Civilinė byla Nr. e2A-1577-657/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09803-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.2.1; 2.6.8.2.; 3.3.1.18.1;

KAUNO  APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Dianos Labokaitės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16545-1087/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė NEO Finance, AB kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. L. 6 000 Eur negrąžinto kredito, 574,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 9 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 3 362,47 Eur negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.), 2 784,32 Eur tarpininkavimo mokestį, 12,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 29 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.), 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 000 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K996605772, kuria atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 10 926,92 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (6 000 Eur), 984,32 Eur tarpininkavimo mokestis ir 3 942,60 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 22,00 proc.). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. raginimu nurodė atsakovui padengti įsiskolinimą. Atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku nesumokėjus, ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo K. L. 6 000 Eur negrąžintą kreditą, 574,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 12,05 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 984,32 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 570,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 331,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2020 m. balandžio 29 d. raginimą, 2020 m. birželio 3 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, standartinę informaciją apie kreditą), konstatuotina, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 6 000 Eur negrąžinto kredito suma.

5.       Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. gruodžio 28 d. sutartį nutraukus 2020 m. birželio 9 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 574,61 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

6.       Iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 22 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Todėl teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo. Ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

7.       Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 9,90 procentai, jo suma su nuolaida yra 984,32 Eur. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, šis tarpininkavimo mokesčio dydis kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Nėra pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys konkrečiai susitarė, t. y., 984,32 Eur.

8.       Netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 591,71 Eur (6 000 Eur + 574,61 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgus, kad ieškovė 22 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. gruodžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. gruodžio 28 d., bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 591,71 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas atmestinas.

9.       Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatytas reglamentavimas papildomai pagrindžia teismo sprendimą priteisti tarpininkavimo mokestį tik iš dalies, t. y., 984,32 Eur, atmetant tarpininkavimo mokesčio reikalavimo dalį, lygią 1 800 Eur. Iš sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkto matyti, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį, todėl kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (1 800 Eur) prilygintina netesyboms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą priteisti 22 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y., šios palūkanos atlieka kompensacinę (netesybų) funkciją, todėl atsižvelgus į minėtą įstatymo nuostatą, nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12,05 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, todėl tenkintinas.

10.       Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 570,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11.       Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 59 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 213,58 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 118 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, viso – 331,58 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.), dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovo K. L. 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 562 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

12.1.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, šis ieškovo reikalavimas turėjo būti tenkintas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei vartojimo kredito mokestį. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims, siekiantiems gauti pelno, o kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas ir investuotojai patiria nuostolius. Apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, mokėtinas pagal grafiką iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 28 d., kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. 

12.2.                      Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje yra 22 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, apelianto naudai priteistinos abi sumos. Reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Apeliantei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma.

12.3.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

14.       Apeliaciniu skundu ginčijamos teismo sprendimo dalys dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensacinių palūkanų priteisimo, nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas K. L. 2019 m. gruodžio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K996605772, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių, o atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 3 942,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 22 proc.), 984,32 Eur tarpininkavimo mokestį (Kredito sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 p., 5.1–5.2 p.). Galutinis prievolės įvykdymo terminas 2024 m. gruodžio 28 d. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 9 d. sutartį nutraukė (2020 m. birželio 3 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo).

16.       Jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių, todėl teisėjų kolegijos nuomone, visi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams. 

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

17.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties nutraukimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.).

18.       Sutarčių nutraukimo padariniams taikytinos CK normos, nustatančios tiek bendrąsias sutarčių teisės taisykles, tiek specialiąsias kreditavimo ir paskolos sutarčių taisykles, tiek civilinės atsakomybės taisykles.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

20.       Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 str. 1 d.). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21.       Išplėstinė teisėjų kolegija apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas, esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydama, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 str., 6.221 str.).

22.       Sutarties nutraukimas ir reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę natūra kaip kreditoriaus teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu, kadangi bendro jų taikymo neleidžia sutarties nutraukimo, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, reiškiančio ne ką kitą, kaip bet kokį tolesnio sutarties vykdymo atsisakymą, teisinė prigimtis.

23.       Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24.       Atsižvelgiant į visus aukščiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl pelno palūkanų (negautų pajamų (nuostolių)) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties nutraukimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.) priteisimo.

Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo

25.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 591,71 Eur sumą (maksimali kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių suma), todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju apylinkės teismo pozicija yra pagrįsta.

26.       Minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

27.       Ieškovė savo reikalavimą grindė Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo toliau negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kaip matyti, Kredito sutarties 6.1 punkte numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 22 procentai.

28.       VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.

29.       Nagrinėjamu atveju apeliantės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (22 proc.)

viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos), kas taip pat yra daug ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų, ir esant neapibrėžtam kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpiui, bei ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kad po 2024 m. gruodžio 28 d. kreditas nebus grąžintas, pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

30.       Kiti apeliantės skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 

31.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo už akių teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtų apeliacinio proceso metu (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Žibutė Budžienė

                                                Evaldas Burzdikas

                                                Diana Labokaitė