Civilinė byla Nr. 2A-1055-345/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

121.15.; 121.18.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovei D. V.,

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui  R. Z.,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams SĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė D. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 536,76 Lt skolos SĮ “(duomenys neskelbtini)”, 506,40 Lt skolos UAB “(duomenys neskelbtini)”, priteisti iš atsakovų 66 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad jai priklauso asmeninės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte. Pradedant nuo 2008 metų gegužės mėnesio ji gaudavo iš SĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-05-28 d. pertvarkytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) pranešimus, kad papildomai reikia mokėti už naujo lifto įrengimą name po 89,46 Lt kas mėnesį, o viso 536,76 Lt. Naujas liftas name buvo įrengtas, nes senasis nebuvo tinkamas naudoti. Namo aukštesniųjų aukštų gyventojai nusprendė, kad visą reikalingą lifto remontui sumą turi mokėti visi namo gyventojai. Nuo 2008 metų lapkričio mėnesio pasikeitė namo aptarnaujanti komunalinė įmonė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat pradėjo siųsti ieškovei pranešimus papildomai mokėti už naujo lifto įrengimą, pradedant nuo 2009 04 mėn. po 84,40 Lt kas mėnesį, o viso 506,40 Lt. Tokiu būdu, ieškovės skola už naujo lifto įrengimą name yra 1043,16 Lt. Ieškovė gyvena pirmame namo aukšte ir nė karto nesinaudojo namo liftu, taip pat ji nedavė raštiško sutikimo dėl įmokų už lifto įrengimą rinkimo. LR CK 4.83 str. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo. Be to, atsakovų reikalavimas apmokėti už naujo lifto įrengimą name prieštarauja Vilniaus miesto Tarybos 2004-06-23 d. sprendimui Nr. 1-423 dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos 2.4. p..

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė, kaip buto savininkė, kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, t.y. lifto atnaujinimo išlaidas.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ji gyvena pirmame aukšte ir liftu nesinaudoja. Nedavė raštiško sutikimo įmokoms. Reikalavimas mokėti mokesčius, kaip paslauga neteikiama prietarauja LR CK 4.83 str., 2004 m. birželio 23 d. Vilniasu miesto tarybos sprendimui Nr. 1-423 bei teisngumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Atsakovas SĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės argumentais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės argumentais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės D. V. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis  (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas ieškovės D. V. vardu. Atsakovas SĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008-05-28 d. pertvarkytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė ieškovei pranešimą, ragindamas papildomai apmokėti už naujo lifto įrengimą name po 89,46 Lt kas mėnesį, viso 536,76 Lt, o atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradedant nuo 2009 04 mėn. po 84,40 Lt kas mėnesį, viso 506,40 Lt. Bendra ieškovės skola už namo lifto atnaujinimą yra 1043,16 Lt.

Pagal CK 4.37 staipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises  – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009 ).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kanuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl apeliantės argumentas, kad ji gyvena primame aukšte ir liftu nesinaudoja atmestinas.

Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog nedavė raštiško sutikimo šioms išlaidoms. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. balandžio 14 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai kreipėsi į daugiabučio namo administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl lifto remonto, nes liftas, kaip nurodyta prašyme, yra avarinės būklės ir neveikiantis. Prašymą pasirašė 73 asmenys. Todėl, vadovaujantis aukščiaus išdėstytu, ieškovės raštiškas sutikimas nebuvo būtinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos 7,05 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei  7,05 Lt pašto išlaidų.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                Henrichas Jaglinskis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                       Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                   Virginija Volskienė