Pranešėja Irma Čuchraj                                                         Civilinė byla Nr. 2A-346-513/2013

Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                               25.3; 44.4; 50.8; 121.21

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB sveikatos centras „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB sveikatos centras „Energetikas“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai, UAB „Batrima“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, AB „Lesto“, UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir uždraudimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį,

n  u  s  t  a  t  ė  :

ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos, veiksmus – 2010-03-26 pranešimo pateikimą ieškovui dėl 2005-05-10 sutarties dėl valstybinės žemės nuomos, sudarytos su ieškovu nutraukimo, neteisėtais; 2) uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai ir atsakovui UAB „Batrima“ sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal atsakovo UAB „Batrima“ parengto 2009-01-27 žemės sklypo plano M1:1000 ribas. Nurodo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, perėmusi apskrities viršininko administracijos teises, ketina neteisėtai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, 2005-05-10 sudarytą su ieškovu ir neteisėtai sudaryti nuomos sutartį su atsakovu UAB „Batrima“. Ieškovui apskrities viršininko 2005-05-10 įsakymu išnuomotas 9,0917 ha sklypas, 2007-06-05 dar 0,5 ha sklypas, išnuomotoje žemėje ieškovas suformavo ir pastatė sveikatingumo ir reabilitacinį centrą – kompleksą bei 300 vietų gydomąjį profilaktoriumą, visa teritorija užstatyta ieškovui priklausančiais pastatais. Ieškovas gavo 2010-02-11 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštą, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas derinti UAB „Batrima“ parengto ketinamo nuomotis žemės sklypo ribas ir kuriame nurodyta, kad ieškovas sklypą naudoja ne pagal paskirtį. 2010-03-26 raštu atsakovas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 1 d. 1 p., 2 d., atsižvelgiant į 2010-02-11 raštą bus nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, esančio Kuršių takas 1, Palangoje, nuomos. Atsakovas UAB „Batrima“ nuosavybės teise valdo statinius ieškovo išsinuomoto žemės sklypo ribose. Ieškovas su UAB „Batrima“ pateiktų planų nederina, nes UAB „Batrima“ yra neteisėtai pastačiusi nuotekų surinkimo rezervuarus, kuriais teršiama gamta, dėl šių pastatų nugriovimo ir žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į įgaliotas institucijas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kas ieškovas žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, ieškovas veiklą vykdo nepažeisdamas nuomos sutarties, pagrindo jai nutraukti nėra. Neteisėtai pastatyti nuotekų surinkimo rezervuarai sudaro galimybę atsakovui UAB „Batrima“ reikalauti išnuomoti didesnę dalį žemės sklypo nei reikalinga statiniams eksploatuoti. Ieškovo sklypo ribų siaurinimas prieštarautų galiojančio Palangos miesto Bendrojo plano sprendiniams. Nustatant išnuomojamo žemės sklypo dalį, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumento pagrindu išnuomojamo žemės sklypo detalusis planas, toks teritorijų planavimo dokumentas nėra parengtas, todėl žemės nuomos ketinimai prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nesutiko pakeisti 2005-05-10 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, suderinti UAB „Batrima“ pateiktą plano variantą, jog dalis valstybinės žemės būtų išnuomota atsakovui UAB „Batrima“, šiam priklausantiems pastatams eksploatuoti. Atsakovas, vykdydamas įstatymo jam pavestą funkciją, informavo ieškovą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta. Atsakovas turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai žemė naudojama ne pagal tikslinę paskirtį, šiuo atveju dalis ieškovui išnuomotos žemės yra užstatyta UAB „Batrima“ priklausančiais pastatais, teisiškai įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas turi pareigą išnuomoti žemės sklypo dalį atsakovo UAB “Batrima” pastatams (statiniams) eksploatuoti. Be to, pats ieškovas neprieštarauja, kad atsakovas UAB „Batrima“ išsinuomotų sklypo dalį statiniams eksploatuoti, tačiau nesutinka su atsakovo parengtame UAB „Domo statyba“ sklypo plane nurodyta šiam atsakovui tenkančia sklypo dalimi (ribomis). Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo 2010-03-26 pranešimo Nr. 2-752-(2.19) pateikimą ieškovui dėl 2005-05-10 sutarties dėl valstybinės žemės nuomos, sudarytos su ieškovu nutraukimo, yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į eksperto išvadas, taip pat į tai, kad procedūra, kuri įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo UAB „Batrima“ 2009-01-27 parengtas planas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar kaip nors pažeidžia ieškovo teisėtus interesus (CPK 178 str.), padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai taikyti prevencinius draudimus.

Ieškovas UAB sveikatos centras „Energetikas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neneigė ir neginčijo atsakovo UAB „Batrima“ teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą tam, jog UAB „Batrima“ būtų užtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti bendrovei nuosavybės teise priklausančius statinius. Ieškovas sutinka, kad atsakovas UAB „Batrima“ turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau tokia teise turi būti naudojamasi teisėtai ir sąžiningai. Planuojamo išsinuomoti žemės sklypo plotas bei ribos turi būti pagrįstos objektyviu poreikiu eksploatuoti statinius ir nepagrįstai neapriboti kitų asmenų teisių į ginčo teritoriją. Atsakovas UAB „Batrima“, įgyvendindamas savo teisę, privalėjo parengti žemės sklypo planą, kuriuo atsakovui būtų priskiriamas tik tokio dydžio žemės plotas, kuris yra būtinas atsakovo pastatų eksploatavimui. UAB „Batrima“ teritorija neturėtų būti nepagrįstai didinama ieškovo sąskaita. Ieškovas pažymi, kad teismas  neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepagrįstai neįvertino visų ieškovo pateiktų įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas neatsisakė su UAB „Batrima“ suderinti žemės sklypo plano sprendinius. Bylos įrodymai, taip pat ir ekspertizės išvada patvirtina UAB „Batrima“ pateikto plano sprendinių ydingumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ieškovo prašymu atliktos 2012-07-16 ekspertizės akto išvadas, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, todėl motyvuotai atmetė ieškovo reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Batrima“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, o ieškovo keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2005-05-10 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (4.12)Ž1-21 Klaipėdos apskrities viršininko administracija ieškovui iki 2083 m. išnuomojo 9,0917 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo naudojimo paskirtyje nurodyta, kad jo pagrindinė tikslinė paskirtis ir veiklos pobūdis – kitos paskirties žemė, visuomeninės veiklos teritorija, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti. Ieškovas už naudojamą žemės sklypą moka žemės nuomos mokestį. 2003-10-24 viešajame registre nuosavybės teise įregistruoti atsakovui UAB „Batrima“ priklausantys du pastatai, esantys Kuršių takas 3, Palanga, tai pastatas – klubas, pažymėtas indeksu 25C1ž, bei pastatas – ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 26I1p. Ieškovui 2005-05-10 sutartimi išnuomotame valstybinės žemės sklype yra atsakovui UAB „Batrima“ nuosavybės teise priklausantys pastatai – klubas bei ūkinis pastatas, taip pat ½ inžinerinio įrenginio – kiemo aikštelės. Atsakovas UAB „Batrima“ siekia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba, kad galėtų eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius minėtus statinius. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, raštais informavo ieškovą apie UAB „Batrima“ statinius ieškovui išnuomotame sklype. Atsakovas siūlė ieškovui pateikti savo siūlomą plano variantą. Negavęs atitinkamo atsakymo, atsakovas išsiuntė ieškovui ginčijamą 2010-03-26 pranešimą.

Ieškovas UAB sveikatos centras „Energetikas“ pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo reikalavo  pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus –         2010-03-26 pranešimo pateikimą ieškovui dėl 2005-05-10 sutarties dėl valstybinės žemės nuomos, sudarytos su ieškovu nutraukimo, neteisėtais; taip pat reikalavo uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovui UAB „Batrima“ sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal atsakovo UAB „Batrima“ parengto 2009-01-27 žemės sklypo plano ribas.

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Tokiu atveju nereikalaujama, kad žala jau realiai būtų padaryta, tačiau ieškovas turi įrodyti potencialią žalos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir siekimą žalos grėsmę pašalinti. Atsižvelgiant į tai, prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra (1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje, (2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai, (3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Atsakovas 2010-03-26 raštu Nr. 2-752-(2.19) informavo ieškovą, kad kai sklype yra keli statiniai, kuriuos nuosavybės teise valdo ne vienas savininkas, sklypo plane turi būti nustatytos žemės sklypo dalys ir šių dalių plotai, reikalingi kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalis prie statinių nustato įmonės, turinčios licenciją detaliesiems planams rengti, atsižvelgiant į 2010-02-11 raštą informavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-21 su ieškovu bus nutraukta. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalimi siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko ar nuomotojo turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Esant ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę yra pabrėžiama, jog valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, todėl nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai formuojami žemės sklypai, žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo rengti detaliuosius planus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą nuomotino žemės sklypo planą. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Batrima“ užsakė UAB „Domo statyba“ parengti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ginčo sklype, eksploatavimui reikalingo žemės sklypo planą. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-02-11, 2010-03-26, 2010-05-06, 2010-05-27 raštai patvirtina, kad atsakovas siūlė taikiu būdu derinti planus, taip pat siūlė spręsti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo klausimus. Ieškovas nesutiko derinti atsakovo UAB „Batrima“ parengto plano, todėl jam buvo išsiųstas ginčijamas 2010-03-26 pranešimas. Pažymėtina, kad ieškovui, išsinuomavusiam valstybinę žemę pastatams eksploatuoti taip pat tenka pareiga derinti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimams ir nepažeistų kitų pastatų teisėtų valdytojų teisių nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai, būtent 2010-03-26 pranešimo Nr. 2-752-(2.19) pateikimas ieškovui, informuojant apie valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimą, o ieškovui nesutikus – apie jos nutraukimą, buvo teisėti, o atsakovas vykdė teisės aktuose numatytas savo kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus, t.y. 2010-03-26 pranešimo Nr. 2-752-(2.19) pateikimą ieškovui dėl 2005-05-10 sutarties dėl valstybinės žemės nuomos Nr. (4.12.)Ž1-21, sudarytos su ieškovu nutraukimo, neteisėtais yra nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl CK 6.255 straipsnyje numatyto prevencinio ieškinio instituto taikymo pabrėžia ieškovo, kuriam gresia žala, pareigą įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Ji nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti realios žalos grėsmę, taigi, jis turi teikti įrodymus, jog atsakovo veiksmai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo kelia realią grėsmę žalai atsirasti ir pan. Reikšdamas prevencinį ieškinį, ieškovas būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodė. Pažymėtina, kad ieškovo prašymu atliktoje 2012-07-16 teismo ekspertizės akte Nr. 12-07/16 nurodyta, kad atsakovo UAB „Batrima“ pateikto UAB „Domo statyba“ parengto žemės sklypo plano M1:1000 sprendiniai yra tinkami, t.y. parengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo UAB „Batrima“ parengtas planas nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų, padarė vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta visapusiška ir objektyvia įrodymų tyrimo ir vertinimo pareiga.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjai                                                                                            Danguolė Martinavičienė

                                                                                                                  Alvydas Žerlauskas