Administracinė byla Nr. eA-57-1062/2022

 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00342-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių ir VSDFV priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymą.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriui 2020 m. vasario 7 d. pateikė prašymą atnaujinti nuo 2019 m. birželio 1 d. jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos (toliau – ir Kompensacija) mokėjimą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ prašymo netenkino. Pareiškėja su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1987 pareiškėjos skundą atmetė.

3.       Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra be motyvų, iš jo turinio neaišku, kokiu pagrindu buvo surašytas 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 (toliau – ir Aktas), kurio pagrindu yra sustabdytas jai paskirtos Kompensacijos mokėjimas. Teigė, kad viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus (toliau – ir Ligoninė) 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 jai buvo nustatyta profesinės ligos diagnozė. Šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2019 m. birželio 20 d. išvada Nr. 3EK (13.2)-589 buvo panaikinta.

4.       Pareiškėja teigė, kad VSDFV Klaipėdos skyriui nesuteikta teisė stabdyti jai paskirtos Kompensacijos mokėjimo, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius veikė viršydamas savo kompetencijos ribas. Pareiškėja nurodė, kad apie sprendimą sustabdyti jai paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą ji nebuvo informuota. Taip pat VSDFV Klaipėdos skyrius nepateikė jos 2020 m. vasario 7 d. prašyme nurodytų dokumentų.

5.       Pareiškėjos nuomone, VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendimas ir VSDFV 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

6.        

7.       Atsakovas paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje 2015 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjos 2015 m. lapkričio 11 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. S-231, 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 ir kiti tyrimo dokumentai, kuriuos įvertinęs, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 „Dėl V. S. profesinės ligos“ V. S. 2015 m. lapkričio 26 d. konstatuotą profesinę ligą pripažino draudiminiu įvykiu. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SNAD-494 „Dėl V. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

8.       Atsakovas nurodė, kad buvusiam pareiškėjos darbdaviui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Žemaitijos spauda“ apskundus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86, CDMEK 2017 m. kovo 9 d. surašė išvadą Nr. 3EK(13.2)-199, kurioje konstatavo, jog pareiškėjos susirgimas yra profesinės kilmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu minėtą išvadą panaikino ir CDMEK įpareigojo iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą „Dėl V. S. profesinės ligos patvirtinimo pagrįstumo“. Atlikus pakartotinį tyrimą, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga pareiškėjai diagnozuota nepagrįstai ir Ligoninės darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. 2019 m. liepos 25 d. buvo surašytas naujas profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64, kuriame profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d., konstatuota, kad nepakanka duomenų pareiškėjos profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui. Gavus Aktą, VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo sustabdytas pareiškėjai paskirtos Kompensacijos mokėjimas.

9.       Pareiškėja CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020 CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 panaikino ir CDMEK įpareigojo iš naujo nagrinėti klausimą dėl V. S. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė, jog paliekamas galioti 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, CDMEK įpareigota iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, todėl nebuvo pagrindo toliau pareiškėjai mokėti Kompensaciją.

10.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvada yra panaikinta, todėl pareiškėjai Kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas iki bus gauta nauja išvada.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime yra nurodyta Kompensacijos mokėjimo sustabdymo priežastis, pateikta informacija apie 2019 m. liepos 30 d. VSDFV Klaipėdos skyriuje gautą Ligoninės Aktą, kuriame nurodyta, jog dėl to, kad nepakanka duomenų pareiškėjos profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui, profesinė liga nėra nustatyta. Ginčijamame Sprendime pažymėta, kad sprendimas dėl Kompensacijos pareiškėjai tolesnio mokėjimo bus priimtas, gavus CDMEK išvadą.

12.       Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Atsakovas VSDFV nurodė, kad nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-8042, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėja 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į VSDFV, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1987 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą, įformintą 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (9.6) DV_S-8042, pripažino pagrįstu.

14.       Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog buvo ginčijamas 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86. Pareiškėja buvo aktyvi ir siekė įrodyti, kad jos susirgimas yra profesinės kilmės. Pareiškėja suprato, kokios teisinės pasekmės kiltų konstatavus, jog jos liga nėra profesinės kilmės, taip pat žinojo ir suprato, kodėl yra sustabdytas Kompensacijos mokėjimas. Šią aplinkybę įrodo ir tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama atnaujinti jai Kompensacijos mokėjimą.

II.

15.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. SDR-643 „Dėl V. S. profesinės ligos“ 2015 m. lapkričio 26 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. SNAD-292 „Dėl V. S. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu, netekus 45 procentų darbingumo, V. S. paskirta netekto darbingumo kompensacija, mokėtina nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

17.       Pareiškėjai nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nustačius 55 procentų netektą darbingumą, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. SIMN-180 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2016 m. kovo 1 d. nutrauktas Kompensacijos mokėjimas.

18.       Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 ir iš naujo išnagrinėjus UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą, CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ konstatavo, kad profesinė liga V. S. diagnozuota nepagrįstai ir Ligoninės darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

19.       Teismas nurodė, kad Ligoninės 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 64 konstatuota, jog duomenų V. S. profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d. VSDFV Klaipėdos skyriui gavus Ligoninės Aktą, pareiškėjai buvo sustabdytas Kompensacijos mokėjimas.

20.       Pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai paskirtos Kompensacijos mokėjimą. Taip pat prašė pateikti sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas jai paskirtos Kompensacijos mokėjimas ir visą su tuo susijusią medžiagą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ išdėstė atsisakymo atnaujinti pareiškėjai paskirtos Kompensacijos mokėjimą nuo 2019 m. birželio 1 d. argumentus, pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjai netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo / nemokėjimo bus priimtas, gavus CDMEK išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.

21.       Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“, pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendime Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai sustabdė Kompensacijos mokėjimą iki bus gauta nauja CDMEK išvada dėl profesinės ligos pareiškėjai nustatymo / nenustatymo.

22.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 ir 11 straipsnio, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 15 ir 24 punktų nuostatomis ir nurodė, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama apdraustiesiems asmenims, kuriems yra nustatyta profesinės ligos diagnozė, patvirtinta Profesinės ligos patvirtinimo aktu ir profesinė liga yra pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Ligoninės gydytojo 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64 patvirtina, jog pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data – 2019 m. liepos 25 d.

23.       Teismas nurodė, kad pareiškėja Kompensacijos mokėjimo sustabdymo neginčija – 2020 m. vasario 7 d. į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi su prašymu nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai paskirtos Kompensacijos mokėjimą, argumentuodama tuo, kad Ligoninės gydytojo 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 nėra panaikintas.

24.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3164-484/2017 CDMEK buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą. CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadoje dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavus, kad Ligoninės 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 86 profesinė liga V. S. diagnozuota nepagrįstai, Ligoninės darbo medicinos gydytojas B. G. įpareigotas surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvados dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-589 pagrindu 2019 m. liepos 25 d. buvo surašytas naujas Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 64.

25.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kadangi pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nėra patvirtinta, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (9.6) DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ ir Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų panaikinti nėra jokio pagrindo.

26.       Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas nurodė, kad juose yra išdėstyti atsisakymo atnaujinti Kompensacijos pareiškėjai mokėjimą argumentai, nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

27.       Konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovus priimti naują sprendimą pagal 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktą prašymą.

III.

28.       Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

29.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, neargumentuotas. Teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarytomis klaidingomis išvadomis iš esmės siekia paneigti teismo sprendime padarytas išvadas, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

30.       Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovų sprendimuose išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo faktiniu ir teisiniu aspektais neatliko. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendimą priėmė nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

31.       Pareiškėja taip pat prašo prijungi prie bylos naujus įrodymus.

32.       Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33.       Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

34.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai sustabdė Kompensacijos mokėjimą pareiškėjai iki bus gauta nauja CDMEK išvada. Tik gavus CDMEK išvadą dėl profesinės ligos nustatymo/nenustatymo, bus priimtas sprendimas dėl Kompensacijos mokėjimo atnaujinimo/neatnaujinimo. Paaiškėjus aplinkybei, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino ir įpareigojo CDMEK priimti naują sprendimą, VSDFV Klaipėdos skyrius neturėjo diskrecijos teisės toliau mokėti paskirtą išmoką, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

35.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nenagrinėjo ginčo esmės, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes bei atsižvelgė į tai, kad remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama apdraustiesiems asmenims, kuriems yra nustatyta profesinės ligos diagnozė, patvirtinta Profesinės ligos patvirtinimo aktu ir profesinė liga yra pripažinta draudžiamuoju įvykiu. Kadangi pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nėra patvirtinta, pareiškėjos skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose yra išdėstyti atsisakymo atnaujinti netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimą argumentai, nurodyta jų apskundimo tvarka, sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjos skunde ir prašymuose nurodytus argumentus ir įvertino visas administracinei bylai svarbias aplinkybes.  

36.       Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37.       Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai svarių argumentų, kurie galėtų būti pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

38.       Pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo abejoti minėtų sprendimų teisėtumu, nes jie atitinka jų priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir faktines aplinkybes.

39.       Atsakovas VSDFV teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje 2015 m. lapkričio 30 d. gavus 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86 apie pareiškėjai nustatytą profesinę ligą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. SNAD-292 paskyrė ir mokėjo pareiškėjai Kompensaciją. VSDFV Klaipėdos skyriuje gavus naują 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame nurodyta, jog duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, ir kad profesinės ligos diagnozės nenustatymo data yra 2019 m. liepos 25 d., VSDFV Klaipėdos skyrius nutraukė Kompensacijos mokėjimą pareiškėjai. Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (9.6) DV_S-8042, pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1987 pareiškėjos skundo netenkino ir išsamiai išdėstė tokio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindus. Taip pat pareiškėja buvo pakartotinai informuota, kad gavus naują CDMEK išvadą, VSDFV Klaipėdos skyriuje bus sprendžiamas klausimas dėl Kompensacijos mokėjimo pareiškėjai atnaujinimo.

40.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamus VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimus teisėtais, dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

41.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti netekto darbingumo periodinės kompensacijos pareiškėjai mokėjimą bei VSDFV 2020 m. kovo 26 d. sprendimo, kuris priimtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymą.

42.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjos profesinės ligos diagnozė nėra patvirtinta, todėl pareiškėjos skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių bei VSDFV priimti sprendimus pagal 2020 m. vasario 7 d. prašymą.

43.       Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neargumentuotas, be motyvų, jame teismas remiasi atsakovų sprendimuose išdėstytais argumentais, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo faktiniu ir teisiniu aspektais teismas neatliko. Teismas nenagrinėjo ginčo esmės, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendimą priėmė nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.  

44.       Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjai buvo apribota teisė pirmosios instancijos teisme teikti prašymus išreikalauti įrodymus, pareiškėja nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji tokio pobūdžio prašymo nebuvo pateikusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo prie bylos prijungti papildomus įrodymus.

45.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

46.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

48.       Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamų sprendimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar sprendimas yra nemotyvuotas. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

50.       Pažymėtina, kad pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama nuo 2019 m. birželio 1 d. atnaujinti jai Kompensacijos mokėjimą bei pateikti sprendimą dėl Kompensacijos mokėjimo nutraukimo ir su jo priėmimu susijusią medžiagą.

51.       VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (9.6)DV_S-8042 „Dėl V. S. netekto darbingumo periodinės kompensacijos“ informavo pareiškėją, kad Kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, nes 2019 m. liepos 30 d. VSDFV Klaipėdos skyrius gavo Ligoninės darbo medicinos gydytojo 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame nurodyta, jog duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, profesinė liga nėra nustatyta. Taip pat nurodė, kad Kompensacijos mokėjimo laikinai atnaujinti negali, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, todėl sprendimas dėl Kompensacijos tolesnio mokėjimo (nemokėjimo) bus priimtas nustatyta tvarka ir terminais, gavus sprendimą iš CDMEK dėl profesinės ligos nustatymo.

52.       Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. sprendimu, su skundu 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. (11.1)I-1987 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos nemokėjimo“ nurodė teisės aktus, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais bei draudimo išmokų skyrimo, priimtus sprendimus dėl pareiškėjai paskirtos ir mokėtos Kompensacijos. Informavo, kad pareiškėjos buvęs darbdavys UAB „Žemaitijos spauda“ ginčijo pareiškėjai nustatytą profesinę ligą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino CDMEK 2017 m. kovo 9 d. išvadą ir įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą „Dėl V. S. profesinės ligos patvirtinimo pagrįstumo“. CDMEK, atlikusi pakartotinį tyrimą, 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga pareiškėjai diagnozuota nepagrįstai ir įpareigojo darbo medicinos gydytoją B. G. surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Vadovaudamasis Profesinių ligų nuostatais bei CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvada, gydytojas 2019 m. liepos 25 d. surašė naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame nurodyta, kad duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data yra 2019 m. liepos 25 d. VSDFV nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, gavęs minėtą aktą, pagrįstai nutraukė Kompensacijos mokėjimą. VSDFV skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2020 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino CDMEK 2019 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-589 ir įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Teismas sprendime nenurodė, kad lieka galioti Ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. surašytas Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, kuriuo pareiškėjai nustatyta profesinė liga, o pavedė iš naujo atlikti tyrimą. Teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad CDMEK gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai sustabdė Kompensacijos pareiškėjai mokėjimą iki bus gauta nauja CDMEK išvada. Tik gavus CDMEK išvadą dėl profesinės ligos nustatymo (nenustatymo), bus priimtas sprendimas dėl Kompensacijos mokėjimo atnaujinimo (neatnaujinimo).

53.       Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.), profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Šio įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. <…> Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau– ir Tyrimo nuostatai), nustatančių pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita, 28 punkte numatyta, kad darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato. Tyrimo nuostatų 31 punkte numatyta, kad darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą (3 priedas), įteikia jį darbuotojui ir per 3 darbo dienas paštu, faksu ar elektroniniu paštu išsiunčia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Tyrimo nuostatų 34 punkte numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (toliau – Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada) ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Pagal Tyrimo nuostatų 40 punktą, darbuotojas, darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutinkantys su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

55.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 17 d.), reglamentuojančių Komisijos uždavinį, funkcijas, teises, jos sudarymo ir darbo organizavimo, sprendimų įforminimo, Komisijos ir Komisijos sekretoriato darbo ir paslaugų apmokėjimo klausimus, 7 punkte numatyta, kad Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundus. Pagal šių nuostatų 8.3 papunktį, viena iš Komisijos funkcijų yra teikti išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo. Iš CDMEK nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ar nepagrįstumo įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą. Jei CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, CDMEK įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, apie tai nurodydamas Komisijos išvadoje (32 punktas). 

56.       Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad CDMEK nagrinėja ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta (nenustatyta) profesinės ligos diagnozė, taip pat turi įgalinimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą.

57.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 86 CDMEK apskundė buvęs pareiškėjos darbdavys – UAB „Žemaitijos spauda“. CDMEK 2017 m. kovo 9 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-199 konstatavo, kad pareiškėjos susirgimas yra profesinės kilmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu CDMEK 2017 m. kovo 9 d. išvadą panaikino ir CDMEK įpareigojo iš naujo išnagrinėti UAB „Žemaitijos spauda“ 2016 m. sausio 25 d. skundą „Dėl V. S. profesinės ligos patvirtinimo pagrįstumo“. CDMEK, atlikusi pakartotinį tyrimą, 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga pareiškėjai diagnozuota nepagrįstai ir Ligoninės darbo medicinos gydytoją B. G. įpareigojo surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Ligoninės darbo medicinos gydytojas B. G. 2019 m. liepos 25 d. surašė naują profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 64, kuriame konstatuota, kad nepakanka duomenų pareiškėjos profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sąlygų yra asmeniui nustatyta profesinė liga. Kaip minėta, 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 pareiškėjai nenustatyta profesinė liga, profesinės ligos diagnozės nenustatymo data nurodyta 2019 m. liepos 25 d. Nors pareiškėja šį aktą yra apskundusi CDMEK, tačiau Profesinės ligos patvirtinimo akte konstatavus, kad pareiškėjai profesinės ligos diagnozė nenustatyta, pareiškėja iš esmės neatitinka vienos iš netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo sąlygų. VSDFV Klaipėdos skyrius Sprendime atsisakydamas atnaujinti pareiškėjai netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą nurodė, kad neturi pagrindo atnaujinti pareiškėjai Kompensacijos mokėjimą, kadangi 2019 m. liepos 25 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 64 pareiškėjai nenustatyta profesinė liga. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu įpareigojo CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, todėl sprendimas dėl Kompensacijos tolesnio mokėjimo (nemokėjimo) bus priimtas nustatyta tvarka ir terminais, gavus sprendimą iš CDMEK dėl profesinės ligos nustatymo.

59.       Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad Kompensacijos mokėjimas jai turi būti atnaujintas nes galioja Ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86, kuriuo pareiškėjai buvo patvirtinta profesinė liga, teisėjų kolegija pažymi, jog CDMEK išnagrinėjus UAB „Žemaitijos spauda“ skundą ir atlikus pakartotinį tyrimą, 2019 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-589 konstatavo, kad profesinė liga pareiškėjai diagnozuota nepagrįstai ir įpareigojo Ligoninės darbo medicinos gydytoją B. G. surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, kuris ir buvo surašytas 2019 m. liepos 25 d. Nr. 64. Taigi surašius pastarąjį aktą, ankstesnis Ligoninės darbo medicinos gydytojo B. G. 2015 m. lapkričio 26 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 86 nebegali būti taikomas, nes vėlesniu aktu pirmesnis profesinės ligos patvirtinimo aktas yra paneigtas. Pažymėtina, kad teisinė sistema neleidžia tokios situacijos, kuomet vienu metu galiotų abu, vienas kitam prieštaraujantys, tuos pačius santykius reglamentuojantys profesinės ligos patvirtinimo aktai.

60.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Priešingai, iš teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė savo išvadas, o tai, kad pareiškėja su jomis nesutinka, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, tačiau nenurodė, kokius teisės aktus teismas taikė netinkamai.

61.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

62.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

63.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai                                        Rytis Krasauskas

                Ramutė Ruškytė

                                                                                                                 Skirgailė Žalimienė