Civilinė byla Nr. e2A-2464-896/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02326-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.6.8.12.; 3.1.7.6.; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Tasty“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m.  liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asia  Tasty“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Tasty“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ ir pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ dėl sutarties pripažinimo netaikytina atsakovei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,XINGCAI“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Asia  Tasty“ 655,15 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. su daugiabučio namo Panerių g. 39 savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė administravo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nuosavybės teise patalpas valdo ir atsakovė. Ieškovės teigimu, atsakovės skola už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 655,15 Eur.

2.       Atsakovė UAB „Asia  Tasty“ (toliau – ir atsakovė) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ginčo pastatui administruoti įsteigta Bendrija, o ieškovė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo administruoja ginčo pastatą. Pasak atsakovės, ieškovė jai nėra pateikusi nei vienos sąskaitos faktūros, nėra žinoma, kokios buvo suteiktos paslaugos ir jų kainos, reikalavimas negali būti pagrįstas lentele, kurioje tik įvardintas skolos dydis. Nors ieškovė teigė, kad buvo atlikti papildomi darbai, tačiau jos pateikti atliktų darbų aktai nėra pasirašyti, t. y., nėra duomenų, koks atsakingas asmuo perdavė atliktus darbus, koks asmuo juos priėmė, nėra žinoma atliktų darbų perdavimo data. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl patalpų valymo ir liftų techninės priežiūros. Ieškovė nėra sudariusi bendrojo naudojimo objektų sąrašo, dėl to neaišku, kokias bendrojo naudojimo patalpas (objektus) ieškovė valo. Be to, ginčo pastato valymo priežiūrą vykdo ne ieškovė, o UAB „Paslaugų ratas“. Ieškovė taip pat neatlieka lifto priežiūros paslaugų, nėra sudariusi lifto, kaip pavojingo įrenginio, priežiūros sutarties su tokias paslaugas teikiančiu subjektu. Sutartį dėl lifto aptarnavimo, pasak atsakovės, yra sudaręs kitas subjektas, kuris ir yra organizavęs seno (tapusio pavojingu naudojimuisi) pastate buvusio lifto pakeitimą į naują. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ginčo pastate esantį liftą prižiūri ne ieškovė, o UAB „Schindler – Liftas“, kuri sąskaitas išrašo UAB „Paslaugų ratas“.

3.       Trečiasis asmuo UAB „XINGCAI“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 641,41 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 457,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

6.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė priešieškinį ieškovei ir pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“, kuriuo prašo pripažinti 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartį nuo jos sudarymo momento netaikytina atsakovei. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo ir nėra pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijos „Panerių 39“ narė, nėra suteikusi įgaliojimo kitam trečiajam asmeniui veikti jos vardu ar atstovauti priimant esminius sprendimus dėl administracinės paskirties patalpų, dėl to sutartis jai netaikoma. Pasak atsakovės, ginčo pastatui netaikomos daugiabučių namų priežiūrą reglamentuojančios teisės normos, nes tai ne daugiabutis gyvenamasis namas, kadangi gyvenamąjį plotą sudaro tik nedidelė dalis patalpų – 6,17 procentų, visą kitą pastato dalį sudaro negyvenamosios patalpos – administracinės gamybinės, prekybos paskirties. Dėl to šis pastatas yra kitos (negyvenamosios) paskirties. Atsakovės teigimu, tarp ieškovės ir Bendrijos susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 592,77 Eur skolą už suteiktas administravimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 421,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra administracinės paskirties, turintis 15 butų ir 62 komercines patalpos (iš viso 98 negyvenamąsias patalpas). Šio pastato Bendrija įsteigta 2018 m. liepos 12 d., o 2021 m. liepos 1 d. tarp ieškovės ir pastato Bendrijos sudaryta administravimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti pastato butų ir kitų patalpų savininkams namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nustatė ir tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos su kavinės patalpomis, kurios yra išnuomotos trečiajam asmeniui.

9.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023, sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsnių nuostatos, nes komercinės paskirties ir gyvenamosios patalpos, esančios ginčo pastate priklauso jų savininkams asmeninės (bendrosios jungtinės nuosavybės) teise, dalis bendrojo naudojimo patalpų (koridorių) priklauso konkretiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz., penktas ir aštuntas aukštai) ir pirmojo aukšto koridorius priklauso vienam savininkui (UAB „Paslaugų ratas“), kiti bendrojo naudojimo objektai (patalpos) valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau, teismo vertinimu, kadangi byloje nustatyta, kad ginčo pastate yra daugiau komercinės, nei gyvenamosios paskirties patalpų, ir pastatas yra administracinės paskirties, todėl CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas taikytinas ne visa apimtimi.

10.       Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį ir aktualų bylai teisinį reglamentavimą, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai neturi pareigos pasirinkti vienos iš pastatų valdymo formų, tačiau turi tokią teisę. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad 2018  m.  liepos  12  d. įsteigta Bendrija įgaliota veikti tik ginčo pastato dalies, o ne viso pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti.

11.       Teismas, įvertindamas atsakovės argumentą, kad minėtą administravimo sutartį su ieškove sudarė ne visi pastato patalpų savininkai, o bendrija, kurios nariams priklauso tik nedidelė pastato patalpų dalis, pažymėjo, kad ginčo pastatas yra vientisas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą; bendrija yra viena teisėta viso pastato, įskaitant jo administracinę ir gyvenamąją dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčijo bendrijos, kaip ginčo pastato patalpų savininkų pasirinktos valdymo formos, išrinkimo pagrįstumą ir (ar) teisėtumą ar jai suteiktos kompetencijos apimtį. Be to, teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutarties sudarymo teisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-981/2023, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas). Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis atsakovei netaikytina ir priešieškinį atmetė.

12.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 655,15 Eur skolą už suteiktas administravimo paslaugas, iš pateiktos suvestinės nustatė, kad ginčo laikotarpiu (2022 m. vasario–gruodžio mėn.) atsakovei buvo suteiktos tokios paslaugos: administravimas – 8,69 Eur su PVM kas mėnesį, kaupiamosios lėšos – 6,05 Eur kas mėnesį, (išskyrus 2022 m. birželio mėn. – 1,72 Eur ir 2022 m. lapkričio mėn. – 5 Eur), lifto priežiūra – 6,15 Eur kas mėnesį iki 2022 m. birželio mėn. ir 4,31 Eur 2022 m. liepos mėn.; palūkanos už pradelstą mokėjimą – iš viso 27,05 Eur, papildomos paslaugos bendrijose – 4,96 Eur kas mėnesį, priežiūra (eksploatacija) – 9,93 Eur kas mėnesį, remontas keitimas, montavimas – 2022 m. vasario, balandžio, liepos, rugpjūčio mėn. – 0 Eur, kovo mėn. – 4,54 Eur, gegužės mėn. – -1,71 Eur, birželio mėn. – 4,33 Eur, rugsėjo mėn. – 3,28 Eur, spalio mėn. – 12,54 Eur, lapkričio mėn. – 2,91 Eur, gruodžio mėn. – 78,84 Eur; teritorijų ir laiptinių valymas – 15,81 Eur kas mėnesį.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 173,91 Eur už laiptinių prie liftų valymo paslaugas. Nors teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu nebuvo teisės aktų tvarka patvirtinto bendrojo naudojimo objektų aprašo, tačiau laikė, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė suteikė valymo paslaugas bendrojo naudojimo objektams, atsižvelgiant į sutartyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų ir patalpų apibrėžtis ir konkrečių patalpų (galimo) priklausymo atskiriems savininkams faktą. Ginčo pastate yra aštuoni aukštai ir jų koridoriai priklauso tik to aukšto bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise arba, kaip nustatyta byloje ir nėra šalių ginčo, pirmojo aukšto koridorius priklauso UAB „Paslaugų ratas“ asmeninės nuosavybės teise. Byloje nenustatyta, kad laiptinių aikštelės prie liftų priklausytų kuriam nors vienam savininkui, o ne būtų jų bendroji dalinė nuosavybė. Teismas iš ieškovės 2025 m. balandžio 9 d. pateiktos schemos nustatė, kad ieškovė teikia valymo paslaugas, už kurias, jos teigimu, apskaičiuoja mokestį bendrai visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams, laiptinėms prie liftų, o už koridorių valymą mokėjimus paskirsto tik koridorių savininkams. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Paslaugų ratas“ ir trečiasis asmuo UAB „XINGCAI“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal šią sutartį, be kita ko, UAB „XINGCAI“ atsiskaito UAB „Paslaugų ratas“ už naudojimąsi pirmo aukšto patalpomis, (koridoriumi), kurios ir priklauso UAB „Paslaugų ratas“ bei jų valymą. Tačiau UAB  „Paslaugų ratas“ vadovas patvirtino, kad teikia jam priklausančio koridoriaus, bet ne laiptinių aikštelių prie liftų valymo paslaugas. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė teikė bendrojo naudojimo objektų – laiptinių prie liftų – valymo paslaugas, ir atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objekto bendraturtė, turi pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

14.       Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti liftų priežiūros išlaidas, nurodė, kad liftai, dėl kurių administravimo išlaidų vyksta ginčas, nelaikytini bendrojo naudojimo objektais, nes jie priklauso vienam savininkui – UAB „Paslaugų ratas“. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir administravimui. Ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas administratorius, prieš sudarydama sutartį dėl liftų priežiūros, nesant įstatyme nustatyta tvarka patvirtinto bendrojo naudojimo objektų aprašo, turėjo pareigą imtis priemonių įsitikinti, kad liftai nepriklauso kuriam nors iš savininkų asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visi pastate esantys liftai priklauso asmeninės nuosavybės teise UAB „Paslaugų ratas“ ir priklausė ginčo laikotarpiu, ir nenustatyta, kad UAB „Paslaugų ratas“ perdavė šiuos liftus administruoti ieškovei, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti atsakovei mokestį už liftų, kaip bendrojo naudojimo objektų, priežiūros paslaugas. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už ginčo laikotarpiu suteiktas lifto priežiūros paslaugas atmetė.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo yra pagrįstas. Teismo vertinimu, pareigos administracinės paskirties pastato savininkams kaupti lėšas pastato atnaujinimui nebuvimas nereiškia, kad, savininkams susitarus, tokios lėšos negalėtų būti kaupiamos. Teismas nustatė, kad kaupiamosios lėšos iš ginčo pastato savininkų pradėtos rinkti po to, kai buvo sudaryta 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis su ieškove. Ginčo pastato savininkai, pritardami administravimo sutarties sudarymui, teismo vertinimu, kartu sutiko kaupti kaupiamąsias lėšas ir pritarė jų dydžiui. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovė yra pateikusi ilgalaikį (dvejų ir daugiau metų) pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, nesudaro pagrindo spręsti, jog, nesant tokio plano, tačiau pastato patalpų savininkų daugumai pritariant, tokios lėšos negali būti kaupiamos, atitinkamai, kad atsakovė neturi jų ieškovei mokėti.

16.       Spręsdamas dėl skolos už atliktus remonto darbus priteisimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. birželio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti tokie darbai – įlajų ant stogo atkimšimas, valymas – 4,33 Eur (be PVM), o kitoje eilutėje šių darbų kaina atimama (-4,33 Eur), nurodant, kad šiam darbui panaudotos kaupiamosios lėšos. Neatsižvelgiant į tai, 2023 m. sausio 23 d. suvestinėje šių remonto darbų kaina įtraukta į 2022 m. birželio mėn. mokestinę dalį „Remonto darbai“. Teismas iš statinio techninės priežiūros žurnalo, kuris pradėtas pildyti 2021 m. liepos mėn., nustatė, kad 2022 m. kovo mėn. buvo nustatytas nesandarumas šildymo sistemoje, 2022 m. birželio mėn. – kad užsikimšusi įlaja, 2022 m. spalio mėn. – nuplėšta stogo danga, 2022 m. gruodį – nesandarus lietaus nuotekų vamzdis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (2022  m. vasario – gruodžio mėn.) pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliko remonto darbus, kurie priskirtini prie bendrojo naudojimo objektų remonto darbų ir pagrindė atliktus darbus tiek pasirašytais atliktų darbų aktais, tiek statybos techninės priežiūros žurnalo išrašais. Kartu teismas sprendė, kad į skolų valdymo suvestinę nepagrįstai įtraukta remonto darbų kaina pagal 2022 m.  birželio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus faktus, t. y. 4,33 Eur, taip pat nepagrįstai du kartus apskaičiuotas mokestis už priešgaisrinės sistemos būklės patikrinimo, veikimo atstatymo, techninės priežiūros žurnalo pildymo darbus. Kadangi iš byloje pateikto Statybos techninio žurnalo matyti, kad jis buvo 2022 m. rugsėjo mėn. pildomas, tai teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės už nurodytas paslaugas tik mažesniąją PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 0,98 Eur (be PVM), su mokesčiais – 1,19 Eur. Teismas priteisė ieškovei 98,31 Eur (106,44 Eur – 1,71 Eur (kaip suvestinėje) – 4,33 Eur – 2,09 Eur (mokestis už priešgaisrinės sistemos būklės patikrinimo, veikimo atstatymo, techninės priežiūros žurnalo pildymo darbus su PVM) už ginčo laikotarpiu atliktus remonto darbus.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis taikytina atsakovei visa apimtimi, į joje susitartas teikti administravimo paslaugas ir jų įkainius, į tai, kad atsakovė neteikė argumentų dėl to, jog nepagrįstai apskaičiuotos administravimo, papildomų paslaugų bendrijose (buhalterinių paslaugų) teikimo, priežiūros (eksploatacijos) išlaidoms atlyginti mokėtinos sumos, priteisė iš atsakovės 95,59 Eur administravimo išlaidų, 54,56 Eur papildomų paslaugų bendrijose (buhalterinių paslaugų) teikimo išlaidų ir 109,23 Eur priežiūros (eksploatacijos) išlaidų atlyginimo.

18.       Teismas nustatė, kad ieškovė už advokato pagalbą byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo viso 8 288,50 Eur išlaidų. Teismo pažymėjo, kad ieškovė į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepagrįstai įtraukė išlaidas, patirtas teisminės mediacijos metu, nes teisminės mediacijos metu šalys siekia taikiai išspręsti tarp jų kilusį ginčą, o joms nepavykus susitarti, byla nagrinėjama toliau, t. y., nepavykus šalims susitarti taikiai ir teismui, nagrinėjančiam bylą, priėmus sprendimą, kuriuo tenkinami (atmetami) vienos iš šalių reikalavimai, nėra pagrindo spręsti, kad šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, turi pareigą atlyginti kitos šalies mediacijos procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju teismų praktikoje suformuluota taisyklė „pralaimėjęs moka“ netaikytina. Dėl to teismas 1 258,40 Eur išlaidų, patirtų teisminės mediacijos metu, suma sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 7  030,10  Eur. Iš šios sumos teismas taip pat atėmė išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 943,80 Eur, nes dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasisakytina atskirai. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės atstovavimo išlaidų pagal byloje pareikštą ieškinį sumą sudaro 6  086,30  Eur. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama du kartus pirmosios ir vieną kartą apeliacinės instancijos teisme, į byloje teiktus procesinius dokumentus (buvo paskirtas pasiruošimas bylų nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas priešieškinis, ieškovė teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, įrodymus, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004  m.  balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus kriterijus ir neviršija 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 papunkčiuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 21  Eur žyminio mokesčio. Taigi, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 6  107,30  Eur suma.

19.       Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 484 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui. Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti 1 089 Eur teisinių paslaugų išlaidų, tačiau iš pridėtos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 605 Eur paslaugos suteiktos kitoje byloje. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Kitų atsakovės išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, atsakovė turėjo viso 506 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (90,48 procentais), o nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalį atitinkamai sudaro 9,52 procentų, sprendė, kad ieškovei priteistiną iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro 5 525,89 Eur, o atsakovei – 48,17 Eur. Teismas atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 5477,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi priešieškinis atmestinas visiškai, tai atsakovėms pagal priešieškinį – ieškovei ir pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, ieškovė už atsiliepimą į priešieškinio parengimą turėjo 943,80 Eur išlaidų, Bendrija už priešieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 1 089 Eur išlaidų. Dėl to teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 943,80 Eur ir Bendrijai 1 089 Eur už atsiliepimų į priešieškinį parengimą ir Bendrijos atstovavimą teismo posėdžiuose.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asia  Tasty“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025  m.  liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismas nevertino ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024 pateiktais privalomais išaiškinimais. Atsakovės teigimu, remiantis minėtoje nutartyje kasacinio teismo suformuota praktika, CK  4.75–4.81 straipsniuose ir CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atribojimo kriterijus yra faktinė aplinkybė, ar pastate esantys butai sudaro mažiau kaip pusę ar pusę ir daugiau pastato naudingojo ploto, t. y., jeigu pastate esantys butai sudaro pusę ir daugiau pastato naudingojo ploto, pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas ir visa apimtimi taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o jeigu pastate esantys butai sudaro mažiau kaip pusę pastato naudingojo ploto, pastatas nėra gyvenamasis namas ir taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pasak atsakovės, pagrindinė ginčo pastato naudojimo paskirtis yra administracinė, taip pat pastate yra gamybos, prekybos ir gyvenamosios patalpos. Negyvenamosios patalpos užima didžiausią, apie 92,91 procentus pastato dalį, o gyvenamosios paskirties patalpos sudaro tik nedidelę dalį – apie 6,17 procentus, o skaičiuojant su pastato 6-me aukšte atskirų gyvenamųjų patalpų savininkams priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis – 7,09  procentus. Dėl to, atsakovės įsitikinimu, ginčo pastatas yra kitos (negyvenamosios) paskirties objektas, kuris nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį ir jam netaikomos daugiabučių namų priežiūrą, eksploatavimą reglamentuojančios specialiosios teisės normos. Dėl to teismas nepagrįstai taikė CK 4.83 ir 4.84 straipsnių nuostatas, kurios, pasak atsakovės, taikomos daugiabučiam gyvenamajam namui.

21.2.                      Teismas neįvertino, kad atsakovė nėra sudariusi paslaugų ar pan. sutarties nei su ieškove, nei su Bendrija, taip pat nėra pastato bendraturčių sutarimo dėl pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimosi ir disponavimo ir/ar dėl pastato administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties su ieškove. Be to, nėra nustatyta valdymo, naudojimosi ir disponavimo pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarka, o tokiu susitarimu negali būti laikoma administravimo sutartis, kurią sudarė tik dalis patalpų savininkų. Ginčo situacijai išspręsti taikytinas ne CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas balsų daugumos principas, bet CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, t. y., dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo turi sutarti visi bendraturčiai, tačiau šiuo atveju tokio sutarimo nėra. Pasak atsakovės, ji jokiu būdu nebuvo išreiškusi valios dėl ginčo administravimo sutarties sudarymo, o remiantis sutarties uždarumo principu, sutartis negali sukurti pareigų asmenims, kurie jos nepasirašė. Atsakovės teigimu, ji nevengia savo įsipareigojimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros, nes yra sudariusi sutartis su didžiąją ginčo pastato patalpų dalį nuosavybės teisėmis valdančia UAB  „Paslaugų ratas“, kuri dar iki Bendrijos įsteigimo buvo sudariusi sutartis su įvairių paslaugų tiekėjais.

21.3.                      Teismas nepagrįstai priteisė skolą už valymo paslaugas. Atsakovės teigimu, ieškovė negalėjo teikti ir neteikė bendrojo naudojimo objektų valymo paslaugų, nes nebuvo patvirtinusi bendrojo naudojimo objektų tvarkos aprašo. Pasak atsakovės, 1-o aukšto bendrojo naudojimo patalpas valo pagal darbo sutartį dirbanti UAB „Paslaugų ratas“ valytoja. Pastato 1-me aukšte yra liftų aikštelė, kuria naudojasi didžioji dalis pastato patalpų savininkų ir / ar naudotojų, ši patalpa nuosavybės teise priklauso UAB „Paslaugų ratas“ ir ją taip pat valo minėta valytoja. Jokių bendrojo naudojimo patalpų, kurias galėjo valyti ieškovė, pastato 1-me aukšte nėra. Pastato rūsyje esančios administracinės ir / ar administracinės su kavine patalpos nuosavybės teise priklauso apeliantei, UAB „Paslaugų ratas“, UAB „Mazgas“ ir V. S.. Be to, pastato rūsyje nėra patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų visiems pastato patalpų savininkams. Be to, teismas iškraipė per teismo posėdį UAB „Paslaugų rato“ vadovo duotus paaiškinimus. Atsakovės teigimu, ji už suteiktas valymo paslaugas atsiskaito su UAB „Paslaugų ratas“.

21.4.                      Nepagrįstai teismas priteisė iš atsakovės ir kaupiamąsias lėšas. Kadangi ginčo pastatas yra negyvenamosios paskirties pastatas, kuris nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį, todėl, atsakovės vertinimu, privalomosios kaupiamosios lėšos neturi būti kaupiamos. Be to, kaip minėta, ieškovė nepateikė bendro naudojimo objektų aprašo, o jo nesant, nėra galimybės nustatyti, kokius objektus ieškovė deklaravo kaip tariamai prižiūrimus. Be to, dėl kaupiamųjų lėšų kaupimo turėjo susitarti visi pastato patalpų savininkai, o ne kai kurie iš jų.

21.5.                      Teismas neturėjo pagrindo priteisti skolą už remonto darbus, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokių darbų atlikimą. Pasak atsakovės, jai nėra žinoma apie atliktus darbus, jos sutikimo niekas neprašė, taip pat su ja nederino nei darbų būtinumo, nei jų apimties, nei galimų kainų. Byloje, pasak atsakovės, nėra pateikta ir kitų bendraturčių sutikimo dėl remonto darbų, taip pat ieškovė neįrodė tokių darbų būtinybės.

21.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė administravimo, papildomų paslaugų bendrijose (buhalterinių paslaugų) teikimo, priežiūros išlaidas ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovė dėl šių išlaidų apskaičiavimo neteigė jokių argumentų. Atsakovės teigimu, jai nebuvo teikiamos jokios buhalterinės paslaugos.

21.7.                      Atsakovė prašo sumažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovės, įvertintina tai, kad ieškovė savo tuos pačius gynybos būdus, procesinių dokumentų argumentus ir motyvus naudojo tuo pačiu metu dvejose bylose, tai yra tuo pačiu metu teisme buvo nagrinėjamos dvi analogiško pobūdžio bylos: ši ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-805-1101/2025. Nurodytoje byloje ta pati ieškovė UAB  „Mano Būstas Sostinė“ bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Paslaugų ratas“ priteisti neprašė, o jas prašo priteisti šioje byloje. Be to, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos 6 421,52 Eur +1 089 Eur daugiau nei 12 kartų viršija ginčo sumą.

22.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovei 7 560,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovės įsitikinimu, teismas tenkindamas ieškinį turėjo priteisti ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas mediacijos procese. Bylos šalys teisminio nagrinėjimo eigoje siekė ginčą išspręsti taikiai, pasitelkdamos teisminę mediaciją. Teisminės mediacijos metu ieškovė, siekdama, kad jos interesai būtų apginti kuo įmanoma tinkamiau bei, kad būtų užtikrinta didžiausia tikimybė ginčą pabaigti taikiai, pasitelkė atstovę – advokatę, dėl to pagrįstai patyrė atstovavimo išlaidas, kurias privalo atlyginti pralaimėjusi šalis. Ieškovės nuomone, toks teismo sprendimas suformuos teisinę situaciją, kuri paneigs pačią mediacijos paskirtį bei savo turiniu panaikins šį teisinį institutą, kadangi ginčo šalys visada nesutiks derėtis dėl ginčo taikaus išsprendimo, nes dalyvavimas mediacijoje visais atvejais lems didesnius bylą laimėjusios šalies nuostolius nei tolimesnis dalyvavimas teismo posėdžiuose. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, kad teisminės mediacijos metu patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Priešingai, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teisminės civilinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Pasak ieškovės, šiuo atveju taikytini Rekomendacijų 8.19. arba 8.20. punktuose numatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai.

22.2.                      Teismas, nepriteisdamas 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, sukūrė absurdišką situaciją, nes ieškinio reikalavimas buvo 655,15 Eur, t. y., bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik 2 kartus didesnė už patenkinto ieškinio reikalavimo sumą. Ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, būtų patyręs ženkliai mažesnius nuostolius negindamas savo teisių. Pasak ieškovės, tokiu būdu teismas nepagrįstai įgalina nesąžiningus savininkus nemokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratorius patirs didesnius nuostolius bandydamas įgyvendinti turimą teisę ir prisiteisti skolą teisminiu būdu. Dėl to, ieškovei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį, t. y., 7 560,12 Eur.

23.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ginčijamos administravimo sutarties jos atžvilgiu netaikymo. Pasak ieškovės, 2021 m. birželio 3 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini) savininkams buvo įteikti (išsiųsti) 77 balsavimo raštu biuleteniai, gauta užpildytų biuletenių – 53, iš jų 5 – negaliojantys. Komisijos protokole nurodoma, kad balsavimas įvyko, sprendimas paskirti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratoriumi UAB „Mano būstas“, priimtas, t. y., balsavo 53 butų ir kitų patalpų savininkai, kas reiškia, kad balsavo ne tik butų, kurių yra 15, bet ir iš 62 negyvenamųjų patalpų savininkų, kurie ir nusprendė sudaryti sutartį su ieškove. Tiek minėta sutartis, tiek 2021 m. birželio 3 d. protokolas yra galiojantys ir nenuginčyti. Be to, dėl minėto butų ir kitų patalpų savininkų protokolo, kuriuo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė sudaryti ginčo sutartį jau buvo nagrinėjama byla, kurioje atsakovė bandė nuginčyti butų ir kitų patalpų savininkų protokolą, tačiau bylos nelaimėjo.

23.2.                      Atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ieškovės vertinimu, negali būti taikoma kaip prejudicija, nes šioje byloje patys kitų patalpų (ne butų) savininkai protokolu priėmė sprendimą sudaryti ginčo sutartį. Atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ieškovės vertinimu, negali būti taikoma kaip prejudicija, nes šioje byloje patys kitų patalpų (ne butų) savininkai protokolu priėmė sprendimą sudaryti ginčo sutartį. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje sprendimą dėl administravimo sutarties sudarymo priėmė jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis įgaliotinis. Pasak ieškovės, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad administravimo sutartį sudarė ne tik butų, bet ir kitų patalpų savininkai.

23.3.                      Pasak ieškovės, atsakovė neturėjo teisės reikšti priešieškinio, nes Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-86-981-2023 pripažino, kad minėtas balsavimo protokolas yra teisėtas. Šioje byloje atsakovės tikslas yra toks pat, t. y., padaryti taip, kad sutartis jai nebūtų taikoma.

23.4.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo pastato savininkai neturi pareigos pasirinkti vienos iš pastatų valdymo formų, tačiau turi tokią teisę. Pasak ieškovės, teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju, jeigu pastatas yra administracinės paskirties, jam valdyti negali būti renkama Bendrija.

23.5.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl valymo paslaugų nesuteikimo, nes ieškovė ne kartą nurodė, kad skaičiuoja tik už laiptinės valymą, o ne už atsakovės nurodytus aukštus. Pasak ieškovės, šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitos, kuriose skaičiuojama už bendrosios laiptinės valymą ir papildomai už koridorių. Tai patvirtina ir pateiktas bendrojo naudojimo objekto aprašas, kuriame matyti, kad prie koridoriaus grafos nėra jokių skaičiavimų, priešingai, negu prie laiptinės skaičiavimų. Be to, pasak ieškovės, jos pateikta patalpų valymo schema iliustruoja ginčo laikotarpyje valomas patalpas ir jų priskyrimą atsakovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad valymo paslaugos nebuvo suteiktos, o vien tai, kad patalpų valymui yra sudaryta kita patalpų valymo sutartis nepaneigia ieškovės suteiktų paslaugų fakto, kaip yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1888-640/2023. Ieškovės teigimu, valomos yra bendros laiptinės patalpos, kuriomis į savo aukštus patekti naudojasi tiek atsakovė (ji atskiro įėjimo neturi), tiek ir kiti namo gyventojai.

23.6.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturėjo teisės kaupti kaupiamųjų lėšų. Pasak ieškovės, draudimo, kad administracinių patalpų atveju kaupiamosios lėšos negalėtų būti renkamos, nenumatyta Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše ar kitame teisės akte. Atsakovei kaip turinčiai patalpas ginčo pastate, tenka pareiga prisidėti prie lėšų, skirtų bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti.

23.7.                      Teismas pagrįstai priteisė remonto darbų išlaidas. Ieškovės teigimu, byloje pateikti ieškovės užsakymu atliktų darbų priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu buvo atlikti remonto darbai, kurie ir buvo įtraukti į atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, skirtas pildyti adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir kuris pradėtas pildyti 2021 m. liepos mėn. Ieškovės teigimu, iš žurnalo matyti, kad 2022 m. kovo mėn. buvo nustatytas nesandarumas šildymo sistemoje, 2022 m. birželio mėn. – kad užsikimšusi įlaja, 2022 m. spalio mėn. – nuplėšta stogo danga, 2022 m. gruodį – nesandarus lietaus nuotekų vamzdis.

23.8.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu dėl neva neteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų. Teismas pagrįstai nurodė, kad ši teikiama paslauga įtraukta į sutartį. Sutartis yra galiojanti, teisėta ir nenuginčyta, todėl jos turinys privalo būti vykdomas.

24.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė Bendrija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Nepagrįsti atsakovės UAB „Asia Tasty“ argumentai, kad administravimo sutartis yra neteisėta ir negaliojanti. Pasak atsakovės, ginčo pastatą administruoja namo savininkų 2018  m. liepos 12 d. įsteigta pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrija. Minėtame pastate yra 15 butų ir 62 negyvenamosios patalpos. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. birželio 3 d. protokolas patvirtina, kad pastato (duomenys neskelbtini) savininkams buvo įteikti (išsiųsti) 77 balsavimo raštu biuleteniai, gauta užpildytų biuletenių – 53, iš jų 5 – negaliojantys. Komisijos protokole nurodoma, kad balsavimas įvyko, sprendimas paskirti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratoriumi UAB „Mano būstas“, priimtas, t. y., balsavo 53 butų ir kitų patalpų savininkai, kas reiškia, kad balsavo ne tik butų, bet ir iš 62 negyvenamųjų patalpų savininkų, kurie ir nusprendė sudaryti sutartį su ieškove. Tiek minėta sutartis, tiek 2021 m. birželio 3 d. protokolas yra galiojantys ir nenuginčyti. Be to, dėl minėto butų ir kitų patalpų savininkų protokolo, kuriuo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė sudaryti ginčo sutartį jau buvo nagrinėjama byla, kurioje atsakovė bandė nuginčyti butų ir kitų patalpų savininkų protokolą, tačiau bylos nelaimėjo. Dėl to, pasak atsakovės, tokiais veiksmais iš esmės vėl kuriama analogiška situacija, kai ginčija neva sutartis, kuri yra priimta protokolo pagrindu, nors teismas jau yra pasisakęs, kad protokolas yra teisėtas ir galiojantis.

24.2.                      Atsakovės UAB „Asia  Tasty“ nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis negali būti taikoma kaip prejudicija, nes šioje byloje patys kitų patalpų (ne butų) savininkai protokolu priėmė sprendimą sudaryti ginčo sutartį. Pasak ieškovės, šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad administravimo sutartį sudarė ne tik butų, bet ir kitų patalpų savininkai ir būtent dėl pasirinktos butų ir kitų patalpų savininkų teisės sudaryti sutartį turi būti atsižvelgiama ne į formalų procentą kiek ir kokių pastate yra patalpų, tačiau būtent į turinį, šiuo atveju, protokolą, kokie šalių ketinimai ir kokių šalių ketinimai buvo.

24.3.                      Atsakovė UAB „Asia Tasty“ neturėjo teisės reikšti priešieškinio, nes Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-86-981-2023 pripažino, kad minėtas balsavimo protokolas yra teisėtas. Šioje byloje atsakovės UAB „Asia  Tasty“ tikslas yra toks pat, t. y., kad sutartis nebūtų taikoma jos atžvilgiu.

24.4.                      Teismas teisingai konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo pastato savininkai neturi pareigos pasirinkti vienos iš pastatų valdymo formų, tačiau turi tokią teisę. Pasak Bendrijos, teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju, jeigu pastatas yra administracinės paskirties, jam valdyti negali būti renkama Bendrija. Atsiliepime akcentuojama, kad nepaisant to, jog administracinės paskirties pastato atveju imperatyvo pasirinkti valdymo formą nėra, lygiai taip pat nėra draudžiama savininkams pasirinkti vieną iš bendrojo naudojimo objektų priežiūros formų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tiek įsiteigiant Bendriją, tiek įpareigojant Bendriją sudaryti administravimo sutartį su administratoriumi. Priešingai aiškinant teisinį reglamentavimą būtų be pagrindo apribota galimybė administracinių patalpų savininkams steigti bendrijas, kad būtų įgyvendinamos jų bendrasavininkų teisės ir pareigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK  320  straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo (namo administratoriaus) ieškinys dėl skolos už bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas priteisimo ir atmestas atsakovo (dalies pastato patalpų savininko) priešieškinis dėl pripažinimo, kad administravimo sutartis atsakovui netaikytina, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

27.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos su kavinės patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios yra išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „XINGCAI“. Nustatyta ir tai, kad 2018 m. liepos 12 d. įsteigta pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrija „Panerių 39“, o 2021  m.  liepos  1 d. tarp ieškovės ir Bendrijos sudaryta administravimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti pastato butų ir kitų patalpų savininkams namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, sutartis galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 655,15 Eur skolą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo paslaugas minėtame pastate.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 641,41 Eur skolą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartį nuo jos sudarymo momento netaikytina atsakovei. Atsakovė tiek nesutikimą su ieškiniu, tiek priešieškinį motyvavo tuo, kad ginčo pastatas yra administracinės paskirties, todėl šiuo atveju taikytinos CK 4.75–4.81 straipsnių nuostatos, t. y., dėl bendra daline nuosavybės teise valdomų objektų priežiūros turi būti bendraturčių susitarimas, dėl to šiuo atveju administravimo sutartis su ieškove, kaip bendro naudojimo objektų administratore, negalėjo būti sudaryta ir atsakovei, kuri nebuvo šios sutarties šalis, ji netaikytina.

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio dalį, priteisė ieškovei iš atsakovės 592,77 Eur skolą už suteiktas administravimo paslaugas, priešieškinį atmetė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimas tenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas. Atsakovės apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad: i) teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo namas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, dėl to nepagrįstai sprendė, jog byloje taikytinos daugiabučių namų priežiūrą ir eksploatavimą reglamentuojančios specialiosios teisės normos; ii) teismas neįvertino, kad ginčo administravimo sutarties atsakovė nesudarė, dėl to sutartis jai netaikytina; iii) teismas neįvertino, kad ieškovė faktiškai nesuteikė paslaugų, už kurias prašo priteisti skolą. Taigi, esminiai byloje kilę klausimai, ar Bendrijos ir ieškovės sudaryta bendro naudojimo objektų administravimo sutartis taikytina atsakovei ir pastarajai sukūrė pareigą sumokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą bei tai, ar priežiūros paslaugos, už kurias ieškovė prašo priteisti skolą faktiškai buvo suteiktos.

Dėl ginčo pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

30.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 ir 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024 pateiktais šiai bylai aktualiais išaiškinimais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje taikytinos CK 4.82–4.84 straipsnių nuostatos. Apeliantės teigimu, ginčo pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas, todėl bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali būti valdomas tik bendraturčių sutarimu (CK 4.75 – 4.81 straipsniai), kurio šiuo atveju nebuvo, t. y., ginčijama administravimo sutartis, kurios atsakovė nepasirašė, negali būti laikoma bendraturčių susitarimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

31.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atitinkamai CK 4.85 straipsnio 1 dalis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę bei nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

32.       Kasacinis teismas minėtoje 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: sprendžiant, kurios (CK  4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi. Ši teisės aiškinimo taisyklė yra pakartota ir atsakovės akcentuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024. 

33.       Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, priešingai nei teigia apeliantė, išvadą, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, pastato, kuriame yra butų ir kitos paskirties patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, įtakoja ne tai, ar pastate daugiau gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų, o tai, kokia nuosavybės teisės forma ginčo pastate esančios patalpos priklauso jų savininkams. Aplinkybė, kad pastate daugiau nei pusę naudingojo ploto sudaro ne gyvenamosios paskirties patalpos lemia tai, jog tuo atveju, kai pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, CK 4.82–4.85 straipsniai taikytini ne visa apimtimi.

34.       Remiantis į bylą pateiktu VĮ „Registrų centro“ butų (patalpų) sąrašu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra administracinės paskirties, kuriame yra 15 gyvenamosios paskirties patalpų (butų) ir 98 negyvenamosios (administracinės, gamybos ir prekybos) paskirties patalpos, visos patalpos valdomos atskirų savininkų asmeninės (bendrosios jungtinės nuosavybės) teise, dalis bendro naudojimo patalpų priklauso konkretiems patalpų savininkams, kiti bendro naudojimo objektai valdomi bendros dalinės nuosavybės teise (priešieškinio priedai, DOK-101781). Nustačius, kad ginčo pastato patalpų savininkai bendraturčiais yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK  4.82–4.85 straipsnių nuostatos.  Tačiau, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame sprendime, šios nuostatos taikytinos ne visa apimtimi, nes ginčo pastate didesnę dalį užima administracinės (komercinės), o ne gyvenamosios paskirties patalpos. Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (nutarties 32 punktas).

35.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi ir tai, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023 buvo konstatuota, jog administracinės paskirties pastato bendraturčių santykiams reguliuoti taikomi ne CK 4.82–4.85 straipsniai, bet CK 4.75–4.81 straipsniai, nes administracinis pastatas su gyvenamaisiais butais bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y., pastate nebuvo butų ar kitų patalpų, kurios pastato bendraturčiams priklausytų asmeninės nuosavybės teise, kaip yra nagrinėjamoje byloje.

36.       Byloje nustačius, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos ne visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime padarytai išvadai, jog nors ginčo pastato savininkai ir neprivalėjo pasirinkti vienos iš CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytų pastato valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), tačiau tokią teisę turėjo. Kaip minėta, 2018 m. liepos 12 d. buvo įsteigta ginčo pastato savininkų bendrija. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra įsteigiama naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Remiantis minėtu reglamentavimu, Bendrija įgaliota veikti viso pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams valdyti, naudoti bei prižiūrėti. Bendrija 2021 m. liepos 1 d. sudarė su ieškove administravimo sutartį. Pagrindas šiai sutarčiai sudaryti buvo 2021 m. birželio 3 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, pagal kurį pastato patalpų savininkai nutarė pastato administratoriumi paskirti ieškovę (tuometinis pavadinimas UAB  „Mano Būstas“) bei įpareigojo bendrijos pirmininkę pasirašyti su UAB „Mano Būstas“ administravimo sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pastato bendro naudojimo objektų administravimo sutartį nutarė sudaryti ne Bendrija, o butų ir kitų patalpų savininkų dauguma (DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo ieškovė, sprendimą dėl administravimo sutarties sudarymo priėmė ne tik butų, bet ir kitų patalpų (prekybos, komercinės paskirties) patalpų savininkai.

37.       Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kita ginčo pastato dalies patalpų savininkė kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ginčijo Bendrijos sprendimus, kurių pagrindu su ieškove buvo sudaryta minėta administravimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2023  m.  sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-86-981/2023 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB  „Paslaugų ratas“ ieškinys atsakovei pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“ dėl priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Minėtoje byloje priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad ginčijami bendrijos sprendimai priimti ne tik jos narių, o visų pastato patalpų savininkų balsų dauguma. Minėtą bylą nagrinėję teismai nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nurodytus bendrijos sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš kitos ginčo pastato dalies patalpų savininkės UAB „Paslaugų ratas“ konstatavo, kad 2021  m.  liepos 1 d. administravimo sutarties sudarymo teisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis apskritai negali būti teisinis pagrindas ieškovei teikti atsakovei paslaugas, susijusias su ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu, eksploatacija ir priežiūra, ir reikalauti už jas sumokėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024 42 punktą).

38.       Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes bei nurodytą šiai bylai aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis, kuria administratorius (ieškovė) įsipareigojo teikti ginčo pastato administravimo, eksploatavimo paslaugas, galiojo visiems pastato patalpų savininkams ir ji teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta. Dėl to nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ši administravimo sutartis netaikytina vienam iš pastato patalpų savininkui (šiuo atveju atsakovei), t. y., kad atsakovei negali sukelti pareigos atsiskaityti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatacijos ir priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis atmestas pagrįstai. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo spręsti dėl sutarties uždarumo principo pažeidimo, nes, kaip jau minėta, administravimo sutartis sudaryta pastato savininkų balsų dauguma ir taikoma tik šio pastato patalpų savininkams. Pritarusi pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo administravimo sutartis taikytina ir atsakovei, toliau teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, pasisakys dėl teismo priteistų lėšų už suteiktas administravimo paslaugas pagrįstumo.

Dėl skolos už valymo paslaugas priteisimo

39.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai iš jos priteisė 173,91 Eur skolą už valymo paslaugas, nes ieškovė šių paslaugų neteikė ir negalėjo teikti, kadangi nebuvo patvirtinusi bendro naudojimo objektų tvarkos aprašo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo teisės aktų tvarka patvirtinto bendrojo naudojimo objektų aprašo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė suteikė bendrojo naudojimo objektų (laiptinių prie liftų) valymo paslaugas.

40.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pirmame pastato aukšte, o šiame aukšte esantis koridorius nuosavybės teise priklauso UAB „Paslaugų ratas“. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovei priklausančių patalpų nuomininkė UAB „XINGCAI“ už koridoriaus patalpų valymą atsiskaito su UAB „Paslaugų ratas“, kurios valytoja valo šias patalpas. Pasak apeliantės, lifto aikštelė nuosavybės teise priklauso UAB „Paslaugų ratas“, o kitų bendro naudojimo patalpų pirmajame aukšte nėra. Taigi, esminis apeliantės argumentas, kad pirmajame pastato aukšte nėra bendro naudojimo patalpų, kurias ieškovė galėjo valyti ginčui aktualiu laikotarpiu.

41.       Ieškovė byloje teigė, kad atsakovei skaičiavo tik už bendros laiptinės valymą ir šis mokestis buvo skaičiuojamas visiems pastato savininkams, kurie neturi atskiro tiesioginio įėjimo iš lauko į savo patalpas. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad ieškovė atsakovei nepriskaičiuodavo mokėjimų už koridorių valymą, o tiems pastato patalpų savininkams, kuriems priskaičiuodavo už koridoriaus valymą, šias paslaugas sąskaitose išskirdavo atskirai (dubliko priedai). Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, UAB  „Paslaugų ratas“ nuosavybės teise priklauso pirmajame aukšte esančios šios patalpos nuo R-4 iki R-6, nuo R-13 iki R-16, nuo R2-3 iki R2-7, R2-9, R2-10a, R2-13, R2-16, R2-17, 1-10a, nuo 1-17 iki 1-21, nuo 1-33 iki 38, 1-66, 1-68 su bendro naudojimo patalpomis 1-16 (koridorius). Tiek iš byloje esančios ištraukos iš kadastrinių matavimų, tiek iš ieškovės pateiktos kiekvieno ginčo pastato aukšto schemos, matyti, kad lifto laiptinės aikštelė nepatenka į UAB „Paslaugų ratas“ priklausančių patalpų sąrašą. Be to, kiekviename pastato aukšte, be bendro koridoriaus, atskirai yra laiptinės prie liftų, taip pat ir pirmajame aukšte esanti laiptinė prie liftų nepatenka į koridoriaus patalpas (DOK-55726). UAB „Paslaugų ratas“ vadovas 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu teigė, kad jų valytoja valo koridorių ir jis nematė, kad pirmo aukšto laiptinę valytų ieškovės darbuotojai (2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 40 s.). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Paslaugų ratas“ vadovas patvirtino, jog prižiūri jam priklausančias koridoriaus patalpas, o ne aikštelę prie liftų.

42.       Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant duomenų, jog laiptinės prie liftų priklausytų atskiriems savininkams, laiptinės prie liftų pagrįstai laikytinos bendro naudojimo objektais, už kurių valymą privalo sumokėti pastato savininkai (DGNKPPSBĮ

2 dalies 15 dalies 3 punktas). Dėl to ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintas pagrįstai.

Dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo

43.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 61,17 Eur kaupiamųjų lėšų.

44.       Byloje nėra ginčo, kad kaupiamosios lėšos pradėtos rinkti po to, kai buvo sudaryta administravimo sutartis su ieškove. Šios sutarties specialiosios dalies 7 punkte, kaip viena iš paslaugų, numatyta privalomosios kaupiamosios lėšos 0,0295 Eur/kv. m be PVM per mėn. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis yra teisėta ir įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nepanaikinta, į tai, kad Bendrija turėjo teisę ją sudaryti, nėra pagrindo spręsti, jog administravimo sutartimi ginčo pastato patalpų savininkų prisiimtas įsipareigojimas kaupti kaupiamąsias lėšas išimtinai atsakovei netaikytinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisės aktuose ir nėra numatyta kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato savininkams prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tačiau, sutiktina su ieškove, kad tai nereiškia, jog pastato savininkai negali susitarti dėl tokių lėšų kaupimo, kaip buvo šiuo atveju. Juolab, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, kuris nustato lėšų, kurios bus skiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, taikytinas ir kitos paskirties patalpų atžvilgiu (šio Aprašo 1  straipsnis).

45.       Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės argumentus, kad ieškovė nebuvo sudariusi Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašo, pažymi, jog, kaip minėta, ginčo pastate esančios patalpos jų savininkams priklauso asmeninės (jungtinės) nuosavybės teise, dalis bendro naudojimo objektų priklauso atskiriems savininkams, dalis bendro naudojimo patalpų valdomosios bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, esant situacijai, kuomet ginčo pastate yra bendro naudojimo patalpų ir daugumos patalpų savininkų balsų dauguma nusprendus sudaryti namo administravimo sutartį su ieškove, nepaisant to, kad minėtas aprašas nebuvo parengtas, patalpų savininkai apsisprendė tokias lėšas kaupti. Dėl to ieškovės apskaičiuotas kaupiamąsias lėšas atsakovė taip pat turi pareigą sumokėti.

Dėl skolos už atliktus remonto darbus ir kitas išlaidas priteisimo

46.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 98,31 Eur už remonto darbus, nes byloje nėra įrodymų, kad darbai faktiškai buvo atlikti ir niekas su atsakove nederino nei darbų būtinumo, nei apimties ar kainos.

47.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą ieškovės pateiktais atliktų darbų priėmimo aktais, statybos techninės priežiūros žurnalo išrašais, sprendė, kad ieškovė ginčo laikotarpiu atliko remonto darbus, kurie priskirtini prie bendro objekto remonto darbų (priešgaisrinės signalizacijos keitimas, stogo remonto, šalto vandens sistemos remonto, nuotekų vamzdyno, durų remonto darbai). Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtais dokumentais bei palyginusi juose nurodytus darbus su atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais darbais, neturi pagrindo spręsti, kad remonto darbai, už kuriuos ieškovė prašo sumokėti, faktiškai nebuvo atlikti. Šiuo atveju ginčo pastato administratorius (ieškovė) neturėjo pareigos su kiekvienu pastato patalpų savininku derinti reikalingus atlikti pastato bendro naudojimo objektų remonto darbus, nes Bendrija atstovavo visų savininkų interesus. 

48.       Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, apeliantė nepaneigė teismo išvados dėl ieškovės prašomos priteisti skolos už buhalterinės apskaitos paslaugas pagrįstumo. Apeliantė nesutikimą su šia skundžiamo sprendimo dalimi grindžia tik tuo, kad administravimo sutarties dalis, kuria Bendrija su ieškove susitarė dėl Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų, yra neteisėta bei prieštaraujanti viešajam interesui. Kaip jau šioje byloje konstatuota, 2021 m. liepos 1 d. administravimo sutartis nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad Bendrija negalėjo susitarti su ieškove dėl buhalterijos apskaitos tvarkymo paslaugų.

49.       Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau vien apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl ieškovės suteiktų paslaugų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliantės argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 

50.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nepriteisimo) skundžia abi šalys. Atsakovė prašo iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, motyvuodama tuo, kad ieškovė tuos pačius gynybos būdus, procesinių dokumentų argumentus naudojo ir Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 8 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-805-1101/2025, kurioje ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Paslaugų ratas“. Dėl to, apeliantės įsitikinimu, ieškovė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė į šią bylą. Be to, apeliantės teigimu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į prašomos priteisti skolos dydį. Ieškovė savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jos mediacijos proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų.

51.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 8 288,50 Eur išlaidų, tačiau šią sumą sumažino, nes nepriteisė 1  258,40 Eur išlaidų patirtų teisminės mediacijos metu, o atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteisė ieškovei iš atsakovės viso 6 421,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

53.       Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tokios paslaugos kaip susipažinimas su byla, pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje, atstovo susipažinimas su byla, šalių procesiniais dokumentais (byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė), teismų praktikos paieška, kitos informacijos, reikalingos rengiant konkretų procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė patyrė šias išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (be išlaidų patirtų dėl teisminės mediacijos ir atsiliepimo į priešieškinį parengimo):

54.1.                      už ieškinio parengimą – 60 Eur (ieškinio priedai). Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.2. papunktį už ieškinio parengimą 4 497, 50 Eur (2,5 x 1799 Eur);

54.2.                       už bylos analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje – 465,85 Eur (2023 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas prašymas DOK-128759). Teismo posėdis 2023 m. rugpjūčio 16 d. truko 8 min. Dėl to išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje nepriteistinos (Rekomendacijų 9 punktas);

54.3.                      už bylos analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje – 465,85 Eur (2023 m. spalio 19 d. pateiktas prašymas DOK-165374). Teismo posėdis 2023 m. spalio 19 d. truko 58 min. Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.19. papunktį – 200,01 Eur (0,1 x 2 000,1 Eur);

54.4.                      už bylos analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje – 484 Eur (2023 m. gruodžio 5 d. pateiktas prašymas DOK-191338). Teismo posėdis 2023 m. gruodžio 5 d. truko 45 min. Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.19. papunktį – 200,01 Eur (0,1 x 2 000,1 Eur);

54.5.                      už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1 210 Eur (2024 m. kovo 19 d. pateiktas prašymas DOK-10274). Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.11. papunktį – 2 623,66 Eur (1,3 x 2623.66 Eur);

54.6.                      Ieškovė 2025 m. balandžio 10 d. pateikė įrodymus apie šias patirtas išlaidas (DOK-56833):  i) 943,80 Eur už bylos analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, nutarties, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo analizę, prašymo atidėti teismo posėdį parengimą. Nustatyta, kad 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdis atidėtas ieškovės prašymu. Ieškovės atstovė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvavo tuo, kad ieškovės darbuotojai, atsakingi už aktualius šiai bylai klausimus, yra iš anksto jau suplanuotose kasmetinėse atostogose, nėra susipažinę su nagrinėjama byla ir jos medžiaga. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės veiksmų, dėl to teismo posėdžiui neįvykus iš atsakovės nepriteistinos; ii) 157,30 Eur už komunikaciją su klientu ir kitos pusės atstovu dėl taikaus susitarimo, prašymo atidėti teismo posėdį rengimas (paslaugų suteikimo data 2025  m. sausio 8 d.). Šiuo atveju prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo motyvuojamas tarp šalių vykstančiomis taikos derybomis, dėl to šios išlaidos priteistinos iš atsakovės; iii) 629,20 Eur pasirengimas ir dalyvavimas 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje (ši sąskaita perkelta už 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdį). Teismo posėdis 2025 m. balandžio 10 d. truko 1 val. 53 min. Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.19. papunktį – 467,18 Eur (0,1 x 2 335,90 Eur x 2); iv) 157,30 Eur už 2024 m. liepos 22 d. susitikimą su klientu. Šios išlaidos, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, taip pat nepriteistinos iš atsakovės.

54.7.                      Ieškovė 2025 m. liepos 1 d. pateikė įrodymus apie šias atstovavimo išlaidas (DOK-100955): i) 157,30 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto dydžio; ii) 629,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje. Teismo posėdis 2025 m. liepos 2 d. truko 1 val. 20 min. Maksimalus dydis pagal Rekomendacijų 8.19. punktą – 233,77 Eur (0,1 x 2337,70 Eur); iii) 786,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto dydžio.

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ieškovės nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sprendžia, kad Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų suma sudaro 3 472,07 Eur (60 Eur + 200,01 Eur +200,01 Eur +1 210 Eur +157,30 Eur + 467,18 Eur + 157,30 Eur +233,77 Eur + 786,50 Eur). Dėl to laikytina, kad viso ieškovė patyrė 3  493,07 Eur (3 472,07 Eur + 21 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į skundžiamame sprendime nustatytą ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinų išlaidų suma yra 3160,53 Eur (3 493,07 Eur × 90,48 proc.). Atlikus atsakovei skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies įskaitymą (48,17 Eur) iš atsakovės ieškovės naudai priteistina suma sudaro 3 112,36 Eur (3160,53 Eur – 48,17 Eur). Ieškovė taip pat turi teisę į už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patirtų išlaidų atlyginimą, t. y., 943,80 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio. Taigi, bendra ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 056,16 Eur (3 112,36 Eur + 943,80 Eur).

56.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 4 056,16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju atitinka bylos sudėtingumą, byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos nagrinėjimo trukmę (bylos nagrinėjimas truko ilgiau nei 2 metus), byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė kaip namo administratorė yra dalyvavusi tokio pobūdžio bylose ar tai, kad ieškinio suma nebuvo didelė, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė byloje pateikė priešieškinį, nesudaro bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios nutarties 54 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visas nurodytas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent šioje, o ne, atsakovės nurodytoje byloje. Pastebėtina, kad ieškovės pateiktose jos atstovų atliktų darbų ataskaitose yra nurodytas būtent šios civilinės bylos numeris, o atliktų darbų datos sutampa su byloje atliktais procesiniais veiksmais.

57.       Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi nepriteisti ieškovei teisminės mediacijos metu jos patirtų atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šią sprendimo dalį argumentavo tuo, kad šiuo atveju netaikytina taisyklė „pralaimėjęs moka“, nes teisminės mediacijos metu šalys siekia taikiai išspręsti tarp jų kilusį ginčą, o, joms nepavykus susitarti, byla nagrinėjama toliau ir teismas sprendimą, kuriuo tenkinami (atmetami) vienos iš šalių reikalavimai.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Konstitucijos 31 straipsnis, CPK 51 straipsnio 1 dalis). Asmuo pasinaudojęs tokia teisine gynyba turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK  88  straipsnio 1 dalies 6 punktas).

59.       Teisminė mediacija tai civilinių ginčų, kurie nagrinėjami teisme, sprendimo procedūra, jos paskirtis užtikrinti konstruktyvų ginčo šalių dialogą ir derybų pažangą, siekiant kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis išspręsti teismui perduotą ginčą ir išsaugoti santykių tarp ginčo šalių tęstinumą bei informacijos konfidencialumą. Teisminės mediacijos metu ginčo šalys dalyvauja pačios, taip pat gali dalyvauti jų atstovai (Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2), 4, 18 punktai).

60.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, į šalies teisės nuspręsti bylą vesti pačiam ar per atstovą (advokatą), sutinka su ieškove, kad šalies mediacijos proceso metu patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjami ir bylą laimėjusi šalis turi teisę į jų atlyginimą (CPK 88 straipsnis). Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su teisės turėti atstovą užtikrinimu, tačiau ir su teisingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimu.

61.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad teisminės mediacijos metu patyrė 1 258,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro 314,60 Eur už komunikaciją su mediatoriais ir prašymų mediatoriams išsiuntimas dėl mediacijos bei teismui pranešimo dėl mediatorės kandidatūros rengimas (2 val.) ir 943,80 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teisminėje mediacijoje (6 val., 2024  m. rugsėjo 26 d. ir 2025 m. vasario 10 d. darbų ataskaitos DOK-56833).  Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 dydis. Ieškovės atstovės pateiktose darbų ataskaitose nurodyta, kad mediacijos procesui skirtų paslaugų trukmė buvo 8 val. Maksimalus dydis už šias paslaugas 1 728, 80 Eur (0,1 x 2 161 Eur x 8). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas teisminės mediacijos metu neviršija Rekomendacijų 8.19  papunktyje nustatyto užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, ieškovei iš atsakovės papildomai priteistina 1 258,40 Eur išlaidų advokato pagalbai teisminės mediacijos metu apmokėti.

62.       Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tačiau nepagrįstai nepriteisė ieškovei teisminės mediacijos metu jos patirtų atstovavimo išlaidų, dėl to bendras ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas nuo 6 421,52 Eur iki 5 314,56 Eur (1 258,40 Eur + 4 056,16 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

63.       Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, atsižvelgė į ginčo klausimui aktualius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus (CK 4.82–4.85 straipsniai). Taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės pareigos sumokėti už paslaugas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (šios nutarties 62 punktas, CPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinys atmestas. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų yra atmestas (patenkinta tik atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl procesinio pobūdžio reikalavimo, t. y., ieškovei atlygintinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio). Dėl to atsakovės išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neatlygintinos.

65.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepriteistos jos teisminės mediacijos metu patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir jas ieškovei priteisė, t. y., ieškovės apeliacinį skundą iš esmės tenkino. Dėl to ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

66.       Ieškovės atstovė 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą (DOK-135978) priteisti 1 022,45 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK  93 straipsnis, 98 straipsnis).

67.       Bendrijos atstovė 2025 m. spalio 17 d. pateikė prašymą (DOK-23638) priteisti 1 179,75 Eur su išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK  93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. sprendimo dalį dėl ieškovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Tasty“ 5 314,56  (penkis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų  56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. “

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Tasty“ 1 022,45 Eur (vieną tūkstantį  dvidešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei pagal priešieškinį pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų bendrijai „Panerių 39“, juridinio asmens kodas 30489540, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asia Tasty“, juridinio asmens kodas 302415813, 1 179,75 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt devynis eurus 75 ct)  bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                 Edvardas Paliokas

                   Tomas Romeika

                                                                                                           Jurgita Sujetienė