Civilinė byla Nr. 2S-2556-230/2016

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.;

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.17.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pro colore“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., R. M., antstoliui A. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Pro colore“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeniškai priklauso ½  dalis R. M. ir jo sutuoktinės R. M. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis A. M. pagal išieškotojo UAB „Pro colore“ prašymą vykdo skolos išieškojimą pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JV-6862 iš skolininko R. M. išieškotojo UAB „Pro colore“ naudai. Antstolis 2016-01-15 ir 2016-01-18 turto arešto aktais areštavo skolininkui R. M. ir skolininko sutuoktinei R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir CPK 667 straipsnio pagrindu įpareigojo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą tenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. M. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M..
2. Teismas nustatė, kad antstolis A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0135/15/02247 vykdo Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JV-6862 iš skolininko R. M. išieškotojos UAB „Pro colore“ naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2016-01-15 turto arešto aktu Nr. S-579 areštavo dalį skolininko sutuoktinei R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 2016-01-18 turto arešto aktu Nr. S-625 areštavo dalį skolininko sutuoktinei R. M. priklausančio krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir CPK 667 straipsnio pagrindu įpareigojo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Skolininkas R. M. ir suinteresuotas asmuo R. M. yra sudarę santuoką. Byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas pareiškėjos prašymą tenkino.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad skolininkui R. M. priklauso 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininko R. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę viso turto. Vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl skolos išieškojimo vienasmeniškai iš skolininko R. M., taigi prievolės kreditorei UAB „Pro colore“ yra atsiradusios išimtinai R. M. vardu, t. y. prievolės UAB „Pro colore“ yra asmeninės, apeliantė jų nesudarė, apie jų prisiėmimą nebuvo nei informuota, dėl jų sudarymo nebuvo jos atsiklausta. Teismas nevertino, ar R. M. prievoles prisiėmė šeimos interesams. Esant tokiai situacijai, nėra sąžininga leisti antstoliui atlikti išieškojimą iš ½ dalies turto.
2. Skolininkas R. M. ir R. M. yra santuokoje, tačiau kartu nebegyvena ir santuoka galima sakyti yra iširusi, taip pat sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą, tačiau R. M. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Esant skundžiama nutartimi nustatytoms turto dalims yra neproporcingai pažeidžiamos tiek apeliantės, tiek nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai. Nustačius, kad ½ turto priklauso R. M., išieškotojai nukreiptų išieškojimą į minėtą dalį, iš jos būtų išieškotos skolos, o apeliantės ir dukters, kurią turi išlaikyti viena apeliantė, tikimybė gauti bent dalį išlaikymo dukrai itin sumažėtų. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo nustatyti, kad R. M. priklauso 1/3 dalis turto, o apeliantei 2/3 dalys.
3. Apeliantės finansinė padėtis yra prasta, ji turi viena išlaikyti nepilnametę dukrą, būstą, kadangi R. M. neprisideda prie šeimos išlaikymo, dėl ko šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių. Tačiau teismas skundžiama nutartimi šių aplinkybių nevertino ir netyrė, visiškai formaliai išnagrinėdamas pareiškėjos prašymą ir nustatydamas turto dalis sutuoktiniams po lygiai.
2. Pareiškėja UAB „Pro colore“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendros prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Pareiškėjai nėra žinoma, ar skolininkas, kaip teigia apeliantė, neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Todėl pareiškėjos manymu, nustatant skolininko turto dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje tikslinga vadovautis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad skolininko R. M. ir jo sutuoktinės R. M. bendro turto dalys yra lygios.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

1. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė R. M. su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus naujus įrodymus – gimimo liudijimo kopiją, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, o pareiškėja UAB „Pro colore“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2013-06-14 ir 2014-09-19 paskolos sutarčių kopijas, 2014-12-23 vekselių bei 2015-12-21 ir 2015-09-20 vykdomųjų įrašų kopijas, 2015-12-14 R. M. atlikto mokėjimo kopiją, VĮ Registrų centras išrašo kopiją, 2016-03-15 krautuvo Giant 4548 Tendo HD turto vertinimo ekspertizės akto kopiją. Teismas, įvertinęs tai, kad prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo teismui priėmus skundžiamą nutartį, byloje dalyvaujantys asmenys yra susipažinę su pateiktais naujais įrodymais ir turėjo galimybę pateikti atsikirtimus į juos, šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nutaria juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas  (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Pro colore“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog skolininko R. M. ir suinteresuoto asmens R. M. turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, taigi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymą tenkino.
5. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) R. M., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog skola kreditorei UAB „Pro colore“ yra asmeninė R. M. prievolė, be to, nors R. M. ir R. M. yra sudarę santuoką, tačiau faktiškai kartu nebegyvena, turi nepilnametę dukrą, kuriai R. M. neteikia išlaikymo, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininko R. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ viso turto.

Dėl CPK 667 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0135/15/02247 pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JV-6862 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos UAB „Pro colore“ naudai. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. M., o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, 2016-01-15 ir 2016-01-18 turto arešto aktais Nr. S-579 ir Nr. S-625 areštavo dalį skolininko sutuoktinei R. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu pasiūlė pareiškėjai UAB „Pro colore“ per 20 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Pro colore“ prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis krautuvo Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių R. M. ir R. M..
8. Apeliantė R. M. atskirajame skunde nurodo, kad skolininko R. M. prievolė yra jo asmeninė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.
9. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens R. M. skola pagal Kauno r. 4-ojo notaro biuro notarės J. V. 2015-12-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JV-6862 yra asmeninė R. M. prievolė. Tačiau tai nereiškia, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į R. M. turto, kuris yra bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų R. M. ir R. M. būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).
11. Byloje nustatyta, kad skolininkas R. M. neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditorės UAB „Pro colore“ interesus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir krautuvas Giant 4548 Tendo HD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. M. ir R. M. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko R. M. dalį.
12. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar R. M. prievoles prisiėmė šeimos interesais, kad apeliantė šių sandorių nesudarė, apie prievolių prisiėmimą nebuvo nei informuota, dėl jų sudarymo nebuvo jos atsiklausta. Tačiau, kaip jau nustatyta, tarp šalių nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio, t. y. kad tai yra asmeninė skolininko R. M. prievolė. Šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja UAB „Pro colore“, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas R. M. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog R. M. prievolė yra asmeninė, nėra teisiškai reikšmingi.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nurodo, jog skolininkas R. M. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl nustačius, kad ½ turto priklauso R. M., ir išieškotojai nukreipus išieškojimą į minėtą dalį, atsakovės galimybės gauti bent dalį išlaikymo dukrai itin sumažėtų. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra prasta, ji viena turi išlaikyti nepilnametę dukrą, būstą, todėl, jos nuomone, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių principo.
14. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, turi įvertini du teisinius gėrius: suinteresuoto asmens, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečio vaiko interesus bei nustatyti motyvuotai pagrįstą protingą šių gėrių pusiausvyrą, nes, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai.
15. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininkas turi nepilnametį vaiką savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-512-661/2015). Įvertinus dalintino buto pobūdį (trijų kambarių butas), yra pagrindas teigti, kad nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, jeigu butas bus padalytas lygiomis dalimis, t. y. nepilnamečio vaiko interesai, užtikrinant normalias ir realias jo gyvenimo sąlygas, bus visiškai apsaugoti.
16. Be to, pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad skolininkas R. M. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. M. būtų kreipusis į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš R. M. ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų priteistas iš R. M. konkretaus dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su nepilnametės dukros išlaikymu, pačios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nustato abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra kiekvieno iš tėvų asmeninė, o šios pareigos nevykdymas neatleidžia skolininko nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, kaip ir nuo pareigos mokėti kreditoriui skolą. Tačiau išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo klausimai nebuvo ir nėra šios bylos dalykas ir jie spręstini atskira tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė suinteresuotų asmenų R. M. ir R. M. nepilnamečio vaiko interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
17. Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Pro colore“ neprašė nustatyti realiosios turto dalies, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013). Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas prašymo ribų, pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė skolininko turto idealiąsias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Taigi visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                               Nijolia Indreikienė