Administracinė byla Nr. eAS-994-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02005-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plamika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plamika“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lidl Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plamika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VR-17.5.29 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo 2017 m. spalio 10 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir administracinę bylą nutraukti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Taikos sutartį.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktą, priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ministras paveda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.

Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjui įvykdžius šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytus įsipareigojimus, jo išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1612SI0003-7344-1015 lieka galiojantis, o Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjui neįvykdžius Taikos sutarties 3 punkte nurodytų sąlygų minėtame punkte nustatytais terminais, laikoma, kad Sprendime nurodytas įrodantis dokumentas yra negaliojantis.

Teismo vertinimu, Taikos sutarties sąlygos (4 ir 5 punktai) prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktui), todėl sprendė, kad egzistuoja teisinės sąlygos, draudžiančios patvirtinti Taikos sutartį bei nutraukti bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 str. 3 d.).

III.

Pareiškėjas UAB „Plamika“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas padarė formalų pažeidimą dėl žmogiškosios klaidos, dėl kurios Vilniaus RAAD 2017 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris patvirtintas Sprendimu, buvo padaryta išvada, kad UAB „Plamika“ išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas naikinamas. Šis pažeidimas faktiškai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei atsakovui, nei kitiems asmenims ar jų interesams, nei aplinkai, pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Todėl minėtos aplinkybės sudaro prielaidas sudaryti Taikos sutartį.

                            2. Taikos sutartimi numatomi UAB „Plamika“ įsipareigojimai skirti ištaisyti formalų pažeidimą ir užtikrina papildomą naudą aplinkai, t. y. pareiškėjas papildomai sutvarkytų 28,8 tonas pakuočių atliekų, todėl aplinkos apsauga ir visa visuomenė gautų akivaizdžią naudą, būtų užtikrinamas viešasis interesas.

                            3. Iš teismo nutarties nėra aišku, kokiu aspektu Taikos sutarties 4 ir 5 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-359) 2.2 punktui. Taikos sutarties 4 ir 5 punktuose nėra nuostatų, kurios pakeistų, apribotų ar panaikintų Vilniaus RAAD suteiktą teisę priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

                            4. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, kad būtų ištaisytas Vilniaus RAAD nustatytas formalus bei mažareikšmis pažeidimas. Taikos sutarties 4 ir 5 punktai (abu kartu) papildomai paaiškina padaryto pažeidimo ištaisymo / neištaisymo tvarką bei pasekmes, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog Taikos sutarties 4 ir 5 punktai prieštarauja Įsakymo Nr. D1-359 2.2 punktui. Teisės normos nedraudžia šalims susitarti dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo tvarkos bei pasekmių.

                            5. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4857-331/2015, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas dėl pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, patvirtino taikos sutartį, kurioje įtvirtintos sąlygos identiškos sąlygoms, nurodytoms Taikos sutarties 4 ir 5 punktuose. Priimant minėtą nutartį galiojo tokia pati Įsakymo Nr. D1-359 2.2 punkto redakcija. Panašus taikos sutarčių sąlygų formulavimas naudojamas ir kitose administracinėse bylose (2015 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. I-3275-437/2015).

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bylos šalių pareiškėjo UAB „Plamika“ ir atsakovo Vilniaus RAAD pasirašytą Taikos sutartį, teisėtumas bei pagrįstumas.

ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, tik kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tikrino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su bylos šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgdamas į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, tikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso. Pažymėtina, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas)) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 2 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti. ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės; taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Taikos sutarties 4 ir 5 punktuose nurodytos sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktui, atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

Teisėjų kolegija, tikrindama šios išvados pagrįstumą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad šios bylos dalykas – atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. VR-17.5.29 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumas ir pagrįstumas. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjas 2016 metais eksportuodamas plastikinės pakuotės atliekas laiku nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui išankstinės informacijos, iš kurio kontroliuojamos teritorijos buvo planuojamos eksportuoti atliekos, t. y. pažeidžiant 3 dienų informavimo terminą. Pareiškėjas už 57,625 tonas plastikinių pakuočių atliekų negalėjo išrašyti dokumento Nr. 1612S10003-7344-1015, įrodančio plastikinės pakuotės atliekų (atliekos kodas 15 01 02) sutvarkymą, ir tuo pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 11.11 punktą. Dėl šio nustatyto pažeidimo panaikintas pareiškėjo (pakuočių atliekų tvarkytojo) išrašytas trečiajam suinteresuotam asmeniui Lidl Lietuva, UAB, pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1612S10003-7344-1015.

               Išanalizavus bylos šalių Taikos sutarties sąlygas, matyti, kad Taikos sutartyje nėra susitarta dėl paties Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. VR-17.5.29 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ galiojimo / negaliojimo (panaikinimo / nepanaikinimo), Taikos sutartyje yra išdėstytos sąlygos, kuriomis pareiškėjas siekia ištaisyti pažeidimą, nurodytą Sprendime (3 p.), bei nurodyta, kad šalys susitaria, jog pareiškėjui įvykdžius Taikos sutarties 3 punkte nurodytus įsipareigojimus, pareiškėjo išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1612SI0003-7344-1015 lieka galiojantis, o pareiškėjui neįvykdžius Taikos sutarties 3 punkte nurodytų sąlygų nustatytais terminais, laikoma, kad Sprendime nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1612SI0003-7344-1015 yra negaliojantis.

               Taikos sutartyje nustatytos sąlygos, susijusios su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1612SI0003-7344-1015 galiojimu / negaliojimu, nėra susietos su Sprendimu, kuris ginčijamas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vadovavosi Įsakymo Nr. D1-359 2.2 punktu, kuriuo pavesta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių pateiktos ir prašomos patvirtinti Taikos sutarties turinį, atskirajame skunde išsakytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Taikos sutarties sudarymo sąlygomis, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir ribas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Taikos sutarties, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo tvirtinti proceso šalių pateiktos Taikos sutarties, nes Taikos sutarties sąlygos yra tiksliai neapibrėžtos, sąlyginės; Taikos sutarties dalykas neatitinka byloje paduoto skundo reikalavimų. Pareiškėjo nurodomos kitose bylose Vilniaus apygardos administracinio teismo patvirtintos taikos sutartys nesudaro jokio teisinio pagrindo tvirtinti šioje byloje pateiktą Taikos sutartį. 

            Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados netvirtinti Taikos sutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plamika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                                                                                  Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                      Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė