Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-274-383/2019

                                                              Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00702-2019-3

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.6.; 21.11.10                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje L. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį, grąžinta Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriui nagrinėti iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       L. M. 2019 m. balandžio 18 d. Institucijos tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad galimai ji 2017-06-20 būdama UAB „S.“ deklarante pateikė Kauno krovinių postui „C.“ ((duomenys neskelbtini)) elektronines importo deklaracijas (toliau - EID) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis deklaravo UAB „S.“ importuojamas įvairias lengvųjų automobilių dalis, taikydama supaprastintą procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje, pateikiant papildomą EID (IM Z). EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-06-20) muitinio įforminimo metu importuotų prekių muitinę vertę - 9623,38 Eur (EID 46 langelis) deklaravo sandorio muitinio įvertinimo metodu, tačiau esant deklaruotoms prekių pristatymo sąlygoms „F. S.“ į prekių muitinę vertę nebuvo įskaitytos išlaidos - 1013,60 Eur už prekių gabenimą iki Sąjungos muitų teritorijos, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-05-16). 

1.1.                      2017-12-21 buvo įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-06-20) buvo perskaičiuota prekių muitinė vertė iš 9623,38 Eur į 10636,98 Eur ir perskaičiuoti importo mokesčiai: muitas (A00) iš 433 Eur į 479 Eur ir PVM (B00) iš 2167 Eur į 2390 Eur. Papildomai apskaičiuota importo mokesčių suma - 269 Eur, tame skaičiuje muitas (A00) 46 Eur ir PVM (B00) 223 Eur.

1.2.                      EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-06-20) muitinio įforminimo metu importuotų prekių muitinę vertę - 1779,39 Eur (EID 46 langelis) deklaravo sandorio muitinio įvertinimo metodu, tačiau esant deklaruotoms prekių pristatymo sąlygoms ,,F. K.“ į prekių muitinę vertę nebuvo įskaitytos išlaidos - 166,46 Eur, už prekių gabenimą iki Sąjungos muitų teritorijos, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-05-23).

1.3.                      2017-12-21 buvo įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria EID Nr. (duomenys neskelbtini)  (2017-06-20) buvo perskaičiuota prekių muitinė vertė iš 1779,39 Eur į 1945,85 Eur ir perskaičiuoti importo mokesčiai: muitas (A00) iš 75 Eur į 83 Eur ir PVM (B00) iš 397 Eur į 434 Eur. Papildomai apskaičiuota importo mokesčių suma 45 Eur, tame skaičiuje muitas (A00) 8 Eur ir PVM (B00) 37 Eur. UAB „S.“ deklarantė L. M., galimai būdama atsakinga už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdama neteisingus duomenis 2017-07-20 EID Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini)  46 langelyje apie deklaruojamų prekių muitinę vertę ir tai turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui EID 47 langelyje, ir dėl neteisingų duomenų pateikimo atsirado mokėtinų mokesčių nepriemoka, tuo L. M. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktų nuostatas bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2019-01-01).

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą nuspręstą grąžinti Institucijai nagrinėjimui iš esmės.

3.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

3.1.                      Institucija teigia, jog vadovaujantis EID Nr. (duomenys neskelbtini)  deklaracijos pateikimo metu (2017-06-20) galiojusia ANK 212 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojusi iki 2019-01-01), deklaranto atsakomybė buvo numatyta už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir užtraukė baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalyje buvo numatyta deklaranto atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir užtraukė baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti iš EID Nr. (duomenys neskelbtini)  ir kartu su ja byloje pateiktų duomenų, importuojamų prekių statistinė vertė (su transportavimo išlaidomis) sudarė 10636,98 Eur sumą (282,447 BBND), t. y. viršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Vadovaujantis tuo, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. M. veiksmai, turintys administracinio nusižengimo požymių pagal administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019, atitinka įvykio metu galiojusios ANK 212 straipsnio 4 dalies kvalifikavimą, o ne ANK 212 straipsnio 2 dalies, kaip teigė pirmosios instancijos teismas savo nutartyje.

3.2.                      Institucijos nuomone, 2018-12-20 įstatymu Nr. XIII-1835 buvo priimti ANK pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistas iš esmės ANK 212 straipsnis - nebeliko 4 dalies. Šiuo metu galiojančios ANK 212 straipsnio 2 dalies dispozicija neatitinka iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio ANK 212 straipsnio 2 dalies dispozicijos, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje ANK 212 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ANK 212 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Taigi, ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje - mokestinės prievolės dydis. Būtent todėl administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija yra išsamiai nurodžiusi tiek netinkamai EID Nr. (duomenys neskelbtini)  deklaruotą bei teisingą prekių vertę, tiek neteisingai apskaičiuotą bei papildomai atsiradusį mokestinės prievolės dydį (mokesčius).

3.3.                      Skunde taip pat teigiama, kad remiantis nauja šio straipsnio redakcija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinio nusižengimo sudėtis atitinka naujos redakcijos ANK 212 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal EID Nr. (duomenys neskelbtini)  papildomai apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nes ANK 212 straipsnio 2 dalyje (sankcijos ribos 300 - 1900 eurų) numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei aptarto įvykio metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies (sankcijos ribos 1400 - 3000 eurų) sankcijoje, todėl turi grįžtamąją galią. Vertinant situaciją pagal mokestinės prievolės dydį, o ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, L. M. veiksmai atitinka švelnesnę įstatymo nuostatą, todėl Kauno teritorinė muitinė turėjo akivaizdų pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)  veiką kvalifikuojant pagal šiuo metu aktualios ANK 212 straipsnio 2 dalies redakciją.

3.4.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minimalių ekonominiu-socialiniu dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo (kartu ir administracinio nusižengimo) įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl ANK 3 straipsnio, reglamentuojančio šio kodekso galiojimo laiką, nuostatos BBND dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos. BBND dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, nustatant deklaruojamų daiktų vertę, turi būti vadovaujamasi baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris galiojo administracinio nusižengimo padarymo metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Kauno teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. ANK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas.

7.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, grąžino nurodydamas, kad L. M. inkriminuotas ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, galiojęs iki 2019 m. sausio 1 d., padarytas 2017 m. birželio 20 d., nusižengimas nustatytas 2017 m. gruodžio 21 d., todėl vadovaujantis ANK 3 straipsniu turi būti taikytas nusižengimo padarymo metu galiojęs įstatymas. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta dispozicija atitinka iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusį įstatymą, tačiau sankcijoje buvo numatyta mažesnė nuobauda - nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, taip pat, už šį nusižengimą nėra taikoma turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, todėl šis nusižengimas nepatenka į nusižengimų, kurių nagrinėjimas priskiriamas teismų kompetencijai, sąrašą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš esmės.

9.       ANK 3 straipsnis apibrėžia šio kodekso galiojimo laiką, 1 dalyje nurodydamas, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

10.       Nagrinėjamu atveju L. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2017 m. birželio 20 d., o padarinių atsiradimo laikas – 2017 m. gruodžio 21 d., kuomet buvo įformintos supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir galimai nustatyti prekių deklaravimo tvarkos pažeidimai. Nagrinėjamu atveju Institucija 2019 m. balandžio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, nurodydama, kad L. M. galimai pažeidė ANK 212 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jos galimai padarytam pažeidimui taikytina straipsnio redakcija Nr. XIII-1835, 2018-12-20, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d., kaip švelnesnis įstatymas. Tos pačios nuomonės Institucija laikosi ir pateikdama apeliacinį skundą. Su šiuo Institucijos argumentu apygardos teismas nesutinka.

11.       Pažymėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d. ANK 212 straipsnio 2 dalies redakcija numatė administracinę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o tai užtraukė baudą nuo 300 iki 1 450 eurų. Tuo tarpu naujoji, nuo 2019 m. sausio 1 d. ANK 212 straipsnio 1 dalies redakcija numato administracinę atsakomybę už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, o tai užtraukia baudą nuo 300 iki 1 900 eurų. Iš ANK 212 straipsnio redakcijos pakeitimo matyti, kad iki 2019 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija šį administracinį nusižengimą kvalifikavo įvertinus neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertę, tuo tarpu naujoji įstatymo redakcija ANK 212 straipsnyje numatytus nusižengimus diferencijuoja pagal naują (siauresnį) nusižengimo objektą – mokestinę prievolę.

12.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal L. M. inkriminuoto galimai padaryto administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 212 straipsnio 2 dalies redakciją, pažeidėjui buvo numatyta bauda nuo trijų 300 iki 1 450 eurų bauda, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 212 straipsnio 2 dalies redakciją, numatyta bauda nuo 300 iki 1 900 eurų, todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai Institucijai grąžino nagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės, kadangi šiuo metu galiojanti ANK 212 straipsnio 2 dalies redakcija nelaikytina švelnesniu įstatymu, kadangi jos sankcijoje numatyta žymiai didesnė maksimali bauda, nei ankstesnėje redakcijoje. Be to, papildomai pažymėtina, kad Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertės, todėl turėtų būti įvertinta ir ši aplinkybė, kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. veiksmus. Remiantis ANK 614 straipsnio 1 dalimi, kadangi nagrinėjamu atveju galimo nusižengimo padarymo metu ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcija numatė baudą, kurios maksimalus dydis neviršijo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai priskirtinai pagal kompetenciją nagrinėti šią bylą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, vadovaujasi ir teismine praktika (precedentu). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-186-810/2019, esant analogiškai situacijai taip pat priėmė analogišką sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...> teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8 punktas).

14.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Institucijos skunde nurodyti argumentai nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas