(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Egidijui Kierui,

atsakovės atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius patikslintą ieškinį atsakovei Individualiai įmonei „Kabašinsko konsultacinė firma“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 207,21 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ paskirta namo Aludarių g. 2, Vilnius, administratore. Paaiškino, kad įvykus reorganizacijai UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęs UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu. Nurodė, jog atsakovė kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė savo prievolių tinkamai nevykdo, dėl to už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 7 207,21 Eur įsiskolinimas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nors jai nuo 2001 m. priklauso patalpos, esančios adresu Aludarių g. 2, Vilnius, tačiau jos yra tuščios, jose nėra nei elektros, nei šildymo, be to minėtose patalpose nėra vykdoma jokia veikla. Nurodė, kad nesutinka ir su ieškovės nurodytu laikotarpiu, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., tačiau jai pateikus prieštaravimus dėl byloje priimto įsakymo bei įrodomus apie įsiskolinimo nebuvimą, ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio nepateikė. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė jokių įrodymų apie įsiskolinimo sudėtį nepateikė, todėl nėra aišku už ką yra prašoma priteisti įsiskolinimą. Taip pat nurodė, jog jai kelia abejonių įsiskolinimo dydis, kadangi iš prie ieškinio pateiktų įrodymų nėra aišku kaip buvo paskaičiuotas būtent tokio dydžio prašomas priteisti įsiskolinimas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų – neapmokėtų sąskaitų faktūrų, todėl mano, jog prašomas priteisti įsiskolinimas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodė, jog, nuo 2016 metų startavus sistemai www.naujamiesciobustas.lt , jai visos per šią sistemą sugeneruotos sąskaitos buvo apmokėtos pilnai.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė ieškinio faktines aplinkybes tikslino ir pildė.

2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl skolos susidarymo aplinkybių, nurodydama, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 metų rugpjūčio 31 d. yra sumokėjusi 13 821,85 Eur dydžio sumą už suteiktas administravimo paslaugas, tuo tarpu per nurodytą laikotarpį suteiktos administravimo paslaugos sudaro 21 043,04 Eur; atsakovės nepadengta administravimo išlaidų suma sudaro 7 221,19 Eur. Įvertinus atsakovės atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 metų rugpjūčio 31 d. skolos likutis yra 7 221,19 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė mokėdama pirma eile dengia seniausią skolą – tai nepadengta skola susidarė laikotarpiu nuo 2013 metų rugpjūčio 1 d. iki 2020 metų rugpjūčio 31 d. pagal išrašytas sąskaitas. Visam įsiskolinimo laikotarpiui pagrįsti pateikė skolų valdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 metų rugpjūčio 31 d.

2021 m. sausio 18 d. (į bylą dokumentai pateikti 2021 m. sausio 19 d.) papildomuose paaiškinimuose ieškovė papildomai paaiškino, jog iš atsakovei išrašytų sąskaitų matyti, kad skola susideda iš kelių nekilnojamojo turto objektų. Visi nekilnojamojo turto objektai buvo priskirti vienam savininkui - atsakovei, todėl buhalterinės programos pagalba sąskaitų išskirti pagal objektus ir individualiai apskaičiuoti nėra galimybių. Atsižvelgdama į tai rankiniu būdu sudarė atskirą skolų valdymo ataskaitą, kurioje išskirti šie nekilnojamojo turto objektai pagal byloje pateiktas sąskaitas: (1) Aludarių g. 2-8, Vilnius; (2) Aludarių g. 2-10, Vilnius; (3) Aludarių g. 2-30, Vilnius; (4) Aludarių g. 2-34, Vilnius; (5) Aludarių g. 2-35, Vilnius; (6) Aludarių g. 2-40, Vilnius ir (7) Aludarių g. 2-41, Vilnius. Nurodytoje skolų valdymo ataskaitoje nėra nekilnojamojo turto objekto, adresu Aludarių g. 2, Vilnius, nes pastarasis nuosavybės teise atsakovei priklauso iki šiol. Pateiktoje ataskaitoje matosi už kurį laikotarpį buvo skaičiuoti nekilnojamojo turto objektams taikomi mokesčiai bei išminusuoti pagal atsakovės pateiktus nuosavybės perleidimo dokumentus. Nurodė, jog ginčo namui buvo atlikti stogo remonto darbai, kurių bendra suma su PVM yra 127 545,85 Lt (36 882,15 Eur). Paaiškino, jog ši suma buvo padalinta butų ir patalpų savininkams proporcingai pagal nuosavybės teise valdomą butų ir kitų patalpų plotą. Ginčo daugiabutis namas yra suskaidytas į kelis korpusus ir stogo remontas buvo atliktas tik daliai namo bei paskirstytas atitinkamiems korpusams. Nagrinėjamu atveju stogo remontas buvo atliktas namo korpusams, kurių butų ir kitų plotų savininkų plotų suma yra 4 697,88 kv. m. Stogo remonto išlaidų suma apskaičiuojama ir padalijama kiekvienam butų ir patalpų savininkui pagal formulę:

·       bendra darbų kaina/(namo arba atitinkamo(-ų) korpuso(-ų) plotas, pagal kurį skaičiuojami atlikti darbai) * buto arba kitos patalpos plotas = mokėtina suma buto arba kitos patalpos savininkui.

Kartu paaiškino, jog negali iš buhalterinės programos ištraukti sąskaitų, kurios būtų atvaizduotos iki euro įsigaliojimo galiojusia valiuta – litais. Pasikeitus valiutai buhalterinėje programoje buvusios sumos litais buvo konvertuotos pagal oficialų kursą į eurus, o anksčiau išduotos popierinės sąskaitos nėra saugomos. Pažymėjo, kad nesaugo atskirai popierinių sąskaitų pateiktų butų ir kitų patalpų savininkams, nes pastarosios yra ištraukiamos iš buhalterinės programos.

2021 m. kovo 31 d. papildomuose paaiškinimuose ieškovė be kito ko nurodė, jog pastebėjo, kad rankiniu būdu sudarytoje ataskaitoje, kurioje detalizuota skola dėl objektų, esančių (1) Aludarių g. 2-8, Vilnius, (2) Aludarių g. 2-10, Vilnius, (3) Aludarių g. 2-30, Vilnius, (4) Aludarių g. 2-34, Vilnius, (5) Aludarių g. 2-35, Vilnius, (6) Aludarių g. 2-40, Vilnius ir (7) Aludarių g. 2-41, Vilnius, įsivėlė smulki klaida, todėl pateikė pataisytą ataskaitą dėl šių objektų. Nurodė, jog negali pateikti duomenų už iki ginčo laikotarpio atliktus remonto darbus, nes duomenys yra pernelyg seni. Papildomai pažymėjo, kad šiame periode priskaičiuoti mokesčiai neįeina į ieškinio reikalavimą. Dėl 2013 m. balandžio mėnesio sąskaitoje esančių remonto darbų nurodė, jog prideda buhalterijos pateiktą Šildymo ir kašto vandens sistemos remontų priskaitymo lentelę ir atliktų darbų aktą, iš kurių matyti kokia suma kiekvienam klientui priskaičiuota (pagal mokėtojo kodus ir plotus galima matyti apskaičiavimo principą). Dėl 2013 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių sąskaitose esančių darbų nurodė, jog teikia 2013 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių stogo remonto priskaitymo lenteles ir atliktų darbų aktus. Paaiškino, jog buhalterijos priskaitymo lentelėje ir atliktų darbų akte sumos skiriasi, nes remonto darbai buvo skirstomi pagal korpusus. Bendras plotas remonto darbams yra 3 178,67 kv. m, (Korpusai 2-1 ir 2-3). Konkrečiu atveju buvo skaičiuojama korpusui 2-3. Pagal pateiktas buhalterines lenteles galima matyti bendrojo namo (korpuso) plotą pagal kurį buvo atliktas priskaičiavimas.

2021 m. balandžio 20 d. papildomuose paaiškinimuose ieškovė pateikė į bylą šešis atsakovės 2012 m. liepos 31 d. pasirašytus vekselius, kurių bendra suma sudaro 11 963,29 Lt, kas sudaro 3 464,80 Eur. Nurodė, jog pasirašydama šiuo vekselius atsakovė sutiko su esančia skola, o vekselių pasirašymas buvo skirtas išdėstyti skolos mokėjimus, tačiau net ir išdėsčius skolą, atsakovė jos negrąžino. Pažymėjo, jog iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad 2012 m. liepos mėnesį atsakovės skola būtent ir sudarė minėtą 3 464 Eur sumą. Taip pat nurodė, jog nemano, kad administratoriui mokamos sumos galėtų būti prilygintos periodinėms išmokoms, o atlikti stogo remonto darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tenkintinti. Pažymėjo, jog vekseliai į bylą buvo pateikti tikslu parodyti, jog dėl atsakovės įsiskolinimo 2012 m. liepos 31 d. tarp šalių ginčo nebuvo; ši suma užfiksuota skolų valdymo ataskaitoje 35 eilutėje.

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog ieškovė kaip savo srities profesionalė turi pareigą tinkamai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat tinkamai pagrįsti suteiktas administravimo paslaugas, pateikdama pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Mano, jo teismas neturėtų nei skatinti nei toleruoti tokios situacijos, kuomet yra užauginama didelė skola, kuri nėra pagrįsta pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Prašė taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą įmokoms po 2016 m. sausio 14 d. Nurodė, jog ginčas iš esmės yra dėl menamo stogo remonto. Atkreipė dėmesį, jog jos žiniomis kiti bendraturčiai sąskaitų už tokį remontą nėra gavę. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra nei sutarties nei tinkamai įformintų darbų priėmimo aktų, nei atliktų mokėjimų už menamai atliktus darbus. Abejonių dėl atliktų darbų realumo taip pat kelia aplinkybė, jog juos atliko kita administravimo paslaugas teikianti, susijusi bendrovė, kuri šiuo metu jau išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškinio tenkinimo atveju prašė atsižvelgti į ieškovės atstovų keitimąsi ir būtinumą daug kartų tikslinti ieškinio reikalavimus, bei į tai, jog dėl to posėdžiai buvo atidedami, tačiau ieškovė už kiekvieną dėl jos kaltės atidėtą teismo posėdį pateikė bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas priteisti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB Mano būstas Vilnius paskirta daugiabučio namo, esančio Aludarių g. 2, Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovei IĮ „J. Kabašinsko konsultacinė firma“ nuosavybės teise minėtame pastate šiuo metu priklauso vienos negyvenamos patalpos – Slėptuvė, unikalus Nr. 1094-0048-6020:0012. Tačiau ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų rugpjūčio 1 d. iki 2020 metų rugpjūčio 31 d. atsakovė skirtingais laikotarpiais nuosavybės teisėmis ginčo pastate valdė dar 6 patalpas – butus, esančius Aludarių g. 2-8, Vilnius, Aludarių g. 2-10, Vilnius, Aludarių g. 2-30, Vilnius, Aludarių g. 2-34, Vilnius, Aludarių g. 2-35, Vilnius, Aludarių g. 2-40, Vilnius ir Aludarių g. 2-41, Vilnius.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 7 207,21 Eur skolą už ginčo laikotarpiu neapmokėtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas.

Ieškinys grindžiamas atsakovei ginčo laikotarpiu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose išlaidos už bendrosios dalinės administravimą bei išlaikymą išskirtos kiekvienai atsakovės atitinkamu laikotarpiu valdomai patalpai ir ieškovės parengta viso įsiskolinimo skolų valdymo ataskaita. Atsakovė su pareikštu ieškinius nesutiko, nurodydama, jog prašomas priteisti įsiskolinimas nėra pagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kartu pripažino, jog ginčas iš esmės kilo dėl už stogo remonto darbus paskaičiuotų sumų už 2013 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius bei prašė taikyti ieškinio senatį.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovei ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1564-232/2020, 19 punktas). 

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašomai skolai pagrįsti pateikė atsakovei išrašytas sąskaitas su paslaugų išlaidų paskaičiavimais, nurodydama, jog popierinės sąskaitos nėra saugomos, o kompiuterinėse sistemose esančios sąskaitos yra automatiškai konvertuotos į eurus, todėl litais išrašytų sąskaitų faktūrų pateikti negalinti. Abejoti tokiais ieškovės paaiškinimais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, jog gyventojams skirtos popierinės elektroninių dokumentų formos yra atspausdinamos iš elektroninių įrenginių bei skolos susidarymo laikotarpį, yra tikėtina, jog litais išrašytų sąskaitų faktūrų ieškovė pateikti negali dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus pažymėtina, jog visą tą laikotarpį atsakovei skirtos sąskaitos faktūros turėjo būti jai siunčiamos atitinkama tuo metu galiojusia valiuta, o jų negavusi ar nesutikdama su valiutų konvertavimu ar nurodytomis sumomis, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga savininkė (bonus pater familiais), turėjo visas galimybes kreiptis į administratorių, reikalauti paaiškinimų ir paskaičiuotų sumų pagrindimo. Atitinkamai teismas atmeta atsakovės poziciją apie tai, jog ieškinys negali būti tenkinamas dėl pirminių apskaitos dokumentų nepateikimo, kaip nepagrįstą.

Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atlikto pastato stogo remonto išlaidų pagrindimo. Išlaidos už šį remontą atsakovei buvo paskaičiuotos sąskaitose už 2013 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius. Pagal į bylą pateiktą valdymo ataskaitą ir už minėtus mėnesius išrašytas PVM sąskaitas faktūras matyti, jog už 2013 m. liepos mėnesį atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 3 799,18 Eur sumai, už 2013 m. rugpjūčio mėnesį – 4 801,74 Eur sumai (valdymo ataskaitos 47 ir 48 eilutės); iš jų už stogą pagal liepos mėnesio sąskaitą faktūrą – 2 525,24 Eur (346,41 + 318,90 + 151,85 + 667,91 + 157,31 + 267,16 + 269,42 + 345,28), pagal rugpjūčio mėnesio sąskaitą faktūrą – 3 138 Eur (458,20 + 421,81 + 883,45 + 208,08 + 353,38 + 356,37 + 456,71), iš viso – 5 663,24 be PVM, su PVM – 6 852,52 Eur.

Daugiabučio namo stogas yra bendro naudojimo objektas, butų ir kitų patalpų savininkams priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktai).

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016).

2021 m. sausio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. B. nurodė, jog stogo remontas buvo atliktas ne visam stogui, o išlaidos paskirstytos tik tam tikriems namo korpusams. Minėtų korpusų savininkų bendras plotas 4 697,88 kv. m, tačiau 2021 m. kovo 31 d. papildomuose paaiškinimuose minėtas atstovas nurodė, jog remonto darbai buvo skirstomi pagal korpusus, bendras plotas remonto darbams – 3 178,67 kv. m (korpusai 2-1 ir 2-3), o konkrečiu atveju išlaidos buvo skaičiuojamo korpusui 2-3. Bylos nagrinėjimo 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Egidijus Kieras negalėjo paaiškinti kaip konkrečiai buvo paskaičiuotos už stogą atsakovės mokėtinos sumos, kokia yra bendra remonto kaina ir kaip turėjo prisidėti atsakovė prie remonto išlaidų. Iš byloje esančių rašytinių advokato padėjėjo A. B. paaiškinimų matyti, jog stogo remonto išlaidos nebuvo dalinamos visiems bendraturčiams, o tik atskiriems korpusams, tačiau, nėra aišku koks yra bendras atskirų korpusų plotas ir kokiems korpusams buvo atliktas remontas. Pažymėtina, jog rašytiniuose paaiškinimuose minėti plotas skiriasi. Kita vertus, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kokia gi buvo remonto kaina: ieškovė pateikė iš viso 2 Atliktų darbų aktus už rugpjūčio mėnesius: Nr. STG-V13-249198 (25 676,20 Lt) ir Nr. STG-V13-225163 (62 206,06 Lt) ir vieną už liepos mėnesį Nr. STG-V13-063599-1 (65 339,79 Lt), visuose iš jų nurodyti Aludarių g. 2 darbai – čerpinio stogo remontas, stoto dangos remontas, kamino permūrijimas, latakų valymas, tačiau iš rašytinių įrodymų nėra aišku, ar stogo remonto išlaidos pagal tris atliktų darbų aktus buvo paskaičiuoti visiems gyventojams ar tik tam tikriems korpusams. Pažymėtina, jog 2021 m. sausio 18 d. papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog bendra remonto kaina su PVM yra 127 545,85 Lt, tačiau bendra remonto kaina pagal pateiktus 3 atliktų darbų aktus – 153 222,05 Eur. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog adresu Aludarių g. 2 yra keli savarankiški pastatai, kuriuos šalys vadina korpusais; atsakovei priklausę butai buvo skirtinguose korpusuose. Koks iš ieškovės į bylą pateiktų atliktų darbų aktas yra skirtas kokiam korpusui ir koks atitinkamo korpuso bendras plotas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, o ir ieškovės atstovai negalėjo to paaiškinti bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, todėl teismas neturi jokių galimybių patikrinti atsakovei paskaičiuotų sumų už stogo remontą teisėtumą, todėl reikalavimai šioje dalyje negali būti tenkinami, nes neįrodyti.

Kartu pažymėtina, jog minėti reikalavimai taip pat negalėtų būti tenkinami dėl jų faktinio patirimo pagrindimo byloje nebuvimo. Sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, jog ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių atlikto stogo remontą: į bylą nepateikta rangos sutartis/ sutartys, darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, o atliktų darbų aktai nėra pasirašyti nei vienos šalies. Atkreiptinas dėmesys, jog atliktų stogo remonto darbų rangovu atliktų darbų aktuose nurodyta administravimo paslaugas teikianti bendrovė – Mano būstas LT šiuo metu vykdo veiklą kaip UAB Mano Būsto priežiūra (Juridinių asmenų registro duomenys), t. y. bendrovė yra veikianti, tačiau atsakovei iškėlus abejones dėl realiai atliktų darbų ir minėtos bendrovės kaip rangovo veiklos ir suteiktų garantinių laikotarpių, ieškovė papildomų įrodymų – sutarties, pasirašytų stogo darbus pagrindžiančių rašytinių įrodymų nei pati teikė nei prašė išreikalauti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimai dalyje dėl stogo remonto išlaidų priteisimo atmestini kaip neįrodyti, todėl nepagrįsti, t. y. ieškinys dalyje dėl 6 852,52 Eur (stogo remonto darbai už 2013 m. liepos – rugpjūčio mėnesius) atmestinas; nesant ginčo dėl kitų ieškovės teiktų paslaugų, kitoje dalyje – 354,69 Eur dalyje tenkintinas pilnai.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.

Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą periodinėms įmokoms, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Tarp šalių kilo ginčo ar šis senaties terminas gali būti taikomas mokesčiams už bendrosios dalinės administratoriaus paslaugas. Ieškovė remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-108-450/2017 teigė, jog šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes periodinė išmoka - tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, tuo tarpu mokesčiai už komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo metų laiko sezono, suvartojamo kiekio ir jų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, atliktų darbų ir pan. Šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas nurodė, jog remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009.

Tačiau pažymėtina, jog vėlesnėje - 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 kasacinis teismas išplėtė CK 1.125 straipsnio 9 dalies normos taikymą mokesčiams, kurių dydis nėra visuomet konkretus, o paaiškėja pasibaigus konkrečiam periodui. Teismas nurodė, jog minėtoje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.

Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo išaiškinimą bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus mokesčiams, kurie turi būti mokami kas mėnesį ir kurių dydis, kaip ir palūkanų, paaiškėja tik pasibaigus konkrečiam periodui (mėnesiui), teismo vertinimu turi būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Tuo labiau, jog tokie mokesčiai yra mokami iš asmenų gaunamų einamųjų pajamų – darbo užmokesčio ar kitų, jam prilyginamų pajamų, jas būtina planuoti kas mėnesį, o jų nesumokėjus, kreditorius neturėtų delsti su skolų išieškojimų ir nekaupti skolos, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju, kai įsiskolinimo laikotarpį sudaro 7 metai, o laikotarpio pradžioje yra dar nuo 2010 metų susikaupęs likutis.

Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., 5 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas mokesčiams, paskaičiuotiems iki 2015 m. spalio 9 d. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas tik 354,69 Eur dalyje, o nuo 2015 m. spalio 9 d. paskaičiuoti mokesčiai viršija šią sumą, ieškinio senaties termino taikymas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs privatus juridinis asmuo privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo iš atsakovės priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atstovė prašė įvertinti ieškovės atstovų elgesį viso proceso metu, atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimai buvo tikslinami kelis kartus.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, nes prievolė atsiskaityti už teikiamas bendro naudojimo objektų administravimą atsakovei buvo žinoma, dėl įsiskolinimo priteisimo, iki šios bylos, buvo iškeltos mažiausiai dar dvi civilinės bylos supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškus prieštaravimus, šalys nesiėmė jokių veiksmų ginčo įsiskolinimui išsiaiškinti ir padengti. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovės atstovų kaitos ir negalėjimo atsakyti dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau pažymėtina, jog ir atsakovė negalėjo pateikti duomenų apie savo atliktus mokėjimus (kiek ir pagal ką mokėjo), tikslino savo poziciją dėl reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: ieškovės ieškinys dėl 7 207,21 Eur priteisimo patenkintas 4,92 procentais, priteisiant 354,69 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 4,92 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 95,08 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 162 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 0,87 Eur viešo registro išlaidas, 60 Eur advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ išlaidas už ieškinio parengimą, 332,75 Eur išlaidas už advokato padėjėjo S. L. pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdžio metu, 199,65 Eur išlaidas už advokato padėjėjo A. B. pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdžio metu ir 723,58 Eur advokato Egidijaus Kiero pasirengimą ir atstovavimą dviejų teismo posėdžių metu, iš viso – 1 316,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 235 Eur (360 + 455+ 240 + 180) advokato pagalbos išlaidas surašant atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžių metu (pažymėtina, jog į bylą du kartus pateikta ta pati sąskaita dėl 455 Eur išlaidų).  

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 64,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (4,92 procentai nuo 1 316,85 Eur), atsakovei iš ieškovės – 1 174,24 Eur (95,08 procentai nuo 1 235 Eur).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,79 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės IĮ „J. Kabašinsko konsultacinė firma“, juridinio asmens kodas 121312972, 354,69 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 69 euro centus) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,79 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei IĮ „J. Kabašinsko konsultacinė firma“, juridinio asmens kodas 121312972, iš ieškovės UAB Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, 1 174,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok