Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-299-227/2015
Teisėja Loreta Kukelkienė Proceso Nr. 2-37-3-00944-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:
99.5; 122.2
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V.M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27-620/2015 pagal ieškovės S. G. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovui V. M., trečiajam asmeniui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, ir
N U S T A T Ė:
Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą V.M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 13I1b,62 kv.m. užstatyto ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. posėdžio metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovui patenkinus ieškovės reikalavimus. Ji nurodė, jog po civilinės būklės iškėlimo atsakovas patenkino jos ieškinio reikalavimą ir nugriovė dalį jam priklausančio garažo, tokiu būdu padarydamas ne mažesnį kaip trijų metrų atstumą, byloje nebeliko tiesioginio ginčo objekto. Teigė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo, todėl turi būti iš jo priteisiamos.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi S.G. ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, iš atsakovo V.M., priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės S.G. naudai, grąžino iš valstybės biudžeto ieškovei 31,28 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Nurodė, kad atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų ir galiojantiems įstatymams neprieštarauja, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str.). Vadovavosi CPK 87 straipsniu ir nutarė grąžintina 75 procentus žyminio mokesčio, t.y. 31,28 Eur. Vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgė į tai, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pripažino, kad ieškovės turėtos 695,09 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nors ir nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, tačiau ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 str. 1 d.). Atsižvelgė į tai, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio atsakovui nugriovus jam priklausančio garažo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ginčo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei, nes ieškovės reikalavimą dėl garažo perkėlimo ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jai priklausančio žemės sklypo atsakovas įvykdė (neperkeldamas, bet nugriaudamas), ką patvirtino ieškovė. Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai kreipėsi į atsakovą dėl jos reikalavimo patenkinimo, įvertino, kad ieškovė posėdžio metu paklausta kokius reikalavimus prašė patenkinti iki kreipimosi į teismą dienos, tinkamai jų nenurodė, paminėjo, kad ji žodžiu prašė sutrumpinti atsakovui priklausantį pastatą, kad galėtų pateikti į savo garažą, tuo tarpu atsakovas nurodė, jog ieškovė reiškė pretenzijas, jog jis atsisakytų servitutinio kelio, tačiau pretenzijų dėl žemės sklypų sandūroje esančio ūkinio pastato atstumo reikalavimų, prašymų, pastabų ar pretenzijų nereiškė. Atsižvelgė į tai, jog atsakovas geranoriškai išsprendė problemą ir nugriovė garažą (jo dalį) net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, be to kartu su atsiliepimu yra pateikęs taikaus ginčo išsprendimo variantą ir 2014 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat siūlė ginčą išspręsti taikiai, siūlė svarstyti įvairius variantus, ne tik nurodytus taikos sutartyje, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių elgesį, proceso eigą, į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų rūšį ir ruoštų procesinių dokumentų apimtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bylinėjimosi išlaidų dydį mažino nuo 695,09 Eur iki 400 Eur (į jį įskaičiavus ir sumokėtą, bet negrąžintą žyminio mokesčio dalį).
Atsakovas V.M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują nutartį paliekant bylinėjimosi išlaidas šalims. Nurodo, kad atsakovui iki ieškinio gavimo dienos nebuvo žinoma apie bendrasavininkės pageidavimą perkelti atsakovui priklausantį garažą 3 metrų atstumu nuo šalių žemės sklypų ribos, nors ginčas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas bandant šalims susitarti taikiai ir atsakovas nebūtų prieštaravęs ieškovės reikalavimui ir garažo dalį būtų nugriovęs. Iki garažo nugriovimo nebuvo galimybės pravažiuoti automobiliams, tačiau ir dabar pravažiuoti negalima, nes žemės sklypo dalyje tarp ieškovės ir garažų nėra servitutinio kelio ar pravažiavimo, pati ieškovė yra užtvėrusi savo žemės sklypo ribą, tuo trukdydama bendrasavininkių patekimą į garažus servitutiniu keliu, perkelti atsakovo garažo 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos nebuvo kur dėl vietos stokos. Ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai, apie savo reikalavimą nepranešusi atsakovui, dėl to susidarė bylinėjimosi išlaidos, įgyvendinus jos reikalavimą ieškovė ir kiti garažų savininkai taip pat negali įvažiuoti į jiems priklausančius garažus, tam reikalinga nustatyti servitutinį kelią per ieškovės sklypą.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė S.G. prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtai pastatyto pastato dalies ieškovė buvo priversta savo teises ginti teisme. Atsakovas nugriovė garažo dalį net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, tokiu būdu pripažino ir patenkino ieškovės reikalavimą, nebeliko ginčo dalyko. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo elgesio. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė nesprendė ginčo su juo taikiai ir kad jis būtų reikalavimą patenkinęs, įvertintina, kad atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, tarp šalių buvo kilęs ginčas.
Atsakovo V.M. atskirasis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-15 nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo teismui priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo, su kuo jis nesutinka.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Atsakovas teigia, kad ieškovė į jį nesikreipė ir nebandė ginčo spręsti taikiai iki ieškinio padavimo dienos, nebuvo išnaudotos taikaus susitarimo galimybės, byloje nebuvo ginčo, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2014-09-15 pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą V.M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 13I1b,62 kv.m. užstatyto ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė ieškinyje, kad garažas pastatytas prie pat jos žemės sklypo, nesilaikydamas teisės aktuose numatytų privalomųjų minimaliųjų atstumų reikalavimų, dėl ko pažeidžiamos ieškovės teisės: ji negalinti pasistatyti leistinu minimaliu atstumu tvoros ir apsitverti savo sklypo, statinio stogo šlaitas patenka į jos sklypą ir lietaus vanduo bėga ant jos žemės, negali auginti vaismedžių, vaiskrūmių, daržovių. Teigė, kad atsakovas į ieškovės prašymus dėl problemos sprendimo nereaguoja, dėl ko ji priversta kreiptis į teismą. Atsakovas 2014-10-08 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pripažino, kad ieškovė jam nuo žemės sklypų įsigijimo momento reiškė pretenzijas, tačiau ne dėl žemės sklypų sandūroje esančio ūkinio pastato -atstumo nesilaikymo, o dėl servituto atsisakymo. Tame pačiame atsiliepime jis su ieškinio reikalavimu nesutiko aiškindamas turėtą žodinį ankstesnio šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo savininko sutikimą statyti statinį mažesniu atstumu nei 3 metrai, be to, per vienerius metus nuo statybos pradžios jam ieškovė nereiškė pretenzijų, į ieškovės sklypą lietaus vanduo nebėga, sklype ieškovė nieko nesodina, ūkine veikla neužsiima, nėra prašiusi leidimo tvoros statybai. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė teismui taikos sutarties projektą, kuriame siūlė ieškovei nusikelti savavališkai pastatytą garažą bei parduoti atsakovui dalį savo žemės sklypo bei pastato. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas sutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu ir ginčą buvo galima išspręsti taikiai. Byloje nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji siūlė atsakovui spręsti problemą dėl atstumų nesilaikymo, o iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jo nuomone, jokių pažeidimų statant statinį jis nebuvo padaręs arba jie mažareikšmiai, todėl galima spręsti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas. Nors apeliantas teigia, kad iki garažo nugriovimo nebuvo galimybės pravažiuoti automobiliams, dabar pravažiuoti irgi negalima, pati ieškovė yra užtvėrusi savo žemės sklypo ribą, minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, kadangi tai susiję su kitu tarp šalių kilusiu ginču dėl servituto nustatymo.
Teismas pripažįsta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo atsakovo elgesys, kadangi jis nurodė nesutinkantis su ieškinio reikalavimais, nors pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir siūlė taikų susitarimą, tačiau įvertintina, kad šio susitarimo sąlygos iš esmės yra nesusijusios su ieškovės pareikšto reikalavimo visišku ar daliniu patenkinimu. Tikėtina, kad atsakovas nesant pareikšto ieškinio nebūtų sutikęs taikiai spręsti susiklosčiusios situacijos ir savo elgesiu galimai paskatino ieškovę pareikšti ieškinį teisme. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo pateikusi atsakovui savo reikalavimą dėl statinio perkėlimo iki ieškinio padavimo dienos, tačiau įvertinus atsakovo atsiliepime išreikštą poziciją, matyti, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo išlaidų: teisinės konsultacijos byloje sudarė 86,89 Eur (300 Lt); ieškinio surašymas ir bylos dokumentų parengimas-550,28 Eur (1900 Lt); pasiruošimas posėdžiui ir atstovavimas teisme - 57,92 Eur (200 Lt), iš viso ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 695,09 Eur (2400 Lt). Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl advokato užmokesčio dydžio, pirmosios instancijos teismas išlaidas pripažino teisėtomis ir pagrįstomis. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos aplinkybės, kad atsakovas geranoriškai išsprendė problemą ir nugriovė garažą (jo dalį) net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, be to kartu su atsiliepimu yra pateikęs taikaus ginčo išsprendimo variantą ir 2014 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat siūlė ginčą išspręsti taikiai, siūlė svarstyti įvairius variantus, ne tik nurodytus taikos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių elgesį, proceso eigą, į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų rūšį ir ruoštų procesinių dokumentų apimtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nuo 695,09 Eur iki 400 Eur (į jį įskaičiavus ir sumokėtą, bet negrąžintą žyminio mokesčio dalį).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), pagrįstai ieškovės dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo, todėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
N U T A R I A:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Dzelzienė