Administracinė byla Nr. A-461-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00345-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą – neinformavo apie UAB „Super Montes“ padarytus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/25 (toliau – ir TIPK leidimas, leidimas) sąlygų pažeidimus Kauno RAAD vadovybės, taip neužtikrindamas, kad apie šiuos pažeidimus būtų informuota Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra). Tačiau pareiškėjas teigė, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 119 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 561 punkte nustatyta, kad po kiekvieno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti Agentūrą apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, būtent RAAD privalo informuoti Agentūrą apie nustatytus pažeidimus, bet ne šio RAAD struktūrinis padalinys. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) Varėnos rajono agentūra (toliau – ir Varėnos rajono agentūra), nustačiusi ir fiksavusi pažeidimus, 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (15.19.)-VR5-90 „Dėl patikrinimo taikant rotacijos principą“ (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas) informavo Kauno RAAD direktoriaus pavaduotoją apie nustatytus UAB „Super Montes“ pažeidimus, pridedant visus tam reikalingus dokumentus. Todėl, pareiškėjo teigimu, jam nekilo pareiga dar kartą papildomai informuoti Kauno RAAD vadovybę, kuri tokią informaciją jau buvo gavusi ir ja disponavo. Būtent Kauno RAAD pavaduotojas turėjo pareigą informuoti Agentūrą. Kauno RAAD 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintame Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) įtvirtintas pareigas jis atliko tinkamai.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad Varėnos rajono agentūra 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo Kauno RAAD direktorių, jog atliktas UAB „Super Montes“ patikrinimas ir kartu su raštu pateikė su tuo susijusius dokumentus. Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojo viza „V. R.“ šis raštas buvo nukreiptas nagrinėti pareiškėjui, kuris administracinio teisės pažeidimo bylą pavedė nagrinėti Kauno RAAD Kauno rajono agentūros (toliau – ir Kauno rajono agentūra) vyriausiajam specialistui G. V. 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KAA-117AM (toliau – ir nutarimas) UAB „Super Montes“ direktoriui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 2 dalį, 513 straipsnio 18 dalį ir 5114 straipsnio 1 dalį buvo skirta administracinė nuobauda. Pareiškėjas žinojo, kad UAB „Super Montes“ vykdė ūkinė veiklą pažeisdama TIPK leidime nustatytų sąlygų reikalavimus, bet pranešimo apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akto Nr. 74 (toliau – ir patikrinimo aktas) kopijos nei Kauno RAAD, nei Agentūrai nepateikė, tokiu būdu neįvykdydamas TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte nustatytų reikalavimų. Pažeidimo padarymo faktas ir pareiškėjo kaltė nustatyta. Pareiškėjas neišanalizavo ir neįvertino galiojančių teisės aktų, dėl to juos neteisingai interpretavo ir taikė, tokiu būdu padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Nepateikdamas informacijos Kauno RAAD direktoriui ar Agentūrai pareiškėjas netinkamai organizavo Kauno rajono agentūros darbą ir pats asmeniškai nevykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, taip pat nesiėmė prevencinių priemonių, kad Agentūra nustatytų UAB „Super Montes“ griežtesnes TIPK leidimo sąlygas patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti, taip neįvykdydamas Pareigybės aprašymo 7.1–7.4 ir 7.6 punktuose įtvirtintų funkcijų.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis, pažeisdamas Pareigybės aprašymo 7.1–7.3 ir 7.6 punktus, netinkamai organizuodamas Kauno rajono agentūros darbą, žinodamas apie patikrinimo aktu nustatytus UAB „Super Montes“ pažeidimus ir priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje šios bendrovės direktorius buvo nubaustas administracine nuobauda, neinformuodamas Kauno RAAD vadovybės apie UAB „Super Montes“ TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrindamas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota ir Agentūra, neįvykdė TIPK taisyklių 119 punkto ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkto reikalavimų.
7. Teismas pabrėžė, kad TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte reglamentuotos nuostatos, nustatančios kad po kiekvieno RAAD atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti Agentūrą apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Būtent dėl šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pareiškėjo veiksmai tiek komisijos 2016 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. NSR-3/2016 „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), tiek ir ginčijamame Įsakyme įvertinti tarnybiniu nusižengimu. Teismas pažymėjo, kad minėtose teisės aktuose yra įtvirtinta ne tik imperatyvi pareiga RAAD nedelsiant raštu informuoti Agentūrą apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą, bet ir nustatytas momentas, kada tokia pareiga turi būti atlikta – po planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas.
8. Teismas nustatė, kad UAB „Super Montes“ planinį patikrinimą dėl TIPK leidimo sąlygų laikymosi atliko Varėnos rajono agentūra, kuri surašė patikrinimo aktą, konstatuodama tikrinamos bendrovės padarytus TIPK leidimo sąlygų pažeidimus. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad pagal TIPK taisyklių 119 punkto ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkto nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą būtent Alytaus RAAD po atlikto UAB „Super Montes“ planinio patikrinimo ir nustačius, kad veiklos vykdytojas pažeidė TIPK leidimo sąlygas, kilo pareiga informuoti Agentūrą, tačiau tai padaryta nebuvo. 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas patvirtina, kad Varėnos rajono agentūra šią informaciją pateikė Kauno RAAD direktoriui, pridėdama visus dokumentus, susijusius su patikrinimo atlikimu. Taigi jau 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno RAAD gavus Varėnos rajono agentūros 2016 m. rugsėjo 16 d. raštą su priedais, Kauno RAAD vadovybei tapo žinoma tiek apie konkretaus ūkio subjekto atliktą planinį patikrinimą, tiek ir apie šio subjekto (UAB „Super Montes“), kaip veiklos vykdytojo, padarytus pažeidimus. Ši informacija buvo visiškai pakankama, kad Kauno RAAD pareigūnas nedelsiant įvykdytų nustatytą pareigą ir raštu praneštų Agentūrai apie UAB „Super Montes“ išduoto leidimo sąlygų pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. raštas direktoriaus pavaduotojo D. Š. 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. jo gavimo dieną, buvo vizuotas pareiškėjui, tačiau Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas, nukreipęs raštą pareiškėjui, nenurodė, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti šis pareigūnas, nenustatė termino šiems veiksmams atlikti, t. y. pareiškėjui nebuvo duotas aiškus ir konkretus nurodymas dar kartą informuoti Kauno RAAD apie paskirtą administracinę nuobaudą ar pranešti tiesiogiai Agentūrai, ar parengti dokumentą dėl Agentūros informavimo apie planinio patikrinimo metu nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Nors ir nesant aiškaus ir konkretaus institucijos vadovo pavedimo pareiškėjui, kaip struktūrinio padalinio vadovui, jis, įvertinęs gauto 2016 m. rugsėjo 16 d. rašto turinį ir priedus, susipažinęs su gautu 2016 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. KAA-117 (toliau – ir protokolas), ėmėsi tam tikrų veiksmų ir pavedė pavaldžiam pareigūnui G. V. išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimti nutarimą, o tai ir buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 29 d.
9. Įvertinęs Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodytas aplinkybes, tai, kad šis raštas kartu su patikrinimo medžiaga dar 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas Kauno RAAD, teismas konstatavo, jog Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas pats asmeniškai tinkamai buvo informuotas apie atliktą UAB „Super Montes“ planinį patikrinimą ir žinojo (turėjo galimybę žinoti) apie patikrinimo aktu nustatytus TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, todėl 2016 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nuslėpė ir neinformavo Kauno RAAD apie UAB „Super Montes“ padarytus pažeidimus. Teismas pabrėžė, kad nurodytos informacijos pateikimo Agentūrai momentas nėra siejamas su ūkio subjekto nubaudimu administracine tvarka, todėl ta aplinkybė, kad UAB „Super Montes“ direktorius nebuvo nubaustas administracine nuobauda, netrukdė jau 2016 m. rugsėjo 17 d. pateikti informaciją Agentūrai, juolab, kad iš Agentūros gauto priminimo matyti, kad informuojant Agentūrą būtina pridėti tik patikrinimo akto kopiją.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjas, gavęs su viza „V. R.“ 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą būtent iš Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojo, neturėjo tiesioginės pareigos dar kartą pakartotinai informuoti tą patį pareigūną apie nustatytus TIPK leidimo sąlygų pažeidimus ir papildomai teikti patikrinimo aktą, t. y. elgtis taip, kaip nurodyta Išvadoje. Kauno RAAD pareiga informuoti Agentūrą nėra detalizuota šio departamento direktoriaus įsakymuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose, aiškiai apibrėžiant konkrečius subjektus, kurie būtų atsakingi ir kuriems būtų nustatyta pareiga teikti tokio pobūdžio informaciją, nustatant procedūras, terminus ir tvarką. Tokia pareiga pareiškėjui būtų kilusi, jei informaciją iš Varėnos rajono agentūros būtų gavęs ne Kauno RAAD, bet tiesiogiai jis.
11. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas, negavęs konkretaus vadovo pavedimo, nepažeidė TIPK taisyklių 119 punkto ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkto reikalavimų. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nevykdė ir Pareigybės aprašymo 7.1–7.3 ir 7.6 punktuose nustatytų funkcijų. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas neįrodytas, pareiškėjo kaltė nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir tuo pagrindu ginčijamas Įsakymas panaikintas.

III.

12. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Kauno RAAD nesutinka, kad pagal TIPK taisyklių ir Taršos leidimų taisyklių nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą būtent Alytaus RAAD po atlikto UAB „Super Montes“ planinio patikrinimo ir nustačius, kad veiklos vykdytojas pažeidė TIPK leidimo sąlygas, kilo pareiga informuoti Agentūrą. Atsakovas nurodo, kad Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1T-37 patvirtintos Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taikant regioninės rotacijos principą regionų aplinkos apsaugos departamentuose instrukcijos (2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1T-45 redakcija) (toliau – ir Instrukcija) 7 punktas numato, kad RAAD pareigūnai, atlikę ūkio subjekto patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, surašo patikrinimo aktą, patikrinimo metu nustatę aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą; surašytas patikrinimo aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas nedelsiant su lydraščiu išsiunčiamas regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje atliktas patikrinimas. Instrukcijos 8 punkte numatyta, kad RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje atliktas patikrinimas taikant rotacijos principą, gavęs pagal regioninės rotacijos principą atlikto ūkio subjekto patikrinimo dokumentus, toliau vykdo jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Kauno RAAD vertinimu, Alytaus RAAD neprivalėjo informuoti Agentūros apie UAB „Super Montes“ TIPK leidimo sąlygų pažeidimus. Todėl 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno RAAD, gavęs Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą su priedais, tą pačią dieną raštiškai nukreipė nagrinėti ši raštą Kauno rajono agentūros vedėjui V. R. Pareigybės aprašymo 4 punkte yra nustatyta, kad Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybė reikalinga vadovauti agentūros darbui, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Kauno rajone. Dėl to pareiškėjas, gavęs 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą su viza „V. R.“, patikrinimo aktą ir protokolą, privalėjo vykdyti TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte nustatytą pareigą teikti atitinkamą informaciją Agentūrai, pareiškėjas yra atsakingas dėl tokios informacijos nepateikimo. Todėl Išvadoje yra pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nevykdant nustatytų reikalavimų.
14. Kauno RAAD pabrėžė, kad nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltė. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę, t. y. per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

14. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Pareiškėjas pažymi, kad, skiriant jam tarnybinę nuobaudą už tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, nebuvo nustatytos pasekmės, kurio turėjo kilti dėl padaryto nusižengimo. Taip pat nenustatytas priežastinis ryšys ir jo kaltė. Todėl taikyti atsakomybę dėl tarnybinio nusižengimo nėra pagrindo, kadangi nėra visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjas pabrėžia, kad ankščiau jam paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimas nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu atveju, tai, kad jam buvo ankščiau paskirta tarnybinė nuobauda, neįrodo, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą nagrinėjamu atveju.
16. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių TIPK taisyklių 119 punktą ir Taršos leidimų taisyklių 561 punktą būtent RAAD privalo informuoti Agentūrą apie nustatytus pažeidimus. Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Kauno RAAD buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir pridėti visi tam reikalingi dokumentai, pateikiant kaip priedus patikrinimo aktą ir protokolą. Varėnos rajono agentūra, kuri nustatė pažeidimus ir juos užfiksavo, informavo Kauno RAAD, dėl to ši savo ruožtu privalėjo informuoti Agentūrą. Pareiškėjas, kaip Kauno rajono agentūros vadovas, neturėjo teisės aktuose imperatyviai nustatytos pareigos informuoti Kauno RAAD direktorių, todėl nagrinėjamu nėra neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjo tvirtinimu, visas savo funkcijas jis atliko tinkamai ir nepažeidė Pareigybės aprašymo nuostatų.
17. Pareiškėjas nesutinka, kad jis tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, dėl neteisingai interpretuotų ir taikytų teisės aktų, kadangi jis teisės aktus interpretavo ir taikė tinkamai, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, Pareigybės aprašymą. Tai, kad pareiškėjas tinkamai interpretavo teisės aktus, yra išsamiai aptarta skundžiamame teismo sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. P-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. R. skyrimo“, kuriuo pareiškėjas, Kauno RAAD Kauno rajono agentūros vedėjas, buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, pažeisdamas Kauno rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1–7.3 ir 7.6 punktus, netinkamai organizuodamas Kauno rajono agentūros darbą, žinodamas apie UAB „Super Montes“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 74 nustatytus pažeidimus ir priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje šios įmonės direktorius buvo nubaustas administracine nuobauda, neinformuodamas Departamento vadovybės apie UAB „Super Montes“ taršos ir prevencijos kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrindamas, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota Aplinkos apsaugos agentūra, neįvykdė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 119 punkto ir atitinkamai Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 561 punkto reikalavimų.
17. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir pareiškėjo, valstybės tarnautojo pareigas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teigė, kad Alytaus RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje atliktas patikrinimas taikant rotacijos principą, neprivalėjo informuoti Agentūros apie UAB „Super Montes“ TIPK leidimo sąlygų pažeidimus. 2015 m. rugsėjo 17 d. Kauno RAAD, gavęs Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą su priedais, tą pačią dieną raštiškai nukreipė nagrinėti ši raštą Kauno rajono agentūros vedėjui V. R., kuris, būdamas Kauno rajono agentūros vedėju, gavęs 2015 m. rugsėjo 16 d. raštą su viza „V. R.“, patikrinimo aktą ir protokolą, privalėjo vykdyti TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte nustatytą pareigą teikti atitinkamą informaciją Agentūrai bei yra atsakingas dėl tokios informacijos nepateikimo Agentūrai.
18. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnybos teisinių santykių specifika bei valstybės tarnautojo ypatinga padėtis, taip pat tai, kad valstybės tarnautojo, užimamos pareigos valstybės tarnyboje yra neatsiejama jo, kaip valstybės tarnautojo, statuso dalis (VTĮ 2 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad su tokiu šių asmenų teisinės padėties elementu, kaip užimamos pareigos valstybės tarnyboje, susiję teisiniai santykiai atsirastų ir pasikeistų tik įstatyme griežtai numatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5287-520/2017). Tuo pačiu teisėtumo principu turi būti grindžiama ir valstybės tarnautojo atsakomybė už tarnybinius nusižengimus – ji turi būti taikoma griežtai laikantis įstatyme numatytų pagrindų ir procedūrų.
20. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-415/2018).
21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
22. Vertinant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina nustatyti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-1062/2018).
23. Spręsdamas dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo objektyviosios pusės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo teisės normų, kurių pažeidimu buvo kaltinamas pareiškėjas, reikalavimus, įtvirtintus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528, 119 punkte, ir taip pat Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259, 561 punkte, nustatančius, kad po kiekvieno RAAD atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti Agentūrą apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo vertinimui, pažymi, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, taip pat VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis yra bendro pobūdžio, nukreipiantys į kitų teisės aktų nuostatas, kuriose turi įtvirtintos konkrečios funkcijos, kurių atlikimu, neatlikimu ar netinkamu atlikimu kaltinas valstybės tarnautojas.
24. Teisės aktų nuostatos, kurių nevykdymu buvo kaltinamas pareiškėjas, įtvirtina, kad po kiekvieno RAAD atlikto planinio ar neplaninio patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, RAAD privalo nedelsiant raštu informuoti Agentūrą apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Būtent dėl šios teisės aktuose įtvirtintos pareigos informuoti Agentūrą neatlikimo pareiškėjo veiksmai tiek 2016 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. NSR-3/2016 „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo“, tiek ir skundžiamame Įsakyme įvertinti tarnybiniu nusižengimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad subjektu, kuriam teisės aktai nustato pozityvią pareigą informuoti Agentūra apie atliktų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus, numatytą RAAD, tačiau ne jos padalinys, šiuo atveju Kauno rajono agentūra, kurios vadovu buvo pareiškėjas. Tokios pareigos nustatymas Kauno rajono agentūrai, jos vedėjui turi būti išreikštas teisės aktuose, reglamentuojančiuose rajono agentūros veiklą ar jos vedėjo pareigybę, arba turi būti konkretizuotas RAAD vadovo nurodymu.
25. Atsakovas, argumentuodamas, kad pareiškėjas neatliko Pareigybės aprašymo 7.1–7.3 ir 7.6 punktuose nustatytų pareigų, nurodo, kad jis netinkamai organizavo Kauno rajono agentūros darbą, t. y. žinodamas apie UAB „Super Montes“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktu Nr. 74 nustatytus pažeidimus ir priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje šios įmonės direktorius buvo nubaustas administracine nuobauda, neinformavo Departamento vadovybės apie UAB „Super Montes“ taršos ir prevencijos kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus, neužtikrino, kad apie TIPK leidimo sąlygų pažeidimus būtų informuota Agentūra. Taigi pareiškėjas kaltinamas tų pačių veiksmų, kurie numatyti TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte, neatlikimu, tačiau nurodomi Pareigybės aprašymo 7.1–7.3 ir 7.6 punktai tokios konkrečios pareigos pareiškėjui nenustato, nes yra taip pat bendro pobūdžio (7.1 p. – vedėjas vadovauja [rajono] agentūrai ir organizuoja jos darbą, ..., 7.2 p. – organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, ..., 7.3 p. – kontroliuoja ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja <...> išteklius, ... vykdo savo pareigą saugoti aplinką, 7.6 p. – taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams <...> teisinio poveikio priemones).
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad RAAD pareiga informuoti Agentūrą nėra detalizuota departamento direktoriaus įsakymuose ar kituose lokaliniuose teisės aktuose, aiškiai apibrėžiant konkrečius subjektus, kurie būtų atsakingi ir kuriems būtų nustatyta pareiga teikti tokio pobūdžio informaciją, nenustatytos procedūros, terminai ir tvarka.
27. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apie UAB „Super Montes“ taršos ir prevencijos kontrolės leidimo sąlygų pažeidimus Kauno RAAD buvo informuotas Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (15.19.)-VR5-90 „Dėl Patikrinimo, taikant regioninės rotacijos principą“, prie kurio buvo pridėtas UAB „Super Montes“ patikrinimo aktas Nr. 74, kontrolinis klausimynas, fotofiksaciją, aplinkos oro mėginių matavimo protokolai ir administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 105562. Atsakovo direktoriaus pavaduotojas D. Š. 2015 m. rugsėjo 17 d., t. y. rašto gavimo dieną, jį vizavo V. R. (b. l. 95), tačiau pavedimo atlikti veiksmus, numatytus TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte, nedavė, taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas po RAAD atlikto patikrinimo, kai nustatoma, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nedelsiant raštu neinformavo Agentūros apie nustatytą leidimo sąlygų pažeidimą. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad atsakovui nebuvo jokių kliūčių informuoti Agentūrą apie nustatytus UAB „Super Montes“ patikrinimo metu pažeidimus, nes jis disponavo visa reikiama informacija.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo tas subjektas, kuris privalėjo atlikti TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte numatytus veiksmus, o Išvadoje nėra nurodyti tie teisiniai pagrindai, kurie nustatytų, jog minėtuose aktuose įtvirtintas pareigas turėjo atlikti pareiškėjas.
29. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjas nebuvo subjektas, kuris būtų TIPK taisyklių 119 punkte ir Taršos leidimų taisyklių 561 punkte įpareigotas atlikti numatytus veiksmus, tokia funkcija nebuvo įtvirtinta Pareigybės aprašyme, nebuvo ir konkretaus nurodymo jam tai padaryti, laikytina, kad nėra įrodyti tarnybinio nusižengimo, dėl kurio jis traukiamas atsakomybėn, objektyviosios pusės elementai – neteisėti veiksmai ir pasekmės. Nors tarnybinių nusižengimų sudėtys dažniausiai yra formalios, kurių kvalifikavimui pasekmių kilimas nėra reikšmingas, nagrinėjamu atveju reikšmingos informacijos neperdavimas reiškia realių pasekmių atsiradimą, tačiau pareiškėjas, nepažeidęs jo veiklą reglamentavusių teisės aktų reikalavimų, negali būti atsakingu už kilusias pasekmes.
30. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo funkcijų, kurios numatytos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1T-37 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taikant regioninės rotacijos principą regionų aplinkos apsaugos departamentuose instrukcijos (2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1T-45 redakcija) 7, 8 punktuose, atlikimu neturi pagrindo nagrinėti, nes tokios aplinkybės nebuvo nurodytos Išvadoje. Bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti išplečiamos tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos, negali būti keičiama ir / ar sunkinama pažeidimo kvalifikacija, nurodomi tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens nauji ir / ar papildomi atsakomybės pagrindai, nes tai iš esmės pablogintų šio asmens teisinę padėtį, neteisėtai apribotų jam teisės aktuose įtvirtintas gynybos galimybes.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

                            Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė