Baudžiamoji byla Nr. 1-295-1157/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33096-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.;

2.1.10.1; 1.1.7.2.3; 2.3.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,

sekretoriaujant Justynai Višnievskajai,

dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,

kaltinamajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2024 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) 2025 m. sausio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2024 m. sausio 15 d.), paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

V. G., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 16 d., apie 18.25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ranka suėmęs už gerklės ir smaugdamas savo motiną D. T., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, be to, ranka suėmęs D. T. už galvos plaukų ir juos tempdamas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, smurtavo prieš savo šeimos narį. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.44 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,22 promilės etilo alkoholio koncentracija), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai D. T. į veidą, po ko tyčia abiejų rankų delnais suimdamas ją už gerklės, smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. spalio 13 d., apie 18.58 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija), žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą dešine ranka sudavė savo motinai D. T. į veidą, po ko, dėl smūgio jai nugriuvus ant grindų, tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų D. T. į kojų ir pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. sausio 1 d., apie 16.48 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija) žodinio konflikto metu, tyčia abiejų rankų delnais suimdamas motiną D. T. už kaklo, ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. sausio 1 d., apie 16.48 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija), žodinio konflikto, metu tyčia abiejų rankų delnais suimdamas (duomenys neskelbtini) J. T. už kaklo, jį smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. parodė, kad nieko neatsimena, tik kaip (duomenys neskelbtini) suėmė, iš visų įvykių vieną pripažįsta, kaip (duomenys neskelbtini) suėmė, o dėl motinos teigia, kad ji daug kartų melavo, kad jis ją lietė. Paaiškino, kad jei muštų, tai ji tikrai negalėtų vaikščioti ir kalbėti, jei jis būtų didelį smurtą davęs. Galimai buvo keletas kartų, kad susipyko ir susimušė. 2024 m. liepos 16 d. epizodo nelabai pamena, buvo sutikęs, kad padarė, atsiprašė, kad mamai buvo sukėlęs smurtą, dabar nepamena, kas buvo tą kartą, tada žinojo už ką. 2024 m. rugpjūčio 25 d., 2024 m. spalio 13 d., 2025 m. sausio 1 d., apie (duomenys neskelbtini) atsimena, kad buvo atsitikę, atsimena, kad paguldė ir paėmė už kaklo, laikė, ,,biškį“ užspaudė, po to mama pradėjo rėkti ir ją paleido, atvažiavo policija ir jį sulaikė. Mamos tikrai nepuolė. Tada su ja buvo daug atsitikimų, kad ji kvietė, neatsimena, kad mamą liestų, gal galėjo pastumti, bet ne mušti. Atrodo, kad jos negalėjo liesti. Kad (duomenys neskelbtini), tai atsimena gerai, bet mamos – ne. Paaiškino dėl įvykių, kurie įvyko 2024 m. rugpjūčio 25 d., kad neatsimena, gal galėjo būti, bet neatsimena. 2024 m. spalio 13 d. irgi neatsimena, nežino, ar galėjo taip būti. Gali būti, kad neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad turėjo (duomenys neskelbtini), nepamena, kas buvo mėnesį prieš ir po traumos. Būna, kad neatsimena, bet dažniausiai atsimena. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, pamena. Žino, kad galėjo išgerti ir neatsiminti kažko, negali pasakyti tiesiai šviesiai, bet būdavo, kad gerdavo ir gerdavo, nepamena, koks galėjo būti elgesys, kai išgerdavo. Paaiškino, kad mama jį dažnai nervina, toks jausmas, kad specialiai provokuoja, su (duomenys neskelbtini) taip pat būdavo, tiesiog susinervinęs negali savęs laikyti. Veikas vertina blogai, gailisi, bando negerti, dabar nebegeria, negali pasakyti, kiek tiksliai. Gėrė per naujus metus ir po jų gal, bet nieko nemušė, nuo sausio 5 d. iki sausio 10 d., tame tarpe, galėjo išgerti arba nuo sausio 8 d. iki sausio 9 d., tiksliai neatsimena, bet vakar dirbo nuo 9 val. iki 15 val., draugas prašė padėti, neoficialiai. Nurodė, kad oficialiai nedirba, negali pasidaryti sau tapatybės kortelės, nes neturi pinigų, šiandieną turi gauti, bet nežino, kelintą tiksliai, jei spės, nori pasidaryti kortelę, sužinos laiką, kada galės išvažiuoti dirbti iš Lietuvos. Geria su draugais, draugai finansuoja vietą, kur yra geriama, už alkoholį kartais moka draugais, o kartais jis.

Kadangi kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti lietuviškai moka. Psichikos ligomis neserga, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Gyvena su savo motina D. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo mamai. Vakar, t. y. 2024 m. rugpjūčio 25 d. buvo namuose, vartojo alkoholį su mama. Kartu su jais alkoholį vartojo jo (duomenys neskelbtini), J. T., kuris po tam tikro laiko nuėjo miegoti. Tai buvo dienos metu, apie 13.40 val. Tuomet dėl kažko su mama susiginčijo, sukonfliktavo, nepamena dėl ko, nes buvo neblaivus. Kiek pamena, suėmė jai dešine ranka už gerklės, palaikė apie 5 sekundes ir paleido. Mama tuo metu jam nieko nesakė. Galimai prieš tai sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį, to tiksliai nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo tai padaryti. Jis nuėjo į savo kambarį, pasiėmė savo daiktus, nuėjo į parduotuvę, grįžo prie namų, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl įvykio gailisi, nori atsiprašyti mamos, su ja susitaikyti. Ne pirmą kartą konfliktuoja su mama, tačiau vėliau jie susitaiko. Konfliktai vyksta dėl to, kad jo mama vartoja alkoholį, o jam tai nepatinka. Papildomos apklausos metu parodė, kad jam paaiškinta, kad kol vyksta tyrimas, privalo nebendrauti su mama, neieškoti su ja jokių kontaktų. Eis gyventi pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendrauja su juo. 2024 m. spalio 16 d., apklausos metu parodė, kad galvos traumų nėra turėjęs, į psichiatro ar narkologo įskaitą nėra įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjęs. Su jam pareikštu įtarimu susipažino, esmę suprato, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Nuo rugpjūčio mėnesio gyvena pas motiną D. T. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau po šio įvykio neturėdamas kur kitur apsistoti, kreipėsi į nakvynės namus, esančius (duomenys neskelbtini), ten ketina gyventi, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Prieš duodant parodymus, nurodo, jog jo motina turi (duomenys neskelbtini), net šiandien pas ją nuvyko ir prašė kartu vykti procesinių veiksmų atlikimui, tačiau ji buvo visiškai neblaivi ir nurodė, kad ji yra nukentėjusi ir dėl to niekur neprivalanti vykti. Paliko motiną visiškai girtą, daugiau su ja į kalbas nesivėlė. 2024 m. spalio 13 d., dienos metu, kartu su motina vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, jie suvartojo tikrai didelį kiekį, todėl jis įvykio metu kaip ir motina buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tikrai įvykio aplinkybes atsimena tik per miglą. Atsimena, jog jau vakaro metu tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas, dėl ko šis kilo, tikrai neatsimena, konflikto metu pamena kaip ranka sudavė vieną smūgį motinai į veidą, tikrai neatsimena, ar kumščiu sudavė, ar delnu. Po suduoto smūgio motina nugriuvo ant grindų, jai gulint, jis kojomis jai spyrė į įvairias kūno sritis. Kiek spyrių atliko, tikrai dėl savo būsenos neatsimena, tačiau visiškai sutinka, jog tiek spyrių, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Netrukus motina į namus iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę motinai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jį išvežė į nakvynės namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis neišpasakytai gailisi, savo motinos jis atsiprašė, tik klausimas, ar ji per savo daugiadienes tai atsimena. Tyrimo metu jis pas motiną į namus gyventi tikrai negrįš, gyvens nakvynės namuose. Jei tyrimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – gyventi atskirai – paskyrimo, tai nurodo, jog kardomosios priemonės skyrimo metu dalyvauti jis kategoriškai atsisako, prašo kardomąją priemonę paskirti rašytine tvarka, jam nedalyvaujant. 2025 m. sausio 2 d., apklausos metu parodė, kad prisipažįsta dėl vienos veikos. Su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja, sutinka duoti parodymus apie įvykį, nurodytą pranešime apie įtarimą. Psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiuo metu nevartoja. (duomenys neskelbtini), kiek pamena, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta, kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka iš dalies. Pamena, kad tarp jo ir jo (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas. Dėl ko šis kilo, jis nepamena, nepamena ir kas pirmas trenkė kam, ir ar išvis jie mušėsi. Pamena tik tai, kad jis jį smaugė dviem rankomis, ir viena kaire ranka, kol jis gulėjo savo lovoje. Nepamena, kiek laiko maždaug galėjo jį smaugti. Po to jis jį paleido ir nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko pas jį atėjo (duomenys neskelbtini) ir jo atsiprašė, nepamena, kokiais tiksliai žodžiais, bet pamena, kad dėl šio konflikto, jis nepamena, ar jo atsiprašė. Jis jam pasiūlė nueiti iki parduotuvės, jis sutiko. Jie išėjo iš buto į laiptinę, ir tada jis suprato, kad paliko savo piniginę su pinigais namuose. Pasakė šiam, kad tuoj grįš, nuėjo iki namų. Jam tik grįžus namo, iš karto atvyko policija ir pamena, kad mama jiems pasakė, jog jis ją smaugė. Jis tikrai nepamena, kad taip būtų daręs, ir šiaip mano, kad negalėtų to padaryti. Prieš maždaug du mėnesius pakeitė savo gyvenimo būdą: pradėjo bėgioti kiekvieną rytą po 30 minučių, pradėjo skaityti, klausyti knygas. Nežino, kodėl ji taip pasakė pareigūnams, gal nori, kad jis sėstų į kalėjimą. Pamena, kad po šio konflikto ji jam pasakė ,,Fsio, sėsi keturiems metams“. Girdėjo ir matė, kaip mama parodė policininkams didelį virtuvinį peilį (apie 30 cm dydžio) ir sakė, kad su tuo peiliu atėjo pas juos į kambarį ir jiems grasino. Nepamena, kad tą dieną kažką gamintų, kad jam reikėtų tokio didelio peilio. Iš jo pusės nebuvo jokių grasinimų, su peiliu pas juos į kambarį tikrai nėjo. Šiandien jaučia, kad jam yra sumuštas žandikaulis (veido dešinėje pusėje), sudraskyta dešinė ausis, taip pat jam skauda smakrą. Įtaria, kad jis taip pat sutrenktas. Labai gailisi dėl to, kad smaugė (duomenys neskelbtini), bet tą dieną jis tikrai nelietė savo mamos. 2025 m. vasario 26 d., apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas. Turėjo (duomenys neskelbtini), po įvykio į psichiatrus/psichologus nesikreipė, savo veiksmus pilnai supranta ir suvokia. Parodymus duos lietuvių kalba. Gynėjas nereikalingas. Lieka prie savo pirminių parodymų, 2025 m. rugpjūčio 25 d., apklausos metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, pilnai prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas. (duomenys neskelbtini), savo veiksmus pilnai supranta ir suvokia. Parodymus duos lietuvių kalba. Gynėjas nereikalingas. Parodo, kad lieka prie savo 2025 m. vasario 26 d., duotų parodymų dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2024 m. rugpjūčio 25 d. ir 2024 m. spalio 13 d. Taip pat parodo, kad 2025 m. sausio 1 d. tarp jo ir jo (duomenys neskelbtini) J. kilo žodinis konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Tikslios priežasties neprisimena, taip pat neatsimena, kas pirmas pradėjo fizinį kontaktą, ar šis apskritai įvyko. Atsimena tik tiek, kad tuo metu smaugė (duomenys neskelbtini) abiem rankomis, kai jis gulėjo savo lovoje. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko tai truko. Galiausiai jį paleido ir išėjo į savo kambarį. Ar 2025 m. sausio 1 d. smaugė savo motiną D. T., jis neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad tai galėjo įvykti ir kaltės neneigia. Buvo tuo metu itin neblaivus (t. 2, b. l. 35-39, 51-54, 71-73, 87-89, 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d., neatsimena, kurią konkrečiai valandą, jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos sūnaus V. G.. Abu buvo neblaivūs. Kiek atsimena, V. konflikto eigoje vieną kartą sudavė jai į veidą, kuria ranka ir į kurią konkrečiai veido sritį, ji neatsimena. Fizinį skausmą dešimtbalėje skausmo vertinimo skalėje vertintų 4 balais. Po ko jis atsistojęs iš priekio abiejų rankų delnais pradėjo ją smaugti. Šį fizinį skausmą vertintų 4 balais. Bute tuo metu taip pat buvo jos vyras, J. T., kuris tuo metu miegojo, taip pat buvo neblaivus. Šio konflikto jis nematė. Patyrusi smurtą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Į medikus, VTMT nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, civilinio ieškinio nereikš. Taip pat nori parodyti, kad 2024 m. spalio 13 d., apie 18 val. jai grįžus namo, (duomenys neskelbtini), su jos vyru, J. T., įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos sūnaus V. G., o būtent dėl to, kad šis miegojo ne savo lovoje, o jos lovoje. Žodinio konflikto eigoje, V. dešine ranka sudavė smūgius jai į veido sritį, į kurią sritį konkrečiai, nurodyti negali, nes neatsimena. Fizinį skausmą vertintų 3 balais. Po ko, jai nukritus ant grindų, V. abiem kojomis pradėjo ją spardyti į kojų, pilvo sritį. Kiek tiksliai spyrė kartų, neatsimena. Fizinį skausmą vertintų 4 balais. Tuo metu buvo neblaivi tiek ji, tiek jos vyras J. T.. Neatsimena, ar tuo metu J. T. buvo kambaryje ir ar matė, kaip prieš ją smurtavo jos sūnus. Buvo itin neblaivi, visų aplinkybių tiesiog neatsimena. Po šio įvykio į medikus, VTMT nesikreipė, nedarbingumo neturėjo, civilinio ieškinio nereikš. 2025 m. sausio 17 d., apklausos metu parodė, kad 2025 m. sausio 1 d., tarp jos ir jos sūnaus V. G. kilo žodinis konfliktas, dėl ko šis kilo, ji nepamena. Įtaria, kad galbūt jis vėl pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, sakydamas tokius žodžius kaip „suka“, „padla“, rėkdamas ant jos. Pamena, kad sūnus laikė peilį, kurį rado pas juos kambaryje ant stalo ir sakė „užmušiu“, tačiau nežino, kuriam iš jų jis tai sakė – jai, vyrui ar abiem. Taip pat nepamena, ar jis tą peilį padėjo kur nors ar numetė prieš artindamasis prie jos. Jis pradėjo artintis prie jos be peilio, o ji jį pastūmė nuo savęs. Po to jis suėmė ją abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Nepamena, kiek laiko tai truko, bet skausmą vertina 9 balais iš 10 balų sistemos. Jis ją smaugė tol, kol jos vyras, J. T., jį nuo jos nustūmė. Nelabai pamena, kaip jie vėliau aiškinosi konfliktą, bet jai rodos, jie mušėsi tarpusavyje. Tuo metu ji kvietė policiją. Konfliktas vyko jos ir vyro kambaryje. Daugiau nieko apie įvykį nepamena, nežino, ar jie mušėsi iki tol, kol atvyko policija, ar kur nors išėjo. Dėl patirtų sužalojimų įvykio dieną ji niekur nesikreipė. Ant jos kaklo po įvykio matomų žymių, tokių kaip poodinės kraujosruvos, nebuvo, bet galvą skaudėjo dar gal apie savaitę laiko. Sūnui dėl šio įvykio pretenzijų turi ir pageidauja, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 41-43, 157-159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju J. T. parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. buvo kartu su D. T. jų kambaryje. Po kurio laiko atėjo V., ir jie su D. pradėjo rėkauti vienas ant kito. Kodėl jie pradėjo ginčytis, negirdėjo, nes buvo nusisukęs ir žiūrėjo į savo telefoną, nelabai kreipė į juos dėmesį. Po kiek laiko pakėlė galvą ir pamatė, kaip V. smaugė (kiek pamena, abiem rankomis) jo žmoną D.. Tada jis iš karto šį patraukė nuo savo žmonos, nustūmė šį į šoną, link durų. Po to šis šoko ant jo – jis nukrito ant žemės tarp lovos ir stalo. Šis pradėjo jį smaugti abiem rankomis (pusę minutes tai tikrai, nes jis jau buvo pradėjęs praradinėti sąmonę), kol gulėjo ant žemės, smaugimo skausmą vertina 5 balais iš 10 balų sistemos. Gindamasis nuo stalo pasiėmė plastikinę pjaustymo lentelę ir trankė ja į jį tol, kol šis jį paleido. Mano, kad sudavė jam 6–7 kartus, ir tikriausiai bent kelis kartus pataikė į galvą. Po to, kai šis jį paleido, jis nuėjo į savo kambarį. Nematė, kad šis būtų laikęs rankoje peilį ar grasinęs užmušti jį ar D., nieko panašaus kaip ir negirdėjo. V. laiko savo šeimos nariu – šis su juo auga nuo vaikystės, nuo tada, kai šiam buvo (duomenys neskelbtini) metų (šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai). Dėl patirto įvykio savo (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi. Šis jo atsiprašė, ir jie susitaikė. 2025 m. vasario 21 d., liudytojo apklausos metu J. T. parodė, kad jam liudytojo teisės ir pareigos yra išaiškintos, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Pasižada nemeluoti, sakyti tik tiesą. Yra įspėtas, kad jeigu jis meluos, jo atžvilgiu bus pradėta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo. Sutinka duoti parodymus. 2024 m. rugpjūčio 25 d., dienos metu miegojo neblaivus, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute tuo metu buvo dar jo žmona D. ir jos sūnus V.. Visą dieną miegojo, todėl negirdėjo prasidėjusio konflikto tarp D. ir V. bei nematė smurtavusio prieš D. V., todėl įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali. Kalbant apie 2024 m. spalio 13 d., vakare, negali nurodyti konkrečios valandos, jis kartu su žmona D. T. grįžo abu neblaivūs namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo pamatė, kad V. miega jų lovoje, tad D. pradėjo šį žadinti ir paprašė, kad šis eitų miegoti į savo lovą. Tuo metu jis tame pačiame kambaryje užsisukęs žiūrėjo televizorių. Po to atsisukęs, pamatė, kaip V. abiem rankomis sugriebęs už kaklo smaugia D.. Jis nustūmė V. nuo D., o V. pradėjo abejomis rankomis smaugti jį. Jie abu susistumdė. Tuo metu D. iškvietė policijos pareigūnus. Po to dienos eigoje su V. susitaikė, atleido jam už jo veiksmus jo atžvilgiu. Nematė to momento, kuomet D. nukrito ant grindų ir V. pradėjo ją spardyti kojomis. Matė tik smaugiamą D.. Tą dieną buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Taip pat parodo, kad V. anksčiau buvo patekęs (duomenys neskelbtini) konfliktai ir smurtavimas prieš motiną (t. 1, b. l. 49-51, 153-155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. Ž. parodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 25 d., dirbant kartu (duomenys neskelbtini) K. K., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi (sklido alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba, svirduliavo) D. T.. D. T. nurodė, kad jos sūnus V. G. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį, dėl to D. T. patyrė fizinį skausmą. Bute taip pat buvo D. T. vyras J. T., kuris, pasak moters, įvykio metu neblaivus miegojo. D. T. nurodė, kad J. T. konflikto ir paties sudavimo nematė, kadangi miegojo. Bute V. G. nebuvo, D. T. nurodė, kad sūnus išėjo. Ant moters veido dešiniojo skruosto buvo matomas paraudimas. D. T. buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 3,32 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje. D. T. teigė, kad jos sūnus, būdamas neblaivus, suagresyvėja, galimai turi psichikos sutrikimų. Po to, pildant procesinius dokumentus automobilyje, šalia automobilio buvo pastebėtas V. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Asmuo buvo sulaikytas, jam nustatyta 1,22 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Asmuo teigė, kad prieš motiną nesmurtavo, o tik buvo suėmęs už galvos plaukų. V. G. buvo pristatytas į OVS (t. 1, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 13 d., iš budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko D. T., kuri paaiškino jiems, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 18:30 val. tarp jos ir sūnaus, V. G. įvyko žodinis konfliktas, nes jis miegojo ne savo lovoje. D. T. nurodė, kad konflikto eigoje jos sūnus V. dešine ranka sudavė į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų, tuo tarpu, D. T. nukritus, V. G. pradėjo spardyti D. T. kojomis, spyrė daugiau nei 10 kartų, tačiau tikslaus skaičiaus nenurodė. D. T. buvo patikrintas blaivumas. Jos iškvėptame ore nustatyta 2,41 prom. etilo alkoholio koncentracija. Dėl savo girtumo laipsnio, D. T. negalėjo paaiškinti visų įvykio aplinkybių ir vis keitė savo parodymus. Taip pat patikrintas V. G. blaivumas. Nustatyta 1,62 prom. V. G. įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Neatsimena, ar tuo metu bute buvo D. T. vyras J. T. (t. 1, b. l. 98-100).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu: „BPC skambučio įrašas (ID 92300893720, skambučio pradžia_ 2024-08-25 13_44_57).mp3“. BPC skambučio įrašo data 2024 m. rugpjūčio 25 d. laikas 13.44 val. Garso įrašo trukmė 2 minutės 51 sekundė. Skambučio įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris atidaromas per kompiuteryje naudojamą Windows Media Player. Paleidus garso įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPS) pokalbis su pranešėja (t. 1, b. l. 52-53).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas BPC Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas: BPC skambučio įrašas (ID 92312925460, skambučio pradžia_ 2024-10-13 18_58_46). Garso įrašo trukmė 00 min. 41 s. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Paleidus garso įrašą girdimi operatoriaus bei moters balsai (t. 1, b. l. 101-103).

2024 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įėjus pro duris patenkama į koridorių, dešinėje pusėje – vonios kambarys, kairėje pusėje – kambarys. Einant koridoriumi tiesiai, patenkama į kitą kambarį. Apžiūros objektas – kambarys po kaire puse. Kambarys miegamasis, kambaryje matosi bendra netvarka, ant grindų įvairūs daiktai bei maisto likučiai. Matomi girtavimo požymiai, kadangi yra tušti taros buteliai. Sulaužyti kai kurie baldai. Ant grindų išpiltas baltos spalvos skystis (t. 1, b. l. 82-90).

2025 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, įvykio vietos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, jo durys yra šarvuotos, (duomenys neskelbtini) spalvos. Patekus pro šias duris į butą, matomas siauras, šviesus koridorius, kuriame yra kairėje, dešinėje ir priekyje po vienas medines, šviesios spalvos duris. Dešinėje koridoriaus pusėje, durys veda į buto tualetą. Priekyje, patekus pro duris, patenkame į kambarį, kuriame, kairės sienos pusėje, yra šaldytuvas, spintelė. Priekyje yra balkonas, kurį nuo buto skiria plastikinis langas ir plastiku stiklu įstiklintos durys. Dešinėje kambario pusėje yra sofa–lova, ant kurios yra sudėti rūbai. Stovint tame pačiame kambaryje veidu į balkoną, po dešine puse yra virtuviniai baldai, o dešiniajame kampe yra plastikinis mažas kibiras, kuriame yra padėtas pranešime minėtas peilis. Kairėje koridoriaus pusėje yra durys, pro jas patekus, matome buto miegamąjį, kuriame ir vyko visas konfliktas. Stovint tarpduryje, po dešine puse matome medinį, baltos spalvos stalą, sofą–lovą, kuri yra išskleista ir ant jos paklota patalynė. Priekyje, stovint nuo durų, matome ant žemės primėtyta asmenų rūbų, maišų. Prie rausvos spalvos, medžiaginio rūbo, pranešime minėta moteris buvo paguldyta ir smaugiama savo sūnaus. Kairėje pusėje yra medinis, rudos spalvos krėslas, ant kurio yra prikrauta rūbų. Kaip moteris pasakojo, šioje vietoje sūnus laikė savo (duomenys neskelbtini) viena ranka, o kitoje rankoje laikė peilį. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 144-149).

2025 m. sausio 1 d. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), buto miegamajame kambaryje, apžiūrėtas asmuo D. T., siekiant užfiksuoti 2025 m. sausio 1 d., apie 18.48 val. padarytus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, ant kaklo kairėje pusėje matomi pavieniai paraudimai. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato (t. 1, b. l. 160-161).

2025 m. sausio 1 d. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buto miegamajame kambaryje, apžiūrėtas asmuo J. T., siekiant užfiksuoti 2025 m. sausio 1 d. apie 18.48 val. padarytus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, ant kaklo kairėje pusėje matomi pavieniai paraudimai, veido srityje, po kaire akimi matomas gumbas. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato (t. 1, b. l. 165-166).

2025 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) M. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad atvykus nurodytu adresu, buto durys buvo atviros. Tarpduryje pastebėjo vaikiną, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus. Pranešėja, D. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo užsidariusi tualete, ji taip pat buvo neblaivi. Vyro, J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal pranešimą buvo grasinta peiliu, jau namuose nebuvo, jis išėjęs, bandė susisiekti, telefonas buvo išjungtas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, pranešėja D. T. papasakojo, kad ji su savo vyru miegojo lovoje, tuomet sugalvojo nueiti iki tualeto. Išėjus iš tualeto, moterį be jokios priežasties pradėjo smaugti viena ranka jos sūnus, V. G.. Moteris negalėjo pasakyti tiksliai, kuria ranka jos sūnus smaugė. Tuomet, po smaugimo, jos vyras J. T. atėjo iš lovos ir nustūmė V. G. nuo moters ir tuomet vyrai tarpusavyje pradėjo muštis. Kuriuo metu V. G. pasiėmė peilį, moteris pasakyti negali, nes nuo smaugimo jos akyse aptemo, moteriai buvo sunku kvėpuoti. Moteris GMP pagalbos atsisakė. Moteris matė, kaip sūnus su viena ranka per gerklę paėmęs savo (duomenys neskelbtini) J. T., o su kita ranka laikydamas peilį prie kūno rėkė „(duomenys neskelbtini) dabaigsiu“. Tuomet (duomenys neskelbtini) toliau grūmėsi ir grumtynių metu peilis iškrito ant žemės iš V. G. rankų. Peilį moteris paėmė ir padėjo į jo vietą virtuvėje. Vyrai baigė grumtis ir tuomet moteris iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų nežinoma kryptimi, o sūnus išėjo į savo kambarį. Moteris patirtą skausmą pajuto ir jį 10 balų skalėje vertina 10 iš 10. Visos grumtynės vyko viename kambaryje, t. y. tėvų miegamajame. Jokių kraujo pėdsakų buto viduje nesimatė. J. T. paliko savo mobilųjį telefoną namuose. Pasak moters ir sūnaus, jis taip pat buvo neblaivus. Apvažiavę aplinkines teritorijas vyro nepastebėjo, susisiekti nėra galimybės. Apžiūrėjus moterį vizualiai, ant moters kaklo yra matomos smaugimo žymės, mėlynės. Bendraujant su V. G., šis teigė, kad buvo tik žodinis konfliktas, jokio fizinio smurto nebuvo, daugiau nieko nekomentavo, ant asmens smurto žymių nesimato (t. 1, b. l. 137).

2025 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juose buvo J. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendraujant su asmeniu, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3,21 prom. girtumas. Asmuo paaiškino, kad įvykusio konflikto metu jis bandė ginti savo žmoną, D. T. nuo agresyvaus sūnaus, V. G., (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. G. du kartus sudavė dešine ranka jam į veido sritį ir ėmė smaugti. J. T. pajautė fizinį skausmą. Daugiau su asmeniu pabendrauti nepavyko dėl jo girtumo (t. 1, b. l. 138).

Alkotesterių parodymai, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d., 15.20 val. V. G. nustatytas 1,22 prom. neblaivumas, 2024 m. spalio 13 d., 19.52 val. – 1,62 prom. neblaivumas, 2025 m. sausio 1 d., 18.35 val. – 1,58 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 26, 75, 139).

III.                      Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai) ?...? jų sutuoktiniai arba partneriai ?...?..

Taigi, ši veika objektyviai gali pasireikšti alternatyviais kaltininko veiksmais mušimu, ar kitokiu smurtavimu. Kitas objektyvusis šios veikos požymis – padariniai, minimo straipsnio dispozicijoje taip pat išdėstyti kaip alternatyvūs, t. y. padariniai gali pasireikšti fiziniu skausmu arba nežymiu sužalojimu, ar susargdinimu trumpam. Be to, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teisiamajame posėdyje kaltinamasis neatmetė galimybės, kad galėjo padaryti kaltinime nurodytas veikas ir parodė, kad nieko neatsimena, tik kaip (duomenys neskelbtini) suėmė, iš visų įvykių vieną pripažįsta, kaip (duomenys neskelbtini) suėmė, o dėl motinos teigia, kad ji daug kartų melavo, kad jis ją lietė. Paaiškino, kad jei muštų, tai ji tikrai negalėtų vaikščioti ir kalbėti, jei jis būtų didelį smurtą davęs. Galimai buvo keletas kartų, kad susipyko ir susimušė. 2024 m. liepos 16 d. epizodo nelabai pamena, buvo sutikęs, kad padarė, atsiprašė, kad mamai buvo sukėlęs smurtą, dabar nepamena, kas buvo tą kartą, tada žinojo už ką. 2024 m. rugpjūčio 25 d., 2024 m. spalio 13 d., 2025 m. sausio 1 d., apie (duomenys neskelbtini) atsimena, kad buvo atsitikę, atsimena, kad paguldė ir paėmė už kaklo, laikė, ,,biškį“ užspaudė, po to mama pradėjo rėkti ir jį paleido ir atvažiavo policija ir jį sulaikė. Mamos tikrai nepuolė. Tada su ja buvo daug atsitikimų, kad ji kvietė, neatsimena, kad mamą liestų, gal galėjo pastumti, bet ne mušti. Atrodo, kad jos negalėjo liesti, kad (duomenys neskelbtini),  tai atsimena gerai, bet mamos – ne. Paaiškino dėl įvykių, kurie įvyko 2024 m. rugpjūčio 25 d. – neatsimena, gal galėjo būti, bet neatsimena. 2024 m. spalio 13 d. irgi neatsimena, nežino, ar galėjo taip būti. Gali būti, kad neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad turėjo (duomenys neskelbtini), nepamena, kas buvo mėnesį prieš ir (duomenys neskelbtini), būna, kad neatsimena, bet dažniausiai atsimena. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, pamena. Žino, kad galėjo išgerti ir neatsiminti kažko, negali pasakyti tiesiai šviesiai, bet būdavo, kad gerdavo ir gerdavo, nepamena, koks galėjo būti elgesys, kai išgerdavo. Paaiškino, kad mama jį dažniai nervina, toks jausmas, kad specialiai provokuoja, su (duomenys neskelbtini) taip pat būdavo, tiesiog, susinervinęs negali savęs laikyti. Veikas vertina blogai, gailisi, bando negerti, dabar nebegeria, negali pasakyti, kiek tiksliai, gėrė per naujus metus ir po jų gal, bet nieko nemušė, nuo sausio 5 d. iki sausio 10 d., tame tarpe, galėjo išgerti arba nuo sausio 8 d. iki sausio 9 d., tiksliai neatsimena, bet vakar dirbo nuo 9 val. iki 15 val., draugas prašė padėti, neoficialiai. Nurodė, kad oficialiai nedirba, negali pasidaryti sau tapatybės kortelės, nes neturi pinigų, šiandieną turi gauti, bet nežino kelintą tiksliai, jei spės, nori pasidaryti kortelę, sužinos laiką, kada galės išvažiuoti dirbti iš Lietuvos. Geria su draugais, draugai finansuoja vietą, kur yra geriama, už alkoholį kartais moka draugais, o kartais jis.

Visų šių duomenų visuma (kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmenų apžiūros protokolai ir kt.) patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, kad V. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV.                      Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kadangi teismas šiuo nuosprendžiu konstatuoja, kad V. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytos 2024 m. liepos 16 d.), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja), šiuo nuosprendžiu bausmė jam skiriama ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (įvykdytą 2024 m. liepos 16 d.).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė penkis baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, laikytina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 118-133), nedirbantis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio, kartu paskiriant suderintus įpareigojimus. Skiriamos bausmės už 2025 m. sausio 1 d. veikas, bendrintinos apėmimo būdu, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, už kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje skiriamos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą V. G. yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, yra padarytos iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo dienos, todėl jais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. G. minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant švelnesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas V. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., 15.11 val., iki 2025 m. rugpjūčio 26 d., 14.35 val. ir nuo 2025 m. sausio 1 d., 18.45 val., iki 2025 m. sausio 2 d., 12.18 val. (t. 2, b. l. 29-30, 40-41, 62-65, 74-76).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

1)       kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie pirmojo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

2)       vokas, kuriame yra buitinės paskirties peilis, perduotas 2025 m. balandžio 16 d nutarimu į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas nukentėjusiajai D. T..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika, už kurios padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 25 d. veika), ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 13 d. veika), ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 1 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 1 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. G. skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apibojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti ir V. G. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4-6 dalimis, kartu su laisvės apribojimo bausme V. G. įpareigoti:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;

3) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. G. paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendį bei minėtame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 

1)       kompaktinį diską, saugomą voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

2)       voką, kuriame yra buitinės paskirties peilis, perduotą 2025 m. balandžio 16 d nutarimu į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiajai D. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                        Jurga Virgailienė Mečkauskienė