Administracinė byla Nr. TA-263-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01863-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad teko tris mėnesius būti Šiaulių TI, kamerose, kuriose nėra įrengtas normalus tualetas, nėra jokio privatumo, nes tualetai be uždarų kabinų. Dušai taip pat įrengti be kabinų ir taip pat nėra jokio privatumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė, kad labai išgyveno.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 6 d. kamerose Nr. 5, 15, 21, 23, 24, 25, 27, 48, 58 ir 65. Visose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės, todėl visiškai užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą. Sienelių aukštis kur kas didesnis, nei 1,5 metro, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Akivaizdu, kad nei kamerose esantys asmenys, nei užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.

5.       Atsakovo atstovas teigė, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Šiaulių TI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Nors pareiškėjas nurodė, kad dušų kabinų neskiria pertvaros, šis jo teiginys melagingas, pertvaros dušuose įrengtos 2014 metais.

6.       Atsakovo atstovo tvirtinimu, pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodė realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Tai leido daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Šiaulių TI pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui E. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

9.       Teismas, iš byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 14 d. pažymos Nr. 60/09-28865 nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 6 d., viso 86 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 65, 27, 5, 23, 48, 21, 24, 25, 58 ir 15, vienas arba su dar 1-4 asmenimis.

10.       Teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matėsi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš PDF ar OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,92 iki 2,32 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matėsi, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 15, 21, 25 ir 48 atitverti durimis, tačiau kamerose Nr. 23, 5, 27, 24, 65 ir 58 pakabintos užuolaidos. Teismas šiuo atveju, atsižvelgęs į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikė, jog privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 23, 5, 27, 24, 65 ir 58 nebuvo tinkamai užtikrintas. Nors kamerose Nr. 27 ir 24 pareiškėjas dalį laiko buvo laikomas vienas, tačiau jis galėjo būti matomas į kamerą įėjusių pareigūnų, todėl nebuvo galima laikyti, kad jo privatumas nebuvo pažeidžiamas. Taigi, teismas nustatė, kad dėl tokio sanitarinių mazgų įrengimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

11.       Teismas nustatęs, kad Šiaulių TI dušų patalpose įrengtos pertvaros, laikė, kad privatumas pareiškėjui buvo užtikrintas, todėl jo pretenzijos dėl dušo atmetė, kaip nepagrįstas.

12.       Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas Šiaulių TI aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (58 dienas) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 5 000 Eur. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertino būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13.       Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkintas dalyje, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

14.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

15.       Dėl sanitarinio mazgo įėjimo atitvėrimo atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, jog visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Šiaulių TI pažymi, kad užuolaidos, kuriomis atitveriami sanitarinio mazgų įėjimai, yra ne medžiaginės, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kuri yra nepermatoma, o dėl pakankamai didelio svorio, stabili, neblaškoma vėjo ir pan. Todėl, nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Kad užuolaidos apima visą įėjimo plotą bei dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvaro aukščio patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Taigi, Šiaulių TI įsitikinimu, tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

16.       Atsakovo atstovas, nurodo, kad teismų praktikoje bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu, tokį teiginį nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas, tačiau, atsakovo nuomone, teismas klaidingai interpretavo EŽTT teiginį, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad tokia išvada įtvirtinta 2015 m. kovo 10 d. sprendime byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan. Tačiau Šiaulių TI atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros buvo atskirtas vien tik užuolaida („the toilet is separated only by a curtain from the living area“). Priešingai nei nurodytoje byloje, Šiaulių TI sanitariniai mazgai iš esmės atitverti OSB plokštėmis arba mūrinėmis sienelėmis ir tik sanitarinio mazgo įėjimai, t. y. plotas, ne didesnis, nei įprastai užima durys, atitvertas užuolaida. Taigi, atsakovo atstovo įsitikinimu, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina privatumą naudojantis juo ne tik pagal nacionalinę teisę, bet ir pagal EŽTT praktikos reikalavimus.

17.       Šiaulių TI pažymi, kad duomenų, jog kas nors pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, neperspėjęs praskleistų užuolaidas, nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas jokių skundų, susijusių su sanitarinio mazgų įrengimu, atsakovui neteikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 6 d., atlyginimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 23, 5, 27, 24, 65 ir 58 nebuvo tinkamai užtikrintas. Nors kamerose Nr. 27 ir 24 pareiškėjas dalį laiko buvo laikomas vienas, tačiau jis galėjo būti matomas į kamerą įėjusių pareigūnų, todėl nebuvo galima laikyti, kad jo privatumas nebuvo pažeidžiamas. Taigi, teismas nustatė, kad dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo dušo įrengimo atmetė, kaip nepagrįstas.

20.       Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sanitarinio mazgo įėjimo nuo gyvenamosios kameros dalies atskyrimas užuolaida užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą, ne tik pagal nacionalinę teisę, bet ir pagal EŽTT praktikos reikalavimus. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjas nepatyrė tokio lygio išgyvenimų, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

21.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

22.       Kaip minėta, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija šiais aspektais – teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, taip pat, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui apskritai neturėjo būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais arba priteisiama suma turėjo būti mažinama.

23.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pareiškėjo privatumo užtikrinimu, sutinka su atsakovo atstovo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti aukštesnė nei 1,5 m mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovo atstovo teiginius dėl sanitarinių mazgų įrengimo patvirtina byloje pateikta sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė (b. l. 15–16), kurioje matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš PDF ar OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,92 iki 2,32 m. Be to, kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 18–20), matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 15, 21, 25 ir 48 atitverti durimis, o kamerose Nr. 23, 5, 27, 24, 65 ir 58 pakabintos nepermatomos užuolaidos. Taigi nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su tuo susijusias faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus šiuo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-238-822/2020; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keistinas.

24.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė tik už privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimą, pažeidimų dėl dušų įrengimo pirmosios instancijos teismas nenustatė.

25.       CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.

27.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria konstatuotas pažeidimas dėl sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo, bei pareiškėjui iš atsakovo priteista 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan