Administracinė byla Nr. eA-23-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04635-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.13.1.1; 

12.14.1.4; 12.15.5.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo. 

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė: 

 

I.

 

1.       Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2023/37 (7-160/2022), kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-44 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VMI 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-44, kuriuo pakeistas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2022 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 ir vietoj nurodymų pareiškėjui sumokėti į valstybės biudžetą 34 009 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 17 004,50 Eur GPM baudos, 9 483,50 Eur GPM delspinigių, 2 037,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 1 018,96 Eur PSD įmokų baudos, 6 498,71 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų ir 3 249,36 Eur VSD įmokų baudos nurodyta pareiškėjui sumokėti 32 229 GPM, 16 114,50 Eur GPM baudą su apskaičiuotais GPM susijusiais delspinigiais, 2 037,92 Eur PSD įmokas, 1 018,96 Eur PSD įmokų baudą, 6 498,71 Eur VSD įmokas ir 3 249,36 Eur VSD įmokų baudą (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Kauno AVMI 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVMI atliko jo (pareiškėjo) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) sumokėto GPM patikrinimą, VSD įmokų ir PSD įmokų už 2018 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą bei surašė 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (7,45Mr) FR0680-331 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo į valstybės biudžetą: 34 009,00 Eur GPM, 6 498,71 Eur VSD įmokų, 3 249,36 Eur VSD įmokų baudą, 2 037,92 Eur PSD įmokų, 1 018,96 Eur PSD įmokų baudą, 9 483,50 Eur GPM delspinigius ir 17 004,50 Eur GPM baudą. Kauno AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėjas dėl Kauno AVMI sprendimo padavė skundą VMI, kuri VMI sprendimu patikslino Kauno AVMI sprendimą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino VMI sprendimą.

3.       Pareiškėjas teigė, kad ginčas kilo dėl nurodymo jam sumokėti 32 229 Eur GPM, 16 114,50 Eur GPM baudą su apskaičiuotais GPM delspinigiais, 2 037,92 Eur PSD įmoką, 1 018,96 Eur PSD įmokų baudą, 6 498,71 Eur VSD įmoką ir 3 249,36 Eur VSD įmokų baudą. Komisijos, VMI ir Kauno AVMI sprendimuose (toliau kartu – ir Sprendimai) nurodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš virtualių valiutų pirkimo–pardavimo sandorių gavo 335 403,35 Eur individualios veiklos pajamų (2017 m. – 43 301,77 Eur ir 2018 m. – 292 101,65 Eur), nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, VSD ir PSD įmokų.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno AVMI sprendime nurodyta, jog pareiškėjas užsiėmė kriptovaliutos gamyba, nes pasigamintą valiutą išsikeitė į eurus ir taip gavo pajamų. VMI sprendime, vertinant tas pačias aplinkybes, akcentuota, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų užsiėmęs kriptovaliutos gamyba. Nepaisant to, VMI sprendime, vertindama pajamų pripažinimo momentą, išdėstė aplinkybes, susijusias su pasigaminta kriptovaliuta, kas, pareiškėjo teigimu, rodo neišsamų ir netinkamą tyrimo atlikimą ir su tuo susijusių išvadų padarymą. Pareiškėjas teigė, kad jis jokios individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutų gamyba, nevykdė. Kriptovaliuta buvo įsigyta už pareiškėjo turimas pinigines lėšas, o vėliau parduota, todėl atsakovas nepagrįstai už 40,285876 Bitcoin (toliau – ir BTC) pardavimą gautą 313 817 Eur sumą prilygino apmokestinamoms pajamoms.

5.       Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad 40,285876 BTC buvo įgyti, o nepagaminti, nurodė, jog jis neturi duomenų, kokia suma buvo sumokėta įsigyjant 40,285876 BTC, todėl tokių duomenų pateikti negali. BTC yra įsigyjami virtualioje erdvėje ir niekas jokių virtualios valiutos įsigijimo dokumentų (čekių, sąskaitų ir ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų) neišduoda. Pareiškėjo paskyros yra užblokuotos, todėl ir dėl to jis neturi jokių galimybių pateikti duomenų apie tai, kada ir už kokią sumą BTC buvo įsigyti. Pareiškėjas teigė prašęs mokesčių administratoriaus išreikalauti duomenis apie kriptovaliutų įsigijimą ir pardavimą iš įvairių subjektų. Pasak pareiškėjo, mokesčių administratorius gavo duomenis iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Secure Nordic Peyments“ ir UAB „Bitmarket“ apie atliktas virtualios valiutos operacijas, todėl jis taip pat galėjo gauti duomenis apie tai, kada ir už kokią kainą pareiškėjas įsigijo 40,285876 BTC, tačiau tokios informacijos mokesčių administratorius nerinko. 

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kriptovaliutų kursas gana dažnai ir stipriai svyruoja, 40,285876 BTC nebuvo įsigyti ir parduoti vienu metu, BTC buvo įsigyjami ir parduodami atskirais vienetais, sudarant ne vieną sandorį, ir ne visada BTC pardavimas būdavo pelningas (būdavo ir nuostolių), todėl mokesčių administratorius nepagrįstai kiekvieną pardavimą vertino kaip pajamas.

7.       Pareiškėjo vertinimu, Sprendimuose nepagrįstai padarytos išvados, kad jis nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir neteikė duomenų, todėl nepagrįstai taikytos maksimalios baudos. Pareiškėjas yra asmuo su negalia, apie tai mokesčių administratorius žinojo, todėl atsižvelgiant į tai, VSD ir PSD įmokos ir su tuo susijusios baudos jam apskaičiuotos nepagrįstai.

8.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017–2018 metais vykdė virtualių valiutų pirkimo–pardavimo individualią veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, ir nedeklaravo 2017–2018 metais gautų 335 403, 35 Eur minėtos individualios veiklos pajamų (2017 m. – 43 301,77 Eur, 2018 m. – 292 101,65 Eur). Gyventojo pajamos, gautos iš virtualių valiutų pirkimo–pardavimo ar iš pasigamintos virtualios valiutos pardavimo, gali būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu mokesčių mokėtojas tokią veiklą vykdo, siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jo vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą (tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas).

10.       Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu pagal kredito ir finansų bei elektroninių pinigų įstaigų pateiktus duomenis bei kitą surinktą informaciją buvo nustatyta, jog pareiškėjas vykdė prekybą virtualiomis valiutomis internetinėse platformose / portaluose: btc-exchange.com, spectrocoin.com. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė aktyvią prekybą virtualia valiuta, atliko 372 pardavimus ir 166 pirkimo operacijas, veikla buvo tęstinio pobūdžio. Neįregistruotos individualios veiklos pajamos sudarė pareiškėjo pagrindinę dalį gautų pajamų, nes tikrinamuoju laikotarpiu jis su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, kitas gautas pajamas sudarė netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos bei išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus (2017 m. – 873,60 Eur, 2018 m. – 976,56 Eur). Atsakovo vertinimu, tokios individualios veiklos pajamos buvo pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis, šias pajamas jis naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

11.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra pateikęs metines pajamų deklaracijas už 2017–2018 metų mokestinius laikotarpius, tačiau pateiktose deklaracijose nedeklaravo virtualios valiutos pardavimo veiklos pajamų. Pareiškėjas, vykdydamas įvairių rūšių individualią veiklą, privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM. Atsakovas nenustatė jokių duomenų, iš kokių kitų virtualios valiutos piniginių, esančių kitose virtualios valiutos prekybos vietose / keityklose, pareiškėjas pervedė virtualiąsias valiutas į savo btc-exchange ir spectrosoin pinigines, kokiu būdu (virtualios valiutos kasimo būdu, pirminio platinimo metu, tiesioginių sandorių metu ar virtualios valiutos keitykloje, kitose organizuotos prekybos vietose) pareiškėjas įsigijo virtualiųjų valiutų vienetus, kuriais prekiavo, naudodamasis btc-exchange.com ir spectrocoin.com platformomis, kokias išlaidas patyrė valiutai įsigyti. Atsakovas kreipėsi į UAB „Secure Nordic Payments“ ir UAB „Spectro Finance“, tačiau minėtos bendrovės nurodė neturinčios informacijos, iš kokių kitų kriptovaliutų piniginių pareiškėjas yra gavęs / pervedęs kriptovaliutą į savo btc-exchange ir spectrocoin pinigines.

12.       Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jis individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutų gaminimo veikla, nevykdė ir kriptovaliutų negamino. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas vykdė virtualių valiutų pirkimo–pardavimo internetinėse platformose / portaluose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą, o 2019 m. gruodžio 30 d., davus mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-1567 ir 2021 m. balandžio 22 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-525, pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus už ginčo laikotarpį, tačiau pareiškėjas šių nurodymų neįvykdė ir jokių dokumentų nepateikė (nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Atsakovas mano, kad jis pagrįstai vadovavosi GPMĮ nuostatomis, nes pareiškėjas, deklaruodamas 2018 metais gautas individualios veiklos pajamas, buvo pasirinkęs leidžiamiems atskaitymams priskirti 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Pasak atsakovo, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytos apmokestinamosios bazės teisingumą.

13.       Atsakovas teigimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad dėl jo negalios jam turėjo būti sumažintos apskaičiuotos VSD ir PSD įmokos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 11 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnis nenumato išimčių individualios veiklos pajamas gaunantiems asmenims su negalia, susijusių su minėtų įmokų nemokėjimu. 

 

II.

                

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu atmetė pareiškėjo M. P. skundą.

15.       Teismas, vertindamas, ar pareiškėjo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, pažymėjo, kad pareiškėjas vykdė veiklą savarankiškai, veikė savo valia ir nuožiūra, sudarydavo pasikartojančius sandorius (pirkimo–pardavimo), jo veiklai būdingas akivaizdus tęstinumas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu prekiaudamas virtualiomis valiutomis internetinėse platformose / portaluose, vykdė individualią veiklą.

16.       Teismas byloje nustatė, kad iš virtualių valiutų pirkimo–pardavimo sandorių pareiškėjas gavo 360 580 Eur individualios veiklos pajamų: 2017 metais – 55 424,85 Eur (23 061,53 Eur (btc-exchange.com) + 32 363,32 Eur (spectrocoin.com)); 2018 metais – 305 155,11 Eur (304 609,13 Eur (btc-exchange.com) + 545,98 Eur (spectrocoin.com)). Gautas lėšas (kurios sudarė didžiąją pajamų dalį) pareiškėjas naudojo savo poreikiams tenkinti, išsigrynindavo pinigines lėšas, pirkdavo virtualią valiutą. Įvertinęs pareiškėjo išlaidas savo poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas gavo 335 403,45 Eur individualios veiklos pajamų.

17.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra pateikęs Metines pajamų deklaracijas už 2017– 2018 metus, tačiau, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pateiktose deklaracijose nedeklaravo virtualios valiutos pardavimo veiklos pajamų, mokesčių nemokėjo, individualios veiklos nebuvo įregistravęs. Pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota, kad 2018 metais kreditas buvo neigiamas (204 751 x (0,1-2/300000 x (204751 – 20000)), todėl vertintina, kad jis lygus nuliui, t. y. pajamų mokesčio kreditas netaikomas, 15 procentų GPM skaičiuotas nuo visų 2018 metų apmokestinamųjų pajamų.

18.       Teismas akcentavo, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė mokesčių administratoriui dokumentų, kurie identifikuotų šaltinius, iš kurių buvo paimtos piniginės lėšos ir kokio dydžio lėšos buvo panaudotos virtualios valiutos pirkimui, nėra jokių objektyvių duomenų, kada, iš kur ir kokiu būdu buvo įgytos minėtos valiutos, kurias pareiškėjas pervedė į savo btc-exchange ir spectrosoin pinigines. UAB „Secure Nordic Payments“ ir UAB „Spectro Finance“ finansinės kontrolės institucijoms nurodė, kad neturi informacijos, iš kokių kitų kriptovaliutų piniginių pareiškėjas yra gavęs / pervedęs kriptovaliutą į savo btc-exchange ir spectrocoin pinigines.

19.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo metu ir ginčo Sprendimuose nustatytu apmokestinamųjų pajamų dydžiu, nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių VMI padarytas išvadas ir apskaičiavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad deklaruodamas 2018 metais gautas individualios veiklos pajamas, pareiškėjas buvo pasirinkęs leidžiamiems atskaitymams priskirti 30 procentus gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui jokių mokesčio apskaičiavimui reikalingų duomenų, apskaičiuojant pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas, individualios veiklos leidžiamais atskaitymais pagrįstai laikytas dokumentais nepagrįstas jų dydis (t. y. 30 procentų visų individualios veiklos pajamų). Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai apskaičiavo, kad leidžiami atskaitymai sudarė: 1) 2017 metais – 12 991 Eur (43 302 x 30 proc.); 2) 2018 metais – 87 631 Eur (292 102 x 30 proc.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotos už 2017 metus – 1 516 Eur GPM suma, už 2018 metus – 30 713 Eur GPM suma, iš viso papildomai apskaičiuota mokėtina 32 229 Eur GPM suma.

20.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 metais gavo 204 751 Eur apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, tačiau VSD įmokų nemokėjo. VSD įmokų bazę sudarė 50 procentų apmokestinamųjų pajamų: 2018 metais – 102 375,5 Eur (204 751 x 50 proc.) sumą, kuri yra didesnė nei praėjusių metų 28 VDU suma, todėl VSD įmokos už 2018 metus pagrįstai apskaičiuotos nuo 22 643,60 Eur (808,70 x 28). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamuose Sprendimuose pagrįstai papildomai apskaičiuota 6 498,71 Eur mokėtina į biudžetą VSD įmokų suma už 2018 metus.

21.       Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis VSDĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už VSD įmokų neteisėtą sumažinimą pareiškėjui pagrįstai paskirta 50 procentų šios sumos dydžio bauda – 3 249,36 Eur (6498,71 x 50 proc.) VSD įmokų bauda.

22.       Teismas nurodė, kad, vadovaujantis SDĮ 17 straipsnio 13 dalies nuostatomis, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka skaičiuojama nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės negu numatyta VSDĮ 10 straipsnio 5 dalyje, todėl 2018 metais PSD įmokos pagrįstai apskaičiuotos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 22 643,60 Eur per metus (28 x VDU (808,70 Eur)). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2018 metais gavo 204 751 Eur apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, tačiau PSD įmokų nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu ir ginčo Sprendimuose pagrįstai papildomai apskaičiuota 2 037,92 Eur (22643,60 x 9 proc.) mokėtina į biudžetą PSD įmokų suma už 2018 metus. Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai už PSD įmokų neteisėtą sumažinimą paskirta 1 018,96 Eur (2 037,92 x 50 proc.) PSD įmokų bauda.

23.       Teismas akcentavo, kad VSDĮ 11 straipsnis ir SDĮ 17 straipsnis nenumato individualios veiklos pajamas gaunantiems asmenims su negalia lengvatų, susijusių su minėtų įmokų mokėjimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam priskaičiuotos VSD ir PSD įmokos turėjo būti sumažintos.

24.       Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti ginčijamus Komisijos, VMI ir Kauno AVMI Sprendimus, atmetė pareiškėjo skundą.

 

III.        

 

25.       Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

26.       Pareiškėjas pažymi, kad jis su Sprendimais nesutiko dėl to, jog pareiškėjui prievolė mokėti mokesčius buvo apskaičiuota ne nuo faktiškai gautų pajamų, o nuo bendros apyvartinės sumos. Pareiškėjas sutinka, kad jis turi mokėti tiek pajamų mokestį, tiek ir kitus, su gautomis pajamomis susijusius mokesčius (VSD ir PSD įmokas), tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jis minėtus mokesčius turi mokėti nuo visos apyvartinės sumos, taip pat pareiškėjas nesutinka su, jo vertinimu, nepagrįstai paskirtomis GPM, VSD ir PSD įmokų baudomis.

27.       Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, kad Kauno AVMI sprendime buvo pažymėta, jog pareiškėjas pasigamintą valiutą išsikeitė į eurus, t. y. pagamintą kriptovaliutą pardavė ir taip gavo pajamas, nuo kurių buvo apskaičiuoti mokėtini GPM, VSD ir PSD mokesčiai ir su tuo susijusios baudos. Tačiau VMI sprendime nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų užsiėmęs kriptovaliutos gamyba. Taigi nors, viena vertus, VMI teigė, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų vertęsis virtualių valiutų gaminimo veikla, kita vertus, vertinant pajamų pripažinimo momentą, buvo dėstomos aplinkybės, susijusios su pasigaminta kriptovaliuta, kas, pareiškėjo vertinimu, rodo neišsamų ir netinkamą tyrimo atlikimą ir su tuo susijusių išvadų padarymą.

28.       Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, apsiribojo formaliomis išvadomis, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, gavo pajamas ir įmokos bei su įmokų mokėjimu susijusios baudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai. Teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl skunde nurodytų esminių argumentų.

29.       Pareiškėjas pažymi, kad jis skundė kėlė klausimą, jog 40,285876 BTC nebuvo pagaminta kriptovaliuta, o buvo pareiškėjo įsigyta, dėl to įsigijimo vertė nėra ir negali būti laikoma pajamomis. Mokesčių administratoriaus nepagrįstai vertino, kad visa 335 403,35 Eur suma yra pareiškėjo pajamos, neatsižvelgiant į faktą, kad kriptovaliuta buvo ne pagaminta, o įsigyta. Taip pat mokesčių administratorius nepagrįstai pajamomis laikė visą apyvartinę sumą, tas pačias sumas apmokestindamas kelis kartus, nes už tuos pačius eurus, kurie buvo gauti pardavus BTC, vėl buvo perkama kiti BTC. 40,285876 BTC nebuvo įsigyti ir parduoti vienu metu, BTC buvo įsigyjami ir parduodami atskirais vienetais, sudarant ne vieną sandorį, ir ne visada BTC pardavimas būdavo pelningas (būdavo ir nuostolių), tačiau mokesčių administratorius kiekvieną pardavimą vertino kaip pajamas. Mokesčių administratorius nepagrįstai vertino, kad pardavus 40,285876 BTC buvo gauta 313 817,11 Eur, nes tokios pajamos nebuvo gautos, duomenų apie tokios sumos panaudojimą nėra.

30.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neturi duomenų, kokia suma buvo sumokėta įsigyjant 40,285876 BTC, ir tokių duomenų pateikti negali, nes BTC yra įsigyjami virtualioje erdvėje ir niekas pareiškėjui jokių virtualios valiutos įsigijimo dokumentų neišdavė, todėl neįmanoma reikalauti pateikti to, kas yra neįmanoma. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo ir nepateikė duomenų, tačiau minėtas aplinkybes pareiškėjas paaiškino patikrinimo metu atvykęs į Kauno AVMI Marijampolės skyrių, prašė mokesčių administratoriaus išreikalauti duomenis iš įvairių subjektų. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius turėjo galimybę visus duomenis išreikalauti iš UAB „Secure Nordic Peyments“ ir UAB „Bitmarket“, o pastarieji turėjo pareigą tiek tinkamai vesti su savo veiklos vykdymu susijusią apskaitą, tiek ir pateikti mokesčių administratoriui visą jo prašomą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, taip pat ir apskaitos dokumentus, pagrindžiančius kriptovaliutos įsigijimą ir jos kainą.

31.       Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai vertino, kad maksimalios VSD ir PSD įmokų baudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai, tačiau nepasisakė dėl paskirtos GPM baudos dydžio. Taip pat teismas netinkamai įvertino faktą, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir, kad pareiškėjas yra asmuo su negalia.

32.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33.       Atsakovas nurodo, kad Patikrinimo akte nėra duomenų apie mokesčių administratoriaus teiginius, jog pareiškėjas būtų vykdęs virtualių valiutų gaminimo veiklą. Priešingai, Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas vykdė virtualių valiutų pirkimo–pardavimo internetinėse platformose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą. Mokesčių administratorius įpareigojo pareiškėją pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiškėjas šių nurodymų neįvykdė ir nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pat ir dokumentų apie 40,285876 BTC įsigijimą.

34.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad mokesčių administratorius turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant netiesioginius mokesčio apskaičiavimo metodus. Atsakovas pažymi, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojo mokestines prievoles apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą tik tuo atveju, jeigu to negalima padaryti įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius patikrinimo metu disponavo UAB „Secure Nordic Payments“ ir UAB „Spectro Finance“ pateiktais duomenimis apie pareiškėjo iš virtualios valiutos prekybos gautas pajamas ir, vadovaudamasis GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata dėl galimybės leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, mokesčių administratorius galėjo pareiškėjo mokestinę prievolę apskaičiuoti įprastine GPMĮ nustatyta tvarka.

35.       Atsakovas dėl pareiškėjo nesutikimo su sprendimu, jog apskaičiuojant ginčo apmokestinamąsias pajamas neatsižvelgta į virtualios valiutos įsigijimo ir perleidimo neigiamą rezultatą, nurodo, kad, visų pirma, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tuo pačiu paneigiančių ir mokesčių administratoriaus nustatytos apmokestinamosios bazės teisingumą; antra, sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant GPMĮ teisės normas, ginčo GPM objektas yra tik pareiškėjo 2017–2018 mokestiniais laikotarpiais perleisto turto pajamos, kurios mažintos, be kita ko, ir su šių pajamų uždirbimu susijusiomis išlaidomis, šiuo atveju pagrįstai apskaičiuotomis GPMĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo patirtos išlaidos, įsigyjant virtualią valiutą, kuri tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo perleista, nebuvo įtrauktos į pareiškėjo mokesčių bazės apskaičiavimą. Atsakovas pažymi, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, todėl mokesčių mokėtojui (šiuo atveju – pareiškėjui), nesutinkančiam su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokestį ir su juo susijusias sumas.

36.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jo elgesys tyrimo metu buvo nepagrįstai įvertintas kaip nebendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįvykdė mokesčių administratoriaus įpareigojimų dėl duomenų pateikimo. Iš byloje pateiktos 2019 metų pareiškėjo prevencinio pokalbio pažymos matyti, kad pareiškėjas žadėtų dokumentų Kauno AVMI nepateikė, prevencinio pokalbio metu Kauno AVMI pareigūnams, pasiūlius patikslinti 2017–2018 metų GPM deklaracijas, pareiškėjas to nepadarė, be to, po prevencinio pokalbio pareiškėjas į Kauno AVMI pareigūnų telefoninius skambučius nebeatsakė. Pareiškėjui nedalyvaujant, 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-02-ANR_P-275-2020 už 2019 m. gruodžio 30 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-1567 neįvykdymą. Administraciniame nurodyme pasiūlytą 40 Eur baudą pareiškėjas sumokėjo. Pareiškėjui 2021 m. birželio 21 d. buvo išsiųstas Kvietimas Nr. (7.45 Mr) K-10510 atvykti į Kauno AVMI administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl 2021 m. balandžio 22 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45)FR0706-525 neįvykdymo. Dokumentas grąžintas neįteiktas su Lietuvos pašto žyma – „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“, todėl jis buvo įteiktas 2021 m. liepos 24 d., paskelbiant viešai VMI svetainės puslapyje www.vmi.lt. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui nesurašytas. Pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 7 d. išsiųstas elektroninis laiškas ManoVMI portale deklaruotu el. pašto adresu, kuriuo pareiškėjas buvo pakartotinai informuotas apie atliekamą mokestinį patikrinimą ir mokesčių mokėtojui surašytą mokesčių administratoriaus nurodymą mokestiniam patikrinimui pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei kitus duomenis. Pareiškėjas į išsiųstą laišką nereagavo (atsakymo nepateikė), laiške išvardintų dokumentų ir paaiškinimo dėl vykdytų virtualios valiutos pirkimo–pardavimo sandorių mokestiniam patikrinimui nepateikė.

37.       Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pareiškėjo negalia ir jam apskaičiuotomis VSD ir PSD įmokomis, pažymi, kad VSDĮ 11 straipsnis ir SDĮ 17 straipsnis nenumato išimčių individualios veiklos pajamas gaunantiems asmenims su negalia, susijusių su minėtų įmokų nemokėjimu. 

 

Išplėstinė teisėjų kolegija        

 

k o n s t a t u o j a:        

 

IV.

 

38.       Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl VMI 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 68-44 patvirtintos Kauno AVMI 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 dalies, kuria pareiškėjui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 32 229 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius, 2 037,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir 6 498,71 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, taip pat skirtos 16 114,50 Eur GPM, 1 018,96 Eur PSD įmokų ir 3 249,36 Eur VSD įmokų baudos.

39.       Ginčo mokesčio ir įmokų sumos apskaičiuotos vietos mokesčių administratoriui pareiškėjo pajamas, gautas už 2017–2018 metais (toliau – ginčo laikotarpis) parduotus bitkoinus (BTC), pripažinus individualios veiklos, kaip ji yra apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija), pajamomis. Kauno AVMI vertinimu, kurį palaikė ir šį mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos, įskaitant pirmosios instancijos teismą, ginčo laikotarpiu pareiškėjas vykdė individualią virtualios valiutos pirkimo ir pardavimo veiklą, kurios neregistravo ir iš kurios gautų pajamų nedeklaravo bei nesumokėjo privalomų mokėti GPM, taip pat PSD bei VSD įmokų.

 

V.

 

40.       Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ginčui aktualias mokesčių įstatymų nuostatas apmokestinimo GPM tikslais bitkoinai laikytini turtu, kaip jis apibrėžtas GPMĮ 2 straipsnio 28 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija); ši virtuali valiuta pati savaime nėra pinigai (piniginės lėšos) GPMĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo tikslais (GPMĮ 2 str. 39 d. (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-841 redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.100 str. (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija).

41.       Už šio turto (bitkoinų) pardavimą ar kitokį perleidimą gautas atlygis pinigais ar natūra pripažįstamas gyventojo pajamomis (GPMĮ 2 str. 14 d. (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija). Tokios pajamos pagal bendrą taisyklę (kuri yra taikytina ir nagrinėjamu atveju) pripažįstamos jų gavimo momentu (GPMĮ 8 str. 1 d. (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija), t. y., kai faktiškai yra gaunamas atlygis (pinigais ar natūra) už parduotą ar kitaip kitų asmenų nuosavybėn perleistą šią virtualią valiutą (GPMĮ 8 str. 2 d. 1 p. (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija).

42.       Pareiškėjas iš esmės neneigia mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu per interneto platformas btc-exchange.com ir spectrocoin.com (virtualių valiutų keityklas), jis pardavė (iškeitė į eurus) ginčo bitkoinus iš viso už 335 403,45 Eur: 2017 m. – 43 301,77 Eur; 2018 m. – 292 101,65 Eur. Nėra jokio objektyvaus pagrindo ir kvestionuoti, jog pareiškėjas šias sumas faktiškai gavo, kaip tai suprantama pagal GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2004 m. balandžio 8 d. įstatymo Nr. IX-2103 redakcija).

43.       Vertinant tai, ar vietos mokesčių administratorius bei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai šias pareiškėjo pajamas pripažino individualios veiklos pajamomis, pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju (t. y. gyventojui neįregistravus individualios veiklos ir (ar) atitinkamų pajamų nedeklaravus kaip individualios veiklos pajamų) pareiga pagrįsti vertinimą, jog gyventojas vykdė individualią veiklą inter alia (be kita ko) apmokestinimo GPM tikslais tenka mokesčių administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ; toliau tekste remiamasi 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 67 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiškia, jog mokesčių administratorius turi aiškiai ir tiksliai apibrėžti konkrečią gyventojo vykdytą veiklą, kurią jis kvalifikavo kaip individualią veiklą pagal atitinkamas GPMĮ nuostatas.

44.       Šiuo aspektu iš ginčijamų Kauno AVMI ir VMI sprendimų matyti, jog vietos ir centrinis mokesčių administratoriai iš esmės laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu vykdė savarankišką bitkoinų pirkimo ir pardavimo veiklą (2017–2018 metais atliko 166 šios virtualios valiutos įsigijimo ir 372 pardavimo sandorius). Nors šiuose sprendimuose aiškinant kai kurias GPMĮ nuostatas yra minima bitkoinų gamybos („kasimo“, angl. mining) veikla, tačiau mokesčių administratorius aiškiai nekonstatavo, kad pareiškėjas tokią veiklą (gamino („kasė“) bitkoinus) vykdė. Nesant ginčo dėl to, jog pareiškėjas negamino („nekasė“) bitkoinų, nėra aktualūs ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis tokios (gamybos) veiklos nevykdė.

45.       Atskirai pastebėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nenustatė, kokiu būdu pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybėn dalį parduotų ginčo bitkoinų, Kauno AVMI ir VMI iš esmės neneigia pareiškėjo teiginių, kad visa parduotą ginčo virtualią valiutą jis įsigijo (nusipirko); be to, viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas nuosekliai akcentavo, jog ginčo bitkoinus jis pirko, t. y. kad jų negamino („nekasė“) ar neįgijo kitu būdu. Savo ruožtu mokesčių administratoriui tokių pareiškėjo teiginių nekvestionuojant, taip pat byloje nesant tokius mokesčio mokėtojo teiginius paneigiančių duomenų, ginčo teisinių santykių kvalifikavimo tikslais ir kiek tai yra susiję tik su nagrinėjamu mokestiniu ginču, toliau laikytina, jog pareiškėjas parduotus ginčo bitkoinus buvo nusipirkęs, o ne įgijęs kitu būdu.

46.       Vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punktu (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija), individuali veikla – savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

47.       Kaip teisingai vertino Komisija, bitkoinas pats savaime nėra laikomas finansine priemone minėtos GPMĮ nuostatos taikymo tikslais, todėl šios virtualios valiutos pirkimo–pardavimo sandoriai nėra į įstatymų leidėjo apibrėžtos individualios veiklos sąvokos išimtį patenkantys finansinių priemonių sandoriai.

48.       Iš tiesų, kaip matyti iš GPMĮ 2 straipsnio 36 dalies (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija), pagal šį įstatymą „finansinė priemonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, taip pat kiti vertybiniai popieriai“.

49.       Bitkoinai patys savaime nepatenka į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (nuo 2018 m. birželio 15 d. – 3 straipsnio 15 dalyje (2018 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XIII-1234 redakcija) išvardintų priemonių, kurios laikomos finansinėmis priemonėmis šio įstatymo ir, atitinkamai, GPMĮ nuostatų taikymo tikslais, sąrašą. Ši virtuali valiuta taip pat nėra laikytina ir vertybiniais popieriais GPMĮ 2 straipsnio 36 dalies (2013 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XII-663 redakcija) taikymo tikslais – jie neatitinka Civilinio kodekso, į kurį nukreipia GPMĮ 2 straipsnio 39 dalis (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-841 redakcija), 1.101 straipsnyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) nustatytų vertybinių popierių požymių, taip pat kiti ginčo laikotarpiu galioję įstatymai (minimi to paties Civilinio kodekso straipsnio 2 dalyje) šios virtualios valiutos nepriskyrė vertybinių popierių kategorijai.

50.       Aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išskyręs joje (nuostatoje) nustatytus šiuos individualios veiklos požymius – gyventojo vykdomos veiklos savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, taip pat tokios veiklos priskyrimas bet kokio pobūdžio komercinei ar gamybinei veiklai (be kita ko, žr., išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 66/2009; 2023 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-598-815/2023 48 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51.       Proceso šalys sutaria, kad vykdydamas ginčo ūkines operacijas, kurias mokesčių administratoriaus pripažino individualią veikla, pareiškėjas veikė savarankiškai GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymo tikslais. Iš tiesų byloje esantys duomenys neleidžia abejoti, kad įsigydamas ir parduodamas ginčo virtualią valiutą pareiškėjas veikė savo vardu ir rizika, ginčo operacijas atliko savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo jokių kitų asmenų, pats priimdavo sprendimus dėl šių operacijų atlikimo, dengė jų atlikimo kaštus, savo nuožiūra paskirstė ir naudojo gautas pajamas šiais klausimais, be kita ko, žr. 2020 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje
Nr. eA-679-556/2020 60 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52.       Mokestinio patikrinimo metu objektyviai nustatyta, jog pareiškėjo vykdyti ginčo bitkoinų įsigijimo ir pardavimo sandoriai nebuvo atsitiktiniai, – kaip minėta, vien ginčo laikotarpiu (2017–2018 m.) pareiškėjas atliko 166 bitkoinų įsigijimo ir 372 šios virtualios valiutos pardavimo operacijas. Administracinių teismų jurisprudencijoje pripažįstama, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) paprastai sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį, su kuriuo siejama aptariamos individualios veiklos sąvoka (be kita ko, žr. 2020 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-679-556/2020 61 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Atitinkamos veiklos tęstinumo požymis gali būti konstatuojamas atsižvelgiant ne tik į ginčo mokestinius laikotarpius, kaip antai nurodytus mokesčių administratoriaus pavedime tikrinti, bet ir vertinant gyventojo veiklą ankstesniais metais (be kita ko, žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442– 66/2009).

53.       Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad paprastas nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime netenkina versliškumo požymio, negali būti pripažintas gyventojo komercine ar gamybine veikla ir, atitinkamai, individualia veikla aptariamų GPMĮ nuostatų taikymo prasme. Tai, be kita ko, reiškia, kad, pavyzdžiui, gyventojui padovanotų, jo paveldėtų ar kaip atlygis gautų bitkoinų vėlesnis įprastinis pardavimas ar kitoks perleidimas nepripažintinas individualia veikla apmokestinimo GPM tikslais, be kita ko, net ir tokiu atveju, kai ši virtuali valiuta yra parduodama ar kitaip atlygintinai perleidžiama dalimis per tęstinį laikotarpį.

54.       Tačiau taip nėra, be kita ko, tokiu atveju, kai gyventojas nuolat perka ir vėliau parduoda bitkoinus, šiais abiejų grupių sandoriais siekdamas gauti naudos iš šio turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo – tokios ūkinės operacijos (jų tikslai) tenkina minėtą versliškumo požymį, jos (operacijos) yra būdingos, be kita ko, prekybininko veiklai. Tai, kad būtent šių tikslų pareiškėjas siekė įsigydamas ir vėliau parduodamas ginčo bitkoinus, nagrinėjamu atveju objektyviai patvirtina jau vien mokestinio patikrinimo metu nustatytas aptariamų sandorių (ūkinių operacijų) ginčo bitkoinais skaičius, dažnumas ir tai, kad dalis už parduotus bitkoinus gautų pajamų buvo naudojamos vėl šiai virtualiai valiutai įsigyti.

55.       Pareiškėjo (abstrakčių) teiginių, jog dalis ginčo bitkoinų buvo parduoti nuostolingai, kontekste, taip pat, kiek tai yra susiję su GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija) nurodytos veiklos tikslais, papildomai pažymėtina, jog šioje įstatymo nuostatoje minimas siekis gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos nėra siejamas su pelnu, t. y., vien ta aplinkybė, jog atitinkama veikla yra verčiamasi nuostolingai, nėra reikšminga kvalifikuojant tokią veiklą pagal minėtą GPMĮ nuostatą (be kita ko, žr. 2020 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1746-1062/2020 34 p.). Aptariamas veiklos kvalifikavimas nėra siejamas ir su iš tokios veiklos gyventojo gautų pajamų santykiu su jo atitinkamu laikotarpiu iš kitų šaltinių gautomis pajamomis. Tačiau tai nereiškia, jog į šią aplinkybę (minėtų pajamų santykį) negalima atsižvelgti visų kitų reikšmingų aplinkybių kontekste vertinant, ar egzistavo gyventojo siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (pvz., žr. 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-196-438/2017). Atitinkamai mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo pajamos iš aptariamos veiklos sudarė esminę dalį visų ginčo laikotarpiu jo gautų pajamų, nagrinėjamu atveju papildomai sustiprina minėtą išvadą dėl ginčo veiklos tikslų.

56.       Apibendrindama išdėstytą išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su vietos mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimu, kad pareiškėjo ginčo laikotarpiu vykdyta bitkoinų pirkimo ir pardavimo veikla pripažintina GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija) numatyta individualia veikla, o už ginčo bitkoinų pardavimą gautos pajamos – individualios veiklos pajamomis (GPMĮ 10 str. 1 d. (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija), t. y. gyventojo B klasės pajamomis, nuo kurių mokėtiną GPM apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalėjo pats pareiškėjas (GPMĮ 25 str. (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija).

 

VI.

 

57.       Nekvestionuodamas už parduotus ginčo bitkoinus gautų (individualios veiklos) pajamų dydžio, pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimu, iš esmės teigdamas, jog apmokestinamosiomis pajamomis galėjo būti pripažintas tik skirtumas tarp ginčo virtualios valiutos įsigijimo ir jos pardavimo kainų.

58.       Vadovaujantis GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-427 redakcija), apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.

59.       Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą GPMĮ 18 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija), nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos.

60.       Nėra pagrindo nesutikti su pareiškėju, jog tokios kaip ginčo individualios veiklos atveju šiems leidžiamiems atskaitymams, be kita ko, gali būti priskiriamos gyventojo išlaidos, patirtos įsigyjant virtualią valiutą, iš kurios pardavimo (perleidimo) siekiama gauti pajamų (ekonominės naudos).

61.       Tokios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini (GPMĮ 18 str. 8 d. (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija). Be to, GPMĮ 18 straipsnio 9 dalis (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija) įtvirtina, kad prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

62.       Pareiga turėti tokius leidžiamus atskaitymus pagrindžiančius dokumentus bei, esant poreikiui, gebėti juos pateikti mokesčių administratoriui tenka būtent GPMĮ 18 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) numatyta galimybe sumažinti apmokestinamąsias pajamas siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Jokios mokesčių įstatymų nuostatos neįpareigoja mokesčių administratoriaus už individualia veikla besiverčiantį mokesčių mokėtoją rinkti įrodymus (duomenis) tikslu nustatyti jo patirtas šios veiklos išlaidas, kuriomis pagal minėtas GPMĮ nuostatas gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos.

63.       Be kita ko, pareiškėjo argumentų, susijusių su prekybos bitkoinais specifika, kontekste išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėtų GPMĮ 18 straipsnio 8 ir 9 dalių (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija) taikymas yra neatsiejamas nuo inter alia protingumo ir teisingumo kriterijų (MAĮ 8 str. 3 d.), turinio viršenybės prieš formą principo, reiškiančio, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.), taip pat MAĮ 69 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

64.       Tai, be kita ko, reiškia, jog taikydamas aptariamas GPMĮ nuostatas dėl leidžiamų atskaitymų pripažinimo, mokesčių administratorius negali ignoruoti tokios virtualios valiutos, kaip bitkoinas apyvartos ypatumų bei atsisakyti pripažinti aptariamas išlaidas, kai gyventojo pateiktų įrodymų visuma (pvz., kredito ar pinigų įstaigų sąskaitų, virtualių valiutų keityklose atliktų operacijų išrašai ir kt.) leidžia objektyviai nustatyti išlaidų (leidžiamų atskaitymų) pripažinimui reikšmingų ūkinių operacijų turinį. Kartu pabrėžtina ir tai, kad rizika, jog dėl, pavyzdžiui, tam tikrų operacijų specifikos, gyventojas negalės objektyviai pagrįsti aptariamų išlaidų ir, atitinkamai, į jas atsižvelgti apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, tenka pačiam mokesčio mokėtojui.

65.       Nenurodydamas jokių konkrečių sumų ir iš esmės apsiribodamas abstraktaus pobūdžio pasvarstymais, nei mokestinio patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu pareiškėjas jokių ginčo bitkoinų įsigijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų (duomenų) nepateikė; jis nepateikę ir jokių skaičiavimų ir (ar) argumentų dėl galimybės nustatyti ginčo bitkoinų (jų dalies) įsigijimo išlaidas pagal vietos mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis.

66.       Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei iš esmės mano pareiškėjas, nėra jokio objektyvaus pagrindo MAĮ 70 straipsnio nuostatas aiškinti taip, kad jomis yra įpareigojama mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą vien dėl to, kad individualią veiklą vykdantis asmuo nerinko, nesaugojo ir dėl to nepateikė GPMĮ 18 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) nurodytų išlaidų, kurių atskaitymas apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas priklauso išimtinai paties mokesčio mokėtojo diskrecijai, pagrindžiančių dokumentų.

67.       Kadangi pareiškėjas neturėjo (nepateikė) ginčo bitkoinų įsigijimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog apskaičiuodamas ginčo apmokestinamąsias pajamas vietos mokesčių administratoriaus pagrįstai vadovavosi GPMĮ 18 straipsnio 12 dalimi (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-385 redakcija), įtvirtinančia, jog apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.

 

VII.

 

68.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam skirta 50 proc. GPM nepriemokos dydžio šio mokesčio bauda.

69.       Vadovaujantis ginčui aktualia MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

70.       Pareiškėjui maksimali (50 proc.) GPM bauda skirta nenustačius šio mokesčio mokėtojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o šią atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis iš esmės pripažinus tai, kad: (i) mokesčių mokėtojas nevykdė savo pareigų apskaičiuoti mokestį; (ii) dėl mokesčių mokėtojo veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršijo 500 bazinių socialinių išmokų; (iii) mokesčio mokėtojas nevykdė pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, mokestiniam patikrinimui neteikė dokumentų ir paaiškinimų.

71.       Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria vietos mokesčių administratoriaus ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimui, jog, kiek tai yra susiję su aptariamos mokesčio baudos dydžiu, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo.

72.       Vertindama mokesčių administratoriaus nurodytas pareiškėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad tokia aplinkybe negali būti laikomas vien tik pats mokesčių įstatymų pažeidimas, už kurį yra skiriama MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje numatyta mokesčio bauda. Iš tiesų, be kita ko, protingumo kriterijaus (MAĮ 8 str. 3 d.) neatitiktų vertinimas, kad šios įstatymo nuostatos hipotezėje nurodyta veika pati savaime pripažintina mokesčio mokėtojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl skiriamos GPM baudos individualizavimo tikslais atsakomybe sunkinančia aplinkybe, skirtingai nei vertino mokesčių administratorius, nelaikytina tai, jog pareiškėjas nevykdė savo pareigų apskaičiuoti ginčo mokestį.

73.       Dėl mokesčių administratoriaus nurodytos žalos biudžetui dydžio, o konkrečiai dėl to, kad „<...> nesumokėtų mokesčių dydis viršijo 500 bazinių socialinių išmokų <...>“,išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę, asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios MAĮ nuostatos mokesčių įstatymų pažeidimų, be kita ko, 139 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos individualizavimo tikslais, nediferencijavo pagal bazinėmis socialinėmis išmokomis skaičiuojamus mokestinių nepriemokų dydžius. Šios aplinkybės, taip pat reikalavimo, jog tokius esminius mokesčio elementus, kaip inter alia mokesčio baudos turi būti nustatomi įstatymu (be kita ko, žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą), kontekste, taip pat paisant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių (mokesčių mokėtojų) teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimų, pripažintina, jog pareiškėjo atsakomybe sunkinančia aplinkybe negali būti pripažinta vien tai, kad jam apskaičiuota papildomai mokėtina GPM suma viršijo 500 bazinių socialinių išmokų, juolab kad, pirma, pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį baudos dydis skaičiuojamas procentais nuo mokesčio nepriemokos dydžio (t. y. didesnė mokesčio nepriemoka savaime lemia didesnę mokesčio baudą) ir, antra, valstybės biudžeto praradimai nagrinėjamu atveju yra kompensuojami gyventojui apskaičiuotais GPM delspinigiais (šiais klausimais žr. 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-123-602/2024 80 p.).

74.       Kita vertus, byloje surinkti duomenys ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės objektyviai patvirtina, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies antro sakinio taikymo prasme. Tokio vertinimo nepaneigia vien pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog jis buvo atvykęs pas vietos mokesčių administratorių, nes po šio apsilankymo, net ir žinodamas apie atliekamą mokestinį patikrinimą, jį (patikrinimą) visiškai ignoravo (nesidomėjo), mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdė, prašytos informacijos ir paaiškinimų patikrinimą atliekantiems pareigūnams neteikė.

75.       Vertinant šių aplinkybių reikšmę individualizuojant GPM baudos dydį, be kita ko, pastebėtina, jog, kaip akcentavo ir pats atsakovas neigdamas būtinybę ginčo atveju taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, jos (aplinkybės) nesukliudė mokesčių administratoriui kvalifikuoti pareiškėjo vykdytą veiklą bei nustatyti pareiškėjo gautas ginčo apmokestinamąsias pajamas. Be to, tai, jog pareiškėjas neteikė duomenų ir paaiškinimų apie jo patirtas ginčo veiklos išlaidas, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes, kaip minėta, pats individualią veiklą vykdantis gyventojas sprendžia dėl apmokestinamųjų pajamų mažinimo jo patirtomis veiklos išlaidomis (sąnaudomis).

76.       Šiomis ir kitomis nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog mokesčių administratorius nepagrindė pareiškėjui skirtos maksimalios (50 proc. mokestinės nepriemokos dydžio) GPM baudos, o šios baudos tikslai ginčo atveju bus pasiekti skiriant 35 proc. apskaičiuotos GPM nepriemokos dydžio šio mokesčio baudą, t. y. 11 280 Eur.

77.       Atskirai pastebėtina, kad, skirtingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantas, vien aplinkybė jog pareiškėjas turi negalią, pati savaime nėra reikšminga sprendžiant dėl MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčio baudos dydžio.

 

VIII. 

 

78.       Ginčijamu sprendimu vietos mokesčių administratorius taip pat pareiškėjui papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti VSD įmokas už 2018 metus bei skyrė 50 proc. nepriemokos dydžio šių įmokų baudą.

79.       Kvestionuodamas jo pareigą mokėti šias sumas pareiškėjas atkreipė mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų, įskaitant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus, dėmesį į tai, jog jis turi (ginčo laikotarpiu turėjo) negalią; byloje taip pat yra pateiktas 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotas Neįgaliojo pažymėjimas (galiojantis iki 2047 m. sausio 6 d.), kuriame nurodytas pareiškėjo darbingumo lygis – 50 proc.

80.       Pirmosios instancijos teismas, iš esmės tik pakartodamas atsakovo argumentus, nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 11 straipsnis nenumato individualios veiklos pajamas gaunantiems neįgaliems asmenims lengvatų, susijusių su minėtų įmokų mokėjimu. Tokios pačios pozicijos dėl šių pareiškėjo argumentų laikėsi ir skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo nagrinėjęs atsakovas (VMI).

81.       Šiuo klausimu pažymėtina, kad, vadovaujantis nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VSDĮ 11 straipsnio 2 dalies (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-823 redakcija) 1 ir 2 punktais, savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys: 1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; 2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.

82.       Iš Socialinio draudimo pensijų įstatymo, įskaitant jo 2 straipsnio 17 dalį ir 25 straipsnį (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2512 redakcija), matyti, kad socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, be kita ko, skiriama reikiamą socialinio draudimo stažą turintiems asmenims, kuriems nustatytas ne mažesnis kaip 45 proc. netekto darbingumo lygis. Be to, tokį, kaip pareiškėjui nustatytą darbingumo lygį turintiems asmenims gali būti skiriamos ir šalpos neįgalumo pensijos (Šalpos pensijų įstatymo 5 ir 7 str. (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2506 redakcija).

83.       Nors byloje nėra pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) ar jos teritorinio padalinio sprendimai dėl netekto darbingumo pensijos ar šalpos neįgalumo pensijos skyrimo, pareiškėjo pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas, taip pat pačiame Patikrinimo akte vietos mokesčių administratoriaus nurodyta aplinkybė apie 2017 ir 2018 metais pareiškėjo gautas išmokas iš VSDFV Marijampolės skyriaus neleidžia vienareikšmiškai paneigti apelianto teisės į VSDĮ 11 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-823 redakcija) numatytą įmokų nemokėjimą. Mokesčių administratorius, nors ir turėdamas informaciją apie pareiškėjo iš VSDFV gaunamas išmokas, nesiaiškino šių išmokų paskirties ir jų nevertino aptariamų VSDĮ nuostatų taikymo tikslais.

84.       Šiomis aplinkybėmis ir minėto teisinio reguliavimo kontekste konstatuotina, jog mokesčių administratorius negali būti pripažintas įvykdžiusiu MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti jo pareiškėjui papildomai apskaičiuotas VSD įmokų sumas iki bus pašalintos abejonės dėl pareiškėjo teisės į minėtą neapmokestinimą. Savo ruožtu tikslinga aptariamą pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. skundo dalį dėl VSD įmokų ir šių įmokų baudos grąžinti centriniam mokesčių administratoriui (atsakovui) nagrinėti iš naujo.

 

IX.

 

85.       Remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais dėl turimos negalios, pareiškėjas neigia jo pareigą mokėti skundžiamu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu jam apskaičiuotas PSD sumas, taip pat ginčija jam skirtą šių įmokų baudą.

86.       Tačiau šiuo atveju pakanka pažymėti, kad ginčo laikotarpiu (2018 m.) galiojusios Sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) nuostatos neatleido šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 ir (ar) 10 punktuose (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-612 redakcija) nurodytų (valstybės lėšomis draudžiamų) asmenų (t. y. asmenų, gaunančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, taip pat asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka pripažintų neįgaliaisiais) nuo pareigos mokėti 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-612 redakcija) nustatytas įmokas.

87.       Nors skundžiamame sprendime Kauno AVMI nurodė kai kurias SDĮ nuostatas, kurios nėra taikomos, be kita ko, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 10 punkte (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-612 redakcija) minimiems negalią turintiems asmenims, nagrinėjamu atveju tai neturėjo įtakos pareiškėjo prievolės sumokėti ginčo PSD įmokas apimčiai. Savo ruožtu, apeliantui iš esmės nekvestionuojant mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų dėl mokėtino šių įmokų dydžio, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

88.       Dėl pareiškėjui skirtos PSD įmokų baudos primintina, jog, vadovaujantis SDĮ 19 straipsnio 1 dalimi (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-612 redakcija), pažeidus šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, baudos, delspinigiai skaičiuojami, nuo baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiama VSDĮ nustatyta tvarka.

89.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi VSDĮ 19 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) įtvirtino, kad jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda.

90.       Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino, jog ši VSDĮ nuostata, tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančia VSDĮ 19 straipsnio 2 dalimi (2022 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1552 redakcija),už minėtus pažeidimus bauda skiriama mutatis mutandis taikant MAĮ 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką.

91.       Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į šiame baigiamajame teismo akte pateiktą išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimą dėl GPM baudos dydžio, pareiškėjui skirta PSD įmokų bauda mažintina iki 35 proc. papildomai pareiškėjui apskaičiuotų šių įmokų, t. y. iki 713Eur.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

 Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. S-2023/37 (7-160/2022) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 68-44 dalis dėl pareiškėjui M. P. papildomai apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų bei skirtos šių įmokų baudos ir šią mokestinio ginčo dalį gražinti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. 

Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2023/37 (7-160/2022), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-44 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 ir pareiškėjui M. P. skirtą gyventojų pajamų mokesčio baudą sumažinti iki 11 280 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt eurų_, o privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudą – iki 713 Eur (septyni šimtai trylika eurų).

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai         Arūnas Dirvonas

 

 

        Rytis Krasauskas

 

 

        Dainius Raižys

 

 

Veslava Ruskan

 

 

Arūnas Sutkevičius