Civilinė byla Nr. 3K-3-358/2012
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. ir A. P. ieškinį atsakovui Ž. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2007 m. birželio 6 d. negyvenamojo pastato panaudos sutartimi ieškovė (panaudos davėja) perdavė atsakovui (panaudos gavėjui) jai ir ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą (gamybos cechą) atsakovo veiklai (žuvies rūkymui). Atsakovas įsipareigojo naudotis pastatu pagal sutartį, griežtai laikytis sandėliavimo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės saugos ir kitų jo veiklai keliamų reikalavimų (sutarties 3.2.1 punktas); kompensuoti panaudos davėjui žalą, padarytą pastatui dėl jo kaltės (sutarties 3.2.6 punktas).
2008 m. sausio 4 d. naktį pastate kilo gaisras, sudegė pastato stogas, perdangos, dalis gamybinių patalpų, šaldymo įranga. Gaisro priežastis – iš kieto kuro krosnies dūmtraukio išlėkusi kibirkštis. Gaisro metu padaryta apie 105 000 Lt nuostolių.
Ieškovai teigia, kad dėl kilusio gaisro ir jiems padarytos žalos kaltas atsakovas, nes jis nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų ir neužtikrino saugios gamybos. UAB „Verslavita“ aktu nustatyta, kad pastato rinkos vertė – 110 000 Lt. Pastatą buvo apdraudęs trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo ieškovams 61 012 Lt draudimo išmokos. Ieškovai savo lėšomis suremontavo pastatą, tačiau neišsaugojo visų dokumentų, patvirtinančių išlaidų dydį; sudegusios šaldymo įrangos (dvi šaldymo vitrinos, šaldymo kamera, šaldytuvas) vertė – 5610,95 Lt.
Ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovo 40 445,92 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovams 34 095,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 1000 Lt turto įvertinimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal panaudos sutartį atsakovas turėjo grąžinti ieškovams gamybinį pastatą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), tačiau jis šios pareigos neįvykdė, nes 57 proc. pastato buvo apgadinta gaisro metu. Specialistų nustatyta, kad gaisras kilo dėl kibirkšties patekimo į gamybinio pastato palėpę iš kieto kuro krosnies dūmtraukio. Liudytojas V. B. parodė, kad 2008 m. sausio 4 d. naktį buvo rūkoma žuvis be darbuotojo priežiūros. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai organizavo darbą (neužtikrino, kad deganti krosnis nebūtų palikta be priežiūros), o civilinė atsakomybė jam atsiranda be kaltės, nes jis veikė kaip verslininkas (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, rėmėsi ieškovų pateiktais draudiko apskaičiavimais ir pastato atkūrimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Dėl sudegusios šaldymo įrangos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovui buvo perduoti tik šaldymo kamera ir šaldytuvas, todėl jis atsakingas tik už šių daiktų sunaikinimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sumažino ieškovams priteistą žalos atlyginimą iki 25 889 Lt.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams (CK 6.246–6.248 straipsniai), nes jis nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, todėl turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su pastatu ir kokių padarinių gali kilti naktį palikus be priežiūros veikiančias rūkyklas. Teisėjų kolegija sumažino ieškovams priteistinos žalos dydį tuo pagrindu, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokios būklės ir vertės pastatas buvo perduotas atsakovui, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar visos ieškovų pirktos prekės buvo panaudotos pastatui atkurti; be to, nustatyta, kad pastato medinės konstrukcijos nebuvo impregnuotos, pastatas nebuvo tinkamai sutvarkytas ir parengtas gamybos cecho veiklai, todėl ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nuostolių dydžiui. Teisėjų kolegija taip pat nepriteisė ieškovams žalos atlyginimo už sudegusius šaldymo kamerą ir šaldytuvą, nes šie daiktai buvo beveik 10 metų senumo ir nėra galimybės įvertinti jų nusidėvėjimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujos pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismai sprendė tik klausimą dėl jo civilinės atsakomybės ir nepagrįstai nenustatinėjo ieškovų kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl atsiradusios žalos. Panaudos davėjas turi pareigą rūpintis savo nuosavybe ir perduoti panaudos gavėjui tinkamą naudoti daiktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai, perduodami pagal sutartį atsakovui gamybinį pastatą, žinojo apie tai, jog jis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad byloje turi būti įvertintos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – ne tik atsakovo veiksmai, bei ir daikto savininko (ieškovų) veiksmai, nes įstatymas jiems taip pat nustato atitinkamas pareigas. Tačiau teismai, ignoruodami ieškovų pareigą rūpintis nuosavybe, iš viso netyrė jų civilinės atsakomybės klausimo.
2. Dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, teismai nepasisakė dėl būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos –priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nustatyta, kad kasatorius ėmėsi visų veiksmų, siekdamas išvengti gaisro, tačiau teismai to nevertino, taip pat nenagrinėjo ieškovų veiksmų neteisėtumo, nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp ieškovų neteisėtų veiksmų perduodant panaudos daiktą naudotis ir gaisro metu kilusios žalos. Išlaidos civilinėje teisėje apibūdinamos tokiais požymiais: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos (sumokėtos) lėšos. Teismai, spręsdami dėl žalos atlyginimo dydžio, rėmėsi draudiko apskaičiuotu žalos dydžiu, tačiau tai dar nereiškia, kad draudiko apskaičiuota žala yra reali, būtina ir protinga. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų neaišku, kodėl 25 889 Lt žala laikoma realia ir teisinga.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovė nurodo, kad iki panaudos sutarties sudarymo kasatorius turėjo galimybę įvertinti perduodamo jam naudotis pastato būklę, tačiau jokių pretenzijų dėl pastato būklės nepareiškė, po sutarties sudarymo jis savo lėšomis remontavo pastatą (įrengė rūkyklas, pirtį); tai reiškia, jog įvertino pastato būklę ir ši jam tiko. Pagal CK 6.636 straipsnį ir šalių sudarytą panaudos sutartį pareiga rūpintis daiktu nustatyta kasatoriui. Kasatorius pripažino, kad jo veiklai reikalingas rūkyklas ir pirtį įrengė neturėdamas statybinės techninės dokumentacijos. Taigi jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o jo atlikti remonto darbai neužtikrino visų būtinų teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo atveju ieškovams atsakomybės nekyla ir nėra jų kaltės. Gaisro kilimo metu kasatorius be priežiūros paliko veikiančias rūkyklas, taip pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnis) bei panaudos sutarties 3.2.1 punktą. Tarp šių kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl kasatorius privalo visiškai atlyginti žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo ieškovams tik 66 proc. apskaičiuotos draudimo išmokos, todėl likusią jos dalį (34 095,26 Lt) turi atlyginti kasatorius. Tokia pareiga jam nustatyta ir sutarties 3.2.6 punkte. Draudimo bendrovės sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas yra įrodomąją galią turintis dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatyta žala. Kasatorius byloje nepateikė jokių priešpriešinių žalos dydžio įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo pagrindo
Bylą nagrinėję teismai ieškinį patenkino iš dalies, spręsdami, kad ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Nagrinėjamu atveju pastato gaisro priežastis ta, kad atsakovas naktį paliko be priežiūros veikiančias rūkyklas, o gaisrą sukėlė iš kieto kuro krosnies dūmtraukio išlėkusios kibirkšties patekimas į gamybinio pastato palėpę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, taikydami jiems bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybės taisykles. Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos. Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka, nes teismas aiškinosi, dėl kokių aplinkybių kilo gaisras ir apdegė pastatas. Teismas nustatė, nuo kurio laiko be priežiūros pradėta rūkyti žuvis, ir konstatavo, kad kasatoriaus veiksmai dėl atsiradusios žalos pasireiškė tuo, jog jis netinkamai organizavo darbą – degančią krosnį paliko be priežiūros, dėl to apdegė pastatas.
Dėl žalos dydžio nustatymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, nurodo, kad byloje netinkamai nustatytas žalos dydis, kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimus. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad žalos dydis – tai fakto klausimas, todėl kasacinis teismas žalos dydžio nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žalos dydžio klausimas kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą, t. y. kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Atsižvelgdama į šias nuostatas teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde nurodytais žalos dydžio nustatymo klausimais.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai jiems padarytą žalos dydį įrodinėjo AB „Lietuvos draudimas“ atliktomis skaičiuotėmis, įtraukdami ir sudegusios šaldymo įrangos vertę. Teismas reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo už sudegusią šaldymo įrangą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovams priteistą sumą iki 25 889 Lt, atsižvelgė į tai, kad medinės pastato konstrukcijos nebuvo impregnuotos, kad pastatas nebuvo tinkamai sutvarkytas ir parengtas gamybos cecho veiklai, į kitas aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai, jog panaudos davėjas turi pareigą rūpintis nuosavybe ir perduoti panaudos gavėjui tinkamą naudoti daiktą, teismo kaip tik buvo įvertintas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl priteisto žalos dydžio nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis (CPK 185 straipsnį), todėl kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria priimtas atsakovo kasacinis skundas, buvo atidėtas 476,67 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Atmetus kasacinį skundą, atidėta žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 84 straipsnis). Be to, valstybei iš kasatoriaus priteistina 55,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtiekimu kasaciniame teisme (šių išlaidų dydis patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. pažyma, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo advokatui 1000 Lt, tai patvirtina byloje pateikti dokumentai. Ši suma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, mažintina iki 700 Lt ir priteistina ieškovei iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) 532,30 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovei I. P. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Juozas Šerkšnas