Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-11][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2556-753-2018].docx
Bylos nr.: 1-2556-753/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno teritorinė ligonių kasa 188783839 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Asmenų dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme (BPK 245-252 str.)
Daiktinių įrodymų ir dokumentų tyrimas (BPK 289-290 str.)

                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-2556-753/2018

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15393-18

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                            1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;

                                                                                              1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.;

                                                                                                                            2.3.4.12.; .3.6.4.5.                                                                                     

(S)

 

                          

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugpjūčio 17 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant:

prokurorei Kauno apygardos Kauno apylinkės 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. D.,

kaltinamajam R. B.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 317 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta 10 parų arešto bausme (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

kaltinamasis R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-03-31 apie 23.00 val., gyvenamojo namo, adresu  (duomenys neskelbtini), prieangyje, tyčia, nukentėjusiajam A. D. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, dešiniajame smilkinyje, dešinės akies vokuose ir paakio srityje, odos nubrozdinimus kaktoje ir nosyje, kairio viršutinio žandikaulio lūžimą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-03-31 vakare, tikslaus laiko nepamena, jam telefonu paskambino draugė K. dėl savo motinos D., o prisiminęs vykusius barnius prieš 2-3 metus K. su nukentėjusiuoju, jis nuvyko pas jį į namus, kuriam nieko nesakęs, t. y. be žodžių, trenkęs smūgius, kurių galėjo būti ne mažiau 4 smūgiai į galvos sritį, pasišalino. Kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiojo A. D. pareikštu civilinio ieškinio dydžiu neturtinei žalai atlyginti, kuri jo nuomone yra didelė, sutiktų atlyginti iki 150 Eur ir/arba pakuote alkoholiu. Sutinka atlyginti sumokėti patirtus nuostolius už vaistus (jų įgijimą). Kaltinamojo paaiškinimu, įvykio dieną jis buvo vartojęs alkoholio, su švogeriu išgėrė 0,5 l butelį degtinės, todėl pripažįsta aplinkybę, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 114).

Nukentėjęs, civilinis ieškovas A. D. parodė, kad kaltinamojo A. B. nepažįsta, jį yra matęs keletą kartų pas K.. Iš teisų yra buvęs incidentas prie 2-3 metus su K., tačiau ten jokio peilio nebuvo. Įvykio vakarą jis gulėjo lovoje, kai kažkas pabaladojo į langą. Pro langą jis pamatė D. sūnų E. K. (nepilnametį). Atidaręs duris, jis pajuto smūgius į galvos sritį. Nukentėjęs matė, kad smūgius į galvos sritį jam sudavė kaltinamasis A. B.. 2018-08-03 teisiamajame posėdyje nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dalyje dėl 20 Eur turtinės žalos atlyginimo (dėl išdaužto lango stiklo) bei sumažino iki 200 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo R. B.. Nukentėjusiojo A. D. paaiškinimu, neturtinę 200 Eur žalą jis pareiškė tokio dydžio dėl patirto skausmo, kurį juto apie 1 mėnesį, patirtų dvasinių išgyvenimo, negalėjimo valgyti (valgė tik skystą maistą apie 2 savaites), kurį laiką vartojo gydytojos išrašytos raminamuosius vaistus (b. l. 114-115).

Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo kaltės pripažinimu (dalinai pripažino pareikštą nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį neturtinei, turtinei padarytai žalai atlyginti), nukentėjusiojo A. D. parodymu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pirminiame pranešime A. D. apie įvykį 2018-03-31 yra nurodytos tokios įvykio aplinkybės: jog būnant namuose išgirdo dūžtančio lango stiklus. Atsikėlęs nuėjo prie lauko durų, kur pamatė du kaimynės D. vaikus bei nepažįstamą jaunuolį. Minėtas jaunuolis ranka sudavė jam per veidą į galvos sritį ir pasišalino. Įvykio metu nukentėjęs A. D. buvo blaivus (nustatytas 0,00 promilių) (b. l. 11).

Įvykio vieta- gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje kitų nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 7, fotolentlė 8-9).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju R. B. paaiškino, kad 2018-03-31 apie 22.00 val., kartu su draugais M. V., M. D. jis važinėjosi automobiliu po (duomenys neskelbtini). Tuo metu telefonu paskambino jo draugė K. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad jos mamos D. D., gyvenančios M. S. k., namuose vyksta kažkoks konfliktas tarp jos šeimos narių, ir paprašė nuvažiuoti juos apraminti. Tądien jis buvo išgėręs 1 butelį degtinės kartu su M.. M. V. buvo blaivus, pastarasis vairavo automobilį. Visi nuvažiavo iki D. D. namų, kur viskas buvo tvarkoje, jokio konflikto nebuvo. P. D. gulėjo lovoje, kaip jam atrodė, buvo kažkiek išgėrusi. Vaikai, t. y. E. K. (13 metų amžiaus), R. K. (12 metų amžiaus) ir L. (3 metukų) taip pat buvo namuose bei nepažįstamas vyriškis, vardu D.. D. paprašius jie liko dar ten pabūti. Būdamas namuose pas D., jis  prisiminė, kad draugė K. jam yra pasakojusi, jog maždaug prieš 3 metus buvo įvykęs konfliktas tarp jos ir jam nepažįstamo D. D. kaimyno, gyvenančio kitoje gatvės pusėje. Jis nusprendė atkeršyti už savo draugę K., paprašė E. K. parodyti, kur minėtas vyriškis gyvena. E. sutiko. Jie apie 23.00 val. nuėjo pas tą vyriškį į namus. M. ir M. liko D. namuose. Jiems nesakė kur eina. Nuėjus prie minėto vyriškio, kaip vėliau sužinojo iš jam pareikšto įtarimo, A. D. namų, E. pabeldė į langą, o jis stovėjo prie namo lauko durų. Vyriškiui atidarius namo lauko duris ir stovint namo prieangyje, prie slenksčio, jis jam sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, ne mažiau kaip 5, ir pasakė, kad čia už K. D.. Daugiau jokių smūgių į kitas kūno vietas nesudavė. Po to kartu su E. grįžo pas D. D. į namus ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant jis papasakojo M. ir M., kad atkeršijo už K.. Įvykio metu buvo neblaivus. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Vyriškio namo langų stiklų neišdaužė (b. l. 70-71, 74).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2018-03-31 apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynės D. D., gyv. (duomenys neskelbtini), žentas. Pastarasis sumušė jam veidą (b. l. 13).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2018-03-31 apie 23.00 val. jis buvo namuose bei gulint lovoje, ruošiantis miegoti, išgirdo beldimą į duris bei langą. Atsikėlęs iš lovos, jis priėjo prie lango pažiūrėti, kas beldžiasi. Pamatęs pažįstamą E. K. (13 metų mažiaus), kuris pasakė –„A. reikia pakalbėti“. Jis gyvena kaiminystėje, todėl pagalvojęs, kad kažkas atsitiko, jis atidarė duris. Jas atidaręs, pamatė priešais save stovintį nepažįstamą asmenį, kuris be jokios priežasties staiga pradėjo smūgiuoti rankomis jam į galvą. Pastarasis sudavė jam nemažiau penkis smūgius, taip jam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Po suduotų smūgių, galvoje buvo atsiradęs guzas, sutino dešinys skruostas, buvo nudrėksta nosis bei kakta. Sudavęs smūgius, asmuo jam pasakė, jog muša dėl prieš metus laiko įvykusio konflikto su jo drauge, t. y. kaimynystėje gyvenančia E. K. seserimi, vardu K.. Sudavęs smūgius, asmuo pasišalino. Jis apie įvykį telefonu pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykę medikai, jį pristatė apžiūrai į Kauno klinikas. E. K. jo nemušė. Kuomet jis atidarė duris, pastarojo nematė. Asmenį, kuris jį mušė, nukentėjęs žinojo tik iš matymo. Įvykio metu jis, t. y. nukentėjęs buvo visiškai blaivus (b. l. 16).

Apklaustas papildomai ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A. D. parodė, kad vaikinas, sudavęs smūgius jam į galvą, išdaužė vieną namo lango stiklą iš lauko pusės. Padarytą turtinę žalą jis vertiną 20 Eurų dydžiu. Lango stiklas šiuo metu jau yra sutvarkytas (stiklas įdėtas). Su kuo buvo išdaužytas lango stiklas, nežino. Nukentėjęs taip pat byloje pareiškė 300 Eurų civilinį ieškinį dėl jo sumušimo moralinei žalai atlyginti, t. y. dėl sukelto skausmo, mėlynių, sumušto žandikaulio, negalėjimo kaire puse valgyti, kramtyti maisto, patirto išgąsčio (b. l. 38).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. D. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė 2018 -03-31 (b. l. 43-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-04-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. D. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje ausyje, dešiniajame smilkinyje, dešinės akies vokuose ir paakio srityje, odos nubrozdinimai  kaktoje ir nosyje, kairio viršutinio žandikaulio lūžimas. Išvardinti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturių (4) trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35-36).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad  2018 -03-31 vakare, jau buvo tamsu, namuose, jo mama D. D. susipyko su jo tėčiu Ž. K. ir po barnio tėtis išėjo į lauką. Tėtis konflikto su mama metu buvo blaivus. Tada mama paskambino jo broliui M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kaime, ir paprašė atvažiuoti padėti surasti tėtį. M. atvažiavo pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su  R., kuris yra jo sesers draugas, ir M.. R. buvo išgėręs. Atvažiavę visi trys atėjo į kambarį. Mama pasakė M., kad susibarė su tėčiu ir paprašė, kad padėtų jo ieškoti. M. išėjo į lauką ieškoti už pastatų, o jis su R. ieškojo už namo sienos. R. pasakė, kad tėtis gali būti pas A. D.. Tuomet R. prisiminė, kad tarp A. D. ir jo sesers K., kuri yra R. draugė, prieš du metus buvo įvykęs konfliktas. R. paprašė jo parodyti, kur gyvena A. D., kad galėtų nueiti ir jį sudaužyti. Jis  sutiko ir jie kartu nuėjo į A. D. sodybą. Atėjus į kiemą jis pabeldė į langą ir pasakė, kad čia jis, E., paprašė atidaryti duris. A. D. atidarius duris, R. įbėgo į vidų, į namo prieangį. Jis į vidų nėjo, pasitraukė toliau nuo durų ir žiūrėjo pro langą, kas ten vyksta. Matė, kaip R. paguldęs ant grindų iš kumščio daužė A. į galvą, kiek smūgių sudavė  neskaičiavo, bet galėjo suduoti kumščiu į galvą kokius 5 kartus. Neužilgo iš prieangio išėjo R. ir jie kartu parėjo pas jį į namus. Beeinant namo, R.liepė nieko nesakyti mamai. Grįžus į namus R. su M. ir M. išvažiavo (b. l. 62).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas M. D. parodė, kad 2018 -03-31d., apie 19.00 val., kartu su draugais R. B. ir M. V., pastarojo mašina važinėjosi po (duomenys neskelbtini) kaimą. R. yra jo sesers K. draugas. Bevažinėdami su R. išgėrė apie 1 litrą degtinės. M. negėrė. Tikslaus laiko neatsimena, kai jam paskambino sesuo K. ir pasakė, kad paskambinusi mama D. D., gyvenanti M. S. k. pasakė, kad barasi su sugyventiniu Ž. K., paprašė jį atvažiuoti pas ją į namus apraminti Ž. K.. Kartu su M. ir R. M. nuvyko pas mamą maždaug 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, nes buvo išgėręs. Visiems užėjus į kambarį pamatė, kad namuose buvo mama, kaimynas, vardu D., brolis E. K., kuriam 13 metų, sesuo R., kuriai 12 metų, ir L., kuriai 2 metukai. Vaikai dar nemiegojo. Besėdint visiems kambaryje ir bekalbant nepastebėjo, kada iš kambario pasišalino R. su E.. Tačiau jie neužilgo sugrįžo. Jis jų paklausė, kur jie buvo. R. pasakė, kad bevažiuojant į namus, į (duomenys neskelbtini), papasakos, kur jis su E. buvo. Vėliau R. papasakojo, kad buvo nuėję pas netolimą mamos kaimyną A., pavardės nežino, ir jį sumušė dėl prieš du metus tarp jo sesers K. ir A. įvykusio kažkokio konflikto (b. l. 56).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2018-03-31 savo automobiliu Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjosi po (duomenys neskelbtini) su draugais su draugais R. B. ir M. D.. M. M. su R. vartojo alkoholinius gėrimus (gėrė degtinę). Jis alkoholio nevartojo. Bevažinėjant ar M., ar R. paskambino M. sesuo, R. draugė, K., kuri pasakė, kad pas jos mamą šeimoje vyksta šeimyniniai  ginčai. Jo M. paprašė automobiliu nuvežti jį su R. į M. S. k., kur gyvena M. mama D. D., tikslu pasižiūrėti, kas ten vyksta. Tarp 21.00-22.00 val. (tikslaus laiko neprisiminė), visi trys jo automobiliu nuvažiavo pas M. mamą į M. S.. Namuose buvo M. mama, kažkoks vyriškis, M. brolis E. ir dvi mažametės seserys. Besėdint kambaryje ir bekalbant, maždaug po kokių 5 minučių, pastebėjo, kad kambaryje nėra R. ir E.. Kada pastarieji išėjo, jis nepastebėjo. Maždaug po 10 min. į namus grįžo R. su E.. Neužilgo jie išvažiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant mašinoje R. pasakojo, kad atsilygino už savo draugę K., jog sumušė kažkokį D. D. kaimyną, trenkdamas į veidą (b. l. 59).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar kitaip susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo R. B. kaltės pripažinimu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d., nukentėjusiojo A. D. duotu paaiškinimu, kitais aukščiau aptartais ištirtais rašytinais įrodymais yra pilnai įrodyta kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

 

Civiliniai ieškiniai

 

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 176,28 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. D. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo. Civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 50-52), kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį bendrai 320 Eur sumai, iš jų 20 Eur padarytai turtinei žalai (išdaužtą lango stiklą), o 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurį 2018-08-03 teisiamajame posėdyje sumažino, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 200 Eur neturtine žalą (b. l. 113). A. D. paaiškinimu nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo jis juto skausmą apie vieną mėnesį, apie 2 savaites valgė skystą maistą, juto nepatogumus, negalėjo sukąsti žandikaulio, kurį laiką vartojo gydytojos išrašytus raminamuosius vaistus (b. l. 114-115).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo R. B. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, juto skausmą, kurį laiką gydėsi, vartojo vaistus, buvo nedarbingas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo A. D. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 200 Eur dydžiu, kuri yra pagrįsta, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra priteistinos iš kaltinamojo.

 

Bausmės skyrimo nuostatos

             

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. 

Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 83), nedirba, registruotas darbo biržoje, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 89), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Priteisti iš R. B. PSDF biudžetui padarytą 176,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 0,28 ct) žalą, nukentėjusiojo A. D. gydymo išlaidoms padengti Valstybinės ligonių kasos prie S. A. ministerijos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo A. D. naudai.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                          Rasa Balsevičienė


Paminėta tekste:
  • BK 317 str. Įsakymo nevykdymas
  • BK
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 109 str. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-394/2006
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BPK 339 str. Bausmės vykdymo atidėjimas