Nr. DOK-185 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 15 d. paduotu pareiškėjos Bulgarijoje registruotos bendrovės EOOD ,,Statum“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Pareiškėja Bulgarijoje registruota įmonė EOOD „Statum“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl 5 384 965,53 Eur antros eilės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. 

Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius, konstatuodami, kad paskolos sutartys sudarytos jungtinės veiklos sutarties vykdymui. Teismai nepagrįstai taikė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, ir padarė išvadą, kad bendros išlaidos bei nuostoliai tokiu atveju tarp partnerių turi būti paskirstomi lygiomis dalimis. Teismai ignoravo faktines aplinkybes, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo visą paskolos sumą ir, kaip patvirtina finansinių operacijų analizė, paskolos sumos neįnešė jungtinės veiklos vykdymui. Byloje nenustatyta, kad paskolos suma būtų panaudota bendriems BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ veiklos tikslams, dėl to paskolos gavimas negalėjo būti vertinamas kaip jungtinės veiklos elementas. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (CK 6.970, 6.974 straipsniai), bei CK 6.9 straipsnio nuostatas, dėl to liko neatskleista civilinės bylos esmė bei nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). 

2. Teismai turėjo taikyti pasyviojo solidarumo teisinius padarinius bendraskolių tarpusavio santykiams, nustatytus CK 6.9 straipsnyje. Šalių santykiams taikant CK 6.9 straipsnio nuostatas, teismai turėjo suteikti esminę reikšmę aplinkybei, kokią solidariosios prievolės dalį įvykdė vienas iš skolininkų. Teismai turėjo vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1081-661/2024, kuria patvirtinta taikos sutartimi UAB „Emilė“ pripažino prievolę grąžinti bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ 7 412 540,55 Eur ir palūkanas, ir padaryti atitinkamą išvadą, kad ir minėta suma nebuvo perduota jungtinės veiklos sutarties pagrindu kaip įnašas jungtinei veiklai ar UAB „Emilė“ naudai. Civilinėje byloje Nr. e2-1081-661/2024 teismas nenustatė, už ką konkrečiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2018 m. pervedė įmonei UAB „Emilė“ 7 412 540,55 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1858-803/2023 konstatavo, kad iš skolininkės UAB „Emilė“ išieškota suma sudaro 5 384 965,53 Eur, atitinkamai, BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje buvo patvirtintas 7 320 521,83 Eur antros eilės kreditorės UAB ,,Interlan“ finansinis reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai laikė iš UAB „Emilė“ išieškotą sumą bendrais partnerių nuostoliais. Tuo tarpu UAB ,,Interlan“ 7 320 521,83 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje negali būti laikomas prievolės įvykdymu, kadangi apskritai nėra aišku, ar 7 320 521,83 Eur finansinis reikalavimas bus padengtas, jei taip – kokia dalimi. Taigi, bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti jau faktiškai įvykdytos prievolės dalį – 5 384 965,53 Eur ir bent jau patvirtinti finansinio reikalavimo 1/2 dalį, tai sudaro 2 692 482,77 Eur. 

3. Teismai netinkamai taikė CK 6.9 straipsnio 5 dalį, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad visą paskolos sumą gavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o tai patvirtina CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties egzistavimą – prievolė atsirado būtent išimtinai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais, dėl to BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsako už visą skolą. Byloje pateiktų įrodymų analizė suponuoja išvadą, kad jokia paskolos dalis nebuvo perduota UAB „Emilė“. Byloje nenustatyta, kad paskola būtų gauta ir panaudota ne tik BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir UAB „Emilė“ naudai. 

4. Teismai, vertindami aplinkybes, susijusias su 2023 m. gegužės 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymu, nukrypo nuo šios civilinės bylos esmės ir peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyti suinteresuoti asmenys ir jų adresai: Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Interlan“, bankrutuojanti UAB „Emilė“ ir UAB „Baldų meistras“ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė