Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-788-651/2013

                                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02302-2013-6

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 50.1.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimo,  

n u s t a t ė:

2013-05-27 M. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis   2013-05-27, apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 prom. girtumas) šūkavo, rėkavo, į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo. Tokiais savo veiksmais M. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 187 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-19 nutarimu M. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., skyrė administracinę nuobaudą – 400 Lt dydžio baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 187 str. 2 d., nes faktiškai yra svarstomos ir tiriamos visai kito pagal turinį ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, t. y. yra vertinama ir analizuojama ne ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, yra sprendžiama dėl ATPK 110 str. numatytos uždraustos veikos. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose akcentavo, jog jis neva nepakluso jų reikalavimams nuvesti šunis į atokesnę vietą, nereagavo į tolimesnius pareigūnų perspėjimus, nes neva nuvedęs šunis toliau nuo baro įėjimo, juos pririšo ir paliko, pats nueidamas į barą, tačiau pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose taip pat buvo pažymėję ir nustatę, jog šunų savininkas yra visai ne jis, o kitas asmuo – I. Ž.. Apelianto manymu, kadangi šunys buvo ne jo, todėl jis nėra ir negalėjo būti tinkamas subjektas, kuriam pareigūnai formavo reikalavimą nutraukti administracinį teisės pažeidimą, manytina numatytą ATPK 110 str. dėl gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokios jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir reguliavimo taisyklių pažeidimo. Pažymi, jog veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 187 str. svarbu nustatyti, ar subjektai, kuriems formuojami reikalavimai, yra tinkami ir ar jiems turi privalomąją galią tokie pareigūnų reikalavimai, o šiuo atveju reikalavimus policijos pareigūnai nukreipė į netinkamą asmenį, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 187 str. sudėties ir byla jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyrius prašo netenkinti M. Z. apeliacinio skundo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu tvirtino, jog jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos bei kitų tarnybų pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. V., L. L. tarnybiniais pranešimais bei jų duotais parodymais teismo posėdžiuose, liudytojo V. K. bei paties A. Z. parodymais, taip pat kita bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams. Dėl apelianto teiginių, jog šunys buvo ne jo, todėl reikalavimas nuvesti šunis negalėjo būti teisėtas ir jis neturėjo pareigos jo vykdyti atskirai pažymėtina, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o ne kas kitas išgėręs nakties metu vedžiojosi šunis be antsnukio, todėl pareigūnų reikalavimas šiuo atveju buvo teisėtai nukreiptas į M. Z..

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

M. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                      Dalia Kursevičienė