Civilinė byla Nr. e2A-246-657/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02706-2018-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.;

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASS CON“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8223-924/2018 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GLASS CON“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Niskama“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei: 2016 m. spalio 7 d. – 26 000,00 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 18 d. – 5 000,00 Eur sumai, 2017 m. sausio 24 d. – 12 000,00 Eur sumai, taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 43 000 Eur, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Niskama“ iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sandorius ir buhalterinius dokumentus, nustatė, kad ieškovė 2016 m. spalio 7 d. atliko 26 000,00 Eur mokėjimą, 2016 m. lapkričio 18 d. – 5 000,00 Eur mokėjimą, 2017 m. sausio 24 d. – 12 000,00 Eur mokėjimą UAB „GLASS CON“. Šie mokėjimai buvo atlikti pažeidus imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumo bei teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus. Ieškovė nurodytų mokėjimų atlikimo metu jau buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais. Ginčijamų mokėjimų dieną ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų: 2016 m. spalio 7 d. – 757.404,07 Eur, o po atliktos ginčijamos operacijos Citadele banko sąskaitoje liko 15 995,04 Eur, SEB banko buvo – 0,68 Eur, ieškovės kasoje – 37 499,62 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. – 762 122,03 Eur, tą dieną po atliktos ginčijamos operacijos banko sąskaitoje buvo 567,18 Eur, SEB banko buvo – 79 043,12 Eur, ieškovės kasoje – 7 977,88 Eur; 2017 m. sausio 24 d. – 792 421,39 Eur, SEB banko buvo – 34 599,70 Eur, ieškovės kasoje – 10 402,74 Eur, tą dieną po atliktos ginčijamos operacijos Citadele banko sąskaitoje piniginių lėšų neliko. Ginčijamų mokėjimo pavedimų metu ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių.

3.       Atsakovė UAB „GLASS CON“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad UAB „Niskama“ ginčo mokėjimus atsakovei atliko sandorių pagrindu. UAB „Niskama“ 2016 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimu grąžino atsakovei 26 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 4 d. pasirašytą paskolos sutartį. Vykdydama minėta sutartimi prisiimtą prievolę, atsakovė ieškovei suteiktos paskolos sumą sumokėjo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos naudai, įvykdydama UAB „Niskama“ prievolę sumokėti bendrijai depozitą pagal (duomenys neskelbtini), esančio objekto statybos rangos sutartį. Prievolės pagal nurodytą paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui UAB „Niskama“ atsakovės naudai buvo įkeitusi bendrovei priklausiusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovei finansinio įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą neįvykdžius, atsakovė būtų įgijusi teisę į priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. 2016 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu UAB „Niskama“ grąžino atsakovei 5 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 16-10-28. 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu UAB „Niskama“ atliko mokėjimą atsakovės naudai pagal šalių 2015 m. sausio 12 d. sudarytos Pardavimo sutarties Nr. 150112 pagrindu atsakovės pateiktą 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL221. Ieškovė aplinkybės dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo neįrodė. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtent ginčo mokėjimų metu, lyginant su atsakove, ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių. Be to, praktikoje įmonės, susiduriančios su finansiniais sunkumais, bet neketinančios nutraukti veiklos ir siekiančios išvengti bankroto, ne visada gali preciziškai laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, nes kai kuriems kreditoriams tiekiant įmonės veiklai būtinas prekes ar paslaugas atsiranda būtinybė pirmiausia tenkinti šių kreditorių reikalavimus. 2017 m. sausio 9 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 9 359,37 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės UAB „Bendrieji statybų projektai“ naudai, todėl ši kreditorė turėjo prioritetą atsakovės atžvilgiu, tačiau vykdomasis raštas išduotas 2017 m. sausio 20 d., o ant rašto esantis antstolio M. P. kontoros spaudas patvirtina, kad vykdymui dokumentas perduotas 2017 m. vasario 1 d., t. y. jau po paskutiniojo ginčo sandorio – 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimo – sudarymo. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų teisėjo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį visiškai – pripažino niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Niskama“ 2016 m. spalio 7 d. 26 000,00 Eur mokėjimą, 2016 m. lapkričio 18 d. 5 000,00 Eur mokėjimą, 2017 m. sausio 24 d. 12 000,00 Eur mokėjimą, atliktus atsakovės UAB „GLASS CON“, naudai ir taikyti restituciją; priteisti iš atsakovės UAB „GLASS CON“, BUAB „Niskama“, 43 000,00 Eur, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 43.000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 1 030,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovės grynąsias ir negrynąsias lėšas sudarė: 2016 m. spalio 7 d. – 79 496,10 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – ne mažiau kaip 757 404,07 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. – 96 021,00 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – ne mažiau kaip 762 122,03 Eur; 2017 m. sausio 24 d. – 45 002,44 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – ne mažiau kaip 792 421,39 Eur, todėl ieškovė 2016 m. spalio 7 d., 2016 m. lapkričio 8 d. nei 2017 m. sausio 24 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu turėjo įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina tik tai, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo išduotas 2017 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas dėl 9 359,37 Eur išieškojimo iš BUAB „Niskama“ kreditorės UAB „Bendrieji statybų projektai“ naudai. Nesutiktina, kad minėtas vykdomasis raštas neatitinka CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes buvo pateiktas vykdyti jau po mokėjimo atlikimo, t. y. 2017 m. vasario 1 d. Nors vykdomasis dokumentas priverstiniam vykdymui buvo mokėjimo atlikimo, tačiau vykdomasis raštas išduotas 2017 m. sausio 20 d. bei nuo šio vykdomojo rašto išdavimo skolininkui kilo pareiga pagal jį atsiskaityti su išieškotoju.

7.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dar iki 12 000,00 Eur UAB „GLASS CON“ 2017 m. sausio 6 d. sąskaitos išrašymo, ieškovė buvo skolinga kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado kalendoriškai anksčiau nei atsakovės finansinis reikalavimas. Įvertinus ieškovės Balanso ir pelno (nuotolių) ataskaitą už 2016 metus, pripažintina, kad ieškovei trūko apyvartinių lėšų, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorių sąrašai, ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, rodo, kad ginčijamu pavedimu ieškovei atsiskaitant su atsakove nebuvo laikytasi kreditorių pareikštų reikalavimų ieškovei patenkinimo eiliškumo tvarkos. Nepagrįsti atsakovės atstovo teiginiai, kad terminas atsiskaityti ieškovei su atsakove turėtų būti skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo dienos – 2015 m. sausio 12 d. bei nuo šios dienos turėtų būti vertinama ieškovės finansinė būklė. Nors 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta šalių 2015 m. sausio 12 d. sudarytos Pardavimo sutarties Nr. 150112 pagrindu, tačiau prievolė ieškovei atsiskaityti pagal šią sutartį kilo nuo sąskaitos išrašymo, kurią turėjo apmokėti per 14 dienų. Byloje nustačius, kad ieškovė 2017 m. sausio 24 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 12 000,00 Eur už paslaugas, suteiktas pagal 2015 m. sausio 12 d. pardavimo sutartį Nr. 150112 ir šios sutarties pagrindu išrašytą 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GL221, pervedimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, kiti kreditoriai iki 2017 m. sausio 6 d. sąskaitos išrašymo pareiškė ieškovei reikalavimus dėl didesnės sumos nei septyni šimtai tūkstančių eurų, iki 2017 m. sausio 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 9 359,37 Eur išieškojimo iš BUAB „Niskama“, ginčijamo pervedimo metu ieškovės grynąsias ir negrynąsias lėšas sudarė 45 002,44 Eur, spręstina, kad 2017 m. sausio 24 d. UAB „Niskama“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, buvo pirmesnės eilės kreditorių palyginti su atsakove UAB „GLASS CON“, todėl ieškovė, pervesdama į atsakovės sąskaitą 12 000,00 Eur, pažeidė imperatyvią atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nustatytą CK 6.9301 straipsnyje. 2017 m. sausio 24 d. ieškovė, sumokėdama atsakovei skolą už suteiktas paslaugas, suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius ir tokiais veiksmais pažeidė tiek savo, tiek savo kreditorių teises ir interesus, nes buvo atsiskaityta pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises gauti apmokėjimą pagal daug anksčiau suėjusius ir neapmokėtus finansinius reikalavimus. Taigi, 2017 m. sausio 24 d. 12 000,00 Eur pervedimo iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12 000,00 Eur sumą. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovė vien dėl to neturėjo teisės atlikti mokėjimo pavedimą. Tačiau  nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1575-601/2017 leista skubiai vykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria panaikintas UAB „Niskama“ turto areštas, todėl ieškovės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

8.       UAB „Niskama“ 2016 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimu atsakovei grąžintą 26 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 4 d. sudarytą paskolos sutartį bei 2016 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu UAB „Niskama“ grąžintą atsakovei 5 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 16-10-28 atsakovė siekė pateisinti verslo logika, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 28 d. paskolos sutartys leido išvengti bankroto, buvo kuo nors naudingos kitiems kreditoriams. Atlikdama ginčijamus mokėjimus, ieškovė faktiškai buvo nemoki, įmonės mokumas dar pablogėjo ir jais be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises. Atsakovė, kuri paskolino pinigų ieškovei faktiškai esančiai nemokumo būsenoje, pati neprotingai rizikavo sudarydama paskolos sandorius. Nepaisant to, kad 2016 m. spalio 4 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausantis turtas - automobilis, tačiau išieškojimas iš įkeisto turto nebuvo pradėtas vykdyti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tapo privilegijuota kitų ieškovės turėtų kreditorių atžvilgiu ir ieškovei 2016 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimu grąžinat atsakovei pagal šalių 2016 m. spalio 4 d. sudarytą paskolos sutartį skolą nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

9.       Byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatyta pirmąja-ketvirtąja eile. Tačiau, nagrinėjamu atveju, buvo atlikti ginčijami 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. mokėjimai penktos eilės kreditorei (atsakovei), esant kitiems pareikštiems tos pačios eilės kreditorių pradelstiems reikalavimams. 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. pervedimo (26 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur) iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 31 000,00 Eur (26 000,00 Eur + 5 000,00 Eur) sumą. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, atsakovei kyla iš įstatymo, todėl priteisus 43 000,00 Eur (26 000,00 Eur + 5 000,00 Eur + 12 000,00 Eur) iš atsakovės taip pat išieškomos ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo ieškovei priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „GLASS CON“ prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

10.1. Teismas formaliai ginčo mokėjimo pavedimus pripažindamas niekiniais, neatsižvelgė, kokios pasekmės ieškovės turtinei padėčiai, o kartu ir jos kreditorių interesams, būtų kilusios, jei ieškovė nebūtų atlikusi mokėjimų. Teismas, ginčo sandorių sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, neįvertino, kad nuo 2016 metų ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau bankrutavo tik po pusės metų, kas rodo, kad buvo imamasi priemonių tęsti įmonės komercinę veiklą. Ieškovė 2016 m. spalio 7 d. mokėjimu, grąžindama atsakovei pasiskolintus 26 000,00 Eur, siekė išsaugoti įkeistą turtą, tokiu būdu nepablogindama savo, o kartu ir savo kreditorių padėties. Tai buvo racionalus ieškovės elgesys, sąlygotas elementarios verslo logikos. Atsakovė 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 28 d. su ieškove sudarytomis paskolos sutartimis, kurias vykdant atlikti 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. ginčo mokėjimai, ieškovei suteikė trumpalaikes paskolas, kuriomis buvo kompensuotas (bent iš dalies) ieškovės apyvartinių lėšų trūkumas gautas lėšas panaudojant ieškovės ūkinėje veikloje, vykdant ieškovės prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti ginčo šalių abipusį pasitikėjimą ir ateityje iš atsakovės gauti komercinei veiklai reikalingų lėšų, ieškovė pagrįstai ir logiškai laikėsi paskolos sutartimis prisiimto įsipareigojimo laiku grąžinti atsakovei paskolos sumą. Vykdydama 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimą ieškovė su atsakove atsiskaitė už pagal šalių 2015 m. sausio 12 d. sudarytą pardavimo sutartį Nr. 150112 teikiamą paslaugą. Ieškovei su atsakove už paslaugą neatsiskaičius, ji nebūtų įvykdžiusi klientui prisiimtų įsipareigojimų, kadangi atsakovė, negavusi apmokėjimo, būtų sustabdžiusi savo sutartinių prievolių vykdymą.

10.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo mokėjimai atsakovės naudai atlikti dar nesant ieškovei iškeltos bankroto bylos, todėl kreditorių atžvilgiu negaliojant lygybės principui. Teismas byloje įvykdė formalų teisingumą, tačiau neužtikrino teisingo, Konstitucijos principus ir nuostatas atitinkančio sprendimo priėmimo.

11.       Ieškovė BUAB „Niskama“, atstovaujama bankroto administratorės atstovo advokato Mariaus Grucės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodė, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarka yra imperatyvi. Visi pradelsti įsipareigojimai atsiradę anksčiau nei prievolės atsiskaityti su atsakove ir tie, kurie nebuvo ieškovės padengti ir yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Ginčijamų mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems/pradelstiems reikalavimams patenkinti. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Šiuo atveju atsiskaitymų eiliškumo tvarka buvo pažeista ir būtent šio pažeidimo padarinys yra ginčijamų mokėjimų negaliojimas. Aplinkybių, kurias nurodo atsakovė, susijusių su ginčijamų mokėjimų atlikimo kontekstu, vertinimas yra už nustatinėjimo, ar buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ribų. Atsakovė neįrodė, jog tie sandoriai, dėl kurių buvo atlikti ginčijami mokėjimai, buvo ieškovei tokie svarbūs, kad būtų galima pateisinti imperatyvių įstatymo normų pažeidimą atliekant ginčijamus mokėjimus. Ieškovė bankrutavo vėliau ne todėl, kad buvo imamasi priemonių tęsti įmonės komercinę veiklą siekiant išvengti bankroto, o todėl, kad buvęs jos vadovas, užuot pats iškėlęs nemokios įmonės bankrotą, šį klausimą užtęsė inicijuodamas ieškovei restruktūrizavimo bylą, kurioje buvo aiškiai konstatuota, kad ieškovė yra nemoki ir negali būti restruktūrizuojama. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

14.       Asmuo, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, gali kreiptis teisminės gynybos į teismą (CK 5 str.). Procesinio dispozityvumo principas, įtvirtintas tiek Civilinio proceso kodekso (CPK 13 str.), tiek ir Civilinio kodekso (CK 1.137 str. 1 d.) nuostatose kartu su CK 1.138 straipsnio nuostatomis lemia aiškinimą, kad pats asmuo pasirenka savo teisių gynimo būdus bei formas ir pareiškia reikalavimus teisme – tiek atskirus reikalavimus, viename ar keliuose teismuose, tiek ir sudėtinį vieną reikalavimą. Asmens dispozityvumą šiuo aspektu gali apriboti tik specialus teismingumo reguliavimas, o ne bendrosios teismingumo taisyklės. Tai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, pasirinkdamas teismą, nagrinėsiantį jo ginčą, yra saistomas rūšinio ir išimtinio teismingumo, taip pat šalių susitarimo (CPK 26-28 str., 31-32 str.), kitu atveju keli susiję reikalavimai, pareikšti viename ieškinyje, nagrinėjami taip pat viename iš teismų, kuris galėtų išnagrinėti ginčą.

15.       Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (redakcija įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.). Ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2018 m. vasario 21 d., nors pagal tuo metu galiojusias, bylų teismingumą reglamentuojančias, teisės normas, turėjo būti pateiktas Kauno apygardos teismui.

16.       Tačiau tik rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.

17.       Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais

18.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.9301 str. 1 d.), aiškinimo ir taikymo. 

19.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta UAB „Niskama“ iškelti bankroto bylą bei panaikintos 2017 m. sausio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo leista vykdyti skubiai Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1575-601/2017. Bankroto byla UAB „Niskama“ iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. gegužės 25 d.

20.       Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Niskama“ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 24 d. sumokėjo atsakovei UAB „GLASS CON“ 43 000,00 Eur: 2016 m. spalio 7 d. mokėjimo pavedimu grąžino atsakovei 26 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 4 d. pasirašytą paskolos sutartį; 2016 m. lapkričio 18 d. grąžino atsakovei 5 000,00 Eur paskolą pagal šalių 2016 m. spalio 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 16-10-28; 2017 m. sausio 24 d. sumokėjo atsakovei 12 000,00 Eur už prekes pagal 2015 m. sausio 12 d. Pardavimo sutartį Nr. 150112 ir jos pagrindu pateiktą 2017 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GL221.

21.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas, vertindamas ginčo mokėjimus ir šių sandorių sudarymo aplinkybes neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. paskolos sutarties įvykdymui buvo įkeistas vertingas 2008 m. laidos automobilis, kurio ieškovė būtų netekusi, taip sumažindama savo turto masę; kad 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 28 d. paskolos sutartimis buvo kompensuotas atsakovės apyvartinių lėšų trūkumas, dėl ko ieškovė galėjo vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims; kad ieškovė, neatsiskaičiusi pagal 2015 m. sausio 12 d. sudarytą pardavimo sutartį Nr. 150112, nebūtų galėjusi įvykdyti įsipareigojimų klientui, dėl ko kreditoriniai įsiskolinimai būtų dar padidėję.

22.       Ieškovė prašė pripažinti atliktus mokėjimus CK 1.80 straipsnio pagrindu, iš esmės įrodinėdama, kad įskaitymo sandoris pažeidžia CK 6.9301 straipsnio nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes ginčijamais mokėjimais buvo patenkintas atsakovės piniginis reikalavimas, nors turėjo būti vykdomi pirmesnės eilės mokėjimo dokumentai.

23.       Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). 

24.       Taigi, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

25.       Ieškovė, prašydama ginčijamas mokėjimus pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nurodo CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidimą. Pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d.). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 2 d.).

26.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normos imperatyvųjį pobūdį, sprendžia, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Tačiau norint, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė) atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, ar egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

27.       Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovė UAB „Niskama“, 2016 m. spalio 7 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2017 m. sausio 24 d. atlikdama mokėjimus atsakovei 43 000,00 Eur sumai, kuri ginčijama šioje byloje, ir taip visiškai atsiskaitydama su atsakove, neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir ji negalėjo vykdyti esamus kreditorių reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl turėjo pareigą laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

28.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, sumokėdama atsakovei visą skolą pagal ginčijamus mokėjimus, suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius ir tokiais veiksmais pažeidė tiek savo, tiek savo kreditorių teises ir interesus, nes buvo atsiskaityta pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises gauti apmokėjimą pagal daug anksčiau suėjusius ir neapmokėtus finansinius reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyta pirmąja – ketvirtąja eile.

29.       Kaip matyti iš byloje pateikto Citadele banko sąskaitos išrašo (el. bylos T.1, b.l. 19-21), AB SEB banko sąskaitos išrašo (el. bylos T.1, b.l. 136-137), UAB „Energetikos remontas“ pateikto 2017 m. liepos 10 d. skolų suderinimo akto (el. bylos T.1, b.l. 114), nurodytu laikotarpiu (2016 m. spalio 7 d. – 2017 m. sausio 25 d.) iš ieškovės sąskaitos buvo atliekami mokėjimai (pinigų pervedimai) ne tik atsakovei, bet galimai ir kitiems asmenims. Iš pateiktų išrašų nėra galimybės nustatyti ar ieškovė nurodytu laikotarpiu galimai neatsiskaitė su kitais kreditoriais, galimai pažeisdama / nepažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą eiliškumą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, nors vertinant atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą esminę reikšmę turi dokumento, kurio pagrindu atliekamas mokėjimas, teisinė prigimtis (vykdomasis dokumentas ar kitas dokumentas, kurio pagrindu turi būti atliekamas mokėjimas) ir paties reikalavimo rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).

30.       Bylos duomenys leidžia teigti, kad ankstesnius nei atsakovė reikalavimus ieškovei tikėtina turėjo penktosios eilės kreditoriai: UAB „Mimeta“ – 45 365,15 Eur; UAB „Kesko Senukai“ – 6 350,85 Eur; UAB „Šakių šilumos tinklai“ – 1 923,35 Eur, UAB „Ainava“ – 1 288,92 Eur, UAB „Vizgintos statyba“ – 1 400,00 Eur, UAB „Santermita“ – 1 105,42 Eur, IĮ statybos firma „Selsa“ – 2 000,00 Eur, UAB „Statybų kodas“ – 108 000,00 Eur, BĮ Ignalinos kultūros ir sporto centras – 527,11 Eur, UAB „Lakmalit“ – 550,00 Eur, UAB „Kelranga“ – 23 566,49 Eur, UAB „Struktūra“ – 561 212,59 Eur, UAB „VAP GLASS“ – 1 345,76 Eur, UAB „Intra Legam“ (UAB „Dengsta“ reikalavimų teisių perėmėjas) – 7 791,60 Eur, D. P. KŪB „Danalta“ – 602,53 Eur, UAB „Energetikos remontas“ – 7 000,00 Eur, UAB „Dahlgera“ – 5518,07 Eur, UAB „Arevita“ – 5 040,00 Eur, UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ – 2 474,18 Eur, UAB „Bendrieji statybų projektai“ – 9 359,37 Eur (el. bylos T.1, b.l. 94-126, 140-189, T.2, b.l. 13-152). 

31.       Tokiu būdu, kreditorės, nurodytos šios nutarties 30 pastraipoje, kurios turėjo ankstesnius reikalavimus ieškovei nei atsakovė, o ne ieškovė (BUAB „Niskama“), teigdama, kad dėl pirmenybės suteikimo atsakovei atsiskaitant su ja, kaip tik su viena iš kreditorių, pažeistos visų kitų jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, turėjo teisę pareikšti ieškinį, kad skolininko (šiuo atveju UAB „Niskama“) atlikti ginčijami mokėjimai pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, todėl sandoris negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Tokios praktikos savo jurisprudencijoje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018,40 pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės atlikti ginčijami mokėjimai pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, todėl sandoris negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), nepagrįstai tenkino ieškinį. 

32.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, bei atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 str.).

33.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų pagrindų (ginčijamus sandorius pripažinimo negaliojančiais dėl ieškovo kreditorių teisių pažeidimo Actio Pauliana pagrindu), ir netyrė byloje visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, būtinų materialiosios teisės taikymui ir šiuo pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

35.       Atsakovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 908,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur už atskirąjį skundą, kuris buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartimi (el. bylos T.1, b.l. 57-59) ir 870,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovės UAB „GLASS CON“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, atlyginant jas iš administravimo lėšų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“, juridinio asmens kodas 125991848, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GLASS CON“, juridinio asmens kodas 302806790, 908,00 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginant jas iš administravimo lėšų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Žibutė Budžienė

                       Evaldas Burzdikas

                      Tomas Romeika