(S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11676-2016-9

             Procesinio aprendimo kategorija 2.3.2.9.1. 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                            N U T A R T I S

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pranešėjo Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. K. dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, IĮ R. N. projektavimo firma, I. S., E. S., E. S., L. S., I. B., E. Č., G. P., N. K.,        

                                                I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo:1) Panaikinti 2015-05-11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos A. K. išduotą rašytinį pritarimą Nr.RPP-01-150511-00481 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini)  remonto projektui ir leisti A. K. per šešis kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinio dalį – butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – įpareigoti A. K. per šešių kalendorinių mėnesių terminą teismo pripažintų kaltų asmenų lėšomis nugriauti, išardyti perstatytas statinio dalis ir atstatyti statinį į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę (toliau Pritarimas Nr.1); 2) Panaikinti 2015-08-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. S. išduotą rašytinį pritarimą Nr.RPP-01-150814-00842 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini)  kapitalinio remonto, padalijant į du butus, projektui (Pritarimas Nr.2).

2.       Ieškovas nurodė, jog išduodant Pritarimus Nr.1 ir Nr. 2, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, t.y. neteisingai nustatė statybų rūšį, turėjo būti rekonstravimas ir tokiu atveju savivaldybė turėjo išduoti leidimą rekonstrukcijai, o ne rašytinį pritarimą, išduodant pritarimus buvo pažeisti ieškovo ir bendraturčių interesai, rašytiniai pritarimai išduoti neturint tinkamo statinio bendraturčių sutikimo, savivaldybė rašytinius pritarimus išdavė nemačiusi ir nevertinusi projektų, nesant pastato bendraturčių daugumos sutikimo, parengti projektai neatitinka projektinių sprendinių, nes sumūrijamoje sienoje atsiranda langai, tokiu būdu pažeidžiami buto Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkų interesai. Atsakovei A. K. atlikus statybos darbus pagal projektą, sumažintas ventiliacinių angų aukštis, atlikti darbai galimai turės neigiamos įtakos pastato bendrosioms konstrukcijoms-pamatams, sienoms, priešgaisrinei pastato saugai. Ieškovo užsakymu atlikot teismo eksperto S. M. ekspertinio tyrimo akto Nr. 16-8 išvadose nurodyta, jog numatomi statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo rūšiai.

3.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai vertino pateiktą bendraturčių sutikimą-2014-03-24 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, nes pažeistos CK 4.85 str.1 d. nuostatos, nustatančios, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų ir naudojimo, taip pat dėl naujo bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kai pateiktame balsavimo protokole nurodyta, jog balsavimui buvo įteiktas 21 balsavimo biuletenis, ir nors visi 21 patalpų ir butų savininkai balsavo už pateiktus klausimus, tačiau, įvertinus, jog pagal Registrų centro duomenis pastate yra 36 butai ir 31 kita ( negyvenamoji patalpa), todėl ieškovo manymu bendras balsų skaičius yra 67, todėl, išdalinus tik 21 biuletenį, pažeistos kitų bendraturčių teisės.

4.       Pažeistos Statybos įstatymo 23 str.8 d. 4 p. nuostatos, nes pastato bendraturčiams nebuvo pateiktas susipažinti remonto parengtas projektas, o pateikta tam tikra būsimo sprendinio vizija, todėl neaišku kam bendraturčiai balsuodami pritarė.

5.       Atsakovė A. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad administracinio akto ginčijimui taikomas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas senaties terminas. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

6.       Ieškovas šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo, nes ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti daugiabučio namo savininkų bendrijos teisių ar įstatymų saugomų interesų, o daugiabučio namo bendraturčiai nėra suteikę bendrijai įgaliojimų įgyvendinti jų teises teismine tvarka. Statybą leidžiančio dokumento teisminis ginčijimas yra visiškai nesusijęs su daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimu, bendro naudojimo objektų priežiūra.

7.       Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nepažeistos, tai, kad Savivaldybė tinkamai nustatė statybos rūšį bei Atsakovei išdavė tinkamą statybą leidžiantį dokumentą, patvirtina ir Inspekcija, kuri pagal jai suteiktą kompetenciją atlieka statybos valstybinę priežiūrą, kurią apima ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas. Inspekcija tiek 2016-03-04 savo atsakyme ieškovo atstovei, tiek 2016-05-02 atsiliepime pažymėjo, kad pagal atsakovės parengtą projektą nėra didinami pastato išorės metmenys (ilgis, ploti bei aukštis), todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo neteisingai nustatyta statybos rūšis.

8.       Atsakovė, siekdama gauti rašytinį pritarimą statinio projektui ir vadovaudamasi CK 4.85 str. 1 d. bei Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p. nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų daugumos sutikimus. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-05-11 išdavė rašytinį pritarimą, vadinasi projektą vertinusiems specialistams pakako Atsakovės pateiktų balsavimo raštu biuletenių ir išrašo iš Nekilnojamojo turto registro apie patalpų skaičių pastate, kad būtų nustatytas reikiamas bendraturčių sutikimų skaičius, 2014-03-24 sprendimas nebuvo ginčijamas, be to, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek Nacionalinės žemės tarnybos pripažintas tinkamu ir teisėtu su pakankamu bendrasavininkų balsų skaičiumi, kad būtų išduotas rašytinis pritarimas ir sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis.

9.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 27 str. 24 d., kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva, t.y. Inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Nei daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, nei ieškovo įstatai nenumato bendrijai teisės kreiptis į teismą, ginant bendrijos narių teises ir interesus, susijusius su šios bylos ginču.

10.       Nagrinėjamoje byloje siekiama apginti konkrečių asmenų buto Nr. (duomenys neskelbtini)  ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkų interesus, o ne Bendrijos interesus.

11.       Pritarimai Nr.1 ir Nr.2 iškart buvo registruoti Vilniaus miesto savivaldybės leidimų statybai registruose, kuris yra pasiekiamas interneto adresu www.vilnius.lt skyriuje „Miesto plėtra“. Skundžiami Pritarimai Nr.1 ir Nr.2 atitinkamai paskelbti 2015-05-11 ir 2015-08-14. Iš ieškovės pradinio ieškinio faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog ieškovė apie ginčijamus Pritarimus Nr.1 ir Nr.2 sužinojo 2015 metų rugsėjo mėnesį. Todėl tiek skaičiuojant nuo Pritarimų Nr.1 ir nr.2 viešo paskelbimo datos, tiek nuo faktiško sužinojimo apie vykdomus statybos darbus, ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 str.1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti Pritarimus Nr.1 ir Nr.2.

12.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi statytojų pateiktus projektinius pasiūlymus, nustatė, jog juose nurodyta statybos rūšis turėtų būti kvalifikuojama kaip kapitalinis remontas. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 18d., 20d., statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys“. Projektuose suprojektuotas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, stogo pakeitimas, nekeičiant stogo kraigo altitudės ir ploto, t.y. nekeičiant statinio išorės matmenų-ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Projekto sprendiniuose nekeičiama stogo kraigo altitudė ne tik viso pastato , esamas aukštis 17,9, bet ir tos pastato dalies, esamas aukštis 19,9 m., kurioje atliekami statinio kapitalinio remonto darbai.

13.       Pagal Registrų centro duomenis, pastate yra 36 gyvenamosios patalpos ir 31 negyvenamosios patalpos, , t.y. iš viso 67 turtiniai vienetai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma negyvenamųjų patalpų yra garažai, kurie priklauso asmenims, turintiems pastate ir butus, savininkams, turintiems ir butus, savininkams, turintiems daugiau nei vieną turtinį vienetą pastate, buvo įteiktas vienas biuletenis, todėl atsakovo paskaičiavimu valią išreiškė 37 turtinių vienetų savininkai, kurie į balsavimo biuletenius įrašė žymą „pritariu“, t.y. dauguma pritarė balsavimo biuletenyje nurodytiems klausimams, kas atitinka LR CK 4.85 str.1 d. reikalavimus - sprendimui pritarė butų ir kitų patalpų savininkų dauguma.

14.       Statybos įstatymo 23 str.8 d.4 p. nurodyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti vienas iš pateikiamų dokumentų yra statinio kadastro duomenų byla, nei statybos įstatymas, ar kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokio reglamentavimo, jog pastato bendraturčiai gali pritarti tik parengtam projektui. Atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“, pateikus prašymą Savivaldybei dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, yra vertinamas visas pateiktas projektas, vertinami projekte numatyti statybos darbai ir rašytinis pritarimas išduodamas konkrečiam projektui, o ne projektiniams pasiūlymams, kaip teigia ieškovas.

15.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ieškovo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

16.       Tretieji asmenys Bendrijos nariai ir butų (patalpų) savininkai I. Č., E. Č., E. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovų A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimų į ieškinį argumentus.

17.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padarė išvadą, kad pastato ilgis, plotis bei aukštis nėra didinami, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį Pritarimą Nr.1 buvo neteisingai nurodyta statybos rūšis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas iš nuosavybės santykių įgyvendinimo, o ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija ir vadovaujantis CK 1.2 straipsnyje nurodytais principais gali kreiptis teisminės gynybos, tačiau turėtų nurodyti, kokias iš bendrijos teisių ir teisėtų interesų pažeidžia ginčijami administraciniai aktai.

18.       Trečiasis asmuo I. S. palaikė atsakovų atsiliepimo argumentus ir nurodė: jog jai ir jos sutuoktiniui E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus.

19.       Trečiasis asmuo Bendrijos narė N. K. palaikė ieškovo patikslinto ieškinio argumentus, prašė ieškinį patenkinti. Taip pat nurodė, jog su (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  butų kapitalinio remonto projektiniais pasiūlymais supažindinta nebuvo, būdama bendraturte, savo teisės pareikšti nuomonę dėl namo stogo konstrukcijos, stogo dangos, fasadų architektūrinių sprendimų pakeitimo, naujų kadastrinių vienetų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, padalinant (duomenys neskelbtini) butą į du butus, realizuoti negalėjo, nes 2014 metais organizuoto namo dalies bendraturčių apklausos metu jai nebuvo įteikta informacija apie planuojamus atlikti statybos darbus ir konkrečius projektinius sprendinius, nes jai nebuvo išduotas balsavimo biuletenis. Į visus klausimus būtų galėjusi atsakyti rekonstrukcijos statybų rūšiai privalomos statinio ekspertizės bei darbų užbaigimui pagal rekonstrukcijos statybos rūšį formuojama statybų darbų užbaigimui privaloma priėmimo komisija ir jos pasirašomas atitinkamas priėmimo aktas. Dėl netinkami pasirinktos statybos rūšies, atsakymo į galimas grėsmes nėra, kaip ir nėra darbų atlikimo kokybės garantijų bei draudimo statybų bei eksploatavimo laikotarpiui.

                                        II. Teismo sprendimo esmė

20.       Pirmosios instancijos teismas 2018-01-19 sprendimu ieškinį atmetė visiškai. 2018-02-06 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos 335,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės A. K. naudai.

21.       Teismas nurodė, kad 2015 metais IĮ R. N. projektavimo firmos parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini)  kapitalinio remonto projektas Nr.2014-9 (toliau - Projektas Nr.2014-9) ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr-(duomenys neskelbtini)  kapitalinio remonto, padalijant į du butus, projektas Nr.2014-10 (toliau - Projektas Nr.2014-10) atitinka kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos, statybos rūšį, kadangi pagal šiuos projektus nebuvo numatyta keisti nė vieno pastato išorės matmens, įskaitant ir pastato aukštį; šiems parengtiems projektams pritarė statinio bendraturčių dauguma, todėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojams. 

22.       Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2014 metų kovo 24 protokolo teisėtumo teismas nurodė, kad iš balsavimo biuletenių matyti, jog kai kurie balsavime dalyvavę pastato bendraturčiai  nuosavybės teise turi ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir negyvenamąsias patalpas-garažus, todėl daugiau kaip pusė bendrasavininkų pritarė pastato dalių rekonstrukcijai, nes kaip nustatyta iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų dėl butų (patalpų) sąrašo pastate (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 šiame pastate registruota 67 gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, daugelio gyvenamųjų patalpų nuosavybė sutampa ir su garažų nuosavybe, todėl, išdalinus 21 balsavimo biuletenį, vienas biuletenis buvo įteiktas ir gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos savininkui, todėl skaičiuotina, jog iš 67 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų, balsavo 37 turtinių vienetų savininkai, kas sudaro daugumą ir atitinka CK 4.85 str.1 dalies reikalavimus.

23.       2016-01-18 butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu patvirtina, jog 58 balsais pritarta pastato (duomenys neskelbtini), butų (duomenys neskelbtini) statybos darbams pagal brėžinius ( 2014-TDP-SP-1, 2014-11TDP-SA-1, 2014-10-TDP-SA-1, 2014-09-TDP-SA-5).Šis balsavimas leidžia daryti išvadą, jog pastato bendraturčių dauguma pritaria nurodytų butų savininkų atliekamiems ar atliktiems statybos darbams, ir taip pat parodo, jog bendrijos vardu pareikštas ieškinys neišreiškia bendrijos narių daugumos valios. Byloje nėra duomenų, jog pastato bendraturčiai būtų nusprendę ginčyti aukščiau nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, jog bendrijos pirmininkas šią civilinę bylą iniciavo viršydamas jam suteiktus įgalinimus, neatstovaudamas bendraturčių daugumos, o atstovaudamas tam tikrų pastato gyventojų interesus. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kaip ginčijami savivaldybės rašytiniai pritarimai dėl statybos darbų pažeidžia bendrijos teises ar įstatymų saugomus interesus. Nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, nei ieškovo įstatai nenumato bendrijai teisės kreiptis į teismą, ginant bendrijos narių teises ir interesus, susijusius su nagrinėjamu ginču. Kadangi ieškovas nenurodė, kokios bendrijos, kaip juridinio asmens teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, darytina išvada, jog ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, t.y. neturinčio reikalavimo teisės, todėl pagal CPK 5 str.1 d. nuostatas, ieškinys atmestinas.

24.       Apie pradėtus darbus Ieškovas buvo informuotas 2015-10-29 elektroniniu laišku. Ieškovas 2015-11-17 ir 2016-02-02 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad jis yra susipažinęs su ginčijamu administraciniu aktu. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2016-04-04 praleidus Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, nenustatytos svarbios priežastys šiam terminui atnaujinti ir dėl to ieškinys taip pat negalėjo būti tenkinamas.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

25.       Ieškovas ir trečiasis amuo N. K. (toliau vadinamos ir apeliantėmis) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2018-01-18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei 2018-02-06 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

26.       Teisės aktai imperatyviai reikalauja, jog statytojas bendraturčiams tinkama forma (parengtas ir pateiktas statybos darbų projektas, eskizinis projektas, darbo brėžiniai ar pan.) pristatytų planuojamų atlikti statybos darbų pobūdį (rūšį), apimtis, t.y. planuojamą įgyvendinti statinio ar jo dalies pertvarkymo atliekant tam tikrus statybos darbus „viziją“, o bendraturčiai šiems planams pritartų, duodami aiškiai išreikštą sutikimą. Šio bendraturčių sutikimo negavimas ir/ar jo nepateikimas įgaliotai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo institucijai reiškia, jog tokio pobūdžio leidimo išdavimas yra negalimas, atitinkamai, statyba irgi negalima.

27.       Duodamas sutikimą būsimiems atliktiniems statybos darbams, bendraturtis turi turėti galimybę iš statytojo pateiktos informacijos (minėjome - projekto, eskizinio projekto ar kt- forma pateikto dokumento) suprasti, kokios rūšies ir apimties statybos darbai bus vykdomi ir ar tai nepažeis bendraturčio (-ų) teisių, sietinų su bendros nuosavybės valdymu, naudojimu ir pan., nepadarys žalos statiniui po to, kai statytojas realizuos savo sumanymą, atlikdamas suprojektuotus statybos darbus.

28.       Dėl pritarimo konkretiems sprendiniams, tuo tarpu, turėjo būti siūloma balsuoti/pritarti vėliau, kito balsavimo ar visuotinio bendrijos susirinkimo metu, kai tokie projektiniai sprendiniai bus paruošti ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti bendraturčių susipažinimui bei vertinimui. Tokiu bendraturčių balsavimu dėl pritarimo eskiziniams projektams kaip tik ir turėtų būti vertinamas 2016-01 -18 d. įvykęs balsavimas (2016-01 -18 d. Butų ir kitų patalpų savininkų ((duomenys neskelbtini)) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas), vykdytas pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės rekomendaciją. Vien dėl šios priežasties minėtas 2014-03-24  Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas ir juo patvirtinti bendraturčių balsavimo rezultatai negali būti vertinami, kaip Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte ar 10 dalies 4 punkte nurodytas duotas statinio bendraturčių sutikimas konkrečių statybos darbų atlikimui, kaip tai šioje civilinėje byloje klaidingai vertina/traktuoja statytojai ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

29.       2014-03-24 d. balsavimui iš viso butų ir kitų patalpų savininkams buvo įteiktas 21 balsavimo biuletenis ir nors visi šie 21 butų ir kitų patalpų savininkai balsavo už protokole nurodytus klausimus, t.y. jiems pritarė, tačiau remiantis Vį Registrų centras duomenimis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), yra 36 butai ir 31 kita (negyvenamoji) patalpa, todėl bendras balsų skaičius yra 67. Kadangi iš viso buvo išdalintas 21 balsavimo biuletenis, tai net ir vertinant aplinkybę, jog kai kurie biuleteniai, galimai kaip vienas vienetas buvo įteikti dviejų nekilnojamųjų daiktų savininkams - asmenims, kurie šiame name turi po kelis nekilnojamuosius daiktus (viso 37 daiktų savininkams), matyti, jog likusių 30-ies šiame pastate esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams tokių biuletenių iš viso nepateikus, pastarųjų bendraturčių galimybė išreikšti kokią nors nuomonę balsavimui teiktais klausimais buvo eliminuota.

30.       Tokiu būdu buvo nesilaikyta ir LR aplinkos ministro 2011-03-24 d. įsakymo Nr.Dl-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2 punkto, numatančio, jog balsavimo biuletenis turi būti įteikiamas kiekvienam Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės objektu įregistruotų patalpų savininkui, bei pažeista visų bendraturčių teisė dalyvauti priimant visai bendrijai aktualius sprendimus.

31.       Ieškovas neginčija 2014- 03-24 balsavimo raštu protokole nurodyto su 3.2 klausimu sietino sprendinio, kadangi jis dėl aukščiau paminėtų priežasčių, sietinų su šio sprendinio turiniu (nebuvo prašoma duoti sutikimo kuriems nors bendraturčiams konkretiems statybos darbams atlikti, todėl toks sutikimas ir nebuvo duotas, dėl konkretaus sutikimo davimo šiuo balsavimu ir nebuvo sprendžiama) negali būti vertinamas bendraturčių sutikimu statybos darbų atlikimui, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte ar 10 dalies 4 punkte.

32.       Vertindamas abiejų projektų sprendinius specialistas ekspertas prof. S. M. pažymėjo, jog statinio rekonstravimas nuo statinio kapitalinio remonto statybos darbų skiriasi pagal vieną požymį - kapitalinio remonto atveju nėra keičiami statinio matmenys, o rekonstravimo atveju - statinio matmenys yra keičiami. Todėl esminė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima nuspręsti, ar Projektuose Nr.2014-9 ir Nr.2014-10 numatyti atlikti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos statybos rūšims, yra siejama su tuo, ar Projektuose yra numatyta keisti Pastato (namo (duomenys neskelbtini)) matmenis.

33.       Projektuose nekeičiamas aukščiausiojo Pastato taško - kraigo - aukštis, tačiau keičiamas Pastato kitų dalių aukštis paaukštinant išorės sienas, padidinant Pastato tūrį. Toks pastato dalių paaukštinimas nekeičia Pastato aukščio, kaip jis numatytas statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.25 punkte - ,,pastato aukštis -jo aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško ", tačiau „pastato aukščio“ sąvokos nustatant statinio statybos rūšį negalima susiaurinti iki STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.25 punkto definicijos.

34.       Teisės aktai nepateikia baigtinio išorės matmenų sąrašo, t.y. LR Statybos įstatyme nurodyta, kad „išorės matmenys“ yra ilgis, plotis, aukštis ir pan., faktiškai analogiškas „išorės matmenų“ apibrėžimas pateiktas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kur nurodyta, jog tai yra ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan., kitaip tariant, šiuose teisės aktuose yra pateiktas pavyzdinis ir nebaigtinis („<...> ir pan.“) pastato išorės matmenų sąrašas, todėl tokiais matmenimis turi būti pripažįstami ir matmenys, kurie keičia pastato tūrį ir parodo pastato išorės matmenis. Kitaip tariant, bet kurių statinio išorės matmenų keitimas reiškia statinio perstatymą, kuris ir nulemia statinio statybos rūšį - rekonstravimą. Kadangi tiriamuoju atveju Projektuose buvo numatytas Pastato dalių aukščio keitimas, papildomai mūrijant dvi išorines sienas, tuo pačiu didinant Pastato tūrį, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu Projektuose numatyti darbai, specialisto teigimu, priskirtini statinio rekonstravimo statybos rūšiai.

35.       DNSB įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių <...> bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys. Be to, privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti STR 1.12.05:2010 (pvz. 5.1. punktas numato pareigą išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus - mechaninio atsparumo ir pastovumo ir kt.), už šių reikalavimų užtikrinimą yra atsakinga Bendrija ten, kur ji yra įsteigta.

36.       Pagal abu Projektus išduotus statybą leidžiančius dokumentus bus pertvarkomi ((duomenys neskelbtini) buto atveju pertvarkymai jau atlikti) visiems pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklausantys objektai - bendrosios pastato konstrukcijos (išorinės pastato sienos, stogo dalys), dalis bendrų pastato inžinerinių sistemų - pvz. ventiliacijos sistema, priešgaisrinė sistema (ar daromas tiesioginis poveikis joms), todėl Bendrija matydama, jog statytojų planuojamais ir iš dalies jau atliktais statybos darbais pažeidžiami su šių objektų valdymu, naudojimu, t.y. ir tinkama priežiūra, eksploatavimu, sietini interesai, turėjo pareigą, o ne vien tik teisę kreiptis į teismą, kad šie interesai būtų ginami. Bendrijos pirmininkas turėjo teisę kreiptis į teismą.

37.       Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. 2014-03-24 d. vykusio balsavimo raštu metu bendraturčiai (atitinkamai - Ieškovas) jokia forma nebuvo supažindinti su konkrečiais bei aiškiai išreikštais statytojų planais atlikti tam tikros rūšies bei apimties statybos darbus, todėl tuo metu galėjo numanyti/suprasti tik tai, jog ateityje statytojai galimai atliks kitus su projektavimo darbų atlikimu, pritarimų jiems gavimu sietinus darbus ir apie konkrečius sprendinius teisės aktų nustatyta tvarka Bendriją informuos papildomai ar šias funkcijas nustatyta tvarka apskritai deleguos Bendrijai. Todėl atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai statytojams išdavus statybą leidžiančius dokumentus - 2015-05-11 d. rašytinį pritarimą Nr.RPP-01-150511-00481 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini)  kapitalinio remonto projektui bei 2015-08- 14 d. rašytinį pritarimą Nr.RPP-01-150814-00842 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto N r. (duomenys neskelbtini)  kapitalinio remonto, padalijant į du butus, projektui, Ieškovas apie tai nežinojo, nes statytojų ar kurių kitų asmenų tiesiog nebuvo informuotas.

38.       Ieškovas ir neturėjo pagrindo kaip nors periodiškai nagrinėti internetinį „Infostatyba“ tinklalapį (minėjome, kitam asmeniui - ne statytojui - prieinami tik patys minimaliausi duomenys), nes pagrįstai tikėjosi, jog statytojai visiems bendraturčiams svarbiais su pastato pertvarkymu sietinais klausimais su ieškovu bendradarbiaus.

39.       Pirmininkas ir kiti bendraturčiai, 2015 metų rudenį pamatę, jog ties (duomenys neskelbtini)  butu yra pradedamos kažkokios statybos, ardoma stogo dalis, sienos - laikančiosios pastato konstrukcijos, tuo neabejotinai susirūpino, apie tai informavo Inspekciją, prašė, kad statytoja pateiktų Projektą, statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti. Atsakovės atstovo D. K. paaiškinimai teisme apie tai, jog Pirmininkui 2015-10-29 d. jis rašė ei. laišką ir kvietė ateiti pažiūrėti vykdomų statybos darbų, nereiškia tinkamo ieškovo informavimo apie pagrindą vykdyti statybos darbus, jų rūšį, Projekte numatytus konkrečius sprendinius, bendros namo infrastruktūros pertvarkymą, kitas svarbias aplinkybes. Nekyla abejonių, jog ne statybų srities specialistui vien tik pažiūrėjus į statomas sienas ar ardomą stogą neįmanoma padaryti specialių žinių reikalaujančių išvadų, juo labiau, kad statytoja nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ir būtų galima vertinti, kokie statybos darbai ir kokiu pagrindu atliekami.

40.       Apie galimai pažeistas teises ieškovas galutinai suprato, įsitikino tik gavęs specialisto atlikto tyrimo aktą, iki to momento su statytojais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, elgdamasis rūpestingai, ieškodamas skirtingų interesų pusiausvyros, bendravo ir bendradarbiavo, siekė susiklosčiusią situaciją išspręsti visiems bendraturčiams palankiausiu būdu, tačiau statytojams atsisakant bendradarbiauti, neturėdamas kitos išeities, nusprendė bendraturčių galimai pažeistas teises ginti teisme.

41.       Visa tai reikštų, jog Ieškovas nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, be to, neteisėtos statybos pasekmių ginčijimui taikomas bendras CK 1.125 str. 1 d. nustatyats 10 metų ieškinio senaties terminas.

42.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Inspekcija pagal kompetenciją tikrina procedūrų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, projekto įforminimu, pasirašymu, tvirtinimu ir pan. atitiktį teisės aktų reikalavimams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – Reglamentas), 10 punkte nurodyta: ,,Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“. Reglamento 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Reglamento 9.6 punkte apibrėžta tai, kad laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-24 įsakymu Nr.705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ III skyriuje Pagrindinės sąvokos 4.25. punkte nurodyta, kad pastato aukštis – aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško. Rašytinio pritarimo 1 projekte numatyta išardyti namo dalies – buto Nr. 30a mansardinio aukšto sienų ir stogo laikančias konstrukcijas ir įrengti naujas. Didinamas pastato dalies aukštis ir tūris. Bendras pastato aukštis nėra didinamas.  Mansardinio aukšto aukštis projekte ašyje „I“ ir sienoje tarp ašių 21 ir 22 numatytas padidinti nuo 0,77 m iki 2,95 m. Suprojektuotos naujos statinio laikančios konstrukcijos: išorės laikančios sienos iš silikatinių blokelių, kolonos iš silikatinių plytų, stogo laikančios konstrukcijos iš medinių gegnių, kurios atremtos ant plieninių sijų ir mūro sienų. Darytina išvada, kad pastato ilgis, plotis bei aukštis nėra didinami. Ieškovo pateikti kiti Inspekcijos išaiškinimai nėra skirti šiai konkrečiai situacijai, todėl negali būti vertinami, kaip paneigiantys nurodytą Inspekcijos poziciją. Inspekcija laikosi pozicijos, kad byloje surinkti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą rašytinį pritarimą buvo neteisingai nurodyta statybos rūšis.

43.       Byloje kilo ginčas iš nuosavybės santykių įgyvendinimo, o ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri byloje nepateikė įrodymų, kaip ginčijami administraciniai aktai – rašytiniai pritarimai pažeidžia bendrijos kaip juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kad ginčijami rašytiniai pritarimai įtakoja bendrosios dalinės viso pastato nuosavybės objektų valdymą, naudojimą, priežiūrą. Ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, t.y. neturinčio reikalavimo teisės, todėl ieškinį teismas pagrįstai atmetė

44.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog kapitalinio remonto atveju turi būti rengiami projektiniai pasiūlymai, bei į tai, jog teisės aktuose nenumatyta, jog bendraturčių pritarimas turi būti konkrečiam projektui ar projektiniams pasiūlymams, Savivaldybė neturėjo pagrindo vertinti, jog projektinėje dokumentacijoje pateiktas bendraturčių sutikimas yra netinkamas. Byloje pateikti duomenys, jog bendraturčiai jau matydami statybų rezultatą (Rašytinio pritarimo Nr. 1 pagrindu) pakartotinai pritarė įvykdytiems ir vykdomiems darbams, t. y. 2016 m. sausio 18 d. butų ir patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu patvirtinta, jog 58 balsais pritarta pastato (duomenys neskelbtini), butų (duomenys neskelbtini) statybos darbams pagal brėžinius (2014-TDP-SP-1, 2014-11TDP-SA-1, 2014-10-TDP-SA-1, 2014-09-TDP-SA-5) (t. 6, l. 15-20).

45.       CK 4.85 str. 1 d. nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju daugiau nei pusė, t. y. 37 iš 67 butų ir kitų patalpų savininkų pritarė pastato rekonstrukcijos įgyvendinimui. Pažymėtina ir tai, kad už tinkamą balsavimų organizavimą atsakingas pats Ieškovas, o konkrečiai, nagrinėjamu atveju vadovaujantis Ieškovo įstatais bendrijos valdymo organas – Bendrijos valdytojas. 2014-03-24 protokole pateikiama išvada „Sprendimas priimtas“, o vienas iš 2014-03-24 protokolą pasirašančių komisijos narių yra būtent Bendrijos valdytojas.

46.       Projektuose suprojektuotas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, stogo pakeitimas, nekeičiant stogo kraigo altitudės ir ploto, t. y. nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Taip pat projekto sprendiniuose nekeičiama stogo kraigo altitudė ne tik viso pastato (esamas aukštis 19,9 m), bet ir tos pastato dalies (esamas aukštis 17,9 m), kurioje atliekami statinio kapitalinio remonto darbai, todėl daryti išvadą, jog nustatyta statybos rūšis turėtų būti rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas nebuvo teisinio pagrindo.

47.       Nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bnedrijų įsatymas), nei ieškovo įstatai nenumato Bendrijai teisės kreiptis į teismą, ginant bendrijos narių teises ir interesus, susijusius su nagrinėjamu ginču. Statybos įstatymo 27 str. 24 d. nustato, jog kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Bendrijos pirmininkas civilinę bylą inicijavo viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neatstovaudamas bendraturčių daugumos, o atstovaudamas tam tikrų pastato gyventojų interesus.

48.       Ieškovas apie vykdomus darbus žinojo jau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandį, t. y. daugiau nei po pusės metų.

49.       Atsakovė A. K. ir tretieji asmenys I. S. bei E. S. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovas (bendrijos pirmininkas) dar 2015-09-07 vykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime sužinojo apie planuojmaus atliktio statybos darbus, nes pasirašė susirinkimo prtokolą. 2015 m. lapkričio 17 d. pats kreipėsi į Vilniaus miesto savvivaldybę prašydamas gauti informaciją apie pritarimus kapitalinio remonto projektams, o ieškinį padavė tik 2016 m. balandžio 4 d. Statybas leižiantys dokumentai buvo paskelbti viešai 2015-05-11 ir 2015-08-14. Pats ieškovas pripažįsta, kad apie skundžiamą administarcinį aktą sužinojo vėliauiai 2016-01-29. Ieškovo elgesys nesąžiningas. Dešimties metų ieškinio senaties terminas netaikomas, nes reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra išvestiniai.

50.       Teisė kreiptis į teismą dėl staybą leidžiančio dokumento panaikinimo turi teisę tik asmenys, kurių interesai pažeidžiami (Statybos įstatymo 23 str. 30 d.). Faktiškai byla buvo inicijuota trečiojo asmens N. K.. Bendrijos pirminnkas neturi teisės reikšti ieškinių savo nariams, tokią teisę turi tik bendrijos narių susirinkimas.

51.       Daugiabučio namo patalpų savininkams buvo suteikta pakankmai informacijos apie planuojamus atlikti statybos darbus.

52.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė specialisto S. M. išvados teiginius.

53.       Apeliacinį skundą pasirašę bendrijos pirmininkas D. K. pasibaigus kadencijia, nes įgaliojimų neteko 2017-10-26 pasibaigus kadencijai ir apie tai 2017-10-30 informavo teismą, kad jo kadencija pasibaigusi ir jis atsistatydino. D. K. apeliacinį skundą pasirašė neturėdamas teisinio pagrindo veikti ieškovo vardu.

54.       Tretieji asmenys I. Č., E. Č. ir E. S. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

                                IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

55.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

                                  Dėl Bendrijos apeliacinio skundo

56.       Atsakovė A. K. nurodė, kad vadovaujantis DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., 14 str. 2 d., tik daugiabučio namo visuotinis narių susirinkimas turi teisę rinkti ir atšaukti daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką. 2017­-10-26 vykusio (duomenys neskelbtini) DNSB narių visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta nauja bendrijos pirmininkė - G. Š.. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 2 d. bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Minėtas bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir galiojantis. Vadinasi bendrijos pirmininkas D. K. savo įgaliojimų neteko 2017-10-26. Be to, pats D. K. 2017-10-30 posėdžio metu informavo teismą, kad jo kadencija yra pasibaigusi ir jis atsistatydino.

57.       CPK 306 str. („Apeliacinio skundo turinys“) 3 dalyje (redakcija, kuri galioja nuo 2017-07-01, (keista 2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751 (nuo 2017 07 01)(TAR, 2016, Nr. 2016-26956) nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

58.       Teisėjų kolegija pagal Juridinių asmenų registro duomenų bazės 2018-11-28 būklės duomenis nustatė, kad ieškovo vadovo duomenys neregistruoti, o D. K. įregistuotas pirmininku nuo 2010-01-04 iki 2018-09-17, paskyrimo (išrinkimo) data 2009-12-09, įgaliojimų pabaigos data 2017-10-23. Pagal Juridinių asmenų registro 2018-11-28 būklės duomenis nuo 1998-12-03 registruotas valdymo organas Visuotinis narių susirinkimas. Taip pat registre įregistruoti atstovavimo duomenys, kad juridinį asmenį atstovauja vienasmenis atstovas, t.y. juridinio asmens vardu veikia vadovas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinį skundą pasirašė ieškovo tinkamai neįgaliotas asmuo.

59.       Bnedrijų įstatyme yra įtvirtinta išimtinė visuotinio bendrijos susirinkimo kompetencija išrinkti bendrijos pirmininką bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, o sprendimas išrinkti (paskirti) pirmininką nesilaikant šios tvarkos pažeistų imperatyvias teisės normas. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad buvęs bendrijos pirmininkas neturi teisės savo iniciatyva nuspręsti eiti pirmininko pareigas nepriklausomai nuo motyvu, lėmusiu tokio sprendimo priėmimą, t.y. šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad išrinkta pirmininkė G. Š. elektroniniu laišku informavo bendrijos narius apie nenorą ir (ar) negalėjimą eiti pirmininkės pareigas ir pan. Priešingu atveju, būtų pažeista imperatyvi įstatymo norma, nustatanti išimtinę daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos visuotinio susirinkimo teisę rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką. Dėl to buvęs Bendrijos pirmininkas D. K. neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo savo paties vienasmenišku sprendimu vėl pradėti eiti pirmininko pareigas po 2017 spalio 26 dienos, todėl jis neįgijo ir jokių teisių veikti Bendrijos vardu, įskaitant ir apeliacinio skundo teismui pasirašymą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Bendrijos skundas paliekamas nenagrinėtas, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas apeliantės N. K. apeliacinis skundas.

                                 Dėl Bendrijos teisės reikšti išekinį

60.       CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalis taip pat įtvirtina teisę kreiptis į teismą dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių taikymo asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, taip pat kitiems įstatymų įgaliotiems asmenims.

61.       Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

62.       Tiek CPK 5 str. 1 d., tiek ABTĮ 5 str. 1 d., tiek ir Statybos įstatymo 23 str. 30 d. (šiuo metu galiojančio įstatymo 27 str. 24 d.) teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo suteikia tik suinteresuotam asmeniui, ginančiam būtent savo, o ne kito asmens, pažeistą teisę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tik tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. <...> Privatus subjektas gali ginti tik savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014).

63.       Pagal formuojamą teismų praktiką tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; kt.).

64.       Ieškinys grindžiamas argumentais, kad pažeistos CK 4.85 str.1 d. nuostatos, nustatančios, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų ir naudojimo, taip pat dėl naujo bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, pažeista statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir statybos užbaigimą reglamentuojančių dokumentų išdavimo tvarka. Ieškovė nėra šių su santykių šalis, tam, kad būtų nustatytas ieškovės ginčijamų reikalavimų pagrįstumas, turi būti nustatyta, ar ieškovę ir atsakovus sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovė turi butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų disponavimo teises.

65.       Bendrija administruoja bendro naudojimo objektus. Pagrindiniais Bendrijos veikos uždaviniai – namo bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas (Bendrijos įstatų 1.4. punktas). Bendrijos įstatai nenumato Bendrijos bei Bendrijos valdymo organų teisės ar pareigos reikšti ieškinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų disponavimu. Nagrinėjamu atveju tokiais konkrečiais subjektais laikytini: atsakovė ir tretieji asmenys. Savivaldybės išduoti Rašytiniai pritarimai būtent Atsakovei ir Tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes, o ne Ieškovui

66.       Bendrija turi administratoriaus statusą. CK

67.        Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-05-23 nutarimo dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo Nr. 603 7.9. punktą administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrija turi teisę reikšti ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu, o ne iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių kylančių teisių ir pareigų.

68.       Ieškinyje ieškovas nenurodė ir nepagrindė savo, kaip Bendrijos, teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, taip pat šių aplinkybių neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovą atstovavęs pirmininkas D. K. posėdyje nurodė, kad „aš turiu intuiciją, kad namui gali būti kas nors negerai", tačiau tai niekaip nėra susiję su konkrečių asmens teisių pažeidimu ir jų gynimu teisme. Iš patikslintame ieškinyje dėstomų argumentų ir byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad Ieškovas pareikštu ieškiniu siekė apginti vienintelio buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininko interesus.

69.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad vienas iš Atsakovės įrengtų langų yra ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono turėklu ir dėl to yra galimai pažeidžiama šio buto savininko/naudotojo teisė į saugią aplinką. Taip pat Ieškovas nurodo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininkams (tretiesiems asmenims - I. S. ir E. S.) atlikus statybos darbus pagal analogišką projektą ir įsirengus langus buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko interesai galimai bus pažeisti veidrodiniu principu. Taip pat butų Nr. (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) savininkams gavus statybą leidžiančius dokumentus ir atlikus statybos darbus galimai bus pažeisti buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininko/naudotojo interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo nurodytų butų savininkai nagrinėjamoje byloje jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia.

70.       Bendrija yra įgaliota ginti tiek visų jos narių, tiek kiekvieno atskirai interesus, pažymėtina, kad Ieškovas yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai nei teisės aktai, nei bendrijos nariai nėra suteikę teisės įgyvendinti ar ginti vienų butų savininkų interesus prieš kitų butų savininkus teismine tvarka. Sutiktina, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija nėra laikoma įstatymine daugiabučio namo savininkų atstove, galinti be jokio bendrijos narių susirinkimo nutarimo ar įgaliojimo atstovauti bendrijos narius ir reikšti ieškinį teisme kitiems savo nariams.

71.       Pats bendrijos pirmininkas, 2017-01-27 informuodamas bendrijos narius, pripažino, kad reikalavimus savo nariams reikšti turi teisę tik bendrijos narių susirinkimas, o bendrija, t. y. Ieškovas, tokios teisės neturi. Elektroniniame laiške bendrijos pirmininkas nurodė: „Pagal senus įstatus, kai nėra Valdybos, ieškinius gali pareikšti susirinkimas.“ (t.6, el.b.l. 56). Byloje ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrijos nariai susirinkimo metu būtų nutarę kreiptis į teismą dėl atsakovei ir tretiesiems asmenims išduotų Rašytinių pritarimų ginčijimo ir tuo labiau, kad tokius įgaliojimus būtų suteikę Ieškovui. Priešingai, kaip pastebėjo pirmos instancijos teismas, dauguma daugiabučio namo butų savininkų, tuo pačiu ir bendrijos narių, 2016-01-18 balsavimu pritarė būtų savininkų atliekamiems ar atliktiems statybos darbams ir tai tik patvirtina, kad bendrijos vardu pareikštas ieškinys nereiškia bendrijos narių daugumos valios.

72.       Ieškovas net nėra ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvis, nes, kaip minėta, individualiam administraciniam aktui yra būdingas konkretus subjektas, kuriam priimtas aktas adresuojamas. Nagrinėjamu atveju tokiu konkrečiu subjektu laikytini: Atsakovė ir Tretieji asmenys. Savivaldybės išduoti Rašytiniai pritarimai būtent Atsakovei ir Tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes, o ne Ieškovui.

73.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrijos pirmininkas civilinę bylą inicijavo viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neatstovaudamas bendraturčių daugumos, o atstovaudamas tam tikrų pastato gyventojų interesus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

74.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra ginčo santykių dalyvė ir negali kreiptis dėl teisinės gynybos, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. p.,

                                        n u t a r i a :

        Ieškovo (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą. Trečiojo asmens N. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Andrius Ignotas

                                                                Jelena Šiškina 

                                                                Rūta Veniulytė - Jankūnienė