Civilinė byla Nr. e2A-1785-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00663-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.9.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. P. 33 311,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė K. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2012 m. pabaigoje su ieškovu žodžiu susitarė, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis įrengs šį butą, o atsakovė grąžins jam išleistas pinigines lėšas, kai butą parduos. Šalis siejo draugiški, abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų žodinio susitarimo ir rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą atliktų buto remonto darbų aktą sumokėjo 27.643,15 Eur, nupirko baldus, buitinę techniką už 5 668 Eur. Atsakovė 2020 m. sausio 20 d. butą pardavė, tačiau iki šiol ieškovui negrąžino buto įrengimui išleistų lėšų. Kadangi minėtą butą atsakovė 2012 m. įsigijo už 27 994,16 Eur, o 2020 m. pardavė už 77 000 Eur, t. y. už gerokai didesnę kainą, negu jį įsigijo, atsakovė papildomai įgijo 49 005,16 Eur, todėl parduotas butas buvo iš esmės pagerintas.
3. Atsakovė K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei.
4. Nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo suremontuotas 2014 m. pabaigoje. Atsakovės finansinė padėtis visada buvo gera, nes ji turėjo nuolatinį darbą, gaudavo stabilias pajamas, bei turėjo santaupų. Nėštumo ir gimdymo atostogų metu, atsakovės pajamos kiek sumažėjo, tačiau ji gavo pakankamai dideles išmokas. Be to, 20 000 Lt buto įrengimui atsakovei padovanojo tėvai. Pats ieškovas buvo atsakovei priklausiusio buto remonto iniciatorius, įtikinėjo, jog gali padėti. Tarp šalių buvo ne tik draugiški ir abipusio pasitikėjimo, bet ir intymūs santykiai, nes net nutraukus santuoką, šalys nuo 2012 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario gyveno kartu, augino sūnų, kartu leido laiką. Nuo 2017 m. vasario šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas ir toliau bendravo su sūnumi, apmokėdavo tam tikrą dalį išlaidų, susijusių su sūnaus poreikiais, nekėlė jokių reikalavimų dėl atsakovei priklausančio turto. Ieškovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas atliktų darbų aktas nelaikytinas tinkamu įrodymu ne tik dėl jo surašymo laiko, atliktų darbų masto, bet ir kainos. Atsakovė buto remontui išleido apie 30 000 Lt, kiek jai buvo likę iš ieškovo po jų santuokos nutraukimo sumokėtos piniginės kompensacijos. Ieškovas tvarkė visus atsakovės buto remonto reikalus, informuodavo ją apie atliktus darbus, o atsakovė viską apmokėdavo. Atsakovė pati derino buto remonto projektą, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų išdavimo, taip pat pirko statybines medžiagas, baldus.Praėjus aštuoneriems metams po įgijimo, butas buvo parduotas, atsižvelgiant į rinkos kainas. Rinkos bei ekonominiai pokyčiai negali būti interpretuojami, kaip asmens nepagrįstas praturtėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė 2 456,26 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 6,48 Eur valstybei.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovės K. P. 33 311,15 Eur pinigų suma yra grindžiama Atliktų buto remonto darbų aktu, kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. ir ieškovas D. P.. Akte nėra nurodyta nei jo sudarymo, nei jo pasirašymo data. Byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. nurodė, kad jis turi ilgametę statybos darbų patirtį, būsto remonto darbais užsiimančią įmonę jis įkūrė 2015 m. balandžio 29 d., o teismui pateiktas Atliktų buto remonto darbų aktas buvo sudarytas ir pasirašytas 2020 m. ieškovo D. P. prašymu iš jo žodžių ir pateiktų buto fotografijų (iki ir po remonto) bei buto plano/buto bylos fotografijų. Atliktų buto remonto darbų aktas iš esmės nėra atliktų darbų aktas, kadangi jame nurodytų darbų jo įmonė neatliko, tai yra labiau sąmata numatomiems darbams atlikti, jei juos atliktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buto remonto metu galėjo būti panašios medžiagų ir darbų kainos.
7. Teismas sprendė, kad ieškovo teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas nėra tinkamas įrodymas ir neįrodo atsakovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto remonto darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertės/kainos, kuri buvo paskaičiuota nurodyto dokumento sudarymo metu, o ne buto remonto metu galiojusiomis kainomis. Teismui nepateikti statybos remonto darbų ir jiems reikalingų medžiagų kainų pokyčiai 2012–2020 m., be to, nustatyta, kad šiukšlių konteinerių apskritai nebuvo, nors jie akte nurodyti. Ieškovas nurodė labai tikslias butui įsigytų baldų ir buitinės technikos kainas, tačiau nepateikė teismu nei vieno šias kainas ar šių daiktų įsigijimą patvirtinančio įrodymo, teigdamas, jog iš esmės už visus atsakovės buto remonto darbus ir jiems skirtas medžiagas, baldus ir buitinę techniką atsiskaitė iš savo banko sąskaitų išgrynintais pinigais. Iš D. P. banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu, iš viso yra išėmęs 47 400 Lt (13 727,99 Eur). Be to, iš ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas 2014 m. kovo 31 d. UAB „Bikuvos prekyba“ Ukmergėje išleido 33,60 Lt (9,73 Eur); 2014 m. rugpjūčio 1 d. – SENUKŲ prekybos centre Ukmergėje išleido 211,83 Lt (61,35 Eur); 2014 m. rugpjūčio 22-26 d. – MEGA SENUKUOSE Kaune išleido iš viso 1 243,44 Lt (360,13 Eur). Visa nurodytuose prekybos centruose išleista pinigų suma yra 431,21 Eur. Kitų mokėjimų iš ieškovo banko sąskaitų negalima identifikuoti ir priskirti būsto remonto medžiagų ir baldų bei buitinės technikos įsigijimui. Teismas sprendė, kad ieškovas galėjo skirti 13 727,99 Eur sumą atsiskaitymams grynaisiais už atsakovės buto įrengimą: remonto darbus, panaudotas medžiagas, baldus ir buitinę techniką, t. y., gerokai mažesnę sumą nei paskaičiuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame Atliktų buto remonto darbų aktą ir reikalaujama priteisti iš atsakovės.
8. Pagal liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiškinimus ieškovas už atsakovės K. P. buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53 500 Lt (6 000 + 2 500 + 45 000), t. y. 15 494,67 Eur, kas taip pat yra gerokai mažiau, nei Atliktų buto remonto darbų akte nurodyta 27 643,15 Eur statybos darbų ir panaudotų medžiagų kaina su PVM, ir šiek tiek daugiau, nei išgryninta iš ieškovo banko sąskaitų.
9. Iš atsakovės teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė K. P. kiekvieną mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas iki 2012 m. gruodžio mėnesio, t. y. iki pat nėštumo ir gimdymo atostogų, vidutiniškai 1 600 Lt (463,39 Eur) per mėnesį. Be to, 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėjo 6 546,54 Lt (1896 Eur) nėštumo ir gimdymo pašalpą, o iš Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus 2013 m. kovo 27 d. atsakovė gavo 1 430 Lt (414,16 Eur) dydžio pašalpą. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio kiekvieną mėnesį atsakovei iš (duomenys neskelbtini) buvo mokama vidutiniškai po 1 210 Lt (350,44 Eur), nuo 2014 m. balandžio mėnesio – po 770 Lt (223,01 Eur). Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog nors atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau buto remonto ir įrengimo metu ji turėjo nuolatinių pajamų. Taip pat, nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovas D. P. atsakovei 2012 m. liepos mėnesį dviem banko pavedimais sumokėjo 148 000 Lt (4 2863,76 Eur) piniginę kompensaciją. Atsakovė nepanaudojo visos ieškovo sumokėtos piniginės kompensacijos nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir buto, įsigijimui, jai liko 23 000 Lt (6 661,26 Eur). Iš atsakovės teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad K. P. nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gegužės 18 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį – 2014 m. spalio mėn.) iš viso yra išgryninusi 31 080 Lt (9 001,39 Eur). Taigi, atsakovės finansinė padėtis nebuvo sunki, 2012–2014 m. ji turėjo pinigų, kuriuos galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigytam butui įrengti. Be to, iš ieškovo banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovas nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį – 2014 m. spalio mėn.) į vieną iš savo banko sąskaitų yra įnešęs grynųjų, iš viso 15 800 Lt (4 576 Eur).
10. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovė 2019 m. spalio 16 d. ieškovui „Wiber“ programėle siųstoje žinutėje pripažino, kad ieškovas atsakovės buto įrengimui išleido 33 311,15 Eur savo asmeninių lėšų. Iš antstolės N. V. 2020 m. birželio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0073/20/03 matyti, kad antstolė užfiksavo į ieškovo D. P. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) „Wiber“ programėle 2019 m. spalio 16 d. gautą žinutę. Atsakovė K. P. pripažįsta rašiusi ieškovui šią žinutę, tačiau teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo šios žinutės interpretavimas visiškai neatitinka žinutės teksto ir konteksto. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo motina M. P. į vieną iš ieškovo banko sąskaitų 2014 m. rugsėjo 12 d. pervedė 41 000 Lt (11 874,42 Eur), nurodydama „paskolos grąžinimui“, kuri tikėtinai ir buvo panaudota paskolos grąžinimui, nes buto įrengimo pabaigoje (2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais) jie nebuvo išgryninti.
11. Teismas, liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiškinimais nustatė, kad ieškovas už atsakovės buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53 500 Lt (15 494,67 Eur). Iš ieškovo banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad D. P. prekybos centruose išleista pinigų suma yra 431,21 Eur. Taigi, labai tikėtina, kad tuo metu statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose įgytos prekės buvo panaudotos atsakovės buto įrengimui. Nors visiems liudytojams, atlikusiems atsakovės buto remonto darbus, grynaisiais sumokėjo ieškovas, kartais liudytojams matant išsigrynindamas pinigus bankomate, nors ieškovas D. P. statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose pirko prekių atsiskaitydamas banko kortele, teismui nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą ar labiau tikėtiną prielaidą, jog šie pinigai buvo ieškovo D. P. asmeniniai. Pinigų išgryninimas iš D. P. banko sąskaitos ir atsiskaitymas jo banko kortele dar neįrodo šių pinigų ieškovo nuosavybės. Pagrindinis ieškovo argumentas, kad atsakovė apskritai negalėjo jam duoti pinigų, nes jų nebeturėjo, jos finansinė padėtis buvo sunki, dėl ko ji negalėjo savo piniginėmis lėšomis užbaigti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo, yra paneigtas bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.
12. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė praturtėjo jo sąskaita, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos/įdėtos ieškovo D. P. asmeninės lėšos. Atsakovės buto remonto įrengimo metu, nuo tada, kai buto įrengimu ėmė rūpintis ieškovas iki butas buvo visiškai įrengtas, šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius. Ieškovas teigė savo asmenines lėšas investavęs į atsakovės K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą jų žodinio susitarimo, t. y. sandorio pagrindu. Ieškovas savo galimai pažeistas teises galėjo ginti kitais gynybos būdais, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties, reglamentuojančios sugyventinių santykius, ar dėl rangos sutarties, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ieškovo nurodytą šalių susitarimą. Ieškovas D. P. neįrodė, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sąskaitą, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos ieškovo asmeninės lėšos. Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas negalimas – ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, liudytojų paaiškinimų todėl darė nepagrįstas išvadas dėl ieškovo į atsakovės buto remontą ir įrengimą investuotų lėšų, ir kad 2012-2014 m. atsakovė turėjo pakankamai pinigų buto remontui. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareiga, nes faktą, kad ieškinys nepagrįstas šios kategorijos bylose privalo įrodinėti atsakove ir rėmėsi išskirtinai tik atsakovės paaiškinimais, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad apeliantas savo asmeninėmis lėšomis užbaigė atsakovės K. P. buto remonto darbus ir jį visiškai jį įrengė. Šalys buvo žodžiu susitarusios, kad atsakovė grąžins apeliantui visas buto įrengimui išleistas lėšas, kai butą parduos. Atsakovė 2020 m. sausio 20 d. butą pardavė, tačiau iki šiol apeliantui negrąžino buto įrengimui išleistų pinigų – 33 311,15 Eur. Byloje įrodyta, kad atsakovė be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita, tačiau teismas nevertino jos nesąžiningumo.
13.2. Pagrindiniai apelianto perimti buto įrengimo darbai buvo atliekami su pertraukomis laikotarpiu nuo 2013 m. pavasario iki 2014 m. spalio mėn. Tuo laikotarpiu atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ji per mėnesį gaudavo vidutiniškai 1 210 Lt (350,44 Eur). Teismas neįvertino, kad atsakovei priklausantis butas buvo išgriautas ir už šiuos darbus apie 10 000 Lt sumokėjo atsakovė. Ji taip pat savo lėšomis mokėjo už buto pertvarkymo projektą. Taigi, atsakovė neturėjo pinigų atlikti buto remonto darbus ir jį apstatyti. Atsakovės turto vertė padidėjo ieškovo turto sąskaita, o priešingos teismo išvados prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas, vertindamas atsakovės išimtų pinigų sumas, pasirinko neteisingą laikotarpį. Kadangi butas buvo įsigytas 2012 m. rugpjūtį, teismas nepagrįstai atsižvelgė į jos išgrynintus pinigus, dar prieš įsigyjant ginčo butą, todėl 16 450 Lt suma negalėjo būti panaudota šio buto remontui. Atsakovė žinutėje, rašytoje D. P., pripažino faktą, kad jis savo lėšomis suremontavo jos asmeninį butą, teismo metu ji patvirtino, kad ieškovo lėšomis jos turto vertė padidėjo, tačiau ji pripažino tik dalį reikalaujamos priteisti sumos – 10 000 Eur. Teismas nevertino ir fakto, kad atsakovė savo pinigus iš vienos savo sąskaitos pervesdavo į kitą sąskaitą. Atsakovei iš ieškovo po ištuokos išmokėtos kompensacijos likusi suma pinigų suma buvo nepakankama investuoti į buto remonto darbus. Iš atsakovės banko sąskaitos išgryninta pinigų suma yra gerokai mažesnė, nei pinigų suma, skirta buto remontui ir jo apstatymui. Akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu atsakovei finansinė pagalba buvo reikalinga. Atsakovė jokių grynųjų pinigų buto remonto darbams apeliantui neperdavė, tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojai, nei rašytiniai įrodymai. Atsakovė neįrodė, jog ji su ieškovu vedė bendrą ūkį arba buvo sutarusi sukurti kažkokį bendrą turtą. Jeigu atsakovė pripažįsta šias aplinkybes, ji privalo gražinti ieškovui pusę sumos, gautos už parduotą butą, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
13.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nėra sąlygų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, nes neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, nepagrįstai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto buto remonto darbų akto. Vykstant pagrindiniams buto remonto darbams, D. P. finansinė padėtis buvo stabili, jis gaudavo pastovias pajamas, todėl jo materialinė padėtis jam leido suteikti pagalbą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pinigų išgryninimas iš D. P. banko sąskaitos ir atsiskaitymas jo kortele dar neįrodo šių pinigų apelianto nuosavybės. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto banko sąskaitoje buvo ne jam priklausantys pinigai. Tarp apelianto turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas būtų prisiėmę nuostolių atsiradimo riziką. Apeliantas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais. Butą atsakovė pardavė už gerokai didesnę kainą, negu jį įsigijo, todėl akivaizdu, kad parduotas butas buvo iš esmės pagerintas. Šalis siejo draugiški, abipusio pasitikėjimo santykiai, šalys viena kita pasitikėjo, todėl apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų žodinio susitarimo ir, kai parduos butą, grąžins apeliantui jai paskolintą pinigų sumą. Teismas, manydamas, kad nurodytas netinkamas ieškinio pagrindas, privalėjo pasiūlyti ieškovui keisti ieškinio pagrindą arba turėjo pats kvalifikuoti teisinius santykius. To nepadarius, laikytina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pareiškė netinkamą ieškinį. Teismo išvada, kad apeliantas neišnaudojo kitų galimų teisių gynimo būdų, nesusieta su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir nepakankamai pagrįsta, nes Kauno apygardos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nebuvo kilę jokių abejonių, kad minėtoje byloje ieškovas D. P. galėjo pasirinkti netinkamą jo teisių gynimo būdą.
13.4. Bylą nagrinėjusi teisėja nuo pat jos nagrinėjimo pradžios buvo šališka. Jai pareikštas nušalinimas nepagrįstai buvo atmestas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas taip pat turi pasisakyti.
14. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė K. P. prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
14.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovė praturtėjo jo sąskaita, t. y., kad į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos ieškovo asmeninės lėšos. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, jis savo teises galėjo ginti kitais įstatyme numatytai būdais, tačiau jų nepasirinko. Šiuo atveju byloje nėra sąlygų, kad teismas būtų aktyvus ir už šalis rinktų įrodymus ar tenkintų reikalavimus, kurių ieškovas byloje nebuvo pareiškęs. Teismas išnagrinėjo ginčą pagal ieškovo nurodytą faktinį pagrindą ir teisingai nustatė, jog ieškinys negali būti tenkinamas. Nesant ieškovo reikalavimo, teismas negalėjo imtis iniciatyvos ir konstatuoti buvus vienokius ar kitokius teisinius santykius tarp šalių.
14.2. Teismas atsakovės turtinę padėti tyrė kruopščiai ir tinkamai vertino įrodymus. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad asmeninių lėšų atsakovei pakako. Ieškovo teismui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas nėra tinkamas įrodymas. Teismas darė tinkamą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas aktas negali pagrįsti ieškovo asmeninių investicijų į atsakovės butą atlikimo. Liudytojai nurodė, jog ieškovas jiems sumokėjo, tačiau jie negalėjo patvirtinti, ar tos lėšos buvos asmeninės ieškovo lėšos. Nesant rašytinių įrodymų apie lėšų sumokėjimą ir įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Taigi, šiuo atveju ieškovas negalėjo įrodyti tokios didelės sumos sumokėjimo liudytojų parodymais. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius, atsižvelgtina, kad ieškovas ginčo laikotarpiu galėjo rūpintis atsakovės materialine padėtimi, nes su ja gyveno ir augino vaikus, o visi ginčo atsakovės turto pagerinimai buvo išimtinai susiję su jos asmeniniais poreikiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Ieškovas apeliaciniame skunde teikia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesugebėjo objektyviai įvertinti ieškovo nurodytų aplinkybių visiškai priešingai interpretavo jo paaiškinimus, duotus teisme.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Visgi teisė nuspręsti, ar toks procesas iš tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3042013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde turėjo galimybę išsamiai išdėstyti faktines ginčo aplinkybes, taip pat jas žodžiu paaiškino pirmojoje instancijoje vykusių teismo posėdžių metu. Byloje nėra poreikio apklausti naujus liudytojus ar ekspertus, o sprendžiami faktinio ir teisinio pobūdžio klausimai dėl ginčo aplinkybių, teismo vertinimu, efektyviai gali būti sprendžiami ir rašytinio proceso tvarka. Dėl minėtų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis nėra būtinybės, todėl šis prašymas netenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
21. Byloje taip pat nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-603-879/2012 buvo panaikintas akto įrašas dėl Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) d. Nuo 2012 m. rugsėjo šalys vėl pradėjo gyventi kartu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. kartu gyveno šeimyninį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį iki 2016 metų. Šios aplinkybės nustatytos Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1695-273/2020. Po santuokos nutraukimo ieškovas D. P. 2012 m. liepos mėn. atsakovei sumokėjo 148 000 Lt (42 863,76 Eur) piniginę kompensaciją.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė K. P. 2012 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 30 000 Lt (8 688 Eur) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1736 ha žemės sklypą Kauno rajono savivaldybėje mažaaukščio gyvenamojo namo statybai, o 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 95 000 Lt (27 513,91 Eur) asmeninės nuosavybės teise įsigijo 61,72 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. sausio 20 d. pardavė už 77 000 Eur.
23. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, ieškinį iš esmės grįsdamas argumentais, kad jis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto remontui ir įrengimui panaudojo 33 311,15 Eur asmeninių lėšų, dėl ko atsakovė be pagrindo įgijo šias lėšas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ji butą suremontavo ir įrengė asmeninėmis lėšomis, o ieškovas neįrodė, jog nurodyta pinigų suma buvo panaudota buto remontui ir įrengimui, t. y. jog ji be teisinio pagrindo tokią pinigų sumą gavo.
Dėl ginčo esmės
24. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, byloje esant tokių duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą ir priteisti ieškovui iš atsakovės konkrečią lėšų sumą, kaip atsakovės be pagrindo gautą turtą.
25. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą reglamentuoja CK 6.237 – 6.242 straipsniai. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.237 -6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles, nurodo, kad jomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
27. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019)
29. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti šį faktą, t. y.: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).
30. Pirmiausiai pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir iš nustatytų aplinkybių konstatavo, kad ieškovas neįrodė vienos iš esminių nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Su šiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes teismas, spręsdamas šalių ginčą ir darydamas išvadą, jog ieškovas gali savo teises apginti kitais gynybos būdais, neanalizavo ir tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, nurodydamas, jog ieškovas savo teises galėtų apginti reikšdamas ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties, reglamentuojančios sugyventinių santykius, ar dėl rangos sutarties, kas, nagrinėjamu atveju, labiausiai atitinka ieškovo D. P. nurodytą šalių susitarimą.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
33. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuosekliai tvirtino, jog su atsakove buvo susitaręs dėl buto įrengimo ir pinigų grąžinimo, butą pardavus. Tuo tarpu atsakovė K. P. teigė, jog pats ieškovas D. P. buvo jai priklausiusio buto remonto iniciatorius, ir kategoriškai neigė, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie buto įrengimo. Nors atsakovė, teigė, jog jokių susitarimų dėl buto remonto tarp šalių nebuvo, tačiau šalių paaiškinimų, liudytojų S. M., K. V., V. B., N. K., M. V., D. V., M. P., T. M. ir J. B. parodymų ir rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai.
35. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str.). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl toks šalių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimą. Be to, susitarimas taip pat turėjo būti išreikštas įstatymo reikalaujama forma. Šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovė iš viso nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo ir jis buvo pradėtas vykdyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
36. Pasisakydama dėl teismo išvados šalių santykius kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė iš esmės neginčijo fakto, kad ieškovas rūpinosi buto remontu ir įrengimu. Taigi, byloje nustatyta, kad šalys siekė bendru jų indėliu suremontuoti ir įrengti butą, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikavo, jog ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai ir bendradarbiavimas dėl rangos darbų atlikimo. Byloje nustačius, jog šalis siejo sutartiniai ir bendradarbiavimo santykiai, reikšminga nustatyti, ar ieškovo reikalaujama suma yra už šalių susitarimo ribų, t. y. būtina nustatyti aplinkybę, ar byloje pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą ieškovo atlikti mokėjimai, kurių jo teigimu, pagal šalių susitarimą jis neturėjo atlikti, patenka į iš susitarimo kylančių prievolių apimtį, ar, priešingai, mokėjimai yra už susitarimo ribų ir atlikti be pagrindo. Šiuo aspektu reikšmingas procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp šalių.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Taigi ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pagal įrodinėjimo naštos tokiose bylose paskirstymo taisyklę, ieškovui tenka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑253/2009).
38. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliktų darbų aktu, mokėjimo kvitais, išrašais iš sąskaitų) ir savo poziciją motyvavo tuo, kad investavo nurodytą 33 311,15 Eur asmeninių lėšų sumą, į atsakovei priklausantį butą, nors to daryti neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta, kad byloje atsakovė iš esmės pripažino, jog ieškovas rūpinosi buto remontu ir įrengimu, teigdama, jog tam jis nenaudojo savo asmeninių lėšų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas neprivalėjo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie buto remonto ir įrengimo darbų, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo šių lėšų gauti.
39. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1695-273/2020) nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buto remontu ir įrengimu nuo 2012 metų rūpinosi ir ieškovas D. P., nes šalys nuo 2012 m. rudens iki 2016 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius, tačiau ieškovas neįrodė, jog buto remontui ir įrengimui buvo panaudotos išimtinai tik ieškovo asmeninės lėšos. Vien byloje nustatytas faktas, kad ieškovas D. P. mokėjo darbininkams grynais pinigais, atskirais atvejais išgrynindamas juos bankomate, nesudaro pagrindo išvadai, jog buto remontui buvo naudotos vien tik ieškovo asmeninės lėšos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po teismo sprendimo dėl santuokos įrašo panaikinimo ieškovas D. P. į atsakovės K. P. banko sąskaitą 2012 m. liepos mėnesį pervedė 148 000 Lt (42 863,76 Eur) piniginę kompensaciją pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą. Iš šių pinigų atsakovė K. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo už 30 000 Lt (8 688,60 Eur) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir už 95 000 Lt (27 513,91 Eur) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi iš ieškovo sumokėtos piniginės kompensacijos atsakovei liko 23 000 Lt (6 661,26 Eur). Iš atsakovės K. P. teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė K. P. kiekvieną mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį) iš (duomenys neskelbtini) iki pat išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas 2012 m. gruodžio mėnesį – vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur). (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 6 d. atsakovei išmokėjo 6 546,54 Lt (1 896 Eur) nėštumo ir gimdymo pašalpą, Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius 2013 m. kovo 27 d. – 1 430 Lt (414,16 Eur) dydžio pašalpą. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio atsakovei K. P. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį vidutiniškai mokėjo po (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Eur) kas mėnesį, o nuo 2014 m. balandžio mėnesio – vidutiniškai po (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) kas mėnesį. Taigi, nors atsakovė K. P. buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo metu turėjo nuolatinių pajamų, kurių dalį galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigyto buto remontui.
41. Byloje remiantis rašytiniais įrodymais (banko sąskaitų išrašais) ir liudytojų S. M., K. V., V. B., N. K., M. V., D. V., M. P. parodymais, neginčijamai nustatyta, kad už remonto darbus ir medžiagas darbus grynais pinigais atsiskaitinėjo ieškovas D. P., kartais tiesiog, jų akivaizdoje išgrynindamas pinigus bankomate, todėl teismas konstatavo, jog ieškovas iš savo banko sąskaitų išgrynino ir galėjo skirti atsiskaitymams grynaisiais už atsakovės K. P. buto įrengimą remonto darbus, panaudotas medžiagas, baldus ir buitinę techniką 13 727,99 Eur sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas Atliktų darbų aktas neįrodo, jog ieškovas atsakovės buto remontui ir įrengimui iš asmeninių lėšų panaudojo prašomą priteisti sumą. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka.
42. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių 13 727,99 Eur sumos įgijimo pagrįstumą bei teisėtumą, bei tai, kad buto vertė padidėjo vien tik dėl kainų pokyčio nekilnojamojo turto rinkoje, ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies – iš atsakovės ieškovui priteistina 13 727,99 Eur be pagrindo įgytų lėšų suma.
43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovė priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus dėl atsakovės K. P. nesąžiningumo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, nes ji nuslėpė faktą, jog sekcija buvo pirkta šalims gyvenant santuokoje ir yra likusi ieškovui priklausančiame name. Teisėjų kolegija tokius ieškovo teiginius atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju sąžiningumo vertinimas negali būti siejamas su atskirų daiktų įsigijimu. Be to, nepagrįsto praturtėjimo institutas nesieja asmens nesąžiningumo su asmens turtine padėtimi.
Dėl teismo šališkumo
45. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovas kaip vieną iš argumentų nurodė teismo šališkumą, kuris, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovo vertinimu, sietinas su netinkamau byloje surinktų įrodymų vertinimu.
46. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose yra įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
47. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo motyvuotai atmestas. Ieškovas jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti šios nutarties neteisėtumą, nepateikė, o teisėjų kolegija, įvertinusi CPK nuostatas, reglamentuojančias teisėjo nušalinimo pagrindus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių egzistuojančius bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindus. Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų apeliantui procesinį sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, neobjektyvus, netinkamai vertino įrodymus ar neatskleidė bylos esmės.
Dėl bylos baigties
48. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
50. Byloje nustatyta, kad ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 760 Eur sumokėtas žyminis mokestis, ir 1 000 už advokatės teisines paslaugas. Tokiu būdu pagrįstos rašytiniais įrodymais (mokėjimų sąrašą, 2021 m. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, 2020 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 883586) pripažintinos pagrįstomis.
51. Ieškinys patenkintas iš dalies – patenkintų reikalavimų dalis sudaro 41 proc., atmestų – 59 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 721,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
52. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 722 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistina 296,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 1 017,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
53. Pagal pareikšto ieškinio pobūdį ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 760 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą – 722 Eur, todėl permokėta 54,48 Eur suma grąžintina ieškovui (26,99 + 27,49).
54. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 456,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2020m. DOK-78300; 2021 m. DOK-54913, DOK-74133, DOK-55355; DOK-73533; DOK-92903). Atsižvelgiant į bylos baigtį iš ieškovo atsakovei priteistina 1 449,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovė taip prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.
55. Valstybei iš ieškovo priteistina 3,82 Eur, o iš atsakovės 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 727,99 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 99 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (13 727,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 017,62 Eur (vieną tūkstantį septyniolika eurą 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 449,19 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,82 Eur (tris eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2,66 Eur (du eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 54,48 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 48 ct).
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Albina Rimdeikaitė