Civilinė byla Nr. e2A-440-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00741-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ir atsakovų mažosios bendrijos „Poligonas“ bei J. A. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-786/2023 pagal ieškovo P. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir pažeistų teisių gynimo atsakovams mažajai bendrijai „Poligonas“ ir J. A., trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad inžinerinis statinys – buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklypuose Nr. 14 ir Nr. 15, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra 2-jų butų gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių buto Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, priklausantys ieškovui P. B. ir atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Poligonas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise; taip pat prašė įpareigoti atsakovą J. A. netrukdyti ieškovui P. B. naudotis minėtais nuotekų šalinimo tinklais bei priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad yra pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovė MB „Poligonas“ yra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkė, pastarasis žemės sklypą nuomoja iš valstybės. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pastatai buvo pastatyti 1980 m. ir buvo skirti tuometinei (duomenys neskelbtini) moksleivių stovyklai, kuri veikė 1980 – 1993 m. Pastatams tinkamai funkcionuoti buvo įrengti vandentiekis ir kanalizacija – nuotekų šalinimo įrenginiai. Nuotekų šalinimo įrenginys nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir todėl nebuvo įtrauktas į pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovui įsigyjant minėtus pastatus. Registro duomenų išraše yra nurodyta, kad yra vietinis (komunalinis) nuotekų šalinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovo P. B. ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad inžinerinis statinys – buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra 2-jų butų gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių buto Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei pastato – medicinos punkto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – valgyklos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklausantis P. B. ir atsakovei MB „Poligonas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės MB „Poligonas“ ieškovo naudai 1 940 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9 Eur į valstybės biudžetą, o iš ieškovo atsakovei MB „Poligonas“ – 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai: 2-jų butų gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), vietinis nuotekų šalinimas; pastatas – pirtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. statybos pabaigos, pastatas – sandėlis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. statybos pabaigos; sandėlis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. statybos pabaigos; sandėlis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartį iš Anykščių rajkoopsąjungos nusipirko butą, tvartą ir du ūkio pastatus. Pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. pirkimo pardavimo sutartį iš Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo nusipirko butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį name, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei MB „Poligonas“ priklauso pastatai: medicinos punktas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; sporto salė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; siurblinė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; tualetas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; miegamasis korpusas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; miegamasis korpusas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; valgykla, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, nuotekų šalinimas – vietinis nuotekų šalinimas; prekybos paviljonas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; transformatorinė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos įsigijo pagal 2019 m. balandžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5846.

6.       Teismas iš ieškovo paaiškinimų ir pagal byloje esantį raštinį dokumentą – 1980 m. liepos 4 d. valstybinės priėmimo komisijos aktą sprendė, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei MB „Poligonas“ priklausantys pastatai buvo (duomenys neskelbtini) moksleivių stovyklos pastatai, išskyrus ieškovui priklausantys pastatai – pirtis, 2011 m. statybos pabaigos, sandėlis, 2010 m. statybos pabaigos, ir sandėlis, 2010 m. statybos pabaigos. Teismas nurodė, kad minėtame valstybinės komisijos priėmimo akte yra nurodyta, kad komisija pripažino, jog vandentiekio ir kanalizacijos darbai atlikti gerai, todėl ji bendrą objekto kokybę įvertino gerai.

7.       Teismas nurodė, kad šių žemės sklypų teritorijose, šalia pastatų, t. y. 2-jų butų gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); medicinos punkto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; tualeto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; miegamojo korpuso, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; miegamojo korpuso, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini),1980 m. statybos; valgyklos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, buvo įrengta nuotekų šalinimo sistema, kurios įrenginiai yra šiuo metu nuomojamame atsakovės MB „Poligonas“ žemės sklype, kuri nebuvo suformuota kaip atskiras objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8.       Teismas vertino šalių paaiškinimus, kad prie pastatų yra nuotekų šalinimo sistema ir prijungta prie nuotekų tinklo, kuris išdėstytas atsakovės MB „Poligonas“ nuomojamame žemės sklype, kad privatizuojant stovyklos kompleksą, stovyklos teritorija buvo padalinta į du žemės sklypus, ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog inžinerinis statinys – nuotekų šalinimo tinklai yra pagrindinio daikto – pastatų: 2-jų butų gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); medicinos punkto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; tualeto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; miegamojo korpuso, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; miegamojo korpuso, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos; valgyklos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, priklausinys, nes minėtus pastatus su nuotekų šalinimo tinklais sieja nuolatinis funkcinis ryšys, kuris atitinka priklausinio kriterijus. Teismas pažymėjo, jog neginčytinai nustatyta, kad priimant stovyklos kompleksą 1980 m., tiek sudarant pastatų pirkimo – pardavimo sutartis 1992 m., 2003 m. ir 2019 m., prie aukščiau minėtų pastatų ginčo nuotekų šalinimo tinklai egzistavo ir egzistuoja iki šiol, todėl nuotekų šalinimo tinklai pripažintini minėtų pastatų priklausiniu. Nors pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta, kad kartu su pastatais perduodamas inžinerinis statinys – nuotekų šalinimo tinklai, bylos šalims buvo perleisti ir nuotekų tinklai, kurie buvo prie nurodytų pastatų, ir kurie šiuo metu yra atsakovės nuomojamame žemės sklype.

9.       Iš pateiktų rašytinių dokumentų – Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų – teismas nustatė, kad ieškovui priklausantis pastatas – pirtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2009 m., o statyba baigta 2011 m. Atsakovei MB „Poligonas“ priklausantis pastatas – sporto salė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1990 m. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad nesant minėtų pastatų 1980 m., kada buvo priimtas stovyklos kompleksas, negalėjo būti ir priklausinių – nuotekų šalinimo tinklų. Kitų rašytinių įrodymų nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė, kurie patvirtintų, jog nuotekų šalinimo tinklai yra priklausiniai šių pastatų, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

10.       Teismas pažymėjo, kad nenustačius, jog nuotekų šalinimo sistema yra ieškovui priklausančio pastato – pirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, atsakovė MB „Poligonas“ negali būti įpareigotinas netrukdyti naudotis ieškovui nuotekų šalinimo tinklais. Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių apie nuotekų sistemos įrengimą pastate – pirtyje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pastatyta 2011 m., ir nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog nuotekų šalinimo vamzdis prie bendrai naudojamų nuotekų tinklų buvo prijungtas neteisėtai, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė.

11.       Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12.       Ieškovas P. B. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti pilna apimtimi, pripažįstant nuotekų šalinimo tinklus pastato – pirties ir pastato – sporto salės, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais, taip pat prašo įpareigoti atsakovą J. A. netrukdyti P. B. jais naudotis ir priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, atleidžiant jį nuo išlaidų atlyginimo atsakovų naudai.

13.       Nurodo, kad iš dalies nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tinkamai nepagrindė sprendimo, todėl be teisėto pagrindo atmetė likusius ieškinio reikalavimus.

14.       Pažymi, kad teismas neįsigilino į pateiktų reikalavimų esmę ir juos pagrindžiančias faktines aplinkybes – faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovas reikalavimus grindė nuotekų šalinimo tinklų esama padėtimi ieškinio pareiškimo dienai, o ne jų buvimu 1980 m., kai nebuvo pirties ir atsakovės MB „Poligonas“ sporto salės. Ieškovas nereiškė reikalavimo nuotekų šalinimo įrenginius, buvusius 1980 m., pripažinti moksleivių stovyklos, kuri buvo atitinkamos komisijos priimta eksploatavimui 1980 m., priklausiniu. Ieškovo pateikti minėtų tinklų planai ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad nuotekų šalinimo tinklai prijungti prie ieškovo pirties, o iš atsakovės pateikto statinių išdėstymo plano matyti, kad nuotekų šalinimo tinklai sujungti su atsakovės sporto sale. Byloje yra pateikti įrodymai, kad tiek ieškovo pirtis, tiek atsakovės sporto salė yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su atžyma, kad juose yra nuotekų šalinimas. Šie įrodymai paneigia teismo išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuotekų šalinimo tinklai yra ieškovo pirties ir atsakovės sporto salės priklausinys.

15.       Nurodo, jog pirtis kartu su atžyma „nuotekų šalinimas“ įregistruota viešajame registre ieškovo pateiktos 2011 m. gruodžio 19 d. deklaracijos apie pirties statybos užbaigimą pagrindu. Tai patvirtina byloje esantis 2022 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Pirtis buvo pastatyta pagal G. K. tyrinėjimo ir projektavimo įmonės 2009 m kovo mėn. parengtą nesudėtingo statinio projektą ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. Nž-28 (2009 m. balandžio 7 d.) atlikti nesudėtingus II grupės darbus. Tai reiškia, kad ieškovo pirtis kartu su nuotekų sistema pastatyta ir įrengta bei prijungta prie esamų nuotekų tinklų teisėtai, nepažeidžiant nei atsakovų, nei viešojo intereso.

16.       Tvirtina, kad atsakovai, teigdami, jog vamzdis, jungiantis pirtį su nuotekų tinklais, paklotas neteisėtai, tai turėjo įrodyti. Jis to nepadarė. Teismas neturėjo jokio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštos ieškovui. Be to, vamzdžio paklojimo teisėtumo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

17.       Atsakovai MB „Poligonas“ ir J. A. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nuotekų šalinimo tinklų priklausiniu pripažinti ieškovui priklausantį pastatą – pirtį, 2011 m. statybos, ir įpareigoti atsakovą J. A. netrukdyti ieškovui naudotis nuotekų tinklais, palikti nepakeistą. Likusioje dalyje panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą toje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai nuotekų šalinimo tinklą pripažino pastato – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1900 m. statybos pabaigos, (kuris nuosavybės teise ieškovui nepriklauso), ir jame esančių ieškovui priklausančių buto / patalpos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1937 m. statybos pabaigos, ir buto / patalpos – buto Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1937 m. statybos pabaigos, priklausiniu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės MB „Poligonas“ paaiškinimus, kad 1980 m. liepos 4 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktu buvo priimti moksleivių stovyklos statiniai, kurių statyba buvo pradėta 1978 m. spalio mėn., o priimta iš rangovo – 1980 m. birželio 16 d. Taigi, ieškovui priklausantys butai nebuvo statomi ir priimti 1980 m., neįėjo ir nebuvo registruoti kaip stovyklos komplekso dalis, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų prijungti prie stovyklos komplekso nuotekų šalinimo tinklų kaip stovyklos komplekso dalis.

19.       Pažymi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į paties ieškovo paaiškinimus, jog atsakovės pastatas – sporto salė, kaip moksleivių stovyklos komplekso dalis, buvo pastatytas 1990 m. ir buvo prijungtas prie stovyklos nuotekų tinklų, todėl nuotekų šalinimo tinklai turėjo būti pripažinti ir pastato – sporto salės priklausiniu. Jau priėmus teismo sprendimą atsakovė MB „Poligonas“ gavo išrašą iš 1996 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 48, kuriuo Utenos apskrities valdytojo administracija leido Anykščių rajono vartotojų kooperatyvui įregistruoti moksleivių stovyklą, kuri susideda iš medicinos punkto, sporto salės, siurblinės, tualetų, miegamojo korpuso Nr. 1, miegamojo korpuso Nr. 2, valgyklos, prekybos kiosko, esančių (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad sporto salė buvo sudėtinė stovyklos komplekso dalis.

20.       Akcentuoja, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl to, kad ieškovo parengtos kadastrinės bylos neatitinka faktinės situacijos, jose nurodomi nepilni arba klaidingi duomenys, yra prieštaravimų teisės aktų reikalavimams. Ieškovo pateiktose patikslintose kadastrinių matavimų bylose nuotekų šalinimo tinklai nurodyti ne kaip vientisas įrenginys, o kaip du atskiri vienetai su atskirais unikaliais numeriais. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje kadastrinėje byloje matyti, kad joje nurodyta tik dalis nuotekų tinklo, nenurodant drenažinių sistemų. Pastato – medicinos punkto, prijungimas prie nuotekų tinklo kadastrinėje byloje nepažymėtas, pastatas – sporto salė kadastrinėje byloje išvis nepažymėtas, nors pats ieškovas prašė pripažinti tinklus šio pastato priklausiniais. Taip pat neparodytas šio pastato prijungimas prie nuotekų tinklo, nors yra ir įvadas, ir šuliniai. Ieškovo atstovo teismui 2023 m. kovo 28 d. pateiktas susirašinėjimas el. paštu su viešąja įstaiga (toliau – ir VĮ) Registrų centras patvirtina, kad ieškovo pageidavimu inžinerinių tinklų dalis, nueinanti iki angaro pastato, nebuvo matuota ir jai nebuvo sudarytas planas. Prie pastato – valgyklos kadastrinėje byloje parodyti šuliniai neatitinka faktinės situacijos, neparodytas įvadas. Patikslintos kadastrinių matavimų bylos nesutampa su ieškovo pateiktu Buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo planu, kuris taip pat neatitinka faktinės situacijos.

21.       Akcentuoja ir tai, kad ieškovo pateiktos kadastrinių matavimų bylos patvirtina, jog nuotekos yra šalinamos į drenažinę sistemą, kuri įrengta atsakovės MB „Poligonas“ nuomojamame žemės sklype – toks nuotekų šalinimas yra draudžiamas, todėl jų įteisinimas, pripažįstant statinių priklausiniais, yra negalimas. Dėl šių atsakovės MB „Poligonas“ argumentų teismas sprendime taip pat nepasisakė.

22.       Ieškovas P. B. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodo, kad ieškovas su sutuoktine J. B. name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1974 metų. Šis, dabar vadinamas gyvenamasis namas, tapo gyvenamuoju namu tik jiems nupirkus iš Anykščių rajkoopsąjungos šį namą (padalintą į du butus). Šis pastatas nuo 1952 m. iki 1975 m. buvo (duomenys neskelbtini) septynmetė – aštuonmetė – pradinė mokykla, kurios patalpose, (buvęs mokytojų butas) Anykščių švietimo skyrius apgyvendino ieškovą su sutuoktine. Vėliau minėta mokykla (dabartinis gyvenamasis ieškovų nuosavybe priklausantis namas) buvo perduotas Anykščių rajkoopsąjungai, kuri nutarė šios mokyklos bazėje įrengti moksleivių stovyklą, buvo gautas tuometinės Ministrų tarybos leidimas panaikintos mokyklos bazėje statyti moksleivių stovyklą. Pagal moksleivių stovyklos projektą, ši buvusi mokykla (dabartinis gyvenamas namas) buvo įvardintas, kaip administracinis pastatas su jame suprojektuotais centriniu šildymu, vandentiekiu ir nuotekų tinklais. Moksleivių stovyklą projektavo Centro sąjungos projektavimo instituto Vilniaus filialas. Visose projekto dalyse šis dabartinis gyvenamasis namas buvo vadinamas administraciniu pastatu.

24.       Pažymi kad atsakovas klaidina teismą dėl ieškovui priklausančio pastato – pirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų atšakos įrengimo. Ši atšaka kartu su pirtimi yra teisėtai 2007 m. suprojektuota, išduotas Anykščių rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. Nž-28 (2009 m. balandžio 7 d.) ir pastatas įregistruotas 2011 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registre.

25.       Atsakovai MB „Poligonas“ ir J. A. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pripažįstant nuotekų tinklus pastatų priklausiniais, jie pripažintini tik atsakovės MB „Poligonas“ priklausančių pastatų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – medicinos punktas), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – sporto salė) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas – valgykla), kuriuose numatytas vietinis nuotekų šalinimas ir kurie, kaip stovyklos komplekso dalis, yra prijungti prie esamo nuotekų tinklo, priklausiniais. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Atsakovai atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentus, kaip ir apeliacinį skundą.

27.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo P. B. ir atsakovų MB „Poligonas“ ir J. A. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

29.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas patikslintas ieškinys dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

30.       Atsakovai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, byloje esančių įrodymų (planų, schemų, kadastrinių matavimų bylų) visapusiškas ištyrimas reikalauja ne tik jų apžiūros, bet ir žodinių paaiškinimų.

31.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, kuriuose yra išsamiai išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

33.       Atsakovai MB „Poligonas“ ir J. A. prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą – išrašą iš 1996 m. vasario 23 d. Utenos apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 48 „Dėl leidimo teisiškai įregistruoti pastatus Anykščių rajone“. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad nuotekų šalinimo tinklai nėra pastato – sporto salės – priklausinys.

34.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus – naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

35.       Kasacinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtą normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, 50 p.). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

36.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju pateikdami naują įrodymą atsakovai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Teikiamu įrodymu atsakovai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl galima daryti išvadą, kad minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik atsakovams susipažinus pirmosios instancijos teismo sprendimu. Be to, šio įrodymo priėmimas neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo, ieškovas P. B. su šiuo įrodymu turėjo galimybę susipažinti ir dėl jo pasisakyti. Dėl nurodytų priežasčių minėtas įrodymas priimamas ir pridedamas prie bylos.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

37.       Ieškovas P. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovės MB „Poligonas“ nuomojamame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys nuotekų šalinimo tinklai yra priklausiniai ieškovui priklausančių, ieškovo žemės sklype esančių buto / patalpos – gyvenamojo namo patalpų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1937 m. statybos pabaigos), buto / patalpos – buto Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1937 m. statybos pabaigos), pastato – pirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. statybos pabaigos), ir atsakovei MB „Poligonas“ priklausančių, nuomojamame žemės sklype esančių pastato – medicinos punkto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1980 m. statybos pabaigos), pastato – sporto salės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1990 m. statybos pabaigos), ir pastato – valgyklos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1980 m. statybos pabaigos), ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą J. A. netrukdyti jais naudotis.

38.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus sprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog inžinerinis statinys – nuotekų šalinimo tinklai yra pagrindinio daikto – ieškovui priklausančių pastatų: 2-jų butų gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 2, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui MB „Poligonas“ priklausančio medicinos punkto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1980 m. statybos); valgyklos, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1980 m. statybos), – priklausinys, nes minėtus pastatus su nuotekų šalinimo tinklais sieja nuolatinis funkcinis ryšys, kuris atitinka priklausinio kriterijus, prie minėtų pastatų nuotekų šalinimo tinklai egzistavo sudarant pastatų pirkimo – pardavimo sutartis ir egzistuoja iki šiol, todėl šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino. Kitoje dalyje atmesdamas patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui priklausantis pastatas – pirtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėtas statyti 2009 m., o statyba baigta 2011 m), ir atsakovei MB „Poligonas“ priklausantis pastatas – sporto salė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtas statyti 1990 m.), neegzistavo 1980 m., kuomet buvo priimtas stovyklos kompleksas, tai nuotekų šalinimo tinklai negalėjo būti šių pastatų priklausiniu, be to, ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių, jog pirties nuotekų šalinimo vamzdis prie bendrai naudojamų nuotekų tinklų buvo prijungtas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nenustačius, jog nuotekų šalinimo sistema yra ieškovui priklausančios pirties priklausinys, atsakovė MB „Poligonas“ negali būti įpareigotinas netrukdyti naudotis ieškovui nuotekų šalinimo tinklais.

39.       Apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek atsakovai. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti nuotekų šalinimo tinklus pastatų – pirties bei sporto salės – priklausiniais ir įpareigoti atsakovą J. A. netrukdyti ieškovui jais naudotis, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, pažeidė CPK 12, 185, 263 straipsnių nuostatas. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti nuotekų šalinimo tinklus pastato – sporto salės – priklausiniu, kelia klausimą dėl ieškovui priklausančio 2-jų butų gyvenamojo namo kaip priklausinio vertinimo pagrįstumo. Atsakovų manymu, liko neatskleista bylos esmė, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl didžiosios dalies atsakovų argumentų, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių

40.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tinkamai nepagrindė sprendimo, todėl nepagrįstai netenkino likusios dalies patikslinto ieškinio. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti nuotekų šalinimo tinklus atsakovės MB „Poligonas“ pastato – sporto salės – priklausiniu.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2013; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas; kt.). Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos taip pat galima spręsti, kad, aplinkybė, jog daiktas, kurį prašoma pripažinti pagrindinio daikto priklausiniu, yra naudojamas pagrindinio daikto savininko, gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar tai yra pagrindinio daikto priklausinys. Tačiau turi būti nustatyta, kad daiktas, kurį prašoma pripažinti pagrindinio daikto priklausiniu, buvo naudojamas teisėtai, t. y. pagrindinio daikto savininkui buvo suteikta ar leista naudotis juo nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

42.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

43.       Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

44.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovų argumentus dėl ginčo nuotekų šalinimo tinklų pripažinimo patikslintame ieškinyje nurodytų pastatų priklausiniais, vertino visus byloje abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir išvadas apie ieškovo įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos.

45.       Priešingai nei nurodoma atsakovų apeliaciniame skunde, byloje esanti įrodymų visuma yra pakankama padyti pagrįstą išvadą, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklai yra, be kita ko, ieškovui priklausančių pastatų – 2-jų butų gyvenamojo namo priklausinys. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina, ieškovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, kad 1978 m. buvo išduotas leidimas statyti moksleivių stovyklą buvusios (duomenys neskelbtini) aštuonmetės mokyklos, kurioje ieškovas su šeima gyveno nuo 1974 m., teritorijoje, jos pastatus pritaikant stovyklos reikmėms, statyba vyko dviem etapais. Šie darbai yra išsamiai išvardinti atsakovų pateiktame 1978 m. Genplane su vandentiekio, kanalizacijos ir šiluminiais tinklais. Iš jame esančių įrašų apie pirmuoju etapu vykdytus darbus, brėžinių ir sutartinių žymėjimų matyti, kad administracinį, personalo pastatą (įvardijamą kaip esamą pastatą), kuriame esančias patalpas 1992 m. rugsėjo 30 d. sutarties ir 2003 m. rugsėjo 18 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ieškovas ir jo sutuoktinė, buvo suprojektuota prijungti prie stovyklos komplekso nuotekų šalinimo tinklų. Byloje ieškovo pateiktas 1980 m. liepos 4 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktas, be kita ko, patvirtina, kad valstybinė komisija, įvertinusi statybos darbus, atliktus laikotarpiu nuo 1978 m. spalio mėn. iki 1980 m. birželio 16 d., tarp jų kanalizacijos konstrukcijas ir darbų atlikimą kokybės atžvilgiu įvertinusi gerai, nutarė priimti stovyklą eksploatacijai. Tokios išvados niekaip nekeičia su apeliaciniu skundu atsakovų pateiktas išrašas iš 1996 m. vasario 23 d. Utenos apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 48 „Dėl leidimo teisiškai įregistruoti pastatus Anykščių rajone“. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovas 1992 m. rugsėjo 30 d. dalį administracinio, personalo pastato patalpų jau buvo įsigijęs, būtent dėl šios priežasties moksleivių stovyklos pastatų, kuriuos leista minėtu sprendimu Anykščių rajono vartotojų kooperatyvui teisiškai įregistruoti, sąraše nėra paties administracinio, personalo pastato.

46.       Nagrinėjamoje byloje esanti įrodymų visuma taip pat yra pakankama padyti pagrįstą išvadą, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklai yra, be kita ko, ir atsakovei MB „Poligonas“ priklausančio pastato – sporto salės – priklausinys. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, kad nuotekų šalinimo tinklai prie sporto salės buvo prijungti antrojo statybos darbų etapo metu (1988 – 1991 m.), pačių atsakovų paaiškinimai, ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad ši sporto salė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1990 m., su apeliaciniu skundu atsakovų pateiktas išrašas iš 1996m. vasario 23 d. Utenos apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 48 „Dėl leidimo teisiškai įregistruoti pastatus Anykščių rajone“, kuris patvirtina, kad minėta sporto salė yra nurodyta sąraše moksleivių stovyklos pastatų, kuriuos leista minėtu sprendimu Anykščių rajono vartotojų kooperatyvui teisiškai įregistruoti. Tačiau šiuo atveju reikšminga yra ir tai, ką akcentavo ir patys atsakovai viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, ieškovo parengtoje kadastrinių matavimų byloje (su papildymais) nėra pažymėti nuotekų šalinimo tinklai iki atsakovei MB „Poligonas“ priklausančios sporto salės. Iš byloje pateikto ieškovo atstovo susirašinėjimo el. paštu su matavimus atlikusia matininke matyti, kad ieškovo pageidavimu inžinerinių tinklų dalis, nueinanti iki sporto salės (angaro pastato), nebuvo matuota ir jai nebuvo sudarytas planas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti nuotekų šalinimo tinklus atsakovei MB „Poligonas“ priklausančios sporto salės priklausiniu.

47.       Priešingai nei nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ieškovui priklausančio pastato – pirties pagrįstai nelaikė ginčo nuotekų šalinimo tinklų priklausiniu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pirtis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti tik 2009 m. ir baigta statyti 2011 m. Tuo tarpu paties ieškovo paaiškinimu antru etapu vykdyti stovyklos statybos darbai buvo baigti 1991 m. Aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo pirtis yra įregistruota su žyma „komunalinis nuotekų šalinimas“, savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovo pirties atšaka prie ginčo nuotekų šalinimo tinklų buvo prijungta teisėtai. Kadangi ieškovas teigė, kad teisėtai prisijungė prie esamo ginčo nuotekų šalinimo tinklo, tai šią aplinkybę jis turėjo pareigą įrodyti (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs jog ieškovas neįvykdė šios pareigos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų

48.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su negalimumu ginčo nuotekų šalinimo tinklus eksploatuoti, kilsiančiais sunkumais, pripažinus ginčo nuotekų šalinimo tinklus šalių bendrąja daline nuosavybe, trūkumais, esančiais ieškovo parengtoje nuotekų šalinimo tinklų kadastrinių matavimų byloje (su papildymais).

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų apeliaciniame skunde atsakovų nurodomos aplinkybės niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl funkcinio ryšio tarp ginčo nuotekų šalinimo tinklų ir ieškovo pastato (2-jų butų gyvenamojo namo) bei atsakovės MB „Poligonas“ pastatų (medicinos punkto ir valgyklos) egzistavimo. Ieškovo byloje pateiktame VĮ Registrų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (į 2023 m. sausio 30 d. ieškovo atstovo prašymą) nurodoma, kad VĮ Registrų centras 2022 m. gruodžio 28 d. teisingai nustatė nuotekų šalinimo tinklų (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei parengė kadastro duomenų bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 ,,Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėse nustatytais reikalavimais. Juolab, atsakovų nurodomi trūkumai (išskyrus aptartą šios nutarties 46 punkte), reikalui esant, galės būti ištaisyti teismo sprendimo pagrindu registruojant nuosavybės teises. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo nuotekų šalinimo tinklai būtų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti avariniais, netinkamais naudoti, neatitinkančiais gamtosaugos reikalavimų. Tokių išvadų nėra padaryta ir apeliaciniame skunde akcentuojamame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakyme, adresuotame atsakovams. Minėtas raštas yra rekomendacinio pobūdžio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daiktų pripažinimo priklausiniais kriterijus, priklausinių teisinį statusą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

52.       Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur, patyrė 1 600 Eur (dėl teismo sprendimo analizės, konsultacijos dėl apeliacinio skundo parengimo, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas teismui, atsakovų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą analizė, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) ir 400 Eur (apeliacinio skundo ir bylos dokumentų analizė, teismų praktikos analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui) teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur, patyrė 2 400 Eur apeliacinio skundo ir 600 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio posėdžio tvarka, ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas tik su atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimu susijusios 400 Eur išlaidos. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei MB „Poligonas“ iš ieškovo taip pat priteisiamas tik su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimu susijusios 600 Eur išlaidos, kadangi būtent ši atsakovė faktiškai patyrė šias išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 959,9 Eur × 1,3 ir 1 900,30 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų mažosios bendrijos „Poligonas“, juridinio asmens kodas 305037913, ir J. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti atsakovo mažosios bendrijos „Poligonas“, juridinio asmens kodas 305037913, naudai iš ieškovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė