Administracinė byla Nr. eA-312-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07962-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelona“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pamarėnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Venteris“) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pelona“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2023 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SKP-226 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      skundžiamu Sprendimu buvo nustatyti 2 pažeidimai: 1) Bendrovė (paramos gavėjas) sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą; 2) Bendrovė nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno) už 2021 m. NMA tvirtinimu, pareiškėjas sąmoningais veiksmais sąmoningai sukūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą, todėl jam pritaikyta bendra 49 999 Eur dydžio sankcija. Sprendime nurodyta, kad NMA įtarus, jog gali būti padarytas teisės aktų pažeidimas, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, tačiau nedetalizuota, kokiu laikotarpiu buvo atliktas tyrimas, kokie veiksniai sukėlė NMA įtarimą apie tariamai atliekamą pažeidimą, kokie konkretūs veiksmai atlikti tyrimo metu, kartu su Sprendimu pareiškėjui nebuvo pateikta susipažinti atlikto tyrimo medžiaga. Pareiškėjo nuomone, patikrinimo metu turi būti vertinama situacija, buvusi iki 2019 m. lapkričio 5 d. paramos sutarties Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PR0001 (toliau – ir Paramos sutartis) sudarymo, ir situacija po Paramos sutarties sudarymo. Šiuo atveju Sprendime nenurodyta nei viena nauja aplinkybė, kuri buvo nustatyta atliekamo tyrimo metu ir nebuvo NMA žinoma iki Paramos sutarties sudarymo. Faktinė situacija buvusi tiek iki Paramos sutarties sudarymo, tiek ir po, nepakito, todėl Paramos sutartis negali būti nutraukiama.

2.2.                      Pirmasis pažeidimas buvo nustatytas vertinant: 1) geografinį ryšį; 2) ekonominį ryšį; 3) teisinį ir (arba) asmeninį ryšį; 4) projekto funkcinį nesavarankiškumą. Pareiškėjui teikiant 2019 m. balandžio 30 d. paraišką Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PR001 „UAB „Pelona“ konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas bei saugos ir darbo sąlygų gerinimas 2019“ (toliau – ir Paraiška) NMA, joje buvo nurodyta, kad UAB „Venteris“ laikytina susijusia įmone, kadangi pareiškėjo ir UAB „Venteris“ akcininkas yra tas pats asmuo – M. G.. Papildomai 2019 m. liepos 16 d. NMA buvo pateikta smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija, kurioje buvo pateikti duomenys apie UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“. NMA iki Paramos sutarties sudarymo buvo pateiktos darbo sutartys, todėl faktas, kad M. G. dirba UAB „Pelona“ NMA buvo žinomas. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos ir NMA specialistai nenustatė rizikos veiksnių, kurių pagrindu galėtų būti pažeidžiama Paramos sutartis ar sukuriamos neteisėtos sąlygos paramai gauti.

2.3.                      Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad UAB „Pelona“, UAB „Venteris“ bei UAB „Pamarėnas“ yra saistomos geografinio ryšio ir tai sudaro pagrindą konstatuoti tariamo pažeidimo buvimą. Tiek pareiškėjo, tiek ir UAB „Venteris“ paraiškų teikimo datos skirtingos, projektai įgyvendinami skirtinguose objektuose, kurie vienas nuo kito yra nutolę 2,22 km, objektai priklauso skirtingiems asmenims, įmonėms vadovauja skirtingi asmenys, paraiškos įgyvendinimo priemonės skirtingos, įmonių finansinė padėtis skirtinga, į įmonių patalpas patenkama po skirtingus įėjimus. Paraiškos pateikimo metu Bendrovė ir UAB „Venteris“ buvo registruotos tuo pačiu adresu, tačiau Paraiškos vertinimo metu ši aplinkybė nebuvo laikoma pažeidimu, o projekto įgyvendinimo metu pasikeitė įmonių buveinių adresai. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta Sprendime, UAB „Venteris“ projektų vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo UAB „Pelona“ projektų įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)) nutolusi 2,22 km, taigi geografinio ryšio kriterijus nenustatytas. Paraiškos vertinimo metu šios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip vienu iš rizikos veiksnių. NMA tvirtinant, kad Paraiškoje nurodyta informacija sudaro pagrindą konstatuoti rizikos veiksnio buvimą, tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pačios NMA netinkamai atlikto Paraiškos vertinimo.

2.4.                      NMA vertinimu, Bendrovės, UAB „Venteris“, UAB „Pamarėnas“ projektuose vykdoma veikla (verslinė žvejyba vandenyse ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje) sutampa. NMA lygino pareiškėjo ir UAB „Venteris“ planuojamos įsigyti / įsigytas investicijas. Tačiau Paraiška pareiškėjas siekė gauti paramą pastato-sandėlio statybai, o UAB „Venteris“ paraiškos Nr. 42PV-KL-19-1-01351-PR001 pagrindu siekė įgyti N1 klasės transporto priemonę ir joje įrengti šaldymo įrangą. Taigi paraiškos NMA buvo teikiamos dėl skirtingų projektinių priemonių. Be to, Bendrovės įstatuose numatyta, kad įmonės veiklos objektas – gamyba, paslaugos, prekyba, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams. UAB „Venteris“, veiklos objektu įvardinamas ir paslaugų, gamybos, prekybos, statybos, žemės ūkio veiklos ir kitos ūkinės veiklos, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. NMA neįvertino šių aplinkybių, nors turėjo nustatyti, ar Bendrovė ir UAB „Venteris“ sudaro tarpusavyje pirkimo–pardavimo sandorius, teikia naudą viena kitai, arba, kad viena iš įmonių jokios veiklos apskritai nevykdo.

2.5.                      Pats kvietimas teikti paraiškas buvo siejamas su žvejybos vykdymu ir pareiškėjais galėjo būti tik asmenys, kurie vykdo verslinę žvejybą. Šiuo atveju susiduriama su dvigubų standartų taikymu, nes Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-265 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nustatytas reikalavimas laikomas tinkamu ir neprieštaraujančiu teisės aktams, bet projekto priežiūros metu ši sąlyga tampa viena iš rizikos veiksnių, kurios pagrindu yra teigiama, jog pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti. Taigi ekonominio ryšio buvimas yra neįrodytas.

2.6.                      NMA, vertindama asmeninius ryšius, nurodė tik M. G. ir G. G. giminystės sąsają, visiškai neatsižvelgdama į vykusį teisminį procesą tarp šių asmenų. Taip pat nebuvo įvertinta Bendrovės direktorės V. G. sąsaja. Nors M. G. yra Bendrovės akcininkas, tačiau jis atlieka tik žvejo pareigas, o būtent V. G. priima sprendimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir Bendrovės vykdoma veikla. Be to, NMA turėjo įvertinti giminystės ryšius tarp V. G. ir UAB „Pamarėnas“ direktoriaus G. G..

2.7.                      NMA išvada, kad tarp Bendrovės ir UAB „Venteris“ egzistuoja funkcinis ryšys, nes vienos, ir kitos įmonės akcininkas yra tas pats asmuo, todėl įgyvendinant vienos įmonės projektus vykdoma veikla gali daryti įtaką pagal kitos įmonės projektus vykdomai veiklai, grindžiama tik prielaida. Sprendime nedetalizuoti duomenys, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti vienos įmonės įtaką kitos atžvilgiu. Bendrovė veiklą vykdo nuo 2010 m. kovo 10 d., o UAB „Venteris“ veiklą pradėjo 1993 m. vasario 3 d., taigi juridinis asmuo nebuvo padalintas į du atskirus juridinius vienetus. NMA taip pat nenustatė, kad tarp minėtų įmonių būtų keičiamasi įrenginiais ar kad vykdoma įmonių veikla turėtų įtakos viena kitos veiklai ar daromoms investicijoms. Siekiant konstatuoti funkcinio ryšio (nesavarankiškumo) buvimą, nepakanka nurodyti informaciją apie tai, kad M. G. valdo abiejų įmonių 100 proc. akcijų, nes tokia informacija buvo pateikta Paraiškos teikimo metu. 

2.8.                      Nors NMA Sprendime nurodė, jog Bendrovė ir UAB „Venteris“ registruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis teiginys neatitinka faktinės situacijos. Bendrovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o UAB „Venteris“ – (duomenys neskelbtini) Taip pat Sprendime nurodoma, kad abejose įmonėse dirba tie patys darbuotojai, buhalterinę apskaitą tvarko tas pats įgaliotas asmuo, įmones sieja tas pats projektų konsultantas, bet visa ši informacija NMA buvo nurodyta kartu su teikiama Paraiška ir NMA šios aplinkybės buvo žinomos dar iki Paramos sutarties sudarymo. Projektas buvo įgyvendintas, o NMA buvo teikiamos ataskaitos ir iki 2023 m. NMA nekilo abejonių dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir jos atitikimo Paramos sutarties nuostatoms.

2.9.                      NMA, konstatuodama faktą, kad Bendrovė, UAB „Venteris“, UAB „Pamarėnas“ sudaro vieną ekonominį vienetą, Sprendime turėjo pateikti objektyvius ir neginčytinus įrodymus dėl lemiamos įtakos darymo įmonių veiklai, turėjo būti konstatuojamas kiekvienos įmonės veiklos nesavarankiškumas, atsižvelgiant į ekonominius, organizacinius ir teisinius įmonių ryšius. Teisiniu požiūriu NMA turėjo vertinti, ar Bendrovė pati sprendžia, kaip jai elgtis rinkoje, ar jai lemiamą įtaką daro kita bendrovė, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kokius įgaliojimus turi valdymo organai ir akcininkai, tačiau šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos.

2.10.                      Atlikto patikrinimo metu NMA specialistams nepavyko nustatyti vienos įmonės įtakos kitos įmonės veiklai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-285 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) įpareigoja NMA specialistus vertinti konkrečius faktus. Šią aplinkybę patvirtina ir Metodikos priede nustatyti vertinamieji veiksniai, kurie sietini su realiai egzistuojančių faktų nustatymu ir jų vertinimu. Jei keliama prielaida apie galimas rizikas, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi Metodikos 12 bei 15 punktais ir paraiška vertinama kaip rizikinga, todėl NMA sukuriama pareiga atidžiau vertinti pateiktą paraišką ir jos įgyvendinimo procesą, bet ne taikyti sankcijas įpareigojant grąžinti suteiktą paramą. Bendrovė ir UAB „Venteris“ sąsaja NMA buvo atskleista Paraiškos tiekimo metu ir NMA buvo įvertinta, jog šios aplinkybės nėra laikytinos rizikos veiksniu. NMA vertinimo pakitimas, po to kai projektas buvo įvykdytas, turėtų būti traktuotinas, kaip teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo pažeidimas. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, nurodė aplinkybes, kad UAB „Venteris“ direktorius M. G. turi 100 proc. Bendrovės akcijų bei teikė papildomus paaiškinimus NMA dėl šių sąsajų. NMA skyrė paramą ir sudarė su Bendrove Paramos sutartį. Paraiškos teikimo metu, Paramos sutarties sudarymo metu ir projekto įgyvendinimo metu nenustačius naujų aplinkybių dėl Bendrovės ir UAB „Venteris“ tarpusavio ryšio, pareiškėjo manymu, Sprendimas, konstatuojant, jog buvo sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti, negalėjo būti priimamas. Pripažinus, kad pareiškėjas sudarė dirbtines sąlygas paramai gauti, nors visos aplinkybės buvo nurodytos Paraiškos teikimo metu ir NMA įvertintos, kaip nesudarančios grėsmės, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo, nes NMA, kaip kompetentinga institucija, netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas – Paraiškos vertinimo ir tikrinimo, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus.

2.11.                      NMA teigimu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 3.27 punktas. Pareiškėjas nenuslėpė jokios informacijos, kuri būtų galėjusi turėti reikšmingą įtaką priimant sprendimą dėl paramos skyrimo. NMA, tvirtindama, kad pareiškėjas padarė žalą valstybei, turėjo nurodyti konkrečius veiksmus dėl žalos padarymo ir pateikti duomenis apie padarytą žalą, tačiau to nepadarė. Taip pat, pasak NMA, buvo pažeistas Administravimo taisyklių 3.33 punktas, tačiau Sprendime nenurodyta kaip šis punktas buvo pažeistas. Projektas buvo įgyvendintas laiku, buvo teikiamos ataskaitos, pareiškėjas laikėsi visų prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Administravimo taisyklių 91 punktą, jei po atlikto vertinimo buvo nustatyti rizikos veiksniai, NMA turėjo priimti sprendimą ir pateiktą paraišką atmesti.

2.12.                      Administravimo taisyklių 148, 175, 176.20, 183, 184 punktų pažeidimai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu būtų padaryta žala valstybei ir būtų pagrindas nutraukti Paramos sutartį. Taip pat Sprendime nurodoma, kad buvo pažeisti Įgyvendinimo taisyklių 50, 51, 20, 18.14 punktai, bet nenurodytas nei vienas veiksmas, kurį būtų galima įvardinti kaip naujai paaiškėjusį ir nenurodytą Paraiškos teikimo metu. Pareiškėjo teigimu, jis užtikrino ir neteisėtai nesukūrė sąlygų reikalingų paramai gauti.

2.13.                      Sprendime nėra surinkti objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo sukuriant neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai pagal Programos priemonę gauti, o pareiškėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. NMA nenustačius minėtų aplinkybių, Sprendimas negalėjo būti priimamas.

2.14.                      Pareiškėjas pripažino, kad nepasiekė projekte numatyto grynojo pelno. Dėl šių aplinkybių 2023 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. NMA buvo teikiami paaiškinimai, nurodant, kad numatyto pelno nepavyko pasiekti dėl Covid-19 pandemijos, kritusios žuvies vidutinės kilogramo kainos, pakilusių gamybos išlaidų, padidėjusių veiklos sąnaudų, padidėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Šių aplinkybių projekto teikimo metu nebuvo galima nuspėti ir atitinkamai įvertinti. Jei ne šios aplinkybės, prognozinis įmonės pelnas būtų buvęs pasiektas. Sprendime buvo vertinamas tik pagautos žuvies kiekis, tačiau visiškai neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su
Covid-19 padariniais ir infliacija, dėl kurių sumažėjo parduodamos žuvies kaina, todėl didesnio žuvies kiekio pagavimas neužtikrino prognozuojamo įmonės pelno pasiekimo. Aplinkybę, jog 2021 m. grynojo pelno nepasiekimui įtakos turėjo Covid-19 pandemija patvirtina ir tai, kad jau 2022 m. fiksuotas Bendrovės finansinių rodiklių pagerėjimas ir planuojamas grynasis pelnas buvo pasiektas.

2.15.                      Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jame nurodytos aplinkybės NMA buvo žinomos nuo Paraiškos pateikimo dienos. Šios aplinkybės NMA specialistų buvo vertinamos ir pripažintos, kaip nesudarančios pagrindo atmesti projektą. Sprendime nedetalizavus aplinkybių, kurios pasikeitė nuo Paraiškos teikimo iki Sprendimo priėmimo, NMA specialistų padaryta Paraiškos vertinimo klaida ar NMA pakitęs situacijos vertinimas nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti sankcijas.

3.       Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      NMA, įtarusi, kad Bendrovė, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimų, atliko tyrimą. Įvertinus tyrimo metu surinktas aplinkybes, buvo nustatyti du pažeidimai: 1) Bendrovė sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą (dirbtinių sąlygų sąvoka atitinka neteisėtų sąlygų sąvoką); 2) Bendrovė nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno) už 2021 m. Kompleksinio pažeidimo tyrimo metu buvo nagrinėta 10 susijusių paramos gavėjų (UAB „Venteris“, UAB „Pelona“ ir UAB„Pamarėnas“) projektų. NMA nustatė, kad Bendrovė, įgyvendindama projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramos sumą, t. y. veikdama kartu su UAB „Venteris“, sukūrė sąlygas, leidusias apeiti svarbų aspektą, kad parama turi pasiekti kiek įmanoma platesnį asmenų ratą, bei savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą.

3.2.                      Vertinant 2021 m. užbaigto projekto metinę ataskaitą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepasiekė grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio (planuota reikšmė 8 200 Eur, faktinė reikšmė -24 082 Eur, pasiekta reikšmė -293,68 proc.). Vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. BR1-639 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) priedo 2 punkto 1.4 papunkčiu ir 2 punktu, sankcijos dydis, atsižvelgiant į nuokrypį ir metus, kada padarytas pažeidimas, yra 19 999,60 Eur (49 999 Eur (išmokėta paramos suma) × 50 proc. (sankcija už nuokrypį) = 24 999,50 Eur × 80 proc. (sankcija už metus) = 19?999,60 Eur).

3.3.                      NMA, atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus (pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, nepasiekė projekto priežiūros rodiklio už 2021 m.), jų mastą ir sunkumą (pareiškėjas sąmoningai kūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą, buvo pažeistas Įgyvendinimo taisyklių 11 punktas, siekiant gauti daugiau paramos, taip pat pareiškėjas 2021 m. nepasiekė grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio), vadovaujantis Administravimo taisyklių 187, 184, 175 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 50 ir 51 punktais, Sankcijų taikymo metodikos priedo 2 ir 20 punktais, 2023 m. birželio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo taikyta bendra visos išmokėtos 49 999 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį. 

3.4.                      NMA 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. BR6-507 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad atlieka projekto įtariamo pažeidimo tyrimą dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą. Pažeidimo tyrimas dėl dirbtinių sąlygų vykdytas nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie NMA 2023 m. kovo 6 d. vykusį Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdį, jame dalyvavo bei 2023 m. balandžio 19 d. el. laišku buvo informuotas apie priimtą sprendimą registruoti pažeidimą. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, patvirtino, kad neteisėtai nesukūrė ir nesukurs sąlygų šiai paramai gauti (Paraiškos VIII dalies „Kita informacija“ 11 p.), taip pat Paramos sutartimi įsipareigojo nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus galimai neteisėtai sukurtos gauti paramą reikalingos sąlygos (remiantis Metodika) (Paramos sutarties 3.1.14 p.).

3.5.                      Kai nustatomi mažiau nei 3 Metodikos priede išvardinti pagrindiniai rizikos kriterijai ir (ar) pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą (t. y. nustatytų objektyvaus ir subjektyvaus elementų), paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Paraiškų vertinimo metu projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko ir faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Atsakovo teigimu, neteisėtos sąlygos retai kada išryškėja projekto pradžioje, nes joms nustatyti būtinas kompleksinis vertinimas, reikalinga įvertinti kaip vykdoma veikla, kuri išryškėja tik per tam tikrą laiką vykdant projektą. Šiuo atveju NMA priėmė Sprendimą po atlikto įtariamo pažeidimo tyrimo, surinkusi pakankamai įrodymų pažeidimui pagrįsti. Paraiškos vertinimo etape NMA neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp Bendrovės projekto ir kitų pareiškėjų projektų, kurios išryškėjo vėliau. NMA surinktų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą.

3.6.                      Projektai vykdomi šalia (2,22 km atstumu) esančiuose objektuose. Paraiškos teikimo metu Bendrovė ir UAB „Venteris“ registruotos tuo pačiu adresu, pats registracijos adresų sutapimas nėra laikoma pažeidimu, o vienu iš rizikos kriterijų. Vertinti tiek paraiškos teikimo metu, tiek vėliau buvusi projekto vykdymo vieta / pareiškėjų įmonių registracijos vieta, taip pat papildomai vertinti tuo metu NMA informaciniame portale nurodyti kontaktiniai duomenys. UAB „Venteris“ projektų vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo Bendrovės projektų įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)) nutolusi 2,22 km. Adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teise priklauso G. G.. Šalia gyvenamojo namo taip pat yra ūkinis pastatas (adresas: (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (adresas: (duomenys neskelbtini)), kurie nuosavybės teise priklauso M. G.. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. G. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) ir G. G. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo). Pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. raštu (reg. Nr. BR5.2-1943) informavo, kad nors UAB „Pelona“ ir registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2016 m. spalio 17 d. pagrindinę veiklą vykdė turimame įmonės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) arba žvejybos vietose, numatytose pagal turimus žvejybos leidimus, o pagal Paraišką adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas pastatas-sandėlis, į kurį buvo persikelta (iš žemės sklypo į pastatą) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Be to, nors ir įmonė vykdė veiklą turimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pakeisti įmonės buveinės adreso neturėjo galimybės, nes pagal VĮ Registrų centro veiklos dokumentus įmonės perregistruoti tuo adresu nebuvo galimybės, kol žemės sklype nebuvo pastatyti reikiami statiniai. Šiuo metu įmonė registruota (duomenys neskelbtini) ir ji jokio ryšio su (duomenys neskelbtini), nebeturi. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 04/03 „Dėl reikiamų duomenų pateikimo“ (reg. 2023 m. balandžio 3 d., Nr. BR5.2-6604) informavo, kad Bendrovės registracijos adresas pasikeitė į (duomenys neskelbtini). Taigi rizikos kriterijus „Projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nustatytas.

3.7.                      Buvo nustatyta, jog viena iš Bendrovės veiklų sutampa su kito pareiškėjo UAB „Venteris“ vykdoma veikla. Taip pat, vertinant Bendrovės ir UAB „Venteris“ tarpusavio sąsajas buvo atsižvelgta į tai, kad, atliekant UAB „Venteris“ vieno iš projektų patikrą, UAB „Venteris“ direktorius M. G. atvyko su automobiliu, įsigytu pagal pareiškėjo projektą. Bendrovė 2023 m. sausio 31 d. raštu Nr. BR5.2-1943 „Dėl reikiamų duomenų / dokumentų pateikimo“ pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pervedė 3 500 Eur UAB „Venteris“, kaip paskolą pagal susitarimą Nr. 1, projekto vykdymui. Abejose įmonėse (tiek UAB „Venteris“, tiek UAB „Pelona“) nagrinėtu laikotarpiu didžioji dalis darbuotojų buvo tie patys asmenys, taip pat tas pats akcininkas turėjo 100 proc. abiejų įmonių akcijų, todėl buvo nustatytas rizikos kriterijus „Projektuose numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“.

3.8.                      Nors vertinimas buvo atliktas Paraiškos vertinimo metu, nėra draudimo dar kartą vertinti neteisėtas sąlygas vėliau – administravimo ar priežiūros metu. Pagrindinius rizikos kriterijus papildantis elementas: prie paramos paraiškos pridėta vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo nutarta pritarti parengtai paramos paraiškai. Abejuose projektuose to paties akcininko sprendimas. Be to, paraiškas pareiškėjui ir UAB „Venteris“ parengė tas pats konsultantas E. N.. Pareiškėjo ir UAB „Venteris“ 100 proc. akcininkas yra tas pats M. G.. M. G. ir G. G. susiję šeimos ryšiais (yra (duomenys neskelbtini)). G. G. yra 100 proc. akcininkas UAB „Pamarėnas“. Rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) atitinka (M. G. yra 100 proc. akcininkas UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“, o M. G. ir G. G. susiję šeimos ryšiais (yra (duomenys neskelbtini))). Taigi rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ nustatytas.

3.9.                      Vertinant, ar Bendrovės ir UAB „Venteris“ vykdoma veikla turi įtakos viena kitai, būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą. Pareiškėjas teikė paskolą UAB „Venteris“ vykdyti projektą, abiejų įmonių vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo ir dauguma darbuotojų dirba abejose įmonėse, tas pats pareiškėjo, UAB „Pamarėnas“ ir UAB „Venteris“ projektų konsultantas – E. N.. Taigi, akivaizdu, kad viena įmonė daro įtaką kitai įmonei, todėl rizikos kriterijus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ (funkcinis ryšys) nustatytas (UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“).

3.10.                      NMA, priimant Sprendimą, buvo nustatyti rizikos kriterijai bei objektyvūs ir subjektyvūs elementai. Metodikos 1 priedo kaip vieną iš rizikos kriterijų dėl neteisėtų sąlygų nustatymo nurodo, jog turi būti nustatyti kiti ryšiai. Šiuo atveju šis kriterijus nustatytas – tie patys darbuotojai dirba / dirbo keliuose pareiškėjo ir UAB „Venteris“ projektuose ir vieno pareiškėjo / paramos gavėjo savininkai/vadovai yra / buvo kito pareiškėjo / paramos gavėjo darbuotojai.

3.11.                      Pagal Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 50 000 Eur. Teikiant paraiškas pagal tą patį kvietimą ir pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles (UAB „Venteris“ paraiška Nr. 42PV-KL-19-1-01351-PR001 užregistruota 2019 m. balandžio 11 d., pareiškėjo paraiška Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PR001 užregistruota 2019 m. balandžio 30 d., UAB „Pamarėnas“ paraiška Nr. 42PV-KL-19-1-01462-PR001 užregistruota 2019 m. balandžio 15 d.) buvo apeitas Įgyvendinimo taisyklių 11 punktas, siekiant gauti daugiau paramos, kadangi UAB „Venteris“, UAB „Pamarėnas“ ir pareiškėjas sudaro vieną ekonominį vienetą, o išmokėtos paramos sumos nurodytoms įmonėms viršija Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą didžiausią paramos sumą. Taigi pareiškėjas ir UAB „Venteris“, veikdami bendrai, savo veiksmais siekė naudos, konkrečiu atveju apeinant Įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus dėl didžiausios paramos sumos vienam paramos gavėjui / vienam projektui. Su pareiškėju susiję fiziniai ir juridiniai asmenys savo veiksmais siekė naudos, kuri konkrečiu atveju neatitinka Įgyvendinimo taisyklėse numatyto tikslo.

3.12.                      Sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė aplinkybių visuma. UAB „Venteris“ projektų vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo pareiškėjo projektų įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)) nutolusi 2,22 km. UAB „Venteris“ ir pareiškėjo pagal projektus vykdoma veikla (verslinė žvejyba vandenyse ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje) sutampa. UAB „Venteris“ ir pareiškėjo 100 proc. akcininkas yra M. G.. Atsižvelgiant į planuojamas įsigyti ir įsigytas investicijas bei projektų įgyvendinimo vietas ir vykdomą veiklą, projektai tarpusavyje yra susiję. Kadangi ir vienos, ir kitos įmonės akcininkas yra tas pats asmuo, darytina išvada, kad įgyvendinant vienos įmonės projektus vykdoma veikla gali daryti įtaką pagal kitos įmonės projektus vykdomai veiklai. UAB „Venteris“ ir pareiškėjo projekto vertinimo, administravimo laikotarpiu dirbo dauguma tų pačių darbuotojų. Paprašius pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. raštu (reg. Nr. BR5.2-1943) „Dėl reikiamų duomenų / dokumentų pateikimo“ pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pervedė 3 500 Eur UAB „Venteris“ kaip skolą pagal susitarimą Nr. 1 projektui vykdyti. UAB „Venteris“ ir pareiškėjas registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamajame name, kuris priklauso G. G. nuosavybės teise. Žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso atitinkamomis dalimis G. G. ir M. G. nuosavybės teise. Kad pareiškėjas ir UAB „Venteris“ yra susijusios, įrodo 2022 m. sausio 18 d. atlikta užsakomoji patikra UAB „Venteris“ projekto Nr. 42PV-KL-21-1-06239-PR001 įgyvendinimo vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) (patikros ataskaita Nr. 42PV-KL-21-1-06239-PR001-3926). Patikroje dalyvavo direktorius M. G.. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu įsikūrusios įmonės UAB „Venteris“ ir pareiškėjas, į abi įmones patenkama per atskirus įėjimus. UAB „Venteris“ direktorius paaiškino, kad pareiškėjas kraustosi į naujas patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat direktorius paaiškino, kad UAB „Venteris“ tikrasis adresas yra (duomenys neskelbtini) (adresas pakeistas Registrų centre 2010 m.), o adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo M. G. (duomenys neskelbtini) G. M. (įkurta įmonė UAB „Pamarėnas“). Pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), turi du atskirus įėjimus, vienu naudojasi pareiškėjas, kitu – UAB „Venteris“. UAB „Venteris“ projekto Nr. 42PV-KL-19-1-01351-PR001 investicijos saugomos M. G. gyvenamojo namo teritorijoje, automobilis taip pat, kadangi ruošiamas techninei apžiūrai. M. G. į patikrą atvyko pareiškėjo už paramos lėšas įsigytu automobiliu, kadangi, remiantis darbo sutartimi, UAB „Pelona“ dirba kaip žvejys. Taigi abiejose įmonėse dirba M. G., vienoje kaip direktorius, kitoje kaip žvejys. Taigi tarp Bendrovės ir UAB „Venteris“ veikloje yra sąmoningo veiksmų derinimo formų, leidžiančių apeiti teisės aktų reikalavimus ir įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nustatyta, kad subjektyviuosius elementus pareiškėjo ir UAB „Venteris“ nagrinėjami projektų atitinka, todėl atsakovas darė išvadą, kad Bendrovė, įgyvendindama projektą, sukūrė dirbtines sąlygas gauti didesnę paramos sumą.

3.13.                      Atsakovo vertinimu, pareiškėjas galėjo numatyti aplinkybes dėl žuvies kainos pokyčių. Priimant Sprendimą buvo vertinti kainos pasikeitimai, kainos pokytis nurodytas Sprendime (lyginant 2020 m. ir 2021 m.) ir nurodyta, jog 2021 m. sužvejota 40 248 kg, tai dėl nukritusios vidutinės žuvies kainos galėtų būti prarasta 6 842,16 Eur pelno, tačiau patirtas nuostolis -24 082 Eur. Bendrovė, pateikusi Paraišką, įsipareigojo siekdama numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą. Pareiškėjas turėjo imtis visų protingų ir proporcingų priemonių bei būdų užtikrinančių projekto tikslų pasiekimą, galėjo reklamuotis, ilginti darbo laiką, dėti pastangas rezultatui pasiekti. Taigi pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas pelningumo rodikliui pasiekti.

3.14.                      Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo nesutikimas su NMA Sprendimu nedaro jo neteisėtu ir negaliojančiu. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įvertinus visas aktualias aplinkybes, yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Venteris“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NMA, priimdama Bendrovės ir UAB „Venteris“ atžvilgiu analogiškus sprendimus, kuriais reikalaujama grąžinti visą suteiktą paramą, daro tiesioginę žalą mažų įmonių veiklai. Teikiant paraišką dėl finansavimo skyrimo, visa informacija apie tai, kad UAB „Venteris“ direktorius turi 100 proc. Bendrovės akcijų ir tai, kad įmonių registracijos vieta buvo tame pačiame pastate, tačiau abi įmonės turėjo skirtingas patalpas ir skirtingus įėjimus buvo nurodyta. Šios aplinkybės NMA buvo žinomos iki sprendimo skirti paramą priėmimo. Kitų aplinkybių, siejančių abi įmones, nėra. Projektai įgyvendinami skirtinguose objektuose, įmonės naudoja skirtingus elektroninio pašto adresus, telefono numerius, registracijos kodus, apskaitą. UAB „Venteris“ ir UAB „Pamarėnas“ direktoriai yra (duomenys neskelbtini), tačiau jų tarpusavio santykiai įtempti, kylantys klausimai sprendžiami teisminiu keliu, todėl NMA minimas tariamas susitarimas ar šių įmonių įvardinimas vienu ekonominiu vienetu neįmanomas ir neteisingas. Bendrovė ir UAB „Venteris“ turi skirtingus direktorius, įmonės viena iš kitos negauna pajamų, nesudariusios sandorių dėl tarpusavio pagalbos teikimo ar įrangos nuomos. UAB „Venteris“ direktorius turi 100 proc. Bendrovės akcijų, tačiau joje dirba pagal darbo sutartį žveju ir nepriima sprendimų, susijusių su Bendrovės veikla. Paraiškų vertinimo metu nebuvo nustatytos galbūt neteisėtos sąlygos paramai gauti, todėl buvo priimtas sprendimas skirti paramą. Paraiškos vertinimo metu NMA buvo pateikti visi duomenys, kurie turėjo būti vertinami, atitinkamai Sprendime turėjo būti pateikti motyvai, iš kurių galima tinkamai identifikuoti priežastis, naujai nustatytas aplinkybes, atsiradusias po paramos teikimo sutarties sudarymo, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos. UAB „Venteris“ vertinimu, NMA Sprendimas yra nepagrįstas.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pelona“ skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

7.1.                      pareiškėjas 2019 m. balandžio 28 d. NMA pateikė paraišką Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PR001 „UAB „Pelona“ konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas bei saugos ir darbo sąlygų gerinimas 2019“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ Įgyvendinimo taisykles. Paraiškos 2.3 punkte buvo nurodyta, kad su pareiškėju susijusi UAB „Venteris“. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Paraiškos tikslas – gauti paramą pastato-sandėlio statybai, kuris būtų naudojamas pareiškėjo veikloje.

7.2.                      2019 m. liepos 2 d. pareiškėjas iš NMA gavo raštą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. BR6-4304, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi patikslinti duomenis dėl vykdomos veiklos masto, pateikti papildomą informaciją dėl pastato statybos bei patikslinti darbuotojų skaičių remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis. NMA jokių pastebėjimų dėl pareiškėjo ir UAB „Venteris“ bendro akcininko neteikė. 

7.3.                      2019 m. liepos 9 d. NMA pateikė dar vieną raštą Nr. BR6-4901, kuriame nurodyta, kad NMA tikrino Sodros duomenis ir nustatė, jog UAB „Pelona“ nuolat dirba V. G. ir M. G.. Dėl šių priežasčių buvo prašoma pateikti minėtų asmenų darbo sutartis.

7.4.                      2019 m. liepos 16 d. NMA buvo teikiami papildomi patikslinti duomenys, t. y. smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija, kurioje nurodyta, jog Bendrovė yra savarankiška įmonė, o deklaracijos priede Nr. 2 „Susijusios įmonės“ pateikti detalūs duomenys apie tai, kad pareiškėjo ir UAB „Venteris“ akcininkas yra tas pats asmuo M. G.. Siekdamas išvengti bet kokių netikslumų, pareiškėjas NMA pateikė duomenis apie UAB „Venteris“ darbuotojų skaičių, finansinę padėtį ir turimo turto vertę.

7.5.                      2019 m. liepos 19 d. buvo pateiktas atsakymas NMA, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neturi visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, darbuotojų kiekis priklauso nuo vykdomos žvejybos ir žuvies kiekio. Pareiškėjas nurodė, jog neturi finansinių pajėgumų savarankiškai atlikti pastato statybos, todėl pastatas bus statomas tik tuo atveju, jei bus skirtas finansavimas.

7.6.                      2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas ne tik pateikė NMA prašomas darbo sutartis, bet ir raštu pateikė paaiškinimus, kad M. G. yra UAB „Venteris“ direktorius, kuris UAB „Pelona“ dirba ne visu etatu.

7.7.                      2019 m. spalio 9 d. buvo gautas dar vienas NMA raštas „Dėl papildomų duomenų/dokumentų, reikalingų paramos sutarčiai rengti, pateikimo“ Nr. BR6-6325, kuriame prieš sutarties sudarymą nebuvo keliami jokie papildomai klausimai dėl Bendrovės ir UAB „Venteris“ tarpusavio sąsajų, nebuvo prašoma pateikti papildomus paaiškinimus ar duomenis apie tai, kokias teises turi akcininkas, kokia tvarka priimami sprendimai, nes nepaisant to, kad M. G. yra 100 proc. Bendrovės akcininkas, tačiau joje užima tik žvejo pareigas, todėl galutinė sprendimo teisė, kiek tai atitinka Bendrovės įstatus, priskiriama direktoriui.

7.8.                      2019 m. spalio 10 d. pareiškėjas NMA pateikė atsakymą, kuriame nurodė naudojamą el. paštą ir tai, kad Bendrovės direktorė, kuri veikia pagal įmonės įstatus, sudarys paramos sutartį.

7.9.                      2019 m. spalio 29 d. pareiškėjas, būdamas informuotas apie tai, kad bus sudaryta paramos sutartis ir kad jokių neatitikimų ar sąlygų, dėl kurių projektas nebus finansuojamas, nebuvo nustatyta, sudarė statybos rangos sutartį.

7.10.                      2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas su NMA pasirašė Paramos sutartį. Pareiškėjui nutarta skirti iki 49 999 Eur paramos. Pagal Paramos sutarties 3.1.14 punktą paramos gavėjas privalo nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus galimai neteisėtai sukurtos gauti paramą reikalingos sąlygos (remiantis Metodika). Paramos sutarties 3.1.16 punkte numatyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja iki projekto įgyvendinimo pabaigos pasiekti ir iki kontrolės pabaigos išlaikyti paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius, kuriems taikoma pasiekimų kontrolė: grynojo pelno prognozė 2021 m. – 8 200 Eur, 2022 m. – 8 200 Eur, 2023 m. – 8 200 Eur.

7.11.                      Už paramos lėšas buvo pastatytas sandėliavimo paskirties pastatas.

7.12.                      2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP001, pagal kurį išmokėta prašoma 23 123 Eur paramos dalis, o pagal 2020 m. liepos 15 d. galutinį mokėjimo prašymą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP002 – 26 876 Eur paramos dalis.

7.13.                      2020 m. spalio 2 d. atlikta patikra (ataskaita Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP002-3036) buvo įvertinta neigiamai, kadangi pareiškėjas naujame sandėliavimo pastate nevykdė veiklos. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad pastatas naudojamas tik esant nepalankioms sąlygoms arba kai sugaunama daugiau žuvies, ir veiklos nuotraukas. Projektas įgyvendintas.

7.14.                      2023 m. sausio 23 d. pareiškėjas atliko veiksmus, kurių pagrindu oficialiai buvo pakeistas Bendrovės buveinės adresas.

7.15.                      2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 1 d. pareiškėjas NMA teikė papildomus paaiškinimus dėl Bendrovės finansinės padėties, nurodydamas priežastis, dėl kurių 2021 m. nebuvo pasiektas numatytas pelnas.

7.16.                      2023 m. balandžio 5 d. pareiškėjo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl 2021 m. nepasiekto projekto priežiūros rodiklio ir pagrindžiančius dokumentus.

7.17.                      2023 m. balandžio 11 d. gautas atsakymas, kuriame nurodytos pagrindinės priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasiekti 2021 m. planuoto grynojo pelno, t. y. dėl Covid-19 pandemijos ir dėl padidėjusių bendrų bei administracinių sąnaudų.

7.18.                      2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjui išsiųstas papildomas paklausimas, siekiant išsiaiškinti, ar teikiant paraišką ir atliekant skaičiavimus buvo įvertinta, kad pastačius sandėlį, tais metais padidės ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, kas mažins grynąjį pelną. Taip pat paklausta, ar teikiant paraišką įvertinta tai, kad įsigytos investicijos pagal projektą sumažins grynojo pelno projekto priežiūros rodiklį, ir tai, kad dėl Covid-19 (2020 m. paraiškos pateikimo metai) veiklos trikdžių ir ribojimų gali būti pasiektas mažesnis pelnas. Jei taip, paprašyta pateikti paaiškinimą ir dokumentus. Atsakymas negautas.

7.19.                      2023 m. birželio 5 d. NMA priėmė Sprendimą, kuriuo taikyta bendra visos išmokėtos 49 999 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį, nes: 1) Bendrovė sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą; 2) Bendrovė 2021 m. nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno).

7.20.                      2023 m. birželio 21 d. pareiškėjas NMA pateikė patikslintą ataskaitą už 2022 m., kurioje fiksuota, kad prognozuojamas grynasis pelnas buvo pasiektas.

8.       Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas suteikia NMA teisę ankstesniais ir einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti ir vertinti iš naujo, tačiau nesuteikia teisės žinomas aplinkybes vertinti kitaip, nenustačius naujų aplinkybių. Sprendime nurodytos aplinkybės NMA buvo žinomos nuo Paraiškos NMA pateikimo dienos, t. y. paraiškoje buvo nurodyta, kad UAB „Venteris“ laikytina susijusia įmone, kadangi Bendrovė ir UAB „Venteris“ akcininkas yra tas pats asmuo M. G., buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, detalūs duomenys apie UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“. Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovė nurodė, kad darbuotojai dirba tose pačiose įmonėse pasikeisdami, kadangi žvejyba yra specifinė profesija, joje negali dirbti kas tik panorėjęs. Tai, kad abiejose įmonėse dirba tie patys darbuotojai, buhalterinę apskaitą tvarko tas pats įgaliotas asmuo, taip pat įmones sieja tas pats projektų konsultantas NMA buvo nurodyta kartu su teikiama Paraiška ir NMA šios aplinkybės buvo žinomos dar iki Paramos sutarties sudarymo. Pareiškėjo ir UAB „Venteris“ paraiškos teikimo datos skirtingos, projektai įgyvendinami skirtinguose objektuose, kurie vienas nuo kito yra nutolę 2,22 km, objektai priklauso skirtingiems asmenims, įmonėms vadovauja skirtingi asmenys, paraiškos įgyvendinimo priemonės skirtingos, įmonių finansinė padėtis skirtinga, į įmonių patalpas patenkama pro skirtingus įėjimus. Taigi, akivaizdu, kad vienintelis kriterijus, kuris aktualus šios situacijos sprendimui yra tai, kad paraiškos pateikimo metu, UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“ buvo registruotos tuo pačiu adresu. Tai, kad abi įmonės vykdo veiklą verslinės žuvininkystės srityje savaime suprantama, nes kvietimas teikti paraiškas buvo siejamas su žvejybos vykdymu ir pareiškėjais galėjo būti tik asmenys, kurie vykdo verslinę žvejybą. Teismo vertinimu, NMA išvada apie pareiškėjo ir UAB „Venteris“ funkcinį ryšį paremta prielaidomis, o ne įrodymais. Teismo posėdžio metu UAB „Venteris“ direktorius M. G. ir liudytojas E. N. patvirtino, kad Bendrovė ir UAB „Venteris“ yra atskiros savarankiškos įmonės ir negali veikti viena kitos, kiekviena bendrovė turi savo įrankius ir įrangą, kurie yra plombuojami aplinkos ministro nustatyta tvarka, nes naudotis ar skolintis kitos įmonės priemonėmis draudžiama.

9.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad dėl pirmojo pažeidimo NMA Sprendimas priimtas nepagrįstas ir neteisėtas. NMA, prieš sudarydama paramos sutartį, turėjo įvertinti paraišką ir, nustačiusi ne mažiau kaip 3 Metodikos priede išvardytus pagrindinius rizikos kriterijus, laikyti, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas, todėl papildomai prieš konstatuodama neteisėtas sąlygas turėjo įvertinami elementus, kaip numatyta Metodikos 6 punkte, ir požymius, kaip numatyta Metodikos 7 punkte. Nustačiusi, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas, Paraišką turėjo įvertinti kaip neatitinkančią atitinkamos Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tinkamumo sąlygų. Visos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, NMA buvo žinomos iki paramos sutarties sudarymo, todėl paraišką vertinę NMA darbuotojai paraiškos vertinimo metu nenustatė jokių galimų rizikos veiksnių, dėl kurių negalėtų būti skiriama parama. Nagrinėjamu atveju NMA visus išvardintus veiksmus atliko ne paraiškos vertinimo metu, o sudarius paramos teikimo sutartį bei įgyvendinus projektą ir nenustačiusi naujų aplinkybių, o įvertinusi paraiškos vertinimo metu egzistavusias ir NMA žinomas aplinkybes. Toks NMA veikimas traktuotinas kaip netinkamas funkcijų vykdymas, todėl vadovaujantis Sankcijų metodikos 9, 10.5 punktais pareiškėjui sankcijos negali būti taikomos.

10.       NMA Sprendime konstatuotas antras pareiškėjo pažeidimas, t. y. vertinant 2021 m. užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PI003 nustatyta, kad pareiškėjas nepasiekė grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio (planuota reikšmė 8 200 Eur, faktinė reikšmė -24 082 Eur, pasiekta reikšmė -293,68 proc.). Atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimą ir pateiktus dokumentus, įvertinusi nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nepakanka įrodymų, kad nurodytas aplinkybes būtų galima laikyti išimtinėmis aplinkybėmis.

11.       Skunde pareiškėjas pripažino, kad nepasiekė projekte numatyto grynojo pelno. Dėl šių aplinkybių 2023 m. balandžio 11 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. NMA buvo teikiami paaiškinimai, nurodant, kad numatyto pelno nepavyko pasiekti dėl Covid-19 pandemijos, kritusios žuvies vidutinės kilogramo kainos, pakilusių gamybos išlaidų, padidėjusių veiklos sąnaudų, padidėjusių ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų. Šių aplinkybių projekto teikimo metu nebuvo galima nuspėti ir atitinkamai įvertinti. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jei ne paminėtos aplinkybės, prognozinis įmonės pelnas būtų buvęs pasiektas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad 2021 m. grynasis pelnas nebuvo pasiektas dėl Covid-19 pandemijos, dėl kritusios žuvies kainos, dėl pandemijos žvejai mažiau dirbo, nes negalėjo būti uždarose patalpose. Taigi NMA teiginiai, jog pelną galima buvo pasiekti daugiau dirbant ir reklamuojant produkciją, yra nepagrįsti, nes tokie veiksmai būtų dar labiau padidinę išlaidas, o ne pelną. Aplinkybė, kad numatytas grynasis pelnas po pandemijos 2022 m. buvo pasiektas patvirtina, kad 2021 m. grynasis pelnas nebuvo pasiektas dėl nenugalimos jėgos (force majeure), todėl, teismo vertinimu, Sprendimas taip pat yra neteisėtas.

12.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo ir atsakovo atstovus, išanalizavęs aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad dėl antrojo pažeidimo NMA priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, galiojęs nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau tam tikri apribojimai galiojo iki 2022 m. vasario 5 d. Šalyje paskelbtas karantinas laikytina nenugalima jėga (force majeure) arba išimtine aplinkybe, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ar prognozuoti, o esant oficialiai teisės aktu paskelbtam karantinui, pareiškėjas neprivalėjo šios aplinkybės pagrįsti ir įrodyti, todėl vadovaujantis Sankcijų metodikos 9, 10.10, 10.11 punktais pareiškėjui sankcijos negali būti taikomos.

13.       Teismas konstatavo, kad NMA neįrodė, jog pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus pažeidimus, todėl netinkamai įvertino turimą informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

 

III.

 

14.       Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

15.1.                      pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias galimai neteisėtų (dirbtinių) sąlygų nustatymą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

15.2.                      Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog visos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, NMA buvo žinomos iki Paramos sutarties sudarymo, taip pat NMA visus veiksmus atliko ne Paraiškos vertinimo metu, o sudarius Paramos sutartį ir įgyvendinus projektą. Pagal Metodiką projektas dėl atitikimo pagrindiniams rizikos kriterijams dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti gali būti tikrinamas tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu. Nors dalis aplinkybių NMA buvo žinoma paraiškos administravimo metu, tačiau Metodikos 10 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiškos vertinimo metu nustatoma, kad pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas paramos paraiškų tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, tačiau paraiškoje (paraiškose) yra numatyta ne mažiau kaip 3 Metodikos priede išvardyti pagrindiniai rizikos kriterijai, laikoma, kad pareiškėjas arba pareiškėjai sukūrė neteisėtas sąlygas, todėl papildomai prieš konstatuojant neteisėtas sąlygas turi būti įvertinami elementai, kaip numatyta Metodikos 6 punkte, ir požymiai, kaip numatyta Metodikos 7 punkte.

15.3.                      NMA, priimdama sprendimus, negali remtis prielaidomis. Šiuo atveju NMA, priimdama Sprendimą, turėjo remtis teisiškai pagrįstais argumentais, todėl tik nustačius sąmoningą veiksmų derinimą buvo nustatyta, jog sukurtos dirbtinės sąlygos, t. y. atlikus pažeidimo tyrimą nustatyta, jog subjektyviuosius elementus atitinka UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ nagrinėjami projektai, o su UAB „Pamarėnas“ subjektyviųjų elementų nenustatyta.

15.4.                      NMA Sprendime nurodė, jog 2022 m. sausio 18 d. atlikta užsakomoji patikra UAB „Venteris“ projekto Nr. 42PV-KL-21-1-06239-PR001 įgyvendinimo vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) (patikros ataskaita Nr. 42PV-KL-21-1-06239-PR001-3926). Patikroje dalyvavo įmonės direktorius M. G.. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu įsikūrusios įmonės UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“, į abi įmones patenkama per atskirus įėjimus. UAB „Venteris“ direktorius paaiškino, kad UAB „Pelona“ kraustosi į naujas patalpas adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat direktorius paaiškino, kad UAB „Venteris“ tikrasis adresas yra (duomenys neskelbtini) (adresas pakeistas VĮ Registrų centre 2010 m.), o adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo M. G. (duomenys neskelbtini) G. M. (įkurta įmonė UAB „Pamarėnas“). Pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), turi du atskirus įėjimus, vienu naudojasi UAB „Pelona“, kitu UAB „Venteris“. UAB „Venteris“ projekto Nr. 42PV-KL-19-1-01351-PR001 investicijos saugomos M. G. gyvenamojo namų teritorijoje. Automobilis ruošiamas techninei apžiūrai. M. G. į patikrą atvyko UAB „Pelona“ už paramos lėšas (projektas Nr. 42PV-KL-17-1-02255) įsigytu automobiliu, kadangi, remiantis darbo sutartimi, UAB „Pelona“ dirba kaip žvejys. Taigi abiejose įmonėse dirba M. G., vienoje kaip direktorius, kitoje kaip žvejys. Paraiškos teikimo metu UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ dirbo tik 2 tie patys darbuotojai, t. y M. G. ir V. G.. Pažeidimo tyrimo metu vertinti viso laikotarpio darbuotojų pasikeitimai, iš kurių matyti, jog UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ darbuotojai persipynė, ne tik M. G. ir V. G., bet ir kiti darbuotojai. Paramos gavėjų paprašius pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „Pelona“ 2023 m. sausio 31 d. raštu (reg. Nr. BR5.2-1943) „Dėl reikiamų duomenų / dokumentų pateikimo“ pateikė sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. UAB „Pelona“ pervedė 3 500 Eur UAB „Venteris“ kaip skolą pagal susitarimą Nr. 1 projektui vykdyti. Taigi, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas, jog visos aplinkybės NMA buvo žinomos Paraiškos vertinimo metu.

15.5.                      Jeigu nebuvo nustatytos dirbtinės sąlygos paraiškos vertinimo metu, dar nereiškia, kad jų negalima nustatyti vėliau. Dažniausiai dirbtinės sąlygos yra nustatomos projektų administravimo ir kontrolės laikotarpiu, nes būna surinkta daugiau faktinių aplinkybių įrodymų, veikla yra pradėta vykdyti. Vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių visuma. Nors nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau nustatytas aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y. neatsiejamai viena nuo kitos. Taigi, tik atlikusi pažeidimo tyrimą Bendrovei įgyvendinus projektą, NMA galėjo nustatyti visas aplinkybes, kuriomis remiantis konstatuota, kad pareiškėjas sukūrė galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti. Šiuo atveju teismas nurodytų aplinkybių neįvertino.

15.6.                      Teismas taip pat netinkamai taikė Sankcijų taikymo metodikos nuostatas ir darė nepagrįstą išvadą, kad šalyje paskelbtas karantinas laikytina nenugalima jėga (force majeure) arba išimtine aplinkybe, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ar prognozuoti, o esant oficialiai teisės aktu paskelbtam karantinui, pareiškėjas neprivalėjo šios aplinkybės pagrįsti ir įrodyti, todėl vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 9, 10.10, 10.11 punktais pareiškėjui sankcijos negali būti taikomos. Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte nurodyta, jog išimtinėmis aplinkybėmis laikomas 10 punkte išvardintos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir arba teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovo teigimu, Covid-19 pandemija, ekstremali situacija savaime nėra laikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateisinančiomis bet kokių įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo išimtinės aplinkybės, įėmusios įsipareigojimų neįvykdymą. Šiuo atveju tai, kad dėl besitęsiančios Covid-19 epidemijos ar kitų aplinkybių pareiškėjui galbūt tapo sunkiau vykdyti įsipareigojimus, nėra pagrindas konstatuoti nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių buvimą. Neužtenka nurodyti tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą, bet būtina ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė įsipareigojimų neįvykdymą. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad prisiimti įsipareigojimai neįvykdyti ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal Paraišką turėjo žinoti apie verslo rizikų egzistavimą ir numatyti galima jų apimtį. Pareiškėjo nurodytos nepalankios verslui aplinkybės galėjo būti išspręstos sukaupus atitinkamą lėšų rezervą bei atitinkamai planuojant galimas rizikas. Todėl jos nevertintinos kaip netikėtos ir išskirtinės, dėl kurių atsiradimo nebuvo galimybės vykdyti įsipareigojimų. Be to, ataskaita už 2022 m. laikotarpį NMA nebuvo vertinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl paramos susigrąžinimo.

16.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčo faktines aplinkybes, bylai aktualų teisinį reguliavimą, pagrindinius skundo, teikto teismui, argumentus, sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir papildomai akcentuoja, kad:

16.1.                      teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo išvados yra nemotyvuotos ar nepagrįstos. Atsakovas apeliaciniame skunde neįvardino, kokias konkrečiai proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas.

16.2.                      Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalis aplinkybių dėl galbūt neteisėtų sąlygų paramai gauti buvo žinoma, tačiau sąmoningai neįvardino, kokios aplinkybės NMA buvo žinomos. Atsakovas nei skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios tapo naujai žinomos projekto vykdymo metu ir nebuvo žinomos Paraiškos vertinimo metu. Paraiškos pateikimo metu buvo žinoma, kad: 1) projektų įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) – duomenys apie UAB „Pelona“ bei UAB „Venteris“ registracijos vietas ir projektų įgyvendinimo vietas; 2) ekonominis ryšys – vykdoma identiška verslinė žvejyba vandenyse ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje; 3) susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) projekto nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) – sutapo konsultantas, akcininkas ir darbuotojai. Taigi, nors šie kriterijai buvo žinomi Paraiškos pateikimo metu, ji nebuvo atmesta, projektas buvo patvirtintas, Paramos sutartis sudaryta ir projektas įgyvendintas tinkamai bei nustatytais terminais. Tai, kad UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ akcininkas yra tas pats asmuo, sutampa įmonės darbuotojai, NMA buvo žinomos Paraiškos teikimo metu ir laikotarpiu nuo Paraiškos pateikimo iki Paramos sutarties sudarymo, nes NMA buvo pateiktos darbo sutartys, duomenys apie akcininką. NMA atliekant Paraiškos vertinimą, taip pat buvo tikrinami Sodros turimi duomenys apie darbuotojus. Vien ta aplinkybė, kad M. G., būdamas UAB „Pelona“ darbuotojas – žvejys, su UAB „Pelona“ direktorės leidimu, pasinaudojo transporto priemone, nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip sąmoningo veiksmų derinimo.

16.3.                      Sankcijos taikymo metodikos 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Šiame punkte taip pat įtvirtinta, kad nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas priskirtinas nenugalimos jėgos (force majeure) atvejams. Taigi NMA apeliaciniame skunde nurodyti motyvai kad pandemija ar karantinas neturi įtakos sprendžiant dėl sankcijos taikymo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. teikė NMA detalius paaiškinimus ir įvairius paskaičiavimus, sąskaitas, siekiant pagrįsti aplinkybę, kad dėl Covid-19 pandemijos UAB „Pelona“ 2021 m. sumažėjo žuvies pardavimo pajamos 34,1 proc., o veiklos sąnaudos išaugo 28,7 proc. bei 2021 m. vidutinė metų infliacija Lietuvoje sudarė 4,7 proc. Aplinkybę, kad net 12 jo konsultuotų įmonių 2021 m. nepasiekė numatyto grynojo pelno rodiklio, patvirtino ir liudytojas E. N.. 

16.4.                      Bendrovė, būdama sąžininga, iki Paramos sutarties sudarymo NMA pateikė visą reikiamą informaciją, nuosekliai bendradarbiavo su NMA, todėl atsakovui priėmus sprendimą suteikti paramą, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį, kad NMA pozicija dėl iki Paramos sutarties sudarymo egzistavusių sąlygų vertinimo nepakis. Be to, Metodikos 10.5 punkte numatyta, kad asmuo yra atleidžiamas nuo sankcijų taikymo, kuomet pažeidimas fiksuojamas dėl kompetentingų institucijų funkcijų netinkamo vykdymo, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika. Šiuo atveju NMA pripažinus, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti rizikos veiksnių dėl dirbtinių sąlygų gauti paramą sukūrimo ir su pareiškėju sudarė Paramos sutartį, o įgyvendinus projektą savo nuomonę pakeitė ir nutarė nesivadovauti atliktu vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad NMA, kaip kompetentinga institucija, netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas – paraiškos vertinimo ir tikrinimo, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, bei projektų vertinimo rizikingumą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Venteris“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1.                      teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir pasisakė dėl esminių ginčo motyvų.

17.2.                      NMA identiškus sprendimus dėl sankcijų taikymo priėmė tiek dėl UAB „Pelona“, tiek ir UAB „Venteris“. Abiejų įmonių atžvilgiu priimtuose sprendimuose nenurodoma, kad tik atlikus patikrinimą buvo nustatytas tariamas veiksmų derinimas, siekiant gauti didesnę paramos sumą. Sprendime sąmoningas veiksmų derinimas, kaip lemiamas veiksnys, kurio pagrindu konstatuojamas tariamai neteisėtų sąlygų konstatavimas, nebuvo išskirtas ir dėl šio veiksnio detaliau nebuvo pasisakyta.

17.3.                      Įstatymų leidėjas nėra nurodęs, koks tarp projekto vykdymo vietų turi būti nustatomas minimalus atstumas. Šiuo atveju UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ projektų vykdymo vieta viena nuo kitos yra nutolusi 2,2 km. NMA nepagrindė, kad šis atstumas yra per mažas ir vertintinas kaip sąmoningas sąlygų derinimas. Programoje galėjo dalyvauti tik įmonės, kurios vykdo verslinę žvejybą, o aplinkybė, kad M. G. yra UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ akcininkas NMA bei šių įmonių darbuotojai sutampa buvo žinoma paraiškos teikimo ir vertinimo metu. Tai, kad M. G. į UAB „Venteris“ patikrinimą atvyko su UAB „Pelona“ priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog įmonės sąmoningai derino veiksmus.

17.4.                      Teikiant paraišką dėl finansavimo skyrimo, visa informacija apie tai, kad UAB „Venteris“ direktorius turi 100 proc. UAB „Pelona“ akcijų ir tai, kad įmonių registracijos vieta buvo tame pačiame pastate, tačiau abi įmonės turėjo skirtingas patalpas ir skirtingus įėjimus, buvo nurodyta. Šios aplinkybės NMA buvo žinomos dar ik sprendimo skirti paramą priėmimo. Kitų aplinkybių, kurios sietų abi šias įmones nėra, nes projektai įgyvendinami skirtinguose objektuose, šiuo metu įmonės buveinės yra skirtinguose objektuose, abi įmonės naudoja skirtingus elektroninio pašto adresus, skirtingus telefono numeris, skirtingi įmonių registracijos kodai, skirtinga apskaita, skirtinga turima įranga, skirtingi įmonių pelningumai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo, konstatavus, kad buvo sukurtos dirbtinės sąlygos gauti paramą bei UAB „Pelona“ 2021 m. nepasiekė grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio, pareiškėjui pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 49 999 Eur paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą NMA sprendimą, konstatavęs, kad visos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, NMA buvo žinomos iki Paramos sutarties sudarymo, todėl NMA, nustačiusi galimus rizikos veiksnius, tik sudarius Paramos sutartį bei įgyvendinus Projektą, netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl pareiškėjui sankcijos negali būti taikomos. Teismo vertinimu, pareiškėjas 2021 m. nepasiekė Projekte numatyto grynojo pelno dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – Covid-19 pandemijos.

20.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog nors dalis aplinkybių NMA buvo žinomos Paraiškos administravimo metu, tačiau nustatyti sąmoningą veiksmų derinimą buvo galima tik atlikus išsamų pažeidimo tyrimą, o tai galima padaryti tik projektų administravimo ir kontrolės laikotarpiu. Be to, atsakovo įsitikinimu, Covid-19 pandemija ar ekstremali situacija savaime nėra laikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateisinančiomis bet kokių įsipareigojimų nevykdymą.

21.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Pelona“ pateikė Paraišką pagal Įgyvendinimo taisykles. 2019 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas su NMA pasirašė Paramos sutartį. Pareiškėjui buvo skirta 49 999 Eur paramos suma. Už paramos lėšas buvo pastatytas sandėliavimo paskirties pastatas. 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP001, pagal kurį buvo išmokėta prašoma 23 123 Eur paramos dalis. 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjas pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP002, pagal kurį buvo išmokėta prašoma 26 876 Eur paramos dalis. 2020 m. spalio 2 d. atlikus patikrą (ataskaita Nr. 42PV-KL-19-1-03254-MP002-3036), ji buvo įvertinta neigiamai, kadangi Bendrovė naujame sandėliavimo pastate nevykdė veiklos. Bendrovė pateikė paaiškinimą, kad pastatas naudojamas tik esant nepalankioms sąlygoms arba kai sugaunama daugiau žuvies, ir veiklos nuotraukas. Nurodyta, kad projektas buvo įgyvendintas. NMA, įtarusi, kad Bendrovė, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu ir Administravimo taisyklių 175 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Įvertinusi pažeidimo tyrimo metu surinktas aplinkybes, NMA nustatė 2 pažeidimus: 1) Bendrovė sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą (dirbtinių sąlygų sąvoka atitinka neteisėtų sąlygų sąvoką); ir 2) nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno) už 2021 m., todėl priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 49 999 Eur paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį. Skundžiamu Sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Administravimo taisyklių 176.6 ir 176.20 punktus, Įgyvendinimo taisyklių 18.14 ir 18.16.3 punktus, Paramos sutarties 3.1.14 ir 3.1.16 punktus.

 

Dėl pirmojo pažeidimo (sukūrė dirbtines sąlygas gauti didesnę paramos sumą)

 

23.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tik dalis aplinkybių NMA buvo žinomos Paraiškos administravimo metu ir tik atlikus išsamų pažeidimo tyrimą Bendrovei jau įgyvendinus projektą, NMA galėjo nustatyti visas aplinkybes, kuriomis remiantis konstatuota, kad pareiškėjas sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. 

24.       Įgyvendinimo taisyklių 18.14 punkte numatyta, kad pareiškėjas (paramos gavėjas) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos privalo užtikrinti, kad nebus neteisėtai sukurtos gauti paramą reikalingos sąlygos (remiantis Metodika). Tokia pati nuostata numatyta ir Paramos sutarties 3.1.14 punkte. 

25.       Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punkte įtvirtinta, kad kai, vadovaujantis Metodika (kai pagal Įgyvendinimo taisykles ji taikoma), projekto įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. Pagal Sankcijų taikymo metodikos 6 punktą, jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Kai nustatoma, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia.

26.       Administravimo taisyklių 3.33 punkte numatyta, kad žuvininkystės projekto kontrolės laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės žuvininkystės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų, jei įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip.

27.       Administravimo taisyklių 148 punkte numatyta, kad Agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą. Projektų priežiūrai atlikti Agentūra naudojasi paramos gavėjo teikiama informacija, savo atliktų administracinių patikrinimų ir patikrų vietoje duomenimis bei kita Agentūros gaunama informacija: analizuojami paramos gavėjų pateikti mokėjimo prašymai, galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos, užbaigto projekto metinės ataskaitos, projektų patikrų vietoje rezultatai ir kita Agentūros gaunama informacija. Projekto priežiūra apima projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpius (Administravimo taisyklių 156 p.).

28.       Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad NMA, net ir priėmusi sprendimą finansuoti projektą, turi teisė inicijuoti tyrimą ir, įtarusi pažeidimą, patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą, t. y. vertinti, ar įgyvendinant projektą yra laikomasi paramos gavimo sąlygų, ir priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl nustatytų pažeidimų. Taigi projektas dėl atitikimo pagrindiniams rizikos kriterijams dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti gali būti tikrinamas tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto priežiūros (projekto įgyvendinimo ir kontrolės) laikotarpiu. Ši išvada patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1428-662/2023 67 p.).

29.       NMA vertinimą atlieka vadovaudamasi Metodika, kuri nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones.

30.       Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjo Paraiška jau jos vertinimo metu buvo pažymėta kaip rizikinga dėl sąsajų su kitais paramos gavėjų projektais dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Tokia galimybė yra nustatytą ir Metodikos 12 punkte, pagal kurį tais atvejais, kai paraiškoje (paraiškose) nustatomi 2 (du) Metodikos priede išvardyti pagrindiniai rizikos kriterijai, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjas arba pareiškėjai sukūrė neteisėtas sąlygas, paraiška įvertinama, kaip atitinkanti Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, o Agentūros informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima, kaip rizikinga dėl neteisėtų sąlygų derinimo.

31.       NMA nustatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramos sumą, t. y. veikdamas kartu su UAB „Venteris“, kuri įgyvendino projektą Nr. 42PV-KL-19-1-01351-PR001, sukūrė sąlygas, leidusias apeiti svarbų aspektą, kad parama turi pasiekti kiek įmanoma platesnį asmenų ratą, bei savo veiksmais siekė gauti naudos ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą.

32.       Metodikos 6 punkte numatyta, kad, jei projekte pagal Metodikos priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus yra požymių, kurie kelia įtarimą dėl neteisėtų sąlygų sąmoningo derinimo (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir
Nr. C-110/13 bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti Programos tikslų; 6.2. elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo sukuriant neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai pagal Programos priemonę gauti, o pareiškėjas ar paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

33.       Pagal Administravimo taisyklių 155 punktą kai, vadovaujantis Metodika, nustatoma, kad paramos gavėjas įgyvendindamas projektą arba kontrolės laikotarpiu galimai neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos sankcijos, kaip nustatyta Sankcijų taikymo metodikoje.

34.       Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punkte numatyta, kad kai, vadovaujantis Metodika (kai pagal Įgyvendinimo taisykles ji taikoma) projekto įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendinimas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma paramos sumažinimo ir (arba) paramos susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija.

35.       Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.14 punktą pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigoja nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus neteisėtai sukurtos gauti paramą reikalingos sąlygos (remiantis Metodika). Toks pats įpareigojimas pareiškėjui numatytas ir Pramos sutarties 3.1.14 punkte.

36.       Pareiškėjo situacijos kontekste buvo nagrinėti visi 5 pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys), kiti ryšiai (Metodikos 9.1–9.5 p.). Taip pat nagrinėti objektyvieji ir subjektyvieji elementai, kaip numatyta Metodikos 6.1 ir 6.2 punktuose. 

37.       Nustatydama neteisėtas sąlygas, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ir kiti ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė sąlygas, leidžiančias jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas sukuriant tam tikrai priemonei būtinas neteisėtas sąlygas) (Metodikos 7 p.).

38.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

39.       Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą
Nr. eA-349-629/2019; kt.).

40.       NMA Sprendime pateiktų duomenų analizė patvirtina, kad pareiškėjas (UAB „Pelona“) dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą. Kompleksinio tyrimo metu NMA vertino susijusių įmonių UAB „Venteris“, UAB „Pelona“ ir UAB „Pamarėnas“ projektus, tačiau Agentūra, analizuodama UAB „Pamarėnas“ projektus, nenustatė ryšių su UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“ nagrinėjamais projektais. Iš pateiktų duomenų matyti, jog projektai pagal Metodiką atitinka tiek geografinio ryšio, tiek asmeninio ryšio rizikos kriterijus. UAB „Venteris“ bei UAB „Pamarėnas“ projektų vykdymo vieta ((duomenys neskelbtini)) nuo UAB „Pelona“ projektų įgyvendinimo vietos ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi 2,22 km. Paraiškos teikimo metu sutapo paramos gavėjų UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona““ registracijos vieta ((duomenys neskelbtini)), kuri sutapo ir su NMA informaciniame portale esančiais kontaktiniais duomenimis. Be kita ko, adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (jame registruotos abi įmonės – UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“, į kurias patenkama per atskirus įėjimus), kuris priklauso G. G. (jam priklauso 100 proc. UAB „Pamarėnas“ akcijų). Šalia gyvenamojo namo yra ūkinis pastatas bei šiltnamis, kurie priklauso M. G. (jis yra abiejų įmonių (UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“) 100 proc. akcininkas. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso M. G. ir G. G., kurie yra (duomenys neskelbtini). NMA nustatė, kad M. G. UAB „Venteris“ dirba direktoriumi, o UAB „Pelona“ žveju. Taip pat NMA Sprendime apžvelgė paramos gavėjų UAB „Venteris“, UAB „Pamarėnas“ ir UAB „Pelona“ veiklas ir nustatė, kad įgyvendinamuose projektuose visiškai sutampa jų vykdoma veikla – verslinė žvejyba vandenyse ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, kas atitinka ekonominio ryšio rizikos kriterijų pagal Metodiką. NMA nustatė, kad tiek prie UAB „Pelona“ Paraiškos, tiek prie UAB „Venteris“ paraiškos buvo pridėti to paties asmens - direktoriaus M. G. sprendimai pritarti paraiškoms. Negana to, tiek UAB „Pelona“, tiek UAB „Venteris“ paraiškas pateikė tas pats konsultantas E. N.. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Pelona“ suteikė paskolą UAB „Venteris“ projektui vykdyti. Šią aplinkybę patvirtino UAB „Pelona“ 2023 m. sausio 31 d. raštas Nr. BR5.2-1943 „Dėl reikiamų duomenų/dokumentų pateikimo, su kuriuo buvo pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2020 m. balandžio 20 d. UAB „Pelona“ pervedė 3 500 Eur UAB „Venteris“, pagal susitarimą Nr. 1 projektui vykdyti. Be to, UAB „Venteris“ ir UAB „Pelona“ dirba tie patys darbuotojai, o buhalterinę apskaitą tvarko tas pats asmuo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su NMA padaryta išvada, jog, įvertinus aplinkybių visumą, UAB „Pelona“ ir UAB „Venteris“ vykdoma veikla turi įtakos viena kitai, todėl pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė dirbtines sąlygas gauti didesnę paramos sumą. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 50 000 Eur. Taigi, teikiant paraiškas pagal tą patį kvietimą ir pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles, buvo siekiama gauti daugiau paramos, viršijant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą didžiausią paramos sumą.

41.       Papildomai akcentuotina, kad NMA sprendimas buvo priimtas įvertinus tiek turimą, tiek naujai gautą informaciją, kuri nebuvo žinoma priimant sprendimą tenkinti Paraišką bei išmokėti paramą. Byloje nėra paneigta, jog ginčijamo NMA sprendimo priėmimui turėjo įtakos po Paramos sutarties pasirašymo ir paramos išmokėjimo naujai gauta informacija, atliktų patikrinimų duomenys. Pareiškėjas, kuris yra ūkio subjektas ir pateikė Paraišką, siekdamas gauti paramą ir žinodamas paramos gavimo sąlygas, nesilaikė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei teisės aktų reikalavimų.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas teisės aktų nuostatas ir ESTT praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gauta parama ir Paramos sutartimi prisiimtais įsipareigojimais bei jų vykdymu (įvykdymu), pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju atsakovo surinkti ir Sprendime nurodyti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas (paramos gavėjas), įgyvendindama Projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, todėl jam pagal Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktą turi būti taikoma sankcija – visos paramos susigrąžinimas.

 

Dėl antrojo pažeidimo (2021 m. nepasiekė projekto priežiūros rodiklio (grynojo pelno))

 

43.       Įgyvendinimo taisyklių 18.16.3 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigoja pasiekti šiuos paramos paraiškoje numatytus projekto priežiūros rodiklius, kuriems taikoma pasiekimų kontrolė: įmonės grynasis pelnas (taikoma visiems pareiškėjams, pildoma pagal paramos paraiškos (Įgyvendinimo taisyklių priedas) V skyriaus „Veiklos aprašas“ 4 lentelės „Informacija apie įmonės veiklos rezultatus ir ekonominio gyvybingumo rodiklius“ duomenis; faktinis rodiklio pasiekimas vertinamas visą projekto kontrolės laikotarpį pradedant pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų (iš viso 4 kalendorinius metus).

44.       Paramos sutarties 3.1.16 punkte numatyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja iki projekto įgyvendinimo pabaigos pasiekti ir iki kontrolės pabaigos išlaikyti paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius, kuriems taikoma pasiekimų kontrolė: 2021 m., 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. įmonės grynasis pelnas 8 200 Eur per metus.

45.       Vertindamas 2021 m. užbaigto projekto metinę ataskaitą Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PI003 atsakovas nustatė, kad paramos gavėjas nepasiekė grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio (planuota reikšmė 8 200 Eur, faktinė reikšmė -24 082 Eur, pasiekta reikšmė -293,68 proc.). Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nepasiekė Projekte numatyto grynojo pelno už 2021 m., tačiau teigia, jog numatyto pelno nepavyko pasiekti dėl Covid-19 pandemijos, kritusios žuvies vidutinės kilogramo kainos bei pakitusių gamybos išlaidų, padidėjusių veiklos sąnaudų.

46.       Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.16 punktą pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigoja, įgyvendinus projektą atitikti Ekonominio gyvybingumo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų yra įmonės grynasis pelnas (Įgyvendinimo taisyklių 18.16.3 p.). 

47.       Sankcijų taikymo metodikos 9 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

48.       Pažymėtina, kad Covid-19 pandemija ar ekstremali situacija savaime nėra laikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateisinančiomis bet kokių įsipareigojimų nevykdymą, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu pandemija ar ekstremali situacija konkrečiu atveju sutrukdė vykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju visų pirma vertintina, ar Covid-19 pandemija pagal Sankcijų taikymo metodikos 9 punktą esančios išimtinėmis aplinkybėmis, buvo pažeidimo priežastimi, t. y. ar įrodyta, jog paramos gavėjas dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

49.       Pareiškėjo teigimu, Covid-19 pandemijos metu krito žuvies vidutinė kilogramo kaina bei padidėjo bendrosios ir administracinės sąnaudos. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. vidutinė žuvies kaina už kilogramą buvo 1,26 Eur/kg, o 2021 – 1,09 Eur/kg. 2020 m. buvo sužvejota 52 650 kg žuvies, o 2021 – 40 248 kg. Taigi pareiškėjas pagrindė, kad dėl sumažėjusios vidutinės žuvies kg kainos prarado 6 842,16 Eur, tačiau 2021 m. buvo patirtas 24 082 Eur nuostolis. Nors, pareiškėjo teigimu, taip pat padidėjo darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau jos kartu su kainų už pagautą žuvį praradimu taip pat nesudarė pareiškėjo nurodyto 2021 m. patirto nuostolio. Be to, pareiškėjas nurodė, kad padidėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos (5 781,77 Eur), kadangi 2020 m. pabaigoje buvo pastatytas sandėlis, tačiau šias išlaidas pareiškėjas turėjo numatyti rengdamas projektą (Nr. 42PV-KL-19-1-03254-PR0001), todėl nėra pagrindo jų laikyti neplanuotomis išlaidomis. Taip pat pareiškėjas į sandėlį įsigijo šaldytuvus ir kt. įrangą pagal projektą
Nr. 42PV-KL20-1-08269-PR001, tačiau turėjo numatyti, kad, įsigijus įrangą, dėl įrangos nusidėvėjimo grynasis pelnas sumažės. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jo veiklai Covid-19 pandemija padarė tokią įtaką, kuri būtų priežastimi nepasiekti Projekte numatyto grynojo pelno 2021 m., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl išimtinių aplinkybių buvimo jis negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai nustatė, jog UAB „Pelona“, įgyvendindama projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramos sumą, todėl pažeidė Administravimo taisyklių 176.6 ir 176.20 punktus, Įgyvendinimo taisyklių 18.14 punktą bei Paramos sutarties 3.1.14 punktą, taip pat UAB „Pelona“, 2021 m. nepasiekusi grynojo pelno projekto priežiūros rodiklio, pažeidė Administravimo taisyklių 176.6 (vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu) ir 176.20 (pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas) punktus, Įgyvendinimo taisyklių 18.16.3 punktą, Paramos sutartis 3.1.16 punktą, todėl, vadovaudamasis Sankcijos metodikos 6 punktu ir Administravimo taisyklių 187 punktu, pagrįstai taikė paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

51.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą NMA Sprendimą, todėl atsakovo NMA apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

52.       Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelona“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Arūnas Dirvonas

 

 

        Milda Vainienė