Civilinė byla Nr. e2A-1494-945/2024
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01471-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.1; 1.2.2.4.15; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Pakruojo arka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Pakruojo arka“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Š. (buvusi pavardė – Z., toliau – ieškovė, darbuotoja), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė „Pakruojo arka“ (toliau – atsakovė, darbdavys) 2019 m. spalio 25 d. darbo sutartį Nr. 1065 su ieškove pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį nutraukė neteisėtai, negrąžinti ieškovės į darbą, darbo sutartį pripažinti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 3 295,09 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už ieškovės negrąžinimą į darbą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė dirbusi vyriausiosios buhalterės pareigose. 2023 m. kovo mėn. pradžioje atsakovės generalinis direktorius žodžiu informavo ieškovę, kad mažina jos darbo užmokestį (ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 3 295,09 Eur (neatskaičius mokesčių), o darbdavys pasiūlė nustatyti 1 600 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) per mėnesį). Ieškovė su tokiu darbo užmokesčio pakeitimu nesutiko. 2023 m. kovo 17 d. ieškovė gavo atsakovės generalinio direktoriaus siūlymą nuo 2023 m. balandžio 28 d. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant ieškovei dviejų vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė pasirašė šį siūlymą, tačiau toks darbdavio elgesys jai buvo netikėtas, ji patyrė šoką, stresą, buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, dėl ko ji buvo nedarbinga nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. Ieškovės sutikimas nutraukti darbo santykius su atsakove buvo momentinis, įtakotas nenoro sutikti su darbo užmokesčio sumažinimu, nors ieškovė neketino nutraukti darbo sutarties, ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas sutikti su pasiūlymu. Pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo 5 punkte nurodyta, kad ieškovė iki balandžio 10 d. turi paruošti metinę finansinę atskaitomybę, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją ir ataskaitą. Kadangi ieškovė buvo nedarbinga, ji negalėjo įvykdyti šių sąlygų, todėl manė, jog darbo sutartis nuo 2023 m. balandžio 28 d. nebus nutraukta. Atsakovės generalinis direktorius 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu dėl priemokos ir nuobaudų skyrimo Nr. G-17 20 proc. sumažino ieškovės darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn., pagrindu nurodydamas 2023 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktą, kuriame, atsakovės teigimu, buvo nustatyti faktai apie ieškovės netinkamą darbo pareigų atlikimą. Ieškovė nedalyvavo patikrinime, iš ieškovės nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimų. Dėl tokių darbdavio veiksmų ieškovė patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, dvasinių ir organizacinių nepatogumų, todėl jai turi būti adekvačiai kompensuota, o darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo ginčų komisija jau išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės prašymą atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, atsakovė atsiskaitė su ieškove. Ieškovė 2023 m. kovo 17 d. pasirašė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Atsakovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė neįrodė, kad jos sveikatos sutrikimai yra susiję su atleidimu iš darbo. Ieškovė daugiau nei metus laikėsi pozicijos, kad 2023 m. kovo 17 d. susitarimas galiojantis, neginčijamas ir pagal jį gavo sutartas sumas. Atsakovė neprimetė ieškovei savo valios, tarp šalių vyko derybos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovė darbo sutartį su ieškove pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai, negrąžino ieškovės į darbą, nusprendė, jog darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės pripažintina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 200,16 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 440 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė valstybei iš atsakovės 342 Eur, iš ieškovės 436 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo žodžiu informuota apie ketinamą sumažinti jos darbo užmokestį, nepaaiškinant to priežasčių. Ieškovė taip pat nebuvo tinkamai informuota apie kitas darbo užmokesčio pakeitimo sąlygas (nuo kada atlyginimas būtų mažinamas, kuriam laikotarpiui, dėl kokių priežasčių), nėra duomenų, jog ieškovei būtų buvęs suteiktas ne mažesnis kaip penkių darbo dienų terminas sutikimui ar atsisakymui išreikšti. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, ieškovei žodžiu nesutikus su atlyginimo sumažinimu, darbuotojai buvo pasakyta, kad per kelias dienas bus paruoštas susitarimas nutraukti darbo sutartį, nors DK 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti pripažįstamas teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius. Teismo vertinimu, toks darbdavio atstovo pareiškimas sudarė pagrindą ieškovei manyti, jog nėra kitų alternatyvų kaip tik nutraukti darbo sutartį, o priežasčių dėl darbo užmokesčio sumažinimo nenurodymas atėmė galimybę ieškovei įvertinti darbo užmokesčio mažinimo priežasčių pagrįstumą ir lėmė skubotą atsisakymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, o vėliau ir sprendimą pasirašyti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
6. Teismas sprendė, kad darbuotojos teisė atsisakyti sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo buvo pažeista. Teismas nustatė, kad darbuotoja su darbdavio pateiktu 2023 m. kovo 17 d. pasiūlymu nutraukti darbo sutartį sutiko nedelsdama, nesinaudojo teise apsvarstyti tokį pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad faktinės aplinkybės, kuriomis toks pasiūlymas buvo pateiktas, taip pat faktas, jog tą pačią dieną buvo parengtas ne tik pasiūlymas nutraukti sutartį, bet ir pats susitarimas, rodo darbdavio suinteresuotumą sudaryti susitarimą nedelsiant. Darbdavio pasiūlymas buvo pateiktas darbdaviui žinant ar bent jau kaip stipresniajai santykio šaliai turint žinoti, kad DK nenumato darbdaviui galimybės teisėtai atleisti darbuotoją vien dėl to, jog šis nesutiko dirbti už sumažintą darbo užmokestį (DK 45 straipsnio 2 dalis). Nurodytos aplinkybės suponavo teismo įsitikinimą, jog atsakovės, kaip stipresnės darbo teisinio santykio šalies, pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo suklaidino ieškovę priimant sprendimą dėl tolimesnių santykių eigos.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės valia buvo toliau dirbti už esamą ar bent jau ne taip ženkliai sumažintą darbo užmokestį, jos netenkino darbdavio siūlymas likti dirbti už nurodytą sumažintą darbo užmokestį, galimybių derėtis dėl darbo užmokesčio nebuvo sudaryta, nors, kaip vėliau paaiškėjo, vietoj ieškovės priimtai dirbti naujai darbuotojai mokamas didesnis atlyginimas, nei tas, kurį darbdavys siūlė mokėti ieškovei. Ieškovės kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją po to, kai ji gavo pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovė nenorėjo nutraukti darbo santykių, domėjosi darbdavio teisinėmis galimybėmis nutraukti darbo sutartį, jai neįvykdžius pasiūlyme nurodytų sąlygų. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės rodo, jog ieškovė nebuvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorė. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovės susitarime išreikšta valia nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį susiformavo ne laisva valia, o esant darbdavio įtakai. Ieškovei nesutinkant dirbti gaunant sumažintą darbo užmokestį, vienintelė atsakovės galima svarstyti jos atleidimo galimybė buvo ieškovės atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t. y. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog sunki atsakovės finansinė situacija nebuvo neišvengiama priežastis sumažinti ieškovės atlyginimą nurodyta apimtimi, ieškovei nebuvo pasiūlyta alternatyvų, netrukus po susitarimo pasirašymo buvo inicijuoti ieškovės darbo kokybės patikrinimai (jai pačiai nedalyvaujant), atleisti ieškovę iš pareigų buvo siekiama ir dėl, atsakovės vertinimu, netinkamos jos darbo kokybės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galimas DK 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtino draudimo nesilaikymas, visuma.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį, su ieškove sutarė, jog jai bus išmokėta dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, dėl jos išmokėjimo ginčo nėra. Iš darbo ginčų komisijos pateikto ieškovės vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2 533,36 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 157,66 Eur, šalys neginčijo šių skaičiavimų. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nuo 2023 m. spalio 30 d. dirba kitoje įmonėje, jos pajamos artimos gautoms pagal neteisėtai nutrauktą darbo sutartį, teismas konstatavo, jog ieškovė nuo 2023 m. spalio 30 d. nepatiria praradimų (finansinių, kvalifikacijos ar kt.), susijusių su jos neteisėtu atleidimu. Ieškovei neprašant grąžinti jos į darbą, pripažinus jos atleidimą neteisėtu, teismas, įvertinęs su ieškovės atleidimu susijusias aplinkybes, santykinai neilgą šalių darbo santykių trukmę, sprendė esant pagrindą išmoką už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti iki 15 200,16 Eur, skaičiavimo pagrindu imant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui lygią sumą. Šalims susitarus ir atsakovei atleidimo metu (taip pat ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą) išmokėjus ieškovei dviejų vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžių išeitinę kompensaciją, teismas papildomai nepriteisė DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos kompensacijos.
9. Teismo vertinimu, atsakovės generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. G-17, kuriuo ieškovei buvo 20 proc. sumažintas atlyginimas už 2023 m. kovo mėn., priimtas ieškovei esant nedarbingai ir dėl to negalint pateikti paaiškinimų dėl 2023 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akte nustatytų aplinkybių, ieškovei galėjo sukelti tokio pobūdžio pasekmes kaip pažeminimą, stresą, emocinės būklės pablogėjimą. Aplinkybę, kad ieškovė patyrė neigiamas emocijas dėl darbo santykių, patvirtina šeimos gydytojos 2023 m. balandžio 17 d. išrašas, kuriuo ieškovei nustatyta pažeminta nuotaika, verksmingumas, 2023 m. spalio 29 d. psichologės išvada, kurioje nurodyta, jog ieškovė į psichologę kreipėsi prieš du mėnesius dėl savo emocinės būsenos, nerimo, kurie susidarė dėl nepalankios situacijos darbe. Teismas sprendė, kad darbo sutarties nutraukimas ir darbo užmokesčio sumažinimas yra pagrindinės aplinkybės, sukėlusios ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, kuriuos ieškovė tebejaučia iki šiol. Teismas padarė išvadą, jog neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio (ši aplinkybė nustatyta darbo ginčų komisijos sprendimu) ir neteisėto atleidimo iš darbo faktų pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl dėl patirtų dvasinių išgyvenimų yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, netenkinus šio prašymo, perskaičiuoti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, prijungti naują įrodymą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino ieškovės piktnaudžiavimo pateikiant ieškinį po pusės metų nuo darbo santykių pabaigos. Teisės aktų, įskaitant ir DK, išmanymas ir jų taikymas kasdienėje veikloje buvo darbuotojos pareiga, todėl darbuotojos kreipimasis dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu po 6 mėn. kelia įtarimų dėl darbuotojos nesąžiningumo ir siekio pasipelnyti. Ieškovės žinias apie jos teisių gynybą patvirtina jos 2023 m. gegužės 9 d. kreipimasis į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl sumažinto darbo užmokesčio (darbo byla Nr. APS-110-9368/2023). Teismas ignoravo pačios ieškovės pripažintą aplinkybę, kad iš karto po sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ji skambino į darbo ginčų komisiją. Be to, ieškovė turėjo faktinę galimybę tikslinti savo reiškiamus reikalavimus darbo bylos Nr. APS-110-9368/2023 nagrinėjimo metu, ši teisė darbuotojai buvo išaiškinta prieš bylą nagrinėjant iš esmės.
1.2. Teismas, nuspręsdamas, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas. Teismo išvada, kad dėl DK 45 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos darbo sutartis negali būti nutraukta pagal DK 54 straipsnį (šalių susitarimu), yra nepagrįsta. Teismas neįvertino sutarties laisvės principo, pagal kurį šalys yra laisvos susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu joms priimtinomis sąlygomis bet kuriuo darbo santykių laikotarpiu, laikantis iš esmės vienintelio reikalavimo – kad susitarimas būtų sudarytas laisva šalių valia, darbuotojui nepatiriant spaudimo iš darbdavio. Teismas nepagrįstai pripažino, kad darbuotojai buvo daromas spaudimas dėl pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pasirašymo. Tai, kad ieškovė pasiūlymą pasirašė nelaukdama DK nustatyto 5 dienų termino, savaime nereiškia, jog jai buvo daromas spaudimas. Teismas neįvertino, kad ieškovė prieš priimdama sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo konsultavosi su darbo ginčų komisija, per daugiau nei mėnesį nuo pasiūlymo pasirašymo iki paskutinės darbo santykių dienos nesikreipė į darbdavį, nebandė tartis, derėtis, nereiškė pretenzijų dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai darbuotoja pasirašė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių bendru susitarimu, toks pasiūlymo pasirašymas atitiko tikrąją darbuotojos valią.
1.3. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas neįvertino, kad psichologės išvada buvo surašyta 2023 m. spalio 29 d. (jau vykstant procesui), išvadoje psichologė pripažino, jog ieškovė į ją kreipėsi prieš 2 mėnesius (rugpjūčio mėn.), t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po darbo santykių pabaigos. Teismas taip pat neįvertino, kad jau po darbo santykių nutrūkimo keitėsi ieškovės pavardė, todėl neaišku, ar ieškovės tariamas psichologinės būklės pablogėjimas nebuvo susijęs su kitais ieškovės asmeninio gyvenimo įvykiais.
1.4. Teismas, priteisdamas ieškovei 6 mėn. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nukrypo nuo teismų praktikos. Tai, kad darbuotoja po pusės metų apsigalvojo ir ėmė kvestionuoti savo išreikštą valią, nėra pakankama priežastis pripažinti, jog darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Priteisdamas kompensaciją teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nesilaikė sąžiningumo principo. Tai, kad darbuotoja po pusės metų nuo darbo sutarties nutraukimo nusprendė pakeisti savo valią ir dėl to byla užsivilkino, yra išimtinai jos kaltė.
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, prijungti naują įrodymą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Aplinkybė, kad ieškovė dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipėsi ne iš karto po darbo sutarties nutraukimo, nepaneigia darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo. Ieškovė nėra teisininkė, savo darbe ji turėjo vadovautis teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis jos darbo funkcijų (buhalterės) atlikimą, tačiau ieškovė neprivalėjo žinoti nuostatų dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindų, kreipimosi į ginčus nagrinėjančias institucijas terminų. Dėl teisinių žinių stokos, atstovo neturėjimo iki patikslinto ieškinio parengimo, ieškovė neturėjo žinių dėl reikalavimų darbo ginčų komisijai ar teismui reiškimo proceso, procesinių dokumentų rengimo, tai lėmė termino, numatyto kreiptis į darbo ginčų komisiją, praleidimą.
2.2. Atsakovės argumentai patvirtina, kad darbo sutarties nutraukimas bendru sutarimu buvo priimtinesnis atsakovei, juo siekta pateisinti darbo santykių pabaigą, ieškovei nesutikus su darbo užmokesčio pakeitimu.
2.3. Teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi įrodymų visuma, o ne išimtinai 2023 m. spalio 29 d. psichologės išvada. Psichologės paslaugos yra nemokamos, todėl, norint patekti į priėmimą, reikia laukti eilėje 2–3 mėn.
2.4. Ieškovės pavardė keitėsi dėl to, kad jos sutuoktinis pakeitė savo pavardę į ieškovės mergautinę pavardę.
2.5. Kadangi darbo sutarties nutraukimas bendru sutarimu pripažintas neteisėtu, teismas pagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, ją sumažino iki 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės prašymo dėl priteistos kompensacijos sumažinimo didesne dalimi patenkinimas pažeistų ieškovės teisę gauti kompensaciją dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Byloje nėra duomenų, jog darbdavio turtinė padėtis yra sunki, jis neturi galimybės sumokėti nurodyto dydžio kompensaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir faktinių bylos aplinkybių
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Šalys apeliaciniame procese teikia naujus įrodymus: atsakovė kartu su apeliaciniu skundu – ieškovės pareiginius nuostatus, kuriais įrodinėja faktą dėl ieškovės susipažinimo su darbo santykių teisiniu reglamentavimu, o atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą – registro duomenis apie jos pavardės pasikeitimo priežastis. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė pasinaudojo galimybe susipažinti su atsakovės pateiktu dokumentu ir dėl jo pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, o pačios ieškovės prašymas prijungti naują įrodymą vertintinas kaip reakcija į apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės išgyvenimų, kaip sąlygos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, priežasčių, šie įrodymai gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima į bylą pateiktus naujus įrodymus.
14. Byloje nekilo ginčo dėl šalis siejusių darbo santykių, dėl to, kad darbo santykiai buvo nutraukti 2023 m. balandžio 28 d., nutraukimo pagrindu įvardijant šalių susitarimą (DK 54 straipsnis), jog atleisdamas ieškovę iš darbo darbdavys su ja tinkamai neatsiskaitė, dėl ko ieškovė iniciavo darbo ginčą ir įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 20 d. sprendimu, konstatavus neteisėtą darbo užmokesčio sumažinimą, ieškovei iš atsakovės priteistos su darbo santykiais susijusios sumos bei netesybos už vėlavimo atsiskaityti laiką.
15. Ginčas byloje kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškovei akcentuojant jos valios nutraukti darbo sutartį darbdavio nurodytomis sąlygomis stoką, o taip pat neturtinės žalos, kurią ieškovė sieja tiek su neteisėtu atleidimu iš darbo, tiek ir su darbdavio veiksmais neteisėtai sumažinant ieškovės darbo užmokestį, atlyginimo priteisimo.
Dėl darbo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo
16. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu reglamentuotas DK 54 straipsnyje. Vadovaujantis DK 54 straipsnio 1–2 dalimis, tokį susitarimą gali inicijuoti bet kuri darbo santykių šalis, jį pateikdama raštu ir aiškiai įvardindama darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Priešingai šaliai išreiškus sutikimą, darbo sutartis pasibaigia susitarime nurodytomis sąlygomis (DK 54 straipsnio 3–4 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą, atitinkantį DK 54 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus, jog darbo sutartis buvo nutraukta po to, kai ieškovė išreiškė sutikimą su darbdavio pateiktu pasiūlymu. Ieškinys iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės sutikimas neatitiko jos tikrosios valios, buvo sąlygotas neteisėto atsakovės poveikio.
17. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą darbdavys įrodinėja pačios ieškovės su ieškiniu į bylą pateiktu atsakovės 2023 m. kovo 17 d. siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kuriame įvardijama darbo sutarties nutraukimo data (2023 m. balandžio 28 d.), darbdavio įsipareigojimas sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, šių sumų išmokėjimo tvarka, o taip pat ieškovės pareiga iki darbo sutarties nutraukimo atlikti tam tikrus darbus. Tokių duomenų pateikimas vertintinas kaip įstatyme įtvirtintos darbdaviui tenkančios įrodinėjimo pareigos įvykdymas. Ieškovei ginčijant susitarimo faktą valios trūkumo pagrindu, būtent jai tenka pareiga įrodyti susitarimo ydingumą.
18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu, ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
19. Nurodytas teisinis reglamentavimas vien aplinkybės, kad darbo sutarties nutraukimą iniciavo darbdavys, kurio netenkino darbo santykių su ieškove faktas ir/ar sąlygos, neleidžia vertinti kaip patvirtinančios neteisėtą įtaką ieškovės apsisprendimui, valios formavimuisi. Tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad darbdavio netenkino ieškovei mokamo darbo užmokesčio dydis, dėl ko dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo siekiama sumažinti ieškovei mokamą darbo užmokestį, o taip pat ieškovės darbo kokybė, dėl ko patikrinimas inicijuotas jau po ginčijamo susitarimo sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės, net ir joms pasitvirtinus, tik atskleistų priežastį, dėl kurios darbdavys iniciavo darbo sutarties su ieškove nutraukimą, bet pačios savaime negali būti vertinamos kaip patvirtinančios tokios darbdavio iniciatyvos neteisėtumą.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip reikšmingą aplinkybę akcentavo darbdavio siekį sumažinti ieškovės darbo užmokestį bei įstatyme įtvirtintą draudimą ieškovės nesutikimą su darbo užmokesčio sumažinimu vertinti kaip pagrindą inicijuoti darbo sutarties nutraukimą. Vadovaujantis DK 34 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokesčio, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos, pakeitimui, būtinas darbuotojo sutikimas. DK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisinio reglamentavimo išimtis, pagal kurią darbuotojo atsisakymas duoti sutikimą pakeisti darbo užmokestį negali būti pagrindas darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, kai darbuotojas nesutinka su darbdavio pasiūlymu pakeisti darbo sąlygas. Kitaip tariant, ieškovės nesutikimas su darbo užmokesčio sumažinimu negalėjo tapti pagrindu darbdaviui vienašališkai nutraukti darbo santykius, todėl darbdavys ir pasiūlė darbo sutartį nutraukti kitu pagrindu – šalių susitarimu. Teisės aktai tokios darbdavio iniciatyvos nedraudžia.
21. Pasisakant dėl kito galimo darbdavio motyvo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą – darbdavio netenkinusios ieškovės darbo kokybės, pažymėtinos dvi reikšmingos aplinkybės. Viena vertus, byloje teikti įrodymai dėl darbdavio atlikto patikrinimo, jo pagrindu surašyto 2023 m. kovo 28 d. akto bei priimto sprendimo šio akto pagrindu sumažinti ieškovei už 2023 m. kovo mėn. mokėtiną darbo užmokestį, kuris vėliau kitoje darbo byloje buvo pripažintas neteisėtu, yra susiję su laikotarpiu po ginčijamo susitarimo sudarymo. Kita vertus, teisės aktai neriboja darbdavio teisės, laikantis pozicijos, kad darbuotojas netinkamai vykdo darbo funkcijas ar net daro darbo pareigų pažeidimus, pasirinkti ne vienašališką darbo sutarties nutraukimą, bet siekti su darbuotoju susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo abiejų šalių valią atitinkančiomis sąlygomis.
22. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą išvadai, kad bylos nagrinėjimo eigoje įvardintos priežastys, dėl kurių atsakovė iniciavo darbo sutarties su ieškove nutraukimą, negali būti vertinamos kaip neteisėtos.
23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti suklaidinimą, kaip atsakovės veiksmų nulemtą ieškovės valios sudaryti ginčijamą susitarimą trūkumą. Atsakovės pasiūlymas nutraukti darbo sutartį suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl su juo sutikdama ieškovė negalėjo nesuprasti, kad darbo santykiai nutrūks, kada tai įvyks ir kokiomis sąlygomis. Ieškovė neginčija ir aplinkybės, kad jai buvo žinomas ir darbdavio nenoras darbo santykius tęsti tokiomis pačiomis sąlygomis (mokant ieškovei šalių sutartą darbo užmokestį). Ieškovė ieškinyje tik kelia prielaidą, kad jos apsisprendimui sutikti su darbdavio pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galėjo turėti įtakos klaidingas įsitikinimas, jog nesutikimo atveju darbdavys galės inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo aspektu pabrėžtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, ieškovė nepateikė būtent tokią jos apsisprendimo priežastį patvirtinančių įrodymų, neįvykdė jai tenkančios pareigos paneigti atsakovės išdėstytus argumentus, kad darbo ginčas buvo inicijuotas ieškovei jau po darbo sutarties nutraukimo pakeitus savo poziciją, siekiant papildomai pasipelnyti. Antra, net ir darant prielaidą, kad ieškovė subjektyviai manė, jog darbdavys turi teisę vienašališkai nutraukti darbo santykius, ji neįrodinėjo aplinkybės, kad tokį subjektyvų ieškovės situacijos vertinimą nulėmė atsakovės veiksmai, t. y. jog atsakovė lygiagrečiai buvo iniciavusi darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ar įvardijo ieškovei tokį savo ketinimą tuo atveju, jeigu ieškovė nesutiks su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kitaip tariant, net jeigu ir egzistavo subjektyvus klaidingas ieškovės įsitikinimas, sutikimą su darbdavio pasiūlymu nulėmė ne atsakovės veiksmai klaidinant ieškovę, bet ieškovės pasyvumas savo teisių ir pareigų atžvilgiu ir su jos priimtu sprendimu susijusios rizikos prisiėmimas. Trečia, ieškovės pozicija aptariamu klausimu vertintina kaip nenuosekli. Viena vertus, ieškovė nurodo nežinojusi teisinio reglamentavimo, kas leistų manyti, kad sprendimą sutikti su darbdavio pasiūlymu ji galėjo priimti nežinodama savo teisių, t. y. aplinkybės, jog darbdavys aptartomis sąlygomis neturėjo teisės vienašališkai inicijuoti darbo santykių nutraukimo. Kita vertus, suklaidinimą ieškovė sieja būtent su konkrečia įstatymo nuostata, numatančia darbdavio teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jeigu darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu tokia nuostata ieškovei nebuvo žinoma, negalėjo susiformuoti ir suklydimas dėl jos taikymo ribojimų.
24. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net jeigu ieškovės sprendimą sutikti su jai galimai nepalankiomis darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygomis ir galėjo nulemti nepakankamas savo teisių ir pareigų išmanymas, ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, jog tokią situaciją nulėmė darbdavio siekis ieškovę suklaidinti, o ne pačios ieškovės neapdairumas, su savo veiksmų pasekmėmis susijusios rizikos prisiėmimas. Kartu pabrėžtina, kad, kaip kasacinis teismas yra nurodęs jau cituotoje praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019), tai, jog darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu konkrečiu atveju yra labiau palankus darbdaviui, savaime, nesant įrodymų apie neleistiną darbdavio poveikį darbuotojo valios formavimuisi, nėra pagrindas pripažinti darbuotojo valios sandorio sudarymo metu, t. y. priimant darbdavio pasiūlymą, trūkumą. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas spontaniškai, nebūdamas pakankamai informuotas ir įsitikinęs tuo, kad jo priimamas sprendimas geriausiai atitinka jo interesus, sutinka su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo santykius, o vėliau persigalvoja, neleidžia daryti išvados, jog darbuotojo valia nebuvo susiformavusi. Vėlesnis valios pasikeitimas nėra pagrindas susitarimą pripažinti neteisėtu.
25. Ieškovė taip pat akcentavo, kad darbdavio netenkino ieškovės darbo kokybė, dėl ko darbdavys iniciavo patikrinimą ir vėliau tuo pagrindu sumažino ieškovės darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn. Kaip minėta nutarties 21 punkte, šis patikrinimas buvo inicijuotas jau po susitarimo sudarymo, todėl spręsti, kad ieškovė įrodė, jog pati jos darbo kokybės trūkumų konstatavimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo grėsmė galėjo turėti neleistinos įtakos jos apsisprendimui, nėra jokio pagrindo. Dar kartą akcentuotina, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovei iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo žinoma apie darbdavio netenkinančią ieškovės darbo kokybę, pati savaime ši aplinkybė nepatvirtina neteisėto poveikio jos apsisprendimui fakto.
26. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą patvirtina darbdavio siekis darbo sutarties nutraukimo klausimą išspręsti kuo greičiau, nesuteikiant galimybės ieškovei įvertinti pateikto pasiūlymo atitikimo darbuotojos valiai. Teisėjų kolegija tokią išvadą vertina kaip neatitinkančią į bylą surinktų įrodymų visumos dėl kelių priežasčių.
27. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad dar likus kelioms dienoms iki pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimo atsakovė teikė siūlymą ieškovei dėl darbo užmokesčio sumažinimo, o, ieškovei su darbo užmokesčio sumažinimu nesutikus, informavo ieškovę apie ketinimą artimiausiu metu teikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Net jeigu, kaip nurodė pati ieškovė, sprendimą nesutikti su darbo užmokesčio sumažinimu, ji priėmė spontaniškai, nėra aišku, kodėl ji per laikotarpį iki pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu gavimo neįsivertino, kokiomis sąlygomis sutiktų darbo santykius tęsti ir nepateikė darbdaviui su tuo susijusios pozicijos, o priėmė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Taip pat iš ieškovės pozicijos nėra aišku, kodėl būdama iš anksto informuota apie darbdavio ketinimą artimiausiu metu teikti siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, ieškovė nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis bei galimo darbo santykių nutraukimo aptariamu pagrindu pasekmėmis.
28. Skundžiamame sprendime taip pat akcentuojama, kad darbdavio pasiūlymą ieškovė priėmė tą pačią dieną, jog nedelsiant buvo sudarytas ir susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo, kas patvirtina darbdavio skubėjimą, užkirtusį ieškovei galimybes įvertinti gautą pasiūlymą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad DK 54 straipsnis numato dvi susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo stadijas – pasiūlymo pateikimą ir priešingos šalies patvirtinimą apie sutikimą su pasiūlymu. Ieškovės raštu išreikšta valia sutikti su gautu pasiūlymu ir tapo šalis įpareigojančiu susitarimu. Pati savaime aplinkybė, kad ieškovė tokį sutikimą išreiškė tą pačią dieną, nesant jokių neteisėtą poveikį patvirtinančių įrodymų, nepatvirtina darbdavio veiksmų neteisėtumo ar darbuotojos valios spragų. Net jeigu sprendimas buvo paremtas spontaniška emocija, o ne logišku argumentų įvertinimu, tokiu būdu ieškovė išreiškė tuo metu susiformavusią savo valią, kurios nepaneigia vėlesnis suvokimas, kad priimtas sprendimas neatitinka ieškovės interesų.
29. Tiek ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo ieškovės teisinių žinių stoką. Kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė po susitarimo sudarymo kreipėsi konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją. Kad ieškovė žinojo savo teises, susijusias su darbo ginčo iniciavimo tvarka, patvirtina jos inicijuotas darbo ginčas dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo ir netinkamo atsiskaitymo atleidžiant iš darbo. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė laiku neiniciavo darbo ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo nagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, jog DK 15 straipsnyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, o DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio procedūrinio kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino praleidimas tapo pagrindu darbo ginčų komisijai atsisakyti nagrinėti ieškovės reikalavimus iš esmės, tačiau negali būti vertinamas kaip pagrindas nenagrinėti ginčo teismine tvarka ar vien šiuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus. Kita vertus, sutiktina su atsakovės pozicija, kad minėta aplinkybė gali būti reikšminga tuo atveju, jeigu darbo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio. Gi vertinant ieškovės argumentų dėl jos valios sudaryti susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo ydingumo aspektu svarbu pažymėti, kad išnagrinėjusi ankstesnį šalių ginčą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2023 m. birželio 20 d. sprendime, į nagrinėjamą bylą pateiktame su ieškovės ieškiniu, akcentavo, jog jau minėto ginčo nagrinėjimo eigoje buvo pabrėžiama, kad ieškovė nekelia klausimo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Nors, kaip minėta, tai nėra kliūtis ieškovei vėlesniame procese tokį reikalavimą pareikšti, toks ieškovės elgesys, kai inicijuojamas vienas darbo ginčas, nenurodant papildomo jos teisių ar interesų pažeidimo, o vėliau inicijuojamas dar vienas ginčas, kur jos teisių pažeidimas grindžiamas išskirtinai tik subjektyviais pačios ieškovės paaiškinimais dėl to, kaip ji suprato darbo sutarties nutraukimo procedūras, leidžia pagrįstai manyti, kad ne tik susitarimo sudarymo metu ar iš karto po jo, bet ir pakankamai ilgą laiko tarpą po ginčijamo susitarimo sudarymo ieškovė savo sutikime sudaryti susitarimą neįžvelgė valios trūkumo, kaip pagrindo tokiam susitarimui nuginčyti, ir tik vėliau pakeitė savo nuomonę.
30. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą apeliacinio skundo reikalavimams dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, patenkinti, minėtai skundžiamo sprendimo daliai panaikinti ir klausimui išspręsti iš esmės – ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti. Atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus dėl ieškovės negrąžinimo į darbo, pripažinimo, kad darbo santykiai nutrūko teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, taip pat kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
31. Vadovaujantis DK 151 straipsniu, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ieškiniu reikalaudama priteisti jai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip iš darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės sąlygą, siejo tiek su šioje byloje įrodinėtu neteisėtu ieškovės atleidimu iš darbo, tiek ir su ieškovės teisių pažeidimais, konstatuotais nagrinėjant ankstesnį tarp šalių kilusį darbo ginčą dėl neteisėto ieškovės darbo užmokesčio už 2023 m. kovo mėn. sumažinimo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
32. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, spręsti, jog su darbo santykių nutraukimu susiję darbdavio veiksmai yra neteisėti ir gali tapti sąlyga su darbo santykiais sietinai turtinei atsakomybei taikyti, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas ir netinkamas atsiskaitymas su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną yra konstatuotas įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu, tad šios aplinkybės pakartotinai ieškovė neprivalo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas, DK 229–230 straipsniai).
33. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, atsakovė ginčija kvestionuodama kitų sąlygų atsakomybei taikyti – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo – egzistavimą. Įvertinusi šiuos argumentus į bylą surinktų įrodymų kontekste teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių.
34. Kaip matyti iš ieškovės su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų, kreipdamasi į medikus 2023 m. kovo – balandžio mėn. ieškovė akcentavo ją ilgą laiką (keletą metų) kamuojančius kaklo skausmus, todėl spręsti, kad ieškovė įrodė ryšį tarp šių sveikatos sutrikimų ir atsakovės veiksmų, nėra pagrindo. Su 2024 m. sausio 30 d. prašymu ieškovė į bylą pateikė 2023 m. spalio 29 d. psichologės išvadą, kurioje patvirtinama, kad ieškovė prieš du mėnesius kreipėsi dėl savo emocinės būsenos, patiriamo streso, nurodydama, jog stresas susijęs su situacija darbe. Pabrėžtina, kad išvadų dėl ieškovės psichologinės būsenos priežasčių psichologė nepateikė. Kartu akcentuotina, kad pateikta informacija leidžia spręsti, jog į psichologę ieškovė kreipsi 2023 m. rugpjūčio pabaigoje – spalio pradžioje, kai nuo atleidimo iš darbo buvo praėję keturi mėnesiai, o jos ginčas su atsakove dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo ir netinkamo atsiskaitymo atleidus iš darbo buvo išspręstas darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 20 d. sprendimu. Svarbu ir tai, kad minėtoje darbo byloje ieškovei iš atsakovės buvo priteista kompensacija už vėlavimo atsiskaityti laiką, kuri vertintina ne tik kaip tam tikra sankcija darbdaviui, bet ir kaip satisfakcija darbuotojai.
35. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą išvadai, kad ieškovė neįrodė sąlygų iš darbo santykių kylančiai turtinei atsakomybei darbdavio atžvilgiu taikyti egzistavimo, kas yra pagrindas aptariamai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti, klausimui išspręsti iš esmės, ieškovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą byloje, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtiną žyminio mokesčio dalį priteisė valstybei iš atsakovės, o už atmestus reikalavimus – iš ieškovės. Visus ieškinio reikalavimus atmetus darytina išvada, kad atsakovė nėra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kita vertus, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš jos priteista už atmestus ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio dalis valstybei, taip pat naikintina kaip prieštaraujanti galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
37. Ieškovė teikė į bylą įrodymus apie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtas 1 000 Eur atstovavimo išlaidas, atsakovė išlaidų fakto neįrodinėjo. Ieškinį pripažinus nepagrįstu darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo.
38. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 365 Eur žyminio mokesčio, taip pat prašė priteisti iš ieškovės 2 930,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė duomenis apie turėtas 1 300 Eur atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės prašymas atlyginti apeliaciniame procese turėtas išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakovės turėtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 punkte nurodyto dydžio už apeliacinio skundo parengimą (2 161 Eur × 2,5 = 5 402,50 Eur), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas tiek 2 930,20 Eur atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas, tiek ir už skundą sumokėtas 365 Eur žyminis mokestis, iš viso 3 295,20 Eur (2 930,20 Eur + 365 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Pakruojo arka“, juridinio asmens kodas 167917740, iš ieškovės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 3 295,20 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 20 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė