Pirmosios instancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2S-506-425/2016

Dainius Strautininkas                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01168-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

3.3.1.14; 3.3.2.1; 3.4.4.11 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-36-857/2016 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja E. Č., ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. J. skundu dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0115/07/00913/1 prašė panaikinti antstolės I. B. 2015-11-09 patvarkymą Nr. S-2506/1 ir nurodė, kad su juo nesutinka, nes patvarkymu yra areštuota pinigų suma, iš kurios išieškojimas yra negalimas, be to iš išieškotinos sumos nėra atimtos pinigų sumos, sumokėtos valstybės išieškotojai.

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad antstolė pagrįstai priėjo išvados, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra įtrauktas į sąrašą turto ir pajamų, iš kurių negali būti išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, todėl iš skolininkui A. J. priteistos neturtinės žalos gali būti išieškomos pareiškėjo skolos pagal vykdomuosius dokumentus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A. J. neteikiant dukrai išlaikymo, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išieškotojai E. Č. nuo 2008-02-20 iki 2015-03-23 išmokėjo 3 226,46 EUR, 2015-04-03 patvarkyme A. J. išlaikymo įsiskolinimas, atėmus nurodytas minėto fondo išmokėtas pinigų sumas, todėl dvigubas išieškojimas nėra vykdomas.

Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą. Apeliantas nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nesilaikė įstatymų. Antstolės patvarkymas areštuoti A. J. turtines teises į pinigines lėšas, priteistas iš valstybės neturtinės žalos atlyginimui, pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą taisyklę, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai nebegali pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu bei kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė priteisti A. J. iš Valstybės 2000 EUR neturtinės žalos, todėl pareiškėjo teisė gauti žalos atlyginimą yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamo antstolės patvarkymo pagrįstumo ir jam suteikė didesnę galią nei Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui. Jei antstolės patvarkymas būtų vykdomas, liktų neįvykdytas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas ir būtų pažeisti įstatymų reikalavimai.

Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atsiliepimu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. J. skundą atmesti. Antstolė nurodė, kad įstatymas nedraudžia nukreipti išieškojimą į skolininkui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. LR teisingumo ministerija 2016-01-27 į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 2000 EUR, kurie paskirstyti 2016-02-09 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. BR-64.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjo A. J. pagal du vykdomuosius dokumentus (vykdomųjų bylų Nr. 0115/07/00912/1; 0115/07/01421/1): pagal  Biržų rajono apylinkės teismo 2003-03-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-77-01 vykdomas skolos išieškojimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojos E. Č. naudai, ir pagal Kauno apygardos teismo 2005-02-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-385 vykdomas 79,17 Eur (273,35 Lt) skolos išieškojimas, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Pareiškėjas skundžia antstolės 2015-11-09 patvarkymą, kuriuo antstolė areštavo skolininko A. J. turtines teises į 2 000 EUR piniginių lėšų, skirtų iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, nurodė skolininkui A. J., jog jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti, ar disponuoti turtine teise, nurodė LR teisingumo ministerijai areštuotas 2 000 EUR lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2015-09-15 sprendimo matyti, kad A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteistas 2 000 EUR neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimas. Pareiškėjas nurodo, kad areštuotos lėšos priklauso jam, o antstolė skundžiamu patvarkymu kišasi į teismų veiklą, paneigia Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Minėtos CPK dalies LI skyrius nurodo taisykles išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, o CPK 739 str. detalizuoja sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į minėtą sąrašą, t. y. įstatymai nedraudžia išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, kuri skolininkui priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CPK 688 str. 1 d. išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 str. 1 d. nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu iš valstybės pareiškėjo naudai priteisus 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, ši pinigų suma, priklausanti pareiškėjui, yra (buvo) LR teisingumo ministerijos sąskaitose, todėl antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias pas kitą asmenį ir nurodė LR teisingumo ministerijai šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdymo procesą reglamentuojantiems įstatymams nenumatant draudimo išieškoti iš neturtinės žalos ar iš lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, skundžiamas antstolės patvarkymas buvo priimtas pagrįstai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolė skundžiamu patvarkymu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo privalomumo nekvestionuoja, šis sprendimas nėra peržiūrimas ar keičiamas. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, priteistos lėšos priklauso pareiškėjui A. J. ir būtent dėl to antstolė išieškojimą nusprendė nukreipti į šią pinigų sumą. Pareiškėjo argumentas, kad, nukreipus išieškojimą į pinigines lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti, neturtinė žala nebus atlyginta ar bus paneigtas teismo sprendimo privalomumas, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi atitinkama suma pareiškėjui buvo priteista, o jos panaudojimas pareiškėjo kreditorių reikalavimams patenkinti atitinka ir paties pareiškėjo interesus, kadangi, padengus dalį skolos, sumažės pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams apimtis.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas              Laimantas Misiūnas