Civilinė byla Nr. e2S-568-650/2024
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00617-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) B. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12536-600/2024, kuria buvo sprendžiamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės A. F. G. O. ieškinį atsakovei B. Z. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė B. Z. padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12536-600/2024 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė atsakovei B. Z. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
3. Teismas nustatė, jog atsakovė pateikusi apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo, už apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį, kurį sudaro 109 Eur (4 834,36 Eur x 3/100 x 75/100). Tačiau, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kad yra sumokėjusi žyminį mokestį, nepateikė tokio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, teismas apeliantei nustatė terminą pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
4. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė apeliacinį skundą teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidusi 30 dienų terminą. Atsakovė nepateikė prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, lėmusių vėlavimą teikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo, jų nepagrindė įrodymais. Todėl teismas nurodė ir pastarąjį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) B. Z. (toliau – ir apeliantė) prašo išspręsti klausimą iš esmės - priimti apeliantės atskirąjį skundą, o neišsprendus klausimo iš esmės, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad 109 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėti neturi finansinių galimybių. Jos turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Pažymi, kad jau daugiau nei metus, negauna jokių pajamų. Santaupų jokių neturi. Neturi jokio nekilnojamojo turto. Jokių transporto priemonių taip pat neturi;
5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi net nesuteikė galimybės pateikti teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Skundžiama nutartimi eliminavo jos teisę įgyvendinti savo konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises teisme;
5.3. Paaiškino, kad nesutikdama su aukščiau nurodytu 2024 m. liepos 17 d. sprendimu, apeliacinį skundą parengė ir teikė jį per EPP per 30 dienų terminą, t. y. 2024 m. rugpjūčio 19 d., tačiau dėl intensyvaus darbo grafiko, tikėtina, per skubėjimą arba dėl EPP techninių kliūčių neužbaigė dokumento įkėlimo į EPP. Tai, kad apeliacinis skundas vis dėlto teisme ne tik neužregistruotas, bet ir negautas, buvo pastebėta 2024 m. rugpjūčio 21 d.;
5.4. Apeliantė nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. apeliantė pateikė teismui prašymą atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo pateikti. Tai buvo atskiras procesinis dokumentas, kurio priedas buvo 2024 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinis skundas. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodoma priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė vis dėlto pateikė teismui prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, ji neturi jokio pagrindo šį prašymą teikti iš naujo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovė buvo įpareigota sumokėti 109 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi laikė, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti apeliacinį procesą. Apeliantė, nesutikdama su minėta nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai ją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, net nesuteikdamas galimybės pateikti teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
9. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, nustatė, kad apeliantė yra nesumokėjusi reikiamo žyminio mokesčio. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės jai pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
11. Apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi, kuria įpareigota pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, klaidingai interpretuoja minėtą nutartį, motyvuodama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, ir nėra pateiktas tokio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, pagrįstai taikė ieškinio (apeliacinio skundo) trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismo taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti šalies teikiamo procesinio dokumento. Šiuo atveju, apeliantė per teismo nustatytą terminą turėjo galimybę pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato teismui pareigos ex officio siūlyti bylos šalims galimybes atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar siūlyti jas atleisti nuo žyminio mokesčio. Priešingai, 115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad prie ieškinio turit būti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Todėl esant šiam trūkumui, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio, ar kitaip neišsprendus žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, apeliacinis skundas negali būti priimtas.
13. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria ji įpareigota pateikti prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodė, kad buvo pateikusi teismui prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, todėl neturi jokio pagrindo šį prašymą teikti iš naujo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatyti 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1349. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama (išskyrus dalyje dėl žyminio mokesčio). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.
15. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, todėl procesinė galimybė apskųsti tokią teismo nutartį nebenumatyta (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju esant įstatymo imperatyvui, nustatančiam, jog nutartys pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra neskundžiamos, teismas neturi pagrindo vertinti kitų atskirojo skundo argumentų dėl skundžiamos nutarties (išskyrus dėl žyminio mokesčio), todėl dėl kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Tuo pačiu pažymėtina, kad atskirąjį skundą atmetus, apeliantei galioja 7 (septynių) dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo ir jo priedų trūkumus.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovės B. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Alma Jurgelienė