LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria patvirtintas hipotekos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SME Bank“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sakinta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Debitus“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Sakinta“ (toliau – ir atsakovė) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurioje buvo patvirtintas ir kreditorės UAB „SME Bank“ 1 250 531,81 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, kurį sudaro 1 070 000 Eur pirmojo etapo ir 180 531,81 Eur antrojo etapo finansiniai reikalavimai. 

2.       Kreditorė likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB) ,,Aganus“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,SME Bank“ 1 250 531,81 Eur finansinis reikalavimas. Atskirajame skunde nurodė:

2.1.                      UAB ,,SME Bank“ kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nepateikė įrodymų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą atsakovei. Tai, kad paskolos dydžiai nurodyti Kreditavimo sutartyje Nr. VKSME/202212/00783, Nr. IVKSME/202205/00709 ir Nr. IVKSME/202207/00367 (toliau – ir Kreditavimo sutartys), nereiškia, jog paskolos pinigai kredito gavėjai buvo išmokėti.

2.2.                      nėra galimybės patikrinti UAB ,,SME Bank“ nurodytų nesumokėtų palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų dydžių. UAB ,,SME Bank“ kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nepateikė sąskaitų ir mokėjimų suvestinės, banko sąskaitos išrašų, užskaitų aktų ar buhalterinių pažymų, registrų bei pažymos su atliktais nesumokėtų palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimais. Paskolos bei Hipotekos sutartys, pranešimai apie Kreditavimo sutarčių nutraukimą neįrodo UAB ,,SME Bank“ 1 250 531,81 Eur dydžio finansinio reikalavimo teisės į BUAB ,,Sakinta“;

2.3.                      Kreditavimo sutartimi Nr. VKSME/202212/00783 sutartos kompensuojamosios palūkanos (prievolės laiku nevykdymo atveju) per dieną sudaro 0,23 proc. (83,95 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202205/00709 – 0,08 proc. (29,2 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202207/00367 – 0,13 proc. (47,45 proc. per metus). Kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl jos turi būti mažinamos iki 0,02 proc. (7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną prievolės įvykdymo praleidimo dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

3.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, sutikus su LUAB ,,Aganus“ atskiruoju skundu, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB ,,SME Bank“ 1 250 531,81 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir klausimas perduotas nagrinėti iš esmės atskirame procese.

4.       Kreditorė UAB „SME Bank“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti apeliantės LUAB „Aganus“ skundą bei priteisti iš LUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų UAB „SME Bank“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

4.1.                      kreditorė UAB „SME Bank“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Kartu su šiuo pareiškimu kreditorė pateikė duomenis, pagrindžiančius jos finansinį reikalavimą;

4.2.                      prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymas užtikrintas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovei, tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis, jos 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo vienašališkai nutrauktos;

4.3.                      nėra aišku, kodėl kreditorė UAB „SME Bank“ turi pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, užskaitų aktus, buhalterines pažymas bei kitus apeliantės nurodomus dokumentus. Apeliantė nenurodė, ką konkrečiai nurodyti dokumentai gali patvirtinti ar paneigti įrodinėjant kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantei nenurodžius minėtų aplinkybių, kreditorė apeliantės nurodomų dokumentų neteikia;

4.4.                      UAB „SME Bank“ reikalavimo teisę į atsakovę įrodo tarp jos ir BUAB „Sakinta“ sudarytos Kreditavimo sutartys, atlikti pavedimai (kredito pinigų išmokėjimas), hipotekos sandoriai, kuriuos savo valia pasirašė atsakovė. Toks finansinis reikalavimas buvo įvardintas ir atsakovės restruktūrizavimo plano projekte, kuris yra šios bylos sudėtinė dalis, kuriame buvo pateiktas atsakovės kreditorių sąrašas, į kurį įtraukta ir UAB „SME Bank“. Atsakovės kreditorių sąraše UAB „SME Bank“ finansinis reikalavimas buvo nurodytas be apskaičiuotų palūkanų;

4.5.                      šalys sutartimi gali susitarti dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įstatyme numatyta tokių palūkanų norma taikytina tik nesant rašytinio susitarimo. UAB „SME Bank“ ir BUAB „Sakinta“, sudarydamos Kreditavimo sutartis, laisva valia susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio. BUAB „Sakinta“ su tokiomis sąlygomis sutiko, jas priėmė ir neginčijo. Nėra pagrindo taikyti 6 proc. įstatyme numatytą palūkanų dydį. BUAB „Sakinta“, kaip verslininkė, nusprendė pasiimti kreditą iš UAB „SME Bank“, turėjo visas galimybes susipažinti su Kreditavimo sutarčių sąlygomis ir priėmė sprendimą su jų sąlygomis sutikti. Gavusi kredito lėšas, BUAB „Sakinta“ naudojosi kreditorės pinigais, nekėlė pretenzijų dėl sutarčių sąlygų, kompensuojamųjų palūkanų dydžio.

4.6.                      Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad vartotojui leidžiama nustatyti kompensuojamąją paskirtį atliekančių netesybų dydį iki 0,05 proc. (18,25 proc. metinių palūkanų normą). Įstatymas leidžia net silpnesnei sutarties šaliai nustatyti didesnę kompensuojamųjų palūkanų normą nei ta, kurią siekia nustatyti LUAB „Aganus“. Kompensuojamųjų palūkanų mažinimas iki apeliantės prašomo kelis kartus mažesnio nei vartotojams numatomo dydžio pažeistų sutarties laisvės principą, iškreiptų Kreditavimo sutarčių šalių pusiausvyrą ir nepagrįstai suteiktų pranašumą BUAB „Sakinta“, kuri ilgą laiką nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino daugiau nei 1 mln. Eur skolos;

4.7.                      Kadangi BUAB „Sakinta“ ilgą laiką negrąžino įsiskolinimo UAB „SME Bank“, akivaizdu, kad kreditorė dėl to patyrė (patiria) nuostolius, kuriuos turi kompensuoti šalių sutartyse numatytos kompensuojamosios palūkanos.

5.       BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorė atsiliepime prašė patvirtinti UAB „SME Bank“ finansinį reikalavimą ir priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidų BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

5.1.                      UAB „SME Bank“ kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais pateikė Kreditavimo sutartis, sutartinės hipotekos sutartis, pranešimus dėl sutarčių nutraukimo, atsakovei jų nevykdant. Nemokumo administratorė turi pareigą patikrinti pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus, prieš juos pateikiant tvirtinti teismui. Nemokumo administratorė nustatė, kad kreditorė UAB „SME Bank“ išmokėjo kredito pinigus atsakovei. Papildomi dokumentai (atsakovės banko išrašai) nebuvo pateikti kartu su pirminiu finansiniu reikalavimu, tačiau tai nereiškia, jog nemokumo administratorė netikrino pinigų išmokėjimo fakto;

5.2.                      Atsakovei ir UAB „SME Bank“ sutarus dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, nėra pagrindo taikyti ne sutartyje, o įstatyme įtvirtintą kompensuojamųjų palūkanų dydį;

5.3.                      atsakovei prisiimant vis didesnius įsipareigojimus kreditorei UAB „SME Bank“, didėjo ir jos naujai prisiimamų įsipareigojimų palūkanų dydžiai, juo labiau kad atsakovė nevykdė (netinkamai vykdė) ankstesnių kreditavimo sutarčių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus;

5.4.                      įvertinus faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti kreditavimo sutartyse nustatytų kompensuojamųjų palūkanų dydį – 0,08 proc., 0,13 proc. ir 0,23 proc. – kaip neprotingą ar neatitinkantį rinkoje taikytų kompensuojamųjų palūkanų normų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditorės UAB „SME Bank“ 1 250 531,81 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 070 000 Eur pirmojo etapo ir 180 531,81 Eur antrojo etapo finansiniai reikalavimai; priteisė iš LUAB „Aganus“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovei BUAB „Sakinta“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB „SME Bank“ – 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad LUAB „Aganus“ teigė, jog UAB „SME Bank“ nepateikė pakankamai įrodymų apie suteiktą paskolą ir nesumokėtas palūkanas. Teismas įvertino priešingai, kadangi kreditorė pateikė duomenis, įrodančius kredito pinigų išmokėjimo faktą. Pateiktos Kreditavimo sutartys, atsakovės prašymai kredito pinigus išmokėti tretiesiems asmenims, mokėjimo pavedimų kopijos, Hipotekos duomenų ir Sutarčių suvaržymo registro išrašai bei pranešimai apie Kreditavimo sutarčių nutraukimą.

8.       UAB „SME Bank“ teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad su BUAB „Sakinta“ 2022 m. gegužės 20 d. sudarytos Kreditavimo sutarties pagrindu, atsakovei buvo suteiktas 430 000 Eur kreditas, kurio pinigai pervesti į UAB „Kernavės projektai“ sąskaitą; 2022 m. gegužės 22 d. sudaryta Kreditavimo sutartimi suteiktas 570 000 Eur kreditas, pinigai pervesti UAB „Austidėja“; 2022 m. gruodžio 23 d. sudaryta Kreditavimo sutartimi suteiktas 480 000 Eur kreditas, iš kurio 200 000 Eur pervesta į BUAB „Sakinta“ sąskaitą. Iš viso, atsižvelgus į sugrąžintas sumas, kredito  likutis sudaro 1 070 000 Eur, kurį teismas patvirtino kaip pagrindinį finansinį reikalavimą BUAB „Sakinta“ bankroto byloje.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl teisės ginčyti kompensuojamųjų palūkanų dydį, nurodė, kad, kaip matyti iš UAB „SME Bank“ kreditorinio reikalavimo, buvo prašoma patvirtinti dviejų rūšių palūkanas (mokėjimo ir kompensuojamąsias). Pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202205/00709 mokėjimo palūkanos sudaro 24 575,59 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 48 457,45 Eur (0,08 proc.). Pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202207/00367 mokėjimo palūkanos sudaro 24 547,82 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 49 522,57 Eur (0,13 proc.). Pagal Kreditavimo sutartį Nr. VKSME/202212/00783 mokėjimo palūkanos sudaro 10 965,32 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 22 463,02 Eur (0,23 proc.).

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorės UAB „SME Bank“ finansinis reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo yra pagrįstas, palūkanų dydis nustatytas Kreditavimo sutarčių specialiųjų sąlygų 3.5 papunktyje, palūkanų dydis numatytas kaip bazinės palūkanų normos ir maržos (9-9,5 proc.) suma. Jokių prieštaravimų LUAB „Aganus“ neteikė. Teismo posėdžio metu UAB „SME Bank“ atstovas išreiškė nuomonę, kad mokėjimo palūkanos turi būti priteisiamos pirmuoju etapu, tačiau teismui toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nemokumo administratorė prašė mokėjimo palūkanas patvirtinti antruoju etapu, kaip ir buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi.

11.       Nuspręsdamas, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismui mažinti priteistinų palūkanų dydį, teismas nurodė, kad turi vertinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kreditavimo sutartimi Nr. VKSME/202212/00783 įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos per dieną sudaro 0,23 proc. (83,95 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202205/00709 – 0,08 proc. (29,2 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202207/00367 – 0,13 proc. (47,45 proc. per metus). Pagrįsdamas turėtus nuostolius UAB „SME Bank“ atstovas pažymėjo, kad buvo paskolintos didelės pinigų sumos, kurios negrąžintos, Kreditavimo sutartys nutrauktos 2023 m. rugsėjo 28 d., nuo nutraukimo dienos mokėjimo palūkanos neskaičiuojamos, todėl kreditorė patiria nuostolius, negalėdama didelės sumos pinigų skolinti kitiems verslo subjektams.

12.       Pirmosios instancijos teismas pritarė UAB „SME Bank“ pozicijai, kad, nustatant palūkanų dydžio tinkamumą, būtina atsižvelgti į tai, jog kreditorė patiria realių nuostolių, nes negali naudotis paskolinta didele pinigų suma, kuri ilgą laiką negrąžinama. Nors teismui nebuvo paaiškinta, kaip buvo nustatytas kompensuojamųjų palūkanų dydis, pastebėta, kad palūkanos vėlesnėse sutartyse didėjo, tikėtina, dėl nepasitikėjimo BUAB „Sakinta“ gebėjimu laiku vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis. Kadangi kompensuojamųjų palūkanų dydis, palyginus su kredito suma, nėra per didelis, teismas nenustatė pagrindo jų mažinti ir patvirtino finansinį reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų prašoma apimtimi.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir šia nutartimi nemokumo administratorė buvo įpareigota informuoti apie tai kreditorius. Nemokumo administratorė 2024 m. liepos 31 d. pateikė prašymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2024 m. rugpjūčio 1 d., ir ši nutartis buvo išsiųsta kreditoriams, tačiau apie 2024 m. liepos 30 d. nutarties išsiuntimą įrodymų nepateikta. Todėl tikėtina, kad nemokumo administratorė kreditoriams jos neišsiuntė, dėl to LUAB „Aganus“ apskundė 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, manydama, kad ja patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti proceso dėl UAB „SME Bank“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pagal teismų praktiką, teismas turi teisę tikrinti, ar netesybos nėra per didelės, net ir be papildomo prašymo. Be to, nusprendžiant dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, teismas nėra saistomas ankstesnių įsiteisėjusių sprendimų privalomumo principo. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Kreditorė LUAB „Aganus“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      LUAB „Aganus“ pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „SME Bank“ 3 904 657,05 Eur finansinis reikalavimas. Teismas skundą nusprendė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nustatė žodinio bylos nagrinėjimo datą 2024 m. rugsėjo 2 d. 9.40 val., tačiau LUAB „Aganus“ atstovas V. G. negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo, vykdant valdybos nario pareigas Latvijoje, o po to iškart turėjo dalyvauti prioritetine laikomos baudžiamosios bylos nagrinėjime Šiaulių apygardos teisme. Nepaisant pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, teismas jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje teismo posėdis vyks vėliau tą pačią dieną, tačiau neatsižvelgė į V. G. užimtumą, vykdant pareigas Latvijoje (dalyvaus Latvijos bendrovės valdybos posėdyje).

14.2.                      Teismo posėdyje LUAB „Aganus“ atstovas nedalyvavo. Vilniaus apygardos teismas pažeidė kreditorės LUAB „Aganus“ procesines teises pareikšti nušalinimus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims – kreditorės UAB ,,SME Bank“ bei atsakovės BUAB ,,Sakinta“ atstovams, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kreditorės UAB ,,SME Bank“ bei atsakovės BUAB ,,Sakinta“ atstovų teismo posėdžio metu išdėstytiems argumentams ir samprotavimams. Be to, LUAB „Aganus“ atstovas neturėjo galimybės išsakyti baigiamąsias kalbą.

14.3.                      Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje kaip savo motyvus ir argumentus nurodė UAB ,,SME Bank“ atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus. Teismas neįvertino LUAB ,,Aganus“ atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl aiškiai per didelių Kreditavimo sutartyse nustatytų kompensuojamųjų palūkanų dydžių.

14.4.                      Pagal teismų praktiką, netesybos skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, tačiau kreditorius negali piktnaudžiauti šia teise siekdamas pasipelnyti, todėl įstatymo teismui suteikta teisė užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir kontroliuoti netesybų dydį, net jei šalys dėl jo susitarė. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra apribota vien šalių susitarimu. UAB „SME Bank“ nepateikė įrodymų apie realius ar tikėtinus nuostolius, kurie pagrįstų kompensuojamųjų palūkanų dydžio pagrįstumą.

14.5.                      Teismas nevertino pateiktų argumentų ir nesivadovavo nurodoma teismų praktika, kad kompensuojamosios palūkanos turėtų būti sumažintos iki 0,02 proc. LUAB ,,Aganus“ papildomai pažymėjo, kad teismai nagrinėdami klausimus dėl UAB ,,SME Bank“ ir (ar) kitų SME grupės įmonių taikomų kompensuojamųjų palūkanų dydžių jau yra pasisakę, jog tokios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir jos privalo būti sumažintos.

14.6.                      Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis (palūkanomis) pripažįstami atvejai, kai tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1 ar 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, tai sudaro 36,5–73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

14.7.                      Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, nors šalys paskolos sutartį sudarė laisva valia, po sutarties sudarymo bendrovė nereiškė pretenzijų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarydami aptariamą sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, bendrovė įsiskolinimo grąžinimo terminą yra praleidusi, tačiau teismo įvertinimu, 0,23 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną dieną arba 83,95 proc. metinės palūkanos yra aiškiai didelės, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, todėl yra pagrindas jas mažinti (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1073-924/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1148-656/2023).

15.       BUAB „Sakinta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti LUAB „Aganus“ atskirąjį skundą ir priteisti iš LUAB „Aganus“ administravimo išlaidų BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Atsakovė pabrėžia, kad apeliantė kartu su 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu dėl paskirto teismo posėdžio atidėjimo nepateikė dokumentų, susijusių su LUAB „Aganus“ atstovo nemokumo administratoriaus V. G., kaip valdybos nario, dalyvavimu Latvijos bendrovės SIA „Seriālu mājas“ 2024 m. rugsėjo 2 d. 8.30 val. valdybos posėdyje, t. y. nepateikė dokumentų, pateisinančių negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Pabrėžė, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugpjūčio 30 d. išsiųstame pranešime apeliantei, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad teismo posėdis Šiaulių apygardos teisme baudžiamojoje byloje  nuotoliniu būdu paskirtas 13.15 val., todėl teismo posėdžiai nesidubliuoja., t. y. ši priežastis nebuvo pripažinta svarbia paskirto teismo posėdžio byloje atidėjimui.

15.2.                      Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nepasisakė dėl kiekvieno apeliantės argumento, kurių visuma, teismui visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus aktualią teismų praktiką, buvo atmesta, kaip nepagrįsta, nėra ir negali būti pagrindu panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą skundžiamą nutartį.

15.3.                      Pažymėjo, kad LUAB „Aganus“ pateikiami argumentai, jog teismas turėjo vadovautis apeliantės nurodyta teismų praktika, nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, kadangi suformuotoje naujausioje kasacinio teismo praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta priešingai nei teigė LUAB „Aganus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

16.       Kreditorė UAB „SME Bank“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti apeliantės LUAB „Aganus“ skundą bei priteisti iš LUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

16.1.                      Nors apeliantė nurodė, kad negali dalyvauti 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje dėl to, jog dalyvaus valdybos posėdyje ir kitos baudžiamosios bylos nagrinėjime, tačiau apeliantė nei kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nei vėliau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi, jau vien tai patvirtina, kad neegzistavo sąlygos patenkinti apeliantės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo (CPK 246 straipsnis).

16.2.                      Visų pirma, nėra aišku, kokio dydžio kompensuojamosios (įsipareigojimų nevykdymo) palūkanos, apeliantės nuomone, nėra laikytinos pernelyg didelės ir yra pagrįstos. Viena vertus, apeliantė teigia, kad kompensuojamos palūkanos turi būti mažintinos iki 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną, kita vertus, nurodo, jog metinės kompensuojamosios palūkanos yra mažintinos iki 6 proc. Taigi, nėra aišku, kokios konkrečiai kompensuojamosios palūkanos, apeliantės nuomone, yra pagrįstos.

16.3.                      Antra, apeliantė klaidina bylą nagrinėjantį teismą ir nepagrįstai nurodo, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. VKSME/202212/00783 kompensuojamosios palūkanos sudaro 0,08 proc., pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202205/00709 – 0,13 proc., o pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202207/00367  – 0,23 proc. Kreditorė kartu su atsiliepimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra pateikusi įrodymus, pagrindžiančius Kreditavimo sutarčių sudarymą, pinigų išmokėjimą. Remiantis Kreditavimo sutartimi Nr. VKSME/202212/00783, šalys susitarė dėl 0,08 proc. kompensuojamųjų palūkanų. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2023 m. gegužės 24 d. pasirašė priedą Nr. 2 prie Kreditavimo sutarties Nr., kuriuo bendru šalių susitarimu pakeitė Kreditavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 3.6 papunktį ir nustatė, jog kompensuojamosios palūkanos sudaro 0,05 proc. Tokie patys pakeitimai tarp šalių buvo atlikti ir dėl Kreditavimo sutarties Nr. IVKSME/202205/00709, ir dėl Kreditavimo sutarties Nr. IVKSME/202207/00367.

16.4.                      Aplinkybę, kad kreditorė apskaičiavo 0,05 proc. kompensuojamąsias palūkanas atsakovei,  o ne, kaip neteisingai nurodo apeliantė, 0,08 proc., 0,13 proc., 0,23 proc., patvirtina ir prie atsiliepimo pateiktos kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo lentelės – iš jų matyti, kad kreditorė apskaičiavo ir prašė patvirtinti būtent 0,05 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Taigi, pagrįsta teigti, kad apeliantės samprotavimai apie tariamai per dideles kompensuojamąsias palūkanas, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra nepagrįsti ir negali būti laikomi pagrindu sumažinti apskaičiuotas kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 0,05 proc.

16.5.                      Teisinis reglamentavimas aiškiai nustato šalių teisę susitarti dėl kitokio kompensuojamųjų  palūkanų dydžio nei numatytas įstatyme. Be to, atsakovė ir kreditorė, yra verslininkės, turėjusios visas galimybes derėtis ir tartis bei laisva valia susitarę dėl atitinkamų Kreditavimo sutarčių sąlygų, įskaitant ir kompensuojamųjų palūkanų.

16.6.                      Aplinkybę, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja sumažinti atsakovės ir kreditorės laisva valia sulygtą kompensuojamųjų palūkanų dydį, įrodo ir tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad vartotojui leidžiama nustatyti kompensuojamąją paskirtį atliekančių netesybų dydį iki 0,05 proc. (18,25 proc. metinių palūkanų normą). Kitaip tariant, įstatymas leidžia net silpnesnei sutarties šaliai nustatyti didesnę kompensuojamųjų palūkanų normą nei ta, kurią siekia nustatyti apeliantė.

16.7.                      Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis, kreditorė negali įdarbinti piniginių lėšų pakartotinai ir gauti už tai mokėjimo palūkanų; negali tinkamai suplanuoti finansinių srautų. Dėl Kreditavimo sutarčių nevykdančios skolininkės ji patiria ir papildomas išlaidas, t. y. skolų administravimo, pretenzijų bei reikalavimų parengimo, siuntimo, nuolatinio komunikavimo, mokumo tikrinimo. Atitinkamai, dėl šių priežasčių skolininkams, kurie turi didesnę kredito riziką ir egzistuojant didesnei grėsmei, kad toks skolininkas nustatytais terminais neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, yra siūlomos didesnės kompensuojamųjų palūkanų normos, tokiu būdu ne tik sudarant galimybę asmenims gauti kreditą, bet ir pačiai kreditorei užsitikrinant atlyginimą galimų nuostolių, kurie padengtų bent minimalius jos nuostolius tuo atveju, jeigu skolininkas nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl ginčo esmės

19.       Teismas įvertino, kad Kreditavimo sutartyse sutartų kompensuojamųjų palūkanų dydis nėra aiškiai per didelis; nurodė, jog atsakovei buvo suteiktas didelis kreditas (trimis Kreditavimo sutartimis); prievolės vykdyti Kreditavimo sutartis atsakovė nevykdė ilgą laiką; be to, Kreditavimo sutartyse nustatyta palūkanų suma nėra didelė, ją lyginant su pasiskolinta pinigų suma. Teismas pabrėžė, kad netesybos turi būti teisingos bei protingos, tačiau nėra privaloma jas sumažinti iki minimalaus dydžio.

20.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad 1) pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės procesines teises, kadangi bylą išnagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant apeliantei, jai negalint pasinaudoti suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. teise teikti paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus, pasakyti baigiamąją kalbą. Apeliantė nurodė, kad ji pateikė prašymą atidėti teismo posėdžio datą, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėja rezoliucija prašymo nepatenkino, rezoliucijoje pasisakydama tik dėl vieno prašyme nurodyto argumento, dėl kitos priežasties, dėl kurios buvo prašoma atidėti paskirtą teismo posėdį, teismas apskritai nepasisakė. Taip pat apeliantė nurodė, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik kreditorės UAB „SME Bank“ argumentais, visiškai nevertindamas LUAB „Aganus“ argumentų, nesivadovavo apeliantės nurodyta teismine praktika. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Kreditavimo sutartimis sutartas  kompensuojamųjų palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl turi būti sumažintas.

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl apeliantės procesinių teisių (ne)pažeidimo įvertinimo; dėl tinkamo įrodymų vertinimo bei pagrindo (ne)mažinti šalių sutartimis nustatytas kompensuojamąsias palūkanas.

Dėl apeliantės procesinių teisių (ne)pažeidimo

22.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė LUAB ,,Aganus“, atstovaujamos V. G., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės UAB „SME Bank“ 1 250 531,81 Eur finansinis reikalavimas, nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 2 d. 9.40 val.

23.        2024 m. rugpjūčio 28 d. apeliantė pateikė prašymą perkelti teismo posėdžio datą. Prašyme nurodė, kad LUAB „Aganus“ atstovas, nemokumo administratorius V. G., 2024 m. rugsėjo 2 d., nuo 8.30 val., kaip valdybos narys, turi dalyvauti Latvijos bendrovės SIA „Seriālu mājas“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) adresu Sporta ielā 2, Rygoje, Latvijos Respublikoje, valdybos posėdyje, o po to turės dalyvauti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-519/2024, kuri pripažinta prioritetine ir kurioje teismo posėdis buvo paskirtas dar 2024 m. birželio mėn., t. y. ankščiau nei teismo posėdis buvo paskirtas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl LUAB „Aganus“ atstovas dėl užimtumo neturi galimybės dalyvauti paskirtame 2024 m. rugsėjo 2 d. 9.40 val. teismo posėdyje.

24.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija apeliantės prašymą atmetė, rezoliucijoje nurodė, kad iš LITEKO duomenų nustatyta, jog teismo posėdis baudžiamojoje byloje nuotoliniu būdu prasidės 13.15 val., todėl teismo posėdžiai abejose bylose nesidubliuoja.

25.       Kaip minėta, LUAB „Aganus“ teigia, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė jos teisę aktyviai dalyvauti bylos procese: pareikšti nušalinimus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus bei pateikti paaiškinimus, pasakyti baigiamąją kalbą. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas apeliantės prašymą ir jo netenkindamas, pasisakė tik dėl baudžiamojoje byloje paskirto teismo posėdžio įtakos teismo posėdžio įtakos, nagrinėjant kreditorės UAB „SME Bank“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, atidėjimui, tačiau visiškai nepasisakė dėl kito argumento, jog apeliantės atstovas, kaip valdybos narys, turėjo dalyvauti Latvijos bendrovės SIA „Seriālu mājas“ valdybos posėdyje, kuris vyko Latvijoje (Rygoje).

26.       CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

27.       Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021 21 punktas). 

28.       Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019 22, 23 punktai).

29.       Byloje nėra ginčijama, kad apeliantei ir jos atstovui apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantei, pateikusiai prašymą perkelti paskirto teismo posėdžio datą, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti duomenis, įrodančius apie jos atstovo dalyvavimą valdybos posėdyje Latvijoje, kadangi teismo posėdis dėl finansinio  reikalavimo tvirtinimo buvo paskirtas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi. Nors apeliantė laiku 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą perkelti teismo posėdžio datą, tačiau duomenų (įrodymų), pateisinančių jos negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl prašyme išvardintų priežasčių, iš viso nepateikė. Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad teismo posėdis Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-519/2024 nuotoliniu būdu paskirtas 13.15 val., todėl įvertino, jog teismo posėdžių laikas nesutampa, t. y. ši priežastis nebuvo pripažinta svarbia paskirto teismo posėdžio byloje atidėjimui.

30.       Kaip jau minėta, apeliantė rašytinių duomenų, kad jos atstovas teismo posėdžio dieną turi dalyvauti Latvijos bendrovės valdybos posėdyje, prie prašymo atidėti teismo posėdį, nepateikė. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentą, kad dėl kitos priežasties (atstovo dalyvavimo valdybos posėdyje Rygoje), kuri buvo įvardinta prašyme atidėti teismo posėdį, teismas iš viso nepasisakė, nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas rezoliucijoje, išspręsdamas apeliantės prašymą, nepasisakė dėl šio konkretaus argumento, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, tai nereiškia, kad teismas tokio argumento neįvertino, kadangi apeliantės prašymas buvo išnagrinėtas, jį atmetant. Minėta, kad pagal CPK 246 straipsnio nuostatas, apeliantei teko pareiga pagrįsti neatvykimą į teismo posėdį konkrečiais duomenimis, to neatlikus, pateiktas prašymas negalėjo būti tenkinamas. Taigi, apeliantei neįvykdžius pareigos, nustatytos CPK 246 straipsnio 2 dalyje, pateikti duomenis, pateisinančius neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti paskirtą teismo posėdį byloje. 

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

31.       Apeliantė LUAB „Aganus“ bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad Kreditavimo sutartimis sulygtos kompensuojamos palūkanos yra aiškiai per didelės ir prašė mažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį. Apeliantė skunde nurodo, kad Kreditavimo sutartimi Nr. VKSME/202212/00783 įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos per dieną sudaro 0,23 proc. (83,95 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202205/00709 – 0,08 proc. (29,2 proc. per metus), Kreditavimo sutartimi Nr. IVKSME/202207/00367 – 0,13 proc. (47,45 proc. per metus). Teigia, kad tokios kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl jos turi būti mažinamos  iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pastebėjo kreditorė UAB „SME Bank“, viena vertus, apeliantė skunde teigia, kad kompensuojamos palūkanos turi būti mažintinos iki 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną, kita vertus, nurodo, jog metinės kompensuojamosios palūkanos yra mažintinos iki 6 proc. Taigi, nėra aišku, kokia konkrečiai kompensuojamųjų  palūkanų norma, apeliantės nuomone, yra pagrįsta.

32.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

33.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

34.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023 25 punktas).

35.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje nurodytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Taigi kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 32 punktas).

36.       Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, šiuo atveju buvo prašoma priteisti tiek mokėjimo, tiek ir kompensuojamąsias palūkanas. Pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202205/00709 mokėjimo palūkanos sudaro 24 575,59 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 48 457,45 Eur (0,08 proc.); pagal Kreditavimo sutartį Nr. IVKSME/202207/00367 mokėjimo palūkanos sudaro 24 547,82 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 49 522,57 Eur (0,13 proc.); pagal Kreditavimo sutartį Nr. VKSME/202212/00783 mokėjimo palūkanos – 10 965,32 Eur, kompensuojamosios palūkanos – 22 463,02 Eur (0,23 proc.). Apeliantė mokėjimo palūkanų dydžio neginčija, todėl pasisakytina, ar yra pagrindas mažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį.

37.       Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

38.       Aiškindamas CK 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo atvejus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

39.       Kaip matyti iš UAB „SME Bank“ pateiktų Kreditavimo sutarčių, kiekvienoje iš jų, atitinkamai 2023 m. gegužės 24 d. šalys pasirašė priedą Nr. 2 prie Kreditavimo sutarties Nr. VKSME/202212/00783, priedą Nr. 4 prie Kreditavimo sutarties Nr. IVKSME/202205/00709, priedą Nr. 7 prie Kreditavimo sutarties Nr. IVKSME/202207/00367. Juose šalys bendru sutarimu pakeitė Kreditavimo sutarčių Specialiųjų sąlygų 3.6 papunktį ir nustatė, kad kompensuojamosios palūkanos sudaro 0,05 proc.

40.       Aplinkybę, kad kreditorė UAB „SME Bank“ atsakovei apskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas po 0,05 proc., o ne 0,08 proc., 0,13 proc. ar 0,23 proc., kaip klaidingai teigia apeliantė, patvirtina nutarties 39 punkte išvardintų Kreditavimo sutarčių priedai bei kreditorės UAB „SME Bank“ pateikiamos kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo lentelės. Šiuose skaičiavimuose aiškiai matyti, kad kreditorė apskaičiavo ir prašė patvirtinti būtent 0,05 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, ar kompensuojamųjų palūkanų dydis nėra aiškiai per didelis, vadovavosi Kreditavimo sutartyse įtvirtintais kompensuojamųjų palūkanų dydžiais (be pakeitimų), tačiau, iš esmės teisingai rėmėsi kreditorės UAB „SME Bank“ pateiktose lentelėse apskaičiuotų kompensuojamųjų palūkanų suma.

41.       Nustačius, kad šalys Kreditavimo sutartimis sulygo dėl konkrečių 0,05 proc. kompensuojamųjų  palūkanų, teisėjų kolegijos įvertinimu, atsižvelgiant į tai, jog Kreditavimo sutartis jos sudarė laisva valia, veikdamos kaip verslininkės, galėjo derėtis, tartis dėl konkrečių sutarčių sąlygų, tai patvirtina ir aptarti papildomi susitarimai prie Kreditavimo sutarčių, kuriais pirminis sutartas šių palūkanų dydis buvo sumažintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė (skolininkė) būtų kėlusi klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo. Be to, kaip nurodyta nutarties 31 punkte, apeliantės išdėstyta pozicija dėl mažintinos palūkanų normos nėra nuosekli, atskirajame skunde ji nurodo, kad turėtų būti taikoma 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną palūkanų norma, bei nurodo, jog kompensuojamosios palūkanos turėtų būt mažinamos iki 6 proc. metinių palūkanų normos. 

42.       Kita vertus, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių palūkanų dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Teisėjų kolegijos įvertinimu, šiuo atveju sutartinių kompensuojamųjų palūkanų dydį sumažinti iki apeliantės nurodytos 0,02 proc. normos už kiekvieną pradelstą dieną arba 6 proc. metinių palūkanų normos, nėra pagrindo. Koks palūkanų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgus į skolos susikaupimo laikotarpį (ilgą laiką atsakovė nevykdė prievolės pagal Kreditavimo sutartis), todėl kreditorė UAB „SME Bank“ negalėjo disponuoti jai priklausančiais pinigais; toks sumažinimas prieštarautų Kreditavimo sutartyse nustatytai šalių valiai. Be to, tiek UAB „SME Bank“, tiek atsakovė BUAB „Sakinta“ yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl palūkanų dydžio, šalių sutartyje sulygto dydžio kompensuojamosios palūkanos šiuo konkrečiu atveju nevertintinos kaip neprotingai didelės.

43.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

44.       Nurodytina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog  įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3608-701/2015). Taigi, būtent apeliantė, siekianti kreditorės UAB „SME Bank“ finansinio reikalavimo dalies sumažinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti šio finansinio reikalavimo dydžio neteisėtumą. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su apeliantės argumentais, turi tai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).

45.       Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, nepatikrino apeliantės pateiktų argumentų dėl aiškiai per didelių kompensuojamųjų palūkanų, nesivadovavo jos pateikta teismų praktika. Teisėjų kolegija nepritaria šiems apeliantės argumentams, kadangi, viena vertus, pačios šalys laisva valia sutartyse sulygo dėl 0,05 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų dydžio, kita vertus, kreditorės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius šioje byloje buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste. Todėl apeliantės skunde cituojama teisminė praktika, jei teismai ir tam tikrose situacijose yra pripažinę 0,1 ir 0,2 proc. palūkanų dydį kaip per didelį, šiuo atveju nėra reikšmingi. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė įrodymų įvertinimo pažeidimo.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų turinį, tiek bendrosios nuostatos, reglamentuojančios įrodymus, jų turinį, įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK XIII skyriaus pirmasis skirsnis), lemia, kad šalys turi pareigą teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikšmės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamą poziciją, bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

47.       Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad BUAB „Sakinta“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą patvirtinti UAB „SME Bank“ finansinį reikalavimą bankroto byloje visa apimtimi, kildinamą iš nenuginčytų tarp UAB „SME Bank“ ir atsakovės BUAB „Sakinta“ sudarytų Kreditavimo sutarčių, kuriose šalys susitarė ir dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, kuris iš esmės pirmosios instancijos teismo teisingai bei pagrįstai buvo pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas konkrečios situacijos apimtyje, t. y. kaip minimalus atlygis kreditorei už piniginės prievolės laiku neįvykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas patvirtinti kreditorės UAB finansinį reikalavimą BUAB „Sakinta“ bankroto byloje, nemažinant kompensuojamųjų palūkanų dydžio, yra teisingas ir pagrįstas, padarytas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami kompensuojamųjų palūkanų, nustatytų sutartyje, taikymo ypatumai bei tikslai, bei civilinio proceso teisės normas, kuriomis nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei pagrindai atidėti paskirtą teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios skundžiama instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

50.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

51.       Kreditorė UAB „SME Bank“ pateikė duomenis apie 1 800 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir prašo jas priteisti iš apeliantės administravimui skirtų lėšų. Šios teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. lapkričio mėn., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2024 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 196,4 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 878,56 Eur (0,4 x 2 196,4 Eur). Kreditorės UAB „SME Bank“ prašoma priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą.

52.       Atsakovė BUAB „Sakinta“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė tai patvirtinančius duomenis.

53.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jeigu jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

54.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių kreditorei UAB „SME Bank“ būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktais, 8.16 papunkčio nuostatomis, kreditorei UAB „SME Bank“ iš apeliantės LUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsakovės BUAB „Sakinta“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija nusprendžia priteisti atsakovei prašomą 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apeliantės LUAB „Aganus“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ (juridinio asmens kodas 303199012) administravimui skirtų lėšų 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „SME Bank“ (juridinio asmens kodas 305223469) ir 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei UAB „Sakinta“ (juridinio asmens kodas 305578146).

Teisėjos                                                Dalia Kačinskienė

       Asta Radzevičienė 

       Laima Ribokaitė