Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15530-1035/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13760-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. A., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Armėnijos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

              Y. A. 2016 m. spalio 16 d. 09.40 val. Vilniuje, Ukmergės g., vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Šiais veiksmais Y. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Y. A. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 1-2). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

              ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojantis asmuo neturi teisės jų vairuoti ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

              Y. A. kaltę padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš Y. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog jis firmos reikalais važinėja į įvairias šalis, neturėjo galimybės pakeisti teises į lietuviškas, prašo jam atleisti (b. l. 1-2). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 16 d. 09.40 val. Vilniuje, Ukmergės g. sustabdytas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Armėnijos pilietis Y. A.. Patikrinus per VRM CDB, paaiškėjo, kad jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 7 d. ir naujas išduotas nebuvo. Paaiškėjo, kad Y. A. nuolat deklaruoja gyvenamąsias vietas Lietuvos teritorijoje, paskutinį kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2015 m. spalio 18 d. ir iš jos nebuvo išvykęs, todėl jam išaiškinta, kad jo vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja ir turi būti pakeistas į Lietuvos Respublikos išduotą pažymėjimą (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą; Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Y. A. vairavo transporto priemonę 2016 m. spalio 16 d., neturėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors Y. A. policijos pareigūnams pateikė Armėnijos vairuotojo pažymėjimą Nr. MB826701, Saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Y. A. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nes nuo 2010 m. lapkričio 22 d. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį nuolat pratęsinėjo iki pat 2016 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 11-12), nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, registro duomenimis, Y. A. 2015 m. spalio 18 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir iš jos nebuvo išvykęs (b. l. 8-9).

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr. 106-4060) 2 punktą nuolatinė gyvenamoji vieta – yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Y. A., kaip nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, jo turimas Armėnijos vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties Y. A. privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Transporto priemonės vairavimas su kitos šalies (ne Europos Sąjungos) nacionaliniu vairuotojų pažymėjimu, prilyginamas transporto priemonių vairavimui neturint teisės jų vairuoti.

              Aptartas teisinis reguliavimas ir ištirti įrodymai patvirtina, kad Y. A. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

              Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į Y. A. asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 3-4). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Y. A. skirtina ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui (ATPK 30, 302 straipsniai).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Y. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

              Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16062485517. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

              Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

              Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš