Civilinė byla Nr. e2A-60-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01018-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.37; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Baltijos pažangių technologijų institutas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Baltijos pažangių technologijų institutas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Necolt Labs“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo tinkamai atlikti darbus, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra (buvęs pavadinimas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Baltijos pažangių technologijų institutas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Necolt Labs“ priteisti 57 542,01 Eur skolą, 2 607,82 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimus grindė 2018 m. rugsėjo 20 d. šalių sudaryta Jungtinės veiklos sutartimi Nr. NECOLT-BPTI-20180920/01 (toliau – Sutartis) siekiant įgyvendinti bendrą projektą „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0068 (toliau – ir Projektas) bei gauti jo įgyvendinimui reikalingą valstybės paramą. Ieškovės teigimu, ji įvykdė Sutartyje ir jos prieduose numatytas ieškovei priskirtas veiklas ir jų užduotis visa apimtimi ir šalių suderinta tvarka pateikė atsakovei, kaip Projektui vadovaujančiai partnerei, patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šie dokumentai buvo naudojami atsakovei rengiant ir teikiant mokėjimo prašymus Projektą įgyvendinančiai institucijai – VšĮ Inovacijų agentūrai (toliau – Inovacijų agentūra). Iš atsakovės ieškovė jokių pretenzijų ir (ar) prieštaravimų dėl padarytų išlaidų, skirtų Projekto įgyvendinimui, negavo. Visos ieškovės padarytos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis ir pilnai finansuotos Inovacijų agentūros. Atsakovės pretenzijos ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, konkrečiai – ieškovės parengtos dalies ginčo Projekto mokslinių tyrimų ataskaitos (toliau – Ataskaita), tačiau ne dėl Projektui įgyvendinti padarytų išlaidų, buvo pareikštos po to, kai visos ieškovės išlaidos Inovacijų agentūros jau buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir pervestos atsakovei.
3. Ieškovė nurodė, kad Projekto paraiškos prieduose numatyta, jog bendra ieškovei tenkanti Projekto įgyvendinimui finansavimo suma yra 145 122,78 Eur, kurias sudaro 134 697,22 Eur tiesioginės išlaidos ir 10 425,56 Eur netiesioginės išlaidos. Atsakovės finansuojamų netiesioginių išlaidų dalį sudaro 72 107,87 Eur. Bendra finansuojama abiejų partnerių netiesioginių išlaidų suma – 82 533,43 Eur. Tarp atsakovės ir Inovacijų agentūros 2019 m. vasario 22 d. pasirašytos Projekto finansavimo sutarties Nr. S-J05-LVPA-K-04-0068 (toliau – Finansavimo sutartis) 2 priede „Finansavimo sąlygos“ 1.4.2 punkte „Fiksuotoji norma“ nurodyta, kad Projekte yra taikoma fiksuotoji norma netiesioginėms išlaidoms. Taikomos fiksuotosios normos procentas – 7,74. Ieškovės netiesioginių išlaidų suma (10 425,56 Eur) yra gauta Projekto tiesiogines išlaidas (134 697,22 Eur) padauginus iš – fiksuotos normos procento (7,74). Ieškovei skiriamos finansavimo lėšos 134 697,22 Eur (tiesioginės išlaidos) (1.1.2 papunktis). Netiesioginės išlaidos (7 punktas) – nurodoma bendra abiejų partnerių netiesioginių išlaidų suma 82 533,43 Eur, kaip ir Projekto paraiškos priede. Partneriams tarpusavyje tenkančios netiesioginių išlaidų dalys atskirai nenurodytos (neišskirtos). Nagrinėjamu atveju atsakovės įsiskolinimą (57 542,01 Eur), t. y. ieškovės reiškiamo ieškinio pagrindinio reikalavimo sumą sudaro: 53 408,23 Eur tiesioginių išlaidų ir 4 133,79 Eur netiesioginių išlaidų. Kai ieškovei priklausančios lėšos yra kompensuotos ir pervestos atsakovei, pagal Sutarties 5.5 punktą bei Finansavimo sutarties 5.5 punktą, šios lėšos per 5 darbo dienas turi būti pervestos ieškovei.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tinkamai atlikti Projekto darbus natūra; nustatyti ieškovei 100 Eur baudą, mokamą už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kol ieškovė pilnai įvykdys prievolę – tinkamai atliks Projekto darbus.
5. Atsakovė nurodė, kad šalių sutartinių santykių esmė yra Projekto veiklų įgyvendinimas ir bendradarbiavimas. Projekte atsakovė yra pareiškėja, o ieškovė yra partneris. Finansavimas Projekte yra skirtas pareiškėjai, tarp kurios ir trečiojo asmens yra sudaryta Finansavimo sutartis. Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta ieškovės indėlio suma yra 181 403,48 Eur, t. y. tokios vertės išlaidas ieškovė turėjo išleisti jai priskirtų Projekto veiklų vykdymui. Ši suma nesutampa su ieškovės ieškinyje reikalaujama suma 57 542,01 Eur ir ieškovė nepagrindė nei reikalaujamos dalies, taip pat neįrodė atlikusi darbų už 181 403,48 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jau apmokėjo 82 972,36 Eur, o atsakovės tariama skola sudaro 57 542,01 Eur (iš viso 140 514,37 Eur, kuri nesutampa su Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta suma). Didžiąją dalį darbų (maketo kūrimo užduotis), už kurią ieškovė reikalauja apmokėjimo (už kurią Projekte numatyta didžioji dalis Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo skirto ieškovei), ieškovė apskritai neigia įsipareigojusi atlikti, nors trys jos buvę darbuotojai byloje paliudijo, kad ieškovė turėjo atlikti ir maketo parengimo užduotis.
6. Atsakovės vertinimu, ieškovės darbai tinkamai neįvykdyti. Tai įrodo faktas, kad visus Projekto darbus ieškovė deklaravo pabaigusi juos dar 2020 m., tačiau ataskaitą pateikė tik 2021 m. liepos mėn. Ataskaitoje trūksta rezultatų susijusių su maketu; ieškovės darbo rezultatų nepatvirtino Inovacijų agentūra. Atsakovė nuo 2021 m. pradžios reikalavo iš ieškovės ataskaitos, ją gavusi, 2021 m. liepos mėn. teikė pastabas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė raštišką pretenziją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetė ir patenkino atsakovės priešieškinį, įpareigodamas ieškovę tinkamai atlikti Projekto darbus natūra; nustatė ieškovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną šios prievolės nevykdymo dieną bei priteisė iš ieškovės atsakovei 8 213,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už viso Projekto valdymą ir koordinavimą, ji yra pareiškėja bei projekto valdytoja. Šalių įnašai nurodyti Sutarties priede Nr.1. Sutarties priede Nr. 1 „Projekto veiklų ir išlaidų aprašas“ šalys susitarė dėl tarpusavio veiklų ir išlaidų pasiskirstymo: 1) atsakovės kaip atsakingo partnerio vykdomos veiklos – geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas; produktų prototipų sukūrimas ir išbandymas realioje veikimo aplinkoje; galutinės prototipų versijos sukūrimas ir išbandymas; šiai veiklai skirta 1 360 157,08 Eur suma, kuri gali kisti paraiškos vertinimo metu; 2) ieškovės kaip atsakingo partnerio vykdomos veiklos – Blockchain pagrindu veikiančios Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimas; šiai veiklai skirta 181 403,48 Eur suma.
9. Paraiškoje buvo nurodytas projekto loginis pagrindimas ir jame aprašyta mokslinių tyrimų veikla, kuri apims 2 etapus: Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimas ir geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas. Detalesnis veiklos aprašymas yra pateiktas Verslo plane, kuris pridėtas prie paraiškos. Iš Verslo plano matyti, kad Projekto partnerio darbuotojai (konkrečiai T. K.) yra atsakingas už Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimą (kuriam skirta 176 val.) bei Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančio blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas (skirta 208 val.). Tokios pačios veiklos skirtos partnerio naujiems darbuotojas atitinkamai po 924 val. koncepcinio modelio sukūrimui ir po 1 092 val. maketo sukūrimu ir išbandymui. Iš viso ieškovės veikla turėjo apimti 4 416 val. tiek koncepcinio modelio sukūrimui, tiek ir maketo sukūrimui su išbandymu. Be to, Verslo plano dalyje dėl projekto veiklų turinio ir nuoseklumo lentelėje yra nurodyta, kad užduotį dėl geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios blockchain sprendimo maketo sukūrimo ir išbandymo yra atsakingas pareiškėjas, t. y. šiuo atveju atsakovė, taip pat nurodyta, jog partnerė – ieškovė dalyvauja šioje veikloje. Inovacijų agentūra projekto įgyvendinimui suteikė bendrą 1 148 856,71 Eur dydžio finansavimą.
10. Teismas nustatė, kad Projektas nėra užbaigtas ir trečiasis asmuo yra pareiškęs pastabas, jog projekto kuratorius T. Ž., dirbęs nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka minimalių reikalavimų. Be to, Inovacijų agentūra nurodė, kad dvigubo finansavimo prevencijos tikslais prašo pateikti informaciją, kuo planuojamos įgyvendinti projekto veiklos skiriasi / neatkartoja įmonės įgyvendinamame projekte „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.
11. Teismas pažymėjo, kad pačioje Finansavimo sutartyje yra nurodyta, jog sutarties neatskiriama dalis yra tarp šalių sudaryta Sutartis (2.9 punktas). Finansavimo sutartis sudaryta pateiktos paraiškos ir ją lydinčių dokumentų pagrindu, todėl, vertinant ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, turi būti vertinami kompleksiškai visi Projekto dokumentai. Iš Projekto dokumentų – paraiškos ir priedų (Verslo plano) – teismas nustatė, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti ne tik koncepcinio modelio, bet ir maketo sukūrimo darbus. Tokią išvadą pagrindžia kaip liudytojai apklausti Projektą vykdę buvę ieškovės darbuotojai. Be to, ir pati ieškovė remiasi projekto paraiškos Verslo planu ir užduočių planu. Ieškovės vadovas T. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad darbo valandos Projekte nustatytos pagal planus ir paraišką. Byloje pateikti Projekto dokumentai nurodo, kad ieškovei tenka ir maketo sukūrimo darbai.
12. Ieškovė yra pateikusi valandų deklaraciją be valandų priskyrimo konkretiems darbams, todėl, teismo vertinimu, kelia abejonių ieškovės nurodyti argumentai, kad Projekte visos dirbtos valandos buvo skirtos tik koncepcinio modelio sukūrimui.
13. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jos įsipareigojimai numatyti tik Sutartyje, kadangi Sutartis yra neatsiejama Finansavimo sutarties dalis, tokiu būdu ji vertinama kartu su kitais Projekto dokumentais. Ieškovė remiasi Projekto paraiška ir joje nurodytomis sumomis. Be to, ieškovė, nurodydama prie Projekto dirbtas valandas, deklaruoja visas Projekte nurodytas 4 416 val., kurios skirtos bendram koncepcinio modelio ir maketo sukūrimui, t. y. 2 024 darbo valandos koncepciniam modeliui ir 2 392 valandos maketui. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji neįsipareigojo atlikti maketo sukūrimo darbų.
14. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad darbo valandų (patirtų išlaidų) deklaravimas savaime neįrodo tinkamai atliktų darbų visa apimtimi, tik pagal atliktą darbų ataskaitą ir maketą galima spręsti apie tinkamą ieškovės darbų atlikimą. Pagal Sutartį ieškovė yra atsakinga prieš atsakovę, kuri atsakinga prieš Inovacijų agentūrą pagal Projekto Finansavimo sutartį. Todėl ieškovė turi prievolę tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal Finansavimo sutartį. Iš Inovacijų agentūros raštų matyti, kad dėl ieškovės atliktų darbų buvo pateiktos pretenzijos – projekto kuratorius T. Ž., dirbęs nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka minimalių reikalavimų; dvigubo finansavimo prevencijos tikslais Inovacijų agentūra prašė pateikti informaciją, kuo planuojamos įgyvendinti projekto veiklos skiriasi / neatkartoja įmonės įgyvendinamame projekte „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“. Iš 2022 m. kovo 29 d. rašto matyti, kad Inovacijų agentūra neturi ir nežino ieškovės veiklos rezultatų, Projektą traktuoja kaip rizikingą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės darbai nėra tinkamai atlikti.
15. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu – specialisto A. R. išvada, kuri patvirtina, kad ieškovė darbą pagal sutartį atliko netinkamai. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – Inovacijų agentūros nurodyti trūkumai. Nors liudytojai, dirbę pas ieškovę ir rengę ataskaitą, paaiškino, kad jie darbus tinkamai atliko, tačiau teismas paaiškinimus vertino kritiškai, nurodė, jog liudytojai atliko tik mokslinius darbus ir rengė ataskaitą, galutinis darbų įforminimas priklausė vadovui.
16. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad Projekto darbų tinkamas atlikimas yra pagrindinė šalių prievolė pagal Sutartį ir sąlyga apmokėjimui pagal Sutarties tikslus ir bendrąsias taisykles (Sutarties 2–4 punktai) bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą (CK 6.4, 6.38–6.65 straipsniai). Pagal Sutartį ieškovė prisiėmė prievolę tinkamai atlikti jai priskirtą Projekto darbų dalį. Tinkamas šios prievolės įvykdymas yra pagrindas finansavimui gauti.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas sulaikymas savo esme yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnis). Šalių pasirašyta Sutartis nėra įvykdyta ir joje numatytas tikslas nėra pasiektas – ieškovė pagal Sutartį turėjusi atlikti Projekto darbų dalį, jų neatliko visa apimtimi ir tinkamai, tokiu būdu atsakovė, kaip atsakingas partneris pagal Finansavimo sutartį, negali užbaigti Projekto. Todėl atsakovė, teismo vertinimu, turėjo teisinį pagrindą sulaikyti likusius mokėjimus, gautus iš Inovacijų agentūros, siekdama užtikrinti tinkamą prievolės pagal Sutartį bei Finansavimo sutartį įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantė (ieškovė) VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl darbų atlikimo tinkamumo, neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad darbai yra atlikti netinkamai, o ieškovė, jog darbai yra atlikti tinkamai. Atsakovė darbų netinkamo atlikimo fakto byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė Projekto darbus atliko tinkamai.
18.2. Galutinę Projekto darbų ataskaitą ir maketą privalėjo parengti atsakovė. Būtent atsakovė pagal Sutartį ir kitus dokumentus buvo atsakinga už maketo parengimo darbus – apeliantės dalyvavimas maketo sukūrime buvo pagalbinio pobūdžio. Šią aplinkybę patvirtina tiek Projekto lėšų pasiskirstymo tarp ginčo šalių proporcija (ieškovei – 20 proc. / atsakovei – 80 proc.), tiek konkrečių Veiklos Nr. 1 užduočių atlikimui skirtų darbo valandų tarp partnerių paskirstymas. Be to, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nesilaikė pozicijos, kad maketo kūrimo darbų ji apskritai neatliko.
18.3. Pagal šalių sudarytą Sutartį, ieškovė įsipareigojo rengti tik koncepcinį modelį, maketo sukūrimo darbai į šalių susitarimą nepateko (šalių sudarytos Sutarties priede Nr. 1 numatytų užduočių ir veiklų pasiskirstymas). Tik bylos nagrinėjimo metu, gavus dalį Projekto dokumentų, kurių ieškovė (jos vadovas) neturėjo, paaiškėjo, kad ieškovės pareigos Projekte buvo išplėstos kitais sutartiniais dokumentais (Projekto paraiška) numatant, jog ji, kartu su atsakove, dalyvauja ir maketo rengime. Tai paaiškina, kodėl ieškovės darbuotojai jų parengtoje Projekto ataskaitos dalyje pateikė duomenis tiek dėl koncepcinio modelio, tiek dėl maketo kūrimo ir kodėl ieškovė (jos darbuotojai) deklaravo visas Projekte tam numatytas valandas, t. y. tiek už koncepcinio modelio, tiek už maketo kūrimo darbus.
18.4. Ieškovė į bylą kartu su 2022 m. birželio 7 d. prašymu pateikė Darbo užmokesčio pažymą Nr. 24 už 2020 m. gruodžio mėn. bei 2021 m. rugsėjo 13 d. kartu su ieškiniu pateikė priedą Nr. 7 (Inovacijų agentūros raštas „Dėl informacijos apie projektus Nr. J05-LVPA-K-04-0068 ir Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0259 pateikimo“), kurie patvirtina, kad T. Ž., kaip projekto vadovo, Projekte patirtos ir deklaruotos 30 valandų darbo, Inovacijų agentūros buvo pripažintos tinkamomis Projekto išlaidomis ir pilnai finansuotos pagal nustatytą finansavimo intensyvumą.
18.5. Teismas priimdamas sprendimą ir konstatuodamas ieškovės netinkamą darbų atlikimą rėmėsi faktu, kad Inovacijų agentūra dėl dvigubo finansavimo aplinkybių buvo pareiškusi pastabą Projekto paraiškos vertinimo stadijoje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir iki nėra pateiktas toks įvertinimas, kad ieškovės parengta Projekto ataskaitos dalis pažeidžia dvigubo finansavimo reikalavimus.
18.6. Projekto objektu esančių darbų srityje besispecializuojantys liudytojai patvirtino, kad Projekto ataskaitos darbai buvo atlikti tinkamai. Jie paaiškino, kad atsakovės pasitelktas specialistas nėra nagrinėjamos srities ekspertas, o galutinį ataskaitos vertinimą gali atlikti tik Inovacijų agentūra. Be to, T. Ž. dalyvavimas Projekte buvo epizodinis ir įtakos Projekto ataskaitos kokybei negalėjo turėti.
18.7. 2022 m. birželio 10 d. posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. P. paaiškino, kad Projekto ataskaita 2021 m. liepos mėn. buvo pateikta pagal liudytojų susitarimą su atsakovės direktoriumi S. G. dėl kitų lygiagrečiai rengtų mokslinių publikacijų (2022 m. birželio 10 d. posėdžio garso įrašo 1:59:40–2:02:50 sek.). Pažymėjo, kad E. F. yra atsakovės direktoriaus S. G. doktorantūros konsultantas, o R. P. – S. G. doktorantūros mokslinis vadovas (2022 m. birželio 10 d. posėdžio garso įrašo 51–52:30 min.).
18.8. Ieškovė įrodė ieškiniu reikalaujamos sumos dydį, o teismo nustatytas aritmetinis skirtumas yra paaiškinamas ieškovės buhalteriniuose skaičiavimuose padaryta klaida, neturėjusia įtakos ieškovės reikalavimo pagrįstumui (ieškovė ieškiniu reikalauja mažiau nei jai priklauso).
18.9. Derinant su atsakove pirmąjį finansavimo lėšų išmokėjimą (51 772,94 Eur), kuris buvo atliktas 2020 m. vasario 11 d., buvo padaryta klaida skaičiavimų formulėse. Iš atsakovės buvo pareikalauta sumokėti 4 608,41 Eur mažesnė suma nei ieškovei priklausė, t. y. 51 772,94 Eur vietoje 56 381,35 Eur. Antrasis mokėjimas (31 199,42 Eur), kuris atsakovės buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 12 d., buvo apskaičiuotas teisingai ir pilnai apmokėtas. Rengiant galutinį skolų suderinimo aktą, buvo vertinamos tik paskutinio laikotarpio (2020 m. gegužės–gruodžio mėn.) mokėtinos sumos, už kurias atsakovė su ieškove nebuvo atsiskaičiusi, nors lėšas iš Inovacijų agentūros buvo gavusi. Tokiu būdu į galutinę reikalavimo sumą liko neįtraukta 4 608,41 Eur suma, todėl atsirado teismo sprendime nurodytas aritmetinis neatitikimas.
18.10. Siekdama Projekto tikslų, apeliantė turėjo prisidėti ir faktiškai prisidėjo prie maketo kūrimo darbų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad už maketo sukūrimą buvo atsakinga atsakovė, kurios indėlis į Projektą gautinų Projekto lėšų apimtimi siekia 80 proc. Atsakovės prisiimtos Projekto darbų apimtys, vykdant Veiklos Nr. 1 užduotis (tiek koncepcinio modelio parengimą, tiek maketo sukūrimą), daugiau nei 5 kartus viršija ieškovės prisiimtus įsipareigojimus Projekto įgyvendinimui skiriamų valandų apimtimi.
18.11. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės dalies darbų tinkamu atlikimu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo ir faktinį pagrindą stabdyti lėšų išmokėjimą.
18.12. Atsakovė sulaikė mokėjimą ne kaip prievolę atsiskaityti ieškovei už jos atliktus darbus, nes nebuvo ieškovės užsakovė, o ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus (pinigus), t. y. iš Inovacijų agentūros gautas finansavimo lėšas, nuosavybės teise priklausančias ieškovei. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių daiktų (pinigų) sulaikymas yra kito CK numatyto instituto – daikto sulaikymo (CK 6.69 straipsnis) reguliavimo dalykas, kuris nagrinėjamu nėra taikytinas.
18.13. Mokėjimo sulaikymas yra įstatyme nenumatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, todėl jis gali būti taikomas jeigu šalys dėl tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo aiškiai susitarę, sudarydami sutartį. Jeigu tokio susitarimo tarp šalių nėra, vadinasi, jis negali būti taikomas, nes įstatymas tokios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymo nenumato. Tai patvirtina ir teismo sprendime cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje šalys rangos sutartyje aiškiai numatė mokėjimo sulaikymo teisę. Nagrinėjamu atveju, ieškovei priklausančių finansavimo lėšų, kurias gauna atsakovė ir privalo per 5 darbo dienas pervesti ieškovei, mokėjimo sulaikymas šalių sudarytoje Sutartyje nenumatytas.
18.14. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę į ieškovei priklausančių daiktų, t. y. jai nuosavybės teise priklausančių finansavimo lėšų sulaikymą (CK 6.69 straipsnis), kaip savigynos priemonę (CK 1.139 straipsnis).
18.15. Atsakovei, ieškovei nuosavybės teise priklausančios lėšos, kai jos gautos iš Inovacijų agentūros, priklausė tik 5 darbo dienas. Pasibaigus šiam terminui, atsakovės teisė į šių lėšų valdymą pasibaigė ir tokios lėšos negalėjo būti sulaikymo dalyku.
18.16. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir konstatavo, kad už koncepcinio modelio ir maketo parengimą yra atsakinga išimtinai ieškovė. Todėl netinkamai buvo išaiškinta šalių valia sudarant Sutartį ir prisiimant įsipareigojimus; teismas pakeitė ginčo šalių – partnerių teises ir pareigas, nustatytas Sutartyje, įskaitant darbų pobūdį, apimtis, visiškai neatsižvelgė į partnerių kompetencijas, kvalifikacijas, gaunamą konkretiems darbams apmokėjimo iš Inovacijų agentūros dydį, kitas esmines sąlygas. Toks keitimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, prieštarauja sutarčių privalomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo ir teisinio tikrumo principams.
18.17. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tariamas apeliantės neveikimas trukdo jai sėkmingai užbaigti Projektą.
18.18. Sprendimas yra nesuderinamas su bendraisiais protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė piktybiškai laiku nepervedė apeliantės patirtoms išlaidoms kompensuoti Inovacijų agentūros išmokėtų lėšų.
18.19. Teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnis). CPK 276 straipsnis draudžia sąlyginių sprendimų priėmimą, teismas priėmė neįvykdomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nei iš teismo sprendimo motyvuojamosios, nei iš rezoliucinės dalių nėra aišku, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi Projektas turėtų būti vykdomas. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, nei kokius konkrečius Projekto darbus ieškovė yra įpareigota atlikti natūra, nei ką reiškia įpareigojimas juos atlikti tinkamai.
18.20. Sprendimas yra sąlyginis, nes ieškovė yra įpareigota vykdyti ne tik jai, bet ir atsakovei tenkančią prievolių dalį, kurių ieškovė vykdyti Sutartimi neįsipareigojo ir atlikti neprivalo. Atsakovei nesant įvykdžius jokios dalies jai pačiai tenkančių prievolių pagal Sutartį ir Finansavimo sutartį, tokio teismo sprendimo tinkamas įvykdymas yra net teoriškai neįmanomas. Teismas priimtu sprendimu de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) sukūrė situaciją, kad ieškovė yra įpareigota tinkamai atlikti visus Projekte numatytus darbus, nors jų atlikimas yra priskirtas tiek ieškovei, tiek atsakovei, o atsakovės įsipareigojimų dalis (darbų atlikimui skirtų darbo valandų apimtimi) net 5 kartus viršija ieškovės įsipareigojimų dalį.
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Ieškovė pateikė naują aplinkybę, kad jos reikalavimo sumoje įsivėlė aritmetinė klaida. Ieškovė sąmoningai to nenurodė pirmosios instancijos teisme nors: 1) įrodymais nepagrįstą reikalavimą atsakovė nurodė pirmame 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje; 2) ieškovė paskutinę minutę (prieš 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdį, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pateikė išsamų reikalavimo paaiškinimą, įrodinėdama, kad ieškinio reikalavimas yra teisingas ir tai patvirtino teismo posėdyje (posėdžio įrašo 3:04:50 min. „mes susėdome su vyr. finansininke ir susidėliojom visus faktus“); 3) 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdyje baigiamosiose kalbose neigė bet kokią reikalavimo sumos klaidą, patvirtino ir įrodinėjo, kad reikalavimo suma yra teisinga (posėdžio įrašo 12:00–15:00 min).
19.2. Ieškovės reikalavimo suma yra ne tik aritmetiškai nepagrįsta, tačiau ieškovė apskritai nepagrindė savo reikalavimo – neįrodė patyrusi išlaidų ir atlikusi darbus už Sutarties Priede Nr. 1 nurodytą sumą, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Projektų darbų atlikimą ieškovė deklaravo fiktyviai.
19.3. Sumos, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimą, yra bendros Projekto paraiškoje nurodytos sumos, kurias šalys turėjo išleisti Projekto darbams. Projekto dokumentuose jos yra paskirstytos pagal darbo valandas bei užduotis ir turėjo būti faktiškai išleistos konkretiems darbams pagal Paraišką atlikti, tai privalėjo būti pagrįsta įrodymais.
19.4. Apeliaciniame skunde nurodomi prieštaraujantys vienas kitam teiginiai, kad ieškovės administracija neturėjo Projekto dokumentų, tačiau: (a) ieškovės administracija teisėtai deklaravo valandas, (b) ieškovės darbuotojai pilnai ir tinkamai įvykdė visas Projekto užduotis, (c) ieškovė be dokumentų tiksliai pagrindė ir suskaičiavo reikalavimus byloje, tai neįmanoma neturint Projekto dokumentų.
19.5. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nuosekliai ir kategoriškai neigė įsipareigojusi atlikti kokius nors maketo darbus, dėl to sprendimo 28 punkte teismas konstatavo „Ieškovo pozicija neigti įsipareigojimus dėl maketo darbų yra prieštaringa ir atmestina kaip nepagrįsta.“ Apeliaciniame skunde ieškovė aiškina priešingai, kad „Apeliantas niekada nesilaikė pozicijos, jog maketo kūrimo darbų jis apskritai neatliko“ ir „siekdamas Projekto tikslų Apeliantas turėjo prisidėti ir faktiškai prisidėjo prie maketo kūrimo darbų“.
19.6. Šalys susitarė dėl konkretaus darbų atlikimo ir dėl pavaldumo (kas yra Projekto pareiškėjas ir partneris). Tokie teisiniai santykiai nėra jungtinė veikla, yra artimi atlygintinų paslaugų teikimo santykiams.
19.7. Ieškovė byloje neginčijo ir nereiškė reikalavimų atsakovei dėl atsakovės darbų ES Projekte apimties ar dėl jų atlikimo. Apeliantė turi įrodyti atlikusi 4 416 darbo val. darbų už 181 403,48 Eur sumą.
19.8. Rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai tiesiogiai įrodo, kad: 1) ieškovė fiktyviai ir melagingai deklaravo išdirbusi visas 4 416 jai priskirtas ES Projekto darbo valandas; 2) ieškovė neatliko daugiau nei pusės darbų ES Projekte (maketo dalies darbų) ir neigė įsipareigojusi juos atlikti, nors rašytiniai įrodymai ir apklausti ieškovės darbuotojai paliudijo, jog ieškovė turėjo dalyvauti maketo kūrime (Sprendimo 4–6 punktai); 3) ieškovės reikalavimas grindžiamas akivaizdžia logine prieštara – didžiąją dalį ES Projekto darbų (maketo darbų dalį), už kurią ji reikalauja apmokėjimo (už kurią Projekte numatyta didžioji dalis ES finansavimo), ieškovė apskritai neigė įsipareigojusi atlikti, nors jos trys buvę darbuotojai paliudijo, kad ji turėjo atlikti maketo užduotis.
19.9. Projekto darbų tinkamas atlikimas yra pagrindinė šalių prievolė pagal Sutartį ir sąlyga apmokėjimui pagal šios sutarties tikslus ir bendrąsias taisykles (Sutarties 2–4 punktai) ir pagal CK normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą (CK 6.4, 6.38–6.65 straipsniai).
19.10. Ieškovė yra atsakinga už koncepcinį modelį ir dalyvauja maketo kūrime. Nors ieškovė to nepripažįsta, tačiau tokios apimties darbus įrodo ir patvirtina: 1) Projekto paraiškos Verslo planas; 2) 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs ieškovės Projekto dalies vadovas prof. T. K.; 3) 2022 m. birželio 8 d. posėdyje kaip liudytojais apklausti buvę ieškovės darbuotojai R. P. ir E. F.; 4) kaip liudytojas apklaustas ieškovės vadovas T. Ž. paliudijo, kad darbo valandos Projekte nustatytos pagal „planus ir paraišką“ (žr. 2022 m. gegužės 16 d. posėdžio įrašo 26:08-26:19 min). Byloje yra pateikti Projekto „planai ir paraiška“, kuriuose aiškiai numatyti ieškovei tenkantys maketo darbai. Apeliantė nepaneigė ir neįrodė, kad egzistavo kokie nors „planai ir paraiška“, kuriuose nebuvo suplanuotos ieškovės valandos maketo darbams.
19.11. Apeliantė teigia, kad ji faktiškai prisidėjo prie maketo kūrimo darbų, tačiau nepaaiškinta nei kokius darbus atliko, nei kokie jų rezultatai.
19.12. Ieškovė reikalauja apmokėjimo už visas 4 416 darbo valandas, kurios apima ir maketo bei koncepcinio modelio valandas, tačiau ataskaitoje bei darbo tabeliuose nurodo projektui dirbusi tik 4 040 valandų. Šio valandų skirtumo ieškovė nepaaiškina, priešingai – siekiant nuslėpti šį faktą laikosi pozicijos, kad dirbtų valandų detalizacijos neįmanoma pateikti.
19.13. Inovacijų agentūra žino apie atsakovės pretenzijas dėl ieškovės darbų; Inovacijų agentūra paneigė ieškovės prielaidas, kad už ieškovės darbus atsiskaityta; 2022 m. kovo 29 d. nurodė, kad neturi ieškovės veiklos rezultatų, dėl to Projektą traktuoja kaip rizikingą.
19.14. Ieškovės darbų tinkamą neįvykdymą įrodo dvigubo finansavimo imperatyvių teisės normų pažeidimas, dėl kurio Inovacijų agentūra pareiškė pastabas. Ieškovės argumentai, kad ji turėjo teisę panaudoti ankstesnius rezultatus, įrodo plagiato (autorystės pasisavinimo) faktą, ir dvigubo finansavimo taisyklių pažeidimą, siekiant gauti ES lėšas už anksčiau atliktą darbą, kuris buvo finansuotas ES lėšomis pagal Inočekio programą. Kiti Ataskaitos trūkumai nurodyti specialisto Dr. A. R. išvadoje.
19.15. Specialisto išvadoje yra cituojami Inočekio fragmentai, kurie yra nukopijuoti į Projekto ataskaitą, nors ieškovės Projekto ataskaitoje jokių citatų bei nuorodų į Inočekio ataskaitą nėra.
19.16. Ieškovė melagingai teigia, kad su Inovacijų agentūra buvo suderintas Projektų ir Inočekio rezultatų persidengimas (minėtas dvigubo finansavimo imperatyvų pažeidimas), Inovacijų agentūra to nesuderino ir byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra.
19.17. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo visus Projekto dokumentus: ieškovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. siųsta Ataskaita atsakovei ir trečiajam asmeniui. Ataskaita išsiųsta iš (duomenys neskelbiami) adreso, kuris yra oficialus ieškovės administracijos, o ne buvusių darbuotojų, adresas; ieškovė Ataskaitoje remiasi Projekto paraiška ir Projekto paraiškos Verslo planu, tai įrodo, kad šiuos dokumentus ieškovė turėjo; 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai ieškovė atsiuntė ataskaitą, ji prašė atsakovės pateikti įvairius dokumentus, tačiau neprašė pateikti Paraiškos ir (ar) jos priedus, kuriuose yra pateiktas užduočių ir uždavinių planas; Projekto darbo valandos nustatytos paraiškos priede, kurio ieškovė nepateikė (Verslo plane); ieškovės direktorius T. Ž. 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad darbo valandos nustatytos pagal planus ir paraišką (posėdžio įrašo 26:08-26:19 min), tačiau tokių dokumentų nepateikė; ieškovės darbuotojai T. K., R. P. ir E. F. paliudijo, jog visus Projekto dokumentus perdavė ieškovei.
19.18. Projektas nėra pabaigtas dėl ieškovės tyčinio neveikimo. Atsakovė atlieka maketo realizaciją pagal ieškovės rezultatus, tačiau ieškovės darbai nėra atlikti tinkamai ir pilna apimtimi, dėl to atsakovė negali pabaigti savo darbų ir paruošti pilnos ataskaitos.
19.19. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra jungtinė veikla, yra artimi atlygintinių paslaugų teikimo santykiams.
19.20. Teismas teisingai išaiškino, kad atsakovė turi teisę sulaikyti lėšas, kadangi jos yra skirtos atsakovės nuostoliams padengti. Vien ieškovės neatliktų ir neigiamų maketo darbų suma yra didesnė nei ieškovės ieškinio suma.
20. Trečiasis asmuo Inovacijų agentūra atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei patenkino atsakovės priešieškinį, įpareigodamas ieškovę tinkamai atlikti Projekto darbus natūra; nustatė ieškovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną šios prievolės nevykdymo dieną; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl Sutarties aiškinimo, nustatant ieškovės tarp šalių 2018 m. rugsėjo 20 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutartį Nr. NECOLT-BPTI-20180920/01 prisiimtų ir atliktų darbų apimtį, bei įrodymų dėl atliktų darbų apimties vertinimo, siekiant įgyvendinti bendrą projektą „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0068 bei atsakovės atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinį įrodymą – Projekto veiklų ir užduočių valandų matricą, kurią prašo priimti į bylą.
24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 16 punktas).
25. Pažymėtina, kad proceso koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai įpareigoja šalis proceso įstatymo nustatytomis sąlygomis ir terminais įvykdyti įrodinėjimo pareigą. Dispozityvumo principas lemia, kad pati šalis turi teisę apibrėžti, kokia apimtimi ji vykdys įrodinėjimo naštą, ir įvertinti galimų neigiamų procesinių pasekmių riziką.
26. Viena vertus, apeliantės teikiamas dokumentas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pati apeliantė pripažįsta, kad šį rašytinį įrodymą 2021 m. lapkričio 15 d. gavo iš buvusio darbuotojo R. P. elektroniniu paštu, pastarajam atsakant į tos pačios dienos ieškovės prašymą dėl informacijos apie Projektą suteikimo. Taigi, jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantė šį rašytinį įrodymą turėjo, tačiau reikalavo, kad tokį dokumentą visa apimtimi į bylą pateiktų atsakovė. Kita vertus, byloje pakanka duomenų įvertinti šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti CPK įtvirtintą išimtį ir apeliantės teikiamą įrodymą priimti į bylą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
27. Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. NECOLT-BPTI-20180920/01 siekiant įgyvendinti bendrą projektą „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0068 bei gauti jo įgyvendinimui reikalingą valstybės paramą. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad partneriai susitaria ir įsipareigoja vienas kitam kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, veikti bendrai bendram tikslui pasiekti; įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti visus veiksmus, reikalingus bendram tikslui pasiekti. Šalys susitarė kokiomis dalimis dalyvauja Projekte (Sutarties 3.2 punktas). Atsakovė yra atsakinga už viso Projekto valdymą ir koordinavimą, ji yra pareiškėja bei projekto valdytoja; šalių įnašai nurodyti Sutarties priede Nr.1 „Projekto veiklų ir išlaidų aprašas“. Be to, šalys atitinkamai susitarė dėl tarpusavio veiklų ir išlaidų pasiskirstymo: 1) atsakovės kaip atsakingo partnerio vykdomos veiklos – geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas; produktų prototipų sukūrimas ir išbandymas realioje veikimo aplinkoje; galutinės prototipų versijos sukūrimas ir išbandymas; šiai veiklai skirta 1 360 157,08 Eur suma, kuri gali kisti paraiškos vertinimo metu; 2) ieškovės kaip atsakingo partnerio vykdomos veiklos – Blockchain pagrindu veikiančios Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimas; šiai veiklai skirta 181 403,48 Eur suma.
28. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. Inovacijų agentūrai pateikė Projekto paraišką, kurioje buvo nurodyta, kad Projektas bus įgyvendinamas kartu su partneriu – VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutu“; nurodytas projekto loginis pagrindimas ir jame aprašyta mokslinių tyrimų veikla, apimanti du etapus: Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimas ir geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios Blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas. Detalesnis veiklos aprašymas yra pateiktas Verslo plane, kuris pridėtas prie paraiškos. Atsakovė ir Inovacijų agentūra 2019 m. vasario 22 d. pasirašė Projekto finansavimo sutartį Nr. S-J05-LVPA-K-04-0068, pagal kurią Projekto partneriams jo įgyvendinimui suteiktas bendras 1 148 856,71 Eur dydžio finansavimas.
29. Ieškovė 2019 m. kovo 1 d. su T. K. sudarė susitarimą dėl papildomo darbo, jį priskiriant dirbti prie ginčo Projekto kaip mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklių kuratorių (susitarimo terminas 2020 m. gruodžio 31 d.); sudarė su R. P. 2019 m. kovo 15 d. terminuotą projektinio darbo sutartį (sutarties terminas: 2020 m. gruodžio 31 d.) bei su E. F. 2019 m. kovo 18 d. terminuotą projektinio darbo sutartį (sutarties terminas 2020 m. gruodžio 31 d.). Verslo plane numatyta, kad ieškovės darbuotojai (konkrečiai T. K.) yra atsakingi už Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimą (kuriam skirta 176 val.) bei Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančio Blockchain sprendimo maketo sukūrimą ir išbandymą (skirta 208 val.). Tokios pačios veiklos skirtos partnerio naujiems darbuotojams, atitinkamai po 924 val. koncepcinio modelio sukūrimui ir po 1 092 val. maketo sukūrimu ir išbandymui. Taigi, visa ieškovės veikla turėjo apimti 4 416 val., skirtos tiek koncepcinio modelio sukūrimui, tiek maketo sukūrimui bei išbandymui. Nutraukus darbo santykius su T. K., likus maždaug mėnesiui iki projekto pabaigos, ieškovė, suderinusi su Inovacijų agentūra, pakeitė iki tol Projekto MTEP veiklų kuratoriumi buvusį T. K. į ieškovės vadovą T. Ž..
30. Ieškovės darbuotojai 2021 m. liepos 6 d. pateikė ieškovei ir atsakovei derinti galutinę ieškovei tenkančios Projekto ataskaitos dalies versiją, kurią po atsakovės vadovo S. G. pastabų, 2021 m. liepos 7 d. bei 2021 m. liepos 14 d. papildė ir patikslinto, o galutinę Projekto ataskaitos dalies versiją ieškovės vadovas T. Ž. 2021 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė atsakovei ir Inovacijų agentūrai.
31. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė išlaidas deklaravo ir gavo iš trečiojo asmens Inovacijų agentūros apmokėjimą, tačiau ieškovei dalies finansavimo nepervedė. Nors atsakovė ir neginčijo ieškovės Projekto ataskaitos dalies pateikimo, tačiau, jos teigimu, ieškovė neatliko visų reikiamų darbų bei ieškovės pateikta darbų ataskaita yra parengta nekokybiškai ir pateikta ne laiku, ją išsireikalavus tik 2021 m. liepos mėn., kai ataskaita buvo užbaigta 2020 m. gruodžio mėn. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė laikosi pozicijos, kad tinkamai atliko jai priskirtus Projekto darbus; už maketo sukūrimo darbus buvo atsakinga atsakovė, tuo tarpu, ieškovės vaidmuo atliekant šiuos darbus buvo pagalbinis; be to, atsakovės indėlis tiek į koncepcinio modelio, tiek į maketo sukūrimo darbus privalėjo būti daugiau kaip penkis kartus didesnis nei ieškovės.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo
32. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties bei Finansavimo sutarties nuostatas, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, jų tikslą ir turinį.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. NECOLT-BPTI-20180920/01 siekiant įgyvendinti bendrą projektą „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0068 bei gauti jo įgyvendinimui reikalingą valstybės paramą. Pagal Sutarties priedą Nr. 1 „Projekto veiklų ir išlaidų aprašas“ ieškovė su atsakove susitarė, kad ieškovei Projekto įgyvendinime tenka Veikla Nr. 1, Užduotis Nr. 1 (koncepcinio modelio sukūrimas); šalys susitarė, jog už koncepcinio modelio sukūrimo įgyvendinimą ieškovei teks konkreti dalis Projektui skirto finansavimo sumos; už Užduoties Nr. 2 (maketo sukūrimą) atsakingu yra paskirta atsakovė ir yra padarytas prierašas apie ieškovės dalyvavimą. Kiek ir kokia apimtimi šalys sutiko ir įsipareigojo dalyvauti vykdant koncepcinio modelio sukūrimo ir maketo sukūrimo darbus yra detalizuota Projekto paraiškos priede „Verslo planas“ 29 puslapyje esančioje 18 lentelėje „Darbuotojų atliekamos užduotys“.
37. Įvertinusi šalių sudarytą Sutartį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) Sutartis, nes, viena vertus, šalys konkrečiai buvo sutarusios tam tikromis proporcijomis kooperuoti savo intelektinius ar darbinius (profesines ir kitas žinias) išteklius (įnašai), įgūdžius; šalys buvo įsipareigojusios naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; egzistavo bendras ieškovės ir atsakovės tikslas – įgyvendinti bendrą Projektą bei gauti jo įgyvendinimui reikalingą valstybės paramą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad šalys yra lygiaverčiai Sutarties partneriai.
Dėl pagal Projektą ieškovės atliktų darbų apimties ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
38. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei patenkino atsakovės priešieškinį, įpareigodamas ieškovę tinkamai atlikti Projekto darbus natūra. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, argumentuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą šios bylos šalims, nes nusprendė, jog ieškovei teko papildoma pareiga įrodinėti ieškovės parengtos Projekto ataskaitos dalies trūkumų (ne)buvimą, nors būtent atsakovė teigė, kad ieškovė pagal Projektą darbus atliko netinkamai.
39. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes bei teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
41. Nors ginčo byloje, kad ieškovė Sutartį sudarė, nekilo, tačiau sprendžiant dėl jungtinės veiklos objekto, būtina įvertinti, ar toks ieškovės prisidėjimas laikytinas tikslingais jungtinės veiklos dalyvio veiksmais, siekiant įgyvendinti bendrą Projektą.
42. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir su šiomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės apeliaciniame skunde sutinka ir ieškovė, kad pagal Sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti ne tik koncepcinio modelio, bet ir maketo sukūrimo darbus, nes, viena vertus, vertinant ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį turi būti vertinami Projekto dokumentai kompleksiškai kartu su pateikta Paraiška ir jos priedais, įskaitant ir Verslo planą. Būtent Verslo plane įtvirtinti ieškovės valandų tabeliai, pagal kuriuos Projekto partnerio (ieškovės) darbuotojai (konkrečiai T. K.) yra atsakingi už Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimą (šiai užduočiai skirta 176 val.) bei Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančio Blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas (šiai užduočiai skirtos 208 val.); tokios pačios veiklos skirtos partnerio naujiems darbuotojams, atitinkamai po 924 val. koncepcinio modelio sukūrimui ir po 1 092 val. maketo sukūrimu ir išbandymui. Taigi, ieškovės darbams Paraiškoje numatyta 4 416 valandų – 2 024 darbo valandos koncepciniam modeliui ir 2 392 darbo valandos maketui. Kita vertus, Verslo plano dalyje dėl projekto veiklų turinio ir nuoseklumo lentelėje yra aiškiai nurodyta, kad užduotį dėl geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančios Blockchain sprendimo maketo sukūrimo ir išbandymo yra atsakinga pareiškėja (atsakovė), tačiau taip pat nurodyta, jog partnerė – ieškovė dalyvauja šioje veikloje. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo kaip liudytojai apklausti ieškovės darbuotojai R. P. ir E. F., dirbę prie šio Projekto. Jie paaiškino, kad ieškovė buvo atsakinga tiek už koncepcinio modelio sukūrimo, tiek už maketo sukūrimo dalį darbų. Kaip minėta, apeliantė skunde šių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didžiosios dalies Projekto veiklų įgyvendinimo pareigą perkėlė ieškovei, kurios indėlis į Projekto veiklas ir pajamos iš Projekto tesiekė 20 proc., kai atsakovės pajamos bei jų didį atitinkantys įsipareigojimai Projekte sudarė – 80 proc.
43. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
44. Byloje nustatyta, kad ieškovės vadovas T. Ž. 2021 m. rugpjūčio 25 d. galutinę ieškovės atliktų darbų ataskaitos „Veiklos Nr. 1.1 fizinis rodiklis 1.1.2. Mokslinių tyrimų ataskaita (partnerio dalis)“ versiją (141 l.) nusiuntė atsakovei ir Inovacijų agentūrai. Ataskaitoje ieškovė nurodė vykdžiusi tokias veiklos užduotis: Užduotis 1: Blockchain pagrindu veikiančio Blockchain Commerce platformos koncepcinio modelio sukūrimas; Užduotis 2: Geriausiai Blockchain Commerce platformos poreikius atitinkančio blockchain sprendimo maketo sukūrimas ir išbandymas; prie kiekvienos užduoties ieškovė detaliai nurodė užduočių įgyvendinimo metu spręstus uždavinius; pateikė išsamius mokslinių tyrimų rezultatus, vykdant nurodytas užduotis ir uždavinius. Ataskaitos 1.3 punkte, Užduočių atlikimas, nurodyta, kad užduotys atliktos ir ši ataskaita (partnerės dalis) parengta ieškovės darbuotojų: dr. T. K., dr. R. P., dr. E. F., dr. T. Ž.. Darbui atlikti buvo reikalingos 4 040 darbo valandos (detali informacija buvo pateikta pareiškėjai kartu su medžiaga mokėjimo prašymams). Ataskaitos 1.4 punkte – Nepasiekti tyrimų rezultatai – nurodyta, kad viskas (prisiimti įsipareigojimai) įvykdyta pagal planą; nepasiektų rezultatų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šios Ataskaitos akivaizdu, kad ieškovė deklaravo atlikusi visus pagal Projektą jai tenkančios dalies darbus, t. y. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimų dalį pagal šalių sudarytą Sutartį. Be kita ko, šias aplinkybes, kad ginčo darbai buvo atlikti pilna apimtimi patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę ieškovės darbuotojai, tiesiogiai dirbę su šiuo Projektu, R. P. ir E. F., kurie nurodė, jog vertinimą, ar Ataskaita yra parengta tinkamai, Inovacijų agentūra galės pateikti tik tada, kai bus pateikta galutinė tiek ieškovės (20 proc.), tiek atsakovės (80 proc.) atliktų darbų dalis apimanti Projekto ataskaita.
45. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovei atsikertant, kad ne visi sulygti darbai pagal Projektą ieškovės buvo atlikti, kilo pareiga įrodyti, jog ieškovė neatliko visų darbų pagal Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
46. Ginčydama ieškovės pateiktos Ataskaitos teisingumą, atsakovė pasitelkė specialistą ir pateikė į bylą 2021 m. spalio 12 d. specialisto A. R. ieškovės pateiktos Ataskaitos vertinimą. Specialistas nurodė, kad dalis ataskaitos yra plagiatas Inočekio „Naujos kartos blockchain platformų tyrimas, kūrimas ir vystymas“ 01.2.1-MITA-T-851-02-0125; ieškovės įsipareigoti vykdyti darbai yra pateikti valandų matricoje, tačiau Ataskaitoje dalis dėl darbų rezultatų nėra fiksuoti; Ataskaitoje nekalbama apie maketo sukūrimą, nors jam buvo skirtos 2 392 valandos; neatitinka Ataskaitoje nurodytas darbams sugaištas darbo valandų ir Paraiškos valandų matricoje nurodytas darbo valandų skaičius; pačiuose tyrimuose yra įvairaus tipo esminių problemų ir klaidų. Be to, specialistas pateikė išvadą, kad Ataskaita neatitinka MTEP darbui keliamų reikalavimų Projekte; ataskaitą būtina taisyti, o pataisytą versiją pakartotinai tikrinti.
47. Ieškovė nesutinka su specialisto išvada ir nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės pateikta specialisto išvada.
48. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
49. Teisėjų kolegija nurodo, kad, viena vertus, atsakovės pateikta 2021 m. spalio 12 d. specialisto informatikos mokslų A. R. išvada nėra ekspertizės išvada, kuri savo esme būtų didesnę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas; taip pat nėra aišku, kokia tyrimo medžiaga ir šaltiniais specialistas rėmėsi vertindamas ieškovės Ataskaitą. Kita vertus, byloje nėra paneigti apeliantės argumentai, kad Ataskaitą vertinęs atsakovės pasitelktas asmuo neturi reikiamos kvalifikacijos tokiam vertinimui atlikti ir išvadai pateikti. Be to, specialisto išvada parengta išimtinai atsakovės užsakymu; nėra paneigtos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos išvadą pateikusio specialisto sąsajos su atsakove, t. y. kad A. R. yra atsakovės vadovo S. G. bendradarbis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete; taip pat nėra paneigta, jog buvo vertinama tik ieškovės atliktų darbų dalis, neatsižvelgiant į atsakovės atliktų darbų apimtį (neturint šių duomenų). Todėl, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis atsakovės į bylą pateikta 2021 m. spalio 12 d. specialisto A. R. išvada kaip rašytiniu įrodymu, paneigiančiu byloje pateiktą ieškovės Ataskaitą ir kartu liudytojų R. P. ir E. F. parodymus dėl atliktų darbų fakto. Liudytojų parodymai, kurie tiesiogiai dirbo su šiuo Projektu, realiai galėjo perteikti ne tik susitarimo turinio aplinkybes, bet ir atliktų darbų apimtį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprašė byloje skirti ekspertizės, ieškovės Ataskaitoje nurodytų atliktų darbų apimčiai pagal Projektą įvertinti.
50. Atsikirsdama į specialisto pastabas dėl plagijavimo ir dvigubo finansavimo, apeliantė nurodė, kad į bylą yra pateikusi 2019 m. spalio 23 d. ieškovės ir UAB „Necolt“ (su atsakove susijusios įmonės, kuriai vadovauja tas pats vadovas S. G.) sudarytą MTEP paslaugų sutartį Nr. 20191023-TKR1, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Necolt“ suteikti paslaugas, skirtas UAB „Necolt“ projekto „Naujos kartos blockchain platformų tyrimas, kūrimas ir vystymas“ Nr. 01.2.1-MITA-T-851-02-0125 įgyvendinimui (projektas vykdomas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“), ir kurios 7.2 punkte šalys susitarė, jog, pasibaigus sutarčiai, ieškovė turės teisę publikuoti savo vykdytų MTEP veiklų rezultatus mokslinėje spaudoje, remtis jais teikdamas paslaugas, naudoti kitoje mokslinėje ar ūkinėje veikloje. Todėl ieškovė, turėdama tokias neapribotas teises naudoti Inočekio ataskaitos turinį, galėjo juos naudoti savo vykdomoje mokslinėje ar ūkinėje veikloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė. Be to, 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. P. paaiškino, kad dalies Inočekio ataskaitos persidengimas su ketinama rengti Projekto ataskaita buvo suderinta su Inovacijų agentūra dar Projekto paraiškos teikimo metu ir toks projektų persidengimas siekė vos 2 proc.
51. Pagal Finansavimo sutarties 5.5 punktą, šalys buvo sutarusios, kad finansavimą, skirtą projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik projekto valdytojas (atsakovė), kuri atsiskaito su partneriais, tuo tarpu, partneriai tiesiogiai lėšų negauna; projekto vykdytojas privalo partneriams skirtą finansavimo sumą pervesti per 5 darbo dienas nuo jos gavimo ir projekto vykdytojas negali naudoti partneriui skirto finansavimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovei priklausančių finansavimo lėšų, kurias gauna atsakovė ir privalo per 5 darbo dienas pervesti ieškovei, mokėjimo sulaikymas šalių sudarytoje Sutartyje nėra numatytas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės darbai pagal koncepcinio modelio sukūrimą yra atlikti pilna apimtimi ir už šiuos darbus atsakovė yra atsiskaičiusi. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad didžiąją dalį Inovacijų agentūra Projektui skirtų lėšų ieškovei kaip partnerei yra sumokėjusi, įskaitant ir dalį lėšų už ieškovės dalį Projekto maketo kūrimo darbus (15 418,98 Eur), tokiu būdu patvirtindama, jog ieškovė atliko ir dalį maketo sukūrimo darbų.
52. Pažymėtina, kad atsakovės pretenzijos ieškovei dėl ieškovės parengtos dalies ginčo projekto Ataskaitos buvo pradėtos reikšti tik po to, kai visos ieškovės išlaidos Inovacijų agentūros jau buvo pripažintos tinkamomis finansuoti ir pervestos atsakovei bei dalis šių lėšų, t. y. 82 972,36 Eur išmokėtos ieškovei. Tarp šalių byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė 2021 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog ieškovė kaip partnerė neturi nedeklaruotų išlaidų, tačiau dar nėra gavusi finansavimo dalies už paskutinius tris mokėjimo prašymus, todėl klausė, ar visos ieškovės išlaidos buvo pripažintos. Į šį paklausimą ieškovė 2021 m. vasario 22 d. gavo atsakovės patvirtinimą, kad visos ieškovės deklaruotos išlaidos buvo pripažintos ir finansuotos.
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pateikė savo dalies Projekto darbų atlikimą pagrindžiančius dokumentus atsakovei, pastaroji juos priėmė kaip atitinkančius teisės aktų reikalavimus, jokių pretenzijų ar pastabų nereiškė, remdamasi šiais dokumentais atsakovė kaip atsakinga partnerė pagal Finansavimo sutartį rengė ir teikė bendrus partnerių mokėjimo prašymus Inovacijų agentūrai, kuri juos peržiūrėjo, patvirtino ir atliko mokėjimus. Vadinasi, ieškovei tinkamai įvykdžius savo prievoles pagal Sutartį (atsakovė neįrodė ieškovės prievolės neįvykdymo fakto) ir atsakovei gavus visą finansavimą iš Inovacijų agentūros, atsakovė pagal Finansavimo sutarties 5.5 punktą turėjo pareigą per 5 darbo dienas pervesti ieškovei jai tenkančią lėšų dalį, tačiau to nepadarė. Todėl priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 57 542,01 Eur skolą, o atsakovės priešieškinį atmesti.
54. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad dėl aritmetinių skaičiavimų nesutapimo, kai skaičiuojant iš bendros 145 122,78 Eur sumos atėmus atsakovės sumokėtą 82 972,36 Eur sumą, likutį sudaro 62 150,42 Eur suma, o ne ieškovės reikalaujama priteisti 57 542,01 Eur suma, nes, viena vertus, ieškovė paaiškino tokio nesutapimo priežastis, kad jos buhalteriniuose skaičiavimuose įsivėlė klaida. Kita vertus, padaryta klaida skaičiavimuose neturi įtakos ieškovės reikalavimo pagrįstumui, nes pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti mažesnę skolos sumą nei jai atsakovės nesumokėta suma.
55. Atsakovė neginčija apeliantės prašomų priteisti palūkanų dydžio už vėlavimą pervesti ieškovei priklausančias finansavimo lėšas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 2 607,82 Eur dydžio palūkanos pagal ieškovės ieškinyje pateiktus skaičiavimus, atsižvelgiant į pradelstų dienų skaičių ginčo mokėjimams atlikti (Finansavimo sutarties 5.5 punktas) iki ieškinio pateikimo teismui ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (57 542,01 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, jog ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 57 542,01 Eur skolą, 2 607,82 Eur dydžio palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą – atsakovė pralaimėjo šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė. Trečiasis asmuo Inovacijų agentūra nors ir buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, tačiau atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašė.
58. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 168 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 8 890,65 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias atitinkamai sudaro: ieškinio su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimas ir pateikimas teismui; prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimas ir pateikimas; dubliko, atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimas ir pateikimas teismui; atsiliepimų į ieškovės prašymus dėl įrodymų užtikrinimo parengimas ir pateikimas; prašymo dėl liudytojų šaukimo, prašymo dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas; atstovavimas 2022 m. balandžio 6 d. bei 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžiuose. Kartu su 2022 m. gegužės 16 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
59. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, ieškovės atstovei rengiant šio sprendimo 58 punkte nurodytus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma už advokato teisines paslaugas neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkinamas ir jos naudai iš atsakovės priteistina 8 890,65 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir 1 168 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 10 058,65 Eur, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
60. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti 10 507,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 1 227 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą; 9 280,70 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą (2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija LIN Nr. 8005121; SEB banko 2022 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. RO834037031). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytą maksimalų 3 598 Eur dydį (2 x 1 799) už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, apeliantės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme mažinamos iki 3 598 Eur už apeliacinį skundą, ir iš atsakovės ieškovei priteisiama iš viso 4 825 Eur (1 227 + 3 598) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės viešosios įstaigos „Baltijos pažangių technologijų institutas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ (juridinio asmens kodas 302571805) ieškovei viešajai įstaigai „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (juridinio asmens kodas 301846141) 57 542,01 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 1 centą) skolos, 2 607,82 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septynis eurus 82 centus) palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (57 542,01 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ ieškovei viešajai įstaigai „Baltijos pažangių technologijų institutas“ 10 058,65 Eur (dešimt tūkstančių penkiasdešimt aštuonis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ ieškovei viešajai įstaigai „Baltijos pažangių technologijų institutas“ 4 825 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Vigintas Višinskis