Administracinė byla Nr. eA-1265-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Callida“) 2016 m. sausio 29 d. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-4032) ir juo patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip numato Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, pareiškėjas jame rengiasi vystyti intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Kadangi pareiškėjo sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini), o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, pradėto rengti detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjo sklypo vystymo bei užstatymo galimybes. Pareiškėjas pažymėjo, jog kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, juos koreguojant taip, kad būtų užtikrintas aptarnavimas, užtikrinantis galimybę sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, tačiau jo pasiūlymai ir pastabos buvo atmesti.
3. Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) įtvirtintai pareigai kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius, kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, atsižvelgti į visuomenės poreikius, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti susisiekimo komunikacijas (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį. Skundžiamu įsakymu patvirtintame detaliajame plane išimtinai atsižvelgiama tik į atsakovo planuojamos teritorijos vystymo interesus, visiškai nepaisant esamo konteksto ir trečiųjų asmenų (greta esančių sklypų savininkų) teisių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesilaikė Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) priskiriama C2 kategorijos gatvei, todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) reikalavimus minimalus atstumas tarp sankryžų turi būti ne mažesnis kaip 200 m, o minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais ne mažesnis kaip 100 m. Tais atvejais, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valanda neviršija 20 aut./h, šis atstumas gali būti mažinamas iki 50 m. Bendrovės teigimu, rengdamas detalųjį planą, atsakovas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjui priklausančio sklypo lokalizaciją ir detaliuoju planu planuojamos teritorijos aptarnavimo galimybes, privažiavimo kelius ir įvažas bei kitus sprendinius derinti prie pareiškėjo sklypo, t. y. atsižvelgti į tai, kad planuojant pareiškėjo sklypą pastarajam taip pat reikės išspręsti patekimo į sklypo klausimą, suprojektuoti įvažiavimus. Pabrėžė, jog po detalaus plano patvirtinimo susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjas apskritai negali įsirengti įvažos į savo sklypą. Nors atsakovas visą laiką tvirtino, kad pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos, nes detaliajame plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje detaliuoju planu yra numatytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį pareiškėjas gali projektuoti įvažą į savo sklypą, tačiau šis pritarimas baigėsi, kai pareiškėjas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir kreipėsi į atsakovą prie prašymo pridėdamas planinę įvažos į pareiškėjo sklypą medžiagą iš (duomenys neskelbtini) pusės.
4. Pareiškėjo teigimu, jam liko vienintelė galimybė įrengti įvažą į jo sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau tokia įvažos vieta esmingai apriboja pareiškėjo galimybes vystyti jam priklausantį sklypą. Maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) ir galimos įvažos į pareiškėjo žemės sklypą yra 52,05 m, o tai reiškia, kad įvaža į pareiškėjo žemės sklypą galima tik su maksimaliu apribojimu, nes nuo sankryžos ji bus 50 m atstumu, todėl automobilių kiekis piko valandą negalės viršyti 20 aut/h. Tai tiesiogiai daro įtaką ir apriboja sklypo vystymo galimybes – sklype nebus galima įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatytos intensyvaus užstatymo plėtros. Faktiškai pareiškėjui priklausančiame beveik 0,9 ha sklype dėl susidariusios situacijos bus galima įrengti apie 10 namų ūkių, nes kitaip būtų viršyta 20 aut./h srautas piko valandos metu, nors planuojamoje teritorijoje numatyti 34 namų ūkiai/ha. Įvertinus tai, kad teritorijoje numatomos ir vaikų darželio statybos, intensyvumas gyvenamosiose zonose būtų dar didesnis. Taigi atsakovas skundžiamu detaliuoju planu susikūrė jo projektuotiems sklypams palankesnes vystymo galimybes pareiškėjo sąskaita.
5. Bendrovės teigimu, šiuo atveju ji įvažos į savo sklypą negali suprojektuoti apskritai. Pažymėjo, kad įvažą į jai priklausantį sklypą iš (duomenys neskelbtini) pusės ji privalo projektuoti taip, kad jos žemės sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) g. gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjo sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, taigi reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas. Tokiu būdu pareiškėjui apskritai užkertamas kelias jam priklausančio sklypo vystymui, nes, norėdamas projektuoti savo sklypą, pareiškėjas pirmiausia turėtų parengti skundžiamo detaliojo plano korektūrą ir projektuoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, nes kito varianto tiesiog nėra. Atsakovas patvirtino detalųjį planą, kurio nepakeitus, neįmanoma suprojektuoti įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą.
6. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus siūlymus, jog būtų užtikrintas tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis, pareiškėjo sklypo aptarnavimas bei pageidavo, kad už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų būtų įrengtas įvažiavimas į sklypą – akligatvinė D2 kategorijos gatvė. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad įvažiavimas į jam priklausantį sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, todėl dar vienos įvažos daryti nereikia, o numatyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto bendrojo plano sudėtinė dalis, šiame plane yra teikiamos tik rekomendacinės gatvių raudonosios linijos, bet joje nėra jokių duomenų apie gatvių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms. Atkreipė dėmesį, jog į valstybinį žemės sklypą, kuriame buvo patvirtintas ginčo detalusis planas, yra įsiterpęs ne tik pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, bet ir 4 namų valdos, į kurias labai nedideliais atstumais yra suprojektuoti įvažiavimai.
8. Atsakovas paaiškino, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sklypo infrastruktūra turi būti numatyta tame pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų. Ginčo detalusis planas nenumato pareiškėjo siūlytų infrastruktūros sprendinių, t. y. gatvės prie pareiškėjo žemės sklypo, nes gatvė yra numatyta kitoje vietoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo siūlytas sprendinys būtų teisėtas (įvažiavimas į projektuojamų daugiabučių kvartalą eitų ne per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą) ir kad suderinus tokį pareiškėjo pateiktą projektinį pasiūlymą nebūtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Atsakovas pabrėžė, jog teritorijoje, kurioje pareiškėjas siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad būtų gavęs sutikimus iš valstybinės žemės patikėtinio leisti projektuoti toje teritorijoje privažiavimą prie projektuojamų daugiabučių namų. Pareiškėjas taip pat nėra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento parengtų gatvės projektavimo užduoties sąlygų, kadangi pagal Miesto ūkio ir transporto departamento funkcijas, departamentas rengia susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas bendriesiems, detaliesiems, specialiojo planavimo dokumentams ir techniniams projektams, taip pat projektavimo užduotis sąlygų sąvadui gauti bei tikrina jų įvykdymą. Įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra papildoma eismo juosta, tad dar vienos įvažos daryti nereikia.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui į jo siūlymus ir klausimus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai, aiškiai ir, kadangi jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus nėra, Bendrovės pasiūlymai buvo motyvuotai atmesti. Pabrėžė, jog pareiga vertinti, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis TPĮ, yra Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri taip pat patvirtino, jog buvo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo ir kitų viešojo svarstymo procedūrose dalyvavusių asmenų pasiūlymai ir pateikti motyvuoti atsakymai į juos.
10. Atsakovas pažymėjo, kad teritorija, kuriai patvirtintas detalusis planas, bei pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Remiantis pagrindinio bendrojo plano brėžinio reglamentų lentele, tai yra mišri teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pareiškėjas buvo informuotas, kad teiginiai, jog detaliojo plano sprendiniai ateityje gali užkirsti kelią sklypo vystymui, neatitinka tikrovės, nes suplanuotame kvartale dominuoja G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijos. Detaliojo plano projekte yra atsižvelgiama ir į gretimybes – Regioninio parko kaimynystę, palei (duomenys neskelbtini) esančių valdų ir šiauriau esančių gyvenamųjų kvartalų užstatymą bei suformuotų sklypų netaisyklingą konfigūraciją, todėl tik daliai gyvenamosios paskirties sklypų detaliajame plane nustatomas vienbutės ir dvibutės gyvenamosios statybos naudojimo būdas (G1) ir atitinkamai saikingesnis užstatymo aukštis 8,5–11 m (2 a. su mansarda) sodybinio užstatymo sklypuose bei 11–15 m daugiabutei statybai. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjui priklausančio sklypo riba yra suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, o sklypo rytinė kraštinė ribojasi su vaikų sporto aikštele, kurioje užstatymo nebus, todėl tai tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė. Pareiškėjo sklypo plotis ir gera orientacija sudaro pakankamas prielaidas realizuoti daugiabutės gyvenamosios statybos pobūdį.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
12. Inspekcija nurodė, kad ginčo detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų nenustatyta. Detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus. Inspekcijos nuomone, detaliuoju planu nustatyti reikalavimai niekaip neriboja pareiškėjo galimybės vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą jam priklausančiame žemės sklype. Vien tik pareiškėjo noro, kad šalia jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo rengiamo detaliojo plano sprendiniai neribotų įgyvendinti ateityje pareiškėjui galimybės realizuoti planus, nepakanka. Reikia nurodyti konkrečias teisės normas, kurias detaliojo plano organizatorius pažeidė ir kaip šie pažeidimai lemia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjui, siekiant tiksliai nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo leistiną pastatų aukštį, užstatymo intensyvumą ir kt., reikės atlikti teritorijos planavimo veiksmus, kurių metu ir paaiškės, kokie konkretūs sprendiniai yra galimi, o šiuo metu ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neapima pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.
13. Inspekcija taip pat nesutinka, kad ginčo detaliuoju planu netinkamai išspręstas klausimas dėl įvažiavimo į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Organizatorius išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymą įrengti akligatvinę D2 kategorijos gatvę. Iš detaliojo plano brėžinių aiškiai matyti, kad įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini), taigi atsakovas išsamiai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymus, tuo labiau, kad akligatvinės gatvės poreikio tenkinimui reikėtų papildomai panaudoti 28 arų valstybinės žemės sklypą. Tokiais veiksmais nebūtų derinami fizinių ir juridinių asmenų, savivaldybės ir valstybės poreikiai ir interesai, atsižvelgta į esamas inžinerines ir susiekimo sistemas, o nepagrįstai iškeliamas vieno asmens interesas. Inspekcija nesutinka, kad po ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo susiklostė situacija, kai pareiškėjas negali įrengti įvažos į sklypą. Pabrėžė, jog pareiškėjas turi galimybę įrengti įvažą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės į savo sklypą ir taip realizuoti galimybę patekti į sklypą.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilęs dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032, kuriuo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 30-952 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detaliojo plano rengimą. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra įsiterpęs į detaliuoju planu planuojamą teritoriją. Susipažinęs su rengiamo detaliojo plano sprendiniais, pareiškėjas nusprendė, jog detalusis planas apriboja jam priklausančio sklypo vystymo galimybes, todėl 2015 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausiančiame sklype yra numatyta intensyvi plėtra, tačiau rengiamo detaliojo plano sprendiniuose į pareiškėjo sklypą nenumatyta papildoma įvaža, todėl vienintele įvaža lieka iš esamos (duomenys neskelbtini) g., tačiau tokiu atveju įvaža į sklypą būtų galima tik su apribojimu – įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valandą turės neviršyti 20 aut./h. Taigi, jei būtų patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, Bendrovės sklypo vystymosi galimybės būtų apribotos, jame nebūtų galima įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose numatyto intensyvaus užstatymo plėtros. Pareiškėjas pateikė savo pasiūlymus dėl įvažos į jo sklypą suprojektavimo ir prašė atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir pastabas, numatant ginčo detaliojo plano sprendiniuose Bendrovės žemės sklypo aptarnavimą, kuris leistų įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius sklype. Be to, prašė pateikti paaiškinimą, ar patvirtinus rengiamo detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo žemės sklype nebus užkirsta galimybė vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2) pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B ir C kategorijų gatvių ribų nustatymo schema nėra Vilniaus miesto Bendrojo plano sudėtinė dalis, ir čia teikiamos rekomendacinės gatvių raudonosios linijos apima ir kitų kategorijų gatves. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų brėžinį Rukainių g. ir jos tęsinys nepriklauso C2 kategorijai, todėl bet kokia motyvacija dėl nepakankamų atstumų tarp sankryžų yra nepagrįsta. Tai D1 kategorijos gatvė, su leistinu 100 m atstumu tarp sankryžų. Planuojamos teritorijos šiaurinės gatvės tęsinys iki (duomenys neskelbtini) g. yra natūralus jos tęsinys, leidžiantis aptarnauti ir šiaurinę gatvės pusę, kuri liktų be jo, pakeitus gatvės trasą pagal pareiškėjo siūlymą. Taip pat nurodyta, jog įvažiavimas į Bendrovės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., kurioje jau yra papildoma eismo juosta dešiniajam posūkiui, tad dar vienos įvažos daryti nereikia, o siūlyti akligatvinę D2 kategorijos gatvę yra netikslinga, nes tai pareikalautų papildomai 28 arų valstybinės žemės sklypo. Taip pat paaiškinta, kad detaliojo plano sprendiniuose ties pietine pareiškėjo sklypo riba suplanuotas žalias darželio / mokyklos sklypas, tiek higienos, tiek ir gaisriniu požiūriu Bendrovės sklypui suteikia daugiau galimybių, nei kito daugiabučio kaimynystė, o realizavus parengto detaliojo plano sprendinius, t. y., sutvarkius kelius, atvedus miesto vandentiekio ir nuotekynės tinklus, pastačius darželį su pradine mokykla, įrengus sporto aikštelę bei realizavus projekte numatytas triukšmo slopinimo priemones, ženkliai pagerės ne tik gyvenimo kokybė pareiškėjo sklype, bet ir planuojamų parduoti butų vertė. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (23.2)-2D-13768 pareiškėjo skundą taip pat atmetė. Nurodė, kad detaliojo plano organizatoriaus ir rengėjo atsakymai grindžiami teisės aktais, yra išsamūs ir motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Be to, pažymėjo, jog nėra įgaliotas nagrinėti visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir teikti atsakymus į juos. Taip pat konstatavo, jog detaliojo plano rengimo parengiamajame etape pažeidimų nenustatyta, detaliojo plano sprendiniai atitinka tiek bendrojo plano sprendinius, tiek teritorijų planavimo sąlygų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. 30-4032, kuriuo patvirtino apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą. Pareiškėjo teigimu, detalusis planas yra neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgus į jo pasiūlymus, ir tokiu būdu detaliuoju planu užkertant galimybę pareiškėjui įrengti įvažą į jam priklausantį žemės sklypą ir vystyti jame daugiabučių gyvenamųjų namų statybą.
17. Teismas pažymėjo, kad, siekiant suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, suinteresuotiems asmenims suteikta teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese, pateikiant pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto sprendinių (TPĮ 37 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (2009 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2273/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015). Teismas priėjo išvadą, jog tokie pasiūlymai turi būti nagrinėjami, tačiau tai, kad suinteresuotų asmenų pasiūlymai nėra įgyvendinami, negali būti pagrindu pripažinti detalųjį planą ir jo sprendinius neteisėtais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė pateikė atsakovui savo pasiūlymus ir pastabas dėl ginčo detaliojo plano sprendinių. Nors į šias pastabas nebuvo atsižvelgta ir detaliojo plano sprendiniai nepakoreguoti pagal pareiškėjo pageidavimus, tačiau pareiškėjui buvo pateiktas Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 16 d. raštas Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2), kuris, teismo vertinimu, laikytinas pakankamai motyvuotu atsakovo pozicijai pagrįsti, todėl pareiškėjo pasiūlymai buvo išnagrinėti tinkamai.
18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Teismas, atsižvelgdamas į minėtą praktiką, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pasiūlymai dėl detaliuoju planu nustatyto gatvių išplanavimo yra susiję su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga bei gynimu, t. y. ar detaliuoju planu neužkertama galimybei Bendrovei naudotis savo sklypu pagal paskirtį, ar pareiškėjo teiginiai dėl negalimumo įrengti įvažiavimą į jam priklausantį sklypą yra pagrįsti.
19. Teismas nustatė, kad maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) g. ir galimos įvažos į pareiškėjo žemės sklypą yra 52,05 m. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad automobilių kiekis piko valandą negalės viršyti 20 aut./h. ir tai apribos sklypo vystymo galimybes – sklype nebus galima įgyvendinti intensyvaus užstatymo plėtros. Teismas atkreipė dėmesį, kad STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje pateikti atstumai nuo sankryžos iki sankryžos ir nuo įvažiavimo / išvažiavimo iki įvažiavimo / išvažiavimo. STR 2.06.04:2014 nereglamentuoja minimalaus atstumo nuo įvažiavimo iki sankryžos. Teismas pažymėjo, kad sankryža negali būti prilyginama išvažiavimui ar įvažiavimui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalį, sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jis apskritai negali įsirengti įvažiavimo į savo sklypą, yra nepagrįstas, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atstumas nuo įvažiavimo į Bendrovės sklypą iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos gali būti mažesnis nei 50 m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų išlaikyti tik minimalų atstumą tarp planuojamo įvažiavimo į savo sklypą ir įvažiavimo į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas, įsigydamas sklypą, kurio vakarinė pusė ribojasi su jau nutiesta (duomenys neskelbtini) g., negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad jo sklypo aptarnavimui bus tiesiama atskira gatvė. Taigi įvažiavimo galimybė į pareiškėjo sklypą nėra panaikinta, tad pareiškėjo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nėra suvaržytos.
20. Teismas pabrėžė, jog TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas tikslas derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų nereiškia, kad atsakovas besąlygiškai turi įgyvendinti visus suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Teismas atkreipė dėmesį, jog, patvirtinus ginčo detalųjį planą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis sklypas vis dar patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1862 pareiškėjo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad dėl ginčo detaliojo plano patvirtinimo jis savo sklype nebegalės vystyti intensyvaus užstatymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. 30-4032 bei juo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas nepažeidžia pareiškėjo nurodomų teisių, todėl nėra pagrindo minėto įsakymo panaikinti. Netenkinęs skundo, teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai; priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo sklypas vis dar patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas, nes Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1862 pareiškėjo žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, todėl pareiškėjas savo sklype galės vystyti intensyvaus užstatymo projektavimą. Šias teismo išvadas paneigia pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai.
21.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51- 37608/16(2.9.4.9-UK4) „Dėl įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinių pasiūlymų“ atsakovas nurodo, kad pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Rašte taip pat pažymima, kad pagal STR 2.06.04:2014 keliamus reikalavimus, planuojant/projektuojant tiesiogines eismo jungtis su C2 kategorijos gatvėmis, kuriai priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė, turi būti išlaikytas minimalus 100 m atstumas, kuris gali būti mažinamas iki 50 metrų tuo atveju, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio transporto srauto eismo intensyvumas piko valanda neviršija 20 aut./h. Kaip matyti iš esančios planinės medžiagos, maksimalus įmanomas atstumas nuo įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir teoriškai galimos pareiškėjo sklypo eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve yra mažesnis nei 90 metrų, kas nuosekliai reiškia, kad šiam atstumui esant mažiau nei 100 metrų, bet ne mažiau nei 50 metrų, yra taikomas STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje numatytas maksimalus apribojimas – į pareiškėjo sklypą galima įvažiuoti tik dešiniaisiais posūkiais, o automobilių srautas piko valandą negali viršyti 20 aut./h. Pagal priimtus standartus skaičiuojama, kad namų ūkis turi du automobilius, o tai nuosekliai reiškia, kad piko valandą, kuomet visi grįžta iš darbo, automobilių srautas neviršys 20 aut./h tik tuo atveju, jei pareiškėjas jam priklausančiame sklype suprojektuos ne daugiau nei 10 namų ūkių. Nuosekliai galimybė pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą vystyti intensyvų užstatymą pareiškėjui priklausančiame sklype yra tik teorinė, nes ją apriboja STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelė, kurios imperatyvius reikalavimus pareiškėjas turi įgyvendinti privaloma tvarka. Šios problemos būtų buvę galima išvengti, jei atsakovas detalaus plano rengimo metu būtų atsižvelgęs į pareiškėjo pasiūlymus bei pastabas ir (duomenys neskelbtini) gatvę, skirtą atsakovo projektuojamų sklypų aptarnavimui, būtų suprojektavęs kitoje vietoje – šalia pareiškėjo sklypo ribos, kaip tai parodyta planinėje medžiagoje.
21.3. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto 5 skyriaus „Urbanistinė koncepcija“, atsakovas, planuodamas savo teritoriją, suprojektavo 34 namų ūkius/ha (teritorijoje numatoma apie 400 butų daugiabučiuose namuose ir 11 dvibučių/vienbučių namų), tuo metu dėl netinkamai suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės vietos detaliuoju planu sudaryta tokia situacija, kad pareiškėjas gali projektuoti tik 10 namų ūkių/ha, kas akivaizdžiai suformuoja teritorijų užstatymo disbalansą, nederina trečiųjų asmenų interesų, užkerta kelią privačioms investicijoms pareiškėjo sklype, yra neoptimalus, neteikiantis prioriteto darniam teritorijos vystymui bei pažeidžia TPĮ 3, 17 straipsnius, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 250 punktą. Atsakovas skundžiamu detaliuoju planu sukūrė jo projektuotiems sklypams palankesnes vystymo galimybes, t. y. faktiškai pareiškėjo sąskaita. Šiuos pareiškėjo argumentus taip pat patvirtina papildomi įrodymai, gauti jau po teismo sprendimo priėmimo.
21.4. Teismo išvada, kad pareiškėjas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog jo sklypo aptarnavimui bus tiesiama atskira gatvė, yra visiškai nepagrįsta ir peržengia pareikštų reikalavimų ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.). Teismas nagrinėjo tai, ko pareiškėjas visiškai neprašė. Pareiškėjas niekuomet nesiekė ir nesiekia, kad atsakovas suprojektuotų atskirą gatvę pareiškėjo sklypo aptarnavimui. Pareiškėjas tik teigia, kad atsakovas, projektuodamas (duomenys neskelbtini) gatvę atsakovo sklypų aptarnavimui, pasielgė egoistiškai, nes dėl netinkamai parinktos (duomenys neskelbtini) gatvės vietos ne tik užkirto kelią pareiškėjo sklype vystyti intensyvų užstatymą, kaip tai numato miesto bendrasis planas, bet ir apskritai užkirto galimybę vystyti pareiškėjo sklypą, nes pastarasis negali susiprojektuoti eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve ir tokiu būdu išspręsti pareiškėjo sklype projektuojamų pastatų aptarnavimo problemos. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo pateiktos planinės medžiagos bei pareiškėjo sklypo matmenų. Iš pareiškėjui priklausančio sklypo kadastrinių matavimų plano matyti, kad pareiškėjo sklypo plotis yra apie 44 metrus, o sklypo ilgis – apie 215 metrų. Taigi pareiškėjui nepakanka tik suprojektuoti įvažą į jam priklausantį sklypą. Siekdamas sudaryti tinkamas sąlygas jam priklausančiame sklype projektuojamų pastatų aptarnavimui, pareiškėjas turi projektuoti eismo jungtį su (duomenys neskelbtini) gatve, kaip yra nurodžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 16 d. rašte Nr. A51-37608/16(2.9.4.9-UK4) „Dėl įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“ ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per jam priklausantį sklypą tolyn į sklypo gilumą projektuoti pagalbinę gatvę, kurios kategorija negali būti mažesnė nei D2 (STR 2.06.04:2014 33 punkto 10 lentelė ).
21.5. Kaip matyti iš pateiktų pareiškėjo siūlytų gatvės priešprojektinių pasiūlymų, per jo sklypą visais atvejais tinkamam sklypo aptarnavimui numatoma tam būtina pagalbinė D2 kategorijos gatvė, nes be jos nebūtų galima eksploatuoti sklype projektuojamų statinių. Įvertinant tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra C2 kategorijos gatvė, o pareiškėjui priklausantis sklypas su (duomenys neskelbtini) gatve bus sujungiamas eismo jungtimi per D2 kategorijos gatvę, kuri tuo pačiu atliks ir įvažos į sklypą funkciją, pagal STR 2.06.04:2014 28 punkto 5 lentelę jų sankirta gali būti projektuojama tik viename lygyje, o ši eismo jungtis laikytina sankryža, nes atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalį. Todėl pareiškėjo atžvilgiu taip pat taikytini STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelės reikalavimai, kuriuose numatyta, kad galimas minimalus atstumas tarp sankryžų su D2 kategorijos gatve yra 50 metrų. (duomenys neskelbtini) gatvė yra D2 kategorijos gatvė, pareiškėjo sklypo patarnavimui taip pat projektuojama pagalbinė D2 kategorijos gatvė, kuri taip pat bus įvaža į sklypą. Iš planinės medžiagos matyti, kad atstumas tarp esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sankryžos su (duomenys neskelbtini) D2 kategorijos gatve yra 90,59 metro. Nuosekliai logiškai akivaizdu, kad pareiškėjas, įrengdamas eismo jungtį D2 kategorijos gatve su (duomenys neskelbtini) gatve, neturi net teorinės galimybės įgyvendinti jam keliamus reikalavimus – neįmanoma sutalpinti 112 metrų (50 metrų privalomas atstumas į abi puses plius 12 m gatvės plotis su raudonosiomis linijomis į 90,59 pločio tarpą). Tokiu būdu skundžiamo detaliojo plano sprendiniai, netinkamai ir netinkamoje vietoje suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža lėmė tai, kad pareiškėjas visiškai negali vystyti jam priklausančio sklypo, nes negali suprojektuoti sklypo aptarnavimui reikalingos D2 kategorijos gatvės bei eismo jungties su (duomenys neskelbtini) gatve, o jo sklypo aptarnavimo galimybė atsirastų tik tuo atveju, jei pareiškėjas savo lėšomis parengtų skundžiamo detaliojo plano korektūrą, ką atsakovas ir nurodė savo 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. raštuose.
21.6. Teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko pažeidė bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalį bei statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Dėl to teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad pareiškėjo sklypo aptarnavimui projektuojama eismo jungtis, D2 kategorijos gatvė, sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve nėra sankryža ir nepagrįstai nurodė, kad reglamento reikalavimai dėl atstumų tarp sankryžų pareiškėjo atžvilgiu netaikytini, nes įvaža į pareiškėjo sklypą ne sankryža. Teismas nepagrįstai nurodė, kad galimybė įrengti įvažą į pareiškėjo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nepanaikinta.
22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą.
23. Atsakovas nurodo, kad UAB ,,Callida“, kaip verslo subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, siekiantis pelno ir turėdamas verslo patirties, turėjo ir privalėjo įvertinti riziką, pirkdamas netaisyklingos formos žemės sklypą, įsiterpusį į valstybinės žemės sklypą, regioninio parko kaimynystę bei galėjo numatyti galimas tam tikras kliūtis ateityje siekiant ypač intensyviai užstatyti minėtą pareiškėjo įsigytą sklypą ar įrengti akligatvinę gatvę į ginčo sklypą. Detaliojo plano organizatoriui bei rengėjui užtikrinant pareiškėjui galimybes patekti į sklypą, nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo siūlymus patekimui į sklypą numatyti akligatvinę gatvę. Šios aplinkybės buvo išsamiai paaiškintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 16 d. rašte Nr. A51-70323/15(2.15.1.21-MP2). Pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas sklypo infrastruktūra turi būti numatyta tame pačiame sklype, jei nėra pagrįstai leista daryti to už sklypo ribų (pvz., yra gretimų sklypų savininkų sutikimai/leidimai, jei tai valstybinė žemė – sutikimas gautas iš valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos). Pabrėžia, kad 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detalusis planas nenumato pareiškėjo siūlytų infrastruktūros sprendinių, t. y. gatvės prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Gatvė yra numatyta kitoje vietoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo siūlytas sprendinys būtų teisėtas, kadangi įvažiavimas į projektuojamų daugiabučių kvartalą akivaizdžiai eitų ne per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą ir, kad suderinus tokį pareiškėjo pateiktą projektinį pasiūlymą, nebūtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Atsakovas akcentavo, kad toje teritorijoje, kurioje pareiškėjui siekė projektuoti D2 kategorijos gatvę, yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, jog būtų gavęs sutikimus iš valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – leisti projektuoti toje teritorijoje privažiavimą prie projektuojamų daugiabučių namų. Pareiškėjas taip pat nėra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento parengtų gatvės projektavimo užduoties sąlygų. Pažymi, kad STR 2.06.04:2014 nereglamentuoja minimalaus atstumo nuo įvažiavimo iki sankryžos. Jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektuoti gatvių taip, kaip yra patogiau pareiškėjui. Pabrėžia, kad Inspekcijos 2015 m. lapkričio 18 d. planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1264 patvirtina, kad detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas, atsakydami į pareiškėjo raštuose pateiktas pretenzijas dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių, pateikė motyvuotus atsakymus. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl patvirtinto detalaus plano buvo suvaržytos konkrečios jo įstatymų saugomos teisės ar teisėti interesai, garantuojami detaliojo planavimo procedūrų atlikimo metu.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą.
25. Inspekcija nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais. Inspekcijos teigimu, nustatyti detaliuoju planu reikalavimai niekaip neriboja pareiškėjo galimybės vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių teisės normų, kurias detaliojo plano organizatorius pažeidė ir kaip šie pažeidimai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjui siekiant tiksliai nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo leistiną pastatų aukštį, užstatymo intensyvumą ir kt., reikės atlikti teritorijos planavimo veiksmus, kurių metu ir paaiškės, kokie konkretūs sprendiniai yra galimi, o šiuo metu ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neapima pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, todėl apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl ateityje ribojamų galimybių vystyti statybas ir kt. nepagrįsti ir nepatvirtinti įrodymais. Iš byloje esančių detaliojo plano brėžinių pakankamai aiškiai matyti, kad įvažiavimas į pareiškėjo žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano tvirtinimo” ir juo patvirtinto detaliojo plano.
27. Pareiškėjui UAB ,,Callida“ nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,8985 ha žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) g., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vienas iš sklypų, patenkantis į ginčijamu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Kaip numato Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, pareiškėjas jame rengiasi vystyti intensyvaus užstatymo daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Kadangi pareiškėjo sklypas iš vakarinės pusės yra apribotas (duomenys neskelbtini) g., o iš kitų trijų pusių – planuojama teritorija, pradėto rengti detaliojo plano sprendiniai riboja pareiškėjo sklypo vystymo bei užstatymo galimybes. Pareiškėjas pažymėjo, jog kreipėsi į planavimo organizatorių, prašydamas atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus bei įvertinti pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, juos koreguojant taip, kad būtų užtikrintas aptarnavimas, užtikrinantis galimybę sklype numatyti intensyvaus užstatymo sprendinius, tačiau jo pasiūlymai ir pastabos buvo atmesti. Pareiškėjo pasiūlymai ir pastabos buvo susiję su įvažos į sklypą įrengimu.
28. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad negali įrengti įvažos į sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvažą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės jis privalo projektuoti taip, kad sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) g. gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose. Pareiškėjo sklypas yra tarp sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp nurodytos sankryžos ir įvažos yra 90,59 m, taigi reikalavimas išlaikyti minimaliausius 50 m atstumus nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir iki įvažos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįvykdomas – neįmanoma išlaikyti minimalius atstumus po 50 metrų į abi puses nuo įvažos į pareiškėjo žemės sklypą, kai yra tik 90,59 m atstumas.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad maksimalus atstumas tarp detaliuoju planu projektuojamos (duomenys neskelbtini) g. ir galimos įvažos į pareiškėjo žemės sklypą yra 52,05 m. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad automobilių kiekis piko valandą negalės viršyti 20 aut./h. ir tai apribos sklypo vystymo galimybes – sklype nebus galima įgyvendinti intensyvaus užstatymo plėtros. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais posėdžio metu, konstatavo, kad STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje pateikti atstumai nuo sankryžos iki sankryžos ir nuo įvažiavimo / išvažiavimo iki įvažiavimo / išvažiavimo. STR 2.06.04:2014 nereglamentuoja minimalaus atstumo nuo įvažiavimo iki sankryžos. Teismas pažymėjo, kad sankryža negali būti prilyginama išvažiavimui ar įvažiavimui pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jis apskritai negali įsirengti įvažiavimo į savo sklypą, yra nepagrįstas, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atstumas nuo įvažiavimo į Bendrovės sklypą iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos gali būti mažesnis nei 50 m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų išlaikyti tik minimalų atstumą tarp planuojamo įvažiavimo į savo sklypą ir įvažiavimo į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėtų išlaikyti tik minimalų atstumą tarp planuojamo įvažiavimo į savo sklypą ir įvažiavimo į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta tik atsakovo atstovo paaiškinimais posėdžio metu ir nėra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ar kitais faktiniais duomenimis, kurie paneigia teismo padarytą išvadą. Pareiškėjo paaiškinimus, jog įvažą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės jis privalo projektuoti taip, kad sklypo eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) g. gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose, t. y. nurodomi du privalomi išlaikyti atstumai – tarp įvažos ir kito sklypo, bei įvažos ir sankryžos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik vieną iš šių dviejų bylos aspektų, t. y. konstatavo aspektą, dėl kurio ginčo nėra, o pagrindinio byloje ginčytino aspekto neišnagrinėjo.
31. Pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą, kad pareiškėjas turėtų išlaikyti tik minimalų atstumą tarp planuojamo įvažiavimo į savo sklypą ir įvažiavimo į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais bei Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. A51-700323/15(2.15.1.21-MP2), t. y. vienu iš raštų, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo pasiūlymai ir pastabos, kurie buvo teikiami pareiškėjo jam dalyvaujant teritorijos planavimo procese. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo teikiami ir kiti, Savivaldybės administracijos raštai, kurių teismas nevertino. Šie raštai patvirtina pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nuosekliai dėstytą poziciją dėl Savivaldybės administracijos minėtų dviejų keliamų reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti įvaža iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, kaip yra numatyta detaliajame plane.
32. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. gegužės 16 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis su (duomenys neskelbtini) gatve gali būti projektuojama tik dešiniaisiais posūkiais ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo esamo įvažiavimo į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir ne pėsčiųjų bei dviračių perėjų zonose (IV t., b. l. 38–39). Šis raštas surašytas Savivaldybės administracijai nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo su pateiktais įvažiavimų į sklypą variantais. Šis raštas, kaip ir kiti byloje esantys raštai, kurių turinio teismas nevertino, tačiau iš jų matyti, kad turi būti nagrinėjamas klausimas dėl dviejų keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti įvaža iš (duomenys neskelbtini) g. pusės.
33. Minėti dokumentai yra sudaryti po ginčijamo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, šie dokumentai nėra teritorijų planavimo procese teiktų pastabų ir pasiūlymų išnagrinėjimo rezultatas, tačiau jų vertinimas nagrinėjamu atveju turi esminės reikšmės bylos, kurioje ginčijamas detalusis planas, išnagrinėjimui. Taigi dokumentai, nors ir priimti po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, taigi jie nebuvo teikiami ir nagrinėjami planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo rengimo laikotarpį, kaip tai yra įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) 37 straipsnyje, tačiau dokumentų turinys susijęs su visuomenės teiktais argumentais, iškeltais teritorijų planavimo proceso metu, gali turėti reikšmės bylos, kurioje ginčijamas jau patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas, išnagrinėjimui. Tokioje byloje turėtų būti patikrintas visuomenės teritorijų planavimo proceso metu iškeltų argumentų pagrįstumas, kitaip negali būti apgintos visuomenės (nagrinėjamu atveju juridinio asmens) teisės, jeigu pasiūlymai yra atmesti, o teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas. Taigi bylos išnagrinėjimas teisme remiantis vien teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kai administracinis teismas negali perduoti klausimo nagrinėti iš naujo viešojo administravimo subjektui, nes gali tik panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį, ne visais atvejais yra išsamus ir užtikrinantis teismo sprendimo pagrįstumą (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 2 d.).
34. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 3 dalis kartu su minėtu 37 straipsniu, nustatanti suinteresuotos visuomenės, kitų suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų dalyvavimo sąlygas teritorijų planavimo procese, t. y. nustatanti galimybę kreiptis dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento panaikinimo į teismą, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo procese, nustato ir galimybę apginti šias teises, jeigu jos yra pažeidžiamos. Taigi suinteresuota visuomenė, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dalyvavo Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka teritorijų planavimo procese, gali kreiptis į teismą, jeigu teritorijų planavimo organizatorius nepagrįstai neatsižvelgė į pasiūlymus, dėl ko patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu pažeidžiamos asmens teisės.
35. Nagrinėjamu atveju turi būti patikrinta, ar teritorijų planavimo dokumentu numatytas įvažiavimas į sklypą gali būti įrengtas, nesant galimybės įrengti įvažiavimo į sklypą, bus nepagrįstai apribotos juridinio asmens konstitucinės teisės – nuosavybės teisė (nes neįmanoma naudotis sklypu) bei ūkinės veiklos laisvė (nes ketinama vykdyti statybą sklype). Taigi turi būti vertinama, kur yra suprojektuotas įvažiavimas į sklypą pagal ginčijamą teritorijų planavimo dokumentą, ar šis įvažiavimas galbūt yra įrengtas šioje vietoje (nes pareiškėjas kelis kartus kreipėsi dėl projektinių pasiūlymų derinimo), kur buvo suprojektuotas, ar toje vietoje buvo (yra) įmanoma įrengti įvažiavimą dėl gretimų sklypų, sankryžų, gatvių išsidėstymo (pareiškėjas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai suprojektuota, ko taip pat nevertino teismas), vietovės reljefo ypatumų ar kitų panašių aplinkybių. Sklypas turi būti taip suplanuotas, kad būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą, taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 6 str. 4 d. 2 p.). Nustačius, kad detaliuoju planu yra suplanuotas patekimas į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, tačiau suplanuotas patekimas į sklypą negalės būti įgyvendintas, toks planavimo dokumentas ar jo dalis negalės būti laikomi teisėtais.
36. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai <...> bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-602/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai, todėl įrodinėjimas administraciniame teisme yra tik subsidiaraus pobūdžio, teismas gali tik papildyti įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.). Ginčo santykius reguliuojantys teisės aktai įtvirtina visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese klausimą nagrinėjant viešojo administravimo institucijoje, tačiau nustato visuomenės teisę ginčyti patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą teisme, kas lemia teismo pareigą išsamiai įvertinti įrodymus, turinčius reikšmės patvirtinto teritorijų planavimo dokumento teisėtumui, kas, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.
37. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė