Civilinė byla Nr. e2-31518-1099/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25324-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
(S)
2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. E. F. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. E. F. 525 Eur skolą, 1 802,08 Eur palūkanas, 1,21 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (525 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu 2019 m. rugsėjo 13 d.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 3 d. UAB ,,4finance“ ir atsakovas A. E. F. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 777502005 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui 2015 m. balandžio 3 d. buvo suteiktas 75 Eur kreditas 30 dienų laikotarpiui su 198,30 proc. metine palūkanų norma; 2015 m. balandžio 16 d. buvo suteiktas 200 Eur kreditas 120 dienų laikotarpiui su 164,20 proc. metine palūkanų norma; 2015 m. birželio 25 d. buvo suteiktas 250 Eur kreditas 30 dienų laikotarpiui su 187,80 proc. metine palūkanų norma. Šias sumas pradinė kreditorė atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB ,,4finance“ 525 Eur negrąžinto vartojimo kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 525 Eur.
6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,4finance“ ir UAB „Gelvora“ 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 17-50-07 bei priedas Nr. 1 prie 2017 m. rugsėjo 28 d. Paskolų portfelio pardavimo sutarties, kurių pagrindu UAB „Gelvora“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą A. E. F. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 525 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 525 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 1 802,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, bei nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 75 proc. dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (525 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 1,21 Eur išlaidos už registruotos siuntos siuntimą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 328,29 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 52 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
7. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) skolos (negrąžinto kredito), 1 802,08 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus du eurus 8 ct) palūkanų, 75 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (525 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo tesime (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1,21 Eur (vieną eurą 21 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 328,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič