Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 52.1; 52.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį
atsakovui Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „LIVOSTA“ dėl avanso
grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalių ginčas kilo dėl avanso, sumokėto pagal
projektavimo darbų sutartį, grąžinimo.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. gruodžio 12 d.
sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti
ūkininko sodybos, esančios žemės sklype Elektrėnų savivaldybės Daugirdiškių
kaime, techninį projektą. Šalys sutarė, kad darbai bus pradėti 2007 m.
gruodžio 17 d. ir baigti 2008 m. birželio 30 d., darbų kaina 59 000
Lt su PVM. Ieškovas darbų pradžiai įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt
avansą, pateikti atsakovui išeities duomenis, susijusius su sklypo nuosavybės
dokumentais, galiojančią toponuotrauką, projektavimo sąlygų sąvadą bei darbų
programą.
Ieškovas iki 2007 m. gruodžio 17 d.
(sutartyje numatytos darbų pradžios) sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avanso
bei perdavė projektavimo sąlygų sąvadą, kitų dokumentų atsakovui nepateikė.
Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, t. y. iki 2008 m.
birželio 30 d. neatliko ūkininko sodybos techninio projekto, pateikė
ieškovui tik kelis brėžinius.
Ieškovas K. Š., remdamasis CK
6.700-702 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos
uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ 10 000 Lt įsiskolinimą, 1085,60 Lt
delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m.
gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis liudytojų
parodymais ir rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovas nepateikė atsakovui
galiojančios toponuotraukos, darbų programos; atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko
parengiamuosius darbus techniniam projektui atlikti, t. y. pagal ieškovo
žodžiu dėstomus pageidavimus dėl statinio projekto, parengė ir pateikė ieškovui
pirminius projektinius pasiūlymus (eskizinius projektus). Teismas konstatavo,
kad atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo ieškovo
bendradarbiavimo su atsakovu: ieškovas pažeidė prievolę, kai neįvykdė pareigos
perduoti sutarčiai vykdyti reikalingus dokumentus (CK 6.64 straipsnio 1 dalies
1 punktas); kadangi kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas laikomas jos
nepažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis), tai nėra ir neteisėtų atsakovo
veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog
atsakovo iš dalies atliktas darbas nepatenkino ieškovo lūkesčių ir jis
suabejojo atsakovo kompetencija, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo
grąžinti jo sumokėtą avansą, ir nusprendė, kad atsisakęs sutarties, kol darbas
nebaigtas, ieškovas turi sumokėti atsakovui atlyginimą už atlikto darbo dalį
(CK 6.658 straipsnio 3, 4 dalys). Remdamasis Lietuvos architektų sąjungos
parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis, teismas
nusprendė, kad atsakovo atlikti statinio projektavimo darbai (programos
sudarymas ir projektavimo nuostatų bei sąlygų rengimas, projektiniai pasiūlymai
(eskizinis projektas) sudaro 43,4 proc. nuo sutartyje numatytų projektavimo darbų, t. y. 25 606
Lt, taigi atsakovo atliktų statinio projektavimo darbų vertė viršijo ieškovo
sumokėtą avanso dalį.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 9 d.
sprendimu iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują
sprendimą – ieškinį iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000
Lt skolos, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį dėl
delspinigių priteisimo atmetė. Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė faktinių
aplinkybių vertinimo ir proceso įstatyme nustatytas įrodymų leistinumo ir
pakankamumo taisykles, nepagrįstai remdamasis Lietuvos architektų sąjungos
parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijomis, todėl padarė
neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Atsakovas neatliko ir nepateikė tokio
techninio projekto, kuris atitiktų aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d.
įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005
(toliau – Reglamentas) 31.1-31.21 punktų reikalavimus, ir šios aplinkybės
neginčijo. Teisėjų kolegija nepripažino atsakovo argumentų, kad, vykdydamas
šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis atliko parengiamuosius darbus
techniniam projektui parengti, t. y. pagal ieškovo žodinius pageidavimus
parengė ir pateikė ieškovui eskizinius projektus (projektinius pasiūlymus), pagrįstais
ir įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių
projektavimo darbų sutartyje atsakovo nurodyti darbai nėra aptarti, t. y.
šalys nesusitarė, jog atsakovas sudarys darbų programą ar ruoš projektavimo
nuostatus bei sąlygas, nes, ieškovo teigimu, šie darbai buvo atlikti iki šalių
sutarties pasirašymo arba apskritai jų nereikėjo atlikti dėl objekto
nesudėtingumo. Kadangi atsakovo pateikti brėžiniai, kuriuos jis įvardija kaip
projektinius pasiūlymus (eskizinius projektus, statinio koncepciją), neatitinka
Reglamento 8.4 punkte nustatyto aprašymo ir reikalavimų, tai jie negali būti
vertinami kaip parengiamieji darbai projektavimo darbų sutartyje numatytam
techniniam projektui parengti, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos
vertino kaip projektinius pasiūlymus. Teisėjų kolegija, skirtingai nei
pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos
kooperuotis ir bendradarbiauti: nors jis ir tvirtina, jog ieškovas nepateikė
visų tinkamų sutarties vykdymui dokumentų, tačiau pats iki 2008 m. balandžio 30
d., t. y. daugiau kaip keturis mėnesius nuo sutartyje numatyto darbų
pradžios termino, jokių pretenzijų ieškovui dėl tariamai iš jo negautų
dokumentų, nepateiktos užduoties nereiškė, pažeisdamas CK 6.659 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatytą pareigą įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus,
sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai
netinkami ar blogos kokybės. Teisėjų kolegija atmetė ieškinio dalį dėl
delspinigių priteisimo, nes atsakovas neįvykdė sutarties iš esmės dėl paties
ieškovo elgesio – pastarasis, dar nepasibaigus šalių sutarties galiojimo
terminui, kreipėsi į kitą projekto vadovą D. D., pagal
ieškovo užsakymą atlikusį Statinio techninį projektą, kurį patikrino Elektrėnų
savivaldybės nuolatinė statybos komisija ir 2008 m. gegužės 27 d. išdavė
statybos leidimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos ir Vokietijos
uždaroji akcinė bendrovė „LIVOSTA“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo K. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl projektavimo
rangos sutarties aiškinimo, CK 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.671 straipsnio
pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (1998 m. balandžio 15 d.
nutartyje civilinėje byloje Visagino
miesto valstybinio socialinio draudimo skyrius v. UAB „Rina”, bylos Nr. 3K-21/1998;
2000 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Ž. S. v. H. C.,
bylos Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje
AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“
ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje
byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001) suformuluotų sutarčių
aiškinimo taisyklių ir pažeidė CK 6.193 straipsnį. Reglamento 32.2 punkte nurodyti
techninio projekto bendrosios dalies sudėtine dalimi pripažįstami brėžiniai,
tarp jų – pagrindinių pastatų architektūrinės dalies aukštų planai ir pjūviai,
pagrindiniai pastatų fasadai, kurie, kaip teisingai nurodė pirmosios
instancijos teismas, atsispindi kasatoriaus parengtuose ir ieškovui pateiktuose
eskiziniuose projektuose. Taigi tikrieji protingų asmenų ketinimai, susitariant
dėl techninio projekto parengimo kaip projektavimo darbų rezultato,
neabejotinai apimtų ir susitarimą dėl parengiamųjų darbų, būtinų atlikti tam,
kad šis rezultatas būtų pasiektas, o apeliacinės instancijos teismas,
aiškindamas sutartį, neatsižvelgė į šalių teisinių santykių turinį, netyrė
tikrųjų šalių ketinimų ir sprendimo išvadas grindė vien pažodiniu sutarties
aiškinimu. Pagrindinė aplinkybė, į kurią apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė aiškindamas sutartį, yra pirmosios instancijos
teisme nustatytas faktas, kad ieškovas nepateikė kasatoriui darbų programos (sutarties
4.1.1 punkto, CK 6.704 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6.701 straipsnio 1 dalies
pažeidimas), kurios nesant, didelę projektuotojo laiko dalį neišvengiamai užima
tikrųjų ir galutinių užsakovo pageidavimų aiškinimasis, rengiant preliminarius
eskizus bei kitokių formų projektinius pasiūlymus užsakovui. Apeliacinės
instancijos teismas, teigdamas, kad šalys susitarė tik dėl techninio projekto
parengimo, bet nesitarė dėl projektinių pasiūlymų (kurie yra techninio projekto
sudėtinė dalis) rengimo, todėl, kasatoriui neparengus techninio projekto, ieškovas
jam neturi atlyginti už parengiamuosius darbus, prieštarauja rangos sutarties
esmei ir pažeidžia CK 6.658 straipsnio 4 dalį ir 6.671 straipsnį. Be to, konstatuodamas, kad kasatoriaus pateiktų
eskizinių brėžinių nubraižymas nereikalavo kūrybinio indėlio, apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CK XXXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio teisės
normas, reglamentuojančias projektavimo rangos teisinius santykius bei Statybos
įstatymo 2 straipsnio 28, 31 punktus, netinkamai taikė Reglamento 8.4 punktą,
itin susiaurindamas jo nuostatas ir nepagrįstai kaip svarbiausią skiriamąjį
projektinių pasiūlymų požymį nurodydamas jų bazinę paskirtį ir bazinį
Reglamento 8.4.1 punkte pateiktą projektinio pasiūlymo sudedamųjų dalių
aprašymą, nepagrįstai neatsižvelgė į Reglamento 32 punkto nuostatas,
nustatančias techninio projekto sudėtį, neatkreipė dėmesio į tai, kad projektinių
pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, o tai reiškia, jog
projektinis pasiūlymas gali būti rengiamas išimtinai pagal statytojo
individualius poreikius (t. y. ne tik projektuotojų atrankos konkursui ar
projektavimo sąlygų sąvado rengimui), taigi jo panaudojimo (pritaikymo) sfera
ir sudėtis gali iš esmės skirtis nuo Reglamento 8.4 punkte pateiktų bazinių
variantų. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje UAB „Palangos valda“ v. UAB „Amitis“,
bylos Nr. 3K-3-385/2008, kuria paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo
sprendimas, kuriuo dalis projektuotojo atliktų parengiamųjų projektavimo darbų
pripažinti tinkamai atliktais ir dalis užsakovo sumokėto avanso pripažinta
atlyginimu už šiuos darbus, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2. Dėl įrodymų
vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus
pateiktų rašytinių įrodymų neanalizavo kartu su kitais byloje pateiktais
įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais) ir savo išvadas grindė
aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, dėl to klaidingai
nustatė byloje esminę reikšmę turintį faktą – kad kasatorius neatliko jokių
darbų pagal sutartį; teismo išvada, kad ieškovui pateikti kasatoriaus brėžiniai
nėra laikomi parengiamaisiais techninio projekto darbais ir yra tik mechaninis
darbas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir dėl to yra pagrindas
konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,
reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176-185
straipsniai), ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad kasatorius nebendradarbiavo su ieškovu,
nepagrįsta byloje surinktais įrodymais (ir netgi prieštaraujanti surinktiems
rašytiniams įrodymams), yra priimta akivaizdžiai pažeidžiant proceso teisės
normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176-185
straipsniai), ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. Š. prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti iš
kasatoriaus išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą
surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl projektavimo
rangos sutarties aiškinimo, CK 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.671 straipsnio
pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos,
jog sutarties aiškinimas yra fakto klausimas; kasacinis teismas nenagrinėja
fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl vertina tai, ar žemesnės
instancijos teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos
Nr. 3K-3-231/2008). Apeliacinės instancijos tesimas nepažeidė nei CK 6.193
straipsnyje nustatytų, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotų sutarčių
aiškinimo taisyklių ir pagrįstai pripažino, kad kasatorius savo įsipareigojimų
neįvykdė ir jokių projektavimo darbų neatliko (nepateikė Reglamento 31 punkte
apibrėžto techninio projekto), bei priteisė 10 000 Lt. Kasatoriaus
nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos,
todėl skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos nepagrįsti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius,
teigdamas, kad atliko tam tikros vertės darbus, neteikia jokių argumentų dėl to,
kokia tų darbų faktinė vertė.
2. Dėl
įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
sprendė, kad kasatorius nebendradarbiavo su ieškovu, nes kasatorius keturis
mėnesius, pažeisdamas CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą,
nereiškė ieškovui pretenzijų dėl negautų dokumentų. Atsižvelgtina ir į tai, kad
kasatorius yra specifine projektavimo veikla užsiimantis juridinis asmuo, todėl
jam a priori taikomi padidinti
rūpestingumo ir profesionalumo standartai, o ieškovas yra fizinis asmuo –
ūkininkas, kuris nėra statybos projektavimo darbų profesionalas, todėl jam a priori negali būti taikomi tokie patys
standartai kaip kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl
kasatoriaus pateiktų pirminių techninių pasiūlymų vertinimo grindžiamos
nešališka ir visapusiška visų byloje esančių įrodymų analize.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra projektavimo
rangos sutarties, jos tinkamo įvykdymo sąlygų aiškinimas ir neįvykdymo teisinių
padarinių nustatymas – CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio
normų bei jų santykio su bendrosiomis rangos sutartį reglamentuojančiomis teisės
normomis, nustatančiomis užsakovo teises darbų atlikimo metu, aiškinimas ir
taikymas. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), skundo
argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės
normų taikymo patikrina atsižvelgdamas į tai, ar teismai skirtingai kvalifikavo
tuos pačius faktus, ar skiriasi teismų nustatytos aplinkybės. Nagrinėdama
kasacinį skundą, kolegija neperžengia skunde nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio
1 dalis), pasisako dėl motyvuotų kasacijos pagrindų ir nustato, ar
kasacijos pagrindai pasitvirtina.
Dėl
projektavimo rangos sutartinių santykių ir jų reguliavimo ypatumų
CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir
tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo
kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai
santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato
pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas
individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų
sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose –
techniniame projekte. Teismai šalių santykius kvalifikavo kaip projektavimo
rangos, kasatorius tokio kvalifikavimo neginčija, kolegija pripažįsta, kad
šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos,
o bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek
nereguliuoja lex specialis (CK 6.644
straipsnio 2 dalis).
Naujo daikto sukūrimas statybos procese vyksta
etapais: statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas, projekto pagrindu
vykdomi statybos darbai. Pirmajame etape renkama informacija apie būsimos
statybos sąlygas ir statinio paskirtį – atliekami darbai, kurie leidžia išduoti
projektavimo sąlygų sąvadą, jeigu jis yra būtinas, bei kiti būtini darbai.
Užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų
reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties
šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas
reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos
darbus pagal statinio projektą (Statybos
įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Nagrinėjamo ginčo šalys susitarė, kad kasatorius
parengs ūkininko sodybos techninį projektą. Šalys nedetalizavo techninio
projekto sudėties, bet ši sudėtis turi atitikti nustatytąją norminiuose teisės
aktuose (Reglamento VI skyriuje). Nors sutarties šalys ir nustatė, kad ieškovas
turi pateikti kasatoriui atitinkamus dokumentus bei darbų programą, tačiau šis
susitarimas taip pat saistomas norminių teisės aktų reikalavimų: Reglamento IV skyriuje
nustatyta, kad užsakovas turi pateikti projektuotojui privalomuosius projekto
rengimo dokumentus, t. y. detalųjį planą (Teritorijų planavimo
įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės
teisę ar kitokią teisę į žemę (statybos sklypą) ar vandens telkinį (ar jo dalį)
patvirtinančius dokumentus, statinio bendraturčių sutikimą, projektinius
pasiūlymus (jei jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statinio
projektavimo užduotį, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų
dokumentus. Statinio projektavimo užduotimi nustatoma paslaugų apimtis ir
sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai,
kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina
vadovautis rengiant projektą (Reglamento 8.6 punktas). Statinio projektavimo užduotis
ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra pagrindas projektavimo darbams atlikti.
Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada
užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus
duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali
parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo
to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis).
Projekuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai
neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų
apimtis. Rangovas negali keisti užduoties be užsakovo sutikimo (CK 6.701 straipsnio
2 dalis, 6.223 straipsnio 1dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, rangovui
priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam tenka sutarties
neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis netinkama (CK 6.702 straipsnio
1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis).
Bylos šalys projektavimo rangos sutartyje nustatė
užsakovo pareigą, be kitų būtinų dokumentų, pateikti rangovui darbų programą (sutarties
4.1.1 punktas), tačiau neaptarė šios užsakovo prievolės įvykdymo tvarkos
ir terminų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai šalys nesutaria dėl
prievolių vykdymo sąlygų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo,
atsižvelgdama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairai tikslui pasiekti
bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1, 3
dalys, 6.200 straipsnis, 6.702 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas). Kai sutarties šalys
nesutarė dėl programos pateikimo formos ir terminų, tai faktą, ar programa buvo
pateikta ir tinkamai suformuluota, kilus ginčui, prievolę privalėjusi įvykdyti
šalis įrodinėja visomis CPK 177 straipsnyje numatytomis priemonėmis,
o kita šalis negali reikalauti įvykdyti prievolę konkrečiu būdu, jeigu taip
vykdyti prievolę nebuvo susitarta.
Minėta, kad pagal šalių sutarties 4.1.1 punktą
ieškovas turėjo pateikti kasatoriui darbų programą. Bylą nagrinėję teismai šią
sutarties nuostatą kvalifikavo kaip nustatančią užsakovo prievolę pateikti
užduotį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsakovas šią prievolę
vykdė, žodžiu teikdamas rangovui savo pageidavimus, pagal kuriuos pastarasis
padarė projektinius pasiūlymus: eskizinius urbanistinius-architektūrinius
variantus, ir šie darbai, ieškovui atsisakius sutarties, yra verti daugiau, nei
sumokėtas avansas. Apeliacinės instancijos teismas šių kasatoriaus atliktų darbų
nevertino kaip projektinių pasiūlymų, kurie naudojami projektuojamojo statinio
idėjai suformuoti bei projektavimo sąlygoms parengti, nes jie neatitiko Reglamento
8.4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Kadangi pagal šalių sutartį darbų programą turėjo
pateikti užsakovas ir tokios pareigos nebuvo nustatyta rangovui, tai apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius atliko darbus be konkrečios
darbų programos savo rizika, o užsakovas už tokius darbus neprivalo atlyginti,
ir priėmė priešingą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai
skirtingai vertino šalių sutartį ir jos vykdymą, t. y. skirtingai taikė CK 6.163 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra
pažymėjęs, kad, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti nustatomi
tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu negalima tų ketinimų nustatyti, sutarties
sąlygoms suteikiama tokia prasmė, kokią tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę
analogiški šalims protingi žmones (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Šalių sutarties tekstą parengė kasatorius, kuris atestuotas teikti projektavimo
paslaugas, yra šios srities profesionalas, verslininkas. Akivaizdu, kad kasatorius,
kaip šio specializuoto verslo subjektas, supranta darbų užduoties svarbą ir
paprastai turėtų siūlyti užsakovui užduotį pateikti raštu. Kai tokią užduotį
pateikti pačiam užsakovui nepakanka žinių, šalys gali susitarti, kad užduotį
suformuluos rangovas, užsakovui išsakius pageidavimus, bet užduotis tokiu
atveju tampa privaloma šalims tik tada, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio
1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje užduotis kasatoriui
buvo nurodyta abstrakčiai: suprojektuoti ūkininko sodybą. Ieškovo teigimu,
užsakymas buvo nesudėtingas, todėl nereikėjo jokių projektinių pasiūlymų.
Kolegija pažymi, kad pagal Reglamento 31 punktą techninis projektas turi būti
pakankamai detalus statytojo sumanymui suprasti ir įgyvendinti, todėl
nagrinėjamos sutarties tikslas esant abstrakčiai užduočiai turėjo būti
pasiektas darant sprendinių brėžinius pagal žodžiu pateiktus užsakovo
pageidavimus. Sutikdamas taip veikti, kasatorius prisiėmė riziką, kad užsakovas
jo parengtų sprendinių gali nepatvirtinti ir nebus galima atlikti projektavimo
darbų bei parengti techninio projekto. Prisiėmusiam tokią riziką kasatoriui
pagal CK 6.206 straipsnį tektų sutarties neįvykdymo padariniai. Tačiau
teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatoriui negalėjo būti
besąlygiškai taikomas CK 6.206 straipsnyje įtvirtintas draudimas
remtis kitos šalies neįvykdymu, nes bylą nagrinėjusių teismų yra nustatyta
(CPK 353 straipsnio 1 dalis), jog ieškovas, be užduoties
pateikimo pareigos, nevykdė ir kitų pareigų pagal šalių sutartį, kurių
nevykdymo padariniai nepatenka į rangovo riziką: nepateikė visų privalomų dokumentų
(topografinės nuotraukos), nebendradarbiavo su kasatoriumi, elgėsi
nesąžiningai, nes nepasibaigus sutarties vykdymo terminui užsakė kitam
projektuotojui techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas.
Šias aplinkybes kolegija kvalifikuoja kaip kliudžiusias kasatoriui vykdyti
sutartį (CK 6.661 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai
skirtingai kvalifikavo šalių sutarties pasibaigimo pagrindą. Pirmosios
instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl avanso grąžinimo, sprendė, kad ieškovas
atsisakė sutarties, nesilaikydamas CK 6.658 straipsnio 3 ir
4 dalyse nustatytos tvarkos, todėl turi sumokėti kasatoriui atlyginimą už
atliktą darbo dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo tik kasatoriaus
netinkamą pareigų vykdymą: jo pranešimą dėl ieškovo pareigų nevykdymo
kvalifikavo kaip pavėluotą ir nesukeliantį teisinių padarinių. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pacta sunt servanda principas,
įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja abi
sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis
sutartam tikslui pasiekti. Jeigu šalis nori atsisakyti sutarties, ji turi
atlikti atitinkamus veiksmus ir atlyginti kitai šaliai nuostolius. Aplinkybės,
dėl kurių siekiama atsisakyti sutarties, yra reikšmingos įvertinant nuostolių
atsiradimą, nustatant jų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismo išvada, jog kasatorius pavėluotai įspėjo ieškovą apie padarinius
dėl dokumentų ir darbų programos nepateikimo, nesudaro teisinio pagrindo
atleisti ieškovą nuo pareigos atlyginti nuostolius, nes tokių padarinių nenumatyta
CK 6.659 straipsnio 2 dalyje, ši aplinkybė gali būti reikšminga įvertinant
nuostolių dydį, t. y. nustatant, ar delsimas nepadidino kasatoriaus nuostolių.
Dėl
užsakovo ir rangovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė rangos sutarties šalių pareigas ir
nevykdymo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.658,
6.659, 6.661 straipsnius), nepagrįstai konstatavo, kad tik kasatorius tinkamai
nevykdė sutarties, ir be pakankamo pagrindo atleido ieškovą, neįvykdžiusį savo
priešpriešinių pareigų ir taip sukliudžiusį įvykdyti sutartį, nuo teisinių pasekmių. Kolegija
pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas privalo
atlyginti kasatoriui už šio atliktą darbą, tačiau pažymi, kad Lietuvos
architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų
rekomendacijose nustatytomis projektavimo darbų kainomis galima vadovautis tik kaip
viena iš galimybių nustatant tokių paslaugų kainas rinkoje, o atlyginimas už
projektavimo paslaugas priklauso nuo atliktų darbų kokybės, jų apimties bei santykio
su bendra sutartyje sulygta darbų kaina. Pirmosios instancijos teismas,
nustatydamas kasatoriaus atliktų darbų vertę, vadovavosi tik Lietuvos
architektų sąjungos parengtomis projektavimo paslaugų ir darbų kainų
rekomendacijomis, bet jose nustatytų kainų nevertino bylos aplinkybių kontekste,
todėl nustatė aiškiai per didelį atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus
atlikti darbai – tai eskiziniai brėžiniai, kuriuos, kaip byloje nustatyta (CPK 359
straipsnio 1 dalis), atliko net neatestuotas specialistas. Atsižvelgdama į šias
aplinkybes, taip pat į tai, kad kasatorius delsė įspėti ieškovą, jog nepateikus
topografinės nuotraukos darbai nebus atlikti, neaiški detali darbų programa, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad kasatoriui atlygintinų darbų vertė turi būti mažinama.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų
kolegija pakeičia apeliacinės instancijos sprendimą ir, atsižvelgdama į abiejų
sutarties šalių kaltę dėl sutarties nevykdymo, kasatoriaus atliktų darbų
santykį su visa šalių sutartimi sulygta darbų apimtimi bei kasatoriaus delsimą
įspėti ieškovą apie šio daromas kliūtis sutarčiai įvykdyti, sumažina ieškovui
priteistą grąžintino avanso sumą iki 5000 Lt.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93
straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės
instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų
paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą,
patenkinta 45 proc. ieškovo reikalavimų, todėl jam iš kasatoriaus priteistina
atitinkama dalis pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtų
bylinėjimosi išlaidų – 1199,31 Lt. Pagal byloje esančius dokumentus,
kasatorius sumokėjo 2380 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą,
tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004
m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl kasatoriui
priteistinų išlaidų advokato pagalbai suma skaičiuojama nuo maksimalios ir iš
viso jam priteistina 2351,25 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose.
Šalys prašo
priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis
skundas tenkinamas iš dalies (50 proc.), tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos
atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą. Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius pateikė tik PVM
sąskaitą-faktūrą už kasacinio skundo parengimą, tačiau nepateikė šios sąskaitos
apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl joje nurodyta suma jam nepriteistina.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
gegužės 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 28,70 Lt
išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8
punktai). Iš dalies patenkinus kasacinį skundą, valstybei iš ieškovo ir kasatoriaus
priteistina po 14,35 Lt šių išlaidų proporcingai atmestai ir patenkintai kasacinio
skundo dalims (CK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir vykdytiną jo
rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos
uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) ieškovui K. Š. (duomenys
neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) Lt, 5 procentų metinių palūkanų už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
1199,31 Lt (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt devynis litus 31 ct)
bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą
ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. Š. (duomenys neskelbtini) atsakovui
Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195)
2351,25 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą 25 ct) bylinėjimosi
išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir 181,50 Lt (vieną
šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio už kasacinio skundo
padavimą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos
uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) ieškovui K. Š. (duomenys
neskelbtini) 544,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus
50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Vokietijos
uždarosios akcinės bendrovės „LIVOSTA“ (kodas 110754195) 14,35 Lt
išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą
(įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo K. Š. (duomenys neskelbtini) 14,35 Lt
išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės
biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Antanas
Simniškis
Janina Stripeikienė