Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.4.3.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutavusios G. Z. įmonės „Dainera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė:
2019 m. lapkričio 18 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą G. Z. įmonei „Dairena“, remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi. Bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Nemokumas LT“.
2019 m. gruodžio 30 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankrutuojančios G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimus - kreditorius yra UAB „Inrent“ su finansiniu reikalavimu 16 267,64 Eur.
2020 m. vasario 13 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas pripažino G. Z. įmonę „Dairena“ bankrutavusia ir priėmė nutarimą kreiptis dėl išieškojimo iš įmonės savininkų turto.
Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-342-252/2020 dėl leidimo nukreipti išieškojimą pagal bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių reikalavimus į įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą.
Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones :
- areštuoti G. Z. įmonės „Dairena“ savininkui G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jo sutuoktinei D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini);
- uždrausti turto savininkui G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jo sutuoktinei D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis;
- uždrausti teismų sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį areštuoto turto realizavimą.
Nurodo, kad pareiškėja siekia patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus bei bankroto administratoriaus reikalavimą dėl bankroto administravimo išlaidų iš įmonės savininko ir jo sutuoktinės turto, o šių asmenų atžvilgiu yra pradėtos keturios vykdomosios bylos. Todėl gali atsitikti taip, kad bankroto proceso metu kurį nors turtą gali parduoti (priverstinai realizuoti) kuris nors antstolis. Tokiu būdu būtų pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, numatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Todėl yra būtina uždrausti ir priverstinį šio turto realizavimą vykdomosiose bylose.
Prašymas atmestinas.
Pagal įstatymą teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikomos priemonės turi būti proporcingos ir ekonomiškos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio išimtinio ir kt. asmenų interesus itin varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti priemones, nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. T.y., kai yra duomenų apie šių asmenų nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). T.p. nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
Kaip matyti iš pareiškimo tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Nenurodė, ar yra grėsmė, jog suinteresuoti asmenys G. Z., D. Z. ateityje gali vengti galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo byloje Nr. e2-342-252/2020 vykdymo, kad šie asmenys atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl nesant nurodytos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (aplinkybės, jog priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), pareiškėjos prašymas dėl pareiškime nurodyto turto arešto bei uždraudimo juo disponuoti negali būti tenkinamas.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo dėl uždraudimo teismų sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį turto, kurį prašoma areštuoti, realizavimą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų, antstolis priverstinį išieškojimą atlieka tik G. Z. (ne jo sutuoktinės) atžvilgiu. Be to vienas iš keturių išieškotojų yra bankrutavusios įmonės vienintelis kreditorius UAB „Inrent“, kurio reikalavimas ir antstolio vykdomuose išieškojimuose yra didžiausias. T.p. sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog kai bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės. Todėl pripažįstama, kad dėl nurodytų aplinkybių apie išieškojimus, antstolio pareigas, iškėlus nemokumo bylą neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, pareiškėjo nurodytos grėsmės, jog gali būti pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, numatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nėra, o pareiškėjos prašomos priemonės pritaikymas nebus ekonomiškas. Tai, teismo vertinimu, yra pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjas Vygintas Mažuika