Civilinė byla Nr. e2A-1432-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15198-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.6.6.2.; 2.6.18.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. birželio 21 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donatos Kravčenkienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DTC International“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DTC International“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aveplast“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „DTC International“ 19 638,77 Eur skolą, 448,99 Eur palūkanas, 3 845,95 Eur nuostolius (už teisines paslaugas ginčo ikiteisminio sprendimo metu), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė atsakovės UAB „DTC International“ vienašališkai atliktą delspinigių įskaitymą 14 158,61 Eur sumai pripažinti atliktu nepagrįstai ir negaliojančiu.

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. DTC-E-UZS28500, pagal kurią ieškovė įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), pagaminti ir sumontuoti langus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti. Ieškovė atliko darbus pagal sutartį, užpildė statybos žurnalą ir 2020 m. lapkričio 25 d. įteikė atsakovei atliktų darbų aktus (dėl dalies atliktų darbų). Atsakovė patvirtino lydraštyje, kad gavo įteikiamus atliktų darbų aktus, tačiau šie aktai iki šios dienos ieškovei negrąžinti, pastabų dėl darbų kokybės nei aktuose, nei atskirai nepateikta. Pagal rangos sutarties 5.6. punktą šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė nepriima darbų ir nepareiškia pagrįstų pretenzijų dėl darbų ilgiau kaip 5 darbo dienas, atlikti darbai laikomi priduotais (perduotais) atsakovei ir tai suteikia teisę ieškovei reikalauti pilno apmokėjimo už darbus. Tokiu būdu, darbai pagal 2020 m. lapkričio 24 d. darbų perdavimo aktą laikomi atsakovės priimtais.

2.2.                      Ieškovė 2020 m. gruodžio 4 d. įteikė atsakovei kitų atliktų darbų aktus. Darbai 2020 m. gruodžio 4 d. buvo apžiūrėti atsakovės statybos techninio prižiūrėtojo. Atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d. atsisakė atliktus darbus priimti pilna apimtimi, šią aplinkybę įrašydama dokumentų lydraštyje nurodant, kad „aktai ir sąskaita faktūra yra atmesti, kadangi nepriduoti darbai“. Jokių konkrečių trūkumų, kokios galėtų būti reiškiamos pastabos, atsakovė akte nenurodė. Kadangi ieškovė atliko sulygtus darbus, o atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių darbai negali būti priimti, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, 2020 m. gruodžio 23 d. vienašališkai atliko įrašą akte apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti ir įteikė aktą atsakovei elektroniniu paštu.

2.3.                      Atsakovė yra pažeidusi savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka bei terminais ir yra skolinga ieškovei iš viso 19 638,77 Eur sumą.

2.4.                      Atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. darbų akto nepasirašė pilna apimtimi, nepriimdama net tų darbų, kurių kokybės neginčijo. Atsakovės atstovas įrašus dėl nuokrypių statybų žurnale atliko vėliau, po kelių dienų po faktinio darbų perdavimo. Tai reiškia, kad statybų techninis prižiūrėtojas apžiūrėdamas darbus neturėjo pretenzijų, o vėlesnis įrašų atsiradimas greičiausiai kilo iš atsakovės galimo spaudimo statybų techniniam prižiūrėtojui.

2.5.                      Atsakovės statybos techninis prižiūrėtojas papildomai įrašė į statybos žurnalą, kad gaminiams vietomis buvo nustatytas 5 mm išlinkis. Atsakovė teigė, kad toks linkis neatitinka reikalavimų, tačiau matavimai atlikti nedalyvaujant ieškovės atstovams, dėl ko ieškovei nežinoma, kokiomis priemonėms ir kaip atsakovės atstovas atliko matavimus, iš kurios gaminių pusės matavimai atlikti, kurios gaminių vietos yra matuotos ir kokiomis oro sąlygomis bei pan. Be to, norminiuose reikalavimuose toks nuokrypis yra leistinas: objekto projekto techninėje specifikacijoje, kurioje numatytos įvairios galimos langų matmenų, tiesumo, plokštumo, persikreipimo bei langų blokų, palangių ir apvadų sumontavimo leistinos nuokrypos varijuoja ribose 1 – 6 mm. Pats atsakovės statybos techninis vadovas dėl nuokrypių nurodė, kad užtektų papildomo reguliavimo ir tam reikalingas papildomas garantinis įsipareigojimas (įrašas statybos žurnale). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nuokrypiai nėra esminis sutarties ir normatyvinių reikalavimų pažeidimas ar neatitikimas, tačiau išsprendžiami papildomo reguliavimo būdu.

2.6.                      Atsakovės atstovas 2020 m. gruodžio 7 d. atliktų darbų akto lydraštyje nurodė, kad nepriimami aktai, nes darbai „nepriduoti“. Ieškovei nėra aišku, ką atsakovė turėjo omenyje, kam ieškovė turėtų „priduoti“ darbus, nes darbus priimti privalo pati atsakovė. Tokia atsakovės pozicija būtų galima tik tuo atveju, jei darbai būtų išvis neatlikti, tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. darbus apžiūrėjo atsakovės statybų techninės priežiūros vadovas, kas reiškia, kad darbų rezultatas objektyviai egzistavo. Be to, atsakovė nenurodė, kokį garantinį raštą atsakovė turėjo mintyje atlikdama įrašą akte.

2.7.                      Ieškovė, siekdama geranoriškai išspręsti situaciją, pateikė atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d. prašomą garantinį raštą dėl papildomo reguliavimo, o garantinio rašto, kurį numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis, ieškovė pateikti negali tol, kol atsakovė nepasirašys darbų akto, nes tik tuo atveju, kai užsakovas yra pasirašęs darbų aktą, draudikai išduoda garantinio laikotarpio garantinius raštus. Apie šią aplinkybę ieškovė buvo informavusi atsakovę, tačiau atsakovė nereagavo.

2.8.                      Atsakovė ieškovei priskaičiuotą delspinigių sumą išskaitė iš mokėtinų ieškovei sumų, tokiu būdu siekdama susimažinti mokėtiną ieškovei sumą. Ieškovė nesutiko su delspinigių skaičiavimais. Atsakovė iki šios dienos net nėra pateikusi konkretaus paskaičiavimo nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį ir kaip atsakovė apskaičiavo delspinigių sumą.

2.9.                      Rangos sutarties 11.3 punkte šalys įtvirtino komunikavimo tarp šalių tvarką, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į gautus kitos šalies pranešimus šalis privalo atsakyti per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Neatsakius laikoma, kad pranešimo turiniui pritarta. Ieškovė 2020 m. spalio 2 d. atsakovei elektroniniu paštu įteikė pranešimą, kuriame nurodė, kad sutartyje nustatytais terminais nespės atlikti darbų. Ieškovė nurodė, kad visus darbus užbaigs iki 2020 m. lapkričio 20 d. Į minėtą pranešimą atsakovė elektroniniu paštu 2020 m. spalio 5 d. ieškovei nepateikė neigiamo atsakymo, neišreiškė nesutikimo su naujais įvykdymo terminais, o atsakė, kad rangovas tęstų darbus. Vadovaudamasi minėta sutarties nuostata ir atsakovės pozicija, ieškovė suprato, kad šalys susitarė dėl naujų darbų terminų ir atitinkamai veikė.  Jokių pretenzijų ieškovei dėl naujų darbų atlikimo terminų ieškovei nebuvo reiškiama nei žodžiu, nei raštu iki 2020 m. lapkričio 26 d. Atsakovė nepagrįstai priskaičiavo ieškovei delspinigius, dėl ko ieškovė ginčija atsakovės 14 158 61 Eur dydžio delspinigių priskaičiavimą.

2.10.                      Kadangi atsakovė savo prievolių priimti galutinį darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti geranoriškai nevykdė, ieškovė buvo priversta kreiptis į teisinius patarėjus, siekdama išspręsti tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą neteismine tvarka, taip ieškovė patyrė 3 845,95 Eur išlaidas, kurios turi būti priteistos iš atsakovės.

3.       Atsakovė UAB „DTC International“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1.                      Ieškovė netinkamai vykdė šalių sudarytą rangos sutartį, t. y. nesilaikė terminų, kokybės reikalavimų, o priskaičiuoti delspinigiai yra ieškovės netinkamai vykdytos sutarties pasekmė. Ieškovei buvo žinoma, jog sutarties vykdymo terminas atsakovei turi esminę reikšmę. Pasirašant sutartį ieškovė įsipareigojo ją vykdyti joje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 3.2. punktu ieškovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau šių sutartyje susitartų terminų nesilaikė.

3.2.                      Nors ieškovė įrodinėja, kad terminas buvo pakeistas vienašališku ieškovės pranešimu – elektroniniu laišku, tačiau tai neatitinka realybės, nes atsakovė niekada nesutiko dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, tačiau, kadangi rangovas jau buvo atrinktas, o sutarties nutraukimas būtų padaręs itin didelės žalos užsakovui (atsakovei), pareikalavo sutartį vykdyti kuo greičiau. Rangovė (ieškovė), suprasdama, kad pažeis sutartį, nurodė, jog supranta ir sutinka, kad užsakovė patirs nuostolių, kuriuos rangovė turės atlyginti. Be to, sutarties 3.4. punktas numato, kad kalendorinių darbų vykdymo grafikas gali būti keičiamas tik raštu, tą patvirtinant šalių atstovų parašais. Šiuo atveju ieškovė pateikė lakonišką elektroninį laišką, kuriame ne tik nurodė, kad galimai vėluos atlikti darbus, tačiau kartu ir nepateikė aiškios darbų užbaigimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad terminai nebuvo pratęsti, atsakovė pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę už vėlavimą ir įskaitė delspinigius. Įskaitymas teisėtas, todėl atsakovės prievolė yra pasibaigusi.

3.3.                      Vadovaujantis rangos sutarties priedo Nr. 6 Darbų vykdymo grafiku, I darbų etapas (pirmas aukštas) turėjo būti atliktas iki 2020 m. spalio 23 d., II darbų etapas (antras aukštas) – iki 2020 m. spalio 23 d., o III darbų etapas (ALU vitrina su durimis) – iki 2020 m. spalio 30 d., tačiau ieškovė šiurkščiai pažeidė šiuos terminus, darbų sutartyje sulygtu terminu neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė nebuvo pilnai pridavusi techniniam prižiūrėtojui bei užsakovui nė vieno iš darbų etapo, atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius nuo sutartos darbų įgyvendinimo kainos. Kadangi sutarties 7.6. punktas numatė, kad užsakovas delspinigius išskaitys iš rangovui mokėtinų sumų, atsakovė, remdamasi sutarties nuostatomis bei CK normomis, būtent tai ir padarė. Be to, atsakovė, remdamasi sutarties 4.17. punktu, priėmė ieškovės sumontuotus gaminius su defektais ir, remdamasi sutarties 4.1.7. punktu, sumažino darbų kainą 1 005,10 Eur suma.

3.4.                      Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė ieškovei raštą dėl darbų fronto perdavimo–priėmimo klausimo. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad negali priimti darbų fronto, nes nebuvo ištaisyti visi darbų trūkumai ir nebuvo gautas joks sprendimas dėl trūkumų taisymo būdo. Pagal CK 6.694 straipsnį, šalis turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl atsakovė nepriėmė darbų, siekdama apsaugoti savo interesus. Užfiksavus esamus darbų trūkumus, ieškovė nepateikė paaiškinimo, kaip jie bus ištaisyti.

3.5.                      Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, bei remdamasi CK 6.69 straipsnio 1 dalimi, sulaikė 5 procentus nuo sutarties kainos be PVM dydžio sumą, skirtą rangovo garantiniams įsipareigojimams užtikrinti. Rangovui tinkamai vykdant savo prievoles garantiniu laikotarpiu šio sulaikymo sumos (ar jos dalis, jeigu dalis bus panaudota) bus išmokėtos rangovui suėjus 3 metų laikotarpiui.

3.6.                      Ieškovės argumentas, jog specifikacijose yra nustatytas leistinas 5 mm atskirų gaminių iki 2000 mm matmenų nuokrypis langų plokštumui ir tiesumui, tačiau nėra nenustatytas leistinas langų plokštumo ir tiesumo nuokrypis didesniems nei 2000 mm gaminiams (t. y. kuris galėtų būti taikomas 2680 mm aukščio gaminių Vkom1-1 ir Vkom1-2 plokštumui ir tiesumui, dėl kurių yra reiškiamos pastabos), yra niekuo nepagrįstas, nes užsakovas nereiškia pastabų sumontuotų langų plokštumui ir tiesumui pagal TS 09 LANGŲ MONTAVIMAS leistinų nuokrypių lentelę, o nustatyti neatitikimai yra nuokrypiai nuo vertikalės bei gaminių kreivumo.

4.       Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė skirtinguose dokumentuose nurodė skirtingą delspinigių dydį ir skirtingus laikotarpius. Pagal sutartį delspinigiai skaičiuojami ne nuo visos sutarties kainos, o nuo neatliktų darbų vertės, dėl ko atsakovė priskaičiavo aiškiai per dideles netesybas, be to, atsakovė net neįrodinėja savo patirtų nuostolių.

5.       Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad delspinigius apskaičiavo nuo pirmojo akto visos sumos, t. y. 70 535,46 Eur, o likusi suma skaičiuojama nuo likusios pagal sutartį sumos. Pažymėjo, kad delspinigius skaičiavo nuo sumos be PVM, nors galėjo skaičiuoti nuo sumos su PVM. Ieškovė nurodė, kad delspinigiai turi būti mažinami, tačiau nepateikė tam argumentų, kodėl turi būti nesilaikoma sutarties sąlygų. Egzistuoja realūs ieškovės atliktų darbų trūkumai, kurie užfiksuoti antstolio protokole, iš jų yra tokie, kaip komercinių patalpų durų pastato (duomenys neskelbtini), probleminis uždarymas, dalis durų visiškai neužsidaro ir neužsirakina, durų plastikiniai apvadai yra atsiklijavę ir atšokę, vietomis yra atsiklijavusi ir su pūslėmis aplink langus suklijuota sandarinimo juosta. Ieškovė pažeidė sutartį, vėlavo užbaigti darbus iki sutartyje numatyto termino, dėl ko atsakovė patyrė tiesioginius nuostolius. Delspinigiais atsakovė nori ne nubausti ieškovę, o kompensuoti savo patirtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Aveplast“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „DTC International“ 2021 m. sausio 7 d. raštu „Atsakymu į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“ atliktą įskaitymą 14 336,66 Eur sumai dalyje dėl 11 337,19 Eur delspinigių įskaitymo; priteisė iš atsakovės ieškovei 20 937,24 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 937,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 557,61 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei 6,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7.       Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. DTC-E-UZS28500, kurios pagrindu ieškovė (rangovas) įsipareigojo statybos objekte (duomenys neskelbtini), daugiabučiai gyvenamieji namai, sumontuoti PVC ir ALU langus ir duris, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti. Rangovas šiuo gaminius paruošia pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją (priedas Nr. 2). Rangovas, išmatavęs langus, pateikia užsakovui užsakomų gaminių specifikaciją su patikslintomis ir rangovo išmatuotomis angomis. Užsakovui raštiškai patvirtinus šią specifikaciją, su patikslintomis ir rangovo išmatuotomis angomis, gaminiai paleidžiami gamybai. Rangovo pateikti gaminiai privalo atitikti Techninio projekto Bendrojoje dalyje pateiktos specifikacijos „TS09 langų montavimas“ keliamus reikalavimus.<...>Numatyti darbai atliekami etapais, detaliau nurodyti abiejų šalių suderintoje sąmatoje, o taip pat kituose projektiniuose dokumentuose (priedas Nr. 1, priedas Nr. 2). Prie šios sutarties abiejų šalių pasirašytas komercinis pasiūlymas (priedas Nr. 1) yra laikomas neatskiriama šios sutarties dalimi. <...> (Sutarties 1.4 punktas). Remiantis Sutarties 1.5 punktu, rangovas įsipareigoja užbaigti ir perduoti Sutarties 1.4 punkte apibrėžtus darbus užsakovui pagal baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal darbų grafike (priedas Nr. 6) nurodytus terminus. Pagal Sutarties 1.6 punktą, rangovas, atlikęs rangos sutarties 1.4 punkte apibrėžtus darbus, kartu su Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu perduoda užsakovui visą objekto statybinę dokumentaciją (bendrastatybinės dalies bei kitą privalomą dokumentaciją pagal reglamentą), kuri buvo perduota rangovui, su rangovo darbų vadovo žyma „Taip, pastatyta“, bei jo parašu; statybos darbų vykdymo žurnalus, paslėptų darbų aktus, bandymų protokolus, pažymas ir kt.). Pagal Sutarties Priedą Nr. 6, Darbų vykdymo grafiką ieškovė darbus atlikti turėjo iki 2021 m. spalio 30 d., o priduoti iki 2021 m. lapkričio 6 d.

8.       Teismas nurodė, kad objekto Statybos darbų žurnale yra įrašai: 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 13 d. PVC gaminių montavimo darbai tarp 09-10, 10-12, 13-14 ašių, sandarinimas juostomis F54 Nr. 17, F54 Nr. 18, 2020 m. lapkričio 16 d. ALU gaminių montavimo darbai, montavimas tarp ašių 12-13 I-me aukšte, tvirtinimas plytsraigčiais F 54 Nr. 16, sandarinimas juostomis F54 Nr. 17, F54 Nr. 18, 2020 m. lapkričio 17 d. PVC gaminių F54 Nr. 15 montavimas, 2020 m. lapkričio 18 d. darbai tarp ašių 12-13 II – me aukšte F ašyje, tvirtinimas plytsraigčiais F 54 Nr. 16, sandarinimas juostomis F54 Nr. 17, F54 Nr. 18, 2020 m. lapkričio 18 d. PVC gaminių F54 Nr. 15 montavimo darbai, montavimas tarp 15 - 18 ašių, I aukšte ir tarp 18-19 ašių F ašyje, tvirtinimas plytsraigčiais F 54 Nr. 16, sandarinimas juostomis F54 Nr. 17, F54 Nr. 18, 2020 m. lapkričio 20 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. PVC gaminių PVC gaminių F54 Nr. 15 montavimo darbai tarp 10-15 ašių II – me aukšte ir tarp ašių 18 – 19 I aukšte I ašyje, tvirtinimas plytsraigčiais F 54 Nr. 16, sandarinimas juostomis F 54 Nr. 17, F 54 Nr. 18.

9.       Teismas tai pat nurodė, kad techninės priežiūros vadovas G. K. pateikė tokias Bendrąsias statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiąsias statinio statybos vadovo pastabas: I-jo aukšto komercijos korpuse ašyse 1-19 nėra užbaigti montavimo darbai; neužklijuotos priešvėjinės juostos; neužklijuotos garo juostos iš vidaus. Grafoje „Įrašai apie reikalavimų įvykdymą“ UAB „Aveplast“ darbų vadovo A. P. įrašai „supratau, vykdysim, sutvarkyta 2020-11-30“. G. K. 2020 m. gruodžio 4 d. padarė įrašą „UAB „Aveplast“ eksploatacinių savybių deklaracijas privalo patvirtinti <2 neįskaitomas tekstas>. A. P. padaręs įrašą „supratau, vykdysim, sutvarkyta 2020-12-05. 2020 m. gruodžio 7 d. G. K. įrašė „II aukšto plastikiniai langai sumontuoti (Nr. Vkom 1-1, Vkom 1, Vkom 1-2), neatitinka pagal sutartį leistinų nuokrypių (1 m – 1 mm). Užfiksuoti nuokrypiai 1 m – 5 mm. A. P. padaręs įrašą „supratau, sutarta papildomas garantinis įsipareigojimas“. Taip pat G. K. parašęs: ašyse 13 – 14/F, II aukšte 10 – 11/(?) nėra užklijuotos garo juostos; būtina sureguliuoti visų įrengtų langų su durimis pritraukėjus; 3 patalpos I aukšte stiklo tarpinė užspausta kreivai. A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. padarė 3 įrašus „sutvarkyta“.

10.       Teismas nurodė, kad UAB „Aveplast“ pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 2 d. elektroniniame laiške atsakovės UAB „DTC International“ vadovei Ž. B. rašė: „Esu priverstas informuoti, kad rugsėjo 15 d. prieš sutarties pasirašymą siųstą grafiką (kuris kuriamas savaitę iki sutarties pasirašymo), jūsų prašymu, pakoregavau per daug optimistiškai. Tuo metu derinant su medžiagų tiekėjais preliminarius medžiagų pristatymo terminus atrodė, kad labai pasistengiant įmanoma įgyvendinti jūsų pageidavimus, tačiau sutarties privalomų sąlygų įgyvendinimui nusitęsus iki 10 dienų (iki rugsėjo 25 dienos) situacija rinkoje pasikeitė ir gaunant užsakytų medžiagų pristatymo datų patvirtinimus matau, kad mes niekaip netelpam į suderintus terminus. 1. Kadangi stiklo paketai yra grūdinti, juos gausime tik spalio 23 d., mums reikia turėti bent 3 – 4 dienas įstiklinimui. Montavimą pradėsime 27 dieną, kas reiškia, jog pirmą aukštą ir antro aukšto vieną vitriną baigsime montuoti lapkričio 9 – 10 dienomis. 2. Antro aukšto lenktai vitrinai šarnyriniai sujungimo profiliai užsakyti rugsėjo 28 d. Gavome pristatymo patvirtinimą spalio 27 d. Pradėjome vakar (10.01) matuoti. Šiandien dar matuotojas važiuoja suderinti technines smulkmenas ir gamybinius matmenis turėsime pirmadienį (10.05). Pirmadienį užsakysime stiklo paketus. Stiklo paketai grūdinti, mes juos gausime spalio 27 d. Sugaminsime iki lapkričio 5- 6 d. Sumontuosime iki lapkričio 11 – 13 d. 3. Kas liečia ALU poziciją VDKom1, kadangi suderino žodiškai mūsų konstruktorius, kad leidžia pakeisti praplatinimo profilio sudėtį, tai turėtume sumontuoti, kaip numatyta grafike. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jeigu neįvyks nenumatytų situacijų su medžiagų tiekimu, galutinis optimistinis sutarties įvykdymo terminas nusikels iš lapkričio 6 dienos į lapkričio 13 d., o realiai žinant objektų vykdymo subtilybes, manau, iš objekto išeisime lapkričio 20 d. Prašau, įsivertinkite surašytus terminus planuojant kitus objekto darbus. <...>“.

11.       UAB „DTC International“ vadovė Ž. B. 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške M. Š. rašė: „Na iš tikrųjų labai blogai, kad viskas atsilieka, nes jau ateina lietaus metas ir kiti darbai visi stos dėl langų nebuvimo. Tai labai tikiuosi, kad vėlavimų būtų kuo mažiau. Jeigu vis dėl to tikrai vėluosite, siūlau pradžiai kuo greičiau pasibaigti darbus A korpuse, ten yra 6 gaminiai“.

12.       UAB „Aveplast“ pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovei rašė: „Ačiū už supratimą. Mes esame suinteresuoti darbus atlikti kaip įmanoma greičiausiais terminais ir tikrai netempti laiko, kadangi jūsų projekto kaina mums labai optimistinė, dėl ko bet koks vėlavimas nuostolis pirmiausia mums. Lauksiu atsakymo dėl VDKom 2 (plastikinės dvivėrės durys) rankenų“.

13.       Teismas nustatė, jog UAB „DTC International“ vadovė Ž. B. 2020 m. lapkričio 26 d. pranešime „Dėl rangos sutarties vykdymo terminų“ ieškovei nurodė, kad ieškovė, kaip rangovė įsipareigojo darbus užbaigti ir perduoti iki 2020 m. lapkričio 6 d. Sutarties 3.3. ir 3.4 punktais rangovė įsipareigojo darbų atlikimui pasitelkti tiek kvalifikuotų darbuotojų, kad darbai būtų laiku įgyvendinti, pilnai atlikti ir priduoti pagrindiniais ir tarpiniais terminais. Pagal rangos sutarties priedo Nr. 6 darbų vykdymo grafiką 1 darbų etapas (1 aukštas) turėjo būti atliktas iki 2020 m. spalio 23 d., II darbų etapas (antras aukštas) iki 2020 m. spalio 23 d., o III darbų etapas (ALU vitrinas su durimis) – iki 2020 m. spalio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas nėra pilnai pridavęs Techniniam prižiūrėtojui bei nėra perdavęs užsakovei nei vieno darbų etapo, pranešimo pateikimo dienai vėlavimas sudaro: I etapas – 34 kalendorinės dienos, II etapas – 34 kalendorinės dienos, III etapas – 27 kalendorinės dienos. Vadovaujantis rangos sutarties 7.4 punktu užsakovė (atsakovė) apskaičiavo 0,5 proc. delspinigius nuo kiekvieno neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kuriuos išskaitys iš rangovei (ieškovei) mokėtinų sumų. Pranešimo dieną rangovė vėluoja atlikti visus numatytus darbus, kas sudaro I + II etapai – 75 332,51 Eur neatliktų sutarties kainos darbų; III etapas – 10 015,40 Eur neatliktų sutarties kainos darbų. 2020 m. lapkričio 26 d. delspinigiai sudaro I + II etapai – 12 806,53 Eur, III etapas – 1 352,08 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pagal sutarties 5.17.2 punktą, užsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei rangovė per 5 dienas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina savo prievolės vykdymo trūkumų, 5 dienų terminas neįtakoja aukščiau minėtų delspinigių skaičiavimo. Pranešimo pabaigoje atsakovė prašė rangovę kuo skubiau imtis priemonių sutartimi numatytų įsipareigojimų tinkamam įgyvendinimui.

14.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Aveplast“ pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške draudimo bendrovei rašė: „Kadangi sutartis baigta, darbai priduoti, bet užsakovas nesirašo ant baigiamojo darbų akto dėl to, kad mes (UAB „Aveplast“, teismo pastaba), vėlavome, mes jiems vienašališkai įteikėme baigiamąjį aktą. Tačiau, siekdami vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, norime pateikti klientui (UAB „DTC International“, teismo pastaba) garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Kaip ir buvome kalbėję, kad draudimo kompanija tokio rašto neišduos be baigiamojo akto. Man yra reikalingas draudimo bendrovės oficialus atsakymas dėl garantinio laikotarpio laidavimo neišdavimo“.

15.       UAB „Aveplast“ vadovas atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d. laiške nurodė, kad rangovė (ieškovė) atliko darbus, užpildė statybos darbų žurnalą, rangovo atliktus darbus kaip tinkamus patvirtino techninės priežiūros vadovas G. K. 2020 m. gruodžio 7 d. techninės priežiūros vadovas pareiškė pastabą, kad rangovės (ieškovės) įrengtų konstrukcijų Vkom 1-1 ir Vkom 1-2, sandūrų sumontavimo nuokrypis yra artimas maksimaliai leistinoms. Rangovė patvirtina, kad: 1) sumontuotų konstrukcijų Vkom 1-1 ir Vkom 1-2 sandūrų nuokrypiai neįtakoja šių konstrukcijų eksploatacinių charakteristikų; 2) sumontuotos konstrukcijos Vkom 1-1 ir Vkom 1-2 gali būti eksploatuojamos pagal savo tiesioginę paskirtį; 3) atvejai, jei garantinio laikotarpio metu būtų nustatyta, kad dėl natūralių aplinkos sąlygų (pvz. vėjo apkrovų ar pan.) konstrukcijų Vkom 1-1 ir Vkom 1-2 eksploatacinės charakteristikos yra prarastos (pvz. sutrūko stiklo paketai ar pan.), šių konstrukcijų remontas bus atliekamas nemokamai sutinkamai su UAB „Aveplast“ suteikiamomis garantijomis ir garantinio aptarnavimo sąlygomis. Rangovas papildomai patvirtina, kad 6 – ių mėn. laikotarpiu po objekto pripažinimo tinkamu naudoti, užsakovės (atsakovės) pageidavimu nemokamai sureguliuos visų pagal sutartį sumontuotų gaminių varstymo mechanizmus.

16.       Draudimo bendrovės atstovė 2021 m. sausio 22 d. pateikė ieškovei atsakymą „Taip, garantinio laidavimo pasiūlymo pateikimo svarstymui reikėtų pasirašyto baigiamojo akto, kuriame turėtų būti pažymėta, jog užsakovas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų. Taip pat reikės draudėjo 2018 – 2020 m. finansinių ataskaitų, F 3 formos ir patikslinti, kur pagal šią sutartį buvo imtas atlikimo laidavimas ir CAR‘as“.

17.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1 (pažymą ir aktą pasirašė UAB „Aveplast“ montavimo darbų skyriaus vadovas A. P.) dėl atliktų darbų už 71 811,91 Eur su PVM. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą AVE Nr. 123786 už 71 811,91 Eur. Ieškovė su 2020 m. lapkričio 24 d. lydraščiu perdavė atsakovei Atliktų darbų aktą, forma F2 ir F3 (du egzempliorius), PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVE 0123786 (du egzempliorius), lydraštyje pasirašė UAB „DTC International“ statybos vadovas R. B.  Be to, ieškovė 2020 m. gruodžio 4 d. surašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 13 535,99 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 4 d. surašė Atliktų darbų aktą Nr. 2 (pažymą ir aktą pasirašė UAB „Aveplast“ montavimo darbų skyriaus vadovas A. P.) dėl atliktų darbų už 13 535,99 Eur. Ieškovė 2020 m. gruodžio 4 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVE 0123786 už darbus 11 186,77 Eur be PVM (13 535,99 Eur su PVM) sumai. Su 2020 m. gruodžio 7 d. lydraščiu perdavė atsakovei 22 sumontuotų durų raktų komplektus. Lydraštyje UAB „DTC International“ statybos vadovas R. B. padarė įrašą, kad aktai ir sąskaita faktūra yra atmesti, kadangi nepriduoti darbai.

18.       Teismas nurodė, kad antstolio Mindaugas Dapkus 2021 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad dalyvaujant UAB „DTC International“ projektų vadovui M. P. ir ekspertui E. L. apžiūrėjus patalpas (duomenys neskelbtini), patalpas nustatyta, kad pirmo aukšto komercinių patalpų durys sunkiai užsidaro, dalis visiškai neužsidaro ir neužsirakina. Komercinių patalpų durys, kurios išeina į vidinį kiemą, prie sienos yra su plastikiniais apvadais. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu šie apvadai yra atsiklijavę ir atšokę nuo sienos. Sandarinimo juosta, kuri yra komercinių patalpų viduje, suklijuota aplink langus ir duris, yra vietomis atsiklijavusi, su pūslėmis. Be to, UAB „Statybų procesų valdymas“ ekspertas E. L. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021/08/06-1 nurodė, kad (duomenys neskelbtini), atlikus  1–12 – os komercinių patalpų plastikinių ir aliuminių durų montavimo ekspertinį tyrimą nustatyta, kad jos iš esmės yra sukrypusios ir neveikia. Durų stakta kliūna į durų rėmą, matomi mechaniniai plastikinių dalių pažeidimai. Durų rėmo guminės tarpinės yra atsilaisvinusios ir nukritusios, neatlieka savo funkcijos. Vidinė garo izoliacija įrengta netinkamai, ją kerta laidai, kampai nėra teisingai suvesti. Durų išorės apvadai nesilaiko, yra dalinai arba pilnai atsiklijavę nuo paviršiaus. Šie defektai netenkina STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 78 ir 84 punktų, „Daugiabučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas. Techninės specifikacija“ Pagrindinių charakteristikų ir darbų vykdymo 4 ir 9 punktų ir UAB „Aveplast“ daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), plastikinių ir aliuminių langų montavimo technologinės kortelės“. Rekomenduojama duris tinkamai sumontuoti, sureguliuoti ir pritvirtinti apdailą, remiantis gamintojo nurodyta montavimo technologija STR 2.04.01:2018 ir pastato techninės specifikacijos nurodymais.

19.       Liudytojas A. P., UAB „Aveplast“ montavimo darbų skyriaus vadovas, 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės atstovai darbų atlikimo metu reiškė tik nežymias pretenzijas, o pasitaikę trūkumai buvo ištaisomi darbų vykdymo metu. Techninės priežiūros vadovas G. K. buvo nustatęs per didelį vieno lango nuokrypį, tačiau langas buvo permontuotas. Galėjo būti su problemomis dar vienas langas, tačiau trūkumas buvo ištaisytas. Kai prireikdavo, iš karto buvo atliekami langų, durų reguliavimai. Objekte buvo nustatyti 3 darbų etapai, o techninės priežiūros vadovas G. K. (gali būti tai derinama ir su projekto vadovu) nurodė pirmiausia vykdyti 1 ir 3 etapus (pirmame aukšte), o 2 vykdyti pabaigoje, visus darbų etapus ieškovės darbuotojai įvykdė. Lango rėmo sumontavimo procesą sudaro jo tvirtinimas angoje, išorinės garo juostos klijavimas, užpurškimas sandarinimo putomis, po to vidinės garo juostos užklijavimas. Apdaila daroma tada, kai gaminiai yra pilnai visi sumontuoti, tačiau UAB „Aveplast“ apdailos nedarė, nes nebuvo tokio užsakymo. Langai pilnai buvo sumontuoti 2020 m. lapkričio 22-24 d. Garantiniai darbai vykdomi kas pusę metų, jų nedarant gali strigti langų atsidarymas/uždarymas, sutepimas. UAB „Aveplast“ nevykdė garantinės priežiūros, nes UAB „DTC International“ dėl jos nesikreipė. Dėl eksperto E. L. 2021 m. rugpjūčio 26 d. akte nurodytų trūkumų liudytojas parodė, kad ekspertas darbų kokybę vertino maždaug po 9 mėn., o per tą laiką buvo vykdomi statybos darbai, ir tie darbai turėjo reikšmės sumontuotų langų ir durų veikimui, jų mechanizmams ir liudytojas rodė techniniam prižiūrėtojui aptaškytas tinku duris, paremtas stelažais, pririštas vielomis ir pan. teigdamas, kad taip statybos darbai neturi būti vykdomi. Kai UAB „Aveplast“ pabaigė vieno korpuso pirmame aukšte darbus, fasado apdailos darbai dar nebuvo pradėti, nors juos buvo galima vykdyti. Kai UAB „Aveplast“ pradėjo montavimo darbus kitame pirmo aukšto korpuse, fasado darbai buvo pradėti tik maždaug po savaitės ar dviejų, nors kliūčių atlikinėti fasado apdailos darbus nebuvo. Liudytojo teigimu, 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje visi langai (jų rėmai) jau buvo sumontuoti. Dėl tripliko priede Nr. 1 nuotraukos liudytojas nurodė, kad ten matosi, jog langų rėmai jau yra sumontuoti ir tai netrukdė atlikinėti fasado apdailos darbų. A. P. žinoma aplinkybė, kad techninis prižiūrėtojas G. K. antrame aukšte nustatė tam tikrą nuokrypį, tačiau, UAB „Aveplast“ darbuotojo teigimu, iš jų pusės atlikus matavimus, viršijančių normas nuokrypių nebuvo nustatyta, bet UAB „Aveplast“ darbuotojai tikrino nuokrypį kitų būdu, nei G. K..

20.       Liudytojas M. Š., UAB „Aveplast“ pardavimų skyriaus vadovas 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo pat pradžių su užsakovu derino sutarties sąlygas, terminus ir pan. Langų, durų rėmai, jei vertinti pagal pirminį grafiką, buvo pagaminti pavėluotai apie 20 dienų. Liudytojas sutarties vykdymo eigoje bendravo su UAB „DTC International“ vadove. 2020 m. rugpjūčio mėn. derinant sąlygas darbų vykdymo terminai nebuvo keičiami, tačiau pasirašius sutartį ir užsakovui (atsakovei) sumokėjus avansą paaiškėjo, kad tiekėjai vėluos pateikti medžiagas, apie ką M. Š. 2020 m. spalio 5 d. laišku informavo UAB „DTC International“ direktorę Ž. B. Liudytojas ne iš karto informavo užsakovę todėl, kad po sutarties pasirašymo pateikė užsakymą tiekėjams, iš kurių tik per tam tikrą laiką sužinojo apie vėlavimą pateikti medžiagas. Iš UAB „DTC International“ vadovės atsakymo į 2020 m. spalio 5 d.  laišką liudytojas suprato, kad UAB „DTC International“ sutinka dėl darbų termino pratęsimo, t. y. kad UAB „Aveplast“ darbus atliktų iki 2020 m. lapkričio 20 d. Tuomet, kai 2020 m. lapkričio 26 d. iš UAB „DTC International“ gavo pretenziją, liudytojui tai buvo netikėta. Liudytojo žiniomis, galutiniai darbų priėmimo perdavimo aktai buvo pasirašyti 2020 m. lapkričio 25 d., 26 dienomis, tačiau atsakovė lyg ir jų nepriėmė.

21.       Liudytojas G. K., einantis techninės priežiūros vadovo pareigas, 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal UAB „DTC International“ užsakymą vykdė statybos darbų techninę priežiūrą objekte (duomenys neskelbtini). G. K. statybos objekte kiekvieną trečiadienį organizuodavo užsakovų, rangovų susitikimus, tačiau juose UAB „Aveplast“ atstovai nedalyvavo. G. K. objekte lankydavosi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais ir turėjo visą eilę pastabų dėl UAB „Aveplast“ atliekamų langų ir durų montavimo trūkumų. Kadangi į žodines pastabas rangovės atstovas A. P. nereagavo, liudytojas pradėjo jas rašyti į statybos darbų žurnalą. Antrame aukšte buvo nustatyti neleistini langų nuokrypiai (5 mm), apie kuriuos techninis prižiūrėtojas informavo užsakovės UAB „DTC International“ atstovę ir tai buvo užfiksuota statybos darbų žurnale. Pagal liudytoją, lango (rėmo) nuokrypis turi būti matuojamas iš vidaus, matavimų skirtumo, matuojant iš išorės, liudytojo teigimu, neturi būti. Nustatant neleistiną nuokrypį dalyvavo UAB „Aveplast“ atstovai. A. P. norėjo statybos darbų žurnale nurodyti neteisingą darbų atlikimo datą – vietoje tikrosios - lapkričio 3 d., norėjo nurodyti spalio 3 d. Statybos darbų žurnale paskutinis įrašas, susijęs su UAB „Aveplast“, padarytas 2021 m. gruodžio 9 d., tačiau kai kurių trūkumų rangovė taip pat neištaisė. Liudytojas tikrino ieškovės sumontuotų langų ir durų sureguliavimą. G. K. su A. P. ir jo kolega sutarė, kad langų ir durų reguliavimą atliks pavasarį, esant teigiamai temperatūrai, nes reguliavimas vyko žiemą, o neigiamoje temperatūroje plastikas sunkiau pasiduoda reguliavimui. Dėl papildomo sureguliavimo padarytas įrašas 4B statybos darbų žurnale. Pavasarį liudytojas, vykdydamas tame pačiame objekte techninę priežiūrą, gavo pastabas iš patalpas objekte įsigijusių asmenų, jis kvietė UAB „Aveplast“ atstovus atvykti dėl sureguliavimo, tačiau jie neatvyko. G. K. teigimu, fasado apdailos darbų negalima vykdyti iki tol, kol langų ir durų montavimo rangovai nepriduoda savo darbų, kol jie nebus tinkamai sureguliuoti, užklijuota priešvėjinė plėvelė. Nors ir sumontuoti, be stiklų rėmai negali būti priduodami, turi būti sumontuoti visi gaminio elementai, jie turi būti tinkamai pritvirtinti. Tvirtinimo darbus UAB „Aveplast“ iš pradžių atliko ne pagal technologinės kortelės reikalavimus, bet G. K. reikalavimu trūkumą ištaisė. Liudytojo teigimu, atliekant statybos apdailos darbus neigiamoje temperatūroje atsiranda papildomų reikalavimų – reikia paruošti mišinius, skirtus dirbti neigiamose temperatūrose, reikia plėvele aptraukti pastolius (dažnumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų) ir dirbant temperatūrai palaikyti reikalinga naudoti šildymo aparatus.

22.       Teismas nurodė, kad UAB „DTC International“ pateikė nuostolių, atsakovės teigimu, susidariusių dėl ieškovės atliekamų darbų vėlavimo, apskaičiavimą. Nurodė, kad šiltinimo neoporu kainai padidėjus 2 Eur  (vnt. matas nenurodytas) susidarė 313,39 Eur nuostolis už 2020 m. gruodžio mėn., 1 Eur (vnt. matas nenurodytas) padidėjus kainai susidarė 275,69 Eur už šiltinimo smeigiavimą ir armavimą po dekoru, už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., 1 Eur (vnt. matas nenurodytas) padidėjus kainai susidarė 71,32 Eur nuostolis už šiltinimo smeigiavimą ir armavimą plytelėmis, už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., 2 Eur (vnt. matas nenurodytas) padidėjus kainai susidarė 261,54 Eur nuostoliai už šiltinimo smeigiavimą ir armavimą plytelėmis, už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio – gegužės mėn., dėl kainos 2,50 Eur (1 vnt. matas nenurodytas) dėl pastolių uždengimo armuota plėvele susidarė 3 782,50 Eur nuostoliai už 2020 m. gruodžio mėn., už šildytuvą (vieno šildytuvo už parą kaina 7,50 Eur) susidarė 1 710 Eur šildytuvo nuostoliai už 2021 m. sausio – vasario mėn., už kurą (1 val. vienam šildytuvui kaina 2,50 Eur) susidarė 10 387,50 Eur nuostoliai už 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio – gegužės mėn. ir pastolių nuomos išlaidos (2 Eur už nenurodytą vnt. matą) 2 798 Eur už 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., iš viso – 19 913,33 Eur atsakovės nurodytų nuostolių.

23.       Teismas nustatė ir tai, kad UAB „Mersina“ 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzijoje dėl darbų vykdymo atsakovei UAB „DTC International“ nurodė, kad UAB „Mersina“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pasirašė su UAB „DTC International“ Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Statybos rangos sutarties Nr. DTC-Mersina/2020-06-29, kuriame įsipareigojo atlikti B, C korpusų komercinių patalpų fasadų šiltinimo ir apdailos darbus iki 2020 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad užsakovė iki 2020 m. lapkričio 20 d. neperdavė darbų fronto, kadangi nebuvo įrengti komercinių patalpų langai ir durys, pasikeitus oro sąlygoms, kai darbų technologiškai neįmanoma atlikti su vasariniais mišiniais, UAB „Mersina“ informavo, kad reikalinga pasirašyti papildomą susitarimą dėl darbų atlikimo žemos temperatūros oro sąlygomis. 2020 m. rugsėjo 7 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Statybos rangos sutarties Nr. DTC-Mersina/2020-06-29 1 ir 3 punktuose aptarti pasikeitę darbų įkainiai, o 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje nebuvo numatyti atlikti B ir C korpusų komercinių patalpų D, sienutės tarp A ir B korpusų fasado šiltinimo ir apdailos darbus, pagal papildomame susitarime nurodytus įkainius, šiuos darbus UAB „Mersina“ turi atlikti iki 2020 m. lapkričio 20 d.

24.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė rangovės UAB „Mersina“ objekto (duomenys neskelbtini), B ir C, B ir A korpusų fasado apdailos (šiltinimo, smeigiavimo, dekoratyvinio tinkavimo, apklijavimo akmens masės plytelėmis, palangių skardinimo) Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 005 Nr. 007, Nr. 009 ir Nr. 011. Akte Nr. 005 prie UAB „DTC International“ statybos vadovo R. B. parašo nurodyta data 2020 m. gruodžio 28 d., akte Nr. 007 prie Ž. B. parašo nurodyta data 2021 m. sausio 29 d., akte Nr. 009 (darbai komercinių patalpų B ir C korpusuose, sienutės apdaila tarp B ir A korpusų) prie direktorės Ž. B. parašo datos nėra, prie UAB „Mersina“ statybos darbų vadovo A. P. nurodyta data 2022 m. vasario 24 d., prie G. K. parašo data 2021 m. vasario 26 d., akte Nr. 011 (darbai komercinių patalpų B ir C korpusuose, sienutės apdaila tarp B ir A korpusų) prie direktorės Ž. B. parašo data nurodyta 2021 m. birželio 2 d. Pagal aktą Nr. 005 iš viso per ataskaitinį spalio mėn. atlikta darbų už 1 615 Eur be PVM (akto paskutinis stulpelis, 2 psl.). Pagal aktą Nr. 007 iš viso per ataskaitinį sausio mėn. atlikta darbų už 4 412,50 Eur be PVM (akto paskutinis stulpelis, 2 psl.). Pagal aktą Nr. 009 iš viso per ataskaitinį vasario mėn. atlikta darbų už 2 360 Eur be PVM (akto paskutinis stulpelis, 2 psl.). Pagal aktą Nr. 011 iš viso per ataskaitinį gegužės mėn. atlikta darbų už 2 00 Eur be PVM (akto paskutinis stulpelis, 2 psl.).

25.       Be to, atsakovė UAB „DTC International“ 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė 2020 m. birželio 29 d. rangos sutartį, sudarytą UAB „Mersina“, pagal kurią UAB „Mersina“, objekte (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti daugiabučių namų ir komercinių patalpų dalies išorinių sienų šiltinimo, smeigiavimo, armavimo ir paviršių dekoratyvinio tinkavimo darbus. Pačios sutarties tekste nenurodyta, iki kokios konkrečios datos UAB „Mersina“ turėjo atlikti darbus, tačiau prie sutarties pridedamas kalendorinis darbų grafikas, pagal kurį objekte (duomenys neskelbtini), apdailos darbų pastate B ir C pradžia – 2020 m. liepos 20 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 30 d., objekte (duomenys neskelbtini), komercijos patalpų apdailos darbų pradžia – 2020 m. gruodžio 1 d., pabaiga – 2021 m. sausio 31 d. (12.1.8 p., priedas Nr. 7). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad rangovas darbus įsipareigoja pradėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo darbų fronto priėmimo–akto pasirašymo. 2020 m. gruodžio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Statybos rangos sutarties Nr. DTC-Mersina/2020-06-29 UAB „DTC International“ susitarė su UAB „Mersina“ susitarė dėl darbų atlikimo įkainių pasikeitus oro sąlygoms. 2020 m. gruodžio 1 d. Darbų fronto priėmimo–perdavimo aktu Nr. 15 UAB „DTC International“ perdavė UAB „Mersina“ korpuso B darbų frontą – fasadą, plokštuma 10-15/F, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti rangos darbus pagal Rangos sutartį Nr. DTC-Mersina/2020-06-29 ir jos priedus. Minėtame akte yra tokios pastabos: 1. Langų defektai: visi sumontuotų langų stiklo paketai dulkėti arba nešvarūs, todėl neįmanoma įvertinti, ar jie nėra subraižyti. Padaryta foto fiksacijas ir sužymėti langai brėžinyje; 2. Neįrengti vitrinų praplatinimai.

26.       Teismas pastebėjo, kad ieškovė UAB „Aveplast“ 2021 m. gruodžio 1 d. paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė dalį darbų faktiškai užbaigė 2020 m. lapkričio 24 d., likusią dalį atliko 2020 m. gruodžio 4 d. ir perdavė atsakovei atliktų darbų aktus, kitą dokumentaciją darbų priėmimui. UAB „Mersina“ pateiktame 2021 m. lapkričio 23 d. datos pranešime nurodoma, kad darbų frontas turėjo būti perduotas iki 2021 m. lapkričio 20 d. Vertindamas aplinkybę, kad minėtas rangovas perdavinėjo atliktus darbus iki 2021 m. birželio mėn., teismas sprendė, kad akivaizdu, jog šis rangovas planavo darbus objekte vykdyti žiemos laikotarpiu ir kelis mėnesius (o ne dienas), kas lemia, kad šis rangovas turėjo būti įvertinęs žieminių mišinių poreikį ir juos įtraukęs į sąmatą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė nuostolius skaičiuoja ne už kelias ieškovės UAB „Aveplast“ pavėluotas dienas, t.y. nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., o skaičiuoja už pilną gruodžio mėnesį bei 2021 m. sausio – gegužės mėn. Jei papildomų statybos medžiagų ir priemonių UAB „Mersina“ reikėjo gegužės mėn., tai šios priemonės minėtam rangovui buvo reikalingos nepriklausomai nuo metų laiko, todėl nėra susiję su ieškovės kelių dienų pavėlavimu. Ieškovė nurodė, kad pastolių uždengimas armuota plėvele yra įtrauktas į visus UAB „Mersina“ aktus, tarp to ir gegužės mėn., kas, teismo vertinimu, lemia, kad jei ir reikėtų pastolius kiekvieną mėnesį pertraukti plėvele iš naujo, jie buvo aptraukiami ne dėl ieškovės darbų vėlavimo, o dėl minėto rangovo darbų pobūdžio (dulkėjimo, statybinių atliekų patekimo į išorę pjaustant ir tvirtinant šiltinimo medžiagas, tinkuojant ir/ar siekiant apsaugoti atliekamus fasado darbus nuo kritulių, vėjo ir pan.), kas nepriklauso nuo oro sąlygų, t.y. nesusiję su ieškovės vėlavimu. Ieškovei nesuprantama, kaip smeigiavimas iš viso gali priklausyti nuo oro sąlygų.

27.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė atliktų darbų aktą atsakovės atstovui perdavė su 2020 m. lapkričio 24 d. lydraščiu. Su 2020 m. gruodžio 7 d. lydraščiu ieškovės perdavė atsakovei 22 sumontuotų durų raktų komplektus ir tik tuomet 2020 m. gruodžio 7 d. lydraštyje atsakovės statybos vadovas parašė, kad aktai ir sąskaita faktūra yra atmesti, kadangi nepriduoti darbai.

28.       Vertindamas ieškovės darbų atlikimo terminą, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė darbus turėjo priduoti iki 2021 m. lapkričio 6 d., tačiau ieškovės pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 2 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovei direktorei Ž. B. nurodė, kad iš darbus ieškovė pabaigs (iš objekto pasitrauks) 2020 m. lapkričio 20 d. UAB „DTC International“ vadovė 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške nors ir išreiškė nepasitenkinimą dėl vėlavimo, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl sutarties sąlygų pažeidimo, o direktorės teiginį „Jeigu vis dėl to tikrai vėluosite, siūlau pradžiai kuo greičiau pasibaigti darbus A korpuse, ten yra 6 gaminiai“ teismas vertino kaip atsakovės sutikimą, kad ieškovė, netaikant jai jokių sankcijų toliau tęstų darbus.

29.       Teismas pažymėjo, kad UAB „DTC International“ vadovė Ž. B. 2020 m. lapkričio 26 d. pranešime ieškovei „Dėl rangos sutarties vykdymo terminų“ nurodė, kad dėl terminų pažeidimo apskaičiavo delspinigius, tačiau pranešimo pabaigoje vėl gi nurodė „kuo skubiau imtis priemonių sutartimi numatytų įsipareigojimų tinkamam įgyvendinimui“. Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.4 punktą, kalendorinis darbų vykdymo grafikas gali būti keičiamas tik raštu, pakeitimus patvirtinant šalių parašais, išskyrus atvejus, numatytus šioje sutartyje. Teismo nuomone, atsakovės direktorės Ž. B. pozicija iki 2020 m. lapkričio 26 d. iš esmės neprieštaraujant, kad ieškovė tęstų darbus reiškia, kad atsakovė (kuriai atstovavo būtent vadovė) sutiko pratęsti darbų atlikimo terminą nepaisant to, kad šalys nepasirašė pakeisto darbų atlikimo grafiko. Dėl nurodyto teismas pripažino, kad pagrįstas ieškovei delspinigių už vėlavimą atlikti darbus skaičiavimas laikytinas nuo 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. nuo momento, kai UAB „DTC International“ vadovė Ž. B. aiškiai išreiškė pretenziją dėl darbų vėlavimo, nurodant apie delspinigių ieškovei skaičiavimą. Kadangi ieškovė UAB „Aveplast“ su 2020 m. lapkričio 24 d. lydraščiu perdavė atsakovei UAB „DTC International“ atliktų darbų aktus, tai 0,50 proc. delspinigiai ieškovei skaičiuotini už 8 dienas nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. Delspinigiai skaičiuotini nuo visos 70 535,46 Eur sumos, nes visų 3 etapų darbai jau turėjo būti atlikti. Delspinigiai už vieną dieną sudaro 352,67 Eur, o iš viso – 2 821,42 Eur (352,67 x 8).

30.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nors techninės priežiūros vadovas G. K. 2020 m. gruodžio 7 d. nurodė pastabą dėl neleistinų nuokrypių, šie nuokrypiai nesudarė kliūčių eksploatuoti gaminius pagal paskirtį, kaip nurodė atsakovei UAB „Aveplast“ vadovas 2020 m. gruodžio 14 d. laiške, kuris taip pat pažymėjo, kad jei garantinio laikotarpio metu būtų nustatyta, jog dėl natūralių aplinkos sąlygų (pvz. vėjo apkrovų ar pan.) konstrukcijų Vkom 1-1 ir Vkom 1-2 eksploatacinės charakteristikos būtų prarastos (pvz. sutrūko stiklo paketai ar pan.), šių konstrukcijų remontą ieškovė atliks nemokamai pagal UAB „Aveplast“ suteikiamas garantijas ir garantinio aptarnavimo sąlygomis. Pastebėjo, kad šalys skirtingai aiškino nuokrypių matavimo (nustatymo) būdą (norint gauti tinkamą rezultatą reikia matuoti iš vidaus ar iš išorės) ir skirtingai aiškino matavimo aplinkybes, t.y., kad, ieškovės teigimu, jos atstovai nedalyvavo techniniam prižiūrėtojui atliekant matavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas teigė, kad nuokrypiai netrukdė priimti darbus, nes, manytina, ieškovės atliktų darbų rezultatas šiuo metu naudojamas pagal paskirtį.

31.       Teismas nurodė, kad UAB „Aveplast“ vadovas 2020 m. gruodžio 14 d. laiške papildomai patvirtino, kad 6 mėn. laikotarpiu po objekto pripažinimo tinkamu naudoti, užsakovės (atsakovės) pageidavimu, ieškovė nemokamai sureguliuos visų pagal sutartį sumontuotų gaminių varstymo mechanizmus. Sumontuotų objekte (duomenys neskelbtini), langų ir durų reguliavimo ieškovė neatliko, tikėtina, tik dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl (ne)atsiskaitymo. Pažymėjo, kad ieškovei norint gauti draudimo garantinį laidavimą ieškovė turėjo draudimo bendrovei pateikti atliktų darbų baigiamąjį aktą, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti.

32.       Vertindamas E. L. 2021 m. rugpjūčio 6 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021/08/06-1 nurodytas pastabas, teismas pažymėjo, kad ekspertas apžiūrą atliko daugiau kaip pusės metų nuo ieškovės darbų užbaigimo. Per tą laiką, tikėtina, buvo vykdomi kiti statybos apdailos darbai, dėl kurių galėjo būti buvo pažeistos gaminių eksploatacinės savybės. Labai tikėtina, kad ieškovės sumontuotiems gaminiams buvo reikalingas reguliavimas (tą nurodė ir atsakovės vadovė 2021 m. gruodžio 9 d. rašte ieškovei), tačiau ieškovė jo neatliko dėl tarp šalių kilusio ginčo. Dėl eksperto nurodytų atšokusių durų išorės apvadų teismas pastebėjo, kad jie nenumatyti sutarties durų Vkom 1 - 1 ir Vkom 1 - 2 techninėje specifikacijoje (priedas Nr. 2), t.y. juos, manytina, tvirtino kitas rangovas. Pažymėjo, kad techninės priežiūros vadovas G. K. tokius trūkumus būtų pastebėjęs ir parašęs pastabas

33.       Dėl atsakovės nurodytų nuostolių, atsakovės teigimu atsiradusių dėl ieškovės atliekamų darbų vėlavimo, nes kitus darbus vykdžiusi UAB „Mersina“ dėl darbo žemos temperatūros sąlygomis pakėlė įkainius, teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „DTC International“ su UAB „Mersina“, sudarytos 2020 m. birželio 29 d. Rangos sutarties kalendoriniame grafike objekte (duomenys neskelbtini), apdailos darbų pastate B ir C pradžia – 2020 m. liepos 20 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 30 d., komercinių patalpų apdailos darbų pradžia buvo numatyta 2020 m. gruodžio 1 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 31 d., t.y. jau pirminėje sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Mersina“ darbus atliks žiemos laikotarpiu. Atsakovė papildomą susitarimą Nr. 1 su UAB „Mersina“ pasirašė 2020 m. rugsėjo 7 d., kuriame nurodyto UAB „Mersina“ darbų atlikimo termino – 2020 m. lapkričio 20 d. nederino su ieškove, nes su ja sutartį pasirašė vėliau – 2020 m. rugsėjo 16 d. Nors ieškovė turėjo įvertinti aplinkybę, kad esant pandemijos sąlygoms sulėtėjo medžiagų tiekimas, tačiau ši aplinkybė, kaip visuotinai žinoma, turėjo būti taikoma ir atsakovei. Atsiradus įrenginių (langų ir durų) tiekimo vėlavimams ieškovė, teismas laikė, savalaikiai apie tai informavo atsakovę, kuri turėjo galimybę tai derinti su kitais rangovais.

34.       Teismas pastebėjo, kad darbų frontas UAB „Mersina“ buvo perduotas 2020 m. gruodžio 1 d. aktu ir nenustatyta, kad tame akte nurodytos pastabos sutrukdė vykdyti darbus. Teismo nuomone, jau iš anksto atsakovei turėjo būti aišku, kad UAB „Mersina“ darbus atliks žemos temperatūros sąlygomis, nes lapkričio mėn. temperatūra tam tikromis dienomis galėjo būti ir neigiama, todėl nepripažintina, kad atsakovė patyrė tokio dydžio nuostolius, kokius ji nurodė. Teismas pastebėjo, kad darbų atlikimui montuoti, nuomoti pastolius UAB „Mersina“ turėjo bet kokiu atveju, o jų aptraukimo plėvele būtinumas priklausė nuo oro sąlygų, kaip ir priklausė nuo oro sąlygų šildytuvo naudojimas, pažymint tai, kad pagal pirminį susitarimą UAB „Mersina“ komercinių patalpų fasado apdailos darbus turėjo vykdyti žiemos metu – 2020 m. gruodžio ir 2021 m. sausio mėn. Išlaidas kurui atsakovė nurodė ir 2021 m. vasario – gegužės mėn., dėl ko teigė, kad jei UAB „Mersina“ dėl kažkokių priežasčių užtęsė darbus, tai nesusiję su ieškovės vykdytų darbų terminais. Atsakovės nurodytą smeigiavimą teismas iš viso nelaikė susijusiu su galimų nuostolių atsiradimu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai nurodė dėl atsakovės veiksmų patyrusi 19 913,33 Eur nuostolius.

35.       Teismas nurodė, kad sutarties 4.7 punktas numatė, kad užsakovas ar jo paskirtas techninės priežiūros vadovas turi teisę priimti statybos darbus, neatitinkančius kokybės reikalavimų ir/ar atliktus su trūkumais ir/ar defektais, tačiau jų neįmanoma ištaisyti arba jų taisymas netikslingas. Užsakovas gali darbus priimti savo nuožiūra mažindamas šių statybos darbų kainą, atitinkamai ją nurodydamas atliktų darbų akte ar baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte. Jei rangovas negali ištaisyti trūkumų ir/ar defektų, jis praranda teisę ginčyti užsakovo nustatytą darbų, kuriuos užsakovas sutinka priimti su trūkumais ir/ar defektais, kainą. Šiuo atveju teismas teigė, kad atsakovė atsisakė iš viso priimti ieškovės atliktus darbus, nes UAB „DTC International“ statybos vadovas R. B. nurodė, kad darbai nepriimti, tačiau jokių defektų nenurodė. Pastebėjo, kad prie visų techninės priežiūros vadovo G. K. pastabų UAB „Aveplast“ darbų vadovas A. P. padarė įrašus, jog trūkumai pašalinti.

36.       Teismas nurodė, jog sutarties 7.4 punktas numatė, kad už ne laiku atliktus darbus rangovas moka 0,5 proc. delspinigius nuo neatliktų darbų pagal sutartį sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 7.2 punkte numatyti 0,5 proc. delspinigiai užsakovei (atsakovei) už termino sumokėti už statybos darbus praleidimą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną. Ieškovė tokį delspinigių rangovui dydį vertina kaip neprotingai didelį ir, jos teigimu, protingumo kriterijų atitiktų 0,02 proc. delspinigių dydis. Todėl ieškovė pateikė savo delspinigių apskaičiavimus taikant 0,02 proc. delspinigių dydį. Teismas dėl ieškovės argumento mažinti delspinigius sprendė, kad šalys yra lygiavertės, ieškovė kaip verslininkė turėjo galimybes įvertinti delspinigių dydį prieš pasirašydama sutartį, todėl teismas neturi pagrindo reguliuoti, t.y. mažinti šalių sutartų 0,50 proc. delspinigių dydį. Teismas pripažino, kad delspinigiai ieškovei už rangovės termino įvykdyti prievolę pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis) skaičiuotini už trumpesnį laikotarpį, nei nurodė atsakovė. Todėl atsakovės su 2021 m. sausio 7 d. raštu (Atsakymu į 2020 m. gruodžio 31 d. pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01) atliktą įskaitymą 14 336,66 Eur sumai dalyje dėl 11 337,19 Eur delspinigių teismas pripažintino nepagrįstu ir negaliojančiu, apskaičiuojant ieškovei 2 821,42 Eur (352,67 x 8) delspinigius už 8 dienas ir kurių suma sumažino ieškovei priteistiną skolos sumą. Kadangi atsakovė įskaitė ir 178,05 Eur genrangos mokestį, teismas ieškovei priteisė16 639,30 Eur (19 638,77 – 2 821,42 – 178,05).

37.       Kadangi teismas pripažino priteistiną 16 639,30 Eur sumą, laikydamas, kad atsakovė per 5 darbo dienas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. turėjo pateikti pastabas dėl ieškovės atliktų darbų, o aktuose ir sąskaitose nurodytas sumas atsakovė turėjo apmokėti per 15 darbo dienų, iš atsakovės teismas priteisė materialiąsias 8 procentų metines palūkanas už 124 dienas nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Palūkanos nuo 16 639,30 Eur sumos sudaro 452,60 Eur (16 639,30 x 0,08 : 365 x 124), todėl, kadangi ieškovė reikalavo 448,99 Eur palūkanų, jas teismas priteisė iš atsakovės.

38.       Ieškovės nurodytas 3 845,95 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminėmis teisinėmis konsultacijomis teismas pripažino pagrįstomis, todėl, kaip ieškovės susidariusius nuostolius, priteisė iš atsakovės.

39.       Iš viso iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 20 937,24 Eur skolą (16 639,30 + 448,99 + 3 845,95).

40.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų procesines metines palūkanas.

41.       Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas 70 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 429,80 Eur (614 x 70 proc.) žyminį mokestį ir 4 953,64 Eur (7 076,63 x 70 proc.) atstovavimo išlaidas. Iš ieškovės atsakovei priteisė 30 proc., t.y. 825,83 Eur ( 2 752,75 x 30 proc.) išlaidas už advokato pagalbą. Atlikęs įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 4 127,81 Eur (4 953,64 – 825,83) išlaidas už advokato pagalbą.

42.       Tenkindamas ieškinį, teismas iš atsakovės valstybei priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

43.       Ieškovė UAB „Aveplast“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1.                      Vadovaudamasi 2020 m. rugsėjo 16 d. rangos sutarties 11.3 punkto nuostata ir atsakovės pozicija, pateikta 2020 m. spalio 5 d. atsakyme, ieškovė suprato, kad šalys susitarė dėl naujų darbų terminų ir atitinkamai veikė. Jokių pretenzijų ieškovei dėl naujų darbų atlikimo terminų nebuvo reikšta nei žodžiu, nei raštu iki 2020 m. lapkričio 26 d.

43.2.                      Atsakovės vadovei kitaip sureagavus į ieškovės 2020 m. spalio 20 d. pranešimą dėl darbų atlikimo terminų, išreiškus aiškų ir neabejotiną nesutikimą su naujais terminais ir nurodžius netesybų taikymą, ieškovės elgesys dėl sutarties ir jos vykdymo būtų visai kitas. Atsižvelgusi būtent į atsakovės vadovės elgesį, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pritarė naujiems darbu terminams ir atitinkamai elgėsi.

43.3.                      Terminas darbams atlikti buvo pratęstas nenurodant konkretaus galutinio termino bei netaikant sankcijų. Atsižvelgiant į tai, delspinigiai, numatyti sutarties 7.4. punktu, apskritai negalėjo būti skaičiuojami.

43.4.                      Ieškovė tik 2020 m. lapkričio 27 d. gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus ir pateikė delspinigių paskaičiavimą. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų terminų ieškovei net tada, kai, atsakovės vertinimu, turėjo būti atlikti darbai, t.y. 2020 m. lapkričio pradžioje. Atsakovė sąmoningai palaukė, kol ieškovė atliko darbus ir tik tada pareiškė pretenzijas ir priskaičiavo delspinigius. 

43.5.                      Atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Delspinigių sumą atsakovė išskaičiavo iš mokėtinų ieškovei sumų, nors ieškovė ir buvo išreiškusi savo nesutikimą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame išdėstė savo poziciją ir nesutikimą su delspinigių skaičiavimu.

43.6.                      Nustačius, kad apeliantė nepagrįstai vertino, jog sutartis yra pažeista, ir nepagristai taikė netesybas (baudą), darytina išvada, kad apeliantė neturėjo galiojančios ir vykdytinos priešpriešinės reikalavimo teisės, dėl to nebuvo sąlygų visumos vienašaliam įskaitymui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-173-553/2022).

43.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei delspinigiai turėtų būti paskaičiuoti nuo to momento, kada atsakovės atstovė išreiškė pretenziją dėl darbų vėlavimo (2020 m. lapkričio 26 d.). Ši išvada prieštarauja kitai teismo padarytai išvadai, kad atsakovė sutiko pratęsti darbų atlikimo terminus netaikant jokių sankcijų.

43.8.                      Jeigu teismas laiko, jog delspinigiai galėtų/turėtų būti skaičiuojami tik nuo to termino, kada buvo išreikšta atsakovės pretenzija dėl darbų vėlavimo (2020 m. lapkričio 26 d.), tai tik patvirtina, jog šiuo atveju apskritai neturėjo būti skaičiuojami delspinigiai, nes atsakovė po 2020 m. lapkričio 26 d. delspinigių neskaičiavo ir nereikalavo jų apmokėti. Atsakovės apskaičiuoti ir įskaityti delspinigiai 14 158,61 Eur sumai yra už terminą iki 2020 m. lapkričio 26 d. Teismas savavališkai apskaičiavo delspinigius pačiai atsakovei neprašant jų priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., todėl išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, delspinigiai paskaičiuoti nesant pačios atsakovės reikalavimo.

43.9.                      Darbai buvo atlikti, atsakovė prieštaravimo dėl darbų vėlesnio atlikimo neišreiškė, gavo darbų rezultatą, nusiskundimų nebuvo, todėl 0,5 proc. dydžio delspinigiai, vadovaujantis susiklosčiusia situacija tarp šalių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytini baudiniais ir nepagrįstai dideliais, todėl, jeigu būtų nustatyta, jog buvo pagrindas paskaičiuoti delspinigius, delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,02 proc.

43.10.                      Teismas iš prašomos priteisti sumos be jokio teisėto pagrindo išskaičiavo 178,05 Eur genrangos mokestį, kurį buvo įskaičiusi atsakovė.

44.       Atsakovė UAB „DTC International“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1.                      Atsakovė niekada nesutiko su ieškovės darbų atlikimo terminų pratęsimu, kuris galėjo būti atliktas tik sutartyje nustatyta tvarka – sudarius rašytinį, o ne bet kokios kitos formos susitarimą. Susitarimas pakeisti kalendorinį darbų grafiką nebuvo sudarytas, o elektroninis laiškas negali būti laikomas sutarties pakeitimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis bei CK 1.73 straipsnio 4 dalis; sutarties 3.4 punktas).

44.2.                      Ieškovė elektroniniu laišku nenurodė tikslaus termino, kuriuo užbaigs darbus, todėl atsakovė neturėjo galimybių įvertinti, kiek tiksliai darbų atlikimas vėluos, todėl neturėjo ir pagrindo nutraukti sutartinių santykių.  Kol nėra sutarties pažeidimo, atsakovė neturėjo galimybės nei sutarties nutraukti, nei taikyti netesybas, nei imtis kitų veiksmų.

44.3.                      Ieškovė elektroniniame susirašinėjime nurodžiusi, jog darbų nesugebės atlikti laiku, pati aiškiai patvirtino savo pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti visas galimas aplinkybes, sudarydama sutartį, o jų nenumačiusi, netinkamai numačiusi ar siekdama laimėti konkursą klaidinusi atsakovę dėl sugebėjimų vykdyti sutartį, atsako sutartyje numatyta tvarka.

44.4.                      Delspinigių mokėjimo pareiga atsiranda, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teiginys, jog ji nežinojo apie skaičiuojamus delspinigius yra nepagrįstas. Sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad už darbų atlikimo terminų nesilaikymą bus taikomos netesybos.

44.5.                      Sutarties 2.5 punktu ieškovė patvirtino, jog jai yra žinoma ir suprantama darbų atlikimo termino svarba, o taip pat, kad tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kurių turi laikytis ieškovė.

44.6.                      Atsakovė pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę už vėlavimą atlikti darbus, skaičiuojant nuo sutartyje numatyto termino pabaigos, todėl teisėtai ir pagrįstai įskaitė delspinigius. Įskaitymas teisėtas, todėl atsakovės prievolė sumokėti skolos sumą, lygią priskaičiuotų delspinigių sumai yra pasibaigusi.

44.7.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad delspinigių dydis turėjo būti sumažintas nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. (nuo neatliktų darbų pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną). Netesybos buvo sutartos sutartimi, šią sutartį pasirašė ieškovė, taip išreikšdama valią, jog sutinka su visomis sutarties sąlygomis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslo subjektai, todėl iki sutartiniuose santykiuose ir sutartiniuose santykiuose yra vienodoje padėtyje ir ieškovė galėjo derėtis ir derėjosi dėl visų sutarties nuostatų.

44.8.                      Sutarties vertė siekė 81 720,23 Eur, atsakovė paskaičiavo 14 894,85 Eur delspinigius, nes ieškovė darbus vėlavo priduoti net 2 mėnesiais, todėl susidariusi delspinigių suma yra pagrįsta. Sumažinus delspinigių dydį, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovė, pažeidusi sutartį (nesilaikydama terminų), sukėlė nuostolių atsakovei, kurie nebus atlyginti. Atsakovės nuostoliai dėl darbų atlikimo vėlavimo siekė 19 913,33 Eur.

44.9.                      Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

44.10.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismas neteisėtai išskaičiavo genrangos mokestį (178,05 Eur) iš ieškovei priteistos sumos. Remdamasi sutarties 2.17 punktu, atsakovė turėjo teisę išskaičiuoti minėtą genrangos mokestį iš mokėtinų ieškovei sumų.

44.11.                      Ieškovė darbus atliko nesilaikydama kokybės reikalavimų, dėl kurių atsakovė teikė ne vieną pretenziją dar iki teisminių procesų. Ieškovė langus sumontavo su per dideliais nuokrypiais, taip pat netinkamai sumontuoti langų varčių mechanizmai.

44.12.                      Ieškovė sutarties 2.18. punktu įsipareigojo pateikti garantinį raštą, tačiau jo nepateikė, todėl atsakovė pagrįstai sulaikė 5 proc. nuo mokėtinos visos sutarties kainos sutarties 2.1.12. punkto pagrindu.

45.       Atsakovė „DTC International“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo dalį dėl atsakovės 2021 m. sausio 7 d. raštu „Atsakymu į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“ atlikto įskaitymo 14 336,66 Eur sumai dalyje dėl 11 337,19 Eur delspinigių įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei ieškovei priteistos 20 937,24 Eur skolos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1.                      Atsakovė niekada nesutiko su ieškovės darbų atlikimo terminų pratęsimu, kuris galėjo būti atliktas tik sutartyje nustatyta tvarka – sudarius rašytinį, o ne bet kokios kitos formos susitarimą. Susitarimas pakeisti kalendorinį darbų grafiką nebuvo sudarytas, nors atsakovė 2020 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku ir prašė atsiųsti naują grafiką. Elektroninis laiškas negali būti laikomas sutarties pakeitimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis bei CK 1.73 straipsnio 4 dalis; sutarties 3.4 punktas).

45.2.                      Ieškovė elektroniniu laišku nenurodė tikslaus termino, kuriuo užbaigs darbus, todėl atsakovė neturėjo galimybių įvertinti, kiek tiksliai darbų atlikimas vėluos, todėl neturėjo ir pagrindo nutraukti sutartinių santykių. Kol nėra sutarties pažeidimo, atsakovė neturėjo galimybės nei sutarties nutraukti, nei taikyti netesybas, nei imtis kitų veiksmų.

45.3.                      Ieškovė elektroniniame susirašinėjime nurodžiusi, jog darbų nesugebės atlikti laiku, pati aiškiai patvirtino savo pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti visas galimas aplinkybes, sudarydama sutartį, o jų nenumačiusi, netinkamai numačiusi ar siekdama laimėti konkursą klaidinusi atsakovę dėl sugebėjimų vykdyti sutartį, atsako sutartyje numatyta tvarka.

45.4.                      Sutarties 2.5 punktu ieškovė patvirtino, jog jai yra žinoma ir suprantama darbų atlikimo termino svarba, o taip pat, kad tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kurių turi laikytis ieškovė.

45.5.                      Atsakovė pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę už vėlavimą atlikti darbus, skaičiuojant nuo sutartyje numatyto termino pabaigos, todėl teisėtai ir pagrįstai įskaitė delspinigius. Įskaitymas teisėtas, todėl atsakovės prievolė sumokėti skolos sumą, lygią priskaičiuotų delspinigių sumai yra pasibaigusi.

45.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė vėlavo ir turėjo pareigą mokėti delspinigius už sutartyje numatytų terminų nesilaikymą tik nuo 2020 m. lapkričio 26 d., t.y. nuo momento, kai atsakovės vadovė jau esant sutartyje numatyto termino pažeidimui aiškiai išreiškė pretenziją dėl darbų vėlavimo, nurodant apie delspinigių ieškovei skaičiavimą, o ne o ne nuo ieškovės prievolės pažeidimo momento.

45.7.                      Delspinigių mokėjimo pareiga atsiranda, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sutartį laikoma pažeidusia nuo 2020 m. spalio 30 d. (kai turėjo būti priduoti I ir II etapo darbai), nes darbų terminas niekada nebuvo pratęstas. Atsakovė neturėjo pareigos informuoti apie pradėtus skaičiuoti delspinigius, nes ieškovė žinojo apie sutarties pažeidimą ir iš to kylančias pasekmes, t.y. netesybas.

45.8.                      Atsakovė pagrįstai delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 30 d., delspinigiai sudarė 14 895,29 Eur, jie buvo skaičiuoti taip: sutartimi sulygti ieškovės darbai buvo suskirstyti į atitinkamus etapus. I ir II etapai sudarė didžiąją dalį sutarties vertės ir šiems darbams buvo nustatyta vienoda užbaigimo data (2020 m. spalio 23 d.). Ieškovė abu šiuos etapus vėlavo atlikti net 37 dienas. Atsakovė skaičiavo delspinigius pagal sutarties 7.4 nuostatą. Sutartyje yra aiškiai apibrėžta, kad „delspinigiai skaičiuojami nuo neatliktų darbų pagal sutartį sumos, už kiekvieną uždelstą dieną“, aktai pasirašyti 2020 m. lapkričio 30 d. Taigi delspinigiai nuo pirmojo akto skaičiuojasi nuo visos sumos, t.y. 70 535,46 Eur, likusi suma skaičiuojama nuo likusios sumos pagal sutartį.

45.9.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės darbų trūkumai buvo mažareikšmiai, sumontuotais langais neva atsakovė galėjo naudotis, todėl atsakovė turėjo priimti ieškovės atliktus darbus.

45.10.                      Sumontuotų langų priėmimo darbus vykdė ir vykdo paskirtas atestuotas techninės priežiūros vadovas G. K., kuris nustatė gaminių montavimo neatitikimą leistiniems nuokrypiams ir tai pažymėjo statybos darbų žurnalo F-57 formoje įrašydamas pastabą. Matavimai buvo atlikti tinkamomis priemonėmis, kartu su rangovės dviem darbuotojais, matavimams nebuvo teikta jokių pastabų. Statybos darbų žurnale nurodomas ieškovės atstovo įrašas, kad šie nukrypimai bus taisomi pateikiant papildomą garantiją, patvirtina, kad ieškovė pripažino esant trūkumą. Ieškovė niekada nenurodė, kad matavimai buvo atlikti netinkamai ar kad jų rezultatai netikslūs. Tik kai ieškovė buvo informuota apie taikomą sutartinę atsakomybę – delspinigius, ji pradėjo kvestionuoti matavimų tikslumą, taip siekdama išvengti atsakomybės.

45.11.                      Ieškovė langų įrengimo ir varčių mechanizmų įrengimo darbus atliko netinkamai, dėl ko yra ribojamas langų tinkamas panaudojimas, nes langams bus reikalingas dažnesnis, nei įprastai, reguliavimas, reikės papildomos priežiūros.

45.12.                      Atsakovė, pagrįstai, remdamasi sutarties 4.17 punktu priėmė rangovės sumontuotus gaminius su defektais ir sumažino darbų kainą 10 proc. tik šių langų vertės suma iš rangovei mokėtinų sumų (10 proc. nuo visos 2 aukšto lenktos langu sumos), iš viso gaminio kaina 10 051 Eur + PVM, taigi kaina sumažinta 1 005,10 Eur be PVM (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45.13.                      Atsakovė negali būti priversta mokėti už gaminius ir darbus, kurie neatitinka sutarties sąlygų, t.y. nekokybiški, lyg tie darbai būtų atlikti tinkamai.

45.14.                      Teismas netinkamai vertino sutarties nuostatas dėl sumų sulaikymo, taip pat sprendime apie atsakovės sulaikymo teisę netgi nepasisakė. Sutarties 2.1.12. punktas suteikia teisę atsakovei sulaikyti 5 proc. nuo mokėtinos sutarties kainos tuo atveju, jeigu ieškovė nepateikia garantinio rašto. Kadangi ieškovė niekada nepateikė garantinio rašto, atsakovė pagrįstai sulaikė 3 526,77 Eur sumą 3 metams, kaip galimų nuostolių, dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų, atlyginimui. Tokią teisę atsakovei numato ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.5 punktas.

45.15.                      Sutarties 2.1.12 punkte ir 4.7 punkte numatytos esminės sąlygos, kurioms atsiradus atsakovė turėtų pareigą išmokėti sulaikytas sumas, t.y. ieškovė arba turėtų pateikti sutarties bei Statybos įstatymo 41 straipsnyje aptartas sąlygas atitinkantį garantinio laikotarpio draudimo ar laidavimo raštą arba turi sueiti 3 metai, kuriems suėjus nepanaudota trūkumams šalinti sulaikyta suma turėtų būti išmokama ieškovei. Ieškinio pateikimo metu nei vienos iš šių sąlygų nebuvo.

45.16.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepatyrė realių nuostolių dėl ieškovės sutartyje numatytų terminų nesilaikymo. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus bei dokumentus, pagrindžiančius nuostolių patyrimą su UAB „Mersina“, nors sutartyje numačius netesybas, nuostolių dydžio atsakovė apskritai neprivalėjo įrodinėti, tai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas.

45.17.                      Teismas netinkamai interpretavo atsakovės teiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, nes sprendime nurodė, kad neva, kadangi UAB „Mersina“ perdavinėjo darbus iki 2020 m. birželio mėnesio, buvo akivaizdu, kad UAB „Mersina“ planavo darbus ir žiemos mėnesiais. Toks teismo argumentas neatitinka byloje esančių įrodymų. Šis teisminis ginčas vyksta dėl darbų, kurie buvo atliekami B ir C korpusų komercinėse patalpose. Būtent šiose patalpose UAB „Mersina“ darbus turėjo atlikti iki 2020 m. lapkričio 20 d. (dar iki šalčių), tačiau šie darbai nusitęsė iki 2021 m. sausio 24 d. tik dėl ieškovės terminų nesilaikymo. Teismas pasirėmė ieškovės paaiškinimais, kurių nepatvirtino jokie byloje esantys kiti duomenys.

45.18.                      Teismas turėjo įvertinti, kad sutarties šalys yra laisvos tartis dėl sutarties sąlygų, sutartis buvo sudaryta dvišalių derybų būdu, nebuvo jokio pagrindo mažinti netesybų, kurios yra protingos ir sąžiningos, todėl nebuvo jokio pagrindo vertinti realius atsakovės patirtus nuostolius.

45.19.                      Teismas nemotyvuotai pripažino, kad ieškovės 3 845,95 Eur nuostoliai (ikiteisminės teisinės konsultacijos) yra pagrįsti. Šios išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais, kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė (nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų), be to, šie nuostoliai nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies taikymą.

45.20.                      Teismas, ikiteisminių teisinių paslaugų išlaidas (nuostolius) iš atsakovės priteisė 2 kartus, kadangi jas taip pat įtraukė ir į ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą (7 076,63 Eur).

46.       Ieškovė UAB „Aveplast“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Kontaktavimas elektroniniu paštu yra tinkama komunikavimo priemonė, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra vienas iš patvirtintų elektroninio pašto adresų, kuriais gali būti ir turi būti vykdoma komunikacija. Susirašinėjimai elektroniniu paštu yra laikomi komunikavimu raštu (sutarties 3.4, 11.1 punktai). Sutarties 11.3. punkte šalys įtvirtino komunikavimo tarp šalių tvarką, kuriame nurodyta, kad į gautus kitos šalies pranešimus šalis privalo atsakyti per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Neatsakius laikoma, kad pranešimo turiniui pritarta.

46.2.                      Atsakovė, sureaguodama į ieškovės 2020 m. spalio 2 d. elektroninį laišką, savo 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške išreiškė sutikimą dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo. Atsakovė nurodė tęsti darbus, dėl ilgesnio darbų atlikimo termino neprieštaravo, todėl laikytina, kad su juo sutiko, jokių sankcijų, kurios bus taikomos, taip pat nenurodė. Šalių buvo pratęstas terminas darbams atlikti nenurodant konkretaus galutinio termino bei netaikant sankcijų.

46.3.                      Jokių pretenzijų dėl naujų darbų atlikimo terminų ieškovei nebuvo reiškiama nei žodžiu, nei raštu iki 2020 m. lapkričio 26 d. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų terminų ieškovei net tada, kai, atsakovės vertinimu, turėjo būti atlikti darbai, t.y. 2020 m. lapkričio pradžioje. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai palaukė, kol ieškovė atliko darbus, ir tik tada pareiškė pretenzijas ir priskaičiavo delspinigius. Ieškovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame išdėstė savo poziciją ir nesutikimą su delspinigių skaičiavimu.

46.4.                      Atsakovės vadovei kitaip sureagavus ieškovės 2020 m. spalio 2 d. elektroninį laišką dėl darbų atlikimo terminų, pranešus, kad su naujais terminais nesutinka ir taikys netesybas, ieškovės elgesys dėl sutarties ir jos vykdymo būtų visai kitas. Atsižvelgus į atsakovės vadovės elgesį, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pritarė naujiems darbų terminams ir atitinkamai elgėsi. 

46.5.                      Kadangi konkrečiu elektroninio pašto adresu naudojasi konkretus žmogus, šiuo atveju elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi būtent atsakovės vadovė Ž. B., laikytina, jog, rašant elektroninius laiškus, nėra reikalinga jų patvirtinti parašais, nes tai padaryti nėra techninių galimybių, o tai, kad jį rašė konkretus žmogus patvirtina iš kokio elektroninio pašto laiškas buvo išsiųstas. Jeigu yra nustatyta, jog būtent konkretus asmuo iš savo elektroninio pašto adreso rašė laišką, laikytina, jog tame laiške yra išreikšta būtent to asmens valia.

46.6.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, jog elektroninis laiškas negali būti laikomas tinkamu sutarties pakeitimu. Tai prieštarauja šalių sudarytai sutarčiai, kurios 11 punkte yra aiškiai nurodyta, kad šalių pateikiama informacija, susirašinėjimai, reikalavimai, susiję su sutartimi, turi būti pateikti raštu ir laikomi įteiktais, jeigu išsiunčiami elektroniniu paštu, o jeigu siunčiami registruotu paštu, kopija būtinai turi būti siunčiama ir elektroniniu paštu, kas reiškia, jog komunikacijai elektroniniu paštu yra suteikiama ypatinga svarba.

46.7.                      Atsakovė 2020 m. spalio 16 d. prašė ieškovės pateikti naują kalendorinį darbų atlikimo grafiką, kas tik patvirtina, jog atsakovė neprieštaravo, bet sutiko su vėlesniu darbų atlikimo terminu. 

46.8.                      Šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo nenurodant konkretaus galutinio termino bei netaikant sankcijų, todėl atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius pagal sutarties 7.4 punktą ir juos įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą. Delspinigių sumą atsakovė išskaičiavo iš mokėtinų ieškovei sumų, nors ieškovė ir buvo išreiškusi savo nesutikimą.

46.9.                      Neaišku už kokį laikotarpį delspinigiai buvo paskaičiuoti, kadangi pačios atsakovės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa. Atsakovė nurodė, jog delspinigiai už I ir II etapo darbų atlikimo vėlavimą apskaičiuoti už 37 dienas, kas lyg reikštų, kad buvo skaičiuojama už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė sutartį laikoma pažeidusia tik nuo 2020 m. spalio 30 d., bet ne nuo 2020 m. spalio 23 d. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad darbai buvo užbaigti 2020 m. lapkričio 30 d., kas lyg turėtų reikšti delspinigių skaičiavimo pabaigą, tačiau 2020 m. lapkričio 26 d. rašte ieškovė yra nurodžiusi kitokią informaciją dėl delspinigių skaičiavimo termino pabaigos (2020 m. lapkričio 26 d.).

46.10.                      Atsakovė savo pateiktuose skaičiavimuose prie atsiliepimo ir ieškovei pateiktoje sąskaitoje delspinigiams nurodo (ir įskaitė) skirtingą delspinigių dydį, t.y. atsakovė pateikė delspinigių sąskaitą ieškovei ir įskaitė 14 158,61 Eur sumai, o skaičiavimuose, pateiktuose teismui, atitinkamai nurodė 14 894,85 Eur delspinigių sumą.

46.11.                      Kadangi darbai buvo atlikti ir atsakovė naudojasi jų rezultatu, atsakovė prieštaravimo dėl darbų vėlesnio atlikimo neišreiškė, gavo darbų rezultatą, nusiskundimų nebuvo, todėl laikytina, kad nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, vadovaujantis susiklosčiusia situacija tarp šalių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytini baudiniais ir nepagrįstai dideliais, todėl delspinigių dydis, jeigu teismas spręstų, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami, mažintinas iki 0,02 proc.

46.12.                      Nors ieškovė vėlavo atlikti darbus itin trumpus terminus, priskaičiuota netesybų (delspinigių) suma sudaro net 14 158,61 Eur. Ieškovei nėra suprantama, kokią žalą (nuostolius) per tokius trumpus terminus tariamai patyrė atsakovė, jog pritaikė ieškovei tokio neprotingo dydžio netesybas. Netesybų (delspinigių) taikymas turi būti pagrįstas ir tai neturi būti priemonė nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

46.13.                      Atsakovė negali remtis 4.17 punktu, todėl jos atliktų darbų kainos mažinimas 1 005,10 Eur be PVM suma yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal sutarties 4.17 punktą, priėmus atliktus darbus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų ar yra su defektais, galima mažinti statybos darbų kainą tokiais atvejais, jeigu: 1) darbų trūkumų/defektų neįmanoma ištaisyti; arba 2) jų ištaisymo ir/ar trūkumų šalinimo darbai netikslingi dėl papildomų nuostolių; ir 3) sumažinta atliktų darbų kaina nurodoma atliktų darbų akte ar baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte. Atsakovė neįrodė, kad atliktų darbų defektų neįmanoma ištaisyti arba jų trūkumų, defektų šalinimo išlaidos netikslingos dėl papildomų nuostolių, o taip pat apie darbų kainos mažinimą nėra nurodyta atliktų darbų aktuose (baigiamasis atliktų darbų aktas apskritai nepasirašytas). Be to, visiškai neaišku, kodėl atsakovė nusprendė kainą sumažinti būtent 10 proc. suma, ši aplinkybė byloje neįrodyta.

46.14.                      Užfiksuoti atliktų darbų trūkumai yra mažareikšmiai, atsakovė sumontuotais langais galėjo naudotis pagal paskirtį, todėl turėjo priimti ieškovės atliktus darbus. Atsakovė, teigdama, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir nesutikdama su teismo išvada, kad darbų trūkumai mažareikšmiai, nurodo tik tai, jog techninės priežiūros vadovas G. K. nustatė gaminių montavimo neatitikimą leistiniems nuokrypiams. Tačiau toks trūkumas yra mažareikšmis, atsakovė neįrodė, jog toks trūkumas buvo itin reikšmingas ir darė itin didelę neigiamą įtaką langų naudojimui ir kad dėl to langai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį ar jų naudojimas pagal paskirtį dėl to buvo iš esmės apsunkintas.

46.15.                      Nuokrypių matavimai atlikti nedalyvaujant ieškovei, dėl ko ieškovei nežinoma, kokiomis priemonėmis ir kaip atsakovės atstovas atliko matavimus, iš kurios gaminių pusės matavimai atlikti, kurios gaminių vietos yra matuotos, kokiomis oro sąlygomis matavimai atlikti ir pan. Be to, norminiuose reikalavimuose atsakovės fiksuota nuokrypa yra leistina. Atsakovės statybos techninis vadovas taip pat nurodė, kad užtektų papildomo reguliavimo ir tam reikalingas papildomas ieškovės garantinis įsipareigojimas (įrašas statybos žurnale). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad nuokrypos nėra esminis sutarties ir normatyvinių reikalavimų pažeidimas ar neatitikimas, kuris išsprendžiamas papildomo reguliavimo būdu.

46.16.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji turėjo teisę sulaikyti 5 proc. sutarties sumos (3 526,77 Eur). Dėl to, kad ieškovė yra nepateikusi laidavimo rašto, yra atsakinga pati atsakovė. Ieškovei atlikus visus darbus pagal sutartį, 2020 m. gruodžio 4 d. buvo parengtas atliktų darbų aktas Nr. 2, tačiau ši aktą atsakovė atsisakė pasirašyti, dėl ko jis buvo pasirašytas vienašališkai. 

46.17.                      Atsakovė aktą atsisakė pasirašyti nepagrįstai, kadangi, atsisakydama pasirašyti, nenurodė jokių atliktų darbų defektų ar kitų nepasirašymo priežasčių. Atsakovei nepasirašius atliktų darbų akto, negalėjo būti išduotas laidavimo raštas. Tą patvirtinta draudiko AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. sausio 22 d. elektroninis laiškas.

46.18.                      Pagal sutarties 2.1.12 punktą sulaikymai gali būti atliekami nuo rangovo pateiktos ir užsakovo priimtos atliktų darbų akto sumos. Atsakovei atliktų darbų akto nepasirašius, jis netenka teisės sulaikyti sumų.

46.19.                      Atsakovė šioje byloje nėra pateikusi priešieškinio ir išreiškusi reikalavimo jai priteisti nuostolius dėl to, jog ieškovė darbus atliko vėliau, ir dėl ko, atsakovės teigimu, padidėjo sutarties su UAB „Mersina“ kaina, todėl ta aplinkybė, ar atsakovė patyrė nuostolius ar ne, nėra reikšminga. Nepaisant to, atsakovės nurodyti nuostoliai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apskritai yra neįrodyti ir nepagrįsti.

46.20.                      Teismas pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovės 3 845,95 Eur ikiteisminėje stadijoje patirtas teisinių paslaugų išlaidas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, CPK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai). Kadangi atsakovė savo prievolių priimti galutinį darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti geranoriškai nevykdė, ieškovė buvo priversta kreiptis į teisinius patarėjus, kurie teikė teisines paslaugas siekiant išspręsti tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą neteismine tvarka – analizavo susidariusią situaciją, konsultavo ginčo klausimais, rengė pretenziją ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

47.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

49.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo ir delspinigių įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

50.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Aveplast“ (rangovės) ir atsakovės UAB „DTC International“ (užsakovės) 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. DTC-E-UZS28500, pagal kurią ieškovė įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), daugiabučiai gyvenamieji namai, pagal užsakovės pateiktą techninę specifikaciją (Priedas Nr. 2) atlikti darbus – paruošti ir sumontuoti PVC ir ALU langus ir duris, o atsakovė – priimti ieškovės darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti, iš viso sumokant 70 535,46 Eur (su PVM – 85 347,90 Eur) (sutarties 1.3, 1.4, 4.1 punktai).  

51.       Ieškovė įsipareigojo užbaigti ir perduoti sutarties 1.4 punkte apibrėžtus darbus atsakovei pagal baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pagal darbų grafike (priedas Nr. 6) nurodytus terminus (sutarties 1.5 punktas).

52.       Pagal sutarties Priedą Nr. 6 „Darbų vykdymo grafikas“ ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2020 m. spalio 30 d., o priduoti iki 2020 m. lapkričio 6 d:  I darbų etapas (1 aukštas) turėjo būti atliktas iki 2020 m. spalio 23 d., II darbų etapas (2 aukštas) iki 2020 m. spalio 23 d., o III darbų etapas (ALU vitrinas su durimis) – iki 2020 m. spalio 30 d. (sutarties 3.2 punktas).

53.       Ieškovė, atlikusi darbus, surašė ir pateikė atsakovei du atliktų darbų aktus: 1) 2020 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl darbų už 71 811,91 Eur (įskaičius PVM), kuris kartu su 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita faktūra AVE Nr. 0123786 perduotas atsakovei tos pačios dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) dokumentų perdavimo lydraščiu Nr. 1-24/11/2020, ir kuris pasirašytas ieškovės montavimo darbų skyriaus vadovo A. P. ir atsakovės statybos vadovo R. B. Duomenų apie atsakovės pateiktas pastabas dėl perduotų darbų kokybės minėtuose dokumentuose nėra; 2) 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 dėl darbų už 13 535,99 Eur (įskaičius PVM), kuris kartu su 2020 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra AVE Nr. 0123892 perduotas atsakovei 2020 m. gruodžio 7 d. dokumentų perdavimo lydraščiu Nr. 1-04/12/2020. Atliktų darbų aktas pasirašytas ieškovės montavimo darbų skyriaus vadovo A. P., lydraštis – montavimo darbų vadovo D. M.. Atsakovės statybos vadovas R. B. lydraštyje nurodė, kad gavo 22 komplektus raktų, tačiau padarė žymą, kad „aktai ir sąskaita faktūra yra atmesti, kadangi nepriduoti darbai“. Atsakovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, ieškovė apie tai 2020 m. gruodžio 23 d. pažymėjo akte, jį vienašališkai pasirašydama ir nurodydama, kad darbai baigti ir atsakovei priduoti 2020 m. gruodžio 4 d.

54.       Nustatyta, kad techninės priežiūros vadovas G. K. pateikė tokias Bendrąsias statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiąsias statinio statybos vadovo pastabas: i) 2020 m. lapkričio 20 d. – I-jo aukšto komercijos korpuse ašyse 1-19 nėra užbaigti montavimo darbai; neužklijuotos priešvėjinės juostos; neužklijuotos garo juostos iš vidaus. Grafoje „Įrašai apie reikalavimų įvykdymą“ ieškovės darbų vadovas A. P. padarė įrašą: „supratau, vykdysim, sutvarkyta 2020 m. lapkričio 30 d.“; ii) 2020 m. gruodžio 4 d. – „UAB „Aveplast“ eksploatacinių savybių deklaracijas privalo patvirtinti kopijos <neįskaitomas žodis>. A. P. padarė įrašą „supratau, vykdysim, sutvarkyta 2020 m. gruodžio 5 d.“; iii) 2020 m. gruodžio 7 d. – „II aukšto plastikiniai langai sumontuoti (Nr. Vkom 1-1, Vkom 1, Vkom 1-2), neatitinka pagal sutartį leistinų nuokrypių (1 m – 1 mm). Užfiksuoti nuokrypiai 1 m – 5 mm. A. P. padarė įrašą „supratau, sutarta papildomas garantinis įsipareigojimas“.; iv) ašyse 13 – 14/F, II aukšte 10 – 11/(?) nėra užklijuotos garo juostos; būtina sureguliuoti visų įrengtų langų su durimis pritraukėjus; 9 patalpos I aukšte stiklo tarpinė užspausta kreivai. A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. padarė tris įrašus „sutvarkyta“.

55.       Atsakovė 2021 m. sausio 7 d. rašte „Atsakymas į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“ nurodė, kad: 1) „2020 m. gruodžio 8 d. užsakovė pareikalavo rangovo delspinigių už darbų vėlavimą, paskaičiuotų iki 2020 m. lapkričio 26 d., bendra suma 14 158,61 Eur. Kadangi už darbus buvo sumokėtas avansas, priėmus pirmąjį atliktų darbų aktą, bendrai 59 348,69 be PVM sumai, užsakovas sudengė sumokėtą avansą (32 000 Eur), genrangos mokestį, viso 178,05 Eur, ir netesybas, lygias 14 158,61 Eur, likusią mokėjimo dalį užsakovas sustabdė, kadangi rangovas netinkamai atliko darbus ir iki šiol nėra ištaisęs atliktų trūkumų. Užsakovas įskaito 14 336,66 Eur sumą (genrangos mokestis ir netesybos), todėl pagal priimtą atliktų darbų aktą užsakovo mokėtina suma lieka (neatskaičius pagal sutartį sulaikytų sumų) 13 011,73 Eur, o atėmus sulaikytas sumas – 10 044,30 Eur. Šis mokėjimas yra sustabdomas iki kol bus išspręstas trūkumų šalinimo klausimas, o sulaikytos sumos išmokamos sutartyje numatyta tvarka; 2) antrasis atliktų darbų aktas taip pat nėra priimtas (užsakovas yra detaliai nurodęs jo nepriėmimo priežastis ankstesniuose raštuose, todėl nesikartos), todėl užsakovas šiai dienai neturi vykdytinos mokėjimo prievolės rangovui“.

56.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už atliktus darbus, paskaičiuotas palūkanas, patirtus nuostolius ikiteisminėje stadijoje bei prašė pripažinti atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą negaliojančiu dėl to, jog, ieškovės teigimu, atsakovė apskritai neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigius.

57.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti ieškovei delspinigius tik už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. (nuo pretenzijos pateikimo) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (atliktų darbų pagal aktą Nr. 2 data) (8 d.), todėl atsakovės 2021 m. sausio 7 d. raštu atliktą įskaitymo dalį dėl 11 337,19 Eur delspinigių sumos (iš 14 336,66 Eur bendros sumos) pripažino negaliojančiu. Teismas darė išvadą, kad 0,5 procento dydžio šalių sulygti delspinigiai yra pagrįsti ir jų mažinti iki 0,02 procento nėra pagrindo. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė turi teisę į užmokestį, kadangi atliko darbus, o užfiksuoti nuokrypiai atsakovei netrukdė priimti darbus, kadangi ieškovės atliktų darbų rezultatas šiuo metu naudojamas pagal paskirtį. Įvertinęs tai, kad ieškovė patyrė išlaidas ikiteisminėje stadijoje (už advokatų teisinę pagalbą), teismas šias išlaidas (nuostolius), pripažinęs pagrįstomis, priteisė ieškovei iš atsakovės.

58.       Ieškovė ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Ieškovė nurodo, kad šalys 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. spalio 5 d. elektroniniais laiškais susitarė pratęsti terminą darbams atlikti, nenurodydamos galutinio termino, todėl atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Ieškovės teigimu, atsakovės atliktas įskaitymas dėl delspinigių turi būti pripažintinas negaliojančiu visoje apimtyje ir ieškovei iš atsakovės priteista visa prašoma įsiskolinimo už atliktus darbus suma. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ji niekada nesutiko su darbų atlikimo termino pratęsimu, ieškovė vėlavo atlikti darbus, todėl ji turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir atlikti jų įskaitymą. Atsakovė taip pat teigia, kad ji turėjo teisę įskaityti genrangos mokestį, sumažinti darbų kainą bei sulaikyti ieškovei mokėtinos sumos dalį (5 proc.), todėl visomis šiomis sumomis taip pat mažintinas ieškovės užmokestis (prašomas priteisti įsiskolinimas). Atsakovė taip pat nesutinka su tuo, jog yra pagrindas ieškovei priteisti šios ikiteisminėje stadijoje patirtas teisines išlaidas, kadangi jos nelaikytinos ieškovės nuostoliais.

59.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl termino atlikti statybos rangos darbus (ne)pratęsimo ir pagrindo skaičiuoti delspinigius (ne)buvimo

60.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai (dėl langų ir durų paruošimo bei sumontavimo), todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

61.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

62.       Nagrinėjamu atveju rangos sutartimi šalys susitarė, kad visus darbus (3 etapais) ieškovė (rangovė) atliks iki 2020 m. spalio 30 d., o darbus atsakovei (užsakovei) priduos iki 2020 m. lapkričio 6 d. Ginčas dėl šalių kilo dėl to, ar šalių atstovų 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. spalio 6 d. (ieškovės elektroniniai laiškai) ir 2020 m. spalio 5 d. (atsakovės elektroninis laiškas) susirašinėjimas gali būti laikomas šalių susitarimu pratęsti šalių sudarytoje rangos sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą (2020 m. lapkričio 6 d.). Ieškovė teigia, kad šalys pakeitė darbų terminą, nenumatydamos konkretaus galutinio termino, t.y. atsakovė sutiko, kad ieškovė darbus toliau vykdytų be sankcijų, dėl to atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių ir atlikti jų įskaitymą į ieškovei mokėtiną sumą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tuo ir pažymi, kad ji niekada nesutiko pratęsti darbų termino, kadangi darbų atlikimas nustatytu terminu jai buvo viena iš esminių sąlygų. Be to, atsakovės teigimu, termino pratęsimas apskritai galėjo būti atliktas tik sutartyje nustatyta tvarka – sudarius rašytinį, o ne bet kokios kitos formos – elektroniniu laišku, susitarimą.

63.       Kadangi ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo dėl darbams atlikti sulygto termino (jo pratęsimo), o šalys skirtingai aiškina jų atstovų elektroninių laiškų turinį, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, būtina analizuoti tiek rangos sutarties nuostatas, tiek minėtų elektroninių laiškų turinį, tiek šalių atliktus faktinius veiksmus vykdant sutartį.

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).

65.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

66.       Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

67.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

68.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

69.       Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

70.       Nustatyta, kad ieškovės pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės vadovę Ž. B., nurodydamas, kad: „Esu priverstas informuoti, kad rugsėjo 15 d. prieš sutarties pasirašymą siųstą grafiką (kuris kuriamas savaitę iki sutarties pasirašymo), jūsų prašymu, pakoregavau per daug optimistiškai. Tuo metu derinant su medžiagų tiekėjais preliminarius medžiagų pristatymo terminus atrodė, kad labai pasistengiant įmanoma įgyvendinti jūsų pageidavimus, tačiau sutarties privalomų sąlygų įgyvendinimui nusitęsus iki 10 dienų (iki rugsėjo 25 dienos) situacija rinkoje pasikeitė ir gaunant užsakytų medžiagų pristatymo datų patvirtinimus matau, kad mes niekaip netelpam į suderintus terminus. <...> Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jeigu neįvyks nenumatytų situacijų su medžiagų tiekimu, galutinis optimistinis sutarties įvykdymo terminas nusikels iš lapkričio 6 dienos į lapkričio 13 d., o realiai žinant objektų vykdymo subtilybes, manau, iš objekto išeisime lapkričio 20 d. Prašau, įsivertinkite surašytus terminus planuojant kitus objekto darbus. <...>“.

71.       Atsakovės vadovė Ž. B. 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške nurodė: „Na iš tikrųjų labai blogai, kad viskas atsilieka, nes jau ateina lietaus metas ir kiti darbai visi stos dėl langų nebuvimo. Tai labai tikiuosi, kad vėlavimų būtų kuo mažiau. Jeigu vis dėl to tikrai vėluosite, siūlau pradžiai kuo greičiau pasibaigti darbus A korpuse, ten yra 6 gaminiai“.

72.       Ieškovės pardavimų skyriaus vadovas M. Š. 2020 m. spalio 6 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovei rašė: „Ačiū už supratimą. Mes esame suinteresuoti darbus atlikti kaip įmanoma greičiausiais terminais ir tikrai netempti laiko, kadangi jūsų projekto kaina mums labai optimistinė, dėl ko bet koks vėlavimas nuostolis pirmiausia mums. Lauksiu atsakymo dėl VDKom 2 (plastikinės dvivėrės durys) rankenų“.

73.       Atsakovės vadovė Ž. B. 2020 m. lapkričio 26 d. pranešime „Dėl rangos sutarties vykdymo terminų“ ieškovei nurodė, kad ieškovė, kaip rangovė įsipareigojo darbus užbaigti ir perduoti iki 2020 m. lapkričio 6 d. Sutarties 3.3. ir 3.4 punktais rangovė įsipareigojo darbų atlikimui pasitelkti tiek kvalifikuotų darbuotojų, kad darbai būtų laiku įgyvendinti, pilnai atlikti ir priduoti pagrindiniais ir tarpiniais terminais. Pagal rangos sutarties priedo Nr. 6 darbų vykdymo grafiką I darbų etapas (1 aukštas) turėjo būti atliktas iki 2020 m. spalio 23 d., II darbų etapas (antras aukštas) iki 2020 m. spalio 23 d., o III darbų etapas (ALU vitrinas su durimis) – iki 2020 m. spalio 30 d.. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas nėra pilnai pridavęs techniniam prižiūrėtojui bei nėra perdavęs užsakovei nei vieno darbų etapo, pranešimo pateikimo dieną vėlavimas sudaro: I etapas – 34 kalendorinės dienos, II etapas – 34 kalendorinės dienos, III etapas – 27 kalendorinės dienos. Vadovaujantis rangos sutarties 7.4 punktu užsakovė (atsakovė) apskaičiavo 0,5 proc. delspinigius nuo kiekvieno neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kuriuos išskaitys iš rangovei (ieškovei) mokėtinų sumų. Pranešimo dieną rangovė vėluoja atlikti visus numatytus darbus, kas sudaro I + II etapai – 75 332,51 Eur neatliktų sutarties kainos darbų; III etapas – 10 015,40 Eur neatliktų sutarties kainos darbų. 2020 m. lapkričio 26 d. delspinigiai sudaro I + II etapai – 12 806,53 Eur, III etapas – 1 352,08 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 5.17.2 punktą, užsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei rangovė per 5 dienas nuo šio pranešimo gavimo nepašalina savo prievolės vykdymo trūkumų, 5 dienų terminas neįtakoja aukščiau minėtų delspinigių skaičiavimo. Rašte atsakovė prašė rangovę kuo skubiau imtis priemonių sutartimi numatytų įsipareigojimų tinkamam įgyvendinimui.

74.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės vadovės 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške, 2020 m. lapkričio 26 d. pranešime pateikta pozicija reiškia atsakovės sutikimą, kad ieškovė, netaikant jai jokių sankcijų, toliau tęstų darbus, t.y. tai, kad atsakovė iki 2020 m. lapkričio 26 d. iš esmės neprieštaravo, jog ieškovė tęstų darbus ir sutiko pratęsti darbų atlikimo terminą nepaisant to, kad šalys nepasirašė pakeisto darbų atlikimo grafiko. Teismas sprendė, kad tokiu atveju atsakovė turėjo teisę skaičiuoti atsakovei delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d., t.y. nuo momento, kai atsakovė aiškiai išreiškė pretenziją dėl darbų vėlavimo, nurodant apie delspinigių ieškovei skaičiavimą, iki 2020 m. gruodžio 4 d. (atliktų darbų akto Nr. 2 data). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl žemiau nurodomų motyvų.

75.       Bylos šalių sudarytos sutarties 3.4 punktu ieškovė (rangovė) įsipareigojo visus sutartyje numatytus darbus atlikti, užbaigti bei perduoti atsakovei (užsakovei) sutartyje ir kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytais pagrindiniais bei tarpiniais darbų atlikimo terminais. Tuo atveju, jei terminai, numatyti sutartyje ir kalendoriniame darbų vykdymo grafike nesutampa, pirmenybė teikiama terminams, numatytiems sutartyje. Atitinkamai šalių kalendorinis darbų vykdymo grafikas šalių pasirašomas ir yra neatskiriama šios sutarties dalis. Kalendorinis darbų vykdymo grafikas gali būti keičiamas tik raštu, pakeitimus patvirtinant šalių parašais, išskyrus atvejus, numatytus šioje sutartyje.

76.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).

77.       Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir jos netaikymo išlyga numatyta CK 6.183 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad  savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 22 punktas).

78.       Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 35 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020; 32 punktas).

79.       Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įvykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

80.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, remdamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų, kad šalys susitarė, jog rangos sutartyje (3.2 punktas) ir kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas (priedas Nr. 6) – 2020 m. lapkričio 6 d., šalių susitarimu, atitinkančiu sutarties nuostatas (3.4 punktas) – raštu ir šalių pasirašytas, ar juolab konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas (CPK 185 straipsnis).

81.       Šiuo atveju atsakovės vadovės 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške nurodyta pozicija, kuria ji išreiškia apgailestavimą, kad darbai nėra atliekami nustatytu terminu, tačiau, ieškovei visgi vėluojant, siūlymas ieškovei pradėti darbus kitame korpuse negu turėjo būti atlikti, negali būti vertinamas kaip atsakovės sutikimas ieškovei pratęsti terminą darbams atlikti. Minėtame atsakovės atsakyme nei aiškiai, nei numanomai atsakovė neišreiškė valios keisti sutartyje bei kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytą darbų atlikimo terminą ar juolab atsisakyti netesybų, įtvirtintų sutartyje, skaičiavimo esant termino praleidimui. Remiantis loginiu, gramatiniu, sisteminiu aiškinimo metodais darytina išvada, kad šis atsakovės pateiktas atsakymas į ieškovės 2020 m. spalio 2 d. elektroninį laišką savo esme reiškia tik atsakovės siekį dėl ieškovės galimo vėlavimo sumažinti tikėtinai atsirasiančius nuostolius, dėl ko atsakovė pasiūlė ieškovei vykdyti darbus kitame korpuse.

82.       Pažymėtina tai, kad atsakovė 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške nedaro jokių nuorodų į tai, kad būtų nustatytas kitas darbų atlikimo grafikas, nepareiškia jokios savo pozicijos dėl naujo termino iki kurio ji sutiktų pratęsti darbų atlikimą. Tai, kad ieškovės atstovas 2020 m. spalio 2 d. elektroniniame laiške nurodė, jog darbus atliks 2020 m. lapkričio 13 d., o vėliausiai 2020 m. lapkričio 20 d., yra tik jos nurodomas numanomas kitas darbų atlikimo laikas, tačiau savaime nereiškia to, jog atsakovė 2020 m. spalio 5 d. elektroniniame laiške, kaip ir bet kuriuo kitu metu ar forma (raštu ar konkliudentiniais veiksmais) išreiškė pritarimą keisti sutarties sąlygas, o būtent darbų atlikimo terminą, ieškovės nurodomu būdu.  

83.       Pastebėtina tai, kad iš byloje esančių šalių susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, jog 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad „norėtume gauti atnaujintą grafiką, pagal kurį matytųsi, kurie gaminiai kada bus montuojami. Kaip ir minėjau, mums aktualiausias yra A korpusas, vėliau BC korpuso vidinis II a. langas, kitus reikėtų suderinti su darbų vadovu“. Ieškovė tos pačios dienos elektroniniame laišku atsakovei nurodė, kad „<...> ok, pirmadienį bandysiu sudėlioti grafiką“. Šis šalių susirašinėjimas taip pat atskleidžia, kad šalių 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. spalio 5, 6 d. susirašinėjimu darbų atlikimo terminas pakeistas nebuvo, tokiam susitarimui buvo reikalingas atnaujintas darbų grafikas, kurio šalys nesudarė (šių aplinkybių šalys neginčijo).

84.       Pritartina atsakovės nurodytiems teiginiams, kad tai, jog ji, reaguodama į ieškovės 2020 m. spalio 2 d. elektroninį laišką dėl galimo vėlavimo, nepareiškė atsakovei apie sutarties nutraukimą ar to, kad ji skaičiuos delspinigius, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė sutiko pratęsti terminą darbams atlikti. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė atsakovė, elektroninių laiškų rašymo metu, terminas ieškovei atlikti darbus dar nebuvo suėjęs, todėl dėl to nutraukti su ieškove sudarytą rangos sutartį atsakovė neturėjo teisinio pagrindo. Be to, įvertinus tai, kad sutarties nutraukimas apskritai atsakovei reikštų poreikį rasti naują rangovą, taigi ir papildomus laiko, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, sutiktina, kad šiuo atveju optimaliausias variantas buvo tęsti sutartį (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovei remiantis šiuo argumentu, pažymėtina tai, kad ieškovei matant, jog ji nebus pajėgi vykdyti sutartį joje numatytais terminais, įsivertinus galimai būsimus nuostolius, ji, kaip rangovė, kuri betarpiškai ir atliko sutartyje sulygtus darbus bei geriausiai suvokė situaciją dėl medžiagų buvimo ir darbų atlikimo laiku galimybės, taip pat turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimą/nutraukimą, neperkeldama šios pareigos ir dėl to kylančių pasekmių išimtinai tik atsakovei.

85.       Aplinkybė, kad atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų iki pat 2020 m. lapkričio 26 d., t.y. net po 2020 m. lapkričio 6 d. galutinio termino praleidimo, taipogi savaime neįrodo, jog atsakovė sutiko su darbų atlikimo termino pratęsimu. Ieškovė, būdama verslo subjektu ir veikdama lygiais pagrindais su atsakove, pasirašydama sutartį, suvokė/turėjo suvokti sutarties nuostatas ir jų turinį, darbų atlikimo eigą, terminus, jų svarbą, todėl jai neabejotinai buvo žinoma iki kada ji objekte turėjo atlikti darbus. Sutartyje nėra įtvirtinta pareiga atsakovei kaskart raginti ir priminti ieškovei apie jos vykdytinus įsipareigojimus, todėl tai, kad atsakovė papildomai neragino ieškovės atlikti darbus iš anksto šalių sutartyje įtvirtintu terminu, savaime neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų laiku vykdymo. Šiuo atveju atsakovės 2020 m. lapkričio 26 d. pretenzija reiškia tik tai, kad atsakovė informavo apie ieškovei, remiantis sutartimi, paskaičiuotus delspinigius, jų dydį, tačiau pretenzijos pareiškimo diena negali būti vertinama kaip ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo pradžia su tuo susiejant ir delspinigių skaičiavimo pradžią.

86.       Be to, įvertinus gana preciziškus šalių sulygtų darbų atlikimo terminus, nurodytus kalendoriniame darbų vykdymo grafike (priedas Nr. 6), ieškovės teiginys, kad šalys apskritai elektroniniais laiškais pratęsė darbų atlikimo terminą neapibrėžtam laikotarpiui, neatitinka ne tik rangos sutarties nuostatų, tačiau ir logiškai prieštarauja pačios šalių sudarytos statybos rangos sutarties esmei ir turiniui, įvertinus ir tai, kad ieškovės atliekami darbai – langų ir durų paruošimas bei sumontavimas, objekte buvo tik vieni iš tarpinių darbų (ginčo dėl to nekilo). Vertinant priešingai, būtų iškreipta šalių interesų pusiausvyra ir atsakovė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei ieškovė, kadangi susidarytų situacija, kuomet ieškovė, nepaisydama kitos šalies (atsakovės) interesų ir galimai turimų kitų sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, turėtų teisę bet kuriuo metu pabaigti darbus ir dėl to nepatirtų jokių neigiamų pasekmių.

87.       Tai, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 22 d. raštuose atsakovei nurodė, jog nesutinka su delspinigių skaičiavimu, jų taikymu, yra tik ieškovės šiuo aspektu pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, jos pozicija, teigiant, kad ji nepraleido termino darbams atlikti (kad jis buvo pratęstas), tačiau nepaneigia atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius rangos sutarties, kurioje šalys numatė tokių delspinigių skaičiavimo galimybę (7.4 punktas), pagrindu.

88.       Ieškovės atstovo 2020 m. spalio 6 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad „bet koks vėlavimas nuostolis pirmiausia mums“, taip pat patvirtina tai, jog ieškovė iš esmės suvokė apie galimų nuostolių dėl vėlavimo atlikti darbus kilimą ir pareigą juos atlyginti. Tokiu būdu, šalims aiškiai sutartyje įtvirtinant netesybas už termino atlikti darbus praleidimą, atsakovė, ieškovei praleidus terminą ir sutartyje numatytu būdu aiškiai bei nedviprasmiškai nesusitarus jį pratęsti, turėjo pagrindą delspinigius skaičiuoti.

89.       Kaip jau minėta, pats elektroninių laiškų turinys nepatvirtina buvus šalių susitarimą pakeisti (pratęsti) sutartyje sulygtus darbų atlikimo terminus, todėl ieškovės argumentai, kad šalių elektroniniai laiškai atitinka rašytinį susitarimą pakeisti kalendorinį darbų vykdymo grafiką, t.y. atitinka tokiam susitarimui sudaryti nustatytą rašytinę formą (sutarties 3.4 punktas), nagrinėjamu atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių šalių argumentų plačiau nepasisako.  

90.       Konstatavus, kad šalys nepakeitė rangos sutartimi (priedu Nr. 6) nustatyto darbų atlikimo termino, esant nustatytam faktui, jog ieškovė praleido sutartyje numatytą terminą atlikti darbus (2020 m. lapkričio 6 d.), yra pagrindas toliau pasisakyti dėl atsakovės už termino praleidimą ieškovei paskaičiuotų delspinigių, jų dydžio ir tuo pagrindu atlikto įskaitymo.

Dėl atsakovės ieškovei paskaičiuotų delspinigių ir jų dydžio 

91.       Šalių sudarytos sutarties 7.4 punkte numatyta, kad už ne laiku atliktus darbus rangovė (ieškovė) moka 0,5 proc. delspinigius nuo neatliktų darbų pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

92.       Remdamasi šia nuostata, atsakovė paskaičiavo ieškovei 14 158,61 Eur dydžio delspinigius, kuriuos 2021 m. sausio 7 d. raštu „Atsakymas į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“ įskaitė į ieškovei mokėtiną užmokestį už atliktus darbus. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. pretenzijoje nurodė, kad ieškovės vėlavimas sudaro: I etapas – 34 kalendorinės dienos, II etapas – 34 kalendorinės dienos, III etapas – 27 kalendorinės dienos, todėl nuo neatliktų darbų kainos – I ir II etapai – 75 332,51 Eur, o III etapas – 10 015,40 Eur, 2020 m. lapkričio 26 d. delspinigiai sudaro I ir II etapai – 12 806,53 Eur (75 332,51 Eur x 34 d. x 0,5 proc./100 proc.), III etapas – 1 352,08 Eur (10 015,40 Eur x 27 d. x 0,5 proc./100 proc.). 

93.       Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. raštu „Atsakymas į 2021-01-13 pranešimą Nr. NR. JCK-21/01/13-02“ ieškovei nurodė, kad atsakovė už vėlavimą įskaito 14 895,30 Eur delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų, paskaičiuotus iki 2020 m. gruodžio 8 d. ir pateikia jų patikslintą paskaičiavimą (sutarties 5.15 punktas). Taip pat nurodė, kad yra įskaityta suma už genrangos paslaugas, lygi 211,61 Eur.  

94.       Pažymėtina tai, kad nors ieškovė nurodo, jog iš atsakovės raštų neaišku, kokią delspinigių sumą atsakovė iš tikrųjų paskaičiavo – 14 158,61 Eur ar 14 894,85 Eur, tačiau tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek atsakovės pateikta pozicija dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo, pareikšta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, patvirtina, kad ieškovei galiausiai buvo paskaičiuoti ir įskaityti 14 895,30 Eur delspinigiai ir apie tai ieškovei pranešta 2021 m. sausio 18 d. raštu.

95.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, nustatęs ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, atkreipė ieškovės dėmesį į tai, jog atsakovė iš ieškovei mokėtinų sumų išskaitė 14 895,29 Eur dydžio delspinigius, tačiau ieškovė netikslino pareikštų ieškinio reikalavimų ir pripažinti negaliojančiu prašė tik 14 158,61 Eur atliktą delspinigių įskaitymą pagal atsakovės 2021 m. sausio 7 d. raštą (ne 2021 m. sausio 18 d.).

96.       Nors ieškovė nurodo, kad nėra iki galo aiški atsakovės pozicija dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio (pradžios (2020 m. spalio 23 d. ar 2020 m. spalio 30 d.) ir pabaigos (2020 m. lapkričio 26 d. ar 2020 m. lapkričio 30 d.), tačiau šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje pateiktos iki 2020 m. gruodžio 8 d. paskaičiuotų delspinigių detalizacijos aiškiai matyti, už kokį laikotarpį ir kaip atsakovė skaičiavo ieškovei delspinigius (laikotarpis, dienų skaičius, nuo kokių sumų ir pan.). Be to, pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju delspinigių skaičiavimo pradžia yra ne ankstesnė data negu ieškovė turėjo pabaigti darbus, t.y. 2020 m. spalio 23 d. (I ir II etapai) ar 2020 m. spalio 30 d. (III etapas). Tuo tarpu delspinigių skaičiavimo pabaigos laikotarpis 2020 m. lapkričio 26 d. nurodytas tik 2021 m. sausio 7 d. atsakovės rašte, o 2021 m. sausio 18 d. rašte atsakovė skaičiavo delspinigius pagal patikslintą laikotarpį jau po 2020 m. lapkričio 26 d., taigi ir iki 2020 m. lapkričio 30 d.

97.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nustačius, jog buvo pagrindas paskaičiuoti delspinigius, 0,5 proc. delspinigių dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. Pasak ieškovės, paprastai tokio pobūdžio sutartyse nustatomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai, ir, nors ieškovė vėlavo atlikti darbus itin trumpus terminus, šiuo atveju priskaičiuota netesybų suma sudaro net 14 158,61 Eur, todėl neaišku, kokius nuostolius per tokius trumpus terminus atsakovė patyrė, jog būtų pritaikytos tokio dydžio netesybos. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir nurodo, kad ji turi teisę į šalių sulygto dydžio netesybas (0,5 proc.), ieškovei praleidus darbų atlikimo terminus. Pažymi, kad jai nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais jos nuostoliais, o, be to, atsakovės patirtų nuostolių dydis, patirtas santykiuose su kitais rangovais (konkrečiai – UAB „Mersina“) apskritai nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovės argumentais.

98.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

99.       Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t.y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

100.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).

101.       Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Kasacinis teismas pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).

102.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

103.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

104.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismų praktikoje 0,5 proc. dydžio netesybos yra laikomos aiškiai per didelėmis ir turi būti sumažintos ir juolab iki ieškovės prašomo 0,02 procentų dydžio.

105.       Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

106.       Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Dėl to atmestinas ieškovės argumentas, kad netesybas taikanti šalis byloje privalo įrodyti savo realiai patirtus nuostolius dėl sutartinės prievolės neįvykdymo, t.y. kad atsakovė šioje byloje turėjo pagrįsti jos netesybų dydį atitinkančius jos patirtus nuostolius.

107.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, nurodė, kad šalys yra lygiavertės, ieškovė, kaip verslininkė, turėjo galimybę įvertinti delspinigių dydį prieš pasirašydama sutartį, todėl darė išvadą, kad teismas neturi pagrindo reguliuoti, t.y. mažinti šalių sutartų 0,5 proc. delspinigių dydį. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

108.       Pažymėtina tai, kad rangos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia (šalys to neginčijo), abi šalys, taigi ir ieškovė – privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, turintis patirties derybų sferoje. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydama sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), tuo labiau kad sudaryta sutartis yra išimtinai šalių derybų rezultatas, taip pat kad sudarant sutartį 0,5 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų.

109.       Papildomai pastebėtina tai, kad nors ieškovė teigia, jog 0,5 proc. delspinigių dydis jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju yra per didelis, tačiau dėl analogiško 0,5 proc. delspinigių dydžio šalys susitarė ir tuo atveju, jeigu užsakovė (atsakovė) būtų nevykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei (praleidusi mokėjimo už statybos darbus terminą – sutarties 7.2 punktas). Ši aplinkybė, greta jau anksčiau paminėtų, sudaro pagrindą vertinti, kad šalys suvokė prisiimtų įsipareigojimų pobūdį bei mastą ir delspinigiai buvo šalių laisvos valios ir derybų rezultatas, vienodai tenkinęs abi šalis.

110.       Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės argumentą, kad byloje netinkamai įvertintas kitas savarankiškas netesybų mažinimo pagrindas – prievolės įvykdymas, t.y. jog darbai visgi buvo atlikti ir atsakovė naudojasi jų rezultatu. Netesybos (delspinigiai) yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, jos skaičiuojamos skolininkui neįvykdžius prievolės (ar ją įvykdžius netinkamai). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas.

111.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad sprendžiant dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio, teisiškai reikšmingu laikytinas ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo laikotarpis. Šalių rangos sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 16 d., galutinis darbų atlikimo terminas turėjo būti 2020 m. lapkričio 6 d., taigi darbai turėjo būti atlikti per mažiau nei 2 mėnesius. Ieškovė faktiškai darbus atliko 2020 m. gruodžio 4 d. (perdavė 2020 m. gruodžio 7 d. lydraščiu), t.y. darbus atliko beveik mėnesiu ilgiau negu sutarta. Taigi įvertinus tai, kad terminas praleistas beveik vienu mėnesiu, kai pagal sutartį visas sutarties vykdymo terminas nesiekė net dviejų mėnesių, toks termino įvykdyti prievolę praleidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas žymiu ir todėl nesudarančiu pagrindo mažinti delspinigių dydį vien dėl to, kad prievolė yra įvykdyta. Nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymas – sutartimi sulygtų darbų atlikimas – nelaikytinas pakankamu pagrindu sumažinti atsakovės ieškovės paskaičiuotus 14 894,85 Eur delspinigius.

112.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė ne tik turėjo teisinį pagrindą ieškovei praleidus darbų atlikimo terminus skaičiuoti šiai delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, tačiau atsakovės paskaičiuoti delspinigiai yra pagrįsto ir šalių sutarto dydžio, kurių ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo mažinti.

Dėl pagrindo pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu (ne)buvimo

113.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra prievolių pabaigos būdas, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitymas atliekamas pranešant kitai šaliai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

114.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 67 punktas).

115.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas dviem atsakovės vienašaliais pareiškimais, apie tokį įskaitymą pranešant ieškovei visų pirma 2021 m. sausio 7 d. raštu „Atsakymas į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“, o vėliau – 2021 m. sausio 18 d. raštu „Atsakymas į 2021-01-13 pranešimą Nr. NR. JCK-21/01/13-02“. Pirmuoju raštu atsakovė įskaitė 14 158,61 Eur delspinigius ir 178,05 Eur genrangos mokestį, antruoju – 14 895,30 Eur delspinigius ir 211,61 Eur genrangos mokestį.

116.       Sutarties 7.6 punkte numatyta, kad netesybos (baudos, delspinigiai) yra mokamos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo. Užsakovas turi teisę išskaityti netesybas iš rangovui mokėtinų sumų. Pagal sutarties 5.15 punktą visos pagal sutartį užsakovui rangovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos, gali būti dengiamos užsakovo pagal sutartį rangovui mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita.

117.       Minėta, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos, viena iš kurių yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius.

118.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus – atsakovė pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, ieškovė – sumokėti netesybas (delspinigius) už termino atlikti darbus praleidimą, todėl, esant šioms aplinkybėms, konstatavus, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius, spręstina, kad neegzistuoja sąlygos ieškovės prašomą atsakovės 14 158,61 Eur delspinigių sumai atliktą įskaitymą pagal 2021 m. sausio 7 d. raštą pripažinti negaliojančiu.

119.       Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė turi teisę į 14 895,30 Eur delspinigius (juos paskaičiavo ir įskaitė 2021 m. sausio 18 d. raštu, ir šio įskaitymo (didesnėje delspinigių dalyje (viršijančioje 14 158,61 Eur sumą), ieškovė apskritai net neginčijo)).

120.       Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas ta dalimi, kuria buvo sumažinti atsakovės ieškovei paskaičiuoti delspinigiai (sumažinus jų apskaičiavimo laikotarpį iki 8 dienų) ir pagrįstais pripažinta tik 2 821,42 Eur jų suma bei atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas 11 337,19 Eur delspinigių sumai iš bendros 14 336,66 Eur sumos pripažintas negaliojančiu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

121.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, remdamasi sutarties 2.17 punktu, 2021 m. sausio 7 d. pranešimu į ieškovei mokėtiną sumą įskaitė ne tik 14 158,61 Eur delspinigius, bet ir 178,05 Eur genrangos mokestį. Nors ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šia suma (178,05 Eur) sumažinęs ieškovei iš atsakovės priteistino įsiskolinimo sumą tą padarė be jokio teisėto pagrindo, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. 

122.       Kaip jau buvo minėta, įskaitymas – vienašalis sandoris, todėl jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tokiu būdu prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą.

123.       Atsižvelgiant į tai, atsakovei 2021 m. sausio 7 d. pranešimu informavus ieškovę apie atliktą įskaitymą 178,05 Eur dydžio genrangos mokesčio sumai, paskaičiuotai pagal sutarties 2.17 punktą, ieškovei teismine tvarka nereiškiant reikalavimo šioje dalyje atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu (ieškovė ginčijo tik 2021 m. sausio 7 d. raštu atliktą delspinigių įskaitymą), neginčijant paskaičiuotos sumos pagrįstumo, jos dydžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atliktą ir galiojantį įskaitymą, pagrįstai 178,05 Eur suma sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną įsiskolinimo dydį.

124.       Pažymėtina tai, kad 2021 m. sausio 18 d. raštu atsakovė vienašaliu pareiškimu įskaitė 211,61 Eur genrangos mokestį (t.y. jį padidino), tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei mokėtiną sumą sumažino 178,05 Eur suma (pagal ankstesnį 2021 m. sausio 7 d. raštą). Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą tik su 178,05 Eur genrangos mokesčio suma, o atsakovė apeliaciniame skunde šios teismo sprendimo dalies apskritai neskundžia (pasisako tik dėl 14 895,30 Eur delspinigių sumos pagrįstumo), teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nepasisako dėl 211,61 Eur genrangos mokesčio įskaitymo/ieškovei mokėtinos sumos mažinimo būtent šia 2021 m. sausio 18 d. raštu padidinta suma.

125.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2021 m. sausio 7 d. raštu atsakovės atliktas įskaitymas visa 14 336,66 Eur apimtimi (dėl 14 158,61 Eur delspinigių ir 178,05 Eur genrangos mokesčio) yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės tiek 14 895,30 Eur delspinigių (patikslintų (padidintų) ir įskaitytų 2021 m. sausio 18 d. raštu), tiek 178,05 Eur genrangos mokesčio (nustatyto ir įskaityto 2021 m. sausio 7 d. raštu).

Dėl bylos ribų ir jų peržengimo

126.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisės skaičiuoti delspinigius ir dėl jų dydžio, be kita ko, šioje byloje gana plačiai ir išsamiai analizavo ir vertino atsakovės bei kitos jos rangovės – UAB „Mersina“, 2020 m. birželio 29 d. sudarytos rangos sutarties dėl objekte Bitėnų 1 B, Vilniuje, turėjusių būti atliktų daugiabučių namų ir komercinių patalpų dalies išorinių sienų šiltinimo, smeigiavimo, armavimo ir paviršių dekoratyvinio tinkavimo darbų, taip pat 2020 m. rugsėjo 7 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. birželio 29 d. Statybos rangos sutarties Nr. DTC-Mersina/2020-06-29, vykdymo aplinkybes, atliktus, perduotus darbus, jų kainą ieškovės veiksmų (termino praleidimo) kontekste, t.y. teismas vertino, ar atsakovė dėl ieškovės atlikto termino praleidimo patyrė nuostolius pagal sutartį, sudarytą su UAB „Mersina“. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nurodė dėl ieškovės veiksmų patyrusi 19 913,33 Eur nuostolius.

127.       Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje (pareiškime) nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio, pareiškimo dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio (pareiškimo) turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas.

128.       Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo) pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginti pažeistas teises.  Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

129.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t.y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

130.       Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

131.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už atliktus statybos rangos darbus, nuostolius ikiteisminėje stadijoje, materialiąsias bei procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė pripažinti atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą negaliojančiu.

132.       Kaip jau buvo minėta, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju atsakovei ieškovei paskaičiavus netesybas (delspinigius), kurių dydis numatytas sutartyje, ir atsakovei priešieškinio forma nereiškiant byloje reikalavimo priteisti iš ieškovės jos galimai patirtus nuostolius, kartu įrodinėjant ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl su kita rangove UAB „Mersina“, šioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavusioje, sudarytos rangos sutarties vykdymo aplinkybių ir sprendęs, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų šios sutarties vykdymo kontekste nepatyrė jos nurodomų nuostolių – 19 913,33 Eur, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

133.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės galimai patirtų nuostolių, viršijančių priskaičiuotus delspinigius ir su jais tiesiogiai nesusijusių priteisimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su atsakovės teise reikalauti iš ieškovės nuostolių, galimai patirtų atsakovei vykdant sudarytą rangos sutartį su UAB „Mersina, šalintini iš apeliacine tvarka peržiūrimo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip išeinantys už nagrinėtos bylos ribų.

Dėl ieškovės atliktų darbų ir teisės už juos gauti užmokestį (ne)buvimo

134.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad ieškovė statybos rangos darbus objekte turėjo atlikti 3 etapais ir juos perduoti atsakovei pasirašant atliktų darbų aktus. Ieškovė perdavė darbus dviem atliktų darbų aktais, surašytais 2020 m. lapkričio 24 d. (perduoti tos pačios dienos lydraščiu) ir 2020 m. gruodžio 4 d. (perduoti 2020 m. gruodžio 7 d. lydraščiu). Atsakovė, priimdama darbus (71 811,91 Eur sumai), pastabų 2020 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nepateikė. Tuo tarpu lydraštyje dėl 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 perdavimo (13 535,99 Eur sumai) padarė žymą, kad „aktai ir sąskaita faktūra yra atmesti, kadangi nepriduoti darbai“. Nei lydraštyje, nei 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų akte Nr. 2 pastabų, kokie yra nustatyti darbų trūkumai, kuriems esant atsakovė nesutinka priimti darbus visoje apimtyje, nenurodyta. Ieškovė minėtą darbų aktą 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašė vienašališkai ir 2020 m. gruodžio 29 d. elektroniniu laišku kartu su 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimu dėl atliktų darbų perdavimo, 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 ir deklaracijomis išsiuntė atsakovei.  

135.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. rašte „Pranešimas Nr. 01-14/12/20 dėl garantijų konstrukcijoms Vkom1-1 ir Vkom1-2“ patvirtino, kad: i)  esami sumontuotų konstrukcijų Vkom1-1 ir Vkom1-2 sandūrų nuokrypiai neįtakoja šių konstrukcijų eksploatacinių charakteristikų; ii) sumontuotos konstrukcijos Vkom1-1 ir Vkom1-2 gali būti eksploatuojamos pagal savo tiesioginę paskirtį; iii) atvejais, jei garantinio laikotarpio metu būtų nustatyta, kad dėl natūralių aplinkos sąlygų (pvz.: vėjo apkrovų ar pan.) konstrukcijų Vkom1-1 ir Vkom1-2 eksploatacinės charakteristikos yra prarastos (pvz.: sutrūko stiklo paketai ar pan.), šių konstrukcijų remontas bus atliekamas nemokamai sutinkamai su UAB „Aveplast“ suteikiamomis garantijomis ir garantinio aptarnavimo sąlygomis. Minėtu pranešimu ieškovė papildomai patvirtino, kad 6 mėnesių laikotarpyje po objekto pripažinimo tinkamu naudoti užsakovo pageidavimu nemokamai sureguliuos visų pagal sutartį sumontuotų gaminių varstymo mechanizmus.

136.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 28 d. rašte „Atsakymas į 2020-12-23 raštą ir 2020-12-22 raštą“ ieškovei nurodė, kad ji nepriima atliktų darbų akto, kadangi jis yra pasirašytas nepagrįstai. Nurodė, kad ieškovė yra pažeidusi sutartį ir nėra įvykdžiusi sutartyje numatytų įsipareigojimų, kuriuos pati patvirtino statybos darbų žurnale. Minėtu raštu atsakovė pareikalavo ieškovę ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus iki 2020 m. gruodžio 31 d., tarp jų pateikti atsakovei priimtinos formos garantinį įsipareigojimą, susijusį su leistinų nuokrypių viršijimu. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei nepateikus suderintos formos garantinio įsipareigojimo ar kitaip vilkinant defektų taisymo bei darbų pridavimo laiką, atsakovė pasinaudos teise mažinti statybos darbų kainą, kaip tai nurodyta sutarties 4.17 punkte.

137.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu „Raštas dėl darbų fronto perdavimo–priėmimo klausimo“, 2020 m. gruodžio 31 d. raštu „Pakartotinis raštas dėl darbų fronto perdavimo–priėmimo klausimo“ nurodė, kad darbų fronto perdavimo–priėmimo akto pasirašyti negali, nes nėra ištaisyti visi darbų trūkumai ir nėra gautas joks sprendimas dėl trūkumų taisymo būdo. Rašte nurodė, kad: 1) trūkumą galima ištaisyti pakeičiant langus, į atitinkančius Techninio projekto reikalavimus, t.y. užtikrinti, kad nuokrypiai būtų leistini, atitiktų ir sutarties sąlygas ir Techninį projektą. Jeigu rangovas nurodytų tokį trūkumų šalinimo būdą, prašė pateikti konkrečius trūkumų šalinimo terminus; 2) užsakovas sutiktų darbus priimti su trūkumais, tačiau tik tuo atveju, jeigu rangovas pateiktų užsakovui priimtinos formos garantinį įsipareigojimą, susijusį su leistinų nuokrypių viršijimu, t.y. įsipareigotų neatlygintinai operatyviai šalinti atsiradusius trūkumus, reguliuoti langus ir pan.; 3) priminė, kad pagal sutarties 4.17 punktą, jeigu darbai yra atlikti su trūkumais ir užsakovas sutinka juos priimti, užsakovas turi teisę mažinti darbų kainą. Atsakovė minėtu raštu pakartotinai nurodė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurodyti ieškovės pasirinktą sutarties vykdymo pažeidimų šalinimo būdą. Pažymėjo, kad tik ištaisius sutarties vykdymo trūkumus–darbų defektus, bus galima užbaigti sutarties vykdymo klausimus, priimti darbų frontą ir rangovui įvykdžius kitas sąlygas, pasirašyti baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą.

138.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. raštu „Dėl darbų perdavimo, darbų perdavimo–priėmimo aktų, statybvietės perdavimo, Atsakymas į užsakovo 2020-12-28 ir 2020-12-29 raštus“ nesutiko su užsakovo pastabomis dėl darbų trūkumų, nurodė, kad užsakovas netinkamai matuoja nuokrypius, kad atsakovė, faktiškai naudodamasi darbais, turi pareigą atsiskaityti su ieškove už šios atliktus darbus. Be to, atkreipė dėmesį dėl 2020 m. gruodžio 14 d. raštu ieškovės atsakovei suteiktos papildomos garantijos.

139.       Atsakovė 2021 m. sausio 7 d. raštu „Atsakymas į 2020-12-31 pranešimą Nr. JCK-20/12/31-01“, be kita ko, nurodė ieškovei ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. raštuose nustatytų būdu ir tinkamai užbaigti sutarties vykdymą.

140.       Ieškovė 2021 m. sausio 13 d. raštu pakartotinai nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytais trūkumais, iš esmės pateikė analogiško pobūdžio argumentus, nurodytus 2020 m. gruodžio 31 d. rašte.

141.       Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. raštu „Atsakymas į 2021-01-13 pranešimą Nr. JCK-21/01/13-02“, be kita ko, informavo, kad remdamasi sutarties 4.17 punktu priima rangovo sumontuotus gaminius su defektais ir remiantis sutarties 4.17 punktu, mažindama darbų kainą 10 proc. tik šių langų vertės sumą iš rangovui mokėtinų sumų (10 proc. nuo visos 2 aukšto lenktos langų sumos), viso gaminio kaina 10 051 + PVM, taigi kaina mažinama 1 005,1 Eur be PVM. Be to, nurodė, kad ji pagrįstai atsisako pasirašyti baigiamąjį aktą, kadangi negali niekaip patvirtinti, kad rangovas darbus atlikto be defektų, ir dėl to neturi jokių pretenzijų. Tuo remdamasi užsakovė sulaikė 5 proc. nuo sutarties kainos be PVM dydžio sumą (3 526,77 Eur), skirtą rangovo garantiniams įsipareigojimams užtikrinti. Rangovui tinkamai vykdant savo prievoles garantiniu laikotarpiu ši sulaikyta suma (ar jos dalis, jeigu dalis bus panaudota) bus išmokėta rangovui suėjus 3 metų laikotarpiui.

142.       Atsakovė ir ieškovė 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 9 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. vasario 25 d. raštais taip pat bendravo dėl atsakovės ieškovei nurodomų ir prašomų ištaisyti trūkumų – sumontuotų gaminių varstymo mechanizmų pirminio reguliavimo darbų.

143.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

144.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

145.       Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė atliko šalių suderintus darbus nekilo. Atsakovė taip pat neginčija pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, tačiau teigia, kad ji šiuo metu to neprivalanti daryti, kadangi darbai atlikti su trūkumais. Dėl šios priežasties, atsakovė sumažino tiek atliktų darbą kainą, tiek sulaikė dalį (5 proc.) nuo ieškovei mokėtinos sumos už darbų, kuriems nustatyti trūkumai, sumos be PVM.

146.       Sprendžiant dėl ieškovės atliktų darbų ir vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių/jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus spręstina, kad pagrindinė priežastis dėl kurios atsakovė iš esmės atsisakė pasirašyti 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir priimti ieškovės atliktus darbus buvo ta, jog buvo nustatyti antrame aukšte sumontuotų plastikinių langų nuokrypiai, nurodant, kad vietoje leistino nuokrypio 1 m – 1 mm yra 1 m. – 5 mm. Tą patvirtina techninės priežiūros vadovo G. K. statybos žurnale apie nuokrypius 2020 m. gruodžio 7 d. padaryta žyma ir ieškovės atstovo A. P. greta padarytas įrašas „supratau, sutarta papildomas garantinis įsipareigojimas“. Dėl kitų techninės priežiūros vadovo G. K. statybos žurnale pateiktų pastabų matyti, kad nustatyti tam tikri trūkumai buvo pašalinti, ieškovės atstovui padarant žymas „sutvarkyta“ ir techninės priežiūros vadovui tą greta įrašo patvirtinant savo spaudu. Dėl gaminių varstymo mechanizmų pirminio reguliavimo darbų atsakovė pretenziją pareiškė vėliau – 2021 m. vasario mėn.

147.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

148.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

149.       Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

150.       Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t.y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017).

151.       Pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

152.       Šalių sudarytos sutarties 5.5. punkte šalys numatė, kad užsakovas ar jo įgalioti asmenys privalo patvirtinti tinkamai užpildytus atliktų darbų aktus (arba baigiamąjį aktą) ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, papildomu įrašu nurodant, kad „darbai neatlikti“ arba kitas ginčo priežastis (darbų trūkumai/defektai), jų šalinimo terminus, išskyrus atvejus, jei ginčytinos pozicijos yra esminės. Sutartyje numatytu terminu apmokama tik už priimtą darbų dalį, dėl kurios nėra ginčo dėl darbų trūkumų ar defektų. Esant esminiams trūkumams/defektams, tinkamai įteiktu argumentuotu užsakovo nesutikimu priimti aktą laikomas pranešimas, kuris įteiktas rangovui sutartyje numatytu pranešimų įteikimo būdu. Pagal sutarties 5.6 punktą, jeigu užsakovas nepriima darbų ir nepareiškia pagrįstų pretenzijų ilgiau kaip 5 darbo dienas nuo raštiško pranešimo apie atliktų darbų pabaigą įteikimo, atlikti darbai laikomi priduotais ir suteikia rangovui teisę reikalauti pilno apmokėjimo už atliktus darbus.

153.       Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

154.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

155.       Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Taigi defektų faktą, negalėjimą naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti atsakovė (užsakovė).

156.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė byloje neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų fakto, t.y. byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad atsakovės nurodyti trūkumai, trukdantys daiktą naudoti pagal paskirtį, buvo, ir juos ieškovė, siekdama įgyti teisę gauti užmokestį už atliktus darbus, turėjo pareigą pašalinti ir to nepagrįstai nedarė (CPK 178, 185 straipsniai).

157.       Pažymėtina tai, kad nors statybos darbų žurnale 2020 m. gruodžio 7 d. techninės priežiūros vadovas G. K. nurodė pastabą dėl nuokrypių, tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo, jog šis trūkumas faktiškai buvo ir neleido atsakovei naudotis darbų rezultatu, juolab, kad ieškovė su tokiu trūkumu apskritai sutiko. Ieškovės atstovo greta padarytas įrašas „supratau, sutarta papildomas garantinis įsipareigojimas“, neleidžia daryti išvados, kad tas buvo laikyta trūkumu, užkertančiu kelią atsakovei priimti darbų rezultatą. Minėtas įrašas taip pat neleidžia teigti, kad ieškovė pripažino šią aplinkybę kaip trūkumą ir šalys būtų tarusios, kad atsakovės išmatuoti nuokrypiai ieškovės bus taisomi.

158.       Pastebėtina tai, kad šalys skirtingai aiškino nuokrypių matavimo (nustatymo) būdą (norint gauti tinkamą rezultatą reikia matuoti iš vidaus, ar iš išorės) ir skirtingai aiškino matavimo aplinkybes (ieškovės teigimu, jos atstovai nedalyvavo techniniam prižiūrėtojui atliekant matavimus), ką skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl atsakovei, siekiančiai įrodyti defektų faktą, kilus šalių ginčui, teko pareiga tą padaryti, t.y. objektyviais įrodymais pagrįsti esamus nuokrypius (ar kitus trūkumus) ir tai, kad šie trūkumai trukdo naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį, tačiau atsakovė šioje byloje to nepadarė.

159.       Byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais ir/ar jiems esant daiktą nebuvo įmanoma naudoti pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, atsisakydama priimti darbus, 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų akte ar 2020 m. gruodžio 7 d. lydraštyje aiškiai ir išsamiai nenurodė esamų trūkumų, motyvuotai neargumentavo jų buvimo, o vien statybos žurnale esantis įrašas ir pačios atsakovės pozicija dėl trūkumų buvimo ar vien tik patiekti raštai, skirti ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė trūkumų buvimo faktą, t.y. kad šie trūkumai (nuokrypiai) iš tiesų buvo. Tas pats pasakytina ir dėl varstymo mechanizmų reguliavimo darbų atlikimo, kuriuos, kaip trūkumus, nurodė atsakovė. Paminėtina, kad šiuos trūkumus atsakovė ieškovei nurodė 2021 m. vasario mėn. raštuose, tačiau jokių objektyvių duomenų apie faktinį jų buvimą iš esmės nepateikta (CPK 178 straipsnis).

160.       Šiuo atveju antstolio Mindaugo Dapkaus 2021 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, UAB „Statybų procesų valdymas“ eksperto E. L. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021/08/06-1 fiksuotos aplinkybės, įvertinus tai, kad tas padaryta praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams po to, kai ieškovė objekte užbaigė darbus, ir tai, kad per tą laiką buvo vykdomi kiti objekto darbai (atsakovė to neginčijo), neleidžia daryti išvados, kad nurodyti trūkumai yra būtent ieškovės atliktų darbų rezultatas. Pastebėtina tai, kad atsakovė, siekdama konstatuoti trūkumų buvimo faktą, po ieškovės darbų užbaigimo ir perdavimo 2020 m. gruodžio 7 d. lydraščiu, turėjo galimybę tam pasitelkti kvalifikuotus ir nepriklausomus ekspertus, tačiau duomenų, kad tą būtų padariusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

161.       Atskirai paminėtina ir tai, kad pati atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d., 2020 m. gruodžio 31 d. raštais iš esmės nurodė, kad priimtų darbus su trūkumais, jeigu rangovė (ieškovė) pateiktų užsakovei (atsakovei) priimtinos formos garantinį įsipareigojimą, susijusį su leistinų nuokrypių viršijimu, t.y. įsipareigotų neatlygintinai operatyviai šalinti atsiradusius trūkumus - reguliuoti langus ir pan. Taigi, ši aplinkybė leidžia teigti, kad, jeigu visgi atsakovės nurodomi trūkumai ir būtų buvę, jie nebuvo esminiai, trukdantys atsakovei daiktą naudoti pagal paskirtį, kadangi atsakovė iš esmės siekė tik į ateitį nukreiptos garantijos, kad atsiradus su tuo susijusiems trūkumams, jie ieškovės būtų pašalinti.

162.       Vertinant šiuos atsakovės 2020 m. gruodžio 29 d., 2020 m. gruodžio 31 d. raštuose nurodytus teiginius, pastebėtina, kad dar 2020 m. gruodžio 14 d. rašte ieškovė atsakovei būtent ir nurodė, kad jei garantinio laikotarpio metu būtų nustatyta, jog dėl natūralių aplinkos sąlygų (pvz. vėjo apkrovų ar pan.) konstrukcijų Vkom 1-1 ir Vkom 1-2 eksploatacinės charakteristikos būtų prarastos (pvz. sutrūko stiklo paketai ar pan.), šių konstrukcijų remontą ieškovė atliks nemokamai pagal jos suteikiamas garantijas ir garantinio aptarnavimo sąlygomis, taip pat papildomai patvirtino, kad 6 mėn. laikotarpiu po objekto pripažinimo tinkamu naudoti, užsakovės (atsakovės) pageidavimu, ieškovė nemokamai sureguliuos visų pagal sutartį sumontuotų gaminių varstymo mechanizmus. Tokiu būdu, ieškovė, bendradarbiaudama su atsakove, suteikė atsakovei papildomą garantiją jos atliktiems darbams, jei atsirastų trūkumai, tačiau ne pripažino trūkumų faktą. Dėl papildomos garantijos suteikimo, kaip jau buvo minėta, ieškovės atstovas būtent ir nurodė statybos žurnale greta techninės priežiūros vadovo G. K. 2020 m. gruodžio 7 d. įrašo.

163.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų, trukdžiusių darbų rezultatą naudoti pagal paskirtį, buvimo fakto, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ir pasirašyti baigiamąjį darbų aktą (CPK 178, 185 straipsniai).

164.       CK 6.687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

165.       Pažymėtina tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

166.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir kuriuo faktiškai naudojasi (atsakovė to neginčija), atsakovei neįrodžius, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartį (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės teisės sumažinti kainą bei sulaikyti dalį užmokesčio sumos (ne)buvimo

167.       Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. rašte „Atsakymas į 2021-01-13 pranešimą Nr. JCK-21/01/13-02“ nurodė, kad remdamasi sutarties 4.17 punktu, priėmė rangovo sumontuotus gaminius su defektais ir, remdamasi šiuo punktu, mažina darbų kainą 10 proc. tik šių langų vertės suma iš rangovui mokėtinų sumų (10 proc. nuo visos 2 aukšto lenktos langų sumos), iš viso gaminio kaina 10 051 + PVM, taigi kaina sumažinta 1 005,10 Eur be PVM.

168.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

169.       Pažymėtina tai, kad vadovaujantis teismų praktika, ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turi teisę, atsikirtimuose (ne tik priešieškinio forma) remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą. Tokiu būdu teismas privalo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų.

170.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 51 punktas). Kaip jau buvo minėta, pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas).

171.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad ieškovės atliktus darbus ji naudoja pagal paskirtį. Vadinasi, atsakovė, nors ir nepasirašė ieškovės 2020 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų akto, priėmė darbų rezultatą konkliudentiniais veiksmais, t.y. faktiškai pradėdama juo naudotis.

172.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Tik toks CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, kurie suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 56 punktas).

173.       Šalių sudarytos sutarties 4.17 punkte numatyta, kad užsakovas ar/ir jo paskirtas techninės priežiūros vadovas turi teisę priimti statybos darbus, kurie, nors ir neatitinka kokybės reikalavimų ir/ar yra atlikti su trūkumais ir /ar defektais, tačiau jų neįmanoma ištaisyti, arba jų ištaisymo ir/ar trūkumų šalinimo darbai netikslingi dėl papildomų nuostolių, tarp jų, bet neapsiribojant, dėl negalimumo tęsti statybą taisymo ir/ar trūkumų (defektų) šalinimo darbo metu. Tokiu atveju tokius darbus užsakovas priima savo nuožiūra mažindamas šių statybos darbų kainą, atitinkamai ją nurodydamas atliktų darbų akte ar baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte, atitinkamai, mažindamas statybos darbų kainą.

174.       Atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau nustatyta, jog atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų, konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovė neįgijo teisės pasinaudoti tiek sutarties 4.17 punkte, tiek CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdu – kainos sumažinimu.

175.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovei, nagrinėjamu atveju mažinant sutarties kainą, taip pat šioje byloje kilo pareiga įrodyti, kokią sumą ieškovė, galimai netinkamai atlikusi darbus, sutaupė. Šiuo atveju tai, kad atsakovė turėjo teisę savo nuožiūra mažinti sutarties kainą ir tą ji padarė 10 procentų nuo langų, kurie atsakovės vertinimu su defektais, sumos, neatleido atsakovės nuo pareigos pagrįsti būtent tokios paskaičiuotos sumos dydį, ko atsakovė šioje byloje apskritai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

176.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus sumažinti 1 005,10 Eur suma, todėl šia suma nemažintinas ieškovei iš atsakovės priteistinas įsiskolinimo už atliktus darbus dydis.  

177.       Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. rašte „Atsakymas į 2021-01-13 pranešimą Nr. JCK-21/01/13-02“ be kita ko, nurodė, kad ji pagrįstai atsisako pasirašyti baigiamąjį aktą, kadangi negali niekaip patvirtinti, kad ieškovė darbus atlikto be defektų ir dėl to neturi jokių pretenzijų. Tuo remdamasi, atsakovė sulaikė 5 proc. nuo sutarties kainos be PVM dydžio sumą (3 526,77 Eur), skirtą rangovės (ieškovės) garantiniams įsipareigojimams užtikrinti. Nurodė, kad ieškovei tinkamai vykdant savo prievoles garantiniu laikotarpiu ši sulaikyta suma (ar jos dalis, jeigu dalis bus panaudota) bus išmokėta ieškovei suėjus 3 metų laikotarpiui.

178.       Atsakovė 3 526,77 Eur sumos sulaikymą įgyvendino remdamasi sutarties 2.1.12 punktu, Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi.

179.       Šalių sudarytos sutarties 2.1.12 punkte numatyta, kad užsakovas atlieka 5 proc. sulaikymus nuo kiekvienos rangovo pateikto ir užsakovo priimto atliktų darbų akto sumos be PVM, kol rangovas įgyvendins 4.7 ir 5.13 punktų nuostatas. Rangovui neįgyvendinus 4.7 ir 5.13 punktų nuostatų, sulaikyta suma 36 mėn. nuo rangovo baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto suderinimo su užsakovu datos, užsakovo sulaikoma, kaip rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantas.

180.       Sutarties 4.7 punkte numatyta, kad rangovo garantinio laikotarpio laidavimo rašto, pateikto sutarties 2.18 punkto nuostatomis, tekstas turi būti suderintas su užsakovu, ir pateiktas užsakovui per 10 darbo dienų po baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos ir galioja 36 mėnesius nuo visų rangovo atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos, patvirtintos baigiamuoju darbu perdavimo–priėmimo metu. Šis garantinis arba laidavimo raštas taip pat turi garantuoti garantinių įsipareigojimų vykdymą ir tuo atveju, jeigu rangovas tampa nemokus arba bankrutuoja. Laiduojamos sumos dydis – 5 proc. nuo visos kainos (be PVM).

181.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).

182.       CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

183.       CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas.

184.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus  gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014 taip pat pripažino, jog, sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių.

185.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atliktas sulaikymas savo esme yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnis), o ne daikto sulaikymas CK 6.69 straipsnio prasme.

186.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė nepasirašė baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto, teigusi, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Ieškovei neturint šio baigiamojo akto, jai negalėjo būti išduotas ir laidavimo/garantinis raštas. Tą iš esmės patvirtina ir byloje esantis draudiko ieškovei 2021 m. sausio 22 d. pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad viena iš sąlygų svarstyti garantinio laidavimo pasiūlymą yra pasirašyto baigiamojo akto, kuriame turi būti pažymėta, kad užsakovas neturi pretenzijų atliktiems darbams, pateikimas.

187.       Įvertinus tai, kad atsakovė 3 526,77 Eur sumą sulaikė tuo pagrindu, kad ieškovė nepateikė draudiko garantinio rašto, bei tai, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybės tą padaryti, kadangi pati atsakovė be pagrindo nepasirašė baigiamojo darbų akto, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovės atliktas 3 526,77 Eur sumos sulaikymas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu ieškovės atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų, be to, atsisakydama pasirašyti baigiamąjį darbų aktą apskritai jame net nenurodė jokių trūkumų, todėl spręstina, kad šiuo atveju neegzistavo aplinkybės, kurioms esant atsakovė galėjo nepasirašyti baigiamojo darbų akto ir vėliau remiantis tuo, kad nėra pateiktas garantinis raštas, kuriam išduoti būtina sąlyga būtent ir yra baigiamojo akto pasirašymas, sulaikyti dalį (5 proc.) ieškovei mokėtinos sumos.

188.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti 3 526,77 Eur sumą ir tokiu būdu mažinti ieškovei už atliktus darbus priklausantį užmokesčio dydį.

Dėl atsakovės ieškovei mokėtinos sumos, palūkanų ir nuostolių patirtų ikiteisminėje stadijoje

189.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19 638,77 Eur skolą. Konstatuota, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės 14 895,30 Eur delspinigius ir 178,05 Eur genrangos mokestį. Tuo tarpu atsakovės atliktas kainos sumažinimas 1 005,10 Eur sumai ir 3 526,77 Eur sumos sulaikymas laikytini nepagrįstais ir nemažina ieškovei mokėtino užmokesčio dydžio. 

190.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko darbus, už kuriuos turi teisę gauti atlyginimą, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti iš viso 4 565,42 Eur skolą (19,638,77 Eur – (14 895,30 + 178,05 Eur) (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

191.       Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad priteistina ieškovei iš atsakovės suma yra 16 639,30 Eur, laikant kad atsakovė per 5 darbo dienas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. turėjo pateikti pastabas dėl ieškovės atliktų darbų, o aktuose ir sąskaitose nurodytas sumas atsakovė turėjo apmokėti per 15 darbo dienų, iš atsakovės priteisė materialios 8 procentų metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo už 124 dienas nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. Teismas nurodė, kad palūkanos nuo 16 639,30 Eur sumos sudaro 452,60 Eur (16 639,30 x 0,08 : 365 x 124), todėl, kadangi ieškovė reikalauja 448,99 Eur palūkanų, jas priteisė iš atsakovės.

192.       Nagrinėjamu atveju šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl materialiųjų palūkanų paskaičiavimo (palūkanų normos, laikotarpio), todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisakydama, tačiau įvertinusi tai, kad šalys skundė pagrindinės skolos sumą ir ieškovei iš atsakovės priteistina suma sumažinta, kas savaime lemia ir kitokį palūkanų dydį, sprendžia, kad yra pagrindas perskaičiuoti palūkanas pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą ir šalių neginčytą palūkanų paskaičiavimą. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistinos 124,08 Eur palūkanos (4 565,42 Eur x 0,08 / 365 x 124).

193.       Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktais taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 845,95 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminėmis teisinėmis konsultacijomis. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis ir jas, kaip ieškovės nuostolius, priteisė ieškovei iš atsakovės.

194.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad šios išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais, šios išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose numatytų išlaidų. Pažymi, kad tam, jog būtų taikytinas nuostolių institutas, atsakovė turėjo pažeisti sutartį, tačiau ji savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė.

195.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Minimo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

196.       CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

197.       Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 punktas).

198.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus įstatyminį reglamentavimą, tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, sumažino atsakovei mokėtiną sumą ir dalį jos sulaikė, tai, kad ieškovė ikiteismine tvarka siekė, kad atsakovė sumokėtų užmokestį už jos atliktus darbus, šiai atsisakant tą padaryti, spręstina, kad ieškovė turi teisę į teisinių išlaidų, patirtų ikiteisminėje stadijoje atlyginimą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai).

199.       Ieškovė, grįsdama šias išlaidas, kartu su pradiniu ieškiniu į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. gruodžio 31 d. Serija JCK20 Nr. 20913, suma – 1 912,99 Eur; 2) 2021 m. sausio 31 d. Serija JCK21 Nr. 21042, suma – 326,69 Eur; 3) 2021 m. vasario 28 d. Serija JCK21 Nr. 21118, suma – 499,13 Eur; 4) 2021 m. kovo 31 d. Serija JCK21 Nr. 21220, suma – 1 107,14 Eur, iš viso – 3 845,95 Eur.

200.       Įvertinus PVM sąskaitų faktūrų priedus, kuriuose detalizuojamos ieškovei suteiktos paslaugos, konstatuotina, kad ne visos nurodytos išlaidos gali būti pripažintos pagrįstomis, būtinomis ir protingomis. Sutiktina su tuo, jog ieškovė, siekdama apginti galimai savo pažeistas teises, turėjo teisę ikiteisminėje stadijoje pasitelkti profesionalius teisininkus – advokatus, tačiau, įvertinus suteiktų paslaugų pobūdį, apimtis, dažnumą (išlaidos skaičiuotos ne tik už dokumentų rengimą, bet ir už kiekvieną situacijos analizę, komunikavimą su kita šalimi, netgi paties kliento (ieškovės) konsultavimą, kt.) spręstina, kad ne visa apimtimi šios patirtos išlaidos gali būti priteistos ieškovei iš atsakovės. Ieškovės elgesys, kuomet ji laikė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau toliau vis tęsė su atsakove susirašinėjimą kelis mėnesius dėstydama iš esmės tapačius nesutikimo su darbų trūkumais argumentus ir dėl to patirdama vis didėjančias išlaidas, negali būti pateisinamas ir suderinamas su sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir lemiantis tai, kad atsakovė savaime turi padengti visas ieškovės dėl to patirtas išlaidas.

201.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad į bendrą 3 845,95 Eur išlaidų sumą ieškovė įtraukė ir 1 034,55 Eur (su PVM) išlaidas už ieškinio parengimą, kas laikytina bylinėjimosi išlaidomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta ieškovei iš atsakovės priteistinų šių ikiteisminių išlaidų suma nagrinėjamo ginčo atveju mažintina nuo 2 811,40 Eur (3 845,95 Eur – 1 034,55 Eur) iki 1 500 Eur.

202.       Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovės priteistina įsiskolinimo suma sudaro 6 189,50 Eur sumą (4 565,42 Eur + 124,08 Eur + 1 500 Eur).

203.       Kadangi pirmosios instancijos sprendė, kad atsakovė turi pareigą atsakovei sumokėti bendrą 20 937,24 Eur įsiskolinimą, konstatavus, jog ieškovė turi teisę į 6 189,50 Eur sumos atlyginimą, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, nuo sumažintos sumos (6 189,50 Eur) skaičiuotinos ir 8 dydžio metinės procesinės palūkanos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis; CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylos baigties

204.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinių santykių šalių teises ir pareigas, netesybų atlyginimą, įskaitymo pripažinimą negaliojančiu, bei vertino su tuo susijusius įrodymus, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistino įsiskolinimo sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo

205.       Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių priešpriešiniai reikalavimai tam tikra apimtimi patenkinti (atsakovei – dėl teisės į delspinigių, genrangos mokesčio gavimą; ieškovei – nemažinant jai priteistinos sumos atsakovės sumažintos darbų kainos suma ir sulaikyta suma), pakeitus teismo sprendimą, pagal bylos rezultatą yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

206.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 7 893,38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus matyti, kad šias išlaidas sudarė ne tik teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau į jas įskaičiuotos ir 3 845,95 Eur išlaidos, kurias ieškovė prašė priteisti kaip jos nuostolius, patirtus ikiteisminėje stadijoje. Įvertinus tai, kad į 3 845,95 Eur išlaidų sumą ieškovė įtraukė ir 855 Eur be PVM (su PVM – 1 034,55 Eur) išlaidas už ieškinio rengimą, kas laikytina bylinėjimosi išlaidomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos už teisinę pagalbą) sudaro 5 081,98 Eur (7 893,38 Eur – 2 811,40 Eur (nuostolių suma)).

207.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 781,25 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

208.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 649,15 Eur bylinėjimosi išlaidas: 90 Eur žyminį mokestį ir 2 559,15 Eur už teisinę pagalbą (už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir susipažinimą su 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi, kliento konsultavimą).

209.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 376,75 Eur bylinėjimosi išlaidas: 471 Eur žyminį mokestį ir 1 905,75 Eur už teisinę pagalbą (už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

210.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, bei ieškovės pirmojoje instancijoje patirtos išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

211.       Tuo tarpu teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad išlaidos už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir susipažinimą su 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi bei kliento konsultavimą, iš viso – 381,15 Eur, nėra pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, susijusios su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimu šioje byloje nebuvo būtinos ir yra nulemtos išimtinai tik pačios ieškovės siekio teikti tokį prašymą, kuris 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, be kita ko, buvo atmestas. Tokiu būdu ieškovei tenka šios išlaidos ir jos nėra atlyginamos. Ieškovei taip pat nepriteistinos ir išlaidos už susipažinimą su teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi ir kliento konsultavimą kaip perteklinės ir nepagrįstos. Taigi ieškovės pagrįstas išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro 2 178 Eur suma už teisinę pagalbą (už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).

212.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 933,71 Eur dydžio įsiskolinimą. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – priteistas 6 189,50 Eur įsiskolinimas (patenkinta 25,86 proc. reikalavimų). Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, tarp šalių paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

213.       Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 1 314,20 Eur pirmosios instancijos teisme (5 081,98 Eur x 25,86/100 proc.) ir 654,54 Eur apeliacinės instancijos teisme (2 268 Eur x 25,86/100 proc.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

214.       Atsakovei iš ieškovės priteisina 2 804,55 Eur pirmosios instancijos teisme (3 781,25 Eur x 74,14/100 proc.) ir 1 762,12 Eur apeliacinės instancijos teisme (2 376,75 Eur x 74,14/100 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

215.       Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 490,35 Eur (2 804,55 Eur – 1 314,20 Eur) pirmosios instancijos teisme ir 1 107,58 Eur (1 762,12 Eur – 654,54 Eur Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

216.       Pakeitus teismo sprendimą, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi jos nė vienos iš šalių atžvilgiu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei priteistos 6,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DTC International“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą dalyse dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo, sumažinant jų dydį bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DTC International“, juridinio asmens kodas 302707956, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aveplast“, juridinio asmens kodas 110702540, 4 565,42 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 42 ct) skolą, 124,08 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 08 ct) palūkanas, 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) nuostolius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 189,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“, juridinio asmens kodas 110702540, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DTC International“, juridinio asmens kodas 302707956, 1 490,35 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimties eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DTC International“ valstybei priteistos 6,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo motyvus, susijusius su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DTC International“ teise reikalauti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ nuostolių, atsakovės galimai patirtų vykdant sudarytą 2020 m. birželio 29 d. rangos sutartį ir 2020 m. rugsėjo 7 d. papildomą susitarimą su uždarąja akcine bendrove „Mersina“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“, juridinio asmens kodas 110702540, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DTC International“, juridinio asmens kodas 302707956, 1 107,58 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septynių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Donata Kravčenkienė

Jadvyga Mardosevič