Administracinė byla Nr. A438-416/2013

                                         Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00350-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K., G. B., ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., G. B., J. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Pareiškėjai V. K., G. B., J. B. kreipėsi į teismą ir skundu prašo: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininko 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 20-TE-235 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti pareiškėjus į ankstesnes pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos.

Pareiškėjai ir jų atstovas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. už pareigūno vardo pažeminimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai, siekdami padėti išvengti Kauno rajono PK  patruliams, tarp jų ir J. B. bei G. B., baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. spalio 3 d., tarpusavyje sutarė papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistą, šioje byloje atliekantį policijos patrulių tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio nešiojamųjų kompiuterių ACER tyrimą, kad šis neatkurtų ištrintų rinkmenų su informacija apie greičio matuokliu BERKUT užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenų; ieškodama asmens, galinčio susitarti su minėtu specialistu, V. K. 2011 m. rugsėjo 19 d. skambino savo pažįstamam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo  2-osios valdybos tyrėjui V. G. ir, dalyvaujant G. B., su juo susitiko; V. K. pokalbio metu klausė, ar būtų galima rasti žmonių, kurie galėtų iš paimto netarnybinio kompiuterio ištrinti jame esančią informaciją arba jiems pirmiesiems pranešti apie atliktos kompiuterio ekspertizės išvadą ikiteisminio tyrimo byloje Nr.20-1-00526-11; G. B. domėjosi, ar ištrintos informacijos negalima atstatyti, pasakojo, kad ieško pažįstamų asmenų, galinčių padėti išvengti neigiamų pasekmių minėtame tyrime, prašė informaciją apie galinčius padėti asmenis perduoti per V. K.; 2011 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. V. K., dalyvaujant  J. B., susitiko su Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos vyriausiuoju tyrėju S. B.; V. K. kalbėjo apie ikiteisminio tyrimo metu paimtus kompiuterius, juose surinktą informaciją ir reikalingumą, kad ji nebūtų atstatyta, svarstė, kuris specialistas atlieka kompiuterio tyrimą ir siūlė jam neteisėtą atlygį už informacijos neatkūrimą; J. B. nurodė, kad kompiuteryje turėtų būti nuotraukos, automobilių numeriai, data, laikas, prašė sužinoti, ar specialistas nesutiktų neatstatyti ištrintos informacijos bei siūlė už tai sumokėti.

Skunde atkreipė dėmesį į tai, jog patikrinimo išvadoje tokie pareiškėjos V. K. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jas padarę pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės; G. B. ir J. B. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jie ir kiti pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t.y. šiais savo veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 - 14.3 punktų reikalavimus. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, nuobaudų skyrimo tvarką ir  sąlygas reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Iš minėtų nuostatų darytina neabejotina išvada, kad patikrinimo metu pats tikrintojas, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, turi nustatyti faktines tikrinamų pareigūnų tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir surinkti jas pagrindžiančius įrodymus. Iš patikrinimo išvados matyti, kad atsakovas, nustatinėdamas pareiškėjų tarnybinei atsakomybei reikšmingas aplinkybes, iš esmės rėmėsi vien tik ikiteisminio tyrimo duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu pareikštais pranešimais apie įtarimą V. K., G. B. ir J. B.,  Generalinės prokuratūros 2012 m. vasario 8 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijomis,    V. G. 2011 m. spalio 12 d. liudytojo  apklausos  protokolu, S. B. 2011 m. spalio 12 d liudytojo apklausos protokolu, 2011 m. spalio 10 d. protokolu dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo. Ikiteisminio tyrimo duomenys patikrinimo metu  nėra patikrinti ir įvertinti, o tai reiškia, kad leistinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos, patikrinimo metu nesurinkta.

Kaip akcentavo pareiškėjai, patikrinimo   išvadoje   nurodyti   pareiškėjų   veiksmai apibūdinami vienodai - kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jas padarę pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Taigi, iš esmės pareiškėjų elgesys, kuris įvertintas kaip akivaizdžiai žeminantis pareigūno vardą, yra susitikimas su V. G. ir su S. B. bei pokalbiai su jais. Vertinant minėtus pareiškėjų veiksmus etikos aspektu, tokį elgesį būtų galimą vertinti kaip neetišką, neatitinkantį aukštos moralės standartų, liudijantį apie šių pareigūnų moralinį neprincipingumą, tačiau toks elgesys neturi jokių akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo požymių. Minėtas pareiškėjų elgesys nebuvo susijęs su jų tarnybinių pareigų atlikimu, pokalbiai su minėtais pareigūnais buvo privatūs ir pagrįsti asmeninėmis pažintimis, šių pokalbių turinys visuomenei nėra žinomas. Be to, pareigūnų V. G. ir S. B. elgesyje pokalbių su pareiškėjais metu galima įžvelgti provokacijos elementų. Taigi, patikrinimo metu buvo remtasi neleistinais būdais surinktais pareiškėjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais, todėl patikrinimo išvada jais negali būti grindžiama, o tokiu būdu surinkti įrodymai laikytini niekiniais.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovo nuomone, iš ikiteisminio tyrimo  metu surinktų dokumentų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. (po darbo valandų) G. B. ir V. K., ieškodami pažįstamų asmenų, kurie galėtų padėti G. B. (ar/ir kitiems Kauno apskrities VPK Kauno r. PK  pareigūnams) išvengti atsakomybės, Vilniuje susitiko su LKPB ONT 2-osios valdybos tyrėju V. G., jam paaiškino apie atliekant ikiteisminį tyrimą paimtą netarnybinį kompiuterį, kuriame užfiksuoti KET pažeidėjų padaryti pažeidimai, apie tai, kad pareigūnus kompromituojanti medžiaga yra ištrinta, tačiau reikia, jog netarnybinio kompiuterio tyrimą atliekantis specialistas ištrintos informacijos neperskaitytų (neatkurtų) arba bent praneštų išvados rezultatus anksčiau, negu ją gaus tyrimą atliekantys tyrėjai. 2011 m. spalio 3 d. 16.07 val. V. K. (darbo metu) ir J. B. (ne tarnybos metu) dėl ikiteisminio tyrimo metu paimto netarnybinio kompiuterio Vilniuje buvo susitikę su LKPB ONT 1-osios valdybos vyriausiuoju tyrėju S. B., norėdami išsiaiškinti, koks specialistas atliks kompiuterio, kuriame buvo užfiksuoti padaryti KET pažeidimai, tyrimą, ar įmanoma atkurti ištrintą informaciją, ar specialistas sutiks atlikti neteisėtus veiksmus ir pateikti neteisingą išvadą, tarėsi, kaip nuslėpti kompiuteryje esančius duomenis apie kompiuteriu užfiksuotus administracinius teisės pažeidimus. Pokalbio metu V. K. ir J. B. siūlė atlygį, siūlė sumokėti specialisto įvardytą pinigų sumą. 2011 m. spalio 12 d. V. K. per L. S. ir E. G. perdavė V. G. voką. Jame buvo iš raidžių sudėtas ir nukopijuotas tekstas, kurio esmė tokia: dėkojama už paslaugas ir atsisakoma pirkti padangas, nes gedimas rimtas.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jo pareiškėjai V. K., G. B. ir J. B. paaiškinimuose nurodė, kad tarnyba nepiktnaudžiavo, nesinaudojo dokumentais, patvirtinančiais einamas pareigas ir suteiktus įgilioiimus, jų veiksmų niekas iš visuomenės, žiniasklaidos nevertino ir negalėjo vertinti jokio policijos įvaizdžio, jų bendravimas su kolegomis  nesukėlė jokių  teisinių  pasekmių. Tačiau pareiškėjai, būdami policijos  pareigūnais, kurių pareiga yra užkirsti  kelią  daromiems nusikaltimams ar teisės pažeidimams, turėdami tikslą padėti Kauno r. PK patruliams išvengti baudžiamosios atsakomybės už galimą kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą, ėmėsi priemonių surasti specialistą, kuris, vykdydamas byloje paskirtą specialisto užduotį, atliktų neteisėtą veiksmą ir ikiteisminio tyrimo metu paimtame netarnybiniame kompiuteryje neatkurtų informacijos, iš kurios matyti, kad nėra įforminti Kauno  r.  PK  pareigūnų užfiksuoti  galimi  administraciniai teisės pažeidimai. Tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p., 14.2 p., 14.3 punktų reikalavimus. Atsakovas inter alia konstatavo, jog Lietuvos Respublikos  vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) pareigūnams nustato aukštesnius darbo, drausmės, moralės, garbės standartus nei paprastiems piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. V. K., G. B. ir J. B. veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno statusu, neabejotinai žeminantys   vidaus   tarnybos   sistemos   autoritetą,   griaunantys pasitikėjimą policija ir ją kompromituojantys. Šie pareigūnai akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.  Jų padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes prieštarauja  etikos  normoms, nedera  su visuomenėje  galiojančiomis  moralės nuostatomis  ir visuomenės teisėtais lūkesčiais. Atsakovas konstatavo ir tai, jog Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Statutas nenumato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjai buvo statutiniai valstybės tarnautojai – vidaus tarnybos pareigūnai.  Dėl pareiškėjų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei 2011 m. gruodžio 19 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2012 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-69 konstatuota, kad pareiškėjai, siekdami padėti išvengti  Kauno rajono PK  patruliams, tarp jų ir J. B. bei G. B., baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. spalio 3 d., tarpusavyje sutarė papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistą, šioje byloje atliekantį policijos patrulių tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio nešiojamųjų kompiuterių ACER tyrimą, kad šis neatkurtų ištrintų rinkmenų su informacija apie greičio matuokliu BERKUT užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenų; ieškodama asmens, galinčio susitarti su minėtu specialistu, V. K. 2011 m. rugsėjo 19 d. skambino savo pažįstamam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos tyrėjui V. G. ir, dalyvaujant G. B., su juo susitiko; V. K. pokalbio metu klausė, ar būtų galima rasti žmonių, kurie galėtų iš paimto netarnybinio kompiuterio ištrinti jame esančią informaciją arba jiems pirmiesiems pranešti apie atliktos kompiuterio ekspertizės išvadą ikiteisminio tyrimo byloje; G. B. domėjosi, ar ištrintos informacijos negalima atstatyti, nurodė, kad ieško pažįstamų asmenų, galinčių padėti išvengti neigiamų pasekmių minėtame tyrime, prašė informaciją apie galinčius padėti asmenis perduoti per V. K.;  2011 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. V. K., dalyvaujant  J. B.,   susitiko   su  Organizuoto nusikalstamumo tyrimo  1-osios  valdybos  vyriausiuoju  tyrėju S. B.; V. K. kalbėjo apie ikiteisminio tyrimo metu paimtus kompiuterius, juose surinktą informaciją ir reikalingumą, kad ji nebūtų atstatyta, svarstė, kuris specialistas atlieka kompiuterio tyrimą ir siūlė jam neteisėtą atlygį už informacijos neatkūrimą; J. B. nurodė, kad kompiuteryje turėtų būti nuotraukos, automobilių numeriai, data, laikas, prašė sužinoti, ar specialistas nesutiktų neatstatyti ištrintos informacijos bei siūlė už tai sumokėti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje tokie V. K. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jas padarę pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t.y. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto, 14.2 punkto, 14.3 punkto pažeidimas. G. B. ir J. B. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jie ir kiti pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t.y. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto, 14.2 punkto ir 14.3 punkto pažeidimas. Vertindamas administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjai atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo adminisracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/08, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba  Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant,  koordinuojant  ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos veiklos įstatymo (toliau – ir PVĮ) 5 straipsnio nuostatos numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas, tyrimas ir t.t. PVĮ 21 straipsnyje iš esmės numatytos  policijos pareigūnų imperatyvios pareigos, o PVĮ 22 straipsnis numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintose Etikos kodekso normose taip pat įtvirtinti ypatingi (paaukštinti) reikalavimai policijos pareigūnui. Etikos kodekso 14 p. numato, jog ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.), nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą (14.2 p.) bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.).

Sistemiškai vertindamas aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 str. keliami uždaviniai. Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjai nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo. Byloje esančios medžiagos  duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami padėti išvengti  Kauno rajono PK  patruliams, tarp jų ir J. B. bei G. B., baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą, tarpusavyje sutarė papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistą, šioje byloje atliekantį policijos patrulių tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio nešiojamųjų kompiuterių ACER tyrimą, kad šis neatkurtų ištrintų rinkmenų su informacija apie greičio matuokliu BERKUT užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenų; ieškodama asmens, galinčio susitarti su minėtu specialistu, V. K. skambino savo pažįstamam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos tyrėjui V. G. ir, dalyvaujant G. B., su juo susitiko; V. K. pokalbio metu klausė, ar būtų galima rasti žmonių, kurie galėtų iš paimto netarnybinio kompiuterio ištrinti jame esančią informaciją arba jiems pirmiesiems pranešti apie atliktos kompiuterio ekspertizės išvadą ikiteisminio tyrimo byloje; G. B. domėjosi, ar ištrintos informacijos negalima atstatyti, nurodė, kad ieško pažįstamų asmenų, galinčių padėti išvengti neigiamų pasekmių minėtame tyrime, prašė informaciją apie galinčius padėti asmenis perduoti per V. K.; pastaroji, dalyvaujant  J. B., susitiko su Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos vyriausiuoju  tyrėju S. B.; V. K. kalbėjo apie ikiteisminio tyrimo metu paimtus kompiuterius, juose surinktą informaciją ir reikalingumą, kad ji nebūtų atstatyta, svarstė, kuris specialistas atlieka kompiuterio tyrimą ir siūlė jam neteisėtą atlygį už informacijos neatkūrimą; J. B. nurodė, kad kompiuteryje turėtų būti nuotraukos, automobilių numeriai, data, laikas, prašė sužinoti, ar specialistas nesutiktų neatstatyti ištrintos informacijos bei siūlė už tai sumokėti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai S. B., V. G.. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog liudytojų parodymai nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, kad liudytojas V. G. apkalbėjo pareiškėją V. K.. Šie pareiškėjų (policijos pareigūnų) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su aukščiau paminėtu jų statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjai dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai (ABTĮ 57 str.). Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareigūnai, fiksuodami pareiškėjų veiksmus, elgėsi teisėtai ir tinkamai (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjų parodymai, kad jie jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kad jų veiksmai nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, kad pokalbiai su pareigūnais buvo privatūs,  kad ketinimai nebuvo realizuoti, jie akivaizdžiai prieštarauja minėtų liudytojų parodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Statuto 2 straipsnio 7 dalyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 4.3 punkte. Šiame punkte pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo  susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A11-803/2005, Nr. A7-247/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A438-423/2009 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, padarė išvadą, jog vidaus tarnybos autoritetas, kompromitavimas buvo akivaizdūs ir realūs. Dėl to atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjų veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Atleidimas  iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjų veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų nereiškia, jog pareiškėjų veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų (LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai, pažeminę pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą nėra,  nėra pagrindo grąžinti pareiškėjus į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos (ABTĮ 57 str.).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisės aktais nustatytos statutinio pareigūno tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas paprastai yra pagrindas pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones pagal atitinkamą tarnybos statutą. Tačiau pareigūno veika gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą. Šie pažeidimai tiriami specialia, įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas. Kaip sprendžiamas šis klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus nustato Tvarkos 10, 11, 31 punktai:

Gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.

Remiantis byloje esančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 20-TE-235 „Dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (t. I, b. l. 25) ir 2012 m. kovo 12 d. išvada Nr. 20-JS-69 tarnybinio patikinimo išvada (t. I, b. l. 19-24) pareiškėjai iš vidaus tarnybos buvo atleisti už pareigūno vardo pažeminimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pareigūno vardo pažeminimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje siejamas su šiais pareiškėjų veiksmais: pareiškėjai, siekdami padėti išvengti Kauno rajono PK patruliams, tarp jų ir J. B. bei G. B., baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. spalio 3 d., tarpusavyje sutarė papirkti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Informacinių technologijų tyrimo skyriaus specialistą, šioje byloje atliekantį policijos patrulių tarnybiniame automobilyje paimtų tarnybinio ir asmeninio nešiojamųjų kompiuterių ACER tyrimą, kad šis neatkurtų ištrintų rinkmenų su informacija apie greičio matuokliu BERKUT užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir juos padariusių pažeidėjų duomenų; ieškodama asmens, galinčio susitarti su minėtu specialistu, V. K. 2011 m. rugsėjo 19 d. skambino savo pažįstamam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos tyrėjui V. G. ir, dalyvaujant G. B., su juo susitiko; V. K. pokalbio metu klausė, ar būtų galima rasti žmonių, kurie galėtų iš paimto netarnybinio kompiuterio ištrinti jame esančią informaciją arba jiems pirmiesiems pranešti apie atliktos kompiuterio ekspertizės išvadą ikiteisminio tyrimo byloje; G. B. domėjosi, ar ištrintos informacijos negalima atstatyti, nurodė, kad ieško pažįstamų asmenų, galinčių padėti išvengti neigiamų pasekmių minėtame tyrime, prašė informaciją apie galinčius padėti asmenis perduoti per V. K.; 2011 m. spalio 3 d. apie 16.10 val. V. K., dalyvaujant J. B., susitiko su Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos vyriausiuoju tyrėju S. B.; V. K. kalbėjo apie ikiteisminio tyrimo metu paimtus kompiuterius, juose surinktą informaciją ir reikalingumą, kad ji nebūtų atstatyta, svarstė, kuris specialistas atlieka kompiuterio tyrimą ir siūlė jam neteisėtą atlygį už informacijos neatkūrimą; J. B. nurodė, kad kompiuteryje turėtų būti nuotraukos, automobilių numeriai, data, laikas, prašė sužinoti, ar specialistas nesutiktų neatstatyti ištrintos informacijos bei siūlė už tai sumokėti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokie V. K. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jas padarę pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t. y. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto, 14.2 punkto, 14.3 punkto pažeidimas. G. B. ir J. B. veiksmai įvertinti kaip noras paveikti tyrimą, siekimas, kad nebūtų išaiškintos galimai padarytos neteisėtos nusikalstamos veikos, o jie ir kiti pareigūnai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t.y. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto, 14.2 punkto ir 14.3 punkto pažeidimas.

Byloje taip pat yra pateiktas 2012 m. balandžio 3 d. Nutarimas panaikinti Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-1-00003-11 (t. I, b. l. 35–39). Minėto nutarimo turinys patvirtina, kad šis ikiteisminis buvo vykdomas dėl iš esmės tapačių pareiškėjų veikų. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad pareiškėjų atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 02-1-00003-11 šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad baudžiamoji byla proc. Nr. 1-02-1-00003-2011-1 yra neišnagrinėta.

ABTĮ 58 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administracinė byla sustabdoma, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.“

Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, mano, kad jei baudžiamojoje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, jie galėtų turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinumu, dar pirmosios instancijos teisme turėjo būti įvertinta, ar yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir paminėtos baudžiamosios bylos, bei išspręstas šios administracinės bylos sustabdymo klausimas iki tol, kol bus išnagrinėta paminėta baudžiamoji byla. Tačiau teismas to nepadarė ir iš anksto, t. y. nesulaukęs baudžiamosios bylos baigties, nusprendė, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl paminėtų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu bei sudaro kliūtis, nesusiaurinant pareiškėjo procesinių teisių apimties, šią bylą visapusiškai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tad teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl procesinio pažeidimo ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo esmės nenagrinėtini.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų V. K., G. B. ir J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.