo).

Papildomai parodė, kad 2006 metų pradžioje I. Š. pradėjo kalbėti apie Egipte rengiamą seminarą. O seminaro Vilniuje metu ji pasakė apie galimybę investuoti į „GS A. S.". Minėjo, kad ši bendrovė yra apjungusi bankus ir draudimines - investicines bendroves, kad turi stiprų įstatinį kapitalą. Rodė šios bendrovės licenciją vykdyti veiklai. O apie bendrovę „N. I. AG " pagrinde išgirdome Egipte (prieš kelionę buvo tik lengvas susipažindinimas). Bendrovės „GS A. S." veikla - draudiminė - investicinė veikla, o „N. I. AG " - tai ofšorinė investicinė kompanija , kuri investuoja į fondus. Be to, visi investuotojų pinigai 100 procentų apdrausti kompanijoje „LLOYDS" (Didžioji Britanija). Tokia informacija buvo pateikta seminaro Egipte metu. 2006-01-27 , prieš važiuojant į seminarą G. L. vardu į I. Š. sąskaitą Minsko „International rezerve" banke pervedė 4505 JAV dolerius, iš kurių 1000 JAV dolerių yra jos (siuntė vienu vardu, kad būtų pigiau). Tai yra dviejų metų investicija, t.y po 500 JAV dolerių dvejiems metams. Kadangi I. Š. buvo vadovė, tai jai nekilo klausimas, kodėl pinigus reikia pervesti į jos sąskaitą Minsko banke. Jokių kalbų apie tai, kur vėliau I. Š. pervedė jų pinigus, nebuvo, tačiau jai ir nekilo tokių klausimų. Ji manė, kad pinigai nukeliavo kur reikia, nes buvo laukiama Egipte, o po kiek laiko gavo patvirtinimą su visais rekvizitais. Grįžus iš seminaro 2006-03-20 I. Š. ofise Vilniuje, Aukštaičių g. 7, jos pačios kompiuteriu suvedinėjo savo duomenis kontraktui ir atspausdino po 3 egzempliorius, kuriuos paliko I. Š., kad ji išsiųstų bendrovei „N. I. AG". Vėliau paštu į namus gavo voką su E. M. pasirašytu, antspauduotu ir surištu kontraktu. Kontraktą pasirašė 20 metų, tai pirmuosius 5 metus turi kasmet įmokas daryti ji, o nuo 11 metų pradės mokėti bendrovė „N. I. AG". Tačiau buvo išaiškinta, kad bet kuriuo momentu nuo 2-ų metų galima nutraukti šį kontraktą. Nutraukus kontraktą po 2 metų turėtų nuostolį tačiau nutraukus vėliau -jau turėtų pelno. Ji įmokėjo už dvejus metus, t.y. 1000 JAV dolerių. Tačiau susirūpino savo pinigais, nes žmonės pradėjo kalbėti, kad bankrutuoja Minsko bankas, „neatėjo mokomoji sistema" nei dokumentais patvirtinta, nei pinigine išraiška (4 bylos tomo  37-38 b.l.).

Liudytojas J. V. S., parodė, kad jo pažįstama I. Š., kurią pažįsta maždaug nuo 1998 metų, 2004 metų ankstyvą pavasarį papasakojo apie galimybę investuoti į (duomenys neskelbtini) Jis dalyvavo seminaruose, kurie vyko viešbučiuose „Holiday Inn" ir „Šarūnas" bei Aukštaičių g. 7, Vilniuje, esančiame „B. S." biure, kur seminarus vedė I. Š., M. J., V. J., V. P. bei F. W. H., kuriam vertėjavo I. A.. Seminaruose, kuriuose jis dalyvavau, J. S. nebuvo. Jį matė tik minėtame „B. S." biuro ir (duomenys neskelbtini) atstovybės Baltijos šalims atidarymo šventėje. F. W. H. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) prezidentu, vienu iš vadovų trijų kompanijų: „O. I.", „PM Insurance", „PMI Services". I. Š. prisistatinėjo kompanijos „B. S." direktorė, vadovė ir turėjo visus tam reikalingus dokumentus, netgi notaro patvirtintą apostilę, kurią visiems rodė F. H.. Ji taip pat turėjo aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) tačiau tiksliai jų pavadinimo nurodyti negali. M. J. prisistatė (duomenys neskelbtini) marketingo skyriaus vedančiąja specialiste, o I. A. - (duomenys neskelbtini) marketingo departamento vadove. V. J. bei V. P. prisistatinėjo (duomenys neskelbtini) ir „B. S." marketingo specialistais. „B. S." - tai buvo bendrovė, registruota Kipre darbui su Lietuvos (duomenys neskelbtini) klientais. Seminarų metu minėti asmenys siūlė investuoti į (duomenys neskelbtini) gaunant maždaug 36 procentus metinių palūkanų. Seminarų metu visi vedantieji minėjo draudimo kompaniją „PM Insurance", apdraudusią indėlius į (duomenys neskelbtini) kuri yra patikima kompanija, įsteigta Urugvajuje, laisvoj ekonominėj zonoj. Tuo metu, t.y. 2004 metais jis domėjosi investavimu Lietuvoje, tačiau jo patirtis investavime buvo nulinė. Žinojo, kad 2004 metais „Finastoj" prekiaujant vertybiniais popieriais, akcijų rinkoje buvo uždirbama apie 60 procentų, bet be jokios sėkmės garantijos. O čia I. Š. siūlė 36 procentus su garantija (draudimu). Lietuvos bankai tuo metu siūlė vidutiniškai apie 6-8 procentus metinių palūkanų už indėlius. Investicinių fondų sėmingas investicijų padidėjimas siekė apie 42 procentus per metus. Į susitikimą su F. W. H. jis ketino pakviesti savo pažįstamą investavimo specialistą A. V., bet pavėlavo į susitikimą ir susitikimas neįvyko. Taigi, sprendimus investuoti priėmė pats, tačiau įtakotas I. Š. ir G. S. žodinių garantijų savo turtu. 2004-03-30 I. Š. jį palydėjo į AB „Hansabankas", kur savo ranka užpildė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15650 JAV dolerių sumai, įrašydama visus gavėjo rekvizitus, o jis tik pasirašė šį pavedimą. Pagal minėtą pavedimą pervedė 15650 JAV sumą I. Š. nurodytu adresu už du kontraktus: 12 mėnesių ir pensijinį (3+7 metai). Vėliau gautame kontrakte Nr.0001161, pasirašytame 12 mėnesių laikotarpiui, nurodyta, kad per du kartus jis turėjo gauti 5400 JAV dolerių palūkanų. Kontrakte Nr. LB4299 nurodyta, kad investavus 500 JAV dolerių, pagal pensijinę programą 3+7, po trejų metų kas mėnesį 7 metus turėtų gauti po 21 JAV dolerį. Jis palūkanas pagal pirmąjį kontraktą gavo į „Lateko" banką „Cirrus" kortelę, kurią gavo iš I. Š.. Ji (kortelė) buvo be pavardės, galiojanti iki 2006 metų balandžio mėnesio. Su „Cirrus" kortele banke „Snoras," (Vivulskio gatvėje, Vilniuje, kur, anot I. Š. ir G. S., buvo vienintelis bankomatas, kuriame su „Cirrus" kortele galima nuimti grynais dolerius) nusiėmė 980 JAV dolerių (buvo pervesta 2004-06-04). Pasibaigus kontrakto Nr.0001161 laikui, jis nusprendė ne pasiimti investuotus pinigus, o reinvestuoti - už juos sudaryti naują kontraktą tai pačiai sumai. 2005-03-29 G. S. užpildė dokumentus naujo kontrakto sudarymui, kuriuos jis tik pasirašydavo, tačiau kokius konkrečiai, jis neatsimena. (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0001852, kaip ir pirmuosius, po kurio laiko jam į rankas davė I. Š. ar G. S. (tiksliai neatsimena). Šis kontraktas taip pat buvo sudarytas 12 mėnesių laikotarpiui, išmokant kas tris mėnesius po 1350 JAV dolerių. Po kelių mėnesių po pirmųjų kontraktų pasirašymo, įtikintas I. Š. ir G. S., jis nusprendė investuoti dar kartą. 2004-07-29 „Hansabanke" G. S. jo vardu užpildė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15125 JAV dolerių sumai, kurį jis tik pasirašė. Maždaug po 1-2 savaičių I. Š. ar G. S. jam davė į rankas kontraktą Nr.0001450, kuris sudarytas 12 mėnesių, kas tris mėnesių išmokant 1350 JAV dolerių. Jam buvo priskaičiuojami procentai, kurių dalį nusiėmė grynais su „Cirrus" kortele minėtame bankomate, o pasibaigus kontrakto terminui, vėl reinvestavo - t.y. už tuos pinigus sudarė naują (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr. 0006099 analogiškomis sąlygomis. Kaip jau minėjo, visus dokumentus užpildydavo I. Š. arba G. S., o jis tik pasirašydavo, todėl tiksliai negali pasakyti, kokie tai buvo dokumentai. Įkalbėtas G. S. bei I. Š., 2004-12-22 apie 21 val. vakare „Hansabank" skyriuje Akropolyje jis padarė tarptautinio mokėjimo pavedimą 2000 JAV dolerių sumai, norėdamas įsigyti dvi Minsko rezervinio banko akcijas, kaip sakė I. Š. ir G. S.. Mokėjimo pavedimą pildė savo ranka, tačiau visus rekvizitus nurodė G. S., kuri banke buvo kartu. Maždaug po mėnesio Irina ar Galina jam padavė akcijos Nr.0296 „A. M. G. S.A." sertifikatą (kitą akciją turi G. S.). Jokių dividendų pagal akcijas jis negavo. 2004-12-22 pasirašė dar vieną tarptautinio mokėjimo pavedimą 15125 eurų sumai. Mokėjimo pavedimo blanką banke užpildė G. S., o jis tik pasirašė. Gavo (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0001718, kuris buvo sudarytas 15000 eurų sumai 12 mėnesių laikotarpiui, kas tris mėnesius išmokant po 1500 eurų. Kontraktą jam padavė į rankas I. Š. arba G. S. ( būdavo, kad paduodavo ir vokuose, ir be jų). Pagal šį kontraktą 2005-08-30 gavo 1350 JAV dolerių palūkanų, kuriuos nuėmė per jau anksčiau minėtą bankomatą. 2005-08-12 „Hansabanke" jis padarė tarptautinio mokėjimo pavedimą 15175 JAV dolerių sumai. Mokėjimo pavedimo blanką banke užpildė G. S., o jis tik pasirašė. Gavo (duomenys neskelbtini) kontraktą Nr.0006125, kuris buvo sudarytas 15000 JAV dolerių sumai 12 mėnesių laikotarpiui, kas tris mėnesius išmokant po 1350 JAV dolerių. Kontraktą gavo voke, jį davė į rankas I. Š.. Pagal šį kontraktą 2005-12-30 gavo 1350 JAV dolerių palūkanų, kuriuos išsigrynino su „Cirrus" kortele. 2005 metų pabaigoje jau sutriko palūkanų apskaičiavimai, ataskaitų apie (duomenys neskelbtini) tiekimas, pinigų išgryninimas, todėl 2005-12-15 I. Š. įkalbėjo jį iš susikaupusių palūkanų sudaryti du pensijinius (3+7) kontraktus Nr.LB5731, Nr.LB5732 po 1500 JAV dolerių. Abu kontraktus gavo į rankas iš L Šaltis arba iš G. S.. Jis gaudavo iš (duomenys neskelbtini) savo asmeninės sąskaitos į kurią buvo pervedamos palūkanos, ataskaitas, tačiau kaip dažnai, šiuo metu tiksliai neatsimena. Kaip buvo atidaryta jo asmeninė sąskaita, pasakyti negali, ar rašiau prašymą - neatsimena. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) „raktų" lentelę (K. T.), ar ją atsiuntė paštu, ar davė Irina ar Galina, neatsimena. Naudotis ja jis nemokėjo. Prieš jam nusiimant pinigus grynais su „Cirrus" kortele, G. S. užpildydavo pavedimą (transfer order), į kurį įrašydavo „raktą„ iš jo „raktų" lentelės ir pinigai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervedami į „Cirrus" kortelę. Tačiau kaip viskas ten vyksta, pasakyti negali, nes nežino. Nori patikslinti, kad su „Cirrus" kortele nusiėmė : 2004-06-23 - 1700 litų, 2007-07-29 - 300 JAV dolerių, 2004-10-10 - 1000 JAV dolerių ir 200 litų bei 2004-11-17 -3700 JAV dolerių. Sutrikus atsiskaitymams su „Lateko" banku, I. Š. savo iniciatyva jam atidarė sąskaitą Minsko rezerviniame banke. Jis pasirašė jos pateiktus sąskaitos atidarymui reikalingus dokumentus (prašymą atidaryti sąskaitą, įgaliojimą I. Š. valdyti jo sąskaitą) ir sutartį internetinei bankininkystei, kurią jis, anot I. Š., tuo metu turėjo vienintelis. Šios sąskaitos jis pats nevaldė, dokumentų paketą internetinei bankininkystei atidavė I. Š. jos prašymu, nes ji jam teigė, kad norėjo pademonstruoti kitiems, kaip reikia valdyti savo sąskaitas. Jis jokių pažįstamų nėra įkalbėjęs investuoti į (duomenys neskelbtini) (4 bylos tomo 51-53 b.l.).

2006-09-25 kratos I. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje Smolensko g. 6-215, Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Prestigio" s/n 914X21AO233400173KS00, USB jungtys: 512 MB, 1 GB, nuotraukos, dokumentai susiję su „Liberty" kartu ir „B. S. L." (1 bylos tomo 57-103 b.l.).

Lietuvos teisino ekspertizės centro 2008-12-31 specialisto išvadoje Nr. 11-2789 (06) konstatuota, kad tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio „Prestigio" kietajame diske yra informacijos, galimai susijusios su pateiktais klausimais. 1 priede pateikti išspausdintų katalogų turiniai, lentelėse nurodyta failų įrašymo į kietąjį diską data ir laikas, failų sukūrimo/modifikavimo data ir laikas, paskutinė kreiptis į failus. Išspausdinta informacija pateikta 1 priede. Visi vartotojų failai, tame tarpe ir atstatyti iš kietojo disko laisvųjų sričių, kurių informacija galimai susijusi su „B. S. L." veikla, „Liberty" banku, I. Š., jos įmone, bei informacija apie fizinius asmenis, perrašyti į 3 priede pateiktą DVD+R diską.

Tyrimui pateiktoje pq1 raudonos spalvos USB atmintinėje (1 GB) yra informacijos, galimai susijusios su pateiktais klausimais. 1 priede pateikti išspausdinti katalogų turiniai, lentelėse nurodyta failų įrašymo į kietąjį diską data ir laikas, failų sukūrimo/modifikavimo data ir laikas, paskutinė kreiptis į failus. Išspausdinta informacija pateikta 1 priede. Visi vartotojų failai, kurių informaciją galimai susijusi su pateiktais klausimais, perrašyti į 2 priede pateiktą D VD+R diską.

Tyrimui pateiktoje pq1 mėlynos spalvos USB atmintinėje (512 MB) yra informacijos, galimai susijusios su pateiktais klausimais. 1 priede pateikti išspausdinti katalogų turiniai, lentelėse nurodyta failų įrašymo į kietąjį diską data ir laikas, failų sukūrimo/modifikavimo data ir laikas, paskutinė kreiptis į failus. Išspausdinta informacija pateikta 1 priede. Visi vartotojų failai, kurių informaciją galimai susijusi su pateiktais klausimais, perrašyti į 2 priede pateiktą DVD+R diską (1 bylos tomo 109-169 b.l.).

Tarp aukščiau nurodytos informacijos yra 2004 m. rugsėjo 4 d. „Beluga services LTD", sutartyje vadinamos „Marketingo Kompanija" ir I. Š., sutartyje vadinamos „agentas" sutartis dėl to, kad Marketingo kompanija, kuri dirba savo klientų labui, padėdama jiems išplatinti ir parduoti savo produktus ir paslaugas visame pasaulyje, šiuo įgalioja agentą ir agentas įsipareigoja veikti kaip Marketingo Kompanijos atstovas tam, kad padėti klientams atrasti pirkėjus produktams ir paslaugoms, kurias siūlo Marketingo kompanija savo klientams (1 bylos tomo 117-121 b.l.), 2004-11-24 Beluga services Ltd vadybininkų ir 2-ojo lygio darbuotojų susirinkimo protokolas (1 bylos tomo 122-123 b.l.), 2004-08-27 B. S. L. protokolas (1 bylos tomo 124-126 b.l.), 2004-11-03 B. S. L. protokolas, 2005-01-04 B. S. L. protokolas (1 bylos tomo 141-142 b.l.), kurių apačioje yra spausdintinas įrašas „I. Š.", 2004-11-03 protokolo 4 punkte yra nuoroda visus bankų sąskaitų dokumentus, kontraktus ir ataskaitas siųsti adresu: Aukštaičių g. 7, Vilnius LT-11341 Lithuania I. Š. vardu (1 bylos tomo 133-134 b.l.), B. S. L. „Pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas" (1 bylos tomo 145-147 b.l.), „BELUGA S. L. atstovybės nuostatai (1 bylos tomo 148-153 b.l.), kurių paskutiniame lape yra spausdintinas įrašas „I. Š. Įgaliotasis bendrovės B. S. L. Atstovas Lietuvos Respublikoje" (1 bylos tomo 148-153 b.l.), privataus kliento paraiška dėl Ciprus debetinės kortelės gavimo (1 bylos tomo 158-159 b.l.), B. S. Limited bendradarbiavimo sutarties anketa (1 bylos tomo 160-161 b.l.), L. B. užsienio valiutos pervedimo nurodymas (1 bylos tomo 162-163 b.l.).

Lietuvos banko 2006-11-22 rašte Nr. 1201-773 nurodyta, kad Lietuvos bankas nėra išdavęs licencijų „Liberty" bankui, „B. S. LTD", (duomenys neskelbtini) „PMI Services (Cyprus) LTD", „O. I.", taip pat neišdavęs leidimų steigti šių įmonių filialus (skyrius) at atstovybes Lietuvos Respublikoje (2 bylos tomo 1-2 b.l.).

UAB „TIPSAS" 2008-03-21 raštu Nr. 10-4-S-2637 pranešta, kad AB „Takioji Neris" reorganizuota, jos įsipareigojimų perėmėja yra UAB „Tipsas", kuri šiuo raštu patvirtino, kad viešbutyje „Takioji Neris" 2004-2006 metais firma „B. S., atstovaujama direktorės I. Š., nuomodavosi konferencijų salę savo renginiams. Pagal įmonės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras būdavo atsikaitoma grynais (2004 metais) ir pavedimais per banką. Prie atsakymo yra pridėtos ir dokumentų, patvirtinančių „B. S. L." atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, kopijos (2 bylos tomo 56- 83 b.l.): AB „Takioji Neris" 2004 m. rugpjūčio 9 d. kasos pajamų orderio Serija TAK Nr.000172 kopijoje nurodyta, kad iš „B. S. L." direktorės I. Š. priimta 980 Lt (2 bylos tomo 63 b.l.), 2004-08-17 prašymo kopijoje nurodyta, kad „B. S. L." direktorė I. Š. prašo 2004-08-19-20 rezervuoti kambarį p. M. J., bendrovė „B. S. L." apmokės už rezervaciją pagal pateiktą sąskaitą (2 bylos tomo 68 b.l.), AB „Takioji Neris" „Sampo banko" sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) LTL išraše nurodyta, kad 2005-04-07 iš I. Š. gauta 1640 Lt (2 bylos tomo 70 b.l.), 2005-05-19 iš I. Š. gauta 640 Lt (2 bylos tomo 72 b.l.), 2005-07-07- 800 Lt (2 bylos tomo 74 b.l.), 2005-08-10 - 480 Lt, 2005-08-10 - 480 Lt (2 bylos tomo 75 b.l.) , 2005-11-21 -1890 Lt (2 bylos tomo 76 b.l.), 2005-12-30 - 1220 Lt (2 bylos tomo 78 b.l.), 2006-06-29 - 1040 Lt (2 bylos tomo 81 b.l.), 2010-03-29 - 160 Lt (2 bylos tomo 83 b.l.).

Vilniaus aps. VPK NT ENTS tyrėjos G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra atliekamas ūkinės finansinės veiklos tyrimas, specialistė, atliekanti minėtą tyrimą pateikė preliminarius skaičius: 156 seminaruose dalyvavę bei kiti asmenys laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio pervedė savo pinigines lėšas: 716268 JAV dolerių (1929532, 72 Lt) ir 12575 JAV dolerių agio (banko) mokestį (34201,53 Lt), 262025 eurų (904719, 92 Lt) ir 4025 eurų (13897, 49 Lt) agio mokestį, iš viso 2 882 351 Lt į draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) registruotos Montevideo, Urugvajuje, sąskaitas Nr. 178-33-123811 (eurais) ir Nr. 178-33-123801 (USD), esančias K. L. banke „L. T." ir sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančias banke „Banko f Cyprus", be to 22 asmenys pervedė savo pinigines lėšas: 29 000 JAV dolerių (81 101 Lt) ir 2500 eurų (8632 Lt), iš viso 89 733 Lt į kompanijos „New I. A." sąskaitas Nr. 3024000384016 Nr. 3024000397814, esančias Baltarusijos Respublikos „I. R. Bank" (4 bylos tomo 93 b.l.).

 Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos (toliau - LR VPK) 2007-06-21 raštu Nr. 06-741 - (11.16-04) pranešta, kad nėra tiksliai nustatyta, kokius produktus (investicinius vienetus, indėlius ar kt.) siūlė įsigyti I. Š. ar kiti Liberty banko atstovai, todėl negalima nustatyti, ar tokių produktų platinimui reikalingos licencijos. 2007-08-23 iš LR VPK gautame atsakyme konstatuota, kad kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme numatyta, kad užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, norinti platinti investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, privalo apie tai pranešti LR VPK. Komisija nėra gavusi jokių dokumentų, patvirtinančių galimybę rašte minimų bendrovių finansinius produktus siūlyti viešai Lietuvoje nei iš kompetentingų užsienio priežiūros institucijų, nei iš pačių bendrovių. Atsižvelgiant į tai, LR VPK negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar dokumentai, kurių kopijos pateiktos su ENTS lydraščiu, yra akcijos (2 bylos tomo 3-14 b.l.).

Tyrimo metu iš Kipro gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, kuriame konstatuota, kad bendrovė „PMI Servines (Cyprus) Ltd" yra įregistruota adresu: Kallipoleos, 44, P.C. 1071, Nikosija, Kipras, jos sekretorius D. P., kuris veikia kaip šios bendrovės akcininkas įgaliotinis (jis yra advokatas, turi nuosavą advokato kontorą adresu: Kalipoleos g. 44, 4-as aukštas, Lefkosija, ir registruoja įmones bei teikia joms paslaugas). Ši bendrovė teikia dokumentų parengimo paslaugas įvairiems klientams užsienyje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) Adresu Kallipoleos, 44, P.C. 1071, Nikosija, Kipras, yra registruotos bendrovių „B. S. L." (įsteigta 2004-02-05 kaip ribotos atsakomybės įmonė), „ Ocaria I. L." buveinės. Tikrieji minėtų bendrovių savininkai yra užsieniečiai, Europos šalių piliečiai. „Ocaria I. L." užsiima investicijomis, daugiausia į akcijas. „B. S. L." įsteigta 2004-02-05 kaip ribotos atsakomybės įmonė, jos akcininkas - „PMI Services (Cyprus) Limited". ,Kokia „B. S. L." veikla, D. P. nežino. Jis nesikiša į minėtų įmonių veiklą, nes ta veikla užsiima jo klientai. Jis nežino, kaip minėtos įmonės susijusios su Lietuva. Pastaruosius dvejus metus minėtos įmonės veiklos nevykdė. Bendrovės „B. S. L.", „Ocaria I. L.", PMI Servines (Cyprus) Ltd Kipro banke sąskaitų neturi. Bendrovė „PMI Insurance S.A." 2002-10-17 atidarė banko sąskaitą Nr.0155-40-048832-06 pagal Papafilipou ir Papadopoulos advokatų kontoros prašymą. Teisę pasirašyti dėl minėtos sąskaitos turėjo F. W. H. arba J. S.. Si sąskaita buvo uždaryta 2007 m., vasario mėnesį. Apklausos metu „B. S. L." direktorius V. B. parodė, kad bendrovė „Ocaria I. L." 2004 metų spalio mėnesį pasamdė jį kaip rinkos analitiką. Tiesioginis jo viršininkas buvo F.W. H.. 2005 metų gegužės mėnesį viršininkas paprašė surengti seminarų apie (duomenys neskelbtini) investavimo programas. Kadangi jis yra armėnas, tai jį pasiuntė į Armėniją rengti seminarų ir ieškoti (duomenys neskelbtini) investavimo programoms. Tuo pačiu tikslu p. Šaltis paskirta atsakinga Lietuvoje, I. A. -Estijoje. Kiekvienas investuotojas, susidomėjęs investavimo programomis, turėjo pasirašyti atitinkamas sutartis ir pervedus pinigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, jam būtų įteikta sutartis. Vėliau pinigai buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) Nuo 2005-08-03, kai sužinojo, kad F.W. H. sulaikytas, V. B. liovėsi dirbęs jo bendrovėse. Jis nežino įmonės „Horlx A.G.", kuri reiškiasi kaip „PMI Servines (Cyprus) Ltd" valdytoja (2 bylos tomo 97-137 b.l.).

D. M. įmonė „Domipa" 2007-11-07 pažymoje dėl informacijos pateikimo apie remonto darbus patalpose Vilniuje, Aukštaičių g. 7, Vilniuje, nurodė, kad 2004-05-11 minėta firma atliko biuro patalpų, esančių Aukštaičių g. 7, Vilniuje, remonto darbus. Sutartį 2004-04-30 pasirašė „B. S. L." atstovybės direktorė I. Š., už remonto darbus atsiskaitė „E. I. Ltd" Cy Nicosia. (2 bylos tomo 89-96 b.l.).

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2010-06-10 raštu Nr. (21.26)-47-9438 pranešta, kad individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr.1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių". Šiame nutarime nustatyta, kad išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi suteikia teisę verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla. Minėtame veiklos rūšių sąraše nėra numatyta seminarų ar kitų renginių organizavimo ir/arba tarpininkavimo veikla, todėl šiai veiklai negalėjo būti išduotas verslo liudijimas. Jei užsienio įmonės „B. S. L." ir (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinusios gyventojos (I. Š.) pagal darbo sutartį, gyventoja, vykdydama tęstinę tarpininkavimo (agento) veiklą, turėjo įregistruoti atitinkamą individualią veiklą. Gyventoja, vykdanti individualią veiklą ir iš šios veiklos gavusi pajamų tiek Lietuvoje, tiek iš užsienio valstybių, ar gavusi kitų pajamų iš užsienio vieneto, vadovaujantis GPMĮ 25,27 straipsniuose nustatyta tvarka, privalėjo iki kitų metų gegužės 1 dienos deklaruoti mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas ir iki šios datos sumokėti visus privalomus mokesčius (2  bylos tomo 33-36 b.l.).

Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus filialas 2010-05-07 raštu Nr. IJ (12.5.1.24)-15285 informavo, kad Juridinių asmenų registre duomenų apie įmonių „B. S. L.", (duomenys neskelbtini) filialų ar atstovybių nėra (2 bylos tomo 15-16 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad LR bankuose „Liberty bankas" bei „B. S. L." sąskaitų neturi (2 bylos tomo 1-31 b.l.).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad I. Š. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkė visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Padarytas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta, psichikos sveikatos įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta (4 bylos tomo 97-109 b.l.). Už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 200 MGL dydžio bauda. Prokurorės siūlomas baudos dydis – 100 MGL atitinka sankcijoje numatytą vidurkį. Kadangi yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių, jai skirtinos baudos dydis neturėtų siekti vidurkio, todėl mažintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL, t.y. 6 500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas kaltinamajai neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS patalpose prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-70321-05, palikti saugoti prie minėtos medžiagos.

Išaiškinti I. Š., kad ji privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (LR BVK 22 str.); nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas  LR BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

 

 

Teisėja                                                                    Lilija Tarčevskaja                                                                                     (parašas yra)