Administracinė byla Nr. A-1595-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02553-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 8 d. Tauragės AVPK areštinėje jis buvo laikomas perpildytoje kameroje, nesilaikant įstatymų nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo, antisanitarinėmis sąlygomis, kamera neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų apšvietimui, vėdinimui, nebuvo džiovyklos, netinkamai įrengtas tualetas, nebuvo spintelės ar lentynėlės tualeto reikmenims pasidėti, per mažas stalas, buvo drėgna, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, buvo parazitų, graužikų, nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, stresą, depresiją, akių, galvos skausmus, pablogėjo jo sveikata, jis kreipėsi į psichologus ir psichiatrus, jam buvo paskirtas gydymas. Nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui, nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Prašė nesivadovauti atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad areštinėse asmenys laikomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009). Visose areštinės kamerose tualetai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu (kameroje įrengtas 100 x 142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara). Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, jog kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė bei veidrodis. Laikantis Areštinių veiklos taisyklių 81 punkto reikalavimų, kamerose įrengtos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Pareiškėjas areštinėje buvo laikomas trumpai, todėl skunde nurodyti pažeidimai pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo. Buvimo areštinėje metu pareiškėjas nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-12466 nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar trimis asmenimis. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų atitikimo buvo atlikti 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. Jų metu Higienos normos HN 37:2009 24 punkto (policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas pateikti lentelėje) pažeidimų nenustatyta. 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte teigiama, kad 4-oje ir 5-oje kamerose mechaninė patalpų vėdinimo sistema veikia. Kiekvienoje kameroje yra įrengti langai su orlaidėmis, kurias galima atsidaryti. 2012 m. buvo pradėtas ir atliktas areštinės kapitalinis remontas, t. y. buvo išdažytos sienos, lubos, kai kuriose kamerose pakeistos grindys, seni čiužiniai pakeisti naujais, suremontuota dušinė. Stalai, esantys kamerose, atitinka nustatytus standartus. Šiuo metu kamerų languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, kurią atlieka specializuota įmonė, su kuria yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl areštinėje yra užtikrinami Higienos normos HN 37:2009 53 punkto reikalavimai. Pagal Areštinės veiklos taisyklių 83 punktą, areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami asmens higienos priemonėmis, tačiau taisyklėse nenumatyta, kad kamerose turėtų būti virvė išskalbtiems rūbams padžiauti. Vadovaujantis Areštinių veiklos taisyklėmis, visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas, dušas įrengtas pagal Higienos normos HN 37:2009 28 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 130 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
6. Teismas nustatė, kad pagal Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, policijos areštinių kamerose vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 5 d. kartu su trimis asmenimis. Iš bendro kameros gyvenamojo ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,42 kv. m), matyti, jog pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu jam teko 3,84 kv. m kameros ploto.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prieš tai paminėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 8 buvo laikomas kartu su trimis asmenimis, nepagrįstu laikė pareiškėjo skundo argumentą, jog jis negalėjo valgyti sėdėdamas prie stalo, nes kameroje buvo aštuoni asmenys.
8. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 37:2009 21, 23 ir 48 punktais, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu Nr. AK-153, kuriame nurodyta, jog atlikus operatyvųjį patikrinimą buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 8 įrengti neskaidraus stiklo langai, langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, nesandarūs, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia, kameroje ant sienų ir lubų yra pelėsių. Teismas pažymėjo, kad nepateikti įrodymai, jog prieš tai nurodyto operatyvaus patikrinimo metu nustatyti Higienos normos HN 37:2009 21, 23, 48 punktų pažeidimai buvo pašalinti, todėl pareiškėjo argumentus dėl Higienos normos HN 37:2009 21, 23 ir 48 punktų pažeidimo laikė pagrįstais.              
9. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 37:2009 20 punktu, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktu Nr. AK-117, kuriame nurodyta, jog atlikus planinį patikrinimą buvo nustatyta, kad areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio, taip pat 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu Nr. AK-153, kuriame nurodyta, jog aštuntoje kameroje nėra pažeisti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimai. Teismas, įvertinęs tai, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, be to, nustatyta, jog aštuntoje kameroje nėra pažeisti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimai, pareiškėjo skundo argumentą, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, laikė nepagrįstu.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentą, jog kameroje buvo graužikų ir buitinių parazitų, paneigė vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. vasario 12 d. ir kovo 12 d. areštinėje kenkėjų nepastebėta.
11. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 37:2009 58 punktu ir Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo aktu Nr. AK-1, kuriame nurodyta, jog lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešoje skalbykloje. Teisės aktais nereglamentuota, kad areštinės kamerose turi būti skirta vieta išskalbtiems rūbams padžiauti.
12. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 37:2009 60 punktu, kuriame numatyta, jog policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Areštinėje laikomų asmenų naudojimosi dušu registras patvirtina, jog kameroje Nr. 8 laikomi asmenys, tarp kurių ir pareiškėjas, 2014 m. vasario 28 d. buvo duše, todėl atitinkamas pareiškėjo skundo teiginys yra nepagrįstas. Be to, Higienos normoje HN 37:2009 nėra įtvirtinto reikalavimo duše pakabinti užuolaidas.
13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas areštinėje 9 paras buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nurodytą vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimą. Nepaneigta, kad pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiu kamera Nr. 8 neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21, 23 ir 48 punktų reikalavimų. Teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino pinigais (130 Eur), atsižvelgęs į pareiškėjo buvimo areštinėje trukmę, pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, aplinkybę, jog nėra įrodyta, kad areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų sutriko jo sveikata, byloje duomenų, jog pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai buvo jo laikymo areštinėje ginčo laikotarpiu pasekmė, nėra. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl kita pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III.

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
15. Pažymi, kad tarnybiniame pranešime, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nurodyta informacija apie jo buvimo areštinėje laikotarpį bei su juo buvusių asmenų skaičių yra netiksli. Iš areštinės jis išvyko 2014 m. kovo 6 d, o ne 5 d., tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti dokumentai kitoje administracinėje byloje. Į tai buvo atkreiptas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo dėmesys, tačiau jis į tai neatsižvelgė. Areštinės kameroje įrengtos 8 vietos, į tai turėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą.
16. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
17. Nurodo, kad nuo 2012 m. bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl pirmosios instancijos teismas iš jo turėjo išreikalauti jo medicininę knygelę, iš kurios būtų matyti jo sveikatai padaryta žala.
18. Atsakovas, atstovaujamas Tauragės AVPK, pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati konstatuotiems pažeidimams. Pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tekusi kameros ploto norma nuolat kito, pareiškėjas dėl kameros ploto ar kitų aplinkybių niekam nesiskundė, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo sveikata sutrikdyta nebuvo, taigi nebuvo padaryta pareiškėjui jokios žalos, atitinkamai pareiškėjo pažeistai teisei apginti būtų užtekę pažeidimo fakto pripažinimo.
20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
21. Pažymi, kad tarnybiniame pranešime nurodytas pilnai išbūtų areštinėje dienų skaičius. 2014 m. kovo 6 d. pareiškėjas išvyko, todėl ši diena tarnybiniame pranešime nurodyta nebuvo.
22. Mano, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti užtektų pažeidimo fakto konstatavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 6 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 15–17 ir 19 punktuose išdėstytų pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo bylos šalys neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
27. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 15 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-12466 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 13) nurodyta, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, su dar trimis asmenimis. Pareiškėjas atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad minėtame tarnybiniame pranešime yra padaryta klaida, nes iš tiesų jis areštinėje buvo laikomas iki 2014 m. kovo 6 d. (b. l. 67, 69). Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 77) pripažino, jog pareiškėjas iš areštinės išvyko 2014 m. kovo 6 d. Taigi pareiškėjas Tauragės AVPK buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 6 d., iš viso 9 paras. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė neteisingą pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK areštinėje laikotarpį (žr. šios Nutarties 6 p.), tačiau nustatė teisingą parų skaičių (žr. šios Nutarties 13 p.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti kitais tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis (pvz., dėl kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičiaus), tokių įrodymų nepateikė ar detalizuotų aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtu tarnybiniu pranešimu apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą. Pagrindo skaičiuoti vienam asmeniui tekusį kameros plotą bendrą kameros plotą (iš jo atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą) dalinant iš kameroje esančių lovų skaičiaus, esant nepaneigtiems duomenims apie kameroje laikytų asmenų tikslų skaičių, nėra. Bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pripažino, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą Tauragės AVPK areštinės kameroje 9 paras buvo pažeista, atitinkamai buvo pripažinti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pastarajam kyla atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies prasme.
28. Teisėjų kolegija sutinka su Nutarties 16 punkte nurodytais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo teisė į privatumą, jam esant sanitarinio mazgo zonoje, visą jo laikymo Tauragės AVPK areštinėje laikotarpį (9 paras) buvo pažeista. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo zonos nuo likusios kameros dalies atitvėrimas 120–130 cm aukščio pertvara nėra laikomas tinkamu asmens privatumo užtikrinimo prasme. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų ėmęsis kitų priemonių, užtikrinančių sanitarinio mazgo zonoje esančių asmenų privatumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas dar su trimis kitais asmenimis, todėl pareiškėjas tuo metu, kai buvo sanitarinio mazgo zonoje, buvo matomas šių kitų kameroje laikomų asmenų. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą, jam esant sanitarinio mazgo zonoje, buvo pažeista.
29. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 17 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsireikalavo duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau gautame jo sveikatos istorijos dublikate nėra nurodyta jokių pareiškėjo nusiskundimų, kuriuos jis nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kas liudytų apie jo patirtas ypatingas neigiamas pasekmes dėl laikymo Tauragės AVPK areštinėje sąlygų ginčo laikotarpiu (b. l. 32–35). Taigi atitinkami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
30. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 19 punkte nurodytus atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
31. Tokia pozicija yra grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
33. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
34. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, byloje nesant jokių aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 130 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo laikymo Tauragės AVPK areštinėje sąlygų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. D. (S. D.) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.