Civilinė byla Nr. e2-20080-466/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10502-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.1; 3.4.1.11.4.3.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“ prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interviris LT“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
2020 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Interviris LT“ ieškovės naudai 8707,13 Eur skolą, 184,37 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (8931,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti atsakovės UAB „Interviris LT“ prieštaravimai dėl ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. preliminaraus sprendimo.
Atsakovė UAB „Interviris LT“ nurodė, jog su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies – pripažįsta savo 8707,13 Eur skolą ieškovei, tačiau su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sutinka iš dalies. Atsakovė pažymėjo, kad prievolės nevengia, tačiau dėl laikinų finansinių sunkumų (atsakovės veikla šiuo metu yra praktiškai sustabdyta dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos), prašo išdėstyti skolą pagal įsiskolinimo padengimo grafiką, pagal kurį su ieškove būtų atsiskaityta iki 2021 m. balandžio 30 d.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės už ieškinio parengimą sumokėta net 600,00 Eur suma šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstai didelė ir peržengianti sveiko proto ribas, kadangi ieškinys yra standartinis, civilinė byla nėra sudėtinga, nereikalauja nei specialių žinių, nei teisinių paslaugų kompleksiškumo. Remiantis nurodytų, atsakovė prašo teismo nustatyti pagrįstą už ieškinio šioje civilinėje byloje parengimą dydį, kuris, atsakovės manymu, neturėtų būti didesnis kaip 250,00 Eur.
Atsakovė taip pat pateikė prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, tuo atveju, jei nebus sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi reikalavimas iš karto įvykdyti visą teismo sprendimu priteistą sumą dar labiau pablogintų atsakovės padėtį, kuri ir taip pasunkėjo dėl šalyje paskelbto karantino.
2020 m. gegužės 20 d. atsakovė „Interviris LT“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus dokumentus pagrindžiančius, jog atsakovės finansinė padėtis yra pablogėjusi dėl šalyje paskelbto karantino.
Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Ieškovė nurodė, kad byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovė sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovė. Atsakovė neginčija fakto, jog yra skolinga ieškovei ir atsakovė sutinka su skolos suma, tačiau nesutinka iš dalies tik su bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovė kaip negalėjimą atsiskaityti su ieškove nurodo sudėtingą ekonominę situaciją dėl esamo karantino. Tačiau pažymėtina, kad įsiskolinimas yra atsiradęs dar nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, o pagal paskutinę PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2020 m. vasario 15 d., t. y. likus mėnesiui iki karantino paskelbimo. Taigi, karantino paskelbimas nebuvo priežastis trukdžiusia atsiskaityti laiku, kaip numatyta 2018 m. gegužės 14 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Juo labiau, turint omenyje tai, kad PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai buvo 60 kalendorinių dienų.
Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis 600,00 Eur yra nepagrįstas, per didelis ir tinkama suma būtų 250,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi taip pat būti atsižvelgiama į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių ieškovė tokių išlaidų patyrė. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų įvertinti aplinkybę, kad ieškovė bandė ginčą su atsakove išspręsti ikiteismine tvarka ir siuntė jai pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo taip pat reikalavo ikiteismine tvarka susimokėti susidariusį įsiskolinimą, geranoriškai nurodė terminą, per kurį atsakovė galėjo įvykdyti savo pradelstus finansinius įsipareigojimus. Nepaisant to, atsakovė savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu neįvykdė, dėl ko ieškovė, siekdama teisėtų interesų gynybos, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir patyrė bylinėjimosi išlaidas 600,00 Eur sumai (dokumentų analizė ir ieškinio teismui parengimas ir pateikimas). Taigi, ieškovė pagrįstai patyrė šioje byloje priteistas ir ginčijamas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jai nebuvo pateikti įrodymai dėl atsakovės galimybių sumokėti skolą dalimis bei nebuvo pateiktas mokėjimo dalimis grafikas, tad ieškovė negali vertinti atsakovės teiginių pagrįstumo apie skolos sumokėjimą dalimis, todėl nesutinka su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia nepalankia savo finansine padėtimi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Tačiau atsakovė neatsiskaito už prekes, kurios buvo jai pateiktos laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. ir paskutinės PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. vasario 15 d., t. y. likus mėnesiui iki karantino paskelbimo, todėl karantino paskelbimas nebuvo priežastis trukdžiusia atsiskaityti laiku, kaip numatyta sutartyje. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos padėtis ateityje pagerės, juo labiau, kaip nurodė pati atsakovė, ji patiria finansinių sunkumų.
2020 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinį pripažįstant iš dalies, nesutinkant tik su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, ir teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas su sutrumpintais motyvais.
Ieškinys tenkintinas, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „Interviris LT“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti atsakovei pageidaujamas pirkti prekes, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti už jas. Pradinė kreditorė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį įvykdė tinkamai ir tuo pagrindu išrašė atsakovei UAB „Interviris LT“ 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1809, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1810, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1811, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1812, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1813, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-1836, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 7 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2085, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2086, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2087, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2088, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2089, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2090, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERV/19-2091, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERKN/19-587, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 3 d., 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERKN/19-591, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 3 d., 2019 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KERKN/19-706, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 15 d. Bendrai PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos 8707,13 Eur sumai. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų – faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė. Remiantis byloje pateiktais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 16 d. sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovei UAB „Juris LT“. Nors ieškovė siuntė pretenzijas ir ragino atsakovę sumokėti už parduotas prekes, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos skolos neapmokėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už jai parduotas prekes.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2020 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido skolos iš atsakovės reikalavimo teisę ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. kovo 17 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pirmine kreditore ar ieškove, (CPK 178, 185 straipsniai), todėl iš atsakovės priteistina 8707,13 Eur skola.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tarp pirminės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad pardavėjui pareikalavus, pirkėjas įsipareigoja už kiekvieną pavėluotą apmokėti kalendorinę dieną sumokėti pardavėjui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų prekių sumos. Iš delspinigių paskaičiavimų matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė paskaičiavo atsakovei 184,37 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 184,37 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 40,00 EUR, kaip skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaujantis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymu. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 Eur suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8931,50 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir kartu su ieškinio priedais pateikė teismui 2020 m. balandžio 7 d. suteiktų teisinių paslaugų PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VV-20/2020-04-07 ir 2020 m. balandžio 7 d. UAB „PaySera LT“ banko mokėjimo nurodymą. Taip pat ieškovė prašė priteisti 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir pridėjo 2020 m. balandžio 7 d. UAB „PaySera LT“ banko mokėjimo nurodymą.
Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad ieškovės už ieškinio parengimą sumokėta net 600,00 Eur suma šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstai didelė ir peržengianti sveiko proto ribas, kadangi ieškinys yra standartinis, civilinė byla nėra sudėtinga, nereikalauja nei specialių žinių, nei teisinių paslaugų kompleksiškumo. Atsakovės teigimu, pagrįsta suma už ieškinio šioje civilinėje byloje parengimą būtų 250,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo sumažinti ieškovės prašomas priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 250,00 Eur. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.2 p.).
Šiuo atveju teigtina, kad ieškovės prašomos priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydžio už ieškinio parengimą, kurį sudaro 3396,50 Eur (1358,60 x 2,5), ir yra 5 kartus mažesnės, nei galimos. Teismo vertinimu, ieškovės išlaidos už ieškinio parengimą atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, buvo byloje būtinos, pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, dėl ko nėra teisinio pagrindo jų mažinti. Be to, ieškovė tiek 2020 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku, tiek siųstu popieriniu laišku (įteiktas 2020 m. kovo 18 d.) ragino atsakovę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tokiu būdu išvengiant bylinėjimosi išlaidų, kurie atsirastų, jeigu ieškovei reiktų kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai ir prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų sumokėjimo. Teismas pažymi, kad ieškinio parengimas reikalavo teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliu teisininku – advokatu, kuris, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už suteiktas teisines paslaugas, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, vadovaujantis CPK 80 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.
Dėl priteistos sumos išdėstymo.
CPK 284 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui išdėstyti ar atidėti jo vykdymą atsižvelgus į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą galima tada, kai to reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas ar atidedamas jo vykdymas tik išimtinais atvejais. Teismas, spręsdamas tokį prašymą, privalo ne tik įvertinti šalių turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar išdėsčius ar atidėjus sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas privalo vadovautis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, bei lygiateisiškumo principu – būtina nustatyti ar išdėsčius (atidėjus) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.
Nagrinėjamu atveju teigtina, kad atsakovė neįrodė ir nepateikė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Pažymėtina, kad atsakovės skola, kuri buvo priteista teismo 2020 m. balandžio 20 d. preliminariu sprendimu, susidarė pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurių mokėjimo terminai suėjo iki 2020 m. kovo 15 d., t. y. skola susidarė tada, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, kas leidžia teigti, jog atsakovė galimai piktybiškai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Neginčytina, jog dėl Lietuvoje paskelbto karantino, buvo pritaikyti ribojimai siekiant apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo, kurie, be kita ko, taip pat suvaržė/suvaržo įmonių veiklą ir pan., tačiau teismas pastebi tendenciją, kad įmonės, siekdamos išvengti skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki 2020 m. kovo 15 d. (iki karantino paskelbimo), siekia prisidengti COVID-19 ir Lietuvoje paskelbtų karantinu, bet teismas tokius veiksmus vertina kritiškai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad įmonė negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir neturi jokių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad vien turtinė atsakovės padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreditorei buvo išduotas teismo įsakymas dėl didesnės nei 8000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Interviris LT“. 2020 m. liepos 9 d. skolininkė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad sumokėjo kreditorei 8000,00 Eur skolą anksčiau, nei buvo priimtas teismo įsakymas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybes pagrindžia tai, kad šioje civilinėje byloje atsakovė UAB „Interviris LT“ piktybiškai vengia sumokėti susidariusią skolą ieškovei UAB „Juris LT“, ir atsiskaito pirmiau su kitais kreditoriais, nei su ieškove.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, todėl jiems keliami didesni atidumo, rūpestingumo jų veikloje reikalavimai, teismas konstatuoja, jog preliminaraus sprendimo įvykdymo išdėstymas akivaizdžiai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, todėl atsakovės prašymas dėl priteistos sumos išdėstymo, atmestinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
priimti galutinį sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interviris LT“, į. k. 302661640, buvo priteista 8707,13 Eur skola, 184,37 Eur delspinigiai, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (8931,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ į. k. 303262509, naudai, palikti nepakeistą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas