Civilinė byla Nr. 2A-511-230/2012
Proceso Nr. 2-28-3-02115-2010-7
Pirmosios instancijos teisėja Rūta Gustienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 52.3; 121.14; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. J. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-486-374/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. J. C., trečiajam asmeniui D. G. dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovę - A. J. C. nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, esantį žemės ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją - Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-18 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. TPS 18-13, kuriuo nustatyta, kad atsakovė A. J. C. savavališkai, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdama nustatyta tvarka atlikto ir suderinto projekto bei išduoto statybos leidimo, pastatė du šiltnamius, medžio karkaso, dengtus polietileno plėvele, 10 m x 40 m užstatymo ploto, ~ 2.50 m aukščio, kurių kiekvieno užstatymo plotas apie 400 m2. Už statinių savavališką statybą 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu atsakovei paskirta 200 Lt bauda, kurios atsakovė neskundė. 2009 m. spalio 7 d. Marijampolės apskrities viršininkas įpareigojo atsakovę iki 2009 m. lapkričio 15 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus šiltnamius, vėliau terminas pratęstas iki 2010-03-15, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinti tik iš dalies – nugriautas vienas šiltnamis. Nurodo, kad statinys pastatytas pažeidžiant STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytą nesudėtingo statinio apibrėžimą, pagal kurį nesudėtingo statinio plotų suma turi būti ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, o savavališkai pastatyto statinio užstatymo plotas yra apie 400 m2. Be to, statinys pažeidžiant reikalavimus pastatytas neišlaikant minimalaus 3 m atstumo iki kaimynų sklypo ribos, todėl būtinas kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimas, o atsakovė jo nėra gavusi.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę - A. J. C. nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, esantį žemės ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu – įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją - Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės A. J. C.. Priteisė iš atsakovės 139 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt teismo pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovė savavališkai, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama nustatyta tvarka atlikto ir suderinto projekto bei išduoto statybos leidimo, pastatė du šiltnamius, medžio karkaso, dengtus polietileno plėvele, 10 m x 40 m užstatymo ploto, ~ 2.50 m aukščio, kurių kiekvieno užstatymo plotas – 400 m2, bendras statinių užstatymo plotas ~ 800 m2, dėl ko atsakovei 2009 m. spalio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu jai už LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 5 d. numatytą pažeidimą paskirta 200 litų bauda, kurios atsakovė ABTĮ nustatyta tvarka teismui neskundė. 2009 m. spalio 7 d. Marijampolės apskrities viršininkas įpareigojimu Nr. SD-9-3876 įpareigojo atsakovę nugriauti šiltnamius, vėliau terminas buvo pratęstas iki 2010-03-15, tačiau nustatytu terminu atsakovė savavališkos statybos padarinius pašalino tik iš dalies, kadangi nugriovė tik vieną šiltnamį. Nustatęs šias aplinkybes, teismas ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą. Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko įteisinti statybą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo to nepadarė.
Atsakovė A. J. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti ją savavališkai pastatytą šiltnamį įteisinti per 6 mėn. laikotarpį, o ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, ko pasėkoje teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neatskleista bylos esmė. Apeliantė nurodo, kad ji tvarkosi dokumentus savavališkos statybos įteisinimui, kadangi įstatymas dabar nedraudžia savininkui surinkus reikalingus dokumentus įteisinti savavališką statybą. Įteisinimo tikslu reikėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, matavimai buvo atlikti 2010-11-12, tačiau paaiškėjus, kad kadastriniai matavimai atlikti su trūkumais, jie buvo atlikti pakartotinai ir baigti 2011-11-28 bei suderinti su reikiamomis tarnybomis. Nustačius teisingą žemės sklypo ribą paaiškėjo, kad šiuo metu nuo šiltnamio iki kaimyninio sklypo ribos yra reikiamas 3 m atstumas. Ieškovui pareiškus ieškinį, Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamentas atsisakė atsakovei rengti specialiuosius architektūros reikalavimus savavališkai pastatyto šiltnamio statybos projektui, nurodydamas, kad jokių klausimų nespręs iki teismas išnagrinės ginčą. Be to, byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 24/2009, kuri atnaujinta 2011 m. birželio 28 d. Nurodydama šias aplinkybes, apeliantė laiko nepagrįsta apylinkės teismo išvadą, kad nebuvo imtasi priemonių savavališkos statybos padariniams šalinti, kadangi iš esmės tų priemonių buvo imtasi, tačiau trūkumai nepašalinti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios. Šiltnamis neigiamų padarinių nei aplinkai, nei visuomenei nekelia, todėl teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, remdamasis teisingumo ir protingumo principais bei vadovaudamasis Statybos įstatymo (aktualios redakcijos nuo 2010-10-01) 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta alternatyva, galėjo sudaryti atsakovei galimybę įteisinti savavališką šiltnamio statybą. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas neįvykdytinas, kadangi savavališkai pastatytas šiltnamis yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliantė apylinkės teismo sprendimu įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį, esantį žemės ūkio paskirties sklype, kurio kadastrinis Nr. 5174/0006:190, unikalus Nr. 5174-0006-0190, Sasnavos mstl., Marijampolės sav.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, savo teisių ir pareigų tinkamai negynė, todėl byla išnagrinėta objektyviai, išsamiai išanalizavus bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančios savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, kad ginčo statinys – šiltnamis yra savavališka statyba, to iš esmės neginčija ir pati atsakovė, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad savavališkai pastatyto statinio nugriovimas yra vienintelė pagrįsta savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonė. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja LR Statybos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2010-10-01) 28 straipsnis, kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tokiu būdu statinio nugriovimas nėra vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Atsakovė A. J. C. bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, prašydama teismo nustatyti jai terminą statybą leidžiantiems dokumentams gauti, ką nurodė atsiliepime į ieškinį (b.l. 30-36), be to, byla atsakovės atstovo prašymu byla buvo sustabdyta dėl Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėtos bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar CK 4.103 str. pakeitimo įstatymo Nr. X-858 bei LR 2006-10-17 Statybos įstatymo 2, 3, 20, 23, 24, 25, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 str. pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas LR Statybos įstatymo 28 straipsnis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (b.l. 50-52). Vėliau atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė nurodė, kad atliko geodezinius matavimus ir prašė skirti maksimalų terminą susitarimui su ieškovu pasiekti (b.l. 61), paskutiniame teismo posėdyje taip pat prašė leisti įteisinti statinį (b.l. 75-76). Tokie procesiniai atsakovės ir jos atstovo veiksmai patvirtina jos siekį pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas atsakovei galimybės įteisinti savavališką statybą, padarė išvadą, kad atsakovė tam turėjo pakankamai laiko, tačiau to nepadarė, o jos elgesys leidžia spręsti, kad ji ir toliau nesiims jokių priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi atsakovė įstatymo numatyta galimybe negalėjo pasinaudoti dėl tos priežasties, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo statinys, buvo suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus (b.l. 20-21, 59-60), todėl atsakovė ėmėsi priemonių atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir duomenis apie tai pateikė teismui (b.l. 59-60, 65-74). Vėliau (po bylos išnagrinėjimo) buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai, ką patvirtina su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 90-97) ir atsakovė 2011-12-12 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo, taip pat pateikė prašymą Marijampolės savivaldybės administracijos ir architektūros ir aplinkotvarkos departamentui parengti specialiuosius architektūros reikalavimus (b.l. 99). Šie atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra pradėjusi savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o to negalėjo atlikti bylos nagrinėjimo metu dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų. Todėl atsakovės elgesį, siekiant įteisinti savavališką statybą, negalima pripažinti visiškai neatsakingu ir aplaidžiu.
Nors Marijampolės savivaldybės administracijos ir architektūros ir aplinkotvarkos departamentas 2011-12-09 raštu (b.l. 100) atsisakė nagrinėti atsakovės prašymą parengti specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau tai padarė tik dėl to, kad jau buvo priimtas ir dar neįsiteisėjęs šioje byloje skundžiamas teismo sprendimas. Ieškovė dėl šio atsisakymo parengti specialiuosius architektūros reikalavimus yra pateikusi skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l. 125-127), dėl ko apeliacinės instancijos teismo prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje (b.l. 123-124). Tačiau kolegija daro išvadą, kad stabdyti šios bylos nagrinėjimą netikslinga, kadangi savavališkos statybos įteisinimo procedūra priklauso nuo sprendimo, priimto šioje byloje, o ne atvirkščiai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei gali būti leista teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.6 punkte numatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal nurodyto statybos techninio reglamento 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelę „Pastatai“ I grupės nesudėtingu statiniu yra šiltnamis, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 m2, o šiuo atvejų šiltnamio plotas apie 400 m2, todėl tai II grupės nesudėtingas statinys, kuriam remiantis STR 12.4.2. papunkčiu rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir remiantis 12.4.3. papunkčiu, nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas. Kadangi ginčo statinys, remiantis savavališkos statybos aktu (b.l. 7-9), yra II grupės nesudėtingas statinys, kuriam leidimas nereikalingas, bet būtinas supaprastinto statinio projektas, atsakovei nustatytinas terminas šiam statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
Savavališkos statybos aktu nėra fiksuota, kad atsakovės statinys – šiltnamis pažeidžia nurodyto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ pastabos reikalavimus, kuri numato, kad minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki kaimynų sklypo ribos turi būti 3 m ir mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu, tačiau ieškovas ieškinį grindė ir šia aplinkybe. Tretysis asmuo D. G. atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad šis atstumas iki jos sklypo ribos neišlaikytas (b.l. 41). Tačiau nei ieškovas, nei tretysis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje nėra pateikę jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip jau buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žemės sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Atsakovei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pateikti žemės sklypo plano duomenys (b.l. 95) patvirtina, kad šiltnamis yra pastatytas išlaikant 3 metrų atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos. Ieškovui ir trečiajam asmeniui D. G. su apeliaciniu skundu buvo pateikti nauji atsakovės pridėti rašytiniai įrodymai (b.l. 104-105), tačiau jie, atsikirsdami tam, nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju įteisinant savavališką statybą nėra būtinas gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, numatytas LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Todėl nėra kliūčių atsakovei suteikti LR Statybos įstatymo 7 dalies 1 punkte įtvirtintą galimybę įteisinti savavališką statybą. Kadangi LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis, todėl net ir paaiškėjus, kad būtų reikalingas gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas, sprendimas galėtų būti įvykdytas jame numatytu alternatyviu būdu, t.y. nugriaunant savavališką statinį. Todėl tai neužkerta kelio suteikti atsakovei įstatymo numatytą galimybę įteisinti savavališką statybą, juo labiau, kad nenustatyta, jog savavališka statyba sukeltų kokius nors neigiamus padarinius aplinkai ir visuomenės interesams (LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus ir be pagrindo atėmė atsakovei galimybę ir teisę įteisinti savavališką statybą, priimtas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi jos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje pripažintinas netinkamu, nes būtent dėl atsakovės nepakankamo veikimo siekiant įteisinti savavališką statybą buvo priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis ją nugriauti savavališką statinį, nesuteikiant jai galimybės įteisinti savavališką statybą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Leisti atsakovei A. J. C. nustatyta tvarka savo lėšomis per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatytam šiltnamiui (užstatymo plotas apie 400 m2 ) žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto teismo reikalavimo, įpareigoti atsakovę A. J. C. per trisdešimties dienų terminą, skaičiuotiną nuo šešerių mėnesių termino, nustatyto statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pabaigos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį (užstatymo plotas apie 400 m2 ) žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Dalė Burdulienė
Dmitrijus Korsakovas